Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

Jėzaus pradėjimo (įsčiose) stebuklas 2d.


John Fenn " Weekly Thoughts" Miracle of Jesus conception 2d. 2018 gruodžio28d.

Sveiki,

Praeitą savaitę mes nustatėme, kad Jėzus legaliai atėjo į žemę, gimdamas žmogumi, bet kaip tai buvo įvykdyta?

Mes skaitome  3 nuostabias pastraipas , kurios detaliai apibūdina, ką reiškė Sūnui būti atiduotam Tėvo, kad būtų pradėtas kaip žmogus.

1Fil2:5-11, šiandien mus domina 6-7 eilutės:

„...Jėzus Kristus kuris esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu...bet ištuštino save, priėmė tarno būklę, buvo padarytas žmogumi; ..jis nužemino save, tapdamas paklusniu iki mirties...“


Aš galėčiau studijuoti šitą pastraipą graikiškai visą dieną, bet „ištuštino save“ yra tikslu. Kristus danguje, kad taptų  Jėzumi pradėtu Marijos įsčiose, ištuštino Save nuo visų teisių, privilegijų, ir pretenzijų būti Kristumi. Jis turėjo ateiti į žemę, kaip vienas mūsų ir gyventi kaip vienas iš mūsų. Jis turėjo mirti kaip žmogus už žmonių nuodėmes, taigi Jis turėjo 100% būti žmogumi.


Atkreipk dėmesį į terminologiją:“ ...priėmė tarno(žmogaus) išvaizdą, buvo padarytas žmogumi“, ir tada iš Jo perspektyvos: „ buvo padarytas kaip žmogus“, arba kitas vertimas „rado save padarytą kaip žmogų.“
Man tai nuostabu, skatina nusižeminti, stulbina aukščiausiu laipsniu. Ką tai galėtų reikšti nusižeminti nuo pačio galingiausio iki „normalaus“ žmogaus!

Taip pat prisiminkite, kad šis pasikeitimas yra amžiams. Kai tik Jis paliko dangų, kaip Kristus Sūnus mums duotas, kad prisiimtų sau žmogaus kūną, nebuvo kelio atgal. Dvasioje Jis jau nebebuvo be apribojimų, dabar Jis buvo vienu metu vienoje vietoje, kaip žmogus.

Tas, kuris sukūrė žmogaus kūną, dabar turėjo gyventi jame. Tas, kuris anksčiau galėjo būti bet kur, galėjo atsirasti bet kur minties greitumu, turėjo išmokti naudoti kojas, kad galėtų vaikščioti. Tas, kuris sukūrė  šlapimo pūslę ir žarnyną turėjo išmokti naudotis tualetu.  Pagalvok, kokius pasikeitimus Jis patyrė. Pirmą kartą  Jis asmeniškai patyrė, ką reiškia miegas. Ką reiškia sušilti, ar sušalti. Tas, kuris sukūrė medį, turėjo išmokti staliaus amato, ir panaudoti tą medį pagaminti daiktus.

Ir Jis vis dar  žmogus ir šiandien. Vis dar žmogaus kūne.


2pastraipa
Heb10:4-7 mes skaitome, Jėzus pasakė, kad Jis paliko dangų, kad būtų pradėtas Marijoje:

(Tėvas)  Tu nepanorėjai aukų ir atnašų metai iš metų;
Tu paruošei man kūną aukai.


Tai ne smilkalai ir ne dūmai nuo altoriaus

Tai tau patiko.

Taigi aš pasakiau: “ štai aš ateinu vykdyti tavo valios, o Dieve,

Būdu, kuris aprašytas tavo Knygoje.“


Jėzus žiūrėjo į savo žemišką kūną vienu požiūriu: kaip būdą, kuriuo bus paaukota paskutinė auka.


Mūsų klausimas toks: kaip Tėvas „paruošė“ kūną sau? Čia pasirodo Marija:


3 pastraipa: Marija ir Gabrielius
„Tada Marija pasakė angelui, kaip tai nutiks, nes aš nepažįstu vyro?


Angelas atsakė: Šventoji Dvasia ateis ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga pridengs tave: todėl, tas šventas dalykas, kas gims iš tavęs, bus vadinamas Dievo Sūnumi.“


 3 elementai : Šventoji Dvasia ateis ant jos. Aukščiausiojo jėga. Uždengs ją. Štai taip įvyko pradėjimas. Štai taip Kristus priėmė kūną, kuris buvo paruoštas, naudodamas Marijos kiaušinėlį, taigi Jis legaliai buvo žmogus.


Raktas vidurinėje frazėje,“ aukščiausiojo jėga“ uždengs tave. Heb1:1-3, mano mėgstamiausia pastraipa, aš galvoju, ji sako, kad Dievas kalbėjo tėvams praeityje daug kartų įvairiais būdais, bet šiomis paskutinėmis dienomis Jis prabilo mums per Savo Sūnų, kurį Jis paskyrė virš visų dalykų, per Kurį Jis sukūrė pasaulius. Tada  tęsiama apie Sūnų: 


  Jis, Dievo(Tėvo) šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus( kaip ženklas ant monetos, turintis atvaizdą, to kuris jį užspaudė) atvaizdas, viską laikantis  (Tėvo) jėgos žodžiu,


Ne Žodžio jėga, bet Jo jėgos žodžiu

Gabrielius pasakė: „Aukščiausiojo jėga nužengs ant tavęs“. Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus Kristus laiko visus dalykus Tėvo jėgos žodžiu. Didelis skirtumas. Didelis skirtumas. 


Jėzus laiko dalykus kaip Tėvo jėgos žodis-Tėvas turi jėgą, Jėzus jėgos išraiška. Kai mama pasako vaikui išvalyti kambarį, jėga lieka pas tėvus. Vaikas vykdo tėvų jėgos žodį. Jie bosai. Jėzus laiko visus dalykus Tėvo Žodžio jėga.


Taigi, kai mes matome Gabrielių sakantį paauglei Marijai, kad Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir aukščiausiojo jėga- Dievo Tėvo jėga - uždengs tave, tai užmezgimo momentas. Tai Tėvo jėga pasireiškia Jo sūnuje, įeina į kiaušinėlį ir apvaisina jį.  Tėvo jėgos žodis įėjo į įsčias, kad susijungtų su kiaušinėliu, ir Jėzus buvo užmegztas. Jis dabar 100% žmogus. 100% Dievas. Augantis jos įsčiose.


Žodis “uždengs” yra vartojamas kalbant apie debesį, taigi vaizdiniai aiškūs, ji buvo apgaubta Šventąja Dvasia, kai Kristus įėjo į jos įsčias, Aukščiausiojo jėgos Asmuo tampa žmogaus kūnu. Ir vėliau, tampa padarytu taip kaip žmogus, Jis pasirenka nusižeminti, netgi iki mirties, iki kryžiaus. Kaip nusikaltėlis.


Nuostabi malonė. Kitą savaitę-nauja tema, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com


2018 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

2018 m. gruodžio mėn. CWOWI el. Naujienlaiškis


Sveiki,
Ačiū už maldas, ypač šį mėnesį už Krisą, kuris dabar jaučiasi daug geriau, ačiū! Pasidalinsiu čia apie jį jaudinančia istorija.


Vaikiškas paprastumas
Padėkos Dienos  savaitgalį sekmadienį(lapkričio 22d.) vienas grupės namų gyventojas, aš jį pavadinsiu „R“ sudavė Krisui kumščiu. „R“ aukštesnis, gali vaikščioti, jis savo 60-ųjų viduryje, turi šiek tiek sveikatos problemų.


Per Padėkos šventę jis buvo išvykęs į namus ir prašė šeimos, kad galėtų gyventi netoli jų pats vienas, ar dviese, nes likusius metus nori būti arti šeimos. Bet jie abu kartus pasakė-ne. Kai jis grįžo į grupės namus po atostogų, buvo piktas, kad  jį šeima atmetė. „R“ pastebėjo, kad kažkas buvo savaitgalį jo kambaryje ir užsidegė pykčiu(gaisrininkai tikrino saugumą  grupės namuose ir apsilankė kiekviename kambaryje).


„R“ bandė pačiupti Kriso Kindle, bet Krisas laikė jį stipriai ir šaukė:“ Eik šalin R“, o po to sekė smūgis kumščiu.  Prižiūrėtojos atplėšė jį nuo Kriso, pakėlė  nuo grindų, pasodino į vežimėlį, nuramino ir pasirūpino nubrozdinimais (ant skruosto ir  prie burnos).


Kai aš atvykau į grupės namus „R“, man sakė kaip jis gailisi, kad sudavė Krisui, ir prašė jam atleisti...žinoma aš tai padariau. Kai jis nuėjo pas Krisą ir atsiprašė, Krisas -čia pamoka- apsikabino jį ir visai paprastai pasakė: “aš tave myliu“ tokiu mielu ir tyru balsu, kad tai išspaudė man ašaras.


Kriso širdyje viskas baigėsi apkabinimu ir žodžiais: “aš tave myliu“. Darbuotojai stovėjo ir tylėdami stebėjo šį pasikeitimą. Mes buvome apstulbę. Krisas parodė didį pavyzdį, pasielgė nuolankiai, švelniai, tyrai, ir aš šiek tiek kaip tėvas didžiavausi, kad mano sūnus pasiekė tokį brandos lygį, kurio daugelis normalių žmonių iš viso nepasiekia. Jo paprasti žodžiai: „aš myliu tave“ , tarsi prasiskverbė pro sąvokas, kas gera ir bloga, panaikino įžeidimo pasekmes, pagydė taip pat ir „R“, ir aš išmokau pamoką iš savo neįgalaus sūnaus taip pat.


Prasižengimo įstatymas
Levitų6:1-6 prasižengimo įstatymas sako, būtent tai, ką kalbėjo Jėzus Mt5, kad prasižengimas apima ir vertikalią nuodėmę prieš Dievą, ir horizontalų kito žmogaus sužeidimą.


ST ir Jėzus mokė Mt5, kad prieš tai, kai žmogus aukos auką Viešpačiui, kad būtų jam atleista prasižengimas, būtina atsiprašyti ir sutvarkyti santykius su asmeniu, kurį įžeidei. Jie gali ir neprašyti Dievo atleisti jiems, ir niekada nepripažinti ir neatsiprašyti asmens, kurį įžeidė. Jie tai turi sutvarkyti, jei nori , kad Dievas atleistų jiems.
Jėzus tai paminėjo Mato5:22-25, kai Jis sakė palikti dovaną prie altoriaus ir eiti susitaikyti su broliu, tada grįžti ir aukoti auką.


Mums jau pabodo bažnyčios kultūra, kuri nori, kad mes juos mylėtume, ir leistume jiems pasišalinti nepripažįstant , kad jie mus sužeidė.  Tai ne pagal raštą. Nors mes gal būt viduje jiems atleidžiame ir prašome Viešpaties atleisti jiems ir Jis atleidžia, jie vis tiek bus atsakingi už savo elgesį, kai stos prieš Jį, jei nesusitaikys su mumis.


Jei jūsų protas tarsi patenka į sumaištį nuo minties, kad Dievas atleis kažkam, nes jūs parašote, nors vis tiek Jis laikys juos atsakingais, tai rodo, kad jūs nesuvokiate šito ir todėl esate sumaištyje. Pasvarstykime: mums atleistos nuodėmes, kai mes pasirinkome Jėzų. Mes prašome atleidimo, kai nusidedame, kiek tik galime, ir mūsų užrašai prieš Dievą švarūs.


Nors mes vis tiek turėsite stoti prieš Kristaus teismo krasę ir duoti ataskaitą už  savo veiksmus. Mums atleista, bet vis tiek mes duosite apyskaitą už savo gyvenimą.


Jei jūsų vaikui liepta nupjauti pievelę ir jis tai daro, jam nereikia atsiprašinėti jūsų dėl to, bet jūs turite teisę patikrinti jo darbą, ir nurodyti, ką jis padarė gerai, ką blogai. Jei jums darbe pavesta užduotis, jūs gal būt nepadarėte nieko blogo tai vykdydami, bet jūsų bosas patikrins jūsų darbą ir įvertins, kas buvo padaryti gerai, kas blogai, ir kas turi būti padaryta kitaip. Taigi mes turėsite stoti prieš Kristaus teismo krasę


Paulius mokė 1Kor3:1-15 sakydamas, kad tie, kurie pasilieka pavyde, priešiškume, ir susiskaldyme, nesusitaikydami nusineš tas nuodėmes į dangų. Jis pasakė, kad pavydas, priešiškumas, susiskaldymai - jų kūniškumas bus sudegintas kaip šienas, nors jie bus išgelbėti, bet lyg per ugnį.


Dažnai tas asmuo bando paaiškinti, kodėl jis taip  elgėsi, arba kokiam strese jis tada buvo, ir ką jis iš tiesų turėjo galvoje, o Dievas reikalauja paprasto pripažinimo, kad jis mus sužeidė ir atsiprašymo. Po to, kai jie mus sužeidė praeityje, mes galime žingsnis po žingsnio apriboti jų poveikį mūsų gyvenime, nebent jie pasikeistų per tam tikrą laiką (Mano kalno pamokslas 1 ir 2, ypač 2d. šios serijos, ten daugiau detalių.)


Aš turiu daugiau apie atleidimą serijoje „atleidimas, kaip būti atleidžiančiu asmeniu neatleidžiančiame pasaulyje“, mūsų tinklalapyje paspausk ant
cwowi.org / „store“/ „Christian living“.



CWOWI augimas
Mes pastebime tekėjimą namų surinkimų augime iš šeimų, tas augimas 2018 vyksta labai greitai, ir mes tiesiog apstulbinti to, ką Viešpats Adaro žmonių širdyse ir gyvenimuose. Mes gauname kelis el. laiškus kiekvieną savaitę  iš žmonių, kurie klausia kaip surasti jiems artimiausią namų surinkimą, ir vidutiniškai daugiau nei 1 namų surinkimų prašymą įjungti juos  į cwowi.


Mano savaitiniai Face book ir You tube  mokymai atvėrė naują auditoriją, žmonių grupę. Per mėnesį 29.000 peržiūrų You tube. Tai atvėrė naujas galimybes daugeliui pradėti namų surinkimus.


Mes ruošiame savo darbotvarkę 2019-iems ir tuo daugiau pasidalinsiu kitą mėnesį. Dabar mano planai aplankyti Suomiją kovo mėn., Olandų konferencija gegužės 30-birželio 2d., pradžioje vasaros planuoju Midwest/Chicago srities susitikimą, detales dar pateiksiu, spalio mėn. New England konferencija Kolumbo Dienos savaitgalis, ir gal būt dar kažkas daugiau tuo metu.


Kai toks augimas, mes kitais metais rengsime daugiau internetinių susitikimų, kad pasiektume tuos, su kuriais negalime susisiekti asmeniškai. Taigi kitą mėnesį, aš pateiksiu datas ir detales, ir nuorodas kad jūs galėtumėte aplankyti internetinius renginius. Juose bus klausimai/atsakymai, mokymas, ir dar kažkas.
Kitą mėnesį aš pasidalinsiu kai kuriomis pranašiškomis įžvalgomis dėl Kristaus kūno 2019m. Labai dėkoju už jūsų rūpestį ir paramą mūsų šeimai. Kai Viešpats pasirodė man 2001 lapkritį ir pasakė pradėti cwowi, Jis pasakė - tai dėl laikų , kurie ateina. Būk resursais jiems, nes tai dėl laikų, kurie ateina“. Aš galvoju, kad „laikas, kuris ateina“ jau greitai artėja, kai surinkimai namuose bus pagrindinis būdas kurti bažnyčias visoje planetoje...būkite palaiminti,

John Fenn

2018 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Jėzaus pradėjimo(įsčiose) stebuklas 1d.


John Fenn, 'Weekly Thoughts" The Miracle of Jesus' Conception, 1 of 2 2018 gruodžio 21d.

Sveiki,
Ar jūs kada nors klausėte savęs, kaip Jėzus buvo užmegztas Marijos įsčiose? Ar tai buvo legalus būtinumas įvykdyti  apvaisinimą tokiu būdu? (Taip)


Iz9:6 prasideda:“ Kūdikis mums gimė, Sūnus mums duotas...“
 Sūnus buvo duotas per gimimą. Duotas iš dangaus, kad jis galėtų gimti žemėje kaip žmogus.


Supratimas, kad Jėzus buvo su Tėvu prieš tapdamas žmogumi Jėzumi persmelkia Naująjį Testamentą naudojant žodį „Kristus“, kuris reiškia Jo dieviškumą ir amžiną buvimą, arba „Jėzus“, reiškiantis Jo žmogiškumą. Mes prisimename „žmogaus Sūnų“ Danieliaus ugnies krosnyje, bet gal būt nesusimąstome apie tai. (Paskaitykite mano serijas “AŠ ESU, Kas yra Jėzus; Iš kur Jis atėjo, čia yra daugiau apie Jo pasirodymus ST)


Techniškai kalbant „Jėzus“ negyveno mūsų širdyse. Jėzus yra konkretus individualus esantis kažkur, vienoje vietoje, tiesiog dabar, kai jūs skaitote šitai. Kai Jis aplanko žmones, kaip Paulių ir Ananiją Apaštalų darbuose, tai tikrai Jis- ne holograma, ir ne projekcija.  Jis, žmogus Jėzus, yra vienoje vietoje vienu konkrečiu laiku.

„Kristus“ teigia, kad Jis Dievas, ir Tėvo Dvasia žino visus dalykus ir mato viską.  Štai taip jis antgamtiškai vadovauja Savo kūnui, kaip jo galva. Labai ryškus pavyzdys, kad jūs galite sėdėti tiesiog dabar  savo kėdėje namuose, bet savo prote jūs esate su savo vaiku mokykloje, arba mąstote, ką jis daro darbe, kai jūsų nėra. Bet tik Jėzus iš tiesų žino tai per Šventąją Dvasią ir gali būti tenai akimirksniu, jei nori.


Aš tai pagaliau supratau, supratau.
Štai todėl mes meldžiamės Jėzaus vardu, ne Kristaus vardu. Būtent asmuo Jėzus, buvo kūnu paaukotas už mūsų nuodėmes.


Štai kodėl Kol1:26 sako, kad mes turime Kristų mumyse, ne Jėzų mumyse. Štai kodėl mes turime Kristaus protą , ir 1Kor2:16, ir galime viską per Kristų, kuris sustiprina mus Fil4:13, tai ne per Jėzų, žmogų, bet Kristaus Jėzaus jėga, Dievo kūne, kad mes galime viską ir galime būti nepriklausomi nuo aplinkybių kaip Paulius čia pasakė.



Jei jūs pažiūrėsite į pastraipą, jūs galėsite pamatyti, kada abu terminai naudojami, ką jie pabrėžia Jo žmogiškumą ar dieviškumą, kuris eina pirma. Žodžių eiliškumas taip pat atskleidžia iš kur ateina veiksmas.


Pavyzdžiui Fil4:19 sakoma jiems atsakant apie davimą į jo tarnavimą:“ O mano Dievas aprūpins visas jūsų reikmes pagal savo turtus šlovėje, per Kristų Jėzų.“


Atkreipk dėmesį, kad aprūpinimas prasideda danguje ir plaukia per Jėzų Kristų mumyse. Kai mes meldžiamės žmogaus vardu Jėzus Kristus. Kai mes meldžiamės vardu Žmogaus Jėzaus, kuris yra Kristus, mūsų prašymai plaukia Tėvui. Mes nesimeldžiame Kristaus vardu, mes meldžiamės Jėzaus vardu, žmogaus, kuris laimėjo mums išgelbėjimą.


Rom6:3 sako, kad mes „pakrikštyti į Jėzų Kristų“, pabrėžiant žemišką veiksmą vandens krikšto metu ir žmogišką Jėzaus dalį, kuri taip pat buvo pakrikštyta(panardinta). Pastudijuokime Jėzų ir Kristų, arba Jėzų Kristų, arba Kristų Jėzų, ir jūs būsite apstulbinti to apreiškimo, kurį gausite. Jūs būsite sužavėti, kaip jūsų dvasia pašoks atgijusi, kai jūs kontempliuosite tuos dalykus.


Vartai į avidę
Visos žmonijos kraujas buvo perduotas per mūsų tėvą Adomą. Tai reiškia, kad dangaus teisme, žmogus turės sumokėti už nuodėmę. Visa Visata, netgi natūralus pasaulis yra valdomas dėsnių, kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis. Žmogus nusidėjo, taigi žmogus turi sumokėti už nuodėmę.


Jn10:1-16 Jėzus pasakoja 3 palyginimus. Jei skaitytume visas paeiliui, būtume sugluminti, nes Jis sukeičia simbolius kiekviename palyginime. Pirmame palyginime 1-5 eil.  pateiki kontrasto būdu skirtumus tarp velnio ir Savęs , Jėzus pasakė Jn10:1-2:“ Iš tiesų iš tiesų sakau jums, tas kuris neįeina per duris į avidę, bet įlipa kitu būdu, tas yra vagis ir plėšikas. Tas, kuris įeina į avidę per vartus yra avių piemuo.“


Reikia suprasti šią patarlę. Velnias yra plėšikas, Viešpats yra Piemuo. Avidė yra žemė. Tai sekmadieninės mokyklos 4 klasės kursas. Klausimas, kas gi tie vartai patekti į žemę, kur laikomos avys?



Atsakymas: Žmogaus gimimas
Tas, kuris įeina į avidę per vartus, tas yra piemuo. Tas, kuris patenka kitu būdu yra Šėtonas: ne legaliai, per gimimą, bet apgaulės būdu. ( Vartų sargas yra Šventoji Dvasia, kuri atidaro duris avims, kurioms vadovaus piemuo, ir jis veda jas iš avidės į dangų).


Jeigu jūs šio palyginimo pasekmes, jūs daugiau nebūsite susirūpinę dėl velnio: jis neturės legalios teisės būti jūsų gyvenime. Jėzus turi legalią teisę. Kristus jumyse. Štai dėl ko Jėzus sakė, mes nesimeldžiame dėl demonų, mes įsakome jiems palikti mūsų ir kitų gyvenimą. Kai tik žmogus paprašo pagalbos, mes turime legalią teisę išvyki kiekvieną, kuris atėjo čia nelegaliai.


Kadangi Kristus, sūnus buvo duotas, tai turėjo būti padaryta legaliai, taigi Jis turėjo gimti, kad legaliai atsirastų žemėje.  Bet kaip? Tai-kitai savaitei. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

 www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus:cwowi@aol.com

2018 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Ką daryti, kai esi pavargęs, išsekęs ir vos judantis. 3d.



 John Fenn, Weekly Thoughts "What to do When Tired, Drained, Just Going Through the Motions" 2018 gruodžio 14d.

Sveiki,
Kartais mes taip pavargstame, kad  vienos dienos poilsio tiesiog nepakanka, kad atsigautum. Neužtenka tik skirti laiką garbinimui. Melstis dvasioje taip pat nepakanka. Būna taip, kaip parašyta ant marškinėlių: "Tai puiki diena, kad visi mane paliktų ramybėje.‘‘ Juokinga.


Reikia pakeisti aplinką, atsitraukti, išvykti kažkur savaitei ar ilgesniam laikui, nors kartais mes galime jaustis dėl to kalti. Ar turėtume skirti tam pinigų? Ar mes turime pinigų tokiai pertraukai? O kaip bus su visais tais darbais, kuriuos turime atlikti?

Izraelis turėjo atostogas 3 kartus kiekvienais metais pagal kalendorių, kurį jiems davė Dievas. Ką tai sako mums, kad Dievas skiria mažiausiai 3 kartus atostogų per metus, ir kiekvienos iš jų ne trumpesnės kaip viena savaitė. Plius kelionių laikas-pirmyn ir atgal.


Izraelio „atostogos“
Įst.16:16 įsako, kad 3k. per metus suaugę vyrai turi atvykti į šventyklą, ir žinoma, tai buvo šeimos įvykis. Tos 3 kasmetinės atostogos buvo „Pasha“, Sekminės, ir Palapinių šventė.


Lk2:40-52 mes randame 12-metį Jėzų šventykloje su religiniais lyderiais Pashos metu. Eil 41sako:“Jo tėvai kiekvienais metais ėjo į šventyklą į Pashos šventę.“ Tai vyko kiekvienais metais. Kiekvienais metais. Šeimos laikas!


Pashos savaitėje buvo Neraugintos duonos šventė, ir Sekmadienis po šeštadienio Sabato toje savaitėje buvo Pirmųjų vaisių šventė. Pagal mūsų kalendorių tai vyksta kovo-balandžio mėnesį. 2019 tai balandžio19-27.


Mažiau  po 50 dienų po Pirmųjų vaisių šventės būna Sekminės, tai- 2-oji privaloma šventė. 2019 Sekminių sekmadienis yra liepos 9. Maždaug 4 mėnesiai po Palapinių šventės, o tai 2019 spalio13-19, dauguma izraelitų ateidavo prieš Palapinių šventę dalyvauti Jom Kipur, kuris buvo savaite anksčiau ( Spalio9, 2019) reiškia rudens „atostogas“, ir jos tesėsi mažiausiai 2 savaitės.


Jie keliavo pėsčiomis. Tos kelionės į miestą buvo laisvos nuo religinių prievolių. Jie turėjo aukoti šventykloje šventės metu, o likusią savaitės dalį galėjo daryti, ką norėjo. Taigi kiekvieną savaitę buvo tikros šeimos, bendruomenės ir tautos atostogos.


Tada nebuvo mobilių telefonų, todėl kai jie išvykdavo iš miesto, jie iš tiesų „išsijungdavo“ iš savo įprasto gyvenimo. Pats Dievas liepė jiems palikti namus ir darbus 3 savaitėms(plius kelionių laikas), ir tokiu būdu atgauti jėgas tikrai žmonėms sveika.


Ar pastebite užuominą Dievo įsakyme dėl „atostogų“, kad Jis galėtų ir dabar mus taip vesti, nors praėjo jau 3.400 metų? Jų kelionės nebuvo brangios: susipakuoti daiktus, palikti namus, eiti pėsčiomis ar joti į miestą, apsistoti stovykloje, arba viešbutyje, arba su draugais ar šeima. Jie nešdavosi pinigus, grūdus, ar gyvulius skirtus aukojimui Viešpačiui.
Jiems tikriausiai patikdavo eiti į „didelį miestą“ apsipirkti, susitikti su draugais ir tolimesniais giminaičiais. Tai labai panašu į tai, ką mes darome šiandien.


Tai buvo Dievo idėja, nes Jis žinojo, jei mes galėsime rinktis, mes dirbsime iki išsekimo ar dar blogiau!


Šių pertraukų tikslas
Kai mes suvokiame, kad tai buvo šeimos ir bendruomenės renginiai, tada tampa aiškus Dievo tikslas. Turėkime galvoje, kai Jėzui buvo 12 metų, jo šeima paliko miestą, kad sugrįžtų į Nazaretą tokioje žmonių spūstyje, kad jie netgi nežinojo, kur buvo jų sūnus! Akivaizdu, kad tai buvo  pakankamai  saugus renginys, nes jie pirmiausia pagalvojo, kad jų sūnus greičiausiai su kitomis šeimomis.


Apibendrinkime tai, ką Dievas statė Izraelio kasmetiniame kalendoriuje? Man tai reiškia „atsijungti“ nuo elektronikos ir „įsijungti“ į bendruomenę ir šeimą aplink mane. Tai iš tiesų reiškia buvimą būtent čia “šiuo momentu.
Būti tenai, ir aš neturiu galvoje, kad būtinai fiziškai, bet per Face Book ar parašyti kam nors žinutę. Tai reiškia – jokio darbo, jokios socialinės žiniasklaidos, tik tie, kurie aplink mane šią savaitę. Tai kalba apie laiką vienumoje, tik šeima, pasivaikščiojimas po miestą, taip pat susitikimas su naujais žmonėmis.


Pažiūrėkime, koks Dievo atostogų laikas: balandis, birželis, spalis. Šiaurės pusrutulyje tada pavasaris, vėlyvas pavasaris/ankstyva vasara, ir ruduo. Po Palapinių tai buvo apie 6 mėnesiai iki kitos „pertraukos“, Dievas nereikalauja keliauti sunkiausiais žiemos mėnesiais, ...-štai koks Tėvas! Koks Jis maloningas!


Kaip atrodo tavo gyvenimas?
Po to, kaip mes atnaujiname mūsų protus idėja, kad Dievas sukūrė atostogas ir nori, kad mes pritaikytume pavyzdį, kurį Jis mums davė, skirdami laiką poilsiui mes jausimės patogiai. Po to reikės planuoti  laiką ir biudžetą. Svarbiausia pusiausvyra, asmeninis garbinimo laikas, meldimasis dvasioje, skyrimas vienos dienos savaitėje poilsiui, išvykos kažkur, kad atitrūktum nuo įprastos namų ir darbo aplinkos ir visų pasaulio rūpesčių. Pusiausvyra...suraskite tą vietą savyje, ir Jis ves jus į tai kaip surasti laiko atsigaivinti dvasioje, sieloje ir kūne.


Kitą savaitę- nauja tema, iki tada.
Laiminu.

John Fenn

2018 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Ką daryti, kai esi pavargęs, išsekęs ir vos judantis. 2d.gruodžio 7d.


John Fenn 'Weekly Thougts" What to do When Tired, Drained, Just Going Through the Motions 2018 gruodžio 7d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi pirmu būdu, kaip atgauti dvasinę stiprybę ir energiją, tai buvo apie asmeninį garbinimą.


Šiandien antras būdas: antgamtinė atgaiva:
 1986 aš buvau misionieriumi Meksikoje, vykau ten kartu su misijų draugais.  Pirmą vakarą po pietų  misionierius įteikė man 22 žmonių, kurie sakė, kad nori vykti į Meksiką dirbti kartu su juo, sąrašą. Jis paprašė manęs paklausti Tėvą, kurie žmonės, jei iš viso tokių yra, turėtų vykti kartu su juo, ir nieko daugiau, taip jis pasakė.



Aš atsakiau: „Tu pažįsti šiuos žmones, o aš – ne. Tu turi pats klausti Tėvą, kurie, jei iš viso tokių yra,  turi vykti. Jis atsakė: “ aš per daug užsiėmęs tarnavimo darbe, kad galėčiau skirti laiko dėl šito melstis. Padaryk tai už mane, prašau.“


Štai kaip būna gyvenime
Nesvarbu, ar esi misijose užsienyje ar namuose bandai išlaikyti pusiausvyrą gyvenime, mes kartais visi pasijuntame taip, kaip tas misijų draugas, kuris buvo taip užsiėmęs, kad neturėjo laiko melstis. Faktiškai daugumai tai normalu. Bet yra išeitis.


1Kor14:18-25 Paulius moko kaip teisingai panaudoti maldos kalbą ir apie maldą, kuriai reikia išaiškinimo. Jis sakė jiems, jei turi kalbas, kurioms reikia išaiškinimo, išsakyk tai, kai bus galimybė, arba leisk, kad kitas asmuo išaiškintų, o jei ne, tai tylėk ir kalbėk išaiškinimą sau.(eil.27-28)


Pastraipoje apie kalbas Paulius cituoja Izaiją 28:11 teigdamas: „ Aš kalbėsiu šiems žmonėms svetima kalba mikčiojančiomis lūpomis.“


Antgamtinis poilsis ir atgaiva be perstojo
Izaijo visa pranašystė apie kalbas sako;“ 1 Viešpats kalbės mikčiojančiomis lūpomis ir svetima kalba šitai tautai,
12 kuriai sakė: „Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva“. Bet jie neklausė.“( kalbama apie Izraelio netikėjimą Jėzumi).


Meldimasis kalbomis atgaivina,-tai poilsis pagal Paulių ir Izaijo pranašystę. Plačiu mastu žiūrint galima pasakyti, kad priėmimas Šventosios Dvasios YRA dvasinis poilsis, kurio mes ieškome. Bet asmeniniame lygmenyje tai taip pat  raktas mūsų pačių poilsiui ir atgaivinimui.


Vieną dieną aš keliavau, buvau labai pavargęs, ieškojau poilsio ir atsigaivinimo, ir ši pastraipa iškilo mano atmintyje. Aš atsiguliau ant lovos, ten kur buvau apsistojęs ir pradėjau švelniai melstis  kalbomis, beveik nekvėpuodamas. Mano protas buvo keliavo nuo ieškojimo iki stebėjimo, kas išeina iš mano  dvasios, praėjo 10 min kol supratau. Aš jaučiausi, kad esu pakraunamas iš vidaus į išorę. PO kelių kartų, kai tai pakartojau, aš susumavau, kad 10-15 minučių prilygo 2 valandoms miego.


Jūs galite pabandyti tai taip pat, aš suprantu, kad kiekvienas asmuo yra skirtingas, bet tai man tinka ir aš tiesiog negaliu sustoti tai daryti, kai reikia “pasikrauti“.


Antgamtinis poilsis ir atsigaivinimas kiekvieną dieną.
Mes pirmiausiai turime pakeisti mąstymą nuostatą pagal Naujojo Testamento tiesas, nepaisant auditorinio surinkimo kultūros.


Krikščioniška kultūra skatina skirti laiką asmeniniai maldai, kai pradedi savo dieną arba vakare, sukuti tvarkaraštį lyg paskyrimą  pas odontologą. Krikščioniški knygynai pilni kasdieninių skaitinių: „jūs turite skirti laiko Dievo dalykams“, skelbimų, paprastai palydimų eilute iš psalmių.


Žinoma, krikščioniška prekyba įvairi savo produktais. Kažkas panašaus: “ Aš šaukiausi tavęs Viešpatie ir ryte pakėliau prieš tave savo maldavimus“ iš Ps 88:13
gražiai tinka, jei tu nori paraginti asmenį ryto maldai. Tai taip pat tinka žmogui, kuris labai užsiėmęs ryte, arba nemigos atveju „ Vidurnaktį aš atsikelsiu ir dėkosiu tau už tavo gerus įstatymus“ iš Ps 119:62, juokinga.
Ir dar stipresniam apkaltinimui apimk visą dieną Ps 55:17:“ Rytą,  vakarą ir vidurdienį aš melsiuosi...“ juokinga



Mano vaikščiojimo su Dievu kelyje aš anksti suvokiau, kad nesilaikau disciplinos...
....paskirti laiką Jam, kaip pasimatymą. Mano dienotvarkė, šeima, gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai neleidžia man įsipareigoti melstis ir studijuoti kiekvieną rytą nuo 4:45 iki 5. Aš nesutinku priimti pasmerkimą ir kaltės jausmą, kad aš šioje srityje nepakankamai darau dėl Viešpaties.


 „Hmmm...pasvarstykime, Viešpatie. Aš turėjau pristatymą darbe, taigi aš negaliu susitikti su tavimi šį rytą, bet aš šiandien eisiu valgyti priešpiečių anksčiau, taigi galime susitikti tada. Ir jei tai nepavyks, susitikime vakare. ..šį vakarą mano mėgstama programa per televiziją, oi, aš nenoriu jos praleisti. Taigi, jei aš nesusitiksiu su tavimi per priešpiečius, tada skirsiu tau laiko po 10 vakaro(22:00-22:15), kai baigsis mano žiūrima programa.


Aš nesiginčiju, kad reikia skirti laiką Viešpačiui, aš tik atmetu pasmerkimo kultūrą, kuri padaro mane antros rūšies karalystės piliečiu, jei aš nesikeliu 5 ryto 
melstis pagal to mėnesio skaitinius.


Naujojo Testamento tiesa tokia- Jėzus mumyse
Taigi, mes nešamės Jį visur, kur einame, ir ką tik bedarydami. Tai reiškia, kad malda ir bendravimas su Juo gali būti nuolatinis. Tai taip pat reiškia, jūs galite jausti savo dvasioje, kai reikia atidėti visa kitą, kad pabūtumėt su JUO. Viskas gerai, jei yra tarp šių dalykų pusiausvyra.


Tas susijungimas ir bendravimas su Juo, yra malda. Jūs nesikeliate ryte ir „neįeinate“ į bendravimą su Viešpačiu. Tol, kol jūs kvėpuojate, jūs esate bendravime ta prasme, kad Jis yra jumyse 24/7. Visa, ką mums tereikia padaryti, tai nukreipti dėmesį į Jį ir pradėti mąstyti apie Jį. Tada nutilti ir klausyti atsakymo, kuris gali ateiti kaip ramybė, užtikrintumas, ar žodžiai.


Kristus mumyse, mes pašaukti su Juo bendrauti (1Kor1:9). Jūs turite  kalbėtis su Juo dienos metu! Jis nėra kažkur aukščiau, jis -jūsų viduje!

Aš disciplinuoju save, kai aš nieko nedarau, dažnai vairuodamas, meldžiuosi kalbomis. Tai poilsio momentas veiklos sūkuryje. Taigi aš ieškau poilsio. Aš disciplinuoju save, kad įeičiau į tą poilsį, kai tik įmanoma, nukreipdamas savo dėmesį melstis kartais tik pora sakinių dvasioje.
Kai aš vaikščioju po parduotuves, arba dirbu su  kompiuteriu, ir turiu neutralų momentą, švelniai meldžiuosi dvasioje, kartais tik pora  eilučių. Bet aš tai kartoju dienos eigoje. Sakinį ar du, ir vėl sakinį - kitą. Visada “palieku motorą veikiantį“, be garso, kai galiu nukreipti savo mintis į Jį, nes Jis yra poilsis, taip liejasi atgaiva iš mano dvasios į mano sielą ir kūną.


Kas nutiko su misionieriaus prašymu?
Aš paėmiau sąrašą, nuėjau į kambarį, ir pasakiau Tėvui: “ Tėve, Tu žinai, aš nenoriu to daryti, bet aš čia tarnauji po jo stogu ir valdžia šioje kelionėje, tu žinai, kad niekada neprašyčiau tavęs šito, bet ar galėtum man duoti kažką apie kiekvieną iš čia esančių 22  žmonių sąraše , taigi -----ar gali būti ramybė, ačiū.“ Aš užrašiau, įteikiau misionieriui, kuris peržiūrėjo užrašus, palingavo galva, paklausė kelių klausimų ten ir ten ir pasakė: turiu paliudijimą. Labai gerai, aš taip ir maniau, ačiū.“ Štai kaip nutiko.


Kitą savaitę pabaigsiu šią seriją, iki tada, laiminu.


John Fenn

2018 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Ką daryti, kai esi pavargęs, išsekęs, vos judantis 1d.


John Fenn  „Savaitės Mintys“ What to do When Tired, Drained, Just Going Through the Motions, 2018 gruodžio 1d.


Sveiki,
Kaip rašiau, šių metų švenčių laikas mums labai užimtas. Plius be įprasto užimtumo dar  papildoma įtampa dėl pinigų, kurių reikia kelionėms ir dovanoms, renginiams šeimoje ir darbe, maisto ruošimui ir dar daugiau kam.


Daugelis jaučiasi taip, kaip šiame užraše ant marškinėlių: „ Aš panaudosiu tą likutį savo energijos, kuris man dar liko, kvėpuoti ir gal būt mirksėti. Štai ir viskas.“


Arba gal būt taip: Aš nesu ankstyvas paukštelis ar pelėda, aš kaip tas nuolatos apsiblausęs karvelis.


Aš išsekęs!
2Kor1:8 Paulius sako, kad jis ir jo kelionių draugai patyrė tokį laikotarpį, kai buvo taip „spaudžiami, kad tai buvo virš jėgų“...idėja tokia, kad jie jautėsi kaip alyvuogės, iš kurių spaudžiamas aliejus.

Aš galvoju, kad tai tinka mums visiems, pati mūsų gyvybę tarsi išspaudžiama iš mūsų. Bet ką mes galime padaryti, kad vėl  atsigautume ? Ar reikia tik palaukti, kad praeitų šis sezonas ir tada vėl atsigausime?


Paulius kalbėjo Efeziečiams 5:18 pateikdamas priešingybes “...  nepasigerkite (nepersisunkite) vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni(pripildyti) Dvasios...“


Jis nenaudoja tų pačių žodžių išvardinti šioms priešingybėms.
 Žodis pasigerti reiškia prisisotinti. Žodis „pripildytas“ frazėje „pripildytas Dvasios“  reiškia „ tapti pilnu ir užbaigtu“  Pripildytu...pilnu...Šventąja Dvasia.
Kaip tai padaryti? Toliau tokie žodžiai:
„Kalbėdami sau psalmėmis, himnais, ir dvasinėmis giesmėmis, kurdami melodijas savo širdyje Viešpačiui.“

Psalmė Pauliaus dienomis buvo dainuojama poema(lyrika) akompanuojama styginių instrumento(ų), himnas buvo giedamas be instrumento(a kapela), ir dvasinė giesmė, tai giesmė kylanti iš širdies Viešpačiui.


Frazėje „kurdami melodijas savo širdyje Viešpačiui“, žodis „melodija“ yra „psallontes“, ir jūs galite matyti žodį psalmė pirmoje šio žodžio dalyje. Paulius čia sako: “paliesk širdies stygas savo daina skirta Jam“. Štai kaip prisipildyti  Dvasia, ir tas pripildymas padeda mums streso metu ir švenčių spaudime.


Taip pat prisiminkime žodį, kuris panaudotas išreikšti „garbinimui“ Jn4:23, kur Jonas aiškina, kad Tėvas ieško žmonių, kurie garbins Jį „sandoros bučinių“, kuriuos mes siunčiame iš mūsų dvasios (iš širdies)  tiesoje, be jokio savanaudiško motyvo. Tas žodis yra „proskuneo“, pažodžiui reiškia“ siųsti bučinius link“. Tėvas ieško „bučinių“, sandoros bučinių iš mūsų dvasios be savanaudiškų motyvų, skirtų tik tam, kad išreikštume meilę Jam.


Dvasinės giesmės gali būti dieviškai įkvėptos, pranašiškos ir mes labai dažnai tai matome, kai garbinamas Dievas namų surinkimuose. Tai gali būti tik tu ir Viešpats, tu liejantis savo širdį, meilę ir dėkingumą Jam, naudodamas savo žodžius iš savo širdies užuot naudojęs kieno nors kito žodžius lydimus muzikos,- tai tavo širdies stygų muzika skirta Jam.


Šiandien iškyla toks klausimas:
Ar moki garbinti asmeniškai? Aš paklausu kitaip: jei surinkimas kuriame tu lankaisi,  neturėtų garbinimo grupės ir lyderio, ir pastorius paprašytų kongregacijos atsistoti it garbinti, ar tu nedelsiant pakeltum rankas ir imtum garbinti, ar galėtum atsiriboti nuo visko, kas trukdo ir išlieti savo širdį Viešpačiui?


Ar galėtum paliesti savo širdies stygas, kad Jį pagarbintum ? Jei atsakymas - ne, tada mokykis kreiptis į Tėvą savo žodžiais, kuriuos jauti apie tai, koks esi dėkingas, kad pažįsti Jį, jei nebūtum gimęs iš naujo būtum tik vargšas žmogelis, ir gal net jau būtum miręs arba kalėjime, surask savo žodžius ir išreikšk tai Jam žodžiu ir daina.


Mano draugė, kuri su vyru kartą vedė susirinkimą namuose, pasiskundė Viešpačiui: „man  trūksta tradicinio surinkimo garbinimo“, ji buvo sukrėsta, kai nedelsiant gavo atsakymą :“ Tau netrūksta garbinimo, tau trūksta muzikos, nes garbinimas plaukia iš širdies, jis kyla aš intymumo su Manimi.“


Daugelis krikščionių niekada neišmoksta visų pirma garbinti asmeniškai, nors Jėzus sakė, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins Jį dvasioje(tyrai iš širdies) ir tiesoje(be jokių paslėptų motyvų).

Ir jūs galite tai daryti visos dienos eigoje.


Pokalbis, dėkojimas ir bendravimas
Nuo pat paauglystės aš kreipiuosi į Tėvą bet ką darydamas, vystydamas su Juo pokalbį. Netgi, kai diena labai užimta, aš dažnai tai darau, net kai tenka nutraukti pokalbį, aš jį tęsiu, kai galiu, ten pat, kur buvau pabaigęs.  Taip aš pastebėjau, kad atlieku tai, ką reikia, ir nedarau, to ko nereikia.  Kai tik aš atsimerkiu ryte nušvitus saulei, aš imu dėkoti Jam arba girti Jį už nuostabų rytą...ir taip darau metų metais.


Išgirdęs kieno nors nuomonę, aš dažnai klausiu: “Ką tu galvoji apie tai Tėve?“, arba jei tai apie Kristaus kūną: “ Ar turi minčių apie tai Viešpatie? “- aš visada klausiu Tėvo nuomonės apie tuos dalykus, ir tada nukreipiu savo dėmesį į savo dvasinį žmogų pažiūrėti, ar jis nuliūdo, ar yra neutralus( jokios nuomonės, jokio komentaro),
Arba kartais aš tiesiai girdžiu  Jo žodžius.



Aš ieškau "Dievo įvykių", sutapimų, kurie, žinau, yra iš Jo, "užuominos", raktas į tai, kad Jis čia, ir stebi mano žingsnius. Iš  to plaukia garbinimas, dėkojimas, dėkingumas, padėka, visada...ir kai vyksta didesni dalykai taip pat . Aš surandu kažką, ar kokį nors asmenį, už kurį turiu būti dėkingas.


Kai mes nukreipiame dėmesį nuo savęs ir nuo to, ką darome į Jį, netgi trumpam, kad pasakytume “ačiū Tėve“, mes pajuntame, kaip Jis lieja į mūsų dvasią energiją, poilsį, ir tai padeda mums išlikti stipriais ir žvaliais. Kitą savaitę , antgamtinis būdas, kaip  atgauti fizines jėgas...
Iki tada

John Fenn