Pamoka, kurią išmokau 5d.

John Fenn, 2018 m. birželio 23d.

Sveiki,

Praeitą savaitę dalinausi apie tai, kad Paulius pasakė korintiečiams, kad jų prietarai prieš jų pačių namų surinkimo narius atvėrė duris ligoms ir silpnumui, ir kai kurie dėl net mirė. Jie padarė tai sau patys , taip kaip Epafroditas, kuris nualino save dirbdamas vos ne ik mirties. Mes kartais atidarome tas duris nemylėdami arba patirdami stresus, bet kada gi mes galime tikėtis, kad Dievas išgydys mus?

Vardas kuris gydo...

Ar galite parodyti  evangelijose ar Apd specifinį išgydymą akimirksniu, kurio atveju asmuo sąmoningai žinojo, kad jis pats sau sukėlė ta būklę? Kitais žodžiais  ar paminėtuose išgydymo atvejuose evangelijose, Jėzus išgydė žmogų, kuris žinodamas sukėlė tą  medicininę būklę savo kūne? Atsakymas-ne. Mt15:30-31 paminėtas sužeistas žmogus, kuris buvo išgydytas. Sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastis- jis pats savęs nesužalojo.

Apsvarstykime: moteris su kraujoplūdžiu nieko nepadarė, kad jį susirgtų. Ar aklasis Bartimiejus , ar žmogus gimęs aklas pats padarė save aklu?  Ne. Ar nors vienas kurčiųjų, raupsuotųjų, negalinčių kalbėti, ruošų, arba moteris sulenkta ligos dvasios - ar jie suprasdami padarė kažką, kas sukėlė tokią jų negalią? Ne. Ar Malkus, kuriam Petras nukirto  kalaviju ausį, ir kurią Jėzus vėl jam pridėjo ir išgydė, prašė Petro tai padaryti? Ne.

 

Ar Jairo dukrelė, kuri mirė nuo karštinės, arba pagonė moteris, kurios duktė buvo varginam  demono, arba Petro uošvė sąmoningai padarė kažką, kas sukėlė jiems karštines ir negalavimus, kuriuos Jėzus išgydė arba prikėlė juos iš mirties?  Ne. Nėra net užuominos apie tai, kad nors vienas asmuo paminėtas evangelijose, kuriuos Jėzus išgydė,  padarė tai sau pats.  Taip pat ir vyras, kurį Paulius prikėlė iš mirties, po to, kai jis iškrito pro langą, tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet jis ne pats sąmoningai iškrito pro tą langą. Dorkatė susirgo karštine ir mirė. Petras prikėlė ją iš mirties. Argi ji pati save susargdino? Ne.

Taigi kodėl mes valgome tiek, kad prisiauginame papildomo svorio, kas sukelia raiščių, širdies/plaučių problemas ir dar kitas, o po to  meldžiamės dieviško išgydymo? Kodėl mes valgome fabrikatus, kuriuose trūksta maistingų medžiagų ir sąmoningai  sukeliame būklę, kai organizmui ima trūkti vitaminų ir mineralų ir tada susergame, ar mes galima tikėtis tokiu atveju dieviško išgydymo?

Kodėl žmonės rūko, žinodami, kad rūkymas gali sukelti  plaučių vėžį ir kitus negalavimus, ar tikslingai keliame kažką, kai žinome, kad negalime tai daryti, arba dirbame iki išsekimo ir/arba tai sukelia kitas sveikatos problemas mūsų kūne (mano atveju galvos svaigimas ir širdies prieširdžių virpėjimas), arba nešiojamės rūpesčius ir baimę, nors žinome, kad turime numesti tas naštas ant Viešpaties, o po to tikimės, kad Viešpats mus akimirksniu išgydys? Jei evangelijose ir Apd išgydymas akimirksniu buvo tik tiems, kurie susirgo ne dėl savo kaltės, kodėl mes tikimės, kad Jis akimirksniu išgydys mus, kai mes sąmoningai padarėme tai sau patys?

Mūsų kūnai yra iš žemės ir mes turime atsakomybę prižiūrėti viską žemėje, pradedant mūsų laiku, baigiant mūsų kūnais. Mes esame atsakingi. Tai paprasta. Nuodėmės prieš kūną pasireiškia kūne, kaip sakė Paulius. Kokią infrastruktūrą mes turime sukurti, kad pakeistume savo gyvenimą ir tai apima mūsų sveikatą, maitinimąsi, vaikščiojimą meilėje kitų artimų mokinių atžvilgiu?

Pusiausvyra tarp tikėjimo ir  išgydymo, sveikos nuovokos bei  širdies teisimo

Paulius pasakė Timotiejui savo pirmame laiške (5:23):  „ Negerk gryno vandens, bet naudok šiek tiek vyno dėl skrandžio dažnų negalavimų.“ Ar „oinos“(vynas) būtų fermentuotas, ar tik sultys tai šiuo atveju nesvarbu - Paulius liepė Timotiejui naudoti jį  kaip vaistą  skrandžiui. Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip Paulius pažymėjo, kad Epafras nualino save dirbdamas vos ne iki mirties, todėl jam reikia atsistatyti.

Skirk laiko poilsiui ir gerk šiek tiek vyno dėl skrandžio, - tai praktiški patarimai. Paulius, žmogus, kuris apakino burtininką Elimą, kuris jam priešinosi, Paulius, kuris  prikėlė žmogų iš numirusių, kas tas iškrito pro langą ir mirė, žmogus per kurio rankas Dievas darė didelius stebuklus, kai skepetėlės kurios lietė jo kūną būdavo uždedamos ant ligonių - tas pats žmogus liepė savo draugui vartoti šiek tiek vaistų, ilsėtis ir atsigauti.

Pavyzdžiai

Kai mūsų vaikai buvo maži ir jiems pakildavo temperatūra, ar jie peršaldavo, mes dėdavome ant jų rankas, bet jei jiems nebūdavo geriau, netrukus ne daugiau kaip per 24val., mes pakviesdavome jiems gydytoją. Jūs negalite leisti, kad nekaltas vaikas kentėtų tik todėl, kad jūs “stovite tikėjime“ – jūs turite daryti tai, kas yra teisu, nes jūs esate ant žemės ir visų pirma natūralūs dalykai. O po to dvasiniai.

Žmonės nepaiso sveiko proto ir tada stebisi, kur yra Dievas. Jie viską daro neteisingai natūraliai. O po to šaukiasi stebuklo. Jie gyvena lyg amerikietiškų kalnelių atrakcionų parke, kyla tai aukštyn tai žemyn. Patiria stebuklus, po to vėl žemyn, po to vėl aukštyn - ir vėl stebuklas užuot gyvenę nuolatiniame aprūpinime darydami tai, kas yra teisinga natūraliai ir naudodami sveiką nuovoką.

Tai panašu į atvejį su ponia, apie kurią aš jau rašiau. Ji išrašinėdavo čekius vietiniams pardavėjams, žinodama, kad neturi sąskaitoje pinigų. Tada ji atėjo pas mane, pas savo pastorių, kad pasimelsčiau, kad jos vyrui būtų suteiktos aukštesnės pareigos darbe, kad bankai nereikalautų kai kurių mokesčių, taip pat parduotuvės leistų jai pasirašinėti daugiau čekių - bet jei Dievas atsakytų į tokią maldą tai reikštų, kad Jis anuliavo jos nuodėmę, ar net tapo jos partneriu toje nuodėmėje.

Jo sprendimas buvo toks, kad aš padėčiau jai  susitvarkyti biudžetą, ir laikytis disciplinos, kad ji darytų tai, kas teisinga natūraliai sukurtų infrastruktūrą savo gyvenime per kurią Dievas galėtų plaukti. Tai nebuvo labai elegantiška, tai buvo sunku, sunku kūnui, bet „normalu“. Tai buvo dieviškas atsakymas, dieviškas „prisilietimas“ kurio jai reikėjo.

Tai kodėl Paulius...

Pakartotinai išvardina sąrašą kvalifikacijų, kurių reikia lyderiams, kad jie būtų moraliai teisingi, stabilūs gyvenime, stabilūs šeimoje. Jie turi infrastruktūrą sukūrę Dievui, kad Dievas juos palaimintų natūraliai. Jis yra dvasinėje srityje, o me s gyvename natūralioje.  Dievas yra teisus ir sąžiningas ir Jis gali plaukti tik tokiu būdu-taigi jei mūsų gyvenimai neatitinka jo vientisumo, tuomet mes surišame Jam rankas.

Šioje serijoje aš dalinuosi savo patyrimu ir pokalbiais su tėvu apie tai, kodėl man svaigsta galva.  Jo sprendimas nebuvo dramatiškas prisilietimas, bet Jis nukreipė mane geriau tvarkyti savo laiką ir energiją. Jo sprendimas buvo labai kasdieniški ir praktiški žingsniai - tai reiškė kiekvieną savaitę skirti vieną dieną tik poilsiui, ir tai buvo dieviškas prisilietimas.

Antgamtiškumas dažnai slepiasi praktiškuose dalykuose. Tai daro jį akivaizdžiai paprastu ir kasdienišku, netgi nuobodžiu. Mes nenorime būti kaip Naamanas , kuriam išdidumas vos nesutrukdė priimti išgydymą 7 kartus paneriant į Jordano vandenis. Stebuklas neatėjo tokiu būdu, kaip jis tikėjosi, taigi jis iš pradžių atmetė Dievo sprendimą. Nebūkime tokie kaip jis.

Labi dažnai tai tik paprastas paklusnumo aktas prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimą, ir tai antgamtiška, ko Dievas iš mūsų reikalauja. Dievas nereikalauja antgamtiško akto. Tai nėra šlovinga nei neateina su šiurpuliukais. Taip kaip ir Jėzus, kuris susodino žmones tvarkingomis grupėmis, Tėvas plaukia per praktiškus dalykus, ir mes turime palengvinti Jo plaukimą mūsų tarpe.

Aš viliuosi, kad ši serija suteikė jums maisto pamąstymui....kitą savaitę -nauja tema, iki tada, visus laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org  ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com