2020 kovo mėn. CWOWI Naujienlaiškis

CWOWI Newsletter March 2020

Sveiki,

Norėčiau priminti apie internetinius susitikimus, kurie vyks šį šeštadienį 21 d., 19 val. Centriniu JAV laiku, taip pat trečiadienį 25 d., 19 val. Centriniu JAV laiku.

Detaliau pasidalinsiu keliais dalykais, apie kuriuos man kalbėjo Viešpats gruodžio mėnesį, bei kitais pranašiškais dalykais, liečiančiais šį laiką ir sezoną Kristaus kūne. Paliesiu ir kelis pagrindinius dalykus apie namų surinkimą. Jeigu

bus poreikis mes nuspręsime dėl kitos savaitės susitikimo.

Kalbant asmeniškai, dar kartą dėkojame padėjusiems mums  finansiškai, kad susimokėtumėme sąskaitas. Kai tai skaitysite, mes pirmą kartą galėsime įkelti ir iškelti Krisą kartu su jo vežimėliu ant betoninės rampos/garažo, kuriuo naudojamės jau kokius 13 metų. Jeigu jums kada nors teko rūpintis žmogumi , turinčiu fizinę negalią, suprasite, kokie reikšmingi gali būti maži dalykai. Dėl blogai susiformavusių pėdų jis visuomet būna vienomis kojinėmis, nesvarbu koks oras – tai gi kietas paviršius, kai reikia jį įkelti arba iškelti yra DAUG geriau, nei trapo dėliojimas, nenorint , kad jo pėdos sušlaptų, susipurvintų ar sušaltų į ledą. Ačiū jums! Tunelio gale jau matosi šviesa ir mes beveik atvykome.

Mes vis dar pjauname ir skaldome malkas, o mūsų kiemas vis dar apgriuvęs dėl praeitą rudenį praūžusio tornado, tačiau jūs žinote, kaip būna gyvenime, vienam kartui užtenka vienos krizės, cha. Barbaros paskutiniais duomenimis per tornadą mes praradome 17 medžių iš 33, neskaitant kiemo, mano visai sudaužyto, tačiau dar važiuojančio, sunkvežimiuko, Barbaros apgadintos mašinos – žinote, kokios tos audros – jos ateina ir praeina, o mes atstatome, kas sugriauta. Toks yra gyvenimas, ir nesvarbu kokius dalykus šiuo metu išgyvena  tauta ar pasaulis. Audra praeis.

Turbūt prisimenate, kad praeitais metais dalinausi  apie Viešpaties apsilankymą gruodžio mėnesį vietoj Jo įprastinio apsilankymo sausį, kuomet Jis suteikė šiokios tokios informacijos apie ateinančius metus. Kaip ir sakiau, jau tada tai buvo neįprasta, bet kadangi kai kas turėjo įvykti sausį, tad spėjau, kad tuo metu būsime užsiėmę tais dalykais ir įvykiais. Koks tai buvo sausis! Nuo dėmesio sutelkimo į apkaltą pabaigos iki Korona viruso pradžios, ir dar daug kitų dalykų, ir taip be perstojo.

Kelis kartus šiais metais Viešpats man sakė: „Tačiau tu turi būti Tėvo reikaluose.“ O tai reiškia, atsigręžęs į Jį, nes Jis viską kontroliuoja, o mes – visi, kurie esame Jame – turime būti Tėvo reikaluose, kokie tie reikalai bebūtų mūsų gyvenime. Reikalai sukasi visada apie augimą ir žmones.

Išsigąsti dabar ne metas – taip, daryti tai, kas natūraliai yra teisinga – tačiau daryti tai su ramybe dvasioje, žinant, jog Kristus yra tavyje, o tu ir Jis sudarote daugumą.

Aš drąsinu kiekvieną reguliariai susitikti su artimiausiais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje, kiek įmanoma, kada įmanoma, net jeigu tai reikštų susitikti tik savo šeimoje. Pradėkite nuo to. Namų surinkimas nėra namai, bet santykiai, kurie mezgasi tuose namuose ir šeimose. Kelis kartus sakiau praėjusiais mėnesiais, kad Dvasios sezonas mums yra rimtai žvelgti į savo tikėjimą, o ši paskutinioji krizė namus pastatė būtent  į tokią padėtį.

Vienas iš dalykų, ką Jis man pasakė gruodžio mėnesį buvo: „Tai tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kas dar įvyks. Tu matysi didžiulį augimą, kadangi daug mano žmonių rimtai pažvelgs į savo tikėjimą, savo santykius, augimą Manyje.“

Mes vis dar planuojame gegužės mėnesį vykti į konferenciją Olandijoje. Aš ir toliau jaučiu apgaubiančią ramybę ir jaudulį, kylantį iš „Kristus jumyse“ dėl to Sekminių savaitgalio. Taip pat prisiminkite mūsų spalio mėnesio konferenciją Talsoje 8-11 (Kolumbo dienos savaitgalį). Taip audringai pradėjus metus, esu tikras, kad Viešpats turi mums paruošęs nuostabių dalykų šį rudenį. Dėkojame, kad esate mūsų gyvenime!

Laiminame

John & Barb

www.churchwithoutwallsinternational.org , rašykite man cwowi@aol.com

Moralinio sužeidimo išgydymas 2(4) Liūdesys dėl sužalojimo

John Fenn. Weekly Thoughts.Healing a moral injury #2 of 4, Mourning my injury

March 20, 2020 

Sveiki,  

Aš retai dalinuosi savo Savaitės mintyse ta pačia tema, kaip ir savo mėnesinėse mokymo serijose, bet moralinis sužalojimas toks dažnas surinkimuose ir apie tai nerašoma, kad pamaniau, jog tai bus naudinga. Audio mokymas leidžia geriau įsigilinti į temą, bet šitos Savaitės Mintys taip pat atskleis gerus dalykus šia tema.

Taigi vėl, moralinė trauma, tai sužeidimas to, ką mes savo viduje laikome teisingu arba neteisingu. Tai kaip mes galvojame apie save patį, bendraujame su pasauliu ir žmonėmis,  tai sukuria mūsų požiūrį į pasaulį. Kai mūsų esybės moralinis pagrindas pažeidžiamas to, kuo mes tikėjome ar pasitikėjome, mūsų pasaulis dūžta, ateina sumaištis ir jaučiamės, lyg tam pasauliui nepriklausytume ir nežinome, kas esame.

Kai mes tampame krikščionimis, mes supiname tai, ką patys manome esant teisinga, su Dievo morale, taigi kai patiriame moralinę traumą, mes jaučiamės, lyg Dievas leido tai ir Jis turi dalį tame. Tai reiškia, kad milijonai žmonių myli Jėzų, bet nepažįsta Tėvo, ir dar daugiau- Juo nepasitiki.

Populiarus Mega bažnyčios pastorius mirė būdamas dar gana jaunas. Atsisveikinimo tarnavime  kalbėjo žymus TV pamokslininkas. Tūkstančiai pasipiktino, jų tarpe  buvo velionio našlė su vaikais, nes Biblijos mokytojas barė juos, kad jie buvo nuliūdę dėl savo pastoriaus, vyro, tėvo mirties. Jis pasakė, kad jie visi turi džiaugtis , nes pastorius išėjo namo, ir liūdėti dėl krikščionio mirties yra ne biblinė praktika.

Suprantant tų tūkstančių pyktį, galima pasakyti, kad tai atspindi bažnyčios kultūrą, jos požiūrį į sielos kančią- taigi visi žiūrėkime į dangų, jei negalime uždėti rankų ir išgydyti, negalime išvaryti, ar duoti pinigų , kad pakeistume situaciją, taigi laukime, kol žmogus paklius į dangų, kai viskas bus gerai. Nelieskime tikrų problemų.

Kaip atstatyti savo moralinį pagrindą, kai asmuo valdžioje, kuriuo jis pasitikėjo išdavė tai, ką jis laikė esant teisinga?

Žingsnis 1 išgydymui: gedėjimas, sielvartavimas, įvertinimas žalos, suteikimas laiko jausmams.

Biblijoje yra praktikos, kai pripažįstamas praradimas, trauma sielai ar moraliniam mūsų esybės pagrindui. Ji moko mus priimti praradimo jausmą, suteikti laiko liūdėti, gedėti, ir įvertinti praradimą ir sielos sužeidimą.

Romiečiams 12:15 mums liepia  džiaugtis su tais, kurie džiaugiasi, ir liūdėti su tais, kurie  liūdi.

Pr 23:2 mums sako, kad Abraomas gedėjo dėl Saros mirties.

 Pr50:2-4 sako, kad Jokūbas (Izraelis) mirė ir jo šeima gedėjo 40 dienų, o egiptiečiai gedėjo 70 dienų.

Ezekielio2:10 paaiškina mums gedėjimo tikslą:“ 10 Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: „Raudos, dejonės ir vargai“.

Moralinis sužeidimas, apie kurį rašė Ezekielis, buvo Jeruzalės sugriovimas, kai ji buvo užpulta  babiloniečių pajėgomis, ir tai, kad tūkstančiai žydų buvo ištremti į Babiloną. Nebuchadenesoro armija per kelis mėnesius atakavo ją 3 kartus, kiekvieną kartą išsivesdavo žmones ir išsigabendavo su savimi jų turtą, plėšė netgi šventyklos inventorių ir turtą iš jos sandėlių.

Gerų ir teisių žydų piliečių moralinė struktūra buvo sugriauta. Visa , ką jie mąstė apie Dievą- kad Jis apgins ir aprūpins- buvo sudrebinta. Taip,  buvo išpranašauta, kad tai įvyks, jei visa tauta neatgailaus, bet teisiųjų, kurie turėjo viltį, kad taip neįvyks, gyvenimai buvo sugriauti.

  

Dievas davė Ezekieliui ritinį, ant kurio buvo parašyta apie gedėjimą.

Yra vertinga priimti ir įvertinti sielos sužeidimą. Ne tam, kad gyventum su juo, bet kad pripažintum traumą, smurtą ir praradimą. Yra vertė tame, kai pripažįsti, kad „tai“ nutiko būtent  tau.

Moralinis sužeidimas yra dalinė mirtis žmogaus viduje.  Nekaltos, geros dalies mirtis. Ta dalis, kuri vylėsi geriausio ir tikėjosi, kad Dievas apsaugos. Bet dabar jaučiamės taip, lyg Jis būtų mus pavedęs. Priimk, pripažink tai. Tikėjimas leidžia mesti Dievui iššūkį, svarstyti kartu su juo, klausti kodėl tai įvyko. Būk realus. Tai ne tik nekaltybės praradimas, ar jausmas kad esi nešvarus savo viduje, arba net brutalus pažeidimas visko, kas gera ir teisinga. Tai tavo sielos dalies mirtis.  Dievas  užrašė tai Ezekieliui, kad jis galėtų matyti ir jausti tai. Jis pasakė Ezekieliui suvalgyti ritinį, ir jis buvo kartus. Dievas Tėvas pažįsta sielos kartumą, kurį sukelia moralinis sužeidimas, bet Jis nenori, kad mes pašluotume jį po kilimu, paslėptume nuo žvilgsnio, lyg to niekada nebūtų nutikę.

Užrašyk tai

Mes turime Biblijoje „Raudų knyga“, kurią Jermijas parašė maždaug tiksliai tuo pačiu laiku kaip ir Ezekielis, nes jis jautė lygiai tokią pat savo moralinės sistemos traumą. Tai gedėjimo veiksmai, įvertinimas kainos, sumišimo ir sužeidimo  detalus suvokimas, netekties jausmas širdyje.

Tai užrašyti yra sveika, jei tai padaryta teisingu būdu. Dievas sako, susitvarkys su tuo, priimk tai, įvertink savo netekimą ir sužeidimą.  Bet negyvenk tame.  Gedėti Mozės Izraeliui buvo skirta 40 dienų, po to jie grįžo atgal į gyvenimą. Yra laikas raudoti, ir laikas susilaikyti nuo raudų.

Šiandien tai, ką Dievas padarė dėl Ezekielio vadiname „užrašymu“. Praeities dienomis  buvo populiarūs dienoraščiai, kur buvo galima saugiai išreikšti kiekvieną sužeidimą ir sielvartą, kiekvieną pergalė ir pralaimėjimą. Žodis “raudos“ naudojamas apibūdinti raudotojų giesmę, dažnai kai mušamasi į krūtinę, giliame skausme ir netektyje.

Raudų knyga1:1 pradeda gedėjimo procesą, suvokiant Jeremijo praradimą:“ 1 Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė!”

Tai sukuria nuotaiką visai Raudų knygai, bet vėliau raudų užrašymas padeda atskleisti Dievo ištikimybę ir viltį tose raudose. Jis pakeičia kryptį.

Raktas nėra pasilikti gedėjime, ir nėra susitelkti į sąrašą to, kas yra bloga, į tuos visus  sužeidimus, kurie užrašyti. Ps56:8 Dovydas prisimena sužeidimą, savo moralinių pagrindų traumą, tai, ką jis sau padarė, ir ką kiti jam padarė, konstatuoja tai ir klausia:“ Visos mano ašaros surinktos į tavo butelį: negi jos nesurašytos į tavo knygą?“

Viešpats užrašė visus mūsų kentėjimus, ir visas dėl to išlietas ašaras. Užrašyk tai, bet žinok, kad Jis taip pat tai užrašė, ir kad žinios padeda mums nusigręžti nuo pavojaus gyventi tame sudužime, moralinės sistemos griuvėsiuose. YRA teisingumas pabaigoje. Kitą savaitę pratęsiu, iki tada, laiminu.

John Fenn

Moralinio sužeidimo išgydymas 1(4)d. Moralinio sužeidimo apibūdinimas

John Fenn, Healing a 'Moral Injury'.#1 of 4; Defining Moral Injury. Weekly Thoughts, 3/14/20

Sveiki, 

Šiandien aš pradedu seriją „moralinis sužeidimas“, ir kaip jį išgydyti. Moralinis sužeidimas padaro gilius randus asmens sieloje. Moralinis sužeidimas yra lyg gilus sumušimas mūsų emocijose, kaip ir fizinis sumušimas jis yra ten, kur

niekas negali jo matyti, bet  sukelia gilų skausmą , kuris visada yra visko, ką mes darome pamatas, trukdantis mūsų sugebėjimui funkcionuoti.

Moralinis sužeidimas- tai ...

Moralinis sužeidimas  suardo asmens moralinių nuostatų pagrindus. Moraliniai standartai padeda mums sukurti pamatą pagrindinių  dalykų supratimui, kuris lemia tai, kaip mes funkcionuojame kartu su kitais savo gyvenime ir kaip elgiamės visuomenėje, ir kaip mes suprantame Dievą. Krikščioniams   požiūris į Dievą įpintas į jų moralinius standartus, kad  gyvenimas turėtų prasmę. Kai patiriame moralinį sužeidimą, mes jaučiame tarsi Dievas mus apleido, Dievas kažkaip yra dėl to kaltas, bet jis taip pat yra ir atsakymas.

Taigi mūsų moralinių vertybių sužeidimas sudrebina mus iki pačios šerdies to, kas mes esame. Mes daugiau nebežinome taisyklių, kaip elgtis,  ir savo emocijomis klaidžiojame sausoje dykumoje, jausdamiesi lyg niekur netinkame, ir kad esame kitokie, kad skiriamės nuo visų. Dievas mums tampa tolimu ir įtartinu.

 Mūsų moralinių vertybių pagrindas sudaužytas, dėl to, kad  pati esmė to, kas mes esame patyrė ataką.

Pirmą kartą tai buvo panaudota kariuomenėje, kur jauni vyrai ir moterys turi daryti siaubingus dalykus kitiems žmonėms. Tie veiksmai pažeidžia jų moralinius standartus ir giliai sužeidžia sielą. Visas jų  požiūris į pasaulį sugriūva. Jie daro dalykus arba mato dalykus, kurie nėra video žaidimai ar filmas, jie mato ir dalyvauja tikrame siaube, arba patiria siaubą. PTSD(Potrauminio streso sutrikimas) arba mano žodžiais,“ stiprus stresas, kurį patiria siela,  kaip rezultatą  traumuojančio įvykio, kuriame asmuo dalyvauja, arba yra to  liudininku“, ir tai tinka ne tik kareiviams.

Moralinis sužeidimas yra išdavystė to, kas yra morališkai teisinga, kai išduoda tas, kuris yra autoritetas, turi valdžią tam asmeniui ar situacijai.

Jei vaikas seksualiai tvirkinimas, tai sudrebina jo moralinį pasaulį- tas giminaitis, draugas, kaimynas, praeivis pažeidė visus moralinius standartus, kuriuos tas vaikas turėjo, ir galvojo kad dėl to jų pasaulis saugus ir jame gyventi saugu. Jie patiria moralinį sužeidimą, gilų sumušimą savo sieloje. Tai sugriauna  tai, kuo jie yra, palieka juos sumišusius, sužeistus, sugėdintus, netgi neteisingai tikinčius, kad jie patys tai sukėlė, arba to nusipelnė. Jie paliekami be vertybių struktūros savo sieloje, kurios apibūdina meilę, ar kaip reikia gyventi. Taigi jie suranda dalykus, kurie patraukia juos iš šio pasaulio, kurio jie daugiau nepripažįsta.

Priklausomybė nuo sekso, piktnaudžiavimas ir kiti dalykai dažnai būna kaip pastangos atstatyti moralinę sistemą. Depresija ir beviltiškumas dažnai nepageidautinas rezultatas, kai jie suvokia, kad nei vienas tų dalykų negali jų išgydyti ir atstatyti to, kuo jie yra šioje planetoje žemė. Apskritai kalbant, surinkimas suteikia mažai pagalbos.

Mūsų surinkimai pilni žmonių, kurie patyrė tuos „moralinius sužeidimus“. Tai  dalinai todėl, nes mums sakoma, kad turime atleisti asmeniui, kuris žeidžia, ignoruoti mums Dievo duotus pojūčius to, kas yra teisinga ir neteisinga, ignoruoti poreikį atskaitomybės ir to grobuonio atsiprašymo, ir dar mus verčia jaustis laimingais dėl viso to. 

  

Tačiau mūsų moralinių vertybių sistema buvo pažeista, ir mes esame pikti, sužeisti ir sumišę dėl to, ką sako mums surinkime, ir mes  trokštame teisingumo! Taigi eilinis krikščionis yra prieštaringas, viena vertus jaučiantis, kad turi mylėti Dievą Tėvą, bet kita vertus, nepasitiki Juo, nes jei Jis toks, kokį Jį dauguma surinkimų pristato, tada Jis iškrypęs ir sadistiškas. (Gerai, kad Jis toks tikrai nėra)

Situacija , kuri sukėlė moralinį sužeidimą gali pasikeisti, bet rezultatas iš esmės tas pats. Pavyzdžiui:

Bosas šaukia ir reikalauja  paklusnumo, puola ne tik asmens darbą, bet jį patį, kaip asmenį, ir jo žmogišką vertę bei orumą.  Bosas daro tai asmenišku dalyku, nors taip nevadina, bet  asmuo patiria gilų ir pasiliekantį moralinį sužeidimas, kuris išsiplečia sieloje, ir yra didesnis už vieną atskirą sužeidimą patirtą dėl griežto sudraudimo. Tai negreitai užgyja, nes tas darbdavys jaučiasi teisus. Blogis kompanijai ir darbo santykiams  joje būna padarytas paties boso. Tai moralinis sužeidimas.

O gal tai įvyko sveikatos apsaugos srityje , ar greitosios pagalbos darbuotojui, kuris  žino, kaip elgtis yra  teisinga, bet ligoninės taisyklės, ar gydytojo valia, su kuriuo jis dirba, verčia jį   pažeisti jo moralines normas, ir to rezultate pacientas miršta arba gauna mažiau kokybišką priežiūrą, nei turėtų gauti. Bet jis paklūsta savo viršininkui, ir to rezultate jo siela patiria moralinį sužeidimą. Jo moralinės nuostatos, ką  reiškia dirbti sveikatos apsaugoje, arba kodėl jie čia dirba yra pažeistos  dėl tų nelogiškų taisyklių ar žiaurių viršininkų...jie kenčia nuo patirtos moralinės traumos.

Moralinis susižeidimas asmenyje...

Moralinis sužeidimas asmenyje sukelia: ilgalaikį emocinį skausmą, pyktį, gėdą, kaltės jausmą, netgi pasibjaurėjimą/ neapykantą sau, depresiją ir mintis apie savižudybę, visa tai palieka asmenį be atsakymo; kaip išgyti nuo skausmo sieloje, kurį sukėlė gilus moralinis sužeidimas.

Tačiau išgydymas įmanomas. Vienoje iš svarbiausių pranašysčių apie Jėzų Izaijo42:3 pasakyta, kad Mesijas „nenulauš palūžusios nendrės, neužgesins gruzdančio dagčio“ , čia kalbama apie Jo švelnų rūpestį  emociškai, moraliai ir sieloje sužeistiems žmonėms. Jėzus pakvietė tuos apsunkusius ir pavargusius nuo naštos ateiti pas Jį ir pažadėjo suteikti jiems poilsį- bet kur tai iš tiesų matoma surinkimuose? Kaip pasiekiamas tas palengvėjimas nuo naštų?

Priklausomai nuo vertimo, maždaug nuo 40% iki 70% psalmių turinio skiriama aprašyti pykčiui, neteisingumui, sielos sužeidimui, gedului, ir apibūdinamas intensyvus procesas, kurį reikia praeiti asmeniui, kad jis įveiktų moralinį sužeidimą.

Jėzus neužgesina gruzdančio dagčio ugnies, ir nenukerta sužaloto sielos augalo stiebo, bet  veda kiekvieną žmogų į asmeninį sielos išgydymą. Kaip gi atstatoma moralinė struktūra to, kas buvo sugriauta?

Kitą savaitę- vartai į moralinio išgydymo procesą. Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: at cwowi@aol.com

Būdai, kaip Viešpats kviečia mus Jį sekti 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. The Ways the Lord Invites Us to Follow, #3 of 3

Sveiki,

Kai mes galvojame, apie „Dievo pašaukimą“ kieno nors gyvenime, visų pirma pamąstome apie žodžio tarnavimą. Bet iš tiesų pirmasis Jo „pašaukimas“, į kurį mes visi atsakėme, buvo pašaukimas  „tikėti“.

Pakvietimas yra aiškus, tačiau subtilus

Priėmę Jo pradinį pakvietimą tikėti, mes supratome - Jis nori- jog mes visą gyvenimą augtume. Jo prašymas - būti ne tik tikinčiaisiais, bet ir mokiniais, tais kurie mokosi.

Galbūt bėda ta, kad kartais mes greičiau norime būti  tikinčiaisiais, be augimo pokyčių, o ne mokiniais , nuolat besimokančiais. Mūsų kūnui nepatinka, kai ištikus sunkumams mūsų prašoma augti kaip asmeniui.

Mūsų viduje vyksta stipri kova, ir viena pusė  ieško priežasčių ir visada teisinasi atsisakydama augti  samprotaudama:  „Juk aš esu tikintysis! “ Bet jis eina priekyje mūsų tarp šių augimo galimybių bandydamas vesti mus į mokinystę...bet kuo labiau mes sakome: „bet aš esu tikintysis“, tuo labiau tolstame nuo Jo ir Jo balsas tampa vis tylesnis.

  

Tai priklauso nuo mūsų , ar mes seksime Jį tokiu būdu. Jėzus sudraudė šėtono pasiūlymą per Petrą neiti ant kryžiaus, liepė Petrui imti savo kryžių, nukryžiuoti idėjas savo prote apie tai, kaip Jėzus turi gyventi savo gyvenimą- ir priimti Tėvo idėjas skirtas Jėzui. Tai sunku kūnui, bet,- tai Jo kvietimas sekti Jį.

Dievo pašaukimas mums yra augti Jame

Efeziečiams1:17-19 Paulius meldžiasi, kad jų supratimo akys būtų atmerktos, kad jie pažintų:“ Viešpaties pašaukimo viltį, ir Jo šlovės turtus...“

Žodis „pašaukimas“ yra graikiškas žodis „pakvietimas“. Vine  NT Žodynas sako:“...jis visada naudojamas kaip pakvietimas, kurio kilmė, prigimtis ir kryptis dangiška.“ Jo pakvietimas, vedimas, reiškia būti dieviškų savybių dalyviu.

Jis kviečia mus į dangiškus dalykus. Ar  mūsų charakteris, mūsų elgesys su sutuoktiniu, vaikais, mūsų broliais ir sesėmis Viešpatyje, bendradarbiais ir kaimynais panašus į tai? Ir jei ne, suvokime, kad  dalis mūsų pakvietimo yra pažinti dangiškų dalykų šlovės viltį. Iš JB Philips Vertimo:

Ši meilė apie kurią aš kalbu yra lėta prarasti kantrybę.

Ji ieško būdų, kaip būti statydinančia.

Ji nėra savanaudiška. 

Ir nesistengia padaryti įspūdį

Ji nesilaiko išpūstų idėjų apie savo reikšmingumą

Meilė laikosi gerų manierų

ir nesiekia savanaudiško pranašumo.

Ji neįsižeidžia.

Ji neprisimena blogio.

Ir nepritaria kitų žmonių nedorybėms.

Priešingai, džiaugiasi su visais gerais žmonėmis, kai laimi tiesa.

Meilė nežino savo ištvermės ribų,

jos pasitikėjimui nėra pabaigos,

jos viltis negęsta;

ji viską ištveria.

Faktiškai, meilė vienintelis dalykas, kuris išliks, kai kiti baigsis.( Kor13:4-8a)

Ar galite sėdėti ant sofos, žiūrėti į akis savo sutuoktiniui ir sakyti: „Štai aš toks esu tau!“

Ar galite padaryti tai savo vaikams? Kaimynui? Asmeniui, su kuriuo esate tos pačios bendruomenės narys? Savo bendradarbiui?

Ar šitos savybės jūsų gyvenimo būdas? Jis veda mus giliau į meilę, giliau į Jį, giliau į šias savybes.

Mokinio pašaukimas -mokytis būti tokiu kaip Jis. Tai reiškia, kad Jis veda mus atleisti, pakęsti, mąstyti geriausia ir matyti tai, kas geriausia kituose, kaip ir Jis mato. Reikia kiekvieną dieną priimti Jo pakvietimą.  Jis veda šia kryptimi-ar mes sekame?

Kai poros išsiskiria, tai todėl, kad patyrė nesėkmę meilėje. Draugai išsiskiria, nes patyrė nesėkmę meilėje. Santykiai sudūžta, nes vienas, ar abu patyrė nesėkmę mylėti. Jiems nepavyko augti meilėje, kartu įveikti problemas, būti panašesniu į Jį vienas kitam. Taip pat su draugais, kaimynais, bendradarbiais, bendruomenės nariais.

Pamąstyk apie  šiuos charakterio bruožus ir pažiūrėk, ar gali pasakyti: “taip, aš priėmiau Viešpaties pakvietimą augti šituose dalykuose, ir todėl matau šituos dalykus savyje“ iš 2Pt1:5-8:

Dėl šios priežasties jūs turite padaryti viską, kas įmanoma iš jūsų pusės, ir įsitikinti, kad jūsų tikėjimas tikrai pasireiškia dorybe jūsų gyvenime.

Jūsų dorybė turi vesti į pažinimą.

Jūsų pažinimas- į  savitvardą, savitvarda į– ištvermę.

Ištvermė turi vesti į pasišventimą Dievui;

O tai- į brolybę,

O brolybė- į krikščionišką meilę.

  

Petras toliau tęsia:“ 8 Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime.“ Nepažįstu nei vieno, kuris norėtų patirti nesėkmę dvasiniame gyvenime su Viešpačiu, todėl šias charakterio savybes reikia vystyti, ir jos padarys jus „sėkmingus Jame“

Jis randamas tarp šitų savybių. Taigi ...ar tu tikrai nori Jį pamatyti ? O kas jei Jis pasirodytų tau šiandien, ar tu nori augti šituose dalykuose, kad Jį pažintum? Tikrai? Tada daryk tai. Tai yra būdas kaip pažinti Jį- Jo prisikėlimo jėgą IR dalyvavimą Jo kentėjimuose.( mūsų kūniškiems norams). 

Iš to pačio vertimo Galatamas5:22-23:

Dvasia žmogaus gyvenime subrandina tokius vaisius,-tai :

meilė,

džiaugsmas,

ramybė,

kantrybė,

 gerumas,

dosnumas,

 ištikimybė

tolerancija

susivaldymas,

 Prieš tokius dalykus nėra įstatymo.

Tie, kas priklauso Kristui nukryžiavo savo seną prigimtį su viskuo, ką ji myli ir ko geidžia.

Štai kur Jis veda- štai kodėl aš taip dažnai sakau, kad ten kur Jis veda visada tenka daryti sunkius sprendimus. Tai paprastai sunkesnis kelias. Jis veda nukryžiuoti mūsų senas mintis ir kelius. Jis vėl ir vėl veda mus prie kryžiaus, - tai pakvietimas sekti Jį  prie  kryžiaus, nužudyti savo senas mintis, ištyrinti savo mintis ir emocijas ir pavergti tam, ką Jis sako- darykite tai, jei tikrai norite sekti Jo balsą.

Vienintelis skirtumas tarp subrendusio Viešpatyje ir nesubrendusio, yra eilė sprendimų.

Kiekvieną dieną mums reikia daryti sprendimus - darykime teisingus sprendimus, apsispręskime eiti ten, kur Jis mus veda.

Kitą savaitę -nauja tema. Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus:  cwowi@aol.com

Būdai, kaip Viešpats kviečia mus Jį sekti 2d.

John Fenn.Weekly Thoughs.The Ways the Lord Invites Us to Follow, #2 of 3

Sveiki,

Praeitą savaitę dalinausi apie tai, kaip Tėvas visų pirma  asmeniškai ragina mus pakeisti savo kelius, ir padaro tai viešu dalyku tik tada jei mes priešinamės. Jis kantriai laukia mūsų pasikeitimo netgi ištisus  dešimtmečius. Jo būdai šioje

srityje tokie patys, ar tai Jis naudotų „jaučių akstino“ metodą baksnoti mums, ar švelniai ir privačiai dirbdamas mūsų viduje skatintų mus augti ir palikti nuodėmę.

Štai abiejų atvejų -  jaučių akstino ir vidinio veikimo žmogaus širdyje pavyzdžiai.

16-metis viršija greitį

...policininkas sustabdė jį mažame miestelyje ir perspėjo dėl greičio viršijimo. Vaikinas pripažino, kad turi įprotį važiuoti per dideliu greičiu, ir Dievas veikė jame, norėdamas jam padėti tai padaryti. Aš pasakiau  jam, kad Dievas visų pirma dirba asmeniškai jo širdyje, ir tik tada, kai jis nepaklūsta, tada  įteikia aukštesnio lygio įspėjimą. Aš pasakiau, kad sekantį kartą jam gali tekti mokėti baudą. Akivaizdu, kad jis neteisė savęs, nes po kelių savaičių aš sužinojau, kad taip ir įvyko, jam teko mokėti baudą. Dar po kelių savaičių jis pakliuvo į auto avariją, bet nebuvo sužeistas. Šis įvykis jam padėjo surimtėti, ir kiek žinau, dabar vairuodamas jis neviršija greičio.

Būdamas pastoriaus padėjėju Boulder, Kolorado bažnyčioje  kiekvieną pirmadienį nuo 1-3 aš vedžiau „Išgydymo mokyklą“. Kiekvieną savaitę aš paimdavau po vieną išgydymo pavyzdį iš NT ir mokiau, kaip Viešpats išgydydavo žmones, arba atskirą asmenį.( Aš turiu paruošęs cd/mp3 seriją  „Išgydymo mokykla“ iš Biblijos mokyklos seminaro paremto šiais mokymais.)

Kietasprandis žmogus

Tai buvo vienas tų kartų, kai aš turėjau žodį iš Tėvo vyrui, kuris paprastai tenai lankėsi. Aš paklausiau, ar jis nori, kad kalbėčiau privačiai, ar mažoje grupėje, kurioje tuo metu jie jau buvo geri draugai. Jis pasakė, kad pasidalinčiau grupėje, todėl aš taip ir padariau. Aš išgirdau Tėvą Savo Dvasia sakant: “Aš kalbėjau tau, kad mestum rūkyti ir numestum svorį; malonės laikas dėl šitų dalykų jau beveik baigėsi. Tu turi paklusti mano paraginimams.“ Jis pripažino, kad tai tiesa, ir paprašė maldos...bet niekas nepasikeitė...

Maždaug po 3 mėnesių jis patyrė labai pavojingą širdies smūgį, bet išgyveno didelei gydytojui nuostabai, nors širdies raumuo liko pažeistas.  Tada jis nedelsiant ėmė keisti savo elgesį, numetė 35 svarus svorio(16kg) ir tučtuojau metė rūkyti. Paskutinį kartą, kai girdėjau apie jį,  jis buvo sveikas ir stiprus, lyg niekada nebūtų turėjęs širdies smūgio.

Reikia suprasti dvasiškai tai, kas vyksta natūraliai

Nusikelkime į Jobo gyvenimo dienas, jo draugas Elihus teisingai kalbėjo apie Viešpatį. Faktiškai Jobas ir jo 3 draugai turėjo atgailauti, kad sakė neteisingus dalykus apie Viešpatį (pav.:“Viešpats duoda ir Viešpats atima“). Jobas pridėjo: aš kalbėjau apie dalykus, kurų nesupratau, aš pasibaisėjęs savimi...Tai reiškia, kad mes turime priimti dalykus, kuriuos kalbėjo Jobas ir jo draugai apie Dievą, kai pasakytus dėl nežinojimo ir klaidingus.

Tik Elihui nereikėjo atgailauti- tai, ką Jis kalbėjo apie Dievą, buvo teisinga, ir tai, kad jis sakė Jobui, jog „Dievas nedaro neteisybės“ ir „nesulaiko teisingų dalykų“. Elihu taip pat paaiškino Jobui, kaip Viešpats asmeniškai bandė jį pasiekti, bet Jobas priešinosi * Job34:12.37:23

Jūs galite prisiminti, kad Jobas pats paaiškino, kodėl jo kūnas nusėtas skaudžiomis votimi nuo padų iki viršugalvio, Job3:25-26:“ 25 Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.

26 Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo“.

Jeigu būtumėte gydytojas, ką jūs patartumėte tokiam pacientui kaip Jobas, kuris skundžiasi pūsleline dėl streso, kurį nuolatos patiria, baimės ir miego stokos. Jūs patartumėte jam išeiti atostogų, perduoti kitam savo darbą, paskirtumėte vaistų miegui, arba bent jau žolelių arbatos!

Tas , kas išmano Dvasios dalykus, žino, kad Jobas pats atidarė duris savo ligai, ir tik Dievas išsaugojo jo gyvybę,  kai velnias bandė jį pražudyti. Bet Jobo atsisakymas mesti rūpesčius ant Viešpaties, ir daryti tai, kas yra natūraliai teisinga, kad geriau susitvarkytų  verslo dalykus ir pailsėtų, atidarė duris jo ligai.

Elihus skyriuose 33-36 kalbėjo apie tai, kaip Dievas bandė pasiekti Jobą, ir dar - mano mėgstamiausiomis eilutėmis visoje Biblijoje:

14 Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.

15 Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,

16 Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,

17 norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.

18 Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

19 (angl. vert.) jei jis priešinasi patiria skausmus savo kūne... Job33:14

Čia pastebime progresiją, kaip Dievas dirba asmeniškai žmogaus širdyje iki pat atviro apreiškimo, kai žmogus turi įveikti nuodėmę. Šiuo atveju Jis kalbėjo Jobui per  jo fizinę ligą. Nereikia manyti, kad kiekviena liga reiškia, kad Dievas išviešina kažkokią slaptą nuodėmę, tikrai ne. Bet jūs matėte pavyzdžiuose, kaip dalykai vyksta asmens gyvenime, jei jis nepaklūsta Viešpačiui.  Dievas bandė išgelbėti Jobui gyvybę ir nubrėžė ribas velniui veikti. Be Viešpaties pagalbos Jobas būtų  patyręs ankstyvą mirtį.

 Asmuo nesuvokiantis dvasiškai  situacijos, matydamas, kaip 16-metis gauna baudą už greičio viršijimą, gali pakomentuoti patikėjimą jaunuoliams vairuoti automobilius, bet jis neturi jokio supratimo, apie tai, kad Dievas dirbo  jau ištisus mėnesius prieš šį įvykį jaunuolio širdyje. Kitas asmuo gali matyti rūkantį žmogų turintį viršsvorį, po to patiriantį širdies smūgį ir sakyti:“ Ko jis tikėjosi?, nesuvokdamas Dievo darbo giliai to žmogau širdyje.

Jobo draugai matė savo draugą skausme ir manė, kad visa tai jam daro Dievas dėl slaptos nuodėmės, nesuvokdami, labai asmeninių Viešpaties pastangų padėt Jobui įveikti baimę, stresą, rūpesčius dėl verslo ir vaikų.

Asmeniškai, dėl šios priežasties  aš paprastai komentuoju tik vaisius  asmens gyvenime, nes širdį pažįsta tik vienas Viešpats.

Kitą savaitę užmiršime apie jaučių akstiną ir pažiūrėsime, kaip Jis veda mus kaip ganytojas. Iki tada,

laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man : cwowi@aol.com