Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Lošimas?

John Fenn, 2012 m. kovo mėn. 10 d.,

Sveiki visi,

Ar jūs žinote, kad Biblijoje nėra eilutės, kuri draustų lošimą?


Šiandien aš nurodysiu du principus, pagal kuriuos aš gyvenu ir kurie gali jums padėti, bet pirmiausia, šiek tiek Biblijos pažinimo. Burtų metimas, praktiškai - kauliukų ridenimas - buvo praktikuojamas Aukščiausiojo kunigo, kad būtų parinktas vienas iš ožių aukojamų už nuodėmes ir atpirkimo ožio, Jozuė metė burtus norėdamas nuspręsti, kuri giminė gaus kurį Pažado Žemės plotą, burtų keliu buvo paskiriami vartų sargai, ir prieš Sekmines apaštalai metė burtus norėdami nuspręsti, kas pakeis Judą Iskarijotą. (Kun16:8; Joz 18:6-10, 1 Kr 26:13, Apd 1:26)

Šitie pavyzdžiai nepateisina lošimo. Tai iš tiesų buvo priemonė nustatyti Viešpaties valiai, bet ne lošimas iš pinigų su tikslu greitai praturtėti. Metimas burtų nustatyti Viešpaties valiai liovėsi, kai Šventoji Dvasia atėjo ir apsigyveno žmonėse - po Sekminių jie jau niekada nemetė burtų ir netiesė vilnos, nes Jis jau gyveno juose ir dabar mes turime tiesioginį ryšį.

Lošimas – tai nieko daugiau, tik švaistymas pinigų, bet nebūtinai blogis, tačiau kaip ir kiekvienas dalykas privestas iki kraštutinumų, sužlugdo žmones. Išlošti dviratį daiktinėje loterijoje už 1$ vertės bilietą tam, kad padėtum mokyklos komandai įsigyti uniformas nėra blogai, bet kazino pralošimas pinigų skirtų nuomai ir maistui yra... Taigi, kokie yra pamatiniai mūsų gyvenimo principai?

Viešpatie, jei leisi man laimėti loteriją, aš Tau duosiu...
Nors Biblija nepateikia eilutės ir skyriaus prieš lošimą, yra daug eilučių, kurios išmintingai perspėja dėl greito praturtėjimo schemų, pinigų geismo ir t.t. (Pat 13:11; 23:5; Ekl 5:10, Mt 6:24; 1 Tim 6:6-10).

Taigi, suvokdami ką iš tiesų moko Raštas, mes galime rasti atsakymą ir tada ieškoti giliau priežasties, kodėl tai sakoma. JEI Viešpats mąstytų taip kaip mes, loteriją kiekvieną savaitę išloštų tik krikščionys, nes tiek daug yra tokių, kurie meldžiasi maždaug taip: „O, jei tik Tu man leistum laimėti šitą loteriją, kiek daug gero aš galėčiau padaryti...“ arba „Viešpatie, jei leisi man laimėti, aš pažadu Tau atiduoti x%“.

Kadangi taip nenutinka kiekvieną savaitę, turi būti tam priežastis.

Principas Nr. 1
Kai Adomas krito, Viešpats nusprendė, kad žmogus įgaus turtus dirbdamas: „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną“ (Pr 3:19).

Kai kuriems tai sunki pamoka, nes tai nepatinka kūnui, kuris norėtų dirbti kiek galima mažiau ir gauti neproporcingai didelį atlyginimą. Viena iš patarlių sako: „Nesąžiningi pinigai (įgyti be darbo) greitai sunyksta; bet kas tik renka pinigus po truputį leidžia jiems augti“ (Pat 13:11, vertimas iš anglų k.)

Po truputį“ reiškia organizuotą, disciplinuotą gyvenimą ir tai priešingybė kredito kortelėms, kurios leidžia mums leisti pinigus, kurių neturime, priešingybė nebiudžetiniam požiūriui į finansus, priešingybė kūno geismui ir akių geismui, kuris verčia mus gyventi ne pagal išgales ir lygiuotis į kaimynus.

Nors Dievo Žodis ne vieną kartą kartoja, kad norėdami gauti pelną mes turime dirbti, bet sukčių gausu ir tarp krikščionių. Palaikomi žymių žmonių, kurie tiki Dievu, bet eina prieš Dievo Žodį ir Dvasią, nes jų širdis yra motyvuota troškimu gero, arba jų poreikis yra didelis, arba jie duoda x% Viešpačiui, arba laimėjimas padėtų jiems įgyvendinti pašaukimą, arba jie tikrai gailisi sukaupę tiek skolų... ir t.t.

Patarlės iš esmės kalba, kad yra dvi žmonių rūšys - žmonės, kurie nenori dirbti, kad užsidirbtų pragyvenimui, ir tie kurie sunkiai dirba, bet kvailai išleidžia savo pinigus (Pat 18:9). Kai kuriems žmonėms būna labai sunku, kai jie supranta, kad Viešpats numatė sunkų darbą ir gerus pinigų paskirstymo įpročius, o jie elgiasi visiškai atvirkščiai. Kaip sakoma, jei nori išlipti iš savo duobės, visų pirma, nustok elgtis priešingai, negilink tos finansinės duobės, kurioje esi. Tam reikia skausmingo charakterio augimo, kūno paneigimo ir konkretaus sunkaus darbo. Būtent tai Dievas liepė daryti Adomui po kritimo - „prakaitu uždirbta duona“, o tai reiškia sunkų darbą!

Principas Nr. 2
Šis principas tiesiogiai susietas su pirmuoju, bet tai ką aš sakiau pradžioje, tai principas, pagal kurį aš gyvenu. Man tai yra pamatinės tiesos, visa kita yra statoma ant jų. Jūs iš tiesų negalite turėti nieko labiau patikimo, kaip Viešpaties žodžiai Adomui, po to kai jis nusidėjo: „Savo kaktos prakaitu tu valgysi savo duoną“.

Leiskite man paaiškinti Principo Nr. 2 kontekstą. Pradžios 14 skyriuje, karaliai, gyvenantys netoli Abraomo, nugalėjo kelis miestus ir užgrobė daug turto bei žmonių, tarp jų ir Abraomo sūnėną Lotą. Abraomo armija - 318 jo išlavintų tarnų nugalėjo tuos karalius ir pareikalavo žmonių, turto ir dar, kad nugalėta armija padengtų visas išlaidas.

Kai Sodomos karalius, gyvenantis ten pat kur ir Lotas, pasveikino Abraomą, jis pasiūlė atiduoti žmones, bet pasilaikyti grobį sau. Į tai Abraomas atsakė: „Aš, pakėlęs ranką, prisiekiu Aukščiausiuoju Dievu, dangaus ir žemės valdovu: nei siūlo galo, nei kurpių dirželio, nei ko nors kito, kas tau priklauso, aš neimsiu, kad nesakytum : ‘Aš padariau Abromą turtingą!’ (Pr 23)

Abraomas buvo ekstremaliai įsitikinęs palaiminimais, kurie ateina vaikščiojant jam su Viešpačiu per sandorą. Jis sunkiai dirbo, gerai tvarkė savo pinigus ir buvo palaimintas. Jis nenorėjo greitai praturtėti, kad žmonės sakytų, kad jie padarė Abraomą turtingu. Tai būtų panaikinę, netgi nuvertinę šventą pasitikėjimą, kurį jis jautė Viešpačiui dėl palaiminimų savo gyvenime.

Mes gyvename iškrypusiame pasaulyje
Dauguma žmonių neturi Abraomo širdies, kuri vertina ir laiko šventu vaikščiojimą su Dievu. Abraomas niekada nenorėjo daryti nieko, kas galėtų nuliūdinti Viešpatį. Priėmimas turto, kuris ateitų iš šalies, o ne iš jo vaikščiojimo su Dievu, galėjo įskaudinti jį palaiminti pažadėjusio Viešpaties jausmus.


Nors dabar mūsų surinkimai yra pripildyti tikinčiųjų, kurie siekia praturtėti bet kokiu būdu ir laiko tai patvirtinimu Dievo pripažinimo ir palaiminimo jų gyvenime. Kur yra žmonės, kurie laiko šventai savo širdyje žodžius: „Aš nenoriu, kad žmonės sakytų, jog žmogus padarė mane turtingu; bet tegu visi žino, kad vienas Dievas mane taip palaimino!”

Tokios yra dvi pamatinės tiesos, kodėl aš nelošiu, neperku loterijos bilietų, neieškau didelio pelno iš mažų investicijų. Aš žinau, kad sunkiu darbu ir kaktos prakaitu aš užsidirbu duonai, ir nenoriu, kad joks žmogus sakytų, jog jis padarė mane turtingu. Kai žmonės žiūri į mano gyvenimą, aš noriu, kad jie sakytų, jog Dievas palaimino jį – palaimino jo rankų darbus. Ir aš nesidairysiu į šoną, ieškoti daugiau be to aprūpinimo, ką Jis yra davęs man.

