Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. sausio 30 d., penktadienis

Kaip suprasti pranašystę ir apie šiuos metus. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 24 d.,

Sveiki,
Aš dalinausi apie tai, kaip suprasti šiuolaikinę pranašystę, praeitą savaitę rašydamas, kad Viešpats yra AŠ ESU – visada esantis. Tai reiškia, kai Jis sako mums kažką, atrodo, kad tai jau DABAR ir neišvengiamai artėja. Jo srityje visada yra dabartis, tai yra DABAR, todėl, kai Jis mums kalba, atrodo, kad tai įvyks tučtuojau.

Ir aš dalinausi apie tai, kad pranašystė yra linijinė. Kai dalykai laikomi pas Tėvą ir neatskleidžiami žmonijai, pranašystė peršoka per tai, kas neapreikšta, ir mes nesuprantame, kur turėjo būti tos paslaptys.

Sekantis dalykas: pranašystė gali būti reali, bet nebūtinai turi įvykti
Vienas iš požymių, kad senovės Izraelyje pranašystė būdavo iš Dievo, yra tai, kad kas bebūtų pranašaujama, tikrai turi įvykti taip, kaip pranašauta, bet tai ne vienintelis požymis.

Mozė – Išėjimo 3:16-17 Viešpats prie degančio krūmo pasakė Mozei grįžti į Egiptą, surinkti vyresniuosius bei pasakyti jiems, kad Jis juos išves į Pažado žemę, „...į žemę tekančią medumi ir pienu“.


Viešpats kalbėjo Mozei tiesiogiai, tada Izraelio vyresniesiems ir po to žmonėms, bet tai niekada neįvyko. Visi, kurie girdėjo tą pranašystę mirė dykumoje, taip niekada ir nepasiekę Pažado žemės. (Tik Jozuė ir Kalebas matė išsipildantį žodį).

Jona – Jonos 3:40 Jona pranašauja, kad Ninevija po 40 dienų bus sugriauta, bet jūs žinote tą istoriją. Jie atgailavo, o tada kai Viešpats pamatė jų atgailą, Jis pakeitė Savo sprendimą, ir tai supykdė Joną.

Izaijas – Izaijo 38:1 karalius Ezekijas sirgo ir Izaijas pranašavo jam: „Taip sako Viešpats: sutvarkyk savo namus, nes mirsi“. Bet karalius nusuko savo veidą į sieną ir maldavo dar gyventi. 5 eilutėje Viešpats pakeičia Savo nuomonę ir liepia pasakyti Izaijui, kad Jis prideda karaliui dar 15 metų gyvenimo.

(Ironiška, kad 2 Karalių 21:1 mums sako, kad Ezekijo sūnus Manasas buvo 12 metų amžiaus, kai jis tapo Judėjos karaliumi po Ezekijo mirties, tai reiškia, kad jis gimė per tuos paskutinius Ezekijo gyvenimo metus. Nors jis atgailavo savo gyvenimo pabaigoje*, jis buvo blogas karalius ir perpjovė Izaiją per pusę*, tai reiškia, kad tą, kuris pranašavo jo tėvo gyvenimo pratęsimą, kad Manasas iš viso galėtų gimti, ir tapti to žodžio auka. Toks yra gyvenimas Viešpaties žmonių, o tie, pas kuriuos mes esame siunčiami, dažnai jie yra nedėkingi ir netgi mato mus kaip savo priešus, nors jie gauna Dievo malonę per mus.) *2 Kronikų 33:11-19; *Hebrajams 11:37

Ar buvo šitos pranašystės iš Viešpaties? TAIP. Bet atkreipkite dėmesį, kodėl jos niekada neišsipildė – dėl to, kaip žmonės reagavo į šituos žodžius. Pirmu atveju, žmonėms nepavyko pamatyti pažadų duotų jiems, nes jie nustojo sekti Viešpačiu. Kitais 2 atvejais žmonės atgailavo, kai jie išgirdo jiems ištartus žodžius.

Ir pridėkime dar šitai...
Apaštalų darbų 27:10 Paulius yra kalinys pasiruošęs išvykti laivu į Romą. Jis jaučia dvasioje, kad jeigu plauks, jie praras laivą, krovinį, ir savo gyvybes, ir sako jiems neplaukti. Jie ignoruoja jį ir tikrai laivą ištinka siaubinga audra, ir kai jau visi praranda viltį...

Paulius sako jiems 22-31 eilutėse, kad angelas atsistojo šalia jo naktį ir pasakė jam, jog nors jie praras laivą ir krovinį, kaip buvo apreikšta, bet Tėvas išsaugojo jų gyvybes, visų 276 laive buvusių žmonių. Tai reiškia, kad tai, ką Paulius iš tiesų suvokė dėl gyvybių praradimo, tikrai buvo apreiškimas iš Tėvo apie tai, ką velnias suplanavo jiems, ir Tėvo įsikišimu tas planas buvo sustabdytas.

Apie modernius žodžius iš Viešpaties
Asmeniniame lygyje daugelis gerai žinomų krikščionių turėjo tokį patyrimą kaip Paulius, kai Tėvas atskleidė jiems, ką velnias buvo suplanavęs, ir tada jie kažkam tai pasakė: „Dievas pasakė man“ (Neteisinga; Jie tik nujautė kažką savo dvasioje). Ir tada kai tai neįvyko, jie spėliojo ar jie gerai išgirdo.

Daugelis tikinčiųjų neturi pakankami patyrimo suprasti Tėvo kelius, kad atskirtų, kada Šventoji Dvasia bando parodyti jiems priešo planą, o kada pats priešas bando išgąsdinti juos. Kadangi tai, ką jie suvokė yra negatyvu, jie galvoja, kad tai turėtų būti iš velnio, todėl sudraudžia Šventąją Dvasią, nesuvokdami, kad tai Tėvas bando atskleisti priešo planą ir bando juos paraginti melstis ir užtarti.

Modernių laikų pranašystė ir pasaulio įvykiai
Kai aš girdžiu dabar publikuojamas pranašystes apie pasaulio įvykius, atpažįstu, kad kai kurie žmonės tikrai dalinasi informacija, kurią jiems suteikė Tėvas tam, kad jie užtartų ir prašytų Jį įsiterpti į šiuos įvykius, kad jie NEĮVYKTŲ, bet nei jie, nei jų klausytojai to nesupranta.

Kiekvienas, kuris gauna žodį apie ateities įvykius, turi melstis. Jie turi nustatyti, ar tas įvykis yra įrašytas į akmenį ir negali būti pakeistas, o jeigu tai atsitiks, gal gali būti pakoreguotas, arba tai iš viso gali būti sustabdyta.

Pavyzdžiui...
Mato 24:15 Jėzus patvirtina tai, ką pranašavo Danielius*, žmogus vadinamas Antikristu įžengs į šventyklą Jeruzalėje viduryje 7 metų taikos sutarties, ir pasisuks prieš Izraelį. Jėzus sakė, kai žmonės matys tai, jie turi palikti Jeruzalę ir bėgti į dykumoje esančius kalnus. 20 eilutėje Jis sako: „Melskitės, kad jūsų kelionė nevyktų žiemą ir per sabatą...“ *Danieliaus 9:27

Atkreipkite dėmesį, kad netgi Antikristo atėjimas į šventyklą yra įrašytas į akmenį – tai įvyks! Bet Jėzus sakė melstis, kad tai neįvyktų žiemą ir per sabatą. Malda gali pakeisti metų laiką, kuris yra tinkamesnis keliauti, ir pakeisti dieną, kad nereikėtų eiti per sabatą, kai Izraelyje yra apribojamos kelionės.

Apibendrinimas
Taigi, aš pasidalinau apie tai, kad Viešpats yra AŠ ESU, ir viskas, ką Jis atskleidžia ar kalba mums, atrodo taip, lyg turi vykti tuoj pat, ir kai dalykai yra laikomi Tėvo žinioje, pranašystė peršoka tai, kas yra paslėpta, ir mums atrodo, kad pranašaujami dalykai vyksta nenutraukta linija, kai faktiškai ten gali įsiterpti ištisi metai ar įvykiai.

Aš dalinausi, kad pranašystė gali būti iš Dievo, bet niekada neįvykti dėl to, kaip žmonės reaguoja į žodį. Abu dalykai, širdies užkietėjimas ir atgaila gali reikšti, kad Viešpats persigalvojo, ir kad tai, kas buvo pranašauta, niekada neįvyks.

Mes matėme, kaip dažnai žmonėms yra apreiškiamas priešo planas, nes Tėvas nori įsiterpti jei bus paprašytas, bet kai kurie žmonės nesupranta ir sukelia baimę Kristaus kūne dalindamiesi apie tuos įvykius ir sakydami, kad tai būtinai turi įvykti.

Ir mes matėme, kad malda gali pakoreguoti įvykių, kurie tikrai turi įvykti laiką.

Ką turi daryti tikintysis? Kuo tikėti?
Kaip suprasti, kad tai, ką girdime ar kažkas kitas sako girdėjęs ar matęs, yra iš Dievo? Kaip žinoti, ar tai įrašyta akmenyje, o gal gali būti pakeista? Ar tai apreiškimas iš Tėvo apie tai, ką yra suplanavęs velnias?

Kitą savaitę: kaip žinoti ar tai, kas buvo pranašauta yra iš Dievo, ir kokia tai apreiškimo rūšis? Iki tada, būkite palaiminti,


2015 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

CWOWI E-Naujienlaiškis. Sausis 2015

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 15 d.,

Brangūs draugai,
Yra laikai, kai Tėvas ar Viešpats apie ateities įvykius man kalba tiesiai, ir yra laikai, kai aš turiu sujungti dalykus į vieną.

Tai panašu į tai, kai jūs buvote dar vaikai, ir jūsų tėvai pradėdavo daryti kažką neįprasto, o jūs spėliojote, ar jie ketina vykti į kelionę, o gal laukia svečių. Jūs sujungdavote visas pastebėtas detales į vieną, kad suprastumėte, kas iš tiesų vyksta.

Būtent toks atvejis: Pirmas dalykas, aš stipriai jaučiu, kad esu vedamas šį pavasarį apsiriboti konferencijomis Nyderlanduose ir Suomijoje, ir šiais metais nekeliauti daugiau niekur Europoje, o pasilikti namuose tol, kol Jis konkrečiai pasakys, kur vykti. Antras dalykas: kai klausiau Tėvo, ką Jis turi omenyje dėl Europos konferencijų, Jis pasakė: „Aš noriu, kad tu dėtum rankas ant kiekvieno asmens, kuris apsilankys“. Rankų dėjimas retai sutinkamas Rašte, jis tik minimas gydant ligonius ir laiminant žmones, kai jie paskiriami į tarnavimą, arba gauna Šventąją Dvasią. Surinkime (bažnyčioje) priešingai nei Biblijos kultūroje, mes per dažnai tai naudojame, nusilpnindami mūsų jėgos supratimą, ir žmonės netenka to, ką galėtų gauti).

Praeitais metais konferencijoje Suomijoje daugelis iš mūsų jautė, kad šiais metais aš turiu keliauti į namų surinkimus (bažnyčias) tame regione užuot kvietus žmones atvykti į centrinę susirinkimų vietą. Kad patikrintume šią nuojautą, mes bandėme išsinuomoti patalpą, bet tai pasirodė neįmanoma, taigi mes priėmėme tai kaip patvirtinimą to, ką jautėme prieš metus. Taigi, kiekvieno susirinkimo metu aš dėsiu rankas ant žmonių, ir tikiuosi, kad tarnavimo laikas bus ypatingai unikalus, kai kiekvienas iš jų dar dalyvaus mažesnėse grupelėse.

Kam Jis jus ruošia? Nors aš tikiuosi, kad žmonės bus išgydyti ir kai kurie bus pripildyti Šventąja Dvasia, tai, ką aš jaučiu, bus perdavimas ir pasiuntimas darbui, kuriam Jis juos pašaukė, būtent dėl tos pagrindinės užduoties Jis liepė man dėti rankas ant žmonių šiose konferencijose. Aš dvi dienas būsiu TV7 Helsinkyje, nes jie vėl šiais metais pakvietė mane, ir Viešpats jau man pasakė, kad turėsiu mokyti apie išgydymą ir kaip būti išgydytu bei kaip tarnauti išgydymuose. Tai labai sutinka su tuo, kad reikia dėti rankas ant žmonių tam darbui, kuriam jie yra pašaukti.

Aš tikiuosi, kad rezultatas bus namų surinkimų augimas Europoje šiais metais, nes ruošiami mokiniai ir Dvasioje jaučiams rimtumas. Jis kažkam mus ruošia šiais metais. Taigi, aš suprantu, kad laikas ieškoti Jo dėl Jo planų šiems metams.

Kai aš girdžiu kalbant žmones, ką Viešpats jiems kalba dėl šių metų, atrodo, kad yra 1 ar 2 „dideli“ dalykai, - tai išeiti iš skolų arba pradėti susirinkimą jų pačių/ arba kitų namuose, arba susitelkti į tai, kaip pasiekti kitus Viešpatį mylinčius, bet bažnyčia nusivylusius žmones tam, kad sustiprintume santykius. Tai nėra pagrįsta baime, tik 1 ar 2 pagrindiniai momentai, ką Jis sako kiekvienam asmeniui, į ką reikia susitelkti šiais metais.

Tame yra ramybė ir tai reiškia, jog tuomet kai mes susitelkiame į tai, ką žinome, kad Jis įdėjo į mūsų širdis dėl mūsų paskyrimo, galime vertinti įvykius aplink mus su užtikrintu objektyvumu. Tame jaučiamas užtikrintumas, kai tu žinai, kad esi Tėvo reikaluose savo gyvenime. Tegu gyvenimas verda aplink tave, bet tu pasilik susitelkęs į Jo paskyrimą ir nenukrypk nuo to į šoną.

Trečias dalykas. Aš ypač stipriai jaučiu, kad likusių mano (mūsų) kelionių metu turiu susitelkti į JAV ir Kanadą, o kitais metais bus kelios kelionės į Europą ir toliau. Ir kai Jis pasakė dėti rankas ant visų šiose kelionėse, aš jaučiu tokį pat šviežią patepimą ir šio tikslo rimtumą.

Liepos pabaigoje arba pirmą rugpjūčio savaitę mes planuojame keliones į Sietlo/Vankuverio regioną, ir aš tikiuosi po to vykti į pietryčius ir vidurio Atlanto regioną, taip pat yra galima kelionė į Naująją Angliją/Šiaurės rytus rudenį. Ir galbūt aš galėsiu pakeliauti kai kur po šalies vidurį.

Tinkle – aš sužavėtas kaip Biblijos pavyzdžio susirinkimai atitinka tai kas vyksta namuose įvairiose kultūrose ir kraštuose. Paeiliui keičiami lyderiai ir namai, ir tai išlieka esminiu dalyku sėkmingiems namų surinkimams. Bet dažnai pradžioje būna visai priešingai.

Kai mes pirmą kartą pradėjom rinktis mūsų svetainėje, mes tęsėme tai 12 savaičių mūsų namuose. 6 kartus susirinkimą vedžiau aš ir aiškinau, kas yra namų surinkimas, o kitas 6 savaites mes vedėme paeiliui, nors mes vis dar rinkomės mūsų namuose. Mums reikėjo to laiko, kad surinktume pakankamai žinių, statytume santykius, ir pakiltume iki komforto lygio, kur kiekvienas jaustųsi gerai vesdamas susirinkimą savo namuose.

Ir būna laikas, kai centriniai namai yra reikalingi, nes kiti yra per ankšti, arba nėra kur pastatyti automobilių, ir taip toliau. Bet vis tiek tinka paeiliui keisti vedančiuosius.


Ką aš matau savo elektroniniuose laiškuose ir iš telefono skambučių, tai individai, poros, šeimos, kurie nori pradėti namų surinkimą (namų bažnyčią), bet dabar yra tik jie. Tai gerai. Aš pažįstu šeimas, kurios susitinka metai ar daugiau prieš kam nors prisijungiant. Viešpats atrodo dažnai duoda laiko pagrindinei grupei susikurti ir laiko, kai įgyjamos esminės žinios. Tai dažnai būna metai ar daugiau. Bet kai Jis pakankamai sustiprina tą grupę, atrodo, kad staiga žmonės ima atsirasti lyg iš niekur ir ima domėtis tuo namų surinkimu.


Daugeliui tai bus metai, kai dėlionės atskiros dalys bus sudėtos į vietas. Tam reikalingas procesas. Dažnai pirmas dalykas, kurį tu jauti, tai, kad aš niekada negrįšiu į ten, kur buvau. Barbara ir aš jautėme tai kartą ankstyvais savo santuokos metais, kai mes buvome beveik vieniši, atskirti, be darbo ir pajamų, aš tada valiau sniegą arba teikiau dvasines konsultacijas žmonėms gaudamas laisvus paaukojimus, kad tik prasimaitintume. Tuo metu buvau neapmokamu pastoriaus padėjėju mažame surinkime prie Boulerio miesto, Kolorado valstijoje. Išvykdami pastoriauti į kitą miestą, abu jautėme, kad niekada daugiau toks sezonas mūsų gyvenime nepasikartos.

Kai kuriems yra tik dvasinis jausmas, kad jie niekada negrįš ten kur buvo. Kai kuriems tai yra emocinis arba proto augimas, todėl jie žino, jog niekuomet nesugrįš į emocinio ir protinio sužlugimo vietą. Kai kurie žino, kad jie niekada „nebedarys bažnyčios“ tokiu būdu, kokį žinojo.

Sekantis žingsnis – kitas žingsnis šiame take yra kelionė. Kartais tiesiogine prasme, kaip Abraomas paliko savo gimtinę ir šeimą vieną kartą ir visiems laikams, arba Mozė grįžo į Egiptą po 40 metų dykumoje, kur jis ganė avis, žinodamas, kad jau niekada negrįš atgal.

Bet dažniausiai, kai asmuo turi šitą užtikrintumą iš Šventosios Dvasios, kad niekada negrįš ten, kur buvo, kelionė yra dvasinė ir emocinė. Dažnai, kaip Abraomas arba Mozė, jie turi tik pagrindinius orientyrus savo dvasioje, kaip tai turi atrodyti, bet jie pakankamai pasitiki Tėvo charakteriu, ir žino, kad gali judėti su tuo nedideliu informacijos kiekiu.

Tarpinis žingsnis – šiuo metu asmuo dažnai žino daugiau apie tai, ko nebus, nei tai, kas bus. Jie nėra tikri tuo, ko jie ieško, bet jie atpažįsta tai, kuomet tai pamato, ir jie žino, kas tai nėra. Labai panašu, kaip Mozė grįžo į Egiptą ir turėjo pasakyti žmonėms, ką jam kalbėjo Viešpats, ir sutiko pasipriešinimą, arba Abraomas vyko į Pažado žemę, bet turėjo išvaikščioti žemę, kad sužinotų, kas jo ten laukia. Taigi asmuo taip pat spėlioja, ieškodamas dalykų, kurie randa atgarsį jo dvasioje.

Paskutinis žingsnis – tavo dvasioje jaučiama, kad tai teisinga. Kaip kiekvienuose naujuose namuose, tenka įvykdyti kai kokį pertvarkymą, nesakau, kad jie tobuli, bet ten yra tai, kas svarbiausia ir tu žinai, kad tai yra namai. Tai gali reikšti tik naują sezoną tavo širdyje, dabar tai namai – tai poilsio vieta Jame. Tie „namai“ gali reikšti emocinį užtikrintumą ir stiprybę, kurios tu anksčiau neturėjai, bet dabar esi saugus tame kas tu esi, ir dėl ko tu čia esi. Ir tu gali pasipriešinti tiems, kurie anksčiau manipuliavo ar kontroliavo tave. Ir tau gera būti atsakingu už savo paties jausmus ir mintis.

Tai gali būti susirinkimai namuose. Ir tu žinai, kad jau niekada negrįši į auditoriją, kuri dabar tapo tokia svetima tavo supratimui ir mąstymui.

Tai gali būti finansų srityje. Tu žinai, kad jau niekada negrįši ten, kur buvai. Dabar jau turi patyrimą su Viešpačiu, ir žinai, kad jei kas nors tave stebina, tai nėra netikėtumas Jam, ir Jis apreikš tau savo aprūpinimą, ir tame yra poilsis.

Taigi šiais metais daugeliui bus laikas, kai atskiros dalys bus sujungtos į vieną, ir tai bus su vidiniu poilsiu ir ramybe, kurios niekada dar nebuvo, ir kartu su pasitikėjimu Juo. Į ką Jis prašo tave susitelkti šiais metais? Kaip tu jauti sezoną ir kokioje kelionės dalyje tu esi?

Kriso priestatas – mes turime planus dvigubai kriauklei, tai Amerikiečių su neįgalumais įstatymo patvirtintas komplektas, kuris pagamintas kaip įprasta kriauklė, bet po ja galima įridenti vežimėlį, ir tikimės, kad tai bus pabaigta kitą mėnesį ar panašiai. Tame kambaryje vyksta apdailos darbai, ir taip pat kai kurie medžio darbai, bet labai džiaugiamės, kad artėja pabaiga.

Ir vėl dėkojame tiems, kurie suteikė mums pagalbą. Man bus daug lengviau fiziškai ir aš negaliu išreikšti žodžiais savo dėkingumo!

Būkite palaiminti!
John & Barbara

2015 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Kaip suprasti pranašystę ir apie šiuos metus. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 17 d.,

Sveiki,
Visiems įdomu, ką Dievas sako apie 2015 metus. Internetas yra pripildytas „žodžiais iš Dievo“ apie viską, pradedant nuo paslaptingos Nibiru planetos grasinančios nugramzdinti Kaliforniją į vandenyną, iki ketinančio kariauti Izraelio, žlungančios ekonomikos ir dar daug daugiau.

Kaip krikščionis turėtų suprasti, kas yra tikra, o kas tik prekyba, kas yra kūniškumas, ir galiausiai, ką iš tikrųjų Dievas sako savo žmonėms? Prieš tai, kai aš atsakysiu į šį paskutinį klausimą apie tai, ką Jis iš tiesų sako savo žmonėms, pateiksiu kelias pamatines taisykles, kaip pažinti Jo kelius.

Pirmas dalykas: Aš Esu
Tai pamoka kiekvienam, kuriam tik kada nors Viešpats parodė kažką apie jo paties ar kitų ateitį. Daugeliui gyvenimas buvo sugriautas ir reikėjo išmokti sunkias pamokas todėl, kad jie nesuvokė šito principo. Viešpats yra Aš Esu, o tai reiškia, kad Jis yra visada esantis.


Todėl, kai Jis atskleidžia kažką tavo dvasiai, arba duoda tau pranašišką žodį, arba tu jauti kažką apie kito žmogaus ateitį, jauti taip, lyg tai turėtų vykti DABAR. Tai tik todėl, kad Jis yra DABAR, AŠ ESU, visada esantis. Bet tai nereiškia, kad tu turi daryti kažką tučtuojau, pastumdamas šalin sveiką protą ir planavimą.

Apaštalų darbų 26:13-18 Paulius pasakoja savo liudijimą karaliui Agripai ir cituoja, ką Viešpats pasakė jam tą dieną, kai Jis pasirodė kelyje į Damaską: „... Aš pasirodžiau tau su šiuo tikslu...tu būsi liudytojas tų dalykų, kuriuos matei ir tų, kuriuos parodysiu tau vėliau... ir išlaisvinsiu tave iš tų žmonių ir pagonių, pas kuriuos aš dabar tave siunčiu...“

Bet turėjo praeiti dar 10 metų, kol jis nuvyko pas pagonis.
Jis praleido 3 metus Arabijoje, kur gavo apreiškimą, ir TADA nuvyko susitikti su Petru. Lukas sutrumpina Apaštalų darbų 9 skyrių dėl skaitytojų, bet Paulius papasakoja mums, kaip praėjo 3 metai prieš jam sutinkant Petrą ir apaštalus. Ir tai buvo maždaug 7 metai po to, kai jis pradėjo tarnauti pagonims. (Gal 1:13-18, Apd 9:22-28, 13:46-48; Apd 9 vyko maždaug 35 metai po Kristaus prisikėlimo, Apd 13:46 apie 45 metai po Kristaus prisikėlimo).

Aš girdėjau apie vieną moterį, kuri nuvyko į Hong Kongą, nes Dievas pasakė jai, kad Jis ten ją šaukia. Su niekuo nesitardama ji išvyko be pinigų ir be finansinės paramos ir baigė tuo, kad po 2 mėnesių paskambino surinkimui (bažnyčiai) maldaudama pinigų lėktuvo bilietui parskristi namo.

Ar ji buvo pašaukta? Galbūt, bet ji turėjo leisti įvykiams vystytis suvokdama, kad tai jai pasakė AŠ ESU, Tas, kuriam visada yra „dabar“. Bet Jis neturėjo omenyje, kad ji turi vykti tučtuojau, Jis nesitikėjo ir nenorėjo, kad ji padėtų šalin sveiką nuovoką. Ji buvo atsakinga apsirūpinti parama kelionei, ir Jis būtų jai padėjęs, bet ji pernelyg pasitikėjo savimi, pradėjo veikti nedelsiant ir dėl to nukentėjo.

Mes nebandome padėti dalykams įvykti, mes nebandome padėti Dievui, manydami, kad žinome, kaip tai įvyks, mes neatmetame sveikos nuovokos ir leidžiame Jam nukreipti mūsų žingsnius.

Aš pažįstu žmones, kurie paliko gerai apmokamą darbą, nes Dievas kalbėjo jiems, kad turi jiems kitą aukštesnę poziciją, arba Jis sakė, kad jie pašaukti į tarnavimą – ir atrodė, kad tai jau DABAR – taigi jie paliko darbą bei sumišę kamavosi, ir be finansinio aprūpinimo, spėliodami, ką Dievas daro jų gyvenime – JIE 100% klydo, nes jie per daug sudvasino tai, ką Jis sakė, iki tokio lygio, kad prarado sveiką nuovoką.

Taigi, kai kas nors jums turi pranašystę, arba sako, kad ji skirta pasauliui ar tautai, supraskite, kad pojūtis toks, lyg tai būtų TIESIOG DABAR, nedelsiant, neišvengiamai. Atsiminkite, kad tai, kas Viešpačiui „greitai“, mums dažnai reiškia metus ar dešimtmečius. Senajame Testamente buvo perspėjimas Izraeliui apie sugriovimą 150 metų iki tam iš tiesų atsitinkant, bet atrodė, kad tai turi būti „dabar“.

Antras dalykas: Pranašystė yra linijinė
Aš turėjau omenyje, kad Efeziečiams 3:3-6 Paulius kalba apie tai, jog paslaptis paslėpta nuo pasaulio sukūrimo dabar atskleidžiama apaštalams ir pranašams, kad pagonys bus sandoros bendrapaveldėtojai. Ar galite įsivaizduoti? Paulius sako, kad pagonių išgelbėjimas buvo paslaptis neatskleista iki Sekminių!

Paslaptis buvo paminėta kelis kartus: Romiečiams 16:25-26, Kolosiečiams 1:26-27. Mano viena mėgstamiausių eilučių: „Kristus jumyse – šlovės viltis“ yra kontekste kalbant apie pagonis, kurie turi savyje Kristų, apie ką Paulius sako, kad tos paslapties apreiškimas, per amžius kartoms buvo laikomas paslaptyje.

Tai reiškia, kad visos pranašystės Senajame Testamente išdėstytos tiesia linija ir jų tarpe nieko nėra apie surinkimą (bažnyčią) – jos linijinės. Pavyzdžiui, Ezekielis 36 ir 37 skyriuose pranašauja, kad Izraelis vėl tampa tauta, po to 38 ir 39 skyriai pasakoja apie pasaulinį karą, kur Izraelis su sąjungininkais kariauja prieš Rusiją ir jos sąjungininkus, tada tuoj pat 40 skyriuje matome tūkstantmečio šventyklą ir Mesiją valdantį žemę.

Kažkur yra tie 2000 metų, išgelbėtų pagonių laikotarpis, bet Ezekieliui tai nebuvo apreikšta. Taigi tai, ką Viešpats jam pasakė išdėstyta tiesioje linijoje be jokios užuominos apie įvykius tarp eilučių, bet kartais net ištisi amžiai yra tarp eilučių.

Kitas pavyzdys
Jėzaus pirma žinia yra Luko 4:18-23. Jis cituoja Izaijo 61:1-2 sustodamas viduryje sakinio: „...ir skelbti Jubiliejinių Viešpaties metų“. Ir Jis atsisėdo ir pasakė: „...šiandien išsipildė šie Rašto žodžiai“.

Jeigu jūs skaitysite Izaijo 61:1-2, pamatysite, kad Jis sustojo viduryje sakinio: „...skelbti jubiliejinių Viešpaties metų ir Dievo rūstybės dienos, ir paguosti tų, kurie liūdi (po rūstybės dienos). Kodėl Jėzus sustojo viduryje sakinio pasakyti, kad Jis įvykdo Viešpaties Jubiliejinius metus, bet nepabaigė sakinio apie Dievo keršto dieną?

Jis sustojo, nes Jis negalėjo apreikšti, kad tarp tų jubiliejinių metų ir mūsų Dievo keršto dienos, buvo 2000 metų periodas įtrauktas dėl pagonių, kad ir jie taptų sandoros dalimi. Tai tebebuvo paslaptis Tėvo nutylėta iki Sekminių.

Taigi, dėl šios priežasties Jėzus sustojo viduryje sakinio. Dabar pagalvok – ištisus amžius hebrajai diskutavo Izaijo 61:1-2 apie tą vieną dieną, Dievo jubiliejinius metus ir mūsų Dievo keršto dieną. Pagal tai buvo sukurti mokymai, apie šias eilutes sukosi „apreiškimai“ – ir visuose buvo klaida, nes Tėvas neatskleidė 2000 metų laikotarpio viduryje sakinio. Jie darė išvadas paremtas daline informacija. Prisiminkite šią mintį...

Leiskime man visą tai sujungti...
Tuo pačiu būdu Tėvas laikė paslaptyje nuo žmonijos žinią, kad Jis atvers Savo sandorą su Izraeliu visoms tautoms, visiems, kurie atsakys į tai tikėjimu. Jis taip pat laikė savo žinioje Paėmimo laiką. O Jėzus Kristus aiškiai mums sakė, kad apie ir antrąjį Jo atėjimą joks žmogus, nei angelai, net Jis pats, nežino nei dienos nei valandos, tik vienas Tėvas. Ir kai Paėmimas pranašaujamas Trimitų šventėje, 5-toje Izraelio šventėje ir pirmoje rudens šventėje, nepasakyta, kada tai įvyks (Mato 24:36, Apaštalų darbų 1:7)

Tai reiškia, kad pranašystė, kurią mes girdime mūsų dienomis apie paskutinius laikus, taip pat yra linijinė. Ji peršoka per paėmimą ir antrąjį atėjimą, nes tų įvykių laikas nėra atskleistas žmonijai.

To pasėkoje šiandien daugelis mokytojų atsiduria tokiose situacijose kaip tie rabinai, kurie prieš daugelį metų diskutavo apie Izaijo 61 skyrių – jie darė išvadas ir aiškino žmonėms apie dalykus, kuriuos Tėvas laikė paslaptyje, neturėdami rakto, kuris galėtų atskleisti spragas pranašystėse, nes Tėvas išlaikė tuos dalykus su Savimi. Mokytojai, kurie daro išvadas apie tų įvykių laiką, klysta lygiai taip pat, kaip ir rabinai nuo Izaijo iki Jėzaus, nes jie taip pat rėmėsi tik daline informacija ir jiems nederėjo daryti išvadų bei spėlioti.

Netikėkite tais paskutinių laikų pamokslininkais, kurie daro išvadas dėl įvykių laiko, nes jie remiasi tik daline informacija. Prisiminkite, AŠ ESU, visi dalykai yra neišvengiami. Bet tie, kurie nesupranta Tėvo kelių daro išvadas, kurios sukelia susirūpinimą, baimę bei sumaištį. Jokūbas sako, kad yra žmogaus/ pasaulio išmintis, bet Dievo išmintis yra tyra ir taikinga. Pasilikite ramybėje.

Taigi, Kalifornija gali nugrimzti į vandenyną. Ir galbūt Yellowstone Nacionalinis parkas gali sprogti ir nušluoti didžiąją JAV dalį, ir galbūt St. Louis ir Memfis patirs žemės drebėjimą, bet pranašystė yra linijinė – tai gali įvykti suspaudimų laikotarpyje, tai gali įvykti antrojo atėjimo metu. Tai galėtų įvykti Tūkstantmečio metu, kai žemė bus perkurta ugnimi – mes to nežinome.

Kai mums Viešpats sako kažką dėl mūsų asmeninio gyvenimo, ar dėl kito žmogaus, ar pranašišką žodį bei sapną tautai, suvokite, kad netgi apreiškimas apie siaubingus įvykius, jei tai ateina iš Jo, yra apgaubtas ramybe. Ir tai gali būti panašu, lyg tai turi vykti jau DABAR, bet supraskite, kad Jis – AŠ ESU, taigi tai normalu. Būkite išmintingi, pasilikite ramybėje, ir daugiau – kitą savaitę....iki tada, būkite palaiminti!


2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

Dvasiniai drugeliai. 3 dalis

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 10 d.,

Sveiki,
Aš dalinausi apie dvasinių drugelių gaudymą iš aplankymo ir regėjimo. Ten Viešpats pavaizdavo daugelį tikinčiųjų, kurie yra išblaškomi nesvarbių dalykų, bet Jis kalbėjo apie tai, kad į Kristaus kūną ateina pasikeitimas vedantis į Jo prioritetus.


Aš tiesiog sakau jums, ką Jis sakė – per sekančius 3 metus ypač vakaruose, daugelis negalės sau leisti prabangos gaudyti dvasinius drugelius. Nesupraskite manęs klaidingai – ateina laikai, kai tikinčiųjų, kurie vaikščioja su Viešpačiu poreikiai tikrai bus patenkinti, ir kai kurių apsčiai, bet bus daug tokių, kurie manys, jog per sunku šiais laikais mokėti kainą, kad pažintum žmones, vaikščioti valgyti į kieno nors namus, arba investuoti į santykiais pagrįstus naujus namų surinkimus.

Jie neturės tinklo, kuris juos remtų, nors yra aktyvūs krikščionys, nei vienas „nesaugo jų užnugario“ – jie yra dvasinės salos. Jie gali leisti sau tokią prabangą būti tomis dvasinėmis salomis tik tol, kol plaukioja ramiame vandenyje, bet į ką jie atsirems audros atveju?

Atpažink sezoną
Luko 19:41-44 Jėzus ėjo į Jeruzalę artėdamas prie savo kryžiaus, iki kurio buvo likusios tik 3 dienos. Vėliau Jis verkė sakydamas: „Jei jūs tik būtumėte atpažinę šitą dieną, tai turėtumėte ramybę, bet dabar tai paslėpta nuo jūsų akių... kadangi jūs neatpažinote Dievo aplankymo meto.“

Dabar Kristaus kūnui laikas nukreipti savo dėmesį nuo vaikiško visokių naujausių mokymų vaikymosi, ir augti charakteryje. Daug kartų, aš kalbėjau apie moterį, kuri išleido tūkstančius dolerių važinėjimui į konferencijas, kad melstųsi už tautą ir šeimos išgelbėjimą, o tuo metu jos vyrui ir vaikams reikėjo, kad jie praleistų laiką kartu namuose kaip šeima, bet ji buvo per daug dvasinė, kad būtų praktiška, apsigavusi, galvodama, kad tai daro dėl Dievo, kai iš tikrųjų Jis būtų paprašęs jos pasilikti namuose, augti charakteriu ir taip atstovauti Jį savo šeimoje.

Ir aš kalbėjau daugeliui vyrų, kurie sunkiai dirba dėl savo šeimų, kad suteiktų joms prabangą ir aprūpinimą, kurio kaip jiems atrodo, kad joms reikia, bet iš tiesų šeimos tiesiog troško praleisti laiką drauge. Jie apsigavę ir apakinti, nesuvokdami, kad jų šeimoms labiausiai reikia tėčio namuose.

Dažnai labiausiai dvasiniai sprendimai yra tik pakeisti prioritetus, kad darytum teisingus dalykus, kartais išeinant iš savo komforto zonos, nors išmintingas sprendimas ir būtų Dievo kelias

Žmonės pradės susirinkti savo namuose, kad galėtų bendrauti, melstis, tik dėl troškimo turėti kažką tikro savo gyvenime, ir kad Šventoji Dvasia galėtų laisvai plaukti garbinime ir Dvasios dovanose, kad būtų tikri santykiai, ar jie tai vadins namų surinkimu (namų bažnyčia) ar ne – jie tiesiog nori tikrų ir teisingų dalykų. Tai yra tie, kurie turi kitus, kurie juos prižiūrėtų, kurie rūpinasi savaisiais, kurie yra jų tarpe, kai tuo metu kiti bandys kreiptis į savo auditorinio stiliaus surinkimą, bet supras, kad neturi nei vieno, kuris jiems padėtų.

Tai nėra gąsdinanti taktika, o tik tai, kas ateina. Šventoji Dvasia toliau juda taip, kaip Jis tada, tuose Jėzaus ir Naujojo Testamento užrašytojų prioritetuose – maitinti/ girdyti/ rengti/ lankyti tuos, kurie turi poreikių visų pirma Kristaus kūne. Taip atrodė Kristaus kūnas pradžioje, taip Jėzus sakė, jis atrodys Jo sugrįžimo metu – „...jei jūs maitinote/ girdėte/ rengėte/ lankėte net mažiausią iš mano brolių, tai jūs man padarėte.“ Kasdieniška, normalu, ne didinga, bet dvasiška.

Daugelis iškreipė Pauliaus žodžius apie pavydo sukėlimą netikintiems, ir naudoja tuos žodžius paaiškinti kodėl x bažnyčiai reikia 2 milijonų dolerių garso sistemai, kad netikintieji pavydėtų, arba galbūt duoti x krikščioniškam TV tinklui, kad netikintieji pavydėtų programų transliavimo kokybės ir panašių dalykų.

Bet grįžkime į pirmąjį amžių, į tą laiką, kai našlės, luošieji ir ligoniai be šeimos buvo priversti elgetauti gatvėse, vieniši ir apleisti, kai tuo metu visur aplinkui buvo krikščionys, kurių poreikiai buvo atsakyti, kurių gyvenimai buvo praturtinti išplėstinėmis dvasinėmis šeimomis, draugais, kaimynais ir bendradarbiais. Argi tau nebūtų įdomu ir pavydu, kai tu matytum jų stiprius santykius ir tokią meilę vienas kitam, jog kiekvienas rūpinasi, kad kitų poreikiai būtų atsakyti?

Dabar aš jūsų klausiu – ar jūs šiandien kitokie? Argi mūsų mokinystės įrodymas nėra meilė vienas kitam? Iš jūsų meilės vienas kitam žmonės žinos, kad esate mano mokiniai.“) Aš nesakau jums būkime kaip 1-ojo amžiaus surinkimas, bet sakau, kad 1-ojo amžiaus surinkimas tiesiog paprastai praktikavo tai, ką Jėzus darė ar mokė, ir argi neturėtume mes paklusti Jėzui tokiu pat būdu?

Nuo ko pradėti?
Aš buvau maisto parduotuvėje ir kaip dažnai nutinka, viena žemo ūgio moteris paprašė nukelti produktus nuo viršutinės lentynos (mano ūgis 2m). Aš atpažinau depresijos dvasią ant jos ir bandžiau tęsti pokalbį, kuris prasidėjo taip: „Atsiprašau, pone, ar galite man padėti nukelti tai nuo viršutinės lentynos?“ Bet ji tik pasakė ačiū ir nuėjo. Ir viskas, ką tik galėjau pasakyti: „Buvo malonu, laiminu jus, geros dienos“.

Aš meldžiausi už ją, kai ji nuėjo ir pasakiau Tėvui: „Aš norėčiau padaryti dėl jos kažką daugiau, išvyti depresijos dvasią“. Jis atsakė: „To pakanka, tu padarei tai, ką ji dabar gali priimti ir tai, ką Aš buvau tau numatęs atlikti šiai dienai“.

Aš mąsčiau apie Jo kantrybę ir kaip Jis toliau daro gera – taip apie Jėzų sakoma Apaštalų darbų 10:38, ir Jėzus sakė, kad Jis darė tik tai, ką matė darant Tėvą (Jono 5:19). Ir ne tik tai, bet kažkas paprasto, kaip padėti nuimti produktus nuo viršutinės lentynos yra dvasinis veiksmas, asmeniškai įkvėptas iš dangaus padaryti gera tai poniai.

Kitą dieną, kai išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojau prie šviesoforo, pažvelgiau į savo atbulinį veidrodėlį ir pamačiau automobilio, stovinčio už manęs stogą. Ten stovėjo didelė porcija švelnaus negazuoto gėrimo. Jis vos neišsiliejo, kai užsidegė šviesoforo šviesos ir automobiliai pajudėjo. Aš nuleidau savo lango stiklą ir atsigręžiau į tą žmogų rodydamas gestais į jo automobilio stogą... bet jis nesuprato.

Galiausiai lioviausi, matydamas, kaip vairuotojas už manęs nuleidęs galvą ant vairo plyšo juoku iš mano gestų ir to žmogaus atsakomųjų gestų man. Aš išlipau iš savo mašinos ir nukėliau gėrimą nuo kaimyno automobilio stogo. Pamatęs, kad turiu rankoje jo gėrimą, jis atidarė langą, o aš pasakiau: „Prašau, pone, jūs vos neišliejote savo gėrimo“. Į tai jis atsakė kikendamas: „Jūs esate geras žmogus, ačiū!”

Kai įsėdau į savo automobilį, užsidegė žalia šviesa ir mes pajudėjome, aš dėkojau Tėvui, kad leido man „daryti gera“ šitame nedideliame patarnavime, nusižeminau ir buvau sužavėtas Tėvo rūpesčiu žmogui, ar jis atpažįsta mane, kad esu Karaliaus ambasadorius, ar ne.

Jėzus ėjo darydamas gera
Jis pavertė vandenį vynu, bet niekada nepasinaudojo tuo, kaip privilegija. Jis išgydė Petro uošvę, bet tik tie, kurie buvo namuose žinojo apie tai. Jis padaugino berniuko priešpiečius ir pamaitino tūkstančius, bet niekada nereklamavo savęs ir nesiekė savęs išgarsinti per stebuklus – Jis tik ėjo darydamas gera.

2014 aš pamačiau Viešpaties nusižeminimą daugiau nei prieš tai, ir tai paskatino mane dar labiau nusižeminti. Mato 11 skyriuje Jis pasakė: „Imkite ant savęs mano jungą (Šventąją Dvasią) ir mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.“

Atkeipkite dėmesį – Jis tikrai romus ir nuolankios širdies, nors Jis visų Karalius. Jo jungas moko mus nusižeminimo, ir tas nusižeminimas veda į poilsį mūsų sieloms – ne dvasioms, bet sieloms: emocijoms, mintims, protui.

Paulius sakė korintiečiams, jog jis rūpinasi, kad jie nebūtų suvedžioti ir nuvesti nuo paprastumo Jėzuje, ir evangelijos žinios, ir Šventos Dvasios. Jei jūs buvote suvedžiotas ir nukeiptas į sudėtingą tikėjimą pilną tvarkaraščių, formulių ir manipuliacijos bei pasirodymų: „jei darysi šitai, Dievas – padarys tai“, tada atgailaukite ir sugrįžkite į tai, ką sako Jėzus – daryk gera savo broliams praktišku būdu, santykiuose su kitais tikėjime, ir rask paprastus būdus demonstruoti Dievo meilę savo širdyje kitiems (2 Korintiečiams 11:3-4).

Klausyk, ką Dvasia kalba surinkimui – baigėsi dvasinių drugelių gaudymo sezonas – laikas būti surinkimu (bažnyčia), o ne žaisti surinkimą. Laikas būti krikščioniu, o ne žaisti krikščionybę.

Kitą savaitę – nauja tema, laiminu!


2015 m. sausio 7 d., trečiadienis

Dvasiniai drugeliai. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. sausio mėn. 3 d.,

Sveiki,
Mes su Barbara turime iPhone telefonus su moteriško balso kompiuterine asistente, kuri vadinama Siri. Paaiškinsiu tiems, kurie nėra susipažinę su Siri, kad jei paspausi ir palaikysi ant telefono esantį apvalų mygtuką, moteriškas balsas Siri paklaus: „Kuo galiu padėti?“ Jūs galite paklausti Siri visko pradedant paskutinėmis sporto naujienomis iki kelio į artimiausią benzino kolonėlę, ir apie orus, ir dar beveik visų dalykų.

Mes buvome įsigilinę į diskusiją, kai Barbara ėmė kažko ieškoti piniginėje ir netyčia nuspaudė savo iPhone apvalųjį mygtuką. Nedelsiant Siri paklausė: „Kuo galiu padėti?“ Ir Barbara, kuri buvo nutraukta sakinio viduryje, nesusimąsčiusi atsakė: „Oi, prašau, patylėk, aš kalbuosi ne su tavimi“. Į tai Siri nedelsiant atsakė iš rankinuko dugno: „Taip elgtis negražu!” Mes prapliupome juoktis dėl tokio telefono atsakymo.

Aš šiek tiek panašiai jaučiuosi pasakodamas apie Viešpaties aplankymą, kuriame Jis kalba apie savo žmones gaudančius dvasinius drugelius. Kai rausiausi krikščionybės „piniginėje“, ieškodamas apibūdinimo ir sprendimo, aš nenorėjau netyčia paliesti karštą mygtuką ir, kad kas nors nepagalvotų: „Taip negražu elgtis.“

Ir aš bėgiojau paskui kelis dvasinius drugelius
Kai mes su Barbara buvome paaugliai, vienu metu, paauglių maldos susirinkimuose, atrodo, kad beveik visi turėjo demoną arba demonas buvo kaltinamas dėl gyvenimo vargų. Aplink visi kalbėjo apie išlaisvinimo tarnavimą.


Kai kurie iš mūsų paauglių grupėje tikrai patyrė demoniškų pasireiškimų ir demonai buvo išvyti. Bet buvo taip pat tokių, kurie neturėjo demonų, bet norėjo dėmesio, kurį būtų gavę, jei būtų prisipažinę turį demoną, taigi jie taip uoliai demonstravo tai raičiodamiesi ir vaitodami, kad tai buvo verta Akademijos apdovanojimo.

Viešpats panaudojo šį patyrimą, kad padėtų mums surasti balansą, ir kad galėtume atskirti tikrus dalykus nuo klastotės bei tinkamai pasielgtume su ja. Tai buvo skirta tam laikui, ir mes dėkingi keliavome toliau, įgiję patirtį, kaip atskirti demoniškus reiškinius nuo keistenybių, ir užuot žiūrėję į „tamsiąją pusę“, vėl sutelkdavome dėmesį į Jėzų ir Tėvą.

1979-aisiais, pirmaisiais mūsų santuokos metais, mes pakliuvome į „Šimteriopo atlyginimo“ dvasinio drugelio įtaką. Aš uždirbdavau tik 110$ per savaitę, atiduodavau 11$, ir tikėdavausi kažkokiu tai būdu gauti 1100$ atgal į savo sąskaitą. Barbara vėl mums grąžino balansą sakydama: „Neatrodo, kad tai teisinga, ir aš žinau, kas pasikeitė: „Mes duodavome, nes mylėjome Dievą ir Jo darbą, bet dabar mes duodame, kad gautume, ir tai neteisinga, ir tai nuliūdina mano dvasią, kai aš duodu““. Vėliau mes atgailavome ir pasakėme Tėvui, kad mums iš tiesų nesvarbu, ar atgausime savo pinigus, mes duodame, nes mes mylime Jį ir Jo žmones, ir taip mes atgavome pusiausvyrą.

Mūsų bažnyčia (surinkimas) palyginus su Petro ir Pauliaus surinkimu
Iš tiesų krikščionybė Naujajame Testamente stipriai skiriasi nuo to, kas praktikuojama šiandien auditorinėje bažnyčioje. Jiems nebuvo kada gainioti dvasinius drugelius, nes jų dėmesys buvo sutelktas į tai, kad būtų patenkinti brolių fiziniai poreikiai, pagal Mato 25:40:
„...jei jūs davėte (vandens/maisto/rūbų/aplankėte) netgi mažiausią iš mano brolių, tai padarėte man“.

Tai nėra išgelbėjimo darbai, nes Jėzus kalba tikintiesiems apie rūpinimąsi kitais tikinčiaisiais. Taigi tie tarnavimo darbai plaukia iš mūsų kaip mūsų išgelbėjimo rezultatas, bet ne tam, kad įgytume išgelbėjimą.

Pirmiausia rūpintis tais, kurie tikėjime, tada –išorėje, neišgelbėtais
Jis pasakė „mano broliais“. Tai reiškia, mes turime susitelkti į davimą „broliams“, o ne neišgelbėtiems. „Broliams“ – tai senas išsireiškimas naudojamas kreiptis į vyrus ir moteris.

Šitas akcentas –visų pirma rūpintis Kristaus kūnu, užuot naudojus labdarą neišgelbėtiems, kaip evangelizmo priemonę, gali jus nustebinti, bet Naujasis Testamentas nuolatos rodo, kad jie davė kitiems tikintiesiems, bet ne neišgelbėtiems, pasilikdami ištikimi Jėzaus įsakymui rūpintis Jo broliais.

Tai paaiškina, kodėl Apaštalų darbų knygoje tikintieji duodavo saviškiams, kad būtų tikri, jog nėra nepritekliaus jų tarpe, bet jie nesirūpino visu miestu. Štai kodėl, kai Agabas Apaštalų darbų knygos 11 skyriuje išpranašavo badą Judėjoje, surinkimas (bažnyčia) pasiuntė paaukojimus draugams Judėjoje, bet ne neišgelbėtiems, kurie tapo bado aukomis. Ir Pauliaus gautas paaukojimas vargšams šventiesiems Judėjoje Romiečiams 15, 1 Korintiečiams 16 ir 2 Korintiečiams 8 ir 9 skyriuose buvo priimtas Jeruzalėje esančio surinkimo nuo kitų surinkimų, o ne vargšams nusidėjėliams gyvenantiems Jeruzalėje. Pinigai ir resursai Kristaus kūne pasilikdavo Kristaus kūne.

Tai nereiškia, kad mes visiškai ignoruojame neišgelbėtus, bet jiems tenka perteklius, ir jie nėra dėmesio centre. Paulius Galatams 6:10 sakė daryti gera visiems žmonėms, o ypač tikėjimo namiškiams. Broliai yra mūsų svarbiausias prioritetas.

Tai paaiškina, kodėl tiek daug žmonių atėjo pas Viešpatį per pirmus du metus po Sekminių. Neišgelbėtieji matė grupę žmonių, kurie buvo užsidegę dėl Viešpaties, ir mylėjo vienas kitą taip, kad jų tarpe nebuvo jokio neatsakyto poreikio. Jeigu tu stebėtum iš šono ir tau trūktų rūbų bei maisto, ir tu matytum grupę laimingų žmonių, kurių poreikiai atsakyti, argi tu nenorėtum sužinoti, kodėl taip yra? Kai kurie bijojo, kai kurie prisijungdavo, kai kurie stovėjo nuošalyje ir stebėjo, bet tinklas lietė tuos, kurie prisijungdavo prie Viešpaties.

Ką tai turi bendro su drugeliais?
Kaip priešingybė auditorinė bažnyčia turi programas tarnavimo darbui, statistiškai 80% kongregacijos nieko neįsipareigoja kitų atžvilgiu, tik lankyti susirinkimus ir duoti, kai jų prašo. Taigi,s dabar yra daug krikščionių susitelkusių į save, ir į tai, ko jie patys nori iš Dievo, jie jaučiasi taip, kad gali gainiotis kiekvieną doktrinos vėją ir kiekvieną „karštą“ dalyką, darydami Dievą savo tarnu, užuot patiems buvus Jo tarnais.

Programos, infrastruktūros poreikis ir pinigai paaiškina, kodėl auditorinė bažnyčia taip nori padėti neišgelbėtiems, kai tuo metu surinkimo nariai, kuriems reikia pinigų komunaliniams mokesčiams ar mokesčiams už automobilį yra paliekami nuošalyje. Jų prioritetai 180 laipsnių kampu skiriasi nuo to, ko Jėzus sakė ieškos sugrįžimo metu. Jei mes duotume broliams savo tarpe ir palaikytume santykius vienas su kitu, nebūtų nei laiko, nei intereso gainiotis naujausią pro šalį lekiantį drugelį.

Jokūbas sako: „Tikras nesuteptas pamaldumas prieš Dievą yra lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte, ir saugoti save nesuteptą šiuo pasauliu“. Kontekstas yra krikščionys našlaičiai ir našlės, nes jis rašė krikščionims, kaip matome Apd 2:6, kad jie rūpinosi broliais. Tai teisingas pamaldumas. Pažiūrėkime į eilinį surinkimą – ar jie atrodo be dėmės (nesutepti) pasauliu? Ar surinkimo prioritetas – maitinti /girdyti/rengti/lankyti tuos TIKINČIUOSIUS kurie turi poreikių, sėdinčius su jais tuose pačiuose suoluose. Ar jie gali pasakyti, kad tarp mūsų nėra poreikių, nes nei vienas, ką turi nevadina tik savo nuosavybe?“

Kokiam Jo žmonių lavinimui skirtas 5-eriopas tarnavimas? Efeziečiams 4:11-16
Sutinkamai su tuo, ką Jėzus pasakė apie tarnavimo darbą, kurio ieškos sugrįžimo metu, ir sutinkamai su likusia Naujojo Testamento dalimi, ir tuo, kaip Jis apibūdina tarnavimo darbą, VISŲ PIRMA, tai yra rūpinimasis brolių fiziniais poreikiais. Mes turime apibendrinti, kad 5-iopo tarnavimo esmė yra išlavinti žmones šiam tikslui: girdyti/ maitinti/ rengti/ lankyti ligonius ir kalinius. Todėl esminė 5-iopo tarnavimo misija – visų pirma įgalinti individus pasirūpinti, kad nebūtų fizinių poreikių tarp brolių.

Štai kodėl Jeruzalės surinkime buvo sudaryta pirma komanda iš 7 vyrų, kurie padėjo rūpintis našlių maitinimu. Tai ne rūbų programa neišgelbėtiems mieste. Ne maisto programa neišgelbėtiems getuose. Jų dėmesio centre buvo rūpinimasis poreikiais jų pačių tarpe: maistas, vanduo, rūbai, namai. (Apd 6)

Efeziečiams 4:15 toliau sako, kad jeigu mes vykdysime tarnavimo darbą (vanduo/ maistas/ rūbai/ brolių aplankymas) mes nebūsime kaip vaikai blaškomi kiekvieno mokymo vėjo, kuris pasitaiko, bet faktiškai augsime Jame visuose dalykuose, nes tai sujungs visus mus kartu. Skaitykime Efeziečiams 4:11-16 suvokdami, kad iš esmės tarnavimo darbas kyla ir plaukia iš Jėzaus prioritetų, būtent užtikrinti, kad visi Jo brolių poreikiai būtų atsakyti, ir jūs matysite nuostabius dalykus, kurie 100% sutinka su tuo kas rašoma nuo Mato evangelijos iki Apreiškimo Jonui knygos.

Kai pradėsi mąstyti kaip Jėzus mokė ir Apaštalų darbų knygoje apaštalai pademonstravo, tai sukrės tavo protą ir pakeis visas tavo mintis apie prioritetus ir santykius surinkime apvers aukštyn kojomis, ir tu galėsi suvokti, kad tai pagal Žodį, ir tu jau nebūsi toks pats. Ir būtent į tai eina Kristaus kūnas.

Prisiminkime tą aplankymą apie dvasinius drugelius, tai buvo pranašiškas žodis apie tai, ką Dvasia sako surinkimui. Aš pratęsiu kitą savaitę apie tai, kaip vyks šitas prioritetų pakeitimas. Iki tada, būkite palaiminti!