Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. liepos 14 d., šeštadienis

Pranašystė ir kaip veikia ši dovana. Dvasios dovanos. 3 dalis

John Fenn, 2018 m. gegužės 5d.

Sveiki,
Nedaug Dvasios pasireiškimų yra taip klaidingai suprantami ir netinkamai naudojami, kaip pranašystė. Paulius 1Korintiečiams 14:3 sako, kad pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis, skirtas „ugdyti, paraginti ir paguosti“. Tą ji ir atlieka. Paprastoje pranašystėje nėra ateities numatymo.

Gali būti, kad jūs dažnai pranašavote visai to patys net nesuvokdami. Gali būti pasakėte savo draugui kažką panašaus: „savo dvasioje jaučiu, kad viskas bus gerai“, nes savo dvasioje jautėte ramybę dėl to draugo ir buvote tuo užtikrintas. Tai buvo pranašystė. Dievo įkvėptas žodis skirtas ugdyti (statydinti), paraginti (padrąsinti) ir/arba paguosti. Suskirstymas pavadinimais yra tik mūsų supratimui. Jis nuolankus ir neskelbia pavadinimų – Jis paprasčiausiai atsiliepia į poreikius.

Aiškinimas, o ne vertimas
Kalbos, kurios yra aiškinamos, prilygsta pranašystei, kadangi abejos yra įkvėpti žodžiai, kurie statydina, drąsina, arba guodžia. Taip pat ir kalbų aiškinimas yra aiškinimas, o ne vertimas, labai dažnai panašiai perteikiama  ir pranašyste.

Vertimas yra tikslus žinios perteikimas  kita kalba. Aiškinimas palieka vietos asmeniui, kuris perteikia tą žodį, panaudoti savo asmenybę, išsilavinimą, kultūrą ir žodžius toje žinioje. Štai kodėl kartais, kai asmuo pranašauja, jis gali  sakyti: „Taip sako Viešpats“. Viešpats siųsdamas Savo žinią  nekalba Karaliaus Jokūbo anglų kalbos stiliumi, tačiau asmuo, kuris ją perteikia, interpretuoja žinią per savo išsilavinimo ir kultūros prizmę.

Žmogus gali jausti kažką savo dvasioje ir žodžiais perteikti, ką jaučia. Žmogus gali turėti kažkam skirtą liudijimą,  suvokimą arba atpažinimą dvasioje ir perteikti tai jam savais žodžiais.

Pranašas girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią ir pakartoja tai pažodžiui. Pranašas nuolatos priima  žinią apie tautas, vadovus ir gamtos reiškinius. Paprasta pranašystė,- tai  perteikimas to, ką žmogus jaučia savo dvasioje dėl kito asmens, ir tai Viešpaties skirta tą asmenį padrąsinti, statydinti ir paguosti.

Asmeniniame lygyje, kai Viešpats  suteikia man kažkam  skirtą žodį, aš dažniausiai girdžiu kalbant Šventąją Dvasią, panašiai kaip pranašas Agabas  Apd  21:11, kuris pasakė Pauliui: „Taip sako Šventoji Dvasia: „Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas’.” Dauguma žmonių girdi žodžius ir/arba kažką jaučia ir perteikia tai savais žodžiais. Kartais žmonės, kurie nėra pranašai, girdi kalbant Pačią Šventąją Dvasią, tačiau tai nėra įprastas dalykas. Jie „girdi“ kažką neaiškaus, galbūt pamato savo dvasioje vaizdą, ir perteikia tai savais žodžiais asmeniui, kuriam tai skirta , ir tai labai dažnas reiškinys. 