Štai koks nebiblinis mąstymas - daugelis jei sutinka loterijos nugalėtoją, sako: „Dievas tikrai palaimino tave“. Bet Abraomas galvotų, kad jie pakankamai nevertina savo vaikščiojimo su Viešpačiu, nes dairosi į šoną tam, kad praturtėtų.

Kaip aš pasakiau pradžioje
Lošimas mažų mažiausiai yra pinigų švaistymas ir blogai jei asmuo pralošia pinigus skirtus maistui ar nuomai. Pamatinė tiesa, kodėl nereikia lošti yra ta, kad aš žinau, jog Dievas palaimina per darbą. Širdyje aš labai vertinu savo vaikščiojimą su Juo, todėl nesužeisiu mūsų santykių dairydamasis į šoną, kad žmonės nesakytų, mane padarę turtingu.

Viliuosi tai bus naudinga, tokios mano mintys ir širdis dėl šitų dalykų... alkoholis ir kiti dalykai sekančią savaitę... Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Tatuiruotės?

John Fenn, 2012 m. kovo mėn. 3 d.,

Dievas išrado tatuiruotes
Aš žinau, kad tai gali sukrėsti daugelio žmonių supratimą, bet pažiūrėkime ką sako Biblija. Tuo tikslu pažiūrėkime, kaip Dievas naudoja tatuiruotes, kaip jas naudoja velnias, ir kaip jos naudojamos įvairiose kultūrose, o tuomet išvada. Taigi, skaitykite!

Pirmą kartą tatuiruotė paminėta Pr 4:15: „Viešpats jam atsakė: „Kas užmuš Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta!“ Viešpats paženklino Kainą žyme, kad nė vienas, sutikęs jį, jo nenužudytų“.
Aš girdėjau, kad pastoriai moko juokingus dalykus apie tai, kas buvo tas ženklas – pradedant, kad tai jį pavertė juodu afrikiečiu, iki to, kad Kainas tapo homoseksualu. Žinoma nei vienas iš jų nėra teisingas. Tai buvo ženklas ant žmogaus, ženklas ant kūno žymintis faktą, kad Dievas jį pažymėjo dėl Abelio nužudymo ir visi turėjo jo šalintis.

Ezekielis ir tatuiruotės
Ezekielio akys yra atvertos Dvasios sferai, ir jis mato angelą stovintį prieš Viešpatį, pasiruošusį atskirti tuos, kurie tikrai pažįsta ir tarnauja Viešpačiui, ir tuos, kurie ne:

...tarp jų buvo vyras, apsivilkęs drobiniais (angelas). Jis laikė dešinėje rankoje rašymo priemones... Viešpats šaukė drobiniais apsivilkusiam, kuris turėjo rašymo priemonių: „Pereik Jeruzalės miesto viduriu ir paženklink kaktoje tuos žmones, kurie dejuoja ir šaukia dėl mieste daromų bjaurysčių“. ...nelieskite turinčių ženklą...“ (Ez 9:1-6)

Įdomu, kad šitas senoviškas hebrajų žodis „ženklas“, „tav“ ( tawv) Ezekielio laiku buvo parašytas kaip „+“ arba „X“. Taigi Viešpats atsiuntė angelą parašyti X ant savo žmonių galvų. Tai Ezekielis matė regėjime, o tai reiškia, kad pažymėjimas ne realybėje, kaip Kaino atveju, bet dvasioje.

Viešpaties asmeninės tatuiruotės
Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!“
Ir aš išvydau: štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su Juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai, turintys Jo Tėvo vardą, įrašytą savo kaktose“
Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas“ (Apr 7:3; 14:1; 22:4).

Dievo tikslas tatuiruotėms
Mes galime matyti iš šitų pavyzdžių, kad Dievas naudoja tatuiruotes kaip priemonę pažymėti žmones, kurie Jam tarnauja. Dievas naudoja tatuiruotes Dvasioje arba kūne pažymėti Savo nuosavybei, tikslui, arba amžinam to asmens likimui.

Žinoma, velnias viską iškreipia, ką Dievas išrado
Tuo metu, kai Izraelis įėjo į pažado žemę, įvairios to meto religijos naudojo tatuiruotes ir įsipjovimus, demonų ir savo protėvių garbinimui. Štai kodėl Kun 19:28 sako: „Mirusio atminimui nedarykite įrėžimų nei kitokių vaizdų ar ženklų savo kūne. Aš ESU Viešpats“.

Jei jūs klausėte mano serijos „Jezabelės dvasia“, jūs prisimenate, kaip jos šoko apie stulpus (phalis symbol) nuogos ir įtraukdavo vyrus ir moteris į seksualinius aktus, garbindamos jos sudarinėdavo verslo sandėrius, melsdamos demonus pagalbos, kad kviečiai ir gyvuliai gerai daugintųsi. Savęs raižymas ir/arba tatuiruotės buvo naudojamos daugelyje religijų. Kitas pavyzdys gali būti Elijo patyrimas su Baalo pranašais (1 Kar 18:28).

Įžengiame į Romos Imperiją
Kai romėnai įsigydavo vergą, jie panaikindavo jo vardą ir vietoj jo duodavo numerį. Jie ištatuiruodavo tą numerį ant žmogaus kaktos ir riešo, pažymėdami, kad nuo šiol šito vergo mintys (kakta) skirta Romai, ir/arba jų veiksmai (riešas) bus tik vienai Romai. Jūs galite prisiminti filmą „Ben Hur“, kai jis buvo irkluotoju romėnų laive ir vietoj vardo gavo „numerį 41“. Tai reiškė jo naują identitetą.

Viena mano mėgstamų eilučių yra Rom 16: 22-23: „Aš, Tercijus, šio laiško surašytojas, sveikinu jus Viešpatyje. Jus sveikina Gajus, mano ir visos bažnyčios šeimininkas. Jus sveikina Erastas, miesto iždininkas, ir mano brolis Kvartas“.

Paulius diktavo didžiumą savo laiškų, ir jam būnant Korinte Tercijus juos užrašydavo. Taigi, Tercijus užrašė knygą, kurią mes vadiname laišku Romiečiams.

Vardas „Tercijus“ reiškia romėnišką skaičių 3, ir „Kvartas“ yra romėniškas skaičius 4. Šitie du vergai buvo lygūs Kristuje su didžiu apaštalu ir su Korinto, kuris turėjo 75.000 gyventojų, iždininku.

Apr 13:16-18 sako mums, kad sugrįš tai, kas buvo Romos Imperijos ekonomikos sistemoje, kur kiekvienas, kuris buvo „įsigytas“ šitos sistemos, būdavo pažymimas kaktoje ar ant riešo, jei norėjo pirkti ir parduoti toje sistemoje.

Išvados
Aš manau būtų galima pasakyti, kad dvasine prasme, aš ir tu, turime Dievo ženklą ir/arba vardą mūsų kaktose ir ant riešų – kakta reiškia mintis, o riešas reiškia veiksmus – taigi mūsų mintys ir gyvenimai yra Dievui.

Kiek aš žinau, Jėšua yra Vienintelis, kuris per visą amžinybę turės pašlovintą kūną su žemiškais randais, nuo tų ženklų, kuriuos gavo ant kryžiaus. Jis turi „tatuiruotę“, jei jūs norite taip vadinti, su šitais amžinybės ženklais. Mūsų broliai Tercijus ir Kvartas dabar yra laisvi nuo romėnų vergų tatuiruočių.

Taigi, žmogus turi atpažinti kokia dvasia stovi už tatuiruotės. Pati tatuiruotė nėra blogis. Yra daug motyvų daryti tatuiruotes, pradedant noru būti šauniu, viena vertus, arba jos gali būti kaip aksesuaras ar papuošalus ant kūno, panašiai kaip juvelyriniai dirbiniai, iki to, kad tatuiruotės gąsdintų žmones, nes jie turi prastą savęs vertinimą, taigi jie naudoja tatuiruotes projektuoti kitą asmenį - štai kodėl vykdomas pjaustymasis ir savęs žalojimas.

Reikia turėti galvoje dar ir šituos dalykus, tai ką aktorė Megan Fox neseniai atskleidė laidoje „Vakaras su Jay Leno“, būtent, kad ji panaikino savo tatuiruotes, kurias ji pasidarė būdama 18. Ji pasakė, kad kai būdama 18, ji manė žinanti ko jai reikia, o kad tos tatuiruotės ten pasiliks visam laikui jai tada nerūpėjo. Bet ji užaugo ir jos požiūris pasikeitė. Šį gegužės mėnesį jai sukaks 26 metai... ir jos požiūriai labai pakito!

Taigi šitie du dalykai – motyvai, kurie yra už tatuiruotės darymo, ir jos nekintamumas. Tai kelios mintys šią savaitę....kitą savaitę kalbėsiu apie lošimą.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Pornografija, lošimai ir dar daugiau... 3 dalis

John Fenn, 2012 m. vasario mėn. 25 d.,

Praktiška pagalba
Šią paskutinę savaitę rašydamas apie pornografiją, aš noriu paaiškinti praktinius žingsnius, kurie padės vyrams ir moterims nugalėti pagundas šioje srityje. Šitie principai tinka visoms pagundoms visose srityse!

Pirmas principas – tai kažkas apie ką retai moko surinkimuose ir Biblijos mokytojai, bet tai yra pamatinis dalykas.

Jonas Krikštytojas sakė, kad reikia pakeisti senus įpročius naujais. Ne tik kažką liautis daryti, bet nustoti tai daryti, pakeičiant juos kitais dalykais (Mato 3:8). Pakeitimas yra pirmasis principas.

Aš prisimenu, kai buvau paauglys, mama man papasakojo kaip ji nustojo rūkyti, kai ištekėjo ir pradėjo kurti šeimą, intuityviai žinodama, kad rūkymas nėštumo metu kenkia kūdikiams. Ji sakė, kad kiekvieną kartą, kai užsinorėdavo parūkyti, ji pradėdavo valgyti (ir ji priaugo 20 svarų – apie 9 kg).

Mama netyčiomis įvykdė Biblijos principą - ne tik liautis kažką daryti, bet IR pakeisti jį kažkuo kitu. Jėšua mokė apie tai Mato 5 skyriuje, kad reikia „atkirsti ar nukirsti“ įsivaizdavimus susijusius su neištikimybe, ir apskritai Naujasis Testamentas moko pakeisti savo veiksmus ir mintis naujais veiksmais ir mintimis.

Pradedant nuo Rom 12:2 apie proto atnaujinimą (mąstyti naujomis mintimis) ir taip įeiti į mūsų gyvenimo pasikeitimo procesą, baigiant Ef 4 pakartotais nurodymais palikti senas mintis ir įpročius ir „apsivilkti Kristumi“. Vėl ir vėl mes matome vienintelį būdą, kaip tikrai pakeisti mūsų gyvenimą – tai pakeisti senas ir nuodėmingas mintis Dievo mintimis. Pakeisti vieną veiksmą kitu.

Antras principas: Nukreipti
Nėra kito būdo šito mokyti, tik kaip būti atviru ir permatomu savo asmeniniame gyvenime, nes aš seniai to išmokau ir tai padėjo man daugiau kaip 38 metus pažinti Viešpatį, ir daugiau kaip 33 metus turėti laimingą ir ištikimą santuoką. Aš galiu kalbėti tik iš man suteiktos malonės, bet tai gali kam nors padėti.

Kai mintis apie moterį ateina į mano protą, kai ateina daugiau informacijos negu aš turėčiau žinoti, kuomet mergina per daug pasilenkia, visų pirma aš išlavinau save nedelsiant pasakyti sau „Jėšua myli ją ir mirė už ją“ ir tada pasakyti trumpą maldą, kurioje prašau Viešpaties už tą moterį, jeigu ji Jo nepažįsta, kad įtikėtų, arba jeigu ji pažįsta Viešpatį, kad būtų palaiminta vis daugiau ir daugiau savo kelyje.

Aš tiesiog nesustoju mąstyti – stabteliu ir tada pakeičiu kūniškas mintis Dievo mintimis ir nukreipiu save per mintis ir maldą. Tai padeda išlaikyti santykius tokius, kokių nori Viešpats ir nenukrypti nei žingsnio toliau.

2 Pt 1:3-4 sako, kad VISI dalykai, kurių reikia gyvenimui ir pamaldumui yra mums suteikti – taigi ieškok Jo aprūpinimo savo pamaldumui tam momentui.

Jei tu sėdi prieš kompiuterį ir jauti pagundą pasižiūrėti suaugusiems skirtą tinklalapį, ką gi turi daryti? Gal sutvarkyti virtuvę? Padirbėti kieme? Paskambinti draugui, kad pasaugotų? Paklausk savęs ir Tėvo, ką dar aš galėčiau padaryti? – kas tada tau ateina į galvą? Daryk tai neatidėliodamas, pakeisk (mintis) ir nukreipk jas kita linkme.

Pakeisk mintis, tada nukreipk jas kita linkme, tiesiog vienu užsimojimu.

Trečias principas – kalbėk tai
Jei tu argumentuosi tylomis su savimi ar demono įkvėpta pagunda, laikydamas tai viduje, ta vidinė kova beveik visada baigsis tuo, kad įpulsi į pagundą. Netgi jeigu tu išsakysi visa tai be garso, vis tiek pareikšk savo valią prieš Dievą, tuomet ateis malonė ir pasipriešinimas, ir taip įvyks tavo dėmesio prasilaužimas - kalbėdamas tai garsiai tu jį nukreipsi ir pakeisi, tiesiog taip: „tau nepavyks priversti mane tai daryti“, dažnai tik to ir tereikia - atsikelti ir eiti daryti kažką kita.

Atsimink, kad nei Dievas, nei velnias negali apsispręsti už tave. Velnias tikrai negali skaityti tavo minčių – jis yra asmenybė taip kaip tu ir aš, bet demonai, kurie sekė tave tada, kai tu dar nepažinai Viešpaties, ar nebuvai patikimai įtvirtintas šeimoje - pažįsta tave labai labai gerai.

Kartais jie pasiunčia netvarkingų minčių srautą, kai kurios iš jų tokios keistos ir iškrypę, ir tu galvoji: „kaip aš galėjau taip pagalvoti!!!“ – bet tai tik demonas siūlo pasirinkti platų dalykų ratą, jei tik tu priimsi nors vieną iš jų ir tai padarysi savu. Nelaikyk minčių tik savyje, kalbėk garsiai savo dievotą pasirinkimą ir aprūpinimą tam momentui.

Pakeisk, nukreipk, pareikšk savo valią.

Ketvirtas principas : Kodėl gi aš turėčiau norėti nutraukti bendravimą su Viešpačiu?
Mes visi jaučiame aštrų skausmą dvasioje, kai nusidedame ir prašome atleidimo, bet sužeidimas mūsų dvasioje dar kurį laiką lieka – kol tu (esi savo pikčiausias priešas, toks kaip aš sau) – tu vis dar toliau muši save.

Vieną dieną aš supratau, kad myliu saldų bendravimą su Viešpačiu daug daug labiau nei nuodėmę - ir dėl to aš pradėjau konfrontuoti pagundą iš pergalės pozicijos. Kodėl, šėtone, aš turėčiau savanoriškai jausti tą sielvartą savo dvasioje, tik dėl momentinio nuodėmės malonumo?

Jei tu taip elgsiesi, tu pereisi iš silpnos pasipriešinimo pozicijos, kai jauteisi auka vedama į skerdyklą, į poziciją, kai žiūrėsi į gundytoją, kaip karalaitis, kuris žiūri iš aukšto į silpnesnį priešininką. Staiga pagunda nustos atakuoti, nes tu, pasinersi į bendravimą su Šventąja Dvasia, Kuri tave myli ir saugo.

Ir kai eisi daryti kažką kitą, pakeisk, nukreipk, pareikšk savo valią, nedelsiant pasakyk Viešpačiui, kaip labai Jį myli ir kaip brangini Jį ir saldų Jo Artumą, kurį jauti dvasioje. Tu tiesiog suvoksi, kad nuodėmė – ne tau. Ji – ne tau.

Pabaiga
Aš daug dirbau, kad sudrausminčiau savo mintis, nukreipčiau jas į savo dvasinį žmogų, daug daug kartų per dieną, kad tik jausčiau Jį giliai savo dvasioje (savo krūtinės srityje, mano dvasiniame žmoguje, ne savo kūne). Tas Buvimas, kurį jaučiu savo viduje, yra vienintelis svarbiausias dalykas šiame gyvenime ir, kai aš bendrauju (normalus pokalbis) su Tėvu nesibaigiančiame dialoge visą dieną, štai čia aš klausau ir ieškau atsakymo.

Aš esu įsitikinęs, kad nesvarbu ką mes sutinkame, kai mūsų mintys gali klajoti pirmyn ir atgal tarp visada esančio Jo Artumo mūsų dvasioje ir aplinkybių su kuriomis mes turime susitvarkyti, mes turime susidoroti su tais išbandymais ir varginimais iš jėgos pozicijos, tikrai žinodami, kad mes jau nugalėjome.

Kitą savaitę rašysiu apie tatuiruotes.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Apie surinkimo šventumą

John Fenn, 2012 m. vasario mėn. 21 d.,

Sveiki,

Laikas nuo laiko aš dalinuosi trumpomis mintimis su namų surinkimų lyderiais ir draugais, kurie domisi namų surinkimų reikalais... Tai vienas iš tų elektroninių laiškų (galite laisvai dalintis juo, kaip tinkama).

Namų surinkimas turi būti visiems saugi ir patikima vieta
Apd 20:29-31 Paulius pasakė, kad po to, kai jis paliks Efezą, pakils žmonės ir iškreips tiesą, kad patrauktų kitus paskui save: „Nes aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius. Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną“.

Akivaizdu, kad Pauliaus prioritetų viršūnėje buvo kiekvieno namų surinkimo saugumas.

Pamatai
Pagrindinė priežastis dėl kurios Paulius pabrėždavo namų surinkimų saugumą buvo ta, kad jis žinojo, jog Kristus mumyse yra šventas. Todėl mūsų surinkimai yra šventi. Jis norėjo apsaugoti tą šventumą individualiai ir surinkimo mastu.

Pažiūrėkime į kelias eilutes, kurios atskleidžia Pauliaus požiūrį į susirinkimų šventumą.

...nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!“ (1 Kor 3:17)
Pasveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu“ (1 Kor 16:20)
... kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje“ (Ef 1:4)
...Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai...“ (Kol 3: 12)

Ne kiekvienas turi tokį supratimą
Jei jūs lankotės namų surinkime pakankamai ilgą laiką, jūs būtinai sutiksite kažką, kas neturės supratimo, jog dalyvauja šventame ir pašvęstame susirinkime.

Jie gali būti nepamokyti arba tiesiog negalėti to suvokti, nes yra susitelkę į save.

Jie gali matyti tame galimybę vystyti savo numylėtą doktriną. Tai gali būti nepatenkintas pamokslininkas galvojantis, kad jis galiausiai rado sau sakyklą ir palankią auditoriją. Jie gali žiūrėti į kiekvieną lankytoją kaip į potencialų savo klientą marketingo sistemoje. Jie gali lieti kitiems savo įsižeidimus patirtus institucinėje bažnyčioje. Jie gali būti tiesiog įtraukti į surinkimą, užuot atėjus čia savo laisva valia.

Tačiau bendras pavojus yra tai, kad jie savo širdyje neturi suvokimo apie mūsų susirinkimų šventumą. Jeigu jie supras šią aukštesnę tiesą, jie nesieks brukti savo numylėtų doktrinų, arba neims galvoti, kad jie turi čia savo sakyklą ir gali dominuoti diskusijose.

Jeigu jie savo širdyje turės šią svarbią tiesą, jie nepažeis susirinkimo šventumo ir netaps pinigų keitėjais šventykloje. Suvokdami surinkimo šventumą, jie susilaikys ir neišlies savo asmeninių įsižeidimų ir neleis juodinti kitų. Jeigu jie suvoks surinkimo šventumą ir jeigu jie tikrai myli Viešpatį,- jie norės jame deramai dalyvauti.

Namų surinkimas
Namų surinkimas turi būti saugi vieta, nes tai šventas susirinkimas ir šventas įvykis. Kai gyvosios Dievo šventyklos susirenka kartu, kai jie susijungia bendravime arba panyra giliai Dvasioje garbinime – tai yra šventa.

Šiandien namų surinkime, mes dažnai galvojame apie aukščiausią prioritetą, jog kiekvieną kartą kuomet mes susirenkame, kad būtų įvykdyta Viešpaties valia ir tai teisinga. Mes dažnai galvojame apie santykius Viešpatyje, kurie auga kiekvieną savaitę ir tai yra teisinga. Mes dažnai galvojame apie tuos, kurie kovoja su gyvenimo iššūkiais – tai yra mokinystės proceso dalis ir tai teisinga.

Savo širdyje aukštai vertinkime tiesą, kad mūsų susirinkimai yra šventi ir be šio pamato visa kita nevyksta. Visa tai plaukia iš tiesos, kad mūsų bendravimas yra šventas, nes Kristus gyvena mumyse ir mes norime apginti tą šventumą individualiai ir bendrai.

Mokykite to kitus; studijuokite Pauliaus nuoseklų mokymą apie tai, kad Kristaus kūnas yra šventas ir, kad mūsų susirinkimai yra šventi. Te gyvosios šventyklos su kuriomis jūs susitinkate žino ir supranta Kristaus mumyse unikalumą. Kai visas kūnas laiko šią tiesą kaip brangenybę savo prote ir širdyje, tai daro surinkimus saugia ir apsaugota vieta, teikiančia šeimos ir tikslo suvokimą. Kelios mintys šį vakarą...

Kristus mumyse, šlovės viltis. Nuostabi malonė!

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. kovo 6 d., antradienis

Pornografija, lošimai ir dar daugiau... 2 dalis

John Fenn, 2012 m. vasario mėn. 18 d.,


Aš rašiau apie tai, kaip Dievas vagystei prilygina pornografijos nuodėmę – tai yra mums neskirto žiūrėti žmogaus nuogumo atidengimo aktą su seksualiniais ketinimais (Kunigų 18).

Po to, kai aš jau buvau parašęs praeitos savaitės „Mintis“, sužinojau įdomių naujienų. Kelie Bisutti, Victoria Secret moteriško apatinio trikotažo modelis pareiškė: „Augdama savo santykiuose su Viešpačiu ir tikėjime… Aš buvau įtikinta, kad turiu norėti pagerbti savo vyrą savo kūnu… Mano kūnas bus tik mano vyrui, ir jis yra šventas”.

Vagis paima kažką, kas jam nepriklauso. Ji supranta, kad ji leido kitiems vyrams žiūrėti į savo kūną, kai jis buvo neskirtas jiems žiūrėti, ir savintis jos kūną, tarsi jis priklausytų jiems.

Dvasinės priežastys ...
Kaip Kelie priminė (ir tai yra tarp eilučių) geismas stovi už tos vagystės žiūrėti į kieno nors nuogumą. Jėšua Mato Evangelijos 5 skyriuje mokė: „išlupti akį”, „nukirsti ranką” (patraukti geismą nuo žvilgsnio ir mintis imtis veiksmų, skatinamų to geismo), kas veda į tą vagystę. Kelie atveju, ji liovėsi būti jauku, kuris vertė vyrus žiūrėti ir galvoti, kaip imtis veiksmų ir padaryti jos kūną savu.

Geismas nėra vien seksualinis. Per amžius vyrai ir moterys veržėsi pavogti sostus, valdžią, turtą, prestižą, informaciją, ir socialinę poziciją per seksualines varžybas. Jei vyras rezga planus suvedžioti turtingą našlę – tai (jos) pinigų geismas yra ta šaknis, o ne seksualinis geismas. Jis nori pavogti jos pinigus ir padaryti juos savais.

Kai moteris sako, kad nori ištekėti už turtingo daktaro, yra ta pati tiesa. Meilė galbūt ateis, bet daugybė santuokų yra dažnai įkuriamos ant geismo ir vagystės, todėl jų pamatas, bėgant metams turi būti Viešpaties pakeistas, jei iš vis bus pakeistas.

Geismas yra apibūdinamas kaip „nenugalimas troškimas arba noras, nekontroliuojamas arba neteisėtas troškimas“. Tai daugiau nei seksualinis troškimas, ir neištikimybės šaknis yra vagystė, troškimas (ir daug melo) yra geismas tam, kas priklauso kitam.

Tiesus pokalbis
Kokia yra dvasinė priežastis dėl kurios nedera žiūrėti į kieno nors kito sekso aktą? Skaitykime Ef 5:25-32: „Vyrai, mylėkite savo žmonas kaip Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė Save už ją, kad padarytų ją šventa... ir paruoštų ją sau kaip... šlovingą bažnyčią... lygiai taip vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus ... Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią“.

Paulius moko, kad sekso aktas tarp vyro ir žmonos yra žemiškas atitikmuo dvasinės sąjungos tarp Kristaus ir bažnyčios. Taigi neištikimybė arba/ ir seksas už santuokos ribų yra atitikmuo dvasinės neištikimybės Kristui, kitais žodžiais, geismas kitam yra atitikmuo ir šešėlis (simbolis) geismui kito dievo.

Gerai ...gana tiesmukiškai
Dėl šitos priežasties Abraomui reikėjo apsipjaustyti, kad jis turėtų sandoros ženklą su Dievu. Sekso aktas yra sąjungos su Kristumi simbolis, kaip Paulius vėliau tai paaiškins; tai ne kūno apipjaustymas daro mus viena su Kristumi, bet širdies apipjaustymas (Apd 7:8; Rom 2:28-29).

Senajame Testamente, kai (apipjaustytas) žydas turėjo meilės aktą su savo žmona, jis save visų pirma matė sandoroje ir sąjungoje su Dievu ir suