Pamoka, kurią išmokau, 4d. Pauliaus bendradarbis, kuris nualino save dirbdamas

John Fenn, 2018 birželio 15d.

Sveiki,                   

Praeitą savaitę aš pabaigiau pavyzdžiu apie picų išvežiojimo verslą, kurio pelnas buvo 2$ nuo 10$ gautų iš prekybos. Jūs galite pamanyti, kad aš labai daug abejojau dėl šio klausimo- bet tikrai ne!

Laikas poilsiui ir infrastruktūra

Taip pat būtų neteisinga, jei savininkas išleistų visus 10$ sau užuot atidėjęs 2$ pelno kitiems reikalams. Aš praleisdavau visą 7 dienų savaitę dirbdamas sau užuot atidėjęs 1 dieną kaip „pelną.“

Aš taip pat rašiau, kaip Jėzus visų pirma, sukūrė infrastruktūrą ir tik po to išliejo palaiminimą. Tai Jis padarė susodindamas tūkstančius grupėmis po 50 ir 100 žmonių ir paruošdamas tuščius indus, kurie buvo pripilti  vandens prieš tai, kaip įvyko stebuklas, vanduo buvo paverstas vynu. Taigi šiandien sujungsime šiuos 2 elementus.

Kokią infrastruktūrą aš dabar turiu sukurti, kad visą dieną galėčiau ilsėtis ir kad palaiminimas taptų man tikrai efektingu? Visų pirma aš nutariau vieną dieną per savaitę „atsijungti nuo Interneto.“  Jokių elektroninių laiškų skaitymo, jokio Facebook, Messenger, Skype, jokio žinučių rašymo ir t.t. Tokia infrastruktūra leidžia man atsipalaiduoti ir susitelkti į savo dieną ir vėl atgauti jėgas - be jokios kaltės, nes anksčiau jausdavau kaltę, jei nieko neveikdavau.

Jei Viešpats darbuojasi su žmogumi dėl jo dietos, kokią infrastruktūrą jis turi sukurti, kad Dievas galėtų palaiminti jo pastangas? Jei Viešpats dirba su jais pvz.: dėl to, kad nevalgytų angliavandenių ir valgytų daugiau baltymų ir daržovių, ar jie neturėtų ištuštinti savo sandėliuką ir  atiduoti tuos fabrikatus, konservus, traškučius, krekerius į maisto banką? ( O/arba kažkam, kam Dievas neliepia to padaryti, kuris neturi tokių problemų).

Jei Viešpats  darbuojasi žmogaus gyvenime, kad išmokytų jį neišlaidauti, ar likviduoti skolas, ar jis neturėtų padėti į šalį kredito kortelių ir būti atsargus, kad vėl neprasiskolintų? Argi jis neturėtų atsisėsti ir pastudijuoti savo išlaidas ir susitvarkyti biudžetą kaip bazinę infrastruktūrą, kurios reikia, kad Tėvas galėtų patikėti jam daugiau finansų.

Epafras (sutrumpintas Epafrodito variantas)

Kolosiečiams 4:12 Paulius rašo apie  Epafrą, kad jis karštai meldžiasi už visus, pavartotas veiksmažodis reiškiantis „kovoti“ (stipriai)  maldoje. Kitoje vietoje Paulius  rašo apie šį maldos karį, kad Epafras  buvo jo kalėjimo draugas, tarnas, kuris tarnavo jo poreikiams. Jis pasiaukojančiai aukojo, meldėsi, keliavo su Pauliumi ir siuntė žinias į ir iš (namų) surinkimų Pauliui.

Filipiečiams 2:25-30 Paulius sako, kad jis buvo „susirgęs ir arti mirties“, bet Dievas jo pasigailėjo. Jis sako 30eil. „nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man. „

Epafroditas susirgo nes dirbo ne pagal jėgas. Paskutinė sakinio dalis skamba  lyg  priekaištas filipiečiams dėl to, kad jie nesirūpino juo, bet angliškai tai skamba per stipriai. Graikiški žodžiai reiškia, kad jie dar neurėjo progos duoti Pauliui, ir kad Epafroditas dirbo iki išsekimo, kad aprūpintų Paulių. Faktiškai vėliau šiame laiške (4:14-18) Paulius pripažįsta, kad jie dar neturėjo progos duoti, kol Epafroditas neperdavė  jų paaukojimus Pauliui.

Kai kas mano, kad graikų kalboje Epafroditas reiškia neapgalvotas, nutrūktgalviškas, nes rizikavo savo sveikata ir gyvybe dėl Pauliaus. Mes galime matyti, kad jis nuolatos buvo užsiėmęs. Pauliaus žodžiais remiantis jis išsekino save iki mirtino pavojaus. Graikišką žodį, kurį Paulius naudoja apibūdinti sergančiam žmogui reiškia „silpnas, ligotas, išsekęs“. Viešpaties malonė čia buvo ne dieviškam išgydymui, bet suteikti šansą atsigauti. Epafroditas padarė tai sau pats. Paulius, per kurio rankas Dievas darė tiek daug stebuklų, kuriuos matome Apaštalų darbuose, negalėjo jo išgydyti. Liga, kuri prasidėjo nuo išsekimo dirbant ne pagal jėgas, galėjo liautis proceso metu, ir jis galiausiai buvo atstatytas.

Mano galvos svaigimą sukėlė tendencija dirbti ne pagal jėgas, taigi aš pasimokiau iš Epafrodito. Kiek daug mūsų  dėl darbo, karjeros, mokyklos, savanoriavimo, mokesčių mokėjimo  už vaikus ir t.t. nualino save dirbdami iki ligos dėl išsekimo kaip Epafroditas? Nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne.

Apie antikinio Korinto kultūrą yra daug žinių. Tai buvo uostas, jo šūkis buvo „laisvė ir žinios“, tai buvo miestas, kur kartu gyvavo 3 kultūros: romėnų, graikų ir žydų. Verslo savininkai nebendravo su doko darbininkais ir krovikais. Ir šiandien nedaug kas skiriasi. Tokia buvo miesto kultūra.

Bet Apd18:7-8 sako mums, kad visose tose 3 grupėse buvo daug tikinčiųjų. Tos 3 kultūros su visu jų kultūriniu „bagažu“ susitikdavo romėno Gajaus Justo taip pat ir Krispo sinagogos vyresniojo namuose.

1Kor11:18-32 Paulius kritikuoja kai kuriuos jų, nes jie atsisako valgyti Viešpaties Vakarienę su kitais (Justo namuose), susitikdavo atskirai ir valgydavo Viešpaties vakarienę su saviškiais. Paulius sako, kad jie gali valgyti bet kada savo namuose, bet jie

paniekina Kristaus kūną jį skaldydami.

Jis sako jiems, kad jie turi teisingai  atskirti Viešpaties kūną ir susijungti su kitais. Jis taip rašė apie prietarus:

9 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.

30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.

31 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.

32 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.“( 1 Kor11:29-32)

Korintiečių atveju tai, kad jie nemėgo vieni kitų atvėrė duris ligoms. 3-iame šio pirmo laiško skyriuje Paulius sako, kad jie susiskaldė į mažas grupes, vienas sekė Apolą, kitas Paulių, ir t.t. Jis liepė jiems liautis tai daryti. Jis liepė jiems liautis tai daryti ir augti. Vienintelis dalykas, kas svarbu, tai Jėzus, Jis –tai, kas visiems bendra.

Tie, kurie atsiskyrė nuo kitų neteko dieviško išgydymo; Paulius nurodė jų ligos priežastį, bet nepasiūlė maldos už juos- jie padarė tai sau patys. Jie pasakė, kas jiems nereikia kitų. Jiems patiems reikėjo pakoreguoti savo nuostatas ir tai būtų uždarę duris jų ligoms. Jie turėjo teisti patys save.

Tai rimta, žmonės. Žmogaus prigimtis nori eiti lengvu keliu, kai nėra jokios atsakomybės, tik trumpa malda:“ prašau Dieve, išgydyk mane ir neliesk mano širdies problemų.“ Bet jei tu tai pats sau padarei, išgydymo nebus. Gailestingumas bus su Epafroditu, kuris atsigavo, bet nepatyrė staigaus išgydymo.  Akivaizdu, kad ne kiekviena liga ir būklė yra dėl to, kad „žmonės padarė tai sau patys“, bet jeigu detaliau pastudijuosime, pamatysime, kad yra tokių, kuriuos galime priskirti grupei „jie padarė tai sau patys“; kaip ir Epafroditas ir kai kurie korintiečiai (ir Džonas, juokinga).

Kitą savaitę apie tai kaip suderinti mediciną ir tikėjimą, ir ką Jėzus išgydė evangelijose...Ne tai, ką manote! Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com