Asmeninės pranašystės pavojus
Jer23 Viešpats Jeremijui aiškina  apie netikrus pranašus ir apibūdindamas jų „žodžius“ palieka pamoką mūsų kartai. Pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į jų asmeninį gyvenimą. Eil.9-14  Viešpats sako, kad jų asmeniniai gyvenimai nėra skirti Jam, nes jie gyvena nuodėmėje. Tai skirta mums, gyvenantiems šiomis dienomis, kad pažvelgtumėm į žmones, kurie mums pranašauja. Ar tvarkinga jų santuoka ir asmeninis gyvenimas? Jeigu jie viengungiai, ar yra laisvi nuo geidulių ir seksualinės nuodėmės? Ar jie aukštos moralės?

Vieną kartą manęs, kaip stebėtojo, paprašė padėti namų surinkimui (ne iš mūsų tinklo), tikėdamiesi kažkaip paveikti du vyrukus, kurie nieko neklausė. Šie viengungiai vyrai pasikviesdavo vienišas panašaus amžiaus moteris į gretimą kambarį ir joms „pranašaudavo“, ir jų „pranašystės“ būdavo romantiniu stiliumi. „Mano dukra, aš myliu tave, sako Viešpats, kaip kad mylimieji pasitraukia, kad praleistų laiką drauge ir pasikalbėtų iš širdies, taip ir tu ateik pabūti su manimi, sako Viešpats“ ir pan., o kalbėdamas vienas jų pirštais liesdavo jos plaukus, ir dar jie darė daug panašių dalykų, kaip šitas.

Jūs galite įsivaizduoti, kaip nepatogiai jausdavosi  moterys tuose susirinkimuose! Bet jie nieko neklausydavo, todėl buvo paprašyti pasišalinti. Jų
gyvenime buvo geiduliai ir jie kalbėdavo skatinami savo pačių geismo ir amoralumo.

Jeremijo 23: 16 – Viešpats sako apie netikrus pranašus (pranašystes), kad jie „jus mulkina“
Jie pataikauja žmogaus išdidumui ir savęs aukštinimui. Jis  taip pat sako, kad jie kalba iš savo pačių širdies, o ne iš Dievo lūpų girdėtus žodžius. Žmogus gali gauti žodį tiesiai iš Viešpaties skirtą  kažkokiam asmeniui, ar tai būtų kažkas apie ateitį – išminties žodis, ar pranašystė, o po peržengti liniją ir pradėti kalbėti iš savo paties širdies, iš to, ką jis jaučia to asmens atžvilgiu.

Jer 23:32-37 Viešpats sako, kad netikri pranašai  skelbia apgaulingus pranašiškus sapnus ir tuo  didžiuojasi, nes jie tampa garsūs dėl tų sapnų – jie gali pūstis arba savo viduje manyti, jog jie yra kažkas, kai yra niekas, arba stengtis sukurti sau gerą vardą visuomenėje. Jų našta, kaip sako Viešpats, nėra dėl Jo, bet dėl jų pačių žodžių ir tikslų.

Nuoširdi nepatyrusių klaida
Aš turėjau kalbėti pranašavimui skirtoje  konferencijoje ir laukiau savo eilės taip vadinamame „žaliajame kambaryje“. Ten buvo žmogus garsus tam tikruose sluoksniuose dėl asmeninės pranašystės  kartu su savo  padėjėjais. Jie visi norėjo melstis už mane ir pažiūrėti, ką sako Viešpats. Tai gi aš atsisėdau į kėdę kambario viduryje, o jie susibūrė aplink.

Tuo metu aš dar buvau Biblijos mokyklos direktoriumi, prižiūrintis virš 600 mokinių per metus, didelę komandą darbuotojų ir kelių milijonų dolerių biudžetą mega surinkime.  Kaip „vyresnysis“ tenai kiekvieną dieną mokydavau ir dalyvaudavau priimant svarbiausius sprendimus.

