Emocijų ir minčių valdymas VS Logika #3 iš 3

 Controlling Emotions & Thoughts

 

Sveikinu visus,

 Man buvo 15 metų ir turėjau mokinio vairuotojo pažymėjimą. Mama sėdėjo keleivio sėdynėje ir mane mokė, o aš vairavau. Privažiavęs sankryžą sustojau, ir ji

pasakė: „Pažvelk į abi puses, tada dar kartą, tada išvažiuodamas vėl pažiūrėk į abi puses.“ Ji paaiškino, kad kartais atvažiuojantį automobilį užstoja dalis automobilio rėmo, todėl pažiūri vieną kartą, tada dar kartą, o išvažiuodamas dar kartą pažiūri.

 

Emocinis samprotavimas nežiūri į abi puses. Jis žiūri tik į vieną pusę. Jis siekia, kad kiti palaikytų tą vieną požiūrį, paversdami jį tiesa, nors kiti mato, kad jie nežiūri į abi puses.

 

Pažiūrėkime, kaip suprasti Šventojo Rašto ištrauką,  subalansuojant emocijas ir logiką, o tai suteikia pagrindą, kaip priimti gyvenimo sprendimą.

 

Svarbu suprasti, ar emocijos seka tiesą, ar emocijos pakeičia kruopštų tiesos tyrinėjimą.

 

Sveikas krikščioniškas mokymas įtraukia ir širdį, ir protą. Kaip sakė Jėzus, didžiausias įsakymas liepia mylėti Dievą visa savo širdimi, siela, jėgomis ir protu (Morkaus 12:30). Biblinis įžvalgumas neslopina emocijų; jis siekia užtikrinti, kad emocijas formuotų Dievo tiesa, o ne įtikinančios asmenybės ar internetinis turinys. Emocijos nėra priešas. Svarbiausia yra išmokti subalansuoti mintis ir emocijas.

 

Tačiau pirmiausia žinokite, kad niekas negali to padaryti už jus. Nėra kito būdo. Niekas negali melstis už jus, kad suteiktų jums tą proveržį, kai nebereikės kovoti. Joks Jėzaus ar dangaus regėjimas to nepakeis. Biblijoje labai aiškiai parašyta, kad kiekvienas turime atnaujinti savo protą, palikti savo senus kelius ir mintis ir pakilti iki Jo aukštesnių kelių ir minčių. Nėra vieno didžio ir mistinio dvasinio rakto, kurį sužinojus jums atsivers visi dangiški dalykai. Mes esame mokiniai, studentai, besimokantieji visą savo gyvenimą. Tai darbas, kad emocijos būtų įkaitai to, ką žinome Kristuje. Bet tai įmanoma. Tai krikščionybės pradžiamokslis, tačiau daugelis žmonių tik dabar pradeda mokytis, kaip pavergti vaizduotę ir mintis paklusdami Kristui. Paklusnumas reiškia, kad turite suderinti savo mintis su Jėzumi. Paklusnumas reiškia, kad sakote sau, ką jausitės ir ką galvosite. Tai darote pagrįsdami savo samprotavimus sveiku protu, skyriumi ir eilute, remdamiesi tuo, kad Jį pažįstate. Ne tik tikite, bet ir Jį pažįstate.

 

Nustatykime keletą emocinių veiksnių:

 

Skubumas: „Privalote tuo tikėti dabar, kitaip nepastebėsite, ką daro Dievas.“

Baimė: „Jei abejojate šiuo mokymu, priešinatės Dievui.“

Pyktis: Nuolatinis kitų krikščionių, surinkimų(bažnyčių) ar jų vadovų vaizdavimas kaip priešų.

Puikybė / ego: „Tik tikrai dvasingi supranta šią paslaptį.“

Dvasinė sala: Skatinimas pasekėjų nepasitikėti visais kitais pastoriais, surinkimais  ar mokslininkais.

Jie teisūs; visi kiti klysta: Drąsūs teiginiai, retai aiškinant save ar Šventąjį Raštą kontekste. orientuotas į asmenybes: Mokytojo patirtis ar apreiškimai tampa svarbesni nei biblinis tekstas.

 

Aukščiau išvardytos yra jausmais grįstos teologijos, kuri yra klaidingas tikėjimas, simptomai. Kai kurios tarnystės naudoja baimę ir manipuliacijas, kad žmonės sugrįžtų. Jos sako žmonėms, kad jei jie paliks savo surinkimą, jie atvers save velniui. Jei jie praleis kitas pamaldas, jie atvers duris velniui. Jei jie neaukos tam ar kitam projektui ar dešimtinės kiekvieną savaitę, Šėtonas gaus jų finansus. Didelė dalis krikščioniškos kultūros naudoja baimę, kad bendruomenės ar žiūrovai liktų eilėje ir negrįžtų, o tai sukelia savęs vertinimo problemas, nesaugumo jausmą dėl savo ryšio su Dievu ir net nuodėmes, kaip minėjau aukščiau.

 

Emocijų ir samprotavimo pusiausvyra: berėjiečiai

 

Apaštalų darbų 17:1-12 turime emociškai jaudinančią situaciją. 1-5 eilutėse pasakojama, kad Paulius atvyko į Tesalonikus ir 3 šeštadienius iš eilės sinagogoje kalbėjo apie Jėzų. Paulius visada rėmėsi Raštu, mokydamas, kaip Jėzus įvykdė Senojo Testamento pavyzdžius, šešėlius ir pranašystes ir iš tikrųjų buvo Mesijas. Mums sakoma, kad daugelis graikų įtikėjo, bet tada netikintys žydai, „ pavydo apimti“, nuėjo į turgavietę, rado aplink besišlaistančių piktų vyrų ir sukurstė  per juos įpykusią minią.

 

Graikiškas žodis, kituose vertimuose verčiamas „ pavydo apimti“ arba „sužadinti pavydo“, yra graikiškas žodis „zeloo“. I amžiaus graikų kalboje tai yra žodžio tipas, vartojamas karštam, burbuliuojančiam, verdančiam vandeniui apibūdinti. Šie netikintys žydai buvo  burbuliuojančio, verdančio vandens emociniškas puodas.

 

Jie buvo labiau nei pavydūs, labiau nei įniršią, jų pyktis liejosi per kraštus , jie  sukurstė vyrus, kurie pasidavę jų įtakai,  užpuolė Jasono namus, kur buvo įsikūręs (namų) tikinčiųjų surinkimas. Draugai išsivedė Paulių ir Silą iš miesto, į Berėją, esančią maždaug už 71 km. Ten Paulius vėl nuėjo į sinagogą ir mokė tų pačių dalykų apie Jėzų. O berėjiečiai, kaip rašoma, „...kasdien tyrinėjo Raštus, ar tai tiesa; todėl daugelis jų įtikėjo...“

 

Jie galėjo pasiduoti emocijom apie Tesalonikiečių maištą, po kurio Paulius ką tik atvyko, bet jie to nepadarė. Jie pasirinko studijuoti tai, ką Paulius sakė, ir todėl daugelis jų įtikėjo. Jie lygino skyrius ir eilutes su Pauliaus teiginiais ir todėl įtikėjo tiesa. Jų tikėjimas Jėzumi nebuvo pagrįstas emocijomis, o logika, samprotavimais ir Pauliaus mokymo patvirtinimu skyriumi ir eilute. Todėl jie įtikėjo.

 

Biblijos principai įžvalgai – Biblija nuolat skatina tikinčiuosius atidžiai mąstyti, o ne tik reaguoti emociškai.

 

Apaštalų darbų 17:11: Berėjai atidžiai klausėsi ir kasdien tyrinėjo Raštus, kad patikrintų tai, ką girdėjo.

 

1 Tesalonikiečiams 5:21: „Visa ištirkite; tvirtai laikykitės to, kas gera.“

 

1 Jono 4:1: „Ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias.“

 

Jokūbo 1:19: Būkite greiti klausytis, lėti kalbėti, lėti pykti.

 

Efeziečiams 4:14–15: Budėkite, kad nebūtumėte „blaškomi“ kiekvieno naujo mokymo.

 

Praktiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti

 

Prieš priimdami arba dalindamiesi internetiniu mokymu, paklauskite:

 

Kuria ištrauka tai paremta? Ar mokytojas aiškina ištrauką atsižvelgdamas į kontekstą, ar tik cituoja atskiras eilutes?

 

Ar galėčiau tai paaiškinti vien remdamasis Biblija? Ar daugiausia remiuosi kalbėtojo charizma ar asmeninėmis istorijomis?

 

Kokią emociją tai bando sukelti? Baimę? Pyktį? Jaudulį? Išdidumą? Kaltę?

 

Ar ši emocija veda mane link Kristaus, ar link impulsyvių reakcijų? Ar ji skatina baimę, ar ji mane glumina, ar ji reklamuojama kaip „aukštesnės žinios“?

 

Ar subrendę krikščionys iš skirtingų sluoksnių pripažintų tai kaip ištikimą Biblijos mokymą?

 

Sveiki įpročiai internete

 

Perskaitykite visą skyrių, o ne tik cituojamą eilutę. Palyginkite kelis patikimus mokytojus, o ne pasikliaukite vienu įtakingu asmeniu. Palaikykite ryšį su vietiniu surinkimu, kuriame Šventąjį Raštą galima aptarti bendruomenėje. Prieš darydami išvadas, melskitės išminties. Palaukite, prieš dalindamiesi emociškai įkrautais įrašais. Svarbiausia – pusiausvyra. Žinokite, kas yra, bet nepasiduokite niekam, ko nežinote esant tiesa.

 

Išmokite pažvelgti į mokymą abiem kryptimis, į savo paties įvaizdį, į bet kokias abejones ar baimes dėl savo pozicijos Kristuje. Perskaitykite Rašto ištrauką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama naujo kūrinio realybei – jūs tikite, todėl turite Kristų jumyse, šlovės viltį. Ilsėkitės tame, ieškokite eilučių, kurios patvirtina šį faktą, kad Kristus yra jumyse. Ilsėkitės toje ramybėje. Ramybė jūsų dvasioje yra Tėvo pranešimas jūsų dvasiai, kad tarp jūsų ir Jo viskas gerai. Pasirinkite tikėti Naujojo Testamento tiesa. Lavinkite savo emocijas paklusti Žodžiui ir pačiam Gyvajam Žodžiui.

 

 

Nauja tema kitą savaitę.

 

 

Laiminu,

 

 

John Fenn

Džonas Fenas, Emocijų ir minčių valdymas logika: melas prieš nuodėmę 2/3, Savaitės mintys

 

 John Fenn, Controlling emotions and thoughts with logic: A lie before a sin 2/3, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

 

Prieš nusidėdamas Adomas ir Ieva, patikėjo melu: „Jūs nemirsite.“ (Pradžios 3:4, Šėtonas atmetė Ievos teiginį, Dievo perspėjimą, kad jie mirs, jei valgys nuo to medžio.)

 

Kiekviena nuodėmė kyla iš melo, kuriuo žmogus patikėjo, nesvarbu, kad tai įvyko  tolimoje praeityje. Vaikas gali būti tvirkinamas ir tikėti melu,  – tai jo kaltė, jis to

nusipelnė arba jis pats tai sukėlė – visa tai melas – bet tai dažnai formuoja žmogaus santykius visam gyvenimui. Dar niekada neradau nuodėmės, kuri neturėtų savo šaknyje melo. Manau, taip yra todėl, kad pirmoji nuodėmė žemėje buvo įsišaknijusi tikėjime melu, todėl visas vėlesnes nuodėmes galima atsekti iš to šakninio melo.

 Mano kartoje, gerokai prieš Internetą, buvo „žurnalų mergaitėms“. Jie ir to meto popkultūra mokė daugybę berniukų ir mergaičių apie seksą, kaip vyrai ir moterys bendrauja vienas su kitu, bet buvo  melas, o ne tai, kaip Dievas sukūrė vyrus ir moteris bendrauti gyvenime, meilėje, sekse ir santuokoje. Jie patikėjo melu. Merginos išauga į moteris, kurios nekenčia savo kūnų, nes patikėjo melu, kad joms būtina  turėtų turėti tam tikrą kūno tipą ar išvaizdą.

 

Pažinojau kelias moteris, kurios po daugelio santuokos ir vaikų gimdymo metų nusprendė, kad yra lesbietės, ir paliko savo vyrus dėl kitos moters. Asmeniškai pažįstu šeimas, kuriose vyrai neužmezgė emocinio ryšio su žmonomis, būdami labai logiški, todėl žmonos patikėjo melu, kad jos galėtų užmegzti emocinį ryšį su kitomis moterimis tik  lesbietišku būdu.

 

Vaikinas galėjo būti išnaudotas arba iš prigimties būti švelnesnis nei kai kurie vyrai, ir galbūt dėl ​​to buvo  užgauliojamas ir patikėjo melu, kad saugią meilę galima rasti su kitais vyrais, ieškančiais emocinio ryšio ir meilės. Yra labai moteriškų moterų, o kai kurios turi daugiau vyriškų bruožų, kai kurie vyrai yra moteriškesni, o kai kurie yra visiškai vyriški – Šėtonas kalba melą ir įvilioja žmones į nuodėmę.

 

Taip pat yra melo apie Dievą Tėvą, ir kai žmonės juo tiki, jie dažnai save sieja su Jėzumi, bet ne su Tėvu, bijodami Jo kaip Didžiojo Nežinomojo. Jėzaus teiginys Jono 14:9: „Jei matėte mane, matėte Tėvą“, jiems atrodo nelogiškas. Kai mokoma melo apie Dievą, krikščionys gali abejoti savo išgelbėjimu, abejoti, ar jie yra „pakankamai geri“, arba manyti, kad padarė neatleistiną nuodėmę, nors tiki ir myli Jėzų.

 

Žmogus gali turėti antsvorio, nes kažkada praeityje tikėjo, kad maistas teikia jam paguodą – jis patikėjo melu. Žmogus gali manyti, kad dar vienas  išpardavimas, dar viena  akcija ar daugiau pinigų atneš jam laimę – jis patikėjo melu. Tėvo ir Jo meilės – Kristaus meilės – pažinimas yra vaistas nuo visų melų.

 

Morkaus 4:17 pateiktame palyginime apie sėjėją Jėzus mokė, kad žmogus, kuris „neturi savyje šaknų“, negali ištverti sielvarto (aplinkybių spaudimo) ar persekiojimo (žmogaus nuomonės apie jį) ir suklumpa. Efeziečiams 4:17 atskleidžiama, kad įsišaknijimas ir pamatas randamas Kristaus meilėje (agapėje), kuri pažįstama mūsų dvasioje, nes ji yra aukščiau proto žinojimo. JEI žmogus  pažins Tėvo meilę – Kristaus meilę – besąlyginę meilę galbūt pirmą kartą gyvenime, jis galės lengviau atsikratyti tikėjimo pagrindiniu melu.

 

 

Šėtonas yra išorėje, žvelgiantis į vidų. Jono 8:44 Jėzus pasakė: kai Šėtonas kalba melą, jis tai daro pats vienas. Kitaip tariant, jis neturi su kuo gali sutikti, kalba iš savęs. Galima sakyti, jis yra išorėje, žvelgiantis į vidų. Jis yra tamsos karalystėje, toje jam paruoštoje karalystėje, kurioje visiškai nieko nėra  iš Dievo, nes to jis ir norėjo – bet jis nori išplėsti savo karalystę ir jos įtaką. Jis kalba melą, ieškodamas, kas juo patikės.

 

 

Amoso ​​3:3  Dievas ginčijasi su stabmeldžiu Izraeliu, klausdamas: „Ar du gali vaikščioti kartu, jei nėra susitarę?“

 

Kai žmogus patiki vienu iš Šėtono melų, jis sutinka su tuo melu, ir jam tai tampa tiesa. Įsivaizduokite Ievą, stovinčią ten su tuo vaisiumi. Mes nemirsime? Gerai, pabandysiu... ji sutiko su melu, ir jai tai tapo tiesa, „jos tiesa“, ir ji veikė pagal tai. Šiandien, kai žmogus patiki melu, tai yra „jo tiesa“, ir jis gali pykti ant bet ko, kas netiki „jo tiesa“. Bet jie sako tiesą – jiems tas melas tapo tiesa.

 

Taigi, jei žmogus nesijaučia išgelbėtas, jam tai yra tiesa. Jų draugai žino, kad jis myli Dievą, yra girdėję, kaip Jis bendrauja su juo, ir Jis pasirodė jam ištikimas, bet jei jis nesijaučia išgelbėtas, tai jam  yra tiesa. Jie patikėjo melu. Aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose jie patikėjo melu ir jiems tai tapo tiesa, atsispindinčia jų santykiuose, galbūt gyvenimo sąlygose ir visame gyvenimo būde.

 

Melas visada siekia patvirtinimo, kad jis iš tikrųjų yra tiesa. Štai kodėl žmogus, patikėjęs melu, nors ir myli Dievą, Jo bijo, kad gali būti atmestas teismo dieną, ieško Rašto eilučių, patvirtinančių melą, kad jis bus atmestas. Jis ignoruoja visas eilutes, patvirtinančias, kad tikintieji yra dangaus piliečiai, ir pirmenybę teikia eilučių, patvirtinančių melą, kuriuo jie patikėjo, paieškai.

 

Procesas, kuriuo žmogus priverčiamas priimti emocinį sprendimą / įsitikinimą, yra gundymo aktas.

 

Patikėjimas melu yra emocinis sprendimas. Pradžios 3:6 atskleidžia Ievos emocinį mąstymą: „Kai ji pamatė, kad medis geras maistui, malonus akims ir gali duoti išminties, ji paėmė medžio vaisių, valgė ir davė savo vyrui...“

 

3 pabraukti žodžiai hebrajų kalboje yra aiškesni. Žodis „geras“ pažodžiui reiškia „gražus“ ir yra tas pats žodis, vartojamas kiekvieną kūrimo dieną, kai Dievas pasakė: „Tai gera (gražu).“ Kitas žodis, „malonus“, yra „geidžiamas“ arba „troškimas“, kaip Psalmės 38:9: „Viešpatie, mano troškimas atviras prieš Tave, mano atodūsis nėra paslėptas nuo Tavęs.“ Tai giliai kalba apie emocinį ilgesį, nes tai matome Ievos sakinyje: „...ir gražus (geismas/ilgesys) akims...“

 

Paskutinis žodis „padaryti išmintingą“ papildo emocinį Ievos samprotavimą, kai ji patikėjo melu. Tai labiau gundymo procesas, nes ši frazė hebrajų kalba yra žodis „sakal“, reiškiantis „būti apdairiam, sėkmingam, patyrusiam ir būti apsvarsčiusiam“. Ji sujungė emocinius elementus – skambėjo gerai, atrodė gerai ir mintyse apskaičiavo poveikį, svarstydama pateiktą melą. Paulius sutinka su tuo, kad Ieva buvo suviliota ir tokiu būdu apgauta, kaip teigiama 1 Timotiejui 2:14: „Adomas nebuvo apgautas nusižengti, bet moteris buvo apgauta...“ Graikiškas žodis, kurį Paulius vartojo ir išvertė „apgauta“, yra „exapateo“ arba „suvilioti apgaule“. Ieva buvo suviliota priimti emocinį sprendimą.

 

Toks yra procesas, kurį žmogus išgyvena samprotaudamas emocijomis, priimdamas emocijomis pagrįstą sprendimą. Pirmiausia melas yra rimtai apgalvojamas ir gerai apgalvojamas. Jis skamba teisingai, atrodo gražiai, galbūt tai yra Dievo mokymas, ir jis yra apgalvojamas bei patvirtinamas ieškant kitų, kurie sako tą patį.

 

Kitą savaitę užbaigsime labai praktiškais žingsniais, kurių galite imtis, kad pamatytumėte, ar esate emociškai manipuliuojamas, ir kaip subalansuoti samprotavimus su emocijomis.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

John Fenn, Emocijų ir minčių valdymas, palyginti su logika. 1/3, Savaitės mintys

 John Fenn, Controlling emotions and thoughts vs logic. 1/3,

 

Sveikinu visus,

Maždaug prieš 6 metus šia tema parašiau Savaitės minčių seriją, bet nuo 2019 m. viskas radikaliai pasikeitė, todėl verta ją atnaujinti. Pirmoje šios serijos dalyje

apžvelgsime, kaip socialinė žiniasklaida pakeitė visuomenę ir krikščioniškąją kultūrą, dėl ko milijonai žmonių gyvena priimdami emocijomis pagrįstus sprendimus. Jie prarado arba niekada neturėjo įgūdžių subalansuoti emocijas ir logiką. Antroje ir trečioje dalyse nagrinėsime, kaip pasiekti pusiausvyrą savo gyvenime, subalansuojant emocijas ir logiką Kristuje.

 

Kai dirbau mega surinkime(bažnyčioje) (1994–2000 m.), pastorius paklausė, ką manau apie „ieškantiems jautrių“ arba „ieškotiems draugiškų“ surinkimų atsiradimą. Mano pastorius kiekvienose pamaldose kviesdavo altoriaus maldai, bet ėmė populiarėti surinkimai, kurie savo pamaldas kūrė pagal rokų koncertų pavyzdį ir gerą nuotaiką keliančią teologiją, Pradėjo dominuoti jausmai, pozityvus mąstymas ir santykių su Dievu vertinimas pagal tai, kaip žmogus jaučiasi ir kaip sklandžiai teka gyvenimas. Kvietimas altoriaus maldai ir nuodėmės bei atgailos paminėjimas tų surinkimų  pamaldose tapo reti.

 

Žmonių nuomonė apie save ir Viešpatį pakeitė mokymąsi, logiką ir kruopščią Dievo Žodžio analizę. Daugelis įvairaus amžiaus tikinčiųjų prarado gebėjimą Dievo Žodį laikyti savo galutiniu autoritetu, pasirinkdami tai, ką jaučia. Nors mūsų kontekstas yra krikščionys, žmonės, gyvenantys pagal emocijas, o ne logiką, matomi kiekviename visuomenės segmente.

 

Gyvenimas pagal jausmus reiškia, kad gyvenimas niekada negali būti ramus, nes emocijos kyla ir leidžiasi kaip amerikietiški kalneliai, priklausomai nuo to, kokią informaciją žmogus gauna, ar nuo minčių ir baimių kurias jaučia. Tai veda prie gyvenimo nestabilumo, nes jų mąstymas yra lyg tekantis vanduo, o tai gali sukelti tik chaosą, pyktį, sumaištį ir emocines bei psichines ligas. Jokūbas 3:15 rašė: „Žemiška išmintis remiasi jausmais (pojūčiais).“ Išmintis iš aukštybių yra tyra, taiki, švelni, lengvai prieinama.

 

 

2 Korintiečiams 10:5

 

„...nugalėdami mintis ir įsivaizdavimus, sukylančius prieš Dievo pažinimą, ir paimdami nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui;“

 

 

RAND korporacija 2019 m. atliko tyrimą pavadintą „Naujienos skaitmeniniam amžiui“, kuriame tyrinėjo, kaip per pastaruosius 30 metų buvo perduodamos naujienos. Jie ir kiti tyrimai parodė, kad maždaug iki 2007 m. naujienos teikė faktus, analizę, nagrinėjančią abi problemos puses, ir įvykių aprašymus be emocinio patrauklumo.

 

 

Po 2007 m., pasižymėjusių su labai sparčiu socialinės žiniasklaidos, įskaitant „Facebook“, „Twitter“/X ir „YouTube“, iškilimu, naujienos perėjo prie emocinio turinio. Tiksliau, naujienų pranešimai tapo subjektyvūs, o ne objektyvūs. Jie sutelkė dėmesį į argumentacinį stilių, ginantį tam tikrą požiūrį, o ne tik į faktų pateikimą. Baimė, negatyvumas, pasibjaurėjimas, liūdesys ir pyktis tapo susiję su antraštėmis ir socialine žiniasklaida. Proporcingai sumažėjo emocijų neturinčių antraščių, analizės ir turinio pranešimų.

 

Krikščionys, kurie yra Kristuje bent nuo 2000 metų arba kurie atėjo pas Kristų nuo tada iki dabar, žino tik emocijomis perduodamą informaciją. Pagalvokite apie tai. Kiek milijonų tikinčiųjų nežino, kaip samprotauti ir pavergti mintis bei emocijas Kristaus nelaisvėn? Ieškantiems draugiškumo surinkimuose retai išgirsi žodį drausmė. Mokymas, kaip kontroliuoti savo mintis ir jausmus, o tai yra gana sunku, ir  jei tai naujas įgūdis, reikalauja daugiau nei vieno sekmadienio pamokslo. Tai reikalauja žmogaus pastangų ir labai naudinga, kai šalia yra kažkas, kas padeda kovoti su mintimis ir jausmais, kad pavergtų juos Kristaus mąstymui.

 

Taigi natūralu, kad jie į savo kelią su Viešpačiu žiūri tokiu būdu: jei jie jaučiasi išgelbėti, jei jaučia Jo artumą, jei jaučia kažką, tai turi būti tiesa. Jie niekada neišmoko tinkamai mąstyti, analizuodami ir logiškai, derindami jausmus su faktais. Jie niekada neišmoko laikyti skyriaus ir eilutės galutiniu autoritetu, iš dalies todėl, kad jų jausmai paskatins juos ieškoti kiekvienos eilutės, kuri patvirtintų jų baimę prarasti savo išganymą arba baimę būti nepakankamai geriems. (Užpildykite tuščius laukelius kitomis baimėmis, rūpesčiais, neatleidimu sau, abejonėmis)

 

Jie mano, kad tai faktas. Jie akimirksniu reaguoja  emocijomis, niekada neišmoko išklausyti abiejų pusių neįsižeisdami prieš susidarydami nuomonę. Jie buvo mokomi reaguoti, o ne atsakyti. Reakcija yra momentinė, atsakas yra pamatuotas, apgalvotas, logikos ir emocijų derinys, dažnai pateikiantis ilgalaikį sprendimą ar mintį – „bendrą vaizdą“. Reakcija mato tik čia ir dabar.

 

Karta nuo 2000 m.

2018 m. MIT tyrimas parodė, kad emocijų kupinas turinys plinta greičiau ir pasiekia daugiau žmonių nei tikros naujienos, pagrįstos analize ir faktais. Niujorko universiteto straipsnyje nustatyta, kad kai socialinėje žiniasklaidoje atsirado mygtukas „Patinka“, algoritmai atlygina...

įvertino tas emocijas kaip geras ar blogas, siųsdami daugiau turinio, kuris jiems „patiko“.

 

Algoritmai sustiprina temos poveikį stebėdami, ką žmogus peržiūrėjo socialinės žiniasklaidos platformoje, o tada nukreipia jiems panašias temas iš panašių socialinės žiniasklaidos įtakingų asmenų. Visi šie balsai stengiasi patvirtinti tą dominančią temą, atmesdami bet kokį kitą požiūrį. Tai reiškia, kad jie mato tik tą vieną pusę, nes algoritmai jiems tai nuolat siunčia. Kai taip nutinka, žmogus praranda gebėjimą naudoti sveiką protą, logiką ir samprotavimus.

 

Tai matome perdėtame susidomėjime temomis – nuo ​​Žemės formos iki ateivių, gyvenančių tarp mūsų žmonių kūnuose, iki NSO ir ateivių, iki mirties patirčių ar manija dėl ekstremalaus davimo ar pasninko – užpildykite tuščią eilutę. Visa tai yra šalutiniai dalykai, kurie turėtų likti „ten“, paraštėse, kol kasdieniame gyvenime ieškome Viešpaties ir Jo karalystės. Ko Jėzus šiandien iš manęs prašo? Kaip šiandien galiu augti Kristaus charakteriu? Kaip galiu atnaujinti savo protą, kad mąstyčiau taip, kaip Jis galvoja apie šią ar kitą temą?

 

Kai Paulius ir Petras vardijo Dvasios vaisius ir krikščionišką charakterį, jie taip pat perspėjo negaišti laiko ginčytiniems ar nesutarimus kurstantiems dalykams, žinant, kad jie sukelia painiavą ir nesutarimus. Ne visada smagu augti Kristuje, bet smagu matyti naujausią jausmus sukuriantį šurmulį  vienoje ar kitoje svetainėje.

 

Šėtonas siekia nestabilumo, o Dievas siūlo ramybę ir stabilumą. Sutvarkyti dalykus pagal Dievo tvarką yra procesas, pradedant nuo mokymosi kontroliuoti emocijas ir mintis bei mokymosi mąstyti pagal Jo kelius. Tai kitai savaitei, iki tol, laiminu.

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

2026 m. liepos mėn. naujienlaiškis

 

July 2026 Newsletter

 

Sveikinu visus,

Keletas asmeninių gerų naujienų: mums labai palengvėjo, nes pristatytas ilgai atidėliotas asmeninis „viena ranka varomas“ neįgaliojo vežimėlis. Šiuo liudijimu

pradedu šio naujienlaiškio temą, mano tikslas paaiškinti, kaip Tėvas tinkamai pasirenka laiką, ir kaip Jis nukreipia mūsų žingsnius, naudodamas užuominas tarsi dieviškus  „mirktelėjimus“, kad žinotume, jog Jis vadovauja mūsų žingsniams – bet mes turime jų ieškoti.

 

Kai rašau  šį tekstą, mudu su Barbara ruošiamės grįžti į savo gimtąjį Kokomo miestą Indianoje, į mano 50-ųjų vidurinės mokyklos susitikimą, po kurio vyks Barbaros šeimos susitikimas. Tarp jų pamatysime draugus ir giminaičius, ir tikriausiai per gausiai prisivalgysime vaišių. Chrisas turėjo tik vieną „viena ranka varomą“ neįgaliojo vežimėlį, kuris buvo daug remontuotas ir galėjo bet kurią akimirką sulūžti. Jis gali naudotis tik dešine ranka, o šis vežimėlis turi svirtį, kuria jis judina vežimėlį pirmyn ir atgal. Rankena taip pat sujungta su dešiniuoju priekiniu ratu, todėl jis gali pasukti vežimėlį. Tai suteikia jam tam tikro savarankiškumo.

 

Nenorėjome išvykti savaitei ir būti už 1000 mylių (1610 km), kad sulauktume skambučio, jog jo vežimėlis sulūžo. Buvome užsisakę naują vežimėlį, bet vėliau sužinojome, kad dėl problemų Meksikoje, kur jis surenkamas, jie negalėjo pažadėti pristatymo per 2–3 mėnesius. Radau įmonę internete ir maždaug prieš mėnesį užsisakiau iš jų – ir prieš pat išvykstant, nors ir vėluojant, šis antrasis vežimėlis atkeliavo vakar vakare. Mano malda Tėvui buvo paprasta, būtent tai, ką ir sakiau aukščiau. Taip pat pasakiau Jam: „Žinau, kad Tu skaičiuoji mūsų žingsnius, todėl jei keliausime, tikiu, kad dabartinis vežimėlis nesuges, kol būsime išvykę, bet jei  atvyks naujas prieš išvykstant, man bus daug lengviau.“

 

Noriu pasakyti, kad turime ieškoti  ir suprasti  Jo laiką savo gyvenime. Neskubėti ir nešaukti: „Tėvas tai padarė!!“ Kitas pavyzdys yra iš šiandienos. Šįryt pasiėmiau Chrisą iš grupinio gyvenimo namų ir, kaip įprasta pas mus, suteikiu jam galimybę pasirinkti, kur jis nori pietauti. Barbara vakarienei gamino makaronų patiekalą, tad pasakiau Chrisui, kad galėtume užsisakyti buritų, picos, nors šįvakar valgysime makaronus, arba kažko su bulvių koše ir padažu. Chrisas mėgsta padažą; galbūt jo mityboje yra vitamino G,juokinga. Tai buvo „The Main Street Cafe“ netoliese Majamyje, Oklahomoje. Padavėjos mus pažįsta, žino mūsų poreikius, tad patraukėme tenai.

 

Atvykę gavome vietas, mums pasakė, kad atvykome kaip tik laiku, nes pietauti atvyko „Corvette“ klubas su 25 žmonėmis. „Corvette“ yra vieni mėgstamiausių Chriso automobilių, kartu su „Ford Mustang“ ir „Dodge Challenger“. Jis suvalgė salotas, o tada atnešė mėsainio kepsnį su rudu padažu, bulvių koše ir žaliosiomis pupelėmis. Jis pakėlė šakutę, kad atsikosėtų, ir tada atkeliavo „Corvette“. Sekančias 45 minutes pro langą žiūrėjome į stovinčius automobilius ir Chrisą, be perstojo kalbantį apie juos. Supakavome jo pietus į dėžutes, ir kai jis nusiramino , tada suvalgė šokoladinį kreminį pyragą.

 

Galima sakyti, kad pasisekė, jog tą dieną pasirinkome restoraną, kuriame nebuvome valgę gal 3 mėnesius, kad suteiktume Chrisui jaudulio, apie kurį jis vis dar kalba. Išėję iš kavinės, vaikščiojome/riedėjome, eidami prie kiekvieno automobilio ir kalbėdami apie jo spalvą, ar jis turi dryžį, ar turi sparną ant nugaros ir taip toliau...

 

Pristatant neįgaliojo vežimėlį  man buvo pasakyta, kad tai įvyks dar po mėnesio, tai nebuvo atsitiktinumas, tai buvo Tėvas, kuris taip sudėliojo dalykus ir nurodė kada mums  keliauti, kad mums būtų vienu dalyku mažiau rūpintis. Tuo metu, kai mes valgėme ten, Šiaurės vakarų Arkanzaso „Corvette“ klubas nusprendė važiuoti 66-uoju keliu per Majamį, Oklahomą; argi ne Tėvas tai padarė, kad įtiktų Chrisui? Jis tai daro nuolat, ir Chrisas deramai padėkoja už tai.

 

Mūsų keliavimas, kai tie „Dievo mirktelėjimai“ ne visada akivaizdūs

 

Daugelis naudoja tokius terminus kaip „keliauti per dykumą“ arba „dangus atrodo kaip žalvarinis“, tai emocijos, išreikštos, kai nejaučiame Jo buvimo arba negavome

nurodymų. Žmogaus prigimtis linkusi svarstyti, ką padariau ne taip, kas su manimi negerai, ar Jis ant manęs pyksta, ir kitus į save sutelktus klausimus. Sunku sustoti, pažvelgti į save ir sąmoningai ieškoti Tėvo laiko ir aprūpinimo įrodymų. Kartais atrodo, kad reikia žiūrėti su didinamuoju stiklu, bet kai pamatai Jo laiką ar aprūpinimą, tai staiga įgauna prasmę.

 

Jo tyla gali atrodyti taip, lyg Jis mus apleido, bet galbūt Jis laukia, kol pastebėsite aprūpinimą, kurio nenorėjote matyti, kaip operaciją, o ne tiesiog nukreipimą į sveikatą, kaip raginimą paskambinti kreditoriui, kai meldžiatės, Jis lieps jiems atleisti skolą arba kam nors bus įsakyta sumokėti jūsų skolą. Taip pat apsvarstykite: „Nutilkite ir žinokite, kad aš esu Dievas“ iš Psalmės 46:1. Galbūt Jis tyli, nes jūsų prašoma giliau Jame pasinerti.

 

Taip pat apsvarstykite: tyla gali būti jūsų pasiruošimo laikas, laikas tam, su kuo netrukus susidursite. Tai gali būti laikas sukaupti dvasines jėgas, susikaupti, sutelkti dėmesį, apgalvoti ateinančias dienas. Taip pat gali būti, kad jūs jau turite atsakymą, nes žinote, ką daryti

 , bet nenori to daryti. Jo tyla verčia jus daryti tai, ką norėtumėte, kad Jis atliktų už jus. Ieškokite aprūpinimo, net jei tas aprūpinimas nėra tokios formos, kokios norite.

 

Jis dažnai tyli, nes Jis viską mums paruošė, tikėdamasis, kad mes užaugsime ir pasinaudosime Jo aprūpinimu – pamatysime tai  ir būsime dėkingi. Deja, žmogaus prigimtis yra panaši į senovės Izraelį, kuris valgė maną ir skundėsi, kad tai ne tokia duona, kokios jie norėjo. Taip, ji patenkino jų apetitą, bet tai nebuvo tai, ko jie norėjo. Galėtume įsivaizduoti žmogų, kuris aprūpina mokiniui virėjui visus ingredientus ir įrangą, reikalingus gurmaniškam patiekalui paruošti, taip pat instrukcijas ir receptus. Kas būtų, jei tas virėjas tada stovėtų ir klaustų: „Ar tikrai reikia  šio patiekalo?“ „Ar tikrai šie dalykai skirti man?“ Kaip tai erzintų maisto, virtuvės, receptų ir kitų nurodymų teikėją? Toks mokytojas nepasiduotų studento tingumui, baimei ir abejonėms. Geras mokytojas tyliai stebėtų, leisdamas mokiniui virėjui įveikti savo klausimus ir nusiteikimą bei pradėti naudoti savo smegenis, kad sudėliotų visus patiekalo gabalėlius, jog galėtų mokytis ir augti.

 

Ką daryti? Garbinimas

 

Yra daug priežasčių, kodėl dangus gali būti tylus, bet garbinimas yra svarbiausias tokiais laikais. Ne padėka, ne gyrius, o gilus,  garbinimas išliejant širdį. Garbinimas atneša Jo buvimą. Žvilgsnis nukreiptas nuo savęs į Jį. Garbinimas yra skirtas Jam. Dėkingumas yra orientuotas į „aš“, dėkojant už tai, ką Jis padarė. Šlovinimas yra apie Jį, bet ne visada susijęs su meile Jam vien už tai, kad Jis yra Jis. Garbinimas yra apie Jį, kas Jis yra. Apreiškimo 4:8 matome tai: „Šventas, šventas, šventas Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo ir yra, ir kuris ateis.“ Nieko apie mus, nieko apie tai, ką Jis jau padarė. Tiesiog... mylėdamas Jį... šventas, šventas, šventas... ir 5:13 visi kūriniai sako: „Tam, kuris sėdi soste, ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, garbė, šlovė ir valdžia per amžių amžius.“

 

Graikiškas žodis „garbinimas“, kurį Jėzus vartojo Jono 4:24, norėdamas pasakyti, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins Jį iš savo dvasios tiesoje (be jokių paslėptų motyvų), yra „proskuneo“, pažodžiui reiškiantis „bučiuoti link“ (Dievo). Iš savo sielos gelmių išreikškite garbinimą, meilę, dvasiškai „bučiuodami“ Viešpatį. Tęskite, kol pajusite Jo buvimą. Pamatysite, kad Jis buvo šalia visą laiką, ir, gilindamiesi į Jį, išmoksite naujų dalykų.

 

Nuo Briano:

 

Aš buvau užsiėmęs dirbdamas su CWOWI namų surinkimų tinklo infrastruktūra. Mano širdis visada buvo padėti žmonėms įkurti namų surinkimus ir sujungti juos į klestintį tinklą. Vienas įdomus projektas yra saugaus ryšio programėlė, kurią kuriu kartu su savo artimu draugu Danieliu, technologijų ekspertu. Vizija – suteikti CWOWI namų surinkimo vadovams paprastą būdą bendrauti, kurti savo grupinius pokalbius ir palaikyti ryšį – visa tai išlaikant savo duomenų nuosavybę, o ne pasikliaujant didelėmis technologijų įmonėmis. Namų surinkimas yra asmeniška, ir mes tikime, kad mūsų bendravimas turėtų būti privatus – ne iš baimės ar slaptumo, o todėl, kad privatumas yra Dievo duota žmogaus atsakomybė. Tikiu, kad vieną dieną tai taps mūsų namų surinkimų šeimos visame pasaulyje bendravimo pagrindu.

 

Kitas šių metų etapas – mano knygos „Resilient Faith“ išleidimas, kurioje dalinuosi savo tikėjimo dekonstravimo ir atkūrimo kelione per darbo teisėsaugos sistemoje  metus. Jei skaitėte ir jums patiko, ar apsvarstytumėte galimybę palikti trumpą apžvalgą „Amazon“? Atsiliepimai padeda daugiau žmonių atrasti knygą – ne tik tam, kad padidintų pardavimus, bet ir tam, kad šis tarnystės šaltinis patektų į tų, kuriems jo reikia, rankas.

 

Man taip pat labai patiko įrašyti mūsų naują CWOWI podcast'ą su savo tėčiu (per „YouTube“). Kas antrą savaitę susėdame aptarti temų, kurios domina daugelį tikinčiųjų, bet apie kurias jie retai girdi kalbant – nuo ​​dirbtinio intelekto ir dabartinių įvykių iki laikų pabaigos klausimų ir kitų verčiančių susimąstyti temų. Jei dar neklausėte, mielai kviečiame prisijungti prie mūsų.

 

Mudu su Amy ir toliau stebimės savo dukromis. Laikas bėga labai greitai. Ellie beveik baigia koledžą, o Hailey ruošiasi baigti vidurinę mokyklą. Vienas didžiausių mūsų džiaugsmų yra stebėti, kaip jos tampa nepaprastomis jaunomis moterimis, kurios moka išgirsti Viešpaties balsą ir sekti Šventosios Dvasios vedimu. Dievas joms paruošęs nuostabių dalykų.

 

Praėjo maždaug keturi mėnesiai nuo netikėtos mano brolio Jasono (Johno ir Barbaros vidurinio sūnaus ir mano vyresniojo brolio) mirties. Vos prieš porą dienų per radiją pasigirdo viena iš jo mėgstamiausių dainų, ir aš vėl apsiverkiau. Sielvartas nėra kažkas, ką mes tiesiog „baigiame“; jis ateina netikėtomis bangomis. Vis dėlto esu be galo dėkinga už viltį, kurią turime Kristuje, ir už susijungimo pažadą. Kaip primenama Hebrajams 6:19: „Ši viltis yra tarsi sielos inkaras, tvirtas ir saugus.“

 

Galiausiai, mudu su Amy sutelkiame dėmesį į spalio mėnesio CWOWI.

Konferencija čia, Tulsoje. Meldžiamės, kad tai būtų daugiau nei renginys, kad tai būtų tikras susibūrimas – bendravimo, padrąsinimo, šventės ir Viešpaties žodžių mūsų namų surinkimų šeimai klausymo metas. Tikimės ten pamatyti daugelį jūsų!

 

Tulsos konferencija spalio 15–18 d. Dėl registracijos skaičiaus išplėtėme savo pajėgumus. Apsvarstykite galimybę atvykti!

 

KWOWI vaikai: Ar žinojote, kad jūsų mėnesinė parama namų surinkimų vaikams sudaro nuo 1/3 iki ½ vidutinių mėnesinių pajamų Kenijos kaimo vietovėse? Tiesa. Jūsų parama padeda pažeidžiamiems vaikams ir prisideda prie bendros visos šeimos gerovės. Ačiū!

 

Mes tikrai vertiname tuos, kurie dalį savo sunkiai uždirbtų pinigų  nusprendžia paaukoti mums. Neturime darbuotojų, kurie atsakytų į el. laiškus, mes tai darome patys. Mūsų šeima vertina jus ir jūsų šeimą, ir aš meldžiuosi už visus tuos maldos prašymus, jausdamas tikrą ryšį su jumis.

 

Ačiū, kad esate mūsų gyvenime – mes tai sakome tikrai nuoširdžiai.

 

Laiminame,

 

Džonas ir Barbara, Brianas ir Emi

John Fenn, Nesuprasti palyginimai 3/3, Savaitės mintys

 

John Fenn, Misunderstood parables 3/3, Weekly Thoughts, 7/18/26

 

 Sveikinu visus,

 Jėzus kalbėjo apie mūsų dangiškojo Tėvo gerumą ir dosnumą.  Jis pradėjo Luko 11:2-4 nuo Viešpaties maldos, kai mokiniai paklausė, kaip melstis. Visi Jo maldos

pamokymai pateikti tokia tvarka, pirma- prašymai ir  kreipimasis į Tėvą, ir antra, Tėvas yra geras, duodantis ir dosnus. Jis pradeda teigdamas, kad Tėvas duoda mums kasdienės duonos, atleidžia mūsų kaltes ir neveda mūsų į blogį. Kad paremtų savo mokymą, Jis mokė palyginimą apie Draugą vidurnaktį. Jėzus pateikia  hipotetinę situaciją, kai vyras, sulaukęs netikėtų svečių, vidurnaktį eina į savo draugo namus pasiskolinti maisto. Jėzaus nori  pasakyti, kad  jei vyras nesikels iš lovos dėl draugystės, jis atsikels dėl įkyraus draugo beldimo.

 

Jis pateikė šį palyginimą kaip priešingybę dosniam dangiškojo Tėvo charakteriui ankstesnėje Viešpaties maldoje. Pirmiausia Viešpaties malda, tada nenorintis keltis ir padėti  draugas, ir išvada: „Bet aš jums sakau: visi, kurie prašo, ras, visi, kurie ieško, gaus, visiems, kurie beldžiasi, bus atidaryta.“

 

Jėzus savo mokymą apie Tėvo gerumą Luko 11 skyriuje užbaigia šiais žodžiais, 11–13 eilutėse:

 

11 „Kuris iš jūsų tėvų, kai sūnus prašo žuvies, duoda jam gyvatę?

 

12 Arba, kai jis prašo kiaušinio, duoda jam skorpioną?

 

13 Jeigu tad jūs, būdami blogi (gr.: nusidėjėliai), mokate duoti gerų dovanų savo vaikams, tai juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo!“

 

Tai užbaigia Jo pamoką apie mūsų Tėvo gerumą. Žvelgdami į Luko 11:1-13 kaip į išsamų mokymą, matome, kad 13 eilutė kalba apie Viešpaties maldą, kad Jis duoda mums kasdienės duonos, atleidžia mums nuodėmes, neveda mūsų į blogį. Vėlgi naudojami kontrastai, teigiant, kad jei tikras nusidėjėlis moka duoti gerų dovanų savo vaikams, tai juo labiau mūsų dangiškasis Tėvas duos mums Šventąją Dvasią (iš to išplaukia Dvasios dalykai)?

 

Neteisingas teisėjas:  Luko 18:1-8

 

Palyginime vėl naudojami kontrastai, siekiant mokyti, kad Dievas yra geras ir kantrus Tėvas, bet jei ignoruosime kontekstą, praleisime svarbesnę mintį, kurią Jėzus bando perteikti. Luko 17 pabaigoje Jėzus mokė apie teisingą gyvenimą, gyvenimą laukiant Jo sugrįžimo ir karalystės. 18:1 skyrius prasideda taip: „Be to, Jis pasakė palyginimą, kad žmonės turėtų melstis ir nepaliauti.“ Graikiškas žodis, išverstas „be to“, yra jungtukas „de“, jungtukas yra žodis, jungiantis ankstesnį sakinį su dabartiniu. Tai reiškia „be to, papildomai, iš tiesų dabar, ant viršaus  to“. Jis tęsia savo mokymą apie teisingą gyvenimą, gyvenimą tikint, kad jo karalystė gali ateiti bet kurią akimirką. Šiame kontekste Jis pateikia palyginimą apie tai, kaip turėtume melstis (dėl šių dalykų) ir nepaliauti.

 

Luko 18:1-8

18 Be to, Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kad parodytų jiems, jog jie turi visada melstis ir nepaliauti.

 

2 Jis pasakė: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesirūpino žmonių nuomonėmis.

 

3 Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis ateidavo pas Jį prašydama: ‘Apgink mane nuo mano priešininko.’

4 Kurį laiką jis vengė. Galiausiai jis tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau ir nesirūpinu žmonių nuomonėmis,

5 tačiau kadangi ši našlė mane vargina, aš pasirūpinsiu jos teisėmis kad ji galiausiai neateitų ir manęs neužpultų!’“

 

6 Viešpats tarė: „Klausykite, ką sako neteisusis teisėjas.

 

7 Argi Dievas neapgins savo tautos, kuri dieną ir naktį šaukiasi Jo,  ir dels jiems padėti?

 

8 Sakau jums, jis greitai apgins jų teises. Bet ar Žmogaus Sūnus, atėjęs, ras žemėje tikėjimą?“

 

Čia Jėzus vėl vartoja priešingybes, mokydamas apie Tėvo gerumą ir kantrybę, o šiame palyginime – apie save patį.

 

Jis pasakoja apie krumpuotą teisėją. Teisėjas nepaiso įstatymo, nebijo Dievo, jam nerūpi, ką žmonės galvoja. Pirmajame judaizmo amžiuje tai yra blogiausias žmogus, tačiau jis yra teisėjas. Pas jį ateina našlė su teisinga byla, bet jis atsisako jai suteikti teisingumą, pagrįstą įstatymo ir teisingumo principais. Tik po to, kai jis pastebi: „Kadangi ši našlė mane nuolat vargina, aš pasirūpinsiu, kad ji gautų teisingumą, kad nesupyktų ir nepradėtų manęs pulti!“ Graikiškas žodis „pulti mane“ čia yra „hupopiazo“ ir reiškia „smogti į veidą“. Palyginime korumpuotas teisėjas nerimavo, kad ji gali jam smogti, nes ji taip įnirtingai nuolat grįždavo pas teisėją, prašydama teisingumo.

 

Daugelis pamokslininkų ir skaitytojų sustojo ties šia mintimi ir manė, kad Jėzus sako, jog Tėvas danguje yra neteisingas teisėjas, bet tai labi toli nuo tiesos. Čia Jėzus pabrėžia savo mintį: „Klausykitės, ką sako korumpuotas teisėjas. Ir ar Dievas neįvykdys teisingumo savo žmonėms, kurie dieną ir naktį šaukiasi Jo, su kuriais Jis kantriai giria? Sakau jums, Jis įvykdys...“ „Matau, kad jie įvykdo teisingumą. Tačiau ar Žmogaus Sūnus, atėjęs, ras žemėje tikėjimą?“

 

Jėzaus paskutinis  retorinis klausimas apie tai, ar sugrįžęs  Jis ras tikėjimą žemėje, susieja šį palyginimą su 17:20-37 skyriaus kontekstu apie sąlygas žemėje, kai Jis sugrįš. Tai ne apie dabartį. Tai ne apie tai, kad aš ir tu  meldžiamės už kažką ir  negauname atsakymo. Neteisaus Teisėjo palyginimo kontekstas yra apie sąlygas žemėje paskutinėmis dienomis prieš Jėzaus sugrįžimą – per suspaudimą. TAČIAU... tai dar kartą parodo Tėvo kantrybę ir graikiškai – ištvermę (didelę kantrybę).

 

Žodis „didelė kantrybė“ yra graikiškas žodis „makro-thumeo“ (makrothumeo). Makro yra maksimumas, priešingai nei „mikro“. Jis apibrėžiamas taip: „Didelė kantrybė yra savitvardos savybė susidūrus su provokacija, kuri neskuba atkeršyti ir nebaudžia.“ Tai yra pykčio priešingybė, siejama su gailestingumu ir vartojama kalbant apie Dievą Romiečiams 2:4, 1 Petro 3:20 ir Septuagintoje (Senojo Testamento vertimas į graikų kalbą) Išėjimo 34:6. (W.E. Vine'o aiškinamasis NT žodžių žodynas)

 

Kai Jėzus 7 eilutėje sako: „Be to, argi Dievas neįvykdys teisingumo savo tautai, kuri dieną ir naktį šaukiasi Jo, su kantrybe?“, graikiškai skamba taip: „Be to, argi Dievas neįvykdys keršto už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį šaukiasi Jo, su kuriais Jis „susilaiko provokacijos akivaizdoje, neskubėdamas atkeršyti ir nebaudžia nedelsdamas“? Aš sakau, kad Jis greitai įvykdys kerštą už juos. Tačiau ar Žmogaus Sūnus, atėjęs, ras žemėje tikėjimą?“

 

Šis palyginimas skatina mus melstis ir neprarasti ryžto, nes bus galutinis teisingumas. Galbūt šiame gyvenime jo nematysime, bet Jėzus mus patikina, kad atėjus laikui teisingumas ateis greitai. Tai galima palyginti su Tėvo nurodymais kankinių miniai Apreiškimo Jonui 6:9-11. Jie stovėjo prieš Tėvo sostą, šaukdamiesi teisingumo ir keršto tiems, kurie juos nužudė. Tėvas jiems pasakė, kad dar trumpą laiką, ir jiems buvo duoti balti teisumo drabužiai ir liepta laukti. Taigi net ir po mirties ir patekimo tiesiai į dangų, žmonės prieš Tėvą prašo teisingumo žemėje... Jėzaus mintis čia, Luko 18:1-8, yra ta, kad nors jis gali neatvykti iš karto, teisingumas iš tikrųjų bus įvykdytas tiems, kurie padarė pikta. Ir tuo mes galime pasisemti drąsos. Viskas galiausiai bus atstatyta.

 

 

Nauja tema kitą savaitę, o iki tol – laiminu,

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

John Fenn, Nesuprasti palyginimai 2/3, Savaitės mintys, 2026-07-11

 John Fenn, Misunderstood parables 2/3, Weekly Thoughts, 7/11/26

Sveikinu visus,

3 palyginimai Jono 10:1-18 yra minties raida. Pirmajame palyginime Jėzus moko, kad Jis atėjo į žemę teisėtai, o tas, kuris atėjo kitu būdu, yra vagis ir plėšikas. Jis

pažada vieną dieną išvesti savo avis iš žemės kviesdamas savo balsu. Antrajame palyginime Jis patikina mus, kad Jis yra savo avių gynėjas ir sargas, o tas, kuris įlipo į žemę kitu būdu, nori tik „vogti, žudyti ir naikinti“. Trečiajame palyginime Jis sako, kad Jis yra ne tik ganytojas, bet ir „gerasis ganytojas“, kuris paaukos savo gyvybę už avis. ir neatsitrauks, pamatęs ateinantį „vilką“ (velnią), bet paaukos savo gyvybę už avis.

 

3-iasis palyginimas: Jono 10:11-18:

11 „Aš esu gerasis ganytojas. Gerasis ganytojas guldo savo gyvybę už avis.

 

12 Samdinys, ne ganytojas, ne avių savininkas, pamatęs ateinantį vilką, palieka avis ir pabėga; vilkas jas griebia ir išsklaido kaimenę.

 

13 Jis bėga, nes yra samdinys ir jam nerūpi avys.

 

14 Aš esu gerasis ganytojas ir pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane,

 

15 kaip Tėvas pažįsta mane ir aš pažįstu Tėvą; ir aš guldau savo gyvybę už avis.

 

16 Ir kitų avių turiu, kurios nėra iš šios avidės; jas turiu atvesti, ir jos klausys mano balso, ir jos bus viena kaimenė su vienu ganytoju.

 

17 Todėl Tėvas mane myli, nes Aš guldau savo gyvybę, kad ją atgaučiau.

 

18 Niekas neatima jos iš manęs, bet aš ją guldau iš savųjų. sutinku. Aš turiu valdžią ją atiduoti ir valdžią vėl ją atsiimti. Šį įsakymą gavau iš savo Tėvo.“

 

Čia Jėzus nėra tas, kuris įėjo pro duris, kaip pirmajame palyginime. Ir Jis nesako, kad Jis yra durys, kaip antrajame palyginime. Čia yra „gerasis ganytojas“, kuris paaukoja savo gyvybę už avis. Jėzus religinius vadovus įvardija kaip samdinius, o ne piemenis, kurie bėga, kai ateina „vilkas“ (velnias), nes jiems labiau rūpi jų pačių gyvybės nei avių gyvybės. Tačiau Jis nebėga, kai pamato vilką, bet paaukos savo gyvybę už avis. Savąsias avis.

 

16 eilutėje Jėzus užsimena apie jus, mane ir visus pagonis, kai sako, kad Jis turi ir kitų avių, ne iš šio gardo. Šiame palyginime gardas yra Izraelis, ir Jis kalba apie pagonių tautas, ateinančias pas Jį. Nedarykite klaidos sumaišydami palyginimus, kiekvienas aiškiai turi savo terminų apibrėžimą. Čia gardas yra Izraelis, ir kitos avys, ne Izraelio, taip pat išgirs Jo balsą, ir mes visi tapsime viena kaimene su Juo kaip vienu ganytoju. Akivaizdžiai užsimenama apie tai, kad žydai ir pagoniai tikintieji yra viena Jame. Paulius apie tai rašo Romiečiams 11, Efeziečiams 2 ir Galatams 3.

 

Jėzus dažnai mokė palyginimų eilėje, kiekviena pamoka papildydama kitą. Tikiuosi, kad niekada daugiau neskaitysite Jono 10:1-18 taip pat. Dabar pereisime prie kito 3 pamokų rinkinio iš eilės, pateikto kaip pamoka/malda, palyginimas, pamoka, visa tai 13 eilučių. Ir šios 3 yra apie gerąją ir dosniąją Dievo Tėvo prigimtį.

 

Luko 11:1–13, bet 2–4 eilutės yra pirmoji pamoka

2 „Tėve mūsų, kuris esi danguje! Šventas yra tavo vardas! Teateinie tavo karalystė! Tebūnie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“

3 Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien.

4 Atleisk mums mūsų nuodėmes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums skolingas. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.“

 

Reikėtų pažymėti, kad graikiškas žodis „nevesk mūsų“ sutampa su Jokūbo 1:13, kur sakoma: „Niekas, gundomas ar išbandomas (tas pats graikiškas žodis), tenesako, kad Dievas jam tai daro, nes Dievas nėra gundomas piktu ir negundo, nei bando piktu.“ Jėzus Viešpaties maldoje kalba apie Tėvo troškimą taip vesti mūsų gyvenimus, kad visiškai vengtume blogio – neleiskime savo gyvenimams patekti į blogas situacijas. (Mes dažnai atsiduriame tokiose situacijose, bet Tėvas mums to nedaro)

 

Viešpaties malda buvo parašyta aoristo laiku su liepiamuoju veiksmažodžiu. Aoristo laikas reiškia užbaigtą veiksmą, galime sakyti kaip besimeldžiančiojo

teiginį, bet taip pat ir tariamuoju liepiamuoju laiku, kuris šiuolaikinėje anglų kalboje reiškia: „Tebūnie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė.“ Tačiau aoristas vėliau maldoje perteikia užbaigtą veiksmą. Šiuolaikinėje anglų kalboje sakytume: „Kasdienės mūsų duonos tu mums duodi. Tu atleidi mums mūsų nuodėmes. Mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums skolingas. Tu nevedi mūsų į pagundą, išbandymą, išbandymus.“

 

Mano mintis: Kai meldžiatės, į savo prašymą įtraukite faktų teiginius, kaip matyti čia. Pirmiausia prisiminkite, į ką kreipiatės. Tėve Dieve, Tu esi šventas, teisingas ir geras, Tu esi vertas visokio garbinimo, šlovės ir šlovės. Tėve, aš drąsiai ateinu prie Tavo sosto, kaip sakoma Hebrajams 4:16, ir prašau _________. Prisiminkite, su kuo kalbate.

3 pamokos yra mūsų dangiškojo Tėvo gerumas. Jėzus tęsia 5–9 eilutėse:

5 Tada Jėzus jiems tarė: „Tarkime, turite draugą ir einate pas jį vidurnaktį ir sakote: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepalus duonos.’

6 Mano draugas iš kelionės atėjo pas mane, ir aš neturiu jam maisto.’

7 O jeigu viduje esantis žmogus atsakytų: ‘Netrukdyk man. Durys jau užrakintos, o aš ir mano vaikai esame lovoje. Negaliu keltis ir tau nieko duoti.’

 

8 Sakau jums: nors jis ir neatsikeltų ir neduotų jam duonos dėl draugystės, tai dėl jo atkaklumo jis tikrai atsikels ir duos jam, kiek jam reikia.

 

9 Ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.

 

10 Nes kiekvienas, kuris prašo, gauna; kas ieško, randa; ir beldžiančiam bus atidaryta.

 

Atminkite, kad Lukas Luko 1:3 rašo, jog jo pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą parašytas chronologine tvarka, kaip ir Apaštalų darbų knygoje. Tai du tomai po vieną veikalą chronologine tvarka, pradedant Luko 1 skyriumi, kai Gabrielius pasakoja Jono Krikštytojo tėvui, kad jie su Elžbieta turės sūnų, kuris nuties kelią Viešpačiui, o Apaštalų darbų 28 skyriuje Paulius ramiai gyvena savo bute Romoje. Taigi, kai skaitome Luko 11:1-13, tai yra viena kalba. Mato 6:9-15 versijoje praleidžiamos pamokos po Viešpaties maldos, kurias Lukas čia įtraukia kaip chronologinės tvarkos dalį. Todėl Luko versija yra išsamesnis Jėzaus minčių ir konteksto, kuriame Jis mokė, pasakojimas.

 

Išdėstęs Viešpaties maldą, Jėzus moko palyginimo, kad pabrėžtų Tėvo gerumą. Daugelis skaito apie mieguistą draugą vidurnaktį ir vyrą, beldžiantį į duris, ir ties tuo sustoja. Jie mano arba yra mokomi, kad reikia nuolat daužyti ir daužyti, manydami, kad jų Tėvas danguje yra mieguistas draugas vidurnaktį, kuris iš tikrųjų nenori, kad jį trikdytų jų prašymai.

 

Jėzus pabrėžia, kad 8 eilutėje vyras neatsikels ir neduos savo draugui to, ko šis nori, remdamasis draugyste, o dėl savo atkaklumo. TADA Jėzus sako: „IR Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kuris prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.“

 

Palyginimas apie draugą vidurnaktį nėra pamoka apie tai, kad Viešpaties maldos Dievas Tėvas iš tikrųjų nenori, kad jį trikdytų mūsų maldos prašymai. NE! Jis patvirtina aoristo laiką, kuriuo Jis kalbėjo maldą; Tėve, tu atleidi mums mūsų nuodėmes, tu duodi mums kasdienės duonos, tu nevedi mūsų į piktus pagundymus, išbandymus ir išbandymus... kai prašysiu, man bus duota, kai ieškosiu, rasiu, kai belsiuosi, bus atidaryta, nes visi, kurie prašo, gauna, tie, kurie ieško, randa, ir tiems, kurie beldžiasi, atidaroma. Visa tai viena pamoka.

 

 

Jėzus dar labiau pabrėžia savo mintį 3 pamokoje, dar kartą patvirtindamas Viešpaties maldą, kuri moko mus apie mūsų Dievo Tėvo gerumą. Ir tai kitai savaitei, iki tol,

 

palaiminimai.

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com