John Fenn,
2017 m. gruodžio mėn. 9 d.,
Sveiki visi,
Po
savaitgalio praleisto namuose, prieš man nuvežant Krisą į jo namų grupę, mes
visada valgome restorane. Tai gali būti paprastas mėsainis, kurį valgome
mašinoje, sėdėdami šalia geležinkelio bėgių, belaukdami pravažiuojančio
traukinio, arba einame į restoraną su sėdimomis vietomis. Būtent tą dieną jis
norėjo valgyti Braum viduje, tai vietinis mėsainių ir ledų parduotuvių tinklas.
Jis buvo nusiteikęs (keptiems, be kaulo) „viščiukų piršteliams“ ir šokoladiniam
pieno kokteiliui.
Jam patinka
kampinis staliukas, po kuriuo patogiai palenda jo vežimėlis ir iš kur galima
puikiai stebėti žmones, privažiuojančius prie maisto išsivežimui langelio.
Kriso fizinis amžius 37, tačiau dėl smegenų pažeidimo gimdymo metu - jam aplink
kaklą buvo apsivyniojusi virkštelė - jo protas yra kaip 4 metų vaiko. To
pasekmėje jis yra pats draugiškiausias, kurį kada nors esate sutikę,
keturmetis, 37-erių metų amžiaus kūne ir kuris nebuvo sutikęs nepažįstamo, ir
kuris laido komentarus apie pravažiuojančias mašinas, traukinius, žmones,
šunis, kas tik pasitaiko mūsų kelyje.
Mums sėdint
kampe ir svarstant ką žmonės savo mašinose užsisako per maisto išsivežimui
langelį ir kur jie važiuoja, per foninį šurmulį viduje, atkreipiau dėmesį į
signalizacijos keliamą triukšmą, mašinų stovėjimo aikštelėje. Pamaniau, kad ji,
kaip paprastai, išsijungs po 30 sekundžių ar panašiai, tačiau ji nenutilo – ši
signalizacija sugausdavo kas kokias pusantros sekundės, tačiau tai vyko lauke
ir girdėjosi tik foninis garsas.
Kadangi
gaudimas tęsėsi, aš pamaniau: „Tikriausiai kokia vyresnio amžiaus neprigirdinti
pora ar panašiai, nesusigaudo, kad įsijungusi jų signalizacija. Pabandysiu
surasti, kieno tai mašina. „Nuskenavęs“ visus sėdinčiuosius, pastebėjau, kad
buvau jauniausias iš visų klientų, neskaitant Kriso. Bet tada Krisas kažko
paklausė apie kitą mašiną prie užsakymų priėmimų langelio ir mes ėmėme
svarstyti ką jie užsisako, kur jie važiuoja, kokios rūšies mašiną vairuoja, o
tas garsas vis dar pypsėjo. Pamaniau, kad tikrai reikia surasti senyvus žmones
ir jiems pasakyti, kad įsijungusi jų signalizacija.
Norėdamas
detaliai išstudijuoti mašinų stovėjimo aikštelę, kad pamatyčiau kurioje vietoje
stovi šį triukšmą kelianti mašina, aš pakankamai pakreipiau savo kaklą, ir tai
padariau tik tam, kad suprasčiau, jog tai buvo mano mašina! Aš buvau tas senas
tipas, kuris net nenutuokia, kad įsijungusi jo mašinos signalizacija! Mano
ranka greitai nėrė į kairę kišenę, kurioje netgi iš išorės galėjau justi
raktinę ir kelias, už maistą sumokėtos grąžos gautas monetas. Kai atsisėdau,
kišenėje suspausta moneta nuspaudė signalizacijos mygtuką – tai aš visą tą
laiką kėliau triukšmą!
Erzinanti Šventosios Dvasios
„signalizacija“
Viešpats
bando mus auginti iš vidaus į išorę, mat Kristus - šlovės viltis - yra mumyse.
Jo balsas, kaip ta įjungta signalizacija, lyg foninis triukšmas, kylantis iš
mūsų dvasinio žmogaus į stelbiamą mūsų protą. Jo balsas, kaip minkštas, švelnus
pasiūlymas, kaip mintis iš „giedro dangaus“. Jis visada yra, tačiau tol, kol
mes arba nustumsime tą balsą toli, toli į pakraštį, aiškiai apsisprendę girdėti
kitus balsus ir vos, vos girdėsime Jo balsą, arba mes tvarkysimės su problema,
kurią Jis iškėlė.
Ar jūs
niekada nepastebėjote, kai tarkime, jums reikia skubiai apmokėti kažkokią
sąskaitą, Jis tuo tarpu darbuojasi jūsų širdyje dėl kokio nors brolio ar
sesers? Jeigu jūs panašūs į mane, tai mąstote: „Taip, taip Viešpatie, turėčiau
juos mylėti, bet gal geriau pakalbėkime apie šią sąskaitą?“ CHA
Prisimenate,
prieš mums nusprendžiant patikėti Jėzumi, visi esame tai patyrę - kai tik
išgirdote apie Jėzų, negalėjote išmesti Jo iš galvos; klausimas, ką gi su Juo
daryti visada kybodavo fone. Nesvarbu kaip gyvenimas jus išblaškydavo, kai tik
jūsų mintys persijungdavo į neutralią, arba ramybės būseną, jūsų sąmonėje
iškildavo klausimas apie Jėzų. Taip Jis darbuojasi. Jo „signalizacija“ yra
kiekviename iš mūsų ir mes arba užčiaupiame Jį, užpildydami savo laiką ir
dėmesį išsiblaškymu, arba užgniaužiame gyvenimo dalykus ir nusprendžiame klausyti
Jo, ir dėl Jo žengti į tai, ką Jis yra mums paruošęs.
Margaret
Becker albume „Falling Forward”
(1998) (liet.: „Krentant Pirmyn“)viena daina vadinasi „Clay and Water“ (liet.: „Molis ir Vanduo“), ten yra
šie žodžiai: „Aš esu molis, aš esu vanduo, krentantis pirmyn, kai pasaulis taip
greitai sukasi aplinkui, iš lėto aš tampu tuo, kuo esu. Niekas niekada
neliks toks pat, ratas suksis visada. Aš jaučiu ugnį pokyčiuose, tačiau
kažkaip ji nedegina. Kaip elgeta palaimintas, aš suklumpu malonėje,
tiesdamas ranką į tai, kas laukia...“ Mes galime suklupti ir esant širdies
nusistatymui, tapsime tuo, kuo esam – tai viso gyvenimo ilgio procesas. Jo
nuosprendis, Jo teisumas nedegins, jeigu mes greitai susitvarkysime su savo
širdimi.
Einant prie šerdies
Kai kurie iš
mūsų yra patyrę piliečiai, kurie gyveno jau pakankamai ilgai, tad patyrė
įvairius charizmatinius ir evangelinius pakilimus bei nuosmukius. Pradedant
įžymiais tarnautojais, nupuolusiais nuo malonės prie sekimo eiliniu
paviršutinišku mokymu, baigiant šuoliavimu per bažnyčias. Kai kurie iš mūsų
esame patyrę žmonių, galvojančių, kad jie yra Šventoji Dvasia, poveikį. Jie
privalo pastebėti kiekvieno klaidas ir nuodėmes, nors patys niekada nenukreipia
kaltinančio piršto į save. Mes matėme visus, arba bent daugumą šių dalykų.
Patyrę, vidutinio amžiaus piliečiai turi pakankamai laiko pereiti ir paragauti
vienokio ar kitokio išsibalansavimo, o gal, kažkurį tai laiką, būti to
išsibalansavimo dalimi, kol Viešpats juos sugrąžina į balansą.
Kažkuriuo
metu dauguma suvokia, kad visa tai yra tik „klaida“, išsiblaškymas ir
nebrandumas, nes tai nieko bendra neturi su Kristumi juose. Tai tiesiog
dvasinis už-virtimas, apsimetantis dvasiniu augimu ir branda. Iš pradžių jie
yra pasimetę, mat nebejaučia susidomėjimo paskutiniais „išsiliejimais“ arba
ginčais, pradedant plokščia žeme, baigiant paėmimą seksiančiais vargais ir
visokiais panašiais dalykais. Jie klausia savęs, kas su jais negerai. Praeityje
jie būtų šokę į garsiausią ir įspūdingiausią dvasinės grupės vežimą, trimituojantį
apie save. Tačiau dabar jie nori vieno dalyko – kažko realaus. Iš tikrųjų
pažinti Dievą. Niekas kitas nepatenkina. Jie nori efektyvaus teisumo juose, jie
nori pažinti teisumo kelius.
Jie
„surimtėja“ ir suvokia šerdį, tai ko jie iš tikrųjų ieško – jie nori pažinti
Tėvą ir Viešpatį Jėzų. Jie nori draugauti su Šventąja Dvasia. Jie nori, kad
meilė, džiaugsmas, ramybė, švelnumas, pakantumas, lankstumas, dievobaimingumas,
nuoseklumas, moralinis tobulumas, broliška meilė bei agapė meilė augtų. Jie
nori būti pilni ir nieko nestokoti Kristuje. Jie nori šiuos laikus atitinkančio
dvasinio gyvenimo. Jie nori tikrų draugų, kurie jų neišsižadėtų, nors jie ir
pakeistų bažnyčią arba kokį kartą ar du netyčia juos įžeistų.
Jūs judate viena iš šių krypčių –
kuria?
„O teismo
nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą
nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia
šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. O kas vykdo
tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.“
Jono 3:19-21 Pasilikti tokiu pačiu, reiškia pasilikti tamsoje. Judėk pirmyn,
lenktyniauk su teismo nuosprendžiu, bėk į šviesą.
Tapk tuo kuo esi – Tuo ir pabaigsiu
Nuo studijų
laikų mano širdyje buvo užtikrintumas, kad pirmas ir svarbiausias dalykas yra
ieškoti teisumo, panašiai kaip Nancy Honeytree „Evergreen“ albume (1975) (liet. „Visada
žaliuojantis“), kurį turiu įsirašęs telefone ir kompiuterio dainų sąraše, ir
kurio vis dar dažnai klausausi. Dainoje „Searchlight”
(liet.: „Prožektorius“)
yra tokie žodžiai: „Prožektoriau, nukreipk savo spindulį į mane, kai aš nesu
ta, kuria turėčiau būti. Kai tamsa įšliaužia į vidų, nukreipk savo
šviesą į mano nuodėmę, o prožektoriau, nukreipk savo spindulį į mane.
Jėzau, kai mano gyvenimas bus atliktas, Tu pakviesi mane prie Savo Sosto. Kaip
aš trokštu išgirsti Tave sakantį tą prisikėlimo dieną, o šauniai padirbėta,
mano vaike, sveikas sugrįžęs namo! Sveikas sugrįžęs namo, vaike.”
Teisumo
keliai yra procesas, o geriausiai padeda, kai žvelgi į juos iš ilgalaikės
perspektyvos. Tėvas ir Viešpats investavo į mus amžinybei. Efeziečiams 2:7
sakoma, kad ateinančiais amžiais Jis ir toliau mums rodys Savo malonę bei
palankumą Kristuje. Tvarkykis su klausimais, kuriuos Jis iškelia viduje, ir
taisykis, mokykis iš klaidų bei judėk tolyn. Nenustok progresavęs voliodamasis
purve. Leisk, kad teisumo darbas tavyje atrastų savo kelią. Nesiliauti augti
Jame yra tavo tikslas Nr.1, taigi priderink savo emocijas, sprendimus ir
veiksmus prie to, kaip Jis norėtų, kad galvotum, jaustum ir darytum. Užmokestis
už teisumą yra ramybė. Achhhh.
Kitą savaitę nauja tema. Palaiminimai.
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com