Kai jie pradėjo pranašauti, buvo labai tikslūs. Jie kalbėjo man padrąsinimą, pranašystėse buvo  pažinimo ir išminties žodžiai. Tarp dalykų, kuriuos jie paminėjo iš Viešpaties, buvo tai, kad aš rengiausi atsiskirti ir pradėti savarankišką tarnavimą, ir tas laikas artėjo. Tai turėjo būti kaip raketos pakilimas, iš pradžių lėtas, bet paskui įsibėgėjantis, ir kad  iki to laiko turiu likti  ištikimas...viskas buvo teisinga.

Aš jiems padėkojau, ir ėmiau keltis, tačiau jie reikalavo, kad dar likčiau sėdėti. Ir tada jie pradėjo pranašauti iš savo širdžių. Matote, jei žmogus turi Šventąją Dvasią savo viduje,  o Ji yra tiesos Dvasia, žmogus gali pajusti kito žmogaus dovanas, asmenybės bruožus, ir perprasti kažką esmingo  to žmogaus gyvenime savo dvasia. Tai nereiškia, kad tai yra pranašystė, tai tik kažkas, ką jaučiate apie tą žmogų.

Čia jie jau prarado  pusiausvyrą, bandydami tai paversti pranašyste. Man tenai sėdint, jie sakė, kad dabar aš nieko neveikiu, tačiau vieną dieną Viešpats mane panaudos, kaip mokytoją, vieną dieną Jis mane panaudos administravimui, ir vieną dieną Jis mane panaudos vadovauti daugeliui žmonių.

Jie savo dvasioje jautė, ką aš tuo metu darau savo darbe, mano pareigas, tačiau pavertė tai pranašystę apie mano ateitį ,- tai klaidinga! Jie kalbėjo iš savo širdžių. Jie buvo geri žmonės, tik nesubrendę šiuose dalykuose.
 Pasiklausius žymaus misionieriaus susirinkimo metu į mano biurą atėjo apsiverkusi studentė. Ji norėjo žinoti, kodėl ją taip sujaudino būtent šis, o ne kiti kalbėtojai. Aš paklausiau, kokį pašaukimą ji jaučia turinti, ir ji atsakė- „misijos“. Aš pasakiau jai, kad jos dvasia gavo paliudijimą iš jo dvasios apie pašaukimą,  tas liudijimas, tas bendrumas  ją giliai palietė ir sujaudino iki ašarų.

Iš neigiamos pusės, žmogus, užaugęs alkoholikų šeimoje, minioje gali pastebėti priklausomą žmogų, kadangi jo dvasia liudija  apie dvasią esančią aplink tą alkoholiką, kadangi jis pats užaugo apsuptas panašių dvasių – labai dažnai pasitaikantis dalykas. Tačiau tai nepadaro asmens pranašu, nors jis ir jaučia tokius dalykus.

Viena moteris man įteikė 20 lapų „pranašystę“, kurią užrašė pažodžiui iš audio įrašo, kurį jai davė  taip vadinamas pranašas, ir kurioje iš esmės nebuvo nieko vertingo. Jis vis tvirtino ir tvirtino, kokia ji nuostabi, kokių didžių planų Dievas turi jai paruošęs, ir ši žinia tuose 20-yje puslapių buvo vis kartojama ir kartojama iš naujo  įvairiais būdais. Tekstas buvo nesuskirstytas pastraipomis, vientisas nuo pradžios iki galo. Ji paklausė, ką aš apie tai manau, ir aš pasakiau, kad išskyrus gal kokią vieną ar dvi eilutes, tai buvo ne iš Viešpaties. Ji labai ant manęs supyko, tuo parodydama, kad neieškojo tiesos, bet savo egoizmo patenkinimo.

Jeigu pastebėjote, pranašystės Biblijoje, net jeigu  tai   pranašo žodžiai numatantys kažką apie ateitį, ne  tik paprasta pranašystės dovana, jis kalba glaustai, tiksliai, tiesiai  ir santykinai trumpai. Šiandien pabaigiau rašymo limitą...bus tęsinys.  Visus laiminu.
John Fenn
cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą