Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 11 d.,

Sveiki visi,
Po to, kai Jėzus ištarė: „Pabaigta“ ir mirė, mums pasakyta, kad Jis nusileido į „žemesniąsias žemės vietas“*

Kas atsitiko Jėzaus dvasiai ir sielai
Jėzus pasakė atgailavusiam vagiui: „Šiandien, tu būsi su manimi Rojuje*“. Rojus, taip pat žinomas kaip Abraomo prieglobstis, tai buvo vieta Žemės širdyje ir jis buvo skirtas mirusiems teisiesiems. Ten jie buvo laikomi nelaisvėj, kol Mesijas sumokės už jų nuodėmes, ir buvo tikima, kad tai buvo parkas, žinomas kaip ramybės ir poilsio vieta.* Efeziečiams 4:8-9, Luko 23:43

Efeziečiams 4:9 mums sako, kad Jėzus pirmas nusileido į žemesniąsias Žemės vietas. Tuo metu Rojus ir tai, ką mes vadiname pragaru, buvo padalinti į 2 atskiras teritorijas dvasinėje Žemės srityje: pragaras – neteisiesiems mirusiems, o Rojus – mirusiems teisiesiems. Geriausias to apibūdinimas yra Jėzaus palyginimas iš Luko 16:19-31, kur Jis kalba apie elgetą vardu Lozorius, kuris gulėjo prie nežinomo turtuolio vartų, tikėdamasis, kad bus pamaitintas bent atliekomis, kurios išmetamos iš tų namų.

Jėzus sakė, kad abu žmonės mirė, turtuolis nuėjo į pragarą, o elgeta į Abraomo prieglobstį. Kai turtuolis maldavo Abraomo duoti jam vandens atsigerti, Abraomas pasakė, kad tarp jų yra milžiniška bedugnė, ir esantys pragare net jei ir norėtų pereiti į kitą pusę – negali, taip pat ir jis iš Rojaus negali atnešti jiems vandens. Turtuolis pasakė, kad jis varginamas karščio, bet atkreipkite dėmesį, kad ten nebuvo taip blogai, nes jis galėjo kalbėtis.

Įdomi mintis, kad pagal įstatymą, turtuolis be abejo buvo teisus – jis turėjo galimybę įvykdyti įstatymą piniginėmis dovanomis ir aukomis tinkamu laiku, o elgeta Lozorius, turėjo ant odos votis ir pagal įstatymą buvo nešvarus, negalėjo aukoti, nei duoti pinigų, bet pateko į Rojų, o turtuolis nuėjo į pragarą. Jiems „bilietu“ į paskirties vietas tapo jų širdies būklė, o ne išorinė išvaizda.

Pamokslavo pragare?
1 Petro 3:19-20 pasakyta, kad Jėzus ėjo ir „pamokslavo“ dvasioms esančioms kalėjime, kurios buvo neklusnios Nojaus laikais. Žodis, kuris išverstas „pamokslavo“ Karaliaus Jokūbo vertime, nėra „pamokslavo“, kaip mes galvotume (graikiškai euangelizo) pamokslauti evangeliją, bet labiau „paskelbti“ (gr. kerusso), be jokio tikėjimosi, kad po to seks atgaila. Žodis „kalėjimas“ apibūdina įkalinimo būseną, o ne įkalinimo vietą. Kitais žodžiais, Petras, kuris Nojų vadino teisumo pamokslininku (arba teisumo šaukliu)*, parodo, kad pragare esantys žmonės, kurie netikėjo Nojumi yra pragare, kaip savo netikėjimo būsenoje. Kai kurie komentatoriai teigė, kad Jėzus paskelbė Save Viešpačiu ne tik Nojaus kartai, bet visam pragarui.

Nėra jokio įrodymo Žodyje, kad Jėzus kovojo su šėtonu, nes Jo darbas ant kryžiaus buvo ne karo, bet legalus veiksmas. Kai Jėzus pasakė: „pabaigta“, kaip rašiau praeitą savaitę, Jis sakė, kad viskas kas beliko, tai susirinkti, pasidalinti grobį, ir tai Jis padarė Žemės širdyje.

Po to, kai Jėzus paskelbė apie Save pragare, Jis nuėjo į kitą žemesniąją Žemės dalies vietą, Rojų, perėjo per bedugnę, ko negalėjo padaryti niekas kitas, kad būtų sutiktas teisiųjų mirusiųjų. Kodėl mirę teisieji turėjo eiti į laukimo vietą Rojų? Todėl, kad jų nuodėmės buvo laikinai padengtos Senojo Testamento aukomis, bet nesunaikintos. Kad jie galėtų patekti į dangų, jie turėjo laukti Jėzaus aukos ant kryžiaus ir Jo brangaus kraujo, kaip galutinės aukos.

Prisikėlimo rytas
Taigi tai buvo sekmadienio rytas, Jonas užrašė, kad Marija Magdalena atėjo prie kapo ir rado akmenį nuridentą. Ji nedelsiant pažiūrėjo vidun, nubėgo atgal pas Petrą ir Joną ir papasakojo jiems, kad kažkas paėmė kūną. Jie trise atbėgo prie kapo ir Jono 20:8-9 pasakoja mums, kad jie visi patikėjo, jog kažkas paėmė kūną.


„Tada Petras atėjo prie kapo ir pamatė galvos apdangalą gulintį atskirai nuo įkapių, ir (Jonas) įėjo į kapą, nes jis taip pat tikėjo, (tuo ką Marija buvo sakiusi, kad kažkas pavogė kūną), nes jie nežinojo rašto, kad Jis turi prisikelti iš numirusių.“

Čia aš turiu padaryti 2 pastabas – pirmą- apie „skraistę“ arba galvos apdangalą. Prieš 7-10 metų kažkas sukūrė istoriją apie skraistę suvyniotą ant stalo. Tai reiškė, kad šeimininkas grįš prie stalo. Ir tuo jie aiškino, kodėl skraistė buvo padėta atskirai nuo įkapių. NE. Pirmiausia „skraistės“ buvo naudojamos šitaip 1-ame amžiuje ir „skraistė“ nėra graikiškas žodis. Antra pastaba: jei pritartume analogijai, tai reikštų, kad Jėzus sugrįš į kapo rūsį.

Faktiškai žodis „galvos skraistė“ (ne staltiesė) buvo naudojama nubraukti prakaitui nuo kaktos, ir neturi visai jokio ryšio su maistu. Ji nebuvo suvyniota, bet graikiškai tai reiškia, kad gulėjo išversta į kitą pusę. Tikroji priežastis, kodėl ji gulėjo atskirai paprasta – Jonas tai paminėjo parodydamas, kad Jėzus buvo fiziškai prikeltas iš numirusių. Šitas faktas paneigia tai, ką sakė gnostikai ir kiti tuo metu, kai Jonas rašė evangeliją, kad įvyko „dvasinis prisikėlimas“. Taip pat paneigia ir tokį teiginį, kad Jo kūnas buvo pavogtas. O tai būtų reiškę, kad visos įkapės būtų likę nepaliestos ant kūno. Jonas sakė, kad Jėzus tikrai prisikėlė fiziškai, prisikėlė, nusiėmė galvos dangalą nuo Savęs ir padėjo šalia, kai Jis pakilo.

Antra mano pastaba, skirta pataisyti idėją, kurią išpopuliarino Don Francisco daina skambėjusi prieš kažkiek tai metų, kad tuomet, kai Jonas ir Petras nuėjo į kapo rūsį, jie tikėjo, kad Jėzus prisikėlė. Priešingai, 1-9 eilutės sako, kad jie tikėjo tuo, ką jiems pasakė Marija, būtent, kad kažkas pavogė kūną. Gerai, pabaigsiu nedidelį nukrypimą į šoną, ir grįšiu prie pagrindinės temos.

Ką tikrai DARĖ Jėzus?
Jono 20:10 mums sako, kad Petras ir Jonas paliko kapo rūsį ir grįžo į savo buvusius namus, o Marija lūkuriavo, gedėjo prie kapo. Viešpats maloningai priėjo prie jos ir paklausė: „Moterie, kodėl tu verki?“ Ji pagalvojo, kad Jis yra sodininkas ir toliau kalbėjo, kad kažkas paėmė kūną: „Pone, jei tu paėmei Jį iš čia, pasakyk man, kur padėjai ir aš jį pasiimsiu.“

Tada Viešpats paprastai kreipėsi į ją vardu: „Marija“. Ji atpažino Jo balsą, atsisuko ir sušuko: „Rabi!” Ir tada Jėzus pasakė kažką unikalaus: „Neliesk manęs, nes Aš dar nepakilau pas savo Tėvą, bet eik pas mano brolius (broliai, tai terminas, kuris reiškia vyrus ir moteris) ir pasakyk jiems, kad Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, mano Dievą ir jūsų Dievą.“ (17 eilutė)

Vėliau tą dieną, Jis pakvies juos paliesti Jo randus, bet kodėl Jis sako jai, kad ji įsiterpė į Jo pakilimą pas Tėvą ir, kad Jo neliestų?

Ką Jėzus darė?
Atsakymą randame Hebrajams 9:11-24 ir Efeziečiams 4:8. Paulius sakė: „Kai Jis pakilo į aukštybes Jis nusivedė paimtus belaisvius...“ (4:8). Belaisviai, reiškia žmones Rojuje. Dabar belaisviai buvo nuvesti kylančio į dangų Viešpaties, nes Rojus daugiau jau nelaikė jų nelaisvėje dėl nuodėmių. Ką tik prisikėlęs Viešpats paėmė Rojų į dangų.

Hebrajams 9:11-24 sako mums, ką Jėzus padarė: „Nes Kristus būdamas aukščiausias kunigas... ne jaučių ir ožių krauju, bet Savo paties krauju Jis įėjo į šventą vietą taip gaudamas mums amžiną atpirkimą... Nes Kristus neįžengė į šventą vietą padarytą rankomis, kuri yra tik atspindys tikrosios, bet į dangų pasirodyti Dievo artume dėl mūsų...“

Kryžius buvo legalus veiksmas, kaip aš minėjau. Kolosiečiams 2:14-16 sako apie kryžių: „...ištrindamas skolos raštą (Įstatymą, nuodėmes) kurios buvo prieš mus ir paėmė jas, prikaldamas prie kryžiaus. Ir nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias viešai triumfuodamas prieš jas.“

Jėzus apiplėšė velnią taip, kaip Išėjimo 12:36 kalba apie Izraelį, kai egiptiečiai davė jiems visko, ką jie turėjo, kad tik jų atsikratytų „...jie apiplėšė egiptiečius.“ Jėzus atvirai triumfavo prieš priešą pragare, tai paaiškina, kodėl Jis ten skelbė, o ne „pamokslavo“. Mes taip pat matome Jį vedantį žmones iš Rojaus į dangų savo prisikėlimo metu. Ir kodėl Jis per 40 dienų po prisikėlimo apsireiškė daugeliui. Paulius sako, kad vienu metu, Jį matė daugiau kaip 500 žmonių* - Jėzus atvirai demonstravo savo triumfą per tas 40 dienų, tarp kitų reikšmių – 1 diena skirta kiekvienai gundymo dienai pradžioje Jo tarnavimo * 1 Korintiečiams 15:16.

Dabar yra viena dalis žemėje, kurioje yra vieta vadinama pragaru. Bet Rojus ir visi, kurie tiki Viešpačiu, kai jie miršta dabar pakyla į dangų, štai kodėl Paulius, kalbėdamas apie savo kelionę į dangų sako: „Aš žinau žmogų Kristuje, kuris prieš 14 metų, ar kūne ar be kūno, nežinau, buvo paimtas į Rojų...“ Jis taip pat sakė: „nebūti kūne, tai būti su Viešpačiu.“ 2 Korintiečiams 12:3-4,5:8

Tačiau įvyko kažkokie pasikeitimai, kurie ir šiandien tebeturi tau ir man poveikį. Kai Jėzus kalbėjo Marijai prie kapo rūsį, Jis naudojo terminologiją, kurios nenaudojo niekada anksčiau. :“ Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems, kad aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas mano Dievą ir jūsų Dievą“. Kodėl Jis taip kalbėjo? Todėl, kad kažkas pasikeitė visai amžinybei tarp Jo ir Tėvo, bet apie tai – kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti,


2015 m. balandžio 12 d., sekmadienis

Chronologinė Velykų savaitės eiga. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. balandžio mėn. 4 d.,

Sveiki,
Kartą aš paklausiau, kodėl mega bažnyčios pastorius iliustruodamas savo šventinį pamokslą dramatizuodamas paminėjo, kad Jėzus buvo nukryžiuotas penktadienį, nors jis žinojo, kad Jėzus buvo nukryžiuotas ketvirtadienį. Jis atsakė: „Tai lengviau negu vardinti visas detales, kurių reikia, jei nori pateikti tiesą“.

Per šešias to pamokslo prezentacijas apsilankė apie 24.000 žmonių, taigi visi 24.000 buvo mokomi Viduramžių bažnyčios klaidos, kuri, aš manau yra liūdna. Pažiūrėkime, kodėl įslinko ta klaida.

Velykų savaitės pamatas – Pascha
Savo mirtimi, palaidojimu ir prisikėlimu Jėzus įvykdė 3 pavasario šventes, kurios simbolizavo Jo auką ant kryžiaus ir Jo prisikėlimą. Tai – Neraugintos Duonos, Paschos, ir Pirmų vaisių šventės, kurios pirmą kartą yra sutinkamos, kai Izraelis ketino palikti Egiptą, ir detaliai aprašytos Išėjimo 12:1-19 ir Kunigų 23:4-14.

Nerauginta Duona – mielės čia simbolizuoja nuodėmę, taigi jie 7 šventės dienas nevalgydavo mielių, tuo parodydami Jėzaus nenuodėmingą gyvenimą. Jie 7 dienas valgė neraugintą duoną, 7 simbolizuoja užbaigtumą, bet paskutinę šventės dieną, kuri buvo sabatas tos šventės metu, jie valgė ėriuką su savo duona. Jėzaus gyvenimas buvo be nuodėmės – tai nenuodėminga Duona iš dangaus. Tikintieji vienu metu valgo abu – nenuodėmingą Duoną ir Paschos Avinėlį, paaukotą už mūsų nuodėmes.


Pascha buvo Neraugintos Duonos Šventėje, ji susijusi su durų staktos žymėjimu aukojamo avinėlio krauju. Taigi, kai teismas atėjo į Egiptą, izraelitai, kurių namų durys buvo pažymėtos krauju, nebuvo pažeisti. Žinoma, mūsų „namai“ esame mes patys, gyvieji namai, kuriuose gyvena Jėzus, kurie turime Avinėlio kraują ant savęs. (1 Korintiečiams 6:19)

Pirmi Vaisiai buvo švenčiami kitą diena po sabato, kuris buvo po Paschos. Tada kunigas paimdavo pirmą derliaus javų pėdą ir mosuodavo Viešpačiui, tai reiškė ateinantį dar didesnį derlių. Izraelis išėjo iš jūros palikęs Egiptą Pirmųjų Vaisių šventės rytą, tai simbolizavo Jėzų, kuris buvo prikeltas per Pirmuosius Vaisius ir taip išsipildė tai, ką pranašavo Raudonosios jūros perėjimas.

Jėzaus Paschos savaitė
Kaip pasakyta Išėjimo 12:3, dešimtą mėnesio dieną avinėlis bus atnešamas į namus, kad būtų ištirtas, ir nuspręsta, ar jis yra vertas būti aukojamu, iki to laiko, kai jis buvo nužudytas „tarp dviejų vakarų“, o tai 3 valandą po vidurdienio (15:00) 14-tą dieną. Įsivaizduokite, kaip mažas ėriukas atnešamas į jūsų namus 4 dienoms, kaip tu pažįsti jį, prisiriši. Jėzaus tarnavimas buvo 3½ metų, kurių metu, Jis buvo ištirtas Izraelio namuose ir galiausiai Piloto, to meto aukščiausios valdžios paskelbtas be kaltės.

Aukojimo diena buvo vadinama pasiruošimo diena, nes kai tik avinėlis būdavo nužudytas 3 valandą po pietų, jis turėjo būti paruoštas valgymui vakarienei, kuri prasidėdavo nusileidus saulei. Prisiminkite, kad žydų diena prasideda, kuomet nusileidžia saulė, nes Dievas kurdamas pradėjo nuo tamsos, po to sukūrė šviesą pirmajai dienai, taigi dėl diskusijos tikslų aš naudosiu 6 valandą po vidurdienio (18:00) kaip saulės nusileidimą ir kitos dienos pradžią.

LABAI SVARBUS POŽIŪRIS – Štai iš čia yra tai, kodėl penktadienis tapo nukryžiavimo diena.
Visos 4 evangelijos sako, kad Jėzus mirė pasiruošimo dieną, kai buvo nužudytas Paschos Avinėlis, 3 valandą po vidurdienio: „Ir tą dieną buvo pasiruošimo diena, ir greitai turėjo prasidėti Sabatas „ir kai vakaras atėjo, kadangi tai buvo pasiruošimo diena, tai yra diena prieš sabatą“. (Šventas Sabatas buvo paskutinė šventės diena, ne Šeštadienis – Mato 27:62, Morkaus 15:42, Luko 23:54, Jono 19:14, 31, 42)

Kadangi pagonių kilmės Romos Katalikų bažnyčios tėvai nežinojo, kad Pascha turi šventą Sabatą, kuris prasideda vakare, kai jie valgo, jie galvojo, kad paminėtas Sabatas yra šeštadienis! Todėl mes dabar turime Didįjį Penktadienį. Jie neturėjo supratimo apie 2 Sabatus, kurie buvo paminėti, todėl kad po Sabato buvo dar vienas ceremoninis Sabatas. Dėl tų dviejų Sabatų moterys negalėjo aplankyti kapo iki Sekmadienio.

Viską sudėjus kartu – Palmių sekmadienis, 10 diena, pradeda tyrimo laiką „namuose“.
Jėzus buvo ne tik „tiriamas“ beveik 4 metus Izraelio namuose – tai simbolizavo 4 dienas Paschos Avinėlio tyrimą, bet Morkus buvo įkvėptas parašyti, kad 4-ą dieną, Jis buvo tiriamas lyderių. Morkaus 11:1-11, ką mes vadiname Palmių Sekmadieniu, 10-tą Nisano mėnesio dieną, Jėzus ateina į namus ištyrimo laikui.

Žmonės klojo palmių šakas prieš asiliuką, ant kurio niekas anksčiau nejojo, tuo dar kartą parodoma Jėzaus viršenybė virš kūrinijos (vėjas/ bangos, maisto padauginimas, vandens pavertimas vynu) ir Jo savanoriškas gyvenimo paaukojimas, kaip Paschos Avinėlio. Žmonės šaukė: „Hosana, Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu...“

Šitas žodis „Hosana“, reiškia „išgelbėk mus“. Išsireiškimas paimtas iš 118 psalmės, kuri buvo dainuojama ir skaitoma per Paschos savaitę (Mato 26:30), visa pastraipa sako štai ką:

„Aš nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus. Viešpats mane nuplakė griežtai, bet mirčiai neatidavė... akmuo, kurį statytojai atmetė tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpats padarė ir tai nuostabu mūsų akyse. TAI diena, kurią Viešpats sukūrė, džiaukimės ir linksminkimės! IŠGELBĖK DABAR O VIEŠPATIE (hosana) ir atsiųsk mums išgelbėjimą! Palaimintas yra Tas, kuris ateina Viešpaties vardu; mes laiminame jus iš Viešpaties namų... Suriškite dabar auką ant altoriaus. Tu esi Dievas ir aš šlovinsiu Tave. Tu esi mano Dievas ir aš išaukštinsiu Tave. Dėkokite Viešpačiui, nes Jis yra geras, ir Jo gailestingumas amžinas.“ Psalmių 118:17-29

Tai buvo sekmadienis, 10 diena, o Morkaus 11:11 sako, kad Jis ir dvylika išvyko ir praleido naktį Betanijoje.

12 eilutė sako „O ryte“, pirmadienį, 11 dieną, Jis įsakė figų medžiui mirti, kad nebūtų ant jo vaisių, ir tai Izraelio įvaizdis tą savaitę, Izraelio, kuris turėjo priimti Jį, bet nepriėmė. Tada Jis nuėjo į šventyklą ir „apvalė“ šventyklą nuo pinigų keitėjų ir prekiautojų, kurie prekiavo gyvuliais skirtais aukojimui. 19 eilutė sako, kad vakare jie paliko miestą.

Jūs galite įsivaizduoti Jėzaus emocijas, Kuris žinojo, kad tai yra Jo kaip Paschos Avinėlio ištyrimo laikas. Ir kad šventykloje yra pardavinėjami gyvuliai, skirti aukojimui kūnišku būdu, kuriuos aukoja žmonės, neturintys supratimo, kas vyksta. Jis privertė juos pasišalinti, ruošdamas kelią tikrajai Aukai, kuri tą savaitę bus aukojama.

Morkaus 11:20 sako: „Ryte“ o tai 12-ta diena, ketvirtadienis, tai yra ilgiausia ištyrimo diena. Morkus skiria likusią 11 skyriaus dalį ir visą 12 skyrių rašydamas apie tai, kaip įvairių grupių lyderiai Jį egzaminavo:
11:27-28: prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų ir klausė: „Ir kokia valdžia tu darai šituos dalykus?“
12:13: „Ir jie pasiuntė pas Jį fariziejų ir erodininkų, kad pagautų Jį žodžiuose“.
12:18: „Tada atėjo pas Jį sadukiejų...“
12:28: „Ir vienas iš Rašto žinovų...“

Galiausiai ištyrimas buvo baigtas, jie net nenorėdami įvykdė Tėvo planą ir legaliai įrodė, kad Jėzus yra vertas būti aukojamas, ir tai baigiasi Morkaus paskelbimu 12:34: „Ir joks žmogus po to nedrįso Jo klausinėti.“ Jie nustojo Jį klausinėti vėlai ketvirtadienį, nes Morkaus 14:1 sako:

„Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos“. Turima omeny ketvirtadienis.

Tai sutinka su visomis 4 evangelijomis, kurios teigia, kad Jėzus mirė pasiruošimo dieną, ketvirtadienį 14 dieną, ir tą vakarą buvo Sabatas (15 diena), vėliau Šeštadienis (16 diena) Sabatas, po to Pirmų Vaisių šventė Sekmadienį (17 dieną), Sekmadienio rytą Jėzus prisikėlė, kaip pirmas gimęs iš mirties.

Ant kryžiaus Jėzus pasakė: „Pabaigta“, tai graikiškas žodis „tetelestai“, pirmą kartą panaudotas graikų, po to romėnų kapitono, kuris stebi mūšio lauką ir praneša: „Pabaigta“. Teiginys “tetelestai“ reiškė daugiau nei stebėjimas, tai buvo skelbimas, kad mūšis laimėtas ir dabar jie gali nukreipti savo dėmesį pasidalinti grobį – ir tai būtent pasakė Jėzus, kai Jis mirė – mūšis laimėtas, dabar belieka pasiimti grobį.

Kitą savaitę apie tai, kas įvyko žemesnėse Žemės dalyse, ir prisikėlimas, iki tada. Būkite palaiminti!


2015 m. balandžio 8 d., trečiadienis

Pranašiškos naujienos. 2 dalis

John Fenn, 2015 m. kovo mėn. 28 d.,

Sveiki,
Mano giminaitis kartu su keliais kitais giminaičiais ir draugais išjojo į kelionę su arkliais. Jis buvo aukštas vyras, iki pensijos dirbo verslo srityje ir neturėjo jodinėjimo praktikos. Jie jojo akmenuotu kalnų taku, dažnai stačiais šlaitais vienoje ar kitoje tako pusėje, ir visi arkliai ėjo įbedę savo nosis į prieš jį einančio arklio uodegą. Vienu metu buvo smarkus nuolydis ir arkliai susidūrė, o paskui takas iš viso dingo iki viršūnės.


Kai giminaičio arklys žengė per gūbrio viršūnę, jis suklupo ant priekinių kojų, nes takas po to smarkiai leidosi žemyn. Jis vos nepersivertė per arklio galvą, bet išsilaikė... o arklys surado atramą savo kojoms ir pabaigė leistis nuožulniu taku.

Greitai jie priartėjo prie kito gūbrio, po kurio buvo staigi nuokalnė, ir vėl giminaičio arklys suklupo ant kelių, bet greitai pašoko. Po tų dviejų suklupimų mano giminaitis šūktelėjo kelionės vadovui, kuris virtinės priekyje jojo ant pirmojo arklio: „Ei, kas atsitiko mano arkliui?! Jis klumpa!“ Gidas atsakė: „Viskas gerai, jis aklas ir nemato kelio, jis tiesiog seka kitus arklius. Jums reikėjo didelio arklio, taigi aš daviau jums šitą. Su jumis nieko neatsitiks!”

Be abejo, mano giminaitis išsigando, dabar su siaubu suvokęs, kad arklys, kuriam jis patikėjo savo gyvenimą kelionėje tarp tarpeklių buvo visiškai aklas, jis sekė banda.

Šiose pranašiškose žiniose aš rašau apie dvasias, kurios stovi už persekiojimų, nes daugelis krikščionių yra kaip tas mano giminaitis ant aklo arklio. Jie galvoja, kad tas dvasinis arklys, ant kurio jie joja, yra tikėjimas, kadangi jie seka minia, nes tai yra patogu, bet realybė tokia, kad jie yra ant dvasine prasme aklo tikėjimo, kuris suklups, kai tik takas pasieks zenitą ir ims greitai leistis žemyn.

Man 3 kartus ir Barbarai vieną kartą Tėvas, ar Viešpats pasakė: „Ateina laikai, kai daugelis, kurie galvoja, kad jie žino, kas tai yra tikėjimas, suvoks, kad jie visiškai jo nepažįsta“.

Praeitą savaitę...
Aš dalinausi apie tai, kaip Jėzus buvo apkaltintas #1 išdavyste bei #2 mokesčių vengimu, ir šiek tiek pakomentavau pavyzdžiais šių dvasių veikimą istorijoje. Dabar kiti punktai:

#3 – Jėzus buvo apkaltintas potencialiai galimu smurtu prieš visuomenę
(Melagingi liudytojai citavo) „O tas žmogus sakė, kad gali sugriauti Dievo šventyklą, ir atstatyti ją per tris dienas“. Mato t 26:61; Morkaus 14:58

Atkreipkite dėmesį, kad Jėzaus žodžiai buvo paimti iš konteksto ir iškreipti, kad padarytų užuominą, jog Jis pakils sugriauti švenčiausio pastato tautoje. Tik pavojaus ir baimės dėl Jėzaus gatvėse jiems pakako, kad trokštų mirties nuosprendžio. Jis buvo pavojus Romai ir Izraelio valdytojams.

Dvasia, kuri neteisingai kaltina, kad krikščionys gali sukelti riaušes, kaip ir kitos dešiniojo sparno grupuotės, veikia ne viena, o susijungusi su baimės dvasia. Šitos dvi dvasios sukelia sumaištį ir verčia žmones tikėti apgaule apie krikščionis.

Atkreipkite dėmesį, jog tie melagingi liudytojai sakė, kad Jėzus gali atstatyti (akmeninę) šventyklą per tris dienas – jiems grėsmę kėlė neįgalioti veiksmai, asmens ketinimas, kuris nesikreips į valdžią (atstatyti šventyklą), bet padarys tai Pats, spėjama su grupe pasekėjų.

Dvasia siekia įsibrauti į eilinių žmonių gyvenimą, kurdama kodus, suskirstydama į regionus ir vietiniame lygmenyje, ji siekia kontroliuoti juos, uždaryti į užtvarą, ir manipuliuoti baime, kad jie gali kažkaip nusižengti mokesčių įstatymui. Už to stovi baimė ir meluojančios dvasios.

Šitie kaltinimai ir neteisinga informacija vaizduoja krikščionis taip, lyg jie būtų kitokie nei likusi visuomenės dalis. Taip buvo Jėzui, tai matome ir Apaštalų darbų knygoje, ir netgi Hitleris nekentė žydų, ne tiek dėl jų ekonominės galios, bet todėl, kad jie buvo kitokie nei likusieji Vokietijos gyventojai.

Persekiojimų strategija siekia atskirti tam tikrus žmones nuo likusios visuomenės ir sukelti jiems visuomenės priešiškumą. Taip nutiko Jėzui, ir tai gali atsitikti staiga. Kaip Neronas sudegino Romą ir apkaltino dėl to krikščionis, taip pat yra apkaltinami dėl iškilusių problemų visi, kurie yra kitokie ir išsiskiria iš jų kultūros.

Ieškok tos pačios meluojančios dvasios, kuri siekia, kad vyriausybė laikytų krikščionis ir konservatorius potencialiai galinčiais sukelti riaušes prieš vyriausybę ir visuomenę. Už to stovi ta pati dvasia, kaip ir Jėzaus laikais, tai daugiau nei tik žmonės, kurie nesutinka – jie žiūrėjo į Jėzų, kaip į potencialiai galintį sukelti riaušes, ir lygiai taip pat jie vertina mus.

#4 – Gyventi ir mokyti priešingai nei likusi visuomenės dalis laikoma griaunančia jėga, kuri yra priešinga vyriausybės tikslams.

„Ir mes nustatėme, kad šitas klaidina tautą...“ Luko 23:2 (graik.: Diastrepho; iškreipti, iškraipyti, iškrypėlis)

Šitas kaltinimas atskleidžia tikslą padaryti Jėzų nacijos grėsme, ne tik grėsme Jeruzalės šventyklai, bet dvasia, kaltina krikščionis esant grėsme visai nacijai. Roma klaidingai manė, kad krikščionys buvo kanibalai, nes jie valgė ir gėrė To žmogaus Jėzaus kūną ir kraują. Jie galvojo, kad krikščionys yra iškrypę, rengia „meilės puotas“, kur buvo manoma, vyko girtos orgijos. Buvo manoma, kad jie buvo ateistai, nes neturėjo šventyklų, savo namuose nelaikė paveikslų ir dievų statulų.

Visas tas nesusipratimas, propaganda, kultūros stereotipai, kurie Romos kultūrai kėlė įtarumą dėl krikščionių, kurie sutinka su praeitą savaitę mano paminėtais 3 punktais. Kaltinimai, kad krikščionys yra problemų sukėlėjai arba gyvena ir moko priešingai nei priimta visuomenėje buvo pastebėta visais amžiais.

Kažkuriuo momentu nemėgimas kultūroje tampa atviras, ir krikščionys (bei daugeliu atvejų žydai) yra kaltinami dėl ekonominių problemų tautoje, ir sakoma, kad jie yra priežastis to, kodėl vyriausybei nepavyksta įgyvendinti savo planų. Planai pasisektų, jei TIK nebūtų tų krikščionių mūsų kelyje... todėl kad jie nėra patriotai, jie nenori sąžiningai atlikti savo dalies, jie pavojingi mūsų kultūrai ir gyvenimo būdui, ir jie klaidina tautą. Skamba pažįstamai? Nuo ISIS iki liberalaus likučio JAV ir praeities diktatorių, kartojasi tos pačios temos – ką jie darė mūsų Viešpačiui, jie darys ir mums.

Kai kurie dalykai, kuriuos Tėvas man pasakė
4 kartus nuo 1991: „Stebėk Turkiją. Ji bus atstumta Europos ir taps Rusijos sąjungininke bei taps didžiausia jėga vėl Vidurio Rytuose“.

2003: „...bet stebėk, kai Hillary užims postą“. Tuo laiku, ji buvo JAV senatorė, ir tuomet ji tapo valstybės sekretore. Per jos kadenciją mums tikrai reikia saugotis. Bus matyti, ar Jis kalbėjo apie jos tapimą prezidente.

Po 2003 metų invazijos į Iraką: aš paklausiau Tėvą, kas nutiks Irakui, ir Jis atsakė: „Jis visas bus pertvarkytas“. Vienintelis būdas Iranui būti pertvarkytam, yra manipuliuojama šiitų vyriausybė, arba iš viso jos nebuvimas. Modernus Irakas ir Iranas, tai senovinė Persija.

2003 metais po Patriotinio Įstatymo priėmimo, aš paklausiau Jo, ką Jis apie tai galvoja: „Įstatymai, kurie buvo priimti ginti Mano žmones vieną dieną bus panaudoti prieš juos.“ ir „IRS bus panaudota prieš mano žmones“.

2005 kai aš apmąsčiau viską, kas vyko JAV per 10 metų nuo 1995 iki 2005, ir pakomentavau tai Tėvui, kad aš neatpažįstu krašto, koks jis buvo anksčiau. Jis atsakė: „Aš sakau tau tiesą, kad tu vėl jo neatpažinsi po dar 10 metų. (2015)

2006 metais, kai skundžiausi Tėvui, kad mes neturime santaupų, nors žinau, kad Jis vis tiek mumis pasirūpins ... Jis atsakė: „Kodėl tu nori padėti ten savo pinigus? Staiga didelis ekranas pasirodė prieš mane, jame buvo bankas, aš kažkaip žinojau, kad tai buvo ketvirtadienis, arba penktadienis, ir bankas buvo uždarytas. Staiga scena pakito, ir aš supratau, kad tai šeštadienio rytas, ir žmonės beldėsi į duris norėdami patekti vidun, bet bankas buvo uždarytas. Po to jis pradėjo darbą pirmadienį ir JAV doleris buvo 50% nuvertėjęs lyginant su praeita savaite. Tada regėjimas dingo.

2014 pavasarį, tarp kitų dalykų buvo pasakyta: „2017 bus blogi metai pasauliui“.

Bet šiam kartui pakaks – aš nenoriu išgąsdinti žmonių, nors per paskutinius metus Tėvas atskleidė Barbarai, kuri yra stipri užtarėja, kad ekonomikos žlugimas vyks 2015 rugsėjį/spalį, bet jis gali būti atidėtas kuriam laikui dėl maldos. Aš nieko negirdėjau iš Tėvo dėl šito, taigi aš viliuosi, kad jis bus šiek tiek atidėtas.

Aš noriu , kad Kristaus kūnas atsibustų, paliktų pasaulio meilę, jo žaislus ir nukrypimus, ir pradėtų mylėti vienas kitą tikruose santykiuose, tikroje draugystėje, namuose, mažose grupėse... ir aš primenu jums, ką Jėzus pasakė man 2001 metų lapkritį, kai Jis pasirodė man ir uždėjo Savo rankas patepdamas mane apaštalu pradėti namų bažnyčias (surinkimus) ir namų surinkimų tinklą. Kai aš paklausiau Jo kodėl, Jis man pasakė: „tai dėl laikų, kurie ateina. Būti resursais, nes tai dėl laikų, kurie ateina“.

Kitą savaitę, kita tema, būkite palaiminti,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2015 m. balandžio 3 d., penktadienis

Pranašiškos naujienos. 1 dalis

John Fenn, 2015 m. kovo mėn. 21 d.,

Sveiki,
Paskutinėmis savaitėmis tiek daug įvykių veda į pranašystės patvirtinimą, todėl yra gera pasidalinti kai kuriomis pranašiškomis naujienomis ir taip pat pakalbėti apie dalykus, kurių galima tikėtis ateityje.

Nesvarbu, ką žmogus tiki apie paskutinius laikus, Knygos pabaiga mums aiškiai sako, kad šis pasaulis artėja prie žmogaus valdymo pabaigos, kurio kulminacija bus Jėzaus sugrįžimas, kai Jis įkurs Savo žemišką karalystę. Jis tai padarys, kai Izraelis bus prie sunaikinimo ribos, ir Jis iš tiesų pasirodys jodamas ant balto žirgo, kad išgelbėtų tą dieną. Apreiškimas Jonui 19:11.


Čia pateikiamos kai kurios charakteristikos būdingos persekiojimui, kuris vyksta visais amžiais. Ar jūs matote jį mūsų dienomis?

Naujas požiūris krikščionys nėra persekiojami vien dėl to, kad jie yra krikščionys
Bažnyčios kultūra mus moko tikėti, kad Jėzus buvo pasiųstas ant kryžiaus vien todėl, kad Jis buvo Jėzumi, kad visais amžiais krikščionys buvo persekiojami vien dėl to, kad jie buvo krikščionimis, bet tai netiesa. Senas klausimas: „Jei tu būtum apkaltintas dėl to, kad esi krikščionis, ar užtektų įrodymų prieš tave? Nėra visiškai taip. Jei mes pažiūrėsime į tai, ką Biblija iš tiesų sako, mes pamatysime ir mūsų dienomis veikiančią dvasią. Štai kokie kaltinimai buvo pateikti Jėzui:

1: Išdavystė. 2: Vengimas mokėti mokesčius. 3: Potencialus smurtas. 4: Priešiškumas populiariai kultūrai.

#1, Išdavystė – apibūdinama kaip savo šalies išdavimas
Krikščionys nėra persekiojami VIEN UŽ TAI, kad yra krikščionys – tai yra paviršutiniškumas. Romėnų valdytojas Poncijus Pilotas paklausė Jėzaus: „Ar Tu esi žydų karalius?“. Būtent apie tai viskas ir sukosi – išdavystė – ar tu esi prieš Romą? Bet kai Pilotas suvokė, kad Jėzus nėra tiesioginė grėsmė, jis būtų Jį paleidęs, bet žmonės buvo susitelkę į sąmokslą, ir šaukė: „Mes neturime kito karaliaus tik Cezarį!“ Net ISIS žiūri į krikščionis tuo pačiu požiūriu, nes musulmonams tie, kurie netiki taip kaip jie tiki Kalifatu, yra išdavikai. (Mato 27:11, Jono 19:15)

Iki tol, kol trečiajame amžiuje krikščionybė buvo legalizuota, išdavystė buvo rinkliava prieš krikščionis, nes jie teigė tarnaujantys kitam karaliui – jie nebuvo vedami į teismus tik dėl to, kad jie buvo krikščionys. Cezaris reikalavo garbinti dievus, krikščionys atsisakė, ir tai buvo išdavystė verta mirties.

Kaltinimo išdavyste šaknis gali būti užmaskuota po daugeliu kitų kaltinimų
Todėl mes ieškome tos dvasios veikimo įrodymų kultūroje ir valdyme – dvasios, kuri siekia pateikti tikėjimą Kristumi kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip išdavystę tautai, gerbūviui, tikslui ir didesniam gėriui.

Pradedant nuo Jėzaus per visą istoriją žydai ir krikščionys buvo kaltinami dėl tautos bėdų, nes jie nesutikdavo būti gerais patriotais – gerais romėnais, naciais, komunistų partijos nariais. Tautose laipsniškai augo požiūris į žydus ir krikščionis, kaip politiškai konservatyvius žmones, kaip į tautos problemų sukėlėjus, ir visa tai degraduos iki tokio lygio, kad juos (mus) ims kaltinti patriotizmo stoka. Pažiūrėk į savo tautą, už to stovi dvasia.

Pasižiūrėkime į progresiją – tai neprasidėjo kaip visiška išdavystė
Per pirmus 6 Jėzaus tarnavimo mėnesius, kai Jonas Krikštytojas ir Jėzus tarnavo tuo pačiu metu, Jono Evangelijos 3 skyriuje sakoma, kad fariziejai ir įvairūs religiniai valdytojai stovėdavo ir klausydavo, ką kiekvienas jų kalbėjo. Bet viskas per 3 metus išaugo iki sąmokslo prieš Jėzų: „Ir jie tarėsi, kaip Jį nužudyti“. (Jono 11:53)

Kai Jungtinėse Valstijose po rugsėjo 11-osios atakų buvo priimtas Patriotinis įsakymas, jis suteikė valstybei laisvę šnipinėti ir areštuoti, kaip dar nebuvo iki tol. Aš paklausiau: „Ką Tu manai apie tai, Tėve?“ Jis nedelsiant atsakė: „Įstatymai kurie buvo sukurti apginti mano žmones vieną dieną bus panaudoti prieš juos“

# 2, Jėzus buvo kaltinamas mokesčių vengimu ir finansiniais nusikaltimais
Luko 23:2 pateikiamas dar vienas kaltinimas prieš Jėzų: „Ir jie pradėjo kaltinti Jį sakydami „šis žmogus klaidina tautą drausdamas mokėti mokesčius Cezariui ir sakydamas, kad Jis yra karalius“.

Prisimenant tą laiką, kai buvo priimtas Patriotinis Įstatymas, Tėvas man dar pasakė: „Vidaus Pajamų Tarnyba bus panaudota persekioti mano žmonėms“. Aš suvokiu, kad šie du dalykai yra amerikiečiams, bet dvasia, kuri stovi už jų yra bendra visoms vyriausybėms, kuriose auga pyktis prieš konservatorius, krikščionis ir žydus.

Šiomis elektroninės komunikacijos dienomis finansų ir valstybės piliečių šnipinėjimas tampa galimu kaip niekada iki šiol, suvokite, kad bet kuri vyriausybė norėdama gali įsilaužusi į sąskaitas ir pateikdami jas taip, kaip tik jiems patinka sukurti moraliniu ar finansiniu požiūriu kalto asmens įvaizdį.

Triušio pėdsaku, tai reiškia nedidelį nukrypimą nuo pagrindinės temos – ką reiškia 666?
Yra daug nuomonių apie Apr 13:18 paminėtą skaičių 666: „Čia slypi išmintis! Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; jo skaičius yra 666“. Prieš tai einančios eilutės sako, kad asmuo negalės pirkti ir parduoti jei nebus nepažymėtas šiuo ženklu ant kaktos arba ant riešo.

Atkreipkite dėmesį, kad pirma taisyklė, jei nori suprasti pranašystę yra tai, kad ji turi būti suprantama originaliems klausytojams/ skaitytojams, ir taip pat turi būti prasminga ateities klausytojams/ skaitytojams. Jono laikais, kuomet Roma paimdavo žmones į vergystę, jie pakeisdavo jų vardus, duodami jiems vietoj vardų numerius, kuriuos užrašydavo ant rankos arba kaktos. Tai reikšdavo, kad asmuo yra Romos ekonominės ir politinės sistemos vergas...

Geras triukas paklausti „Kas užrašė laišką romiečiams?“ ir daugelis pasakytų, kad tai Paulius. Bet Romiečiams 16:22-23 pasakyta: „Aš Tercijus, užrašiau šį laišką, sveikinu jus... ir Kvartas, brolis“.

Tercijus yra romėnų skaičius 3, o Kvartas - 4, tai reiškia, kad vergas Nr. 3, diktuojant užrašė Pauliaus laišką, ir jo bendradarbis buvo vergas Nr. 4.

666 paaiškinimas
666 lengva paaiškinti. Jei norime suprasti 666, mes žiūrime į Jėzų kaip tiesą, ir tada į šėtono iškraipymą. Taigi ką ruošiasi padaryti Jėzus įtvirtindamas Savo karalystę žemėje, kuri iš tiesų bus 777, tai Dievo skaičius žymintis tobulumą (6 yra žmogaus skaičius, nes žmogus buvo sukurtas 6 dieną)

Karalius Jėzus sujungs šituos elementus visoje žmonijoje. 777 reiškia politinę, ekonominę ir religinę vienybę.

Todėl 666 yra žmogaus vadovavimas siekiantis sujungti politiką, ekonomiką ir religiją.

Diktatoriai, karaliai ir cezariai iki mūsų dienų valdovų bando sukurti savo 666. Roma sugebėjo sujungti savo pasaulį politiškai ir ekonomiškai, bet ne religiškai dėl tų įgrisusių žydų ir krikščionių. Jie turėjo 66, bet ne 666.

Dabar prisiminkime nacių Vokietiją. Hitleris galėjo suvienyti tautą politiškai ir ekonomiškai, bet ne religiškai dėl žydų ir krikščionių, nors jis bandė juos visus sunaikinti. Dabar prisiminkime Sovietų Sąjungą. Stalinas sugebėjo suvienyti tautą politiškai ir ekonomiškai, bet dėl žydų ir krikščionių jam nepavyko visiškai suvienyti tautos ateizmo religijos pagalba.

Kaip matome iš 666, vieną dieną Europos ir Viduržiemio jūros regione bus žmogus, kuris vėl sieks žmogaus tobulo valdymo ir bandys sukurti vienybę. Jis suvienys politiškai ir ekonomiškai, versdamas visus būti sistemos „pirkti / parduoti“ dalimi, jis taip pat sieks suvienyti regionus.

Pamąstykite apie ekonominę politiką, kuri bus nukreipta prieš tai, kad žmonės patys užsiaugintų sau vaisių ir daržovių, tai pakopinis įžengimas į tą sistemą. Taigi ateityje stebėkite, kaip valstybė kontroliuos žmones, kurie norės turėti savo nuosavus daržus.

Bet ir vėl, krikščionys bus tie, kurie stabdys to paskutinio „6“ įvedimą, ir galiausiai tautos sieks sunaikinti Izraelį, kaip paskutinę kliūtį stovinčią jų kelyje.

Aš jau išeikvojau šios savaitės limitą, kitą savaitę -3 ir 4 punktai bei daugiau įžvalgų. Iki tada, būkite palaiminti.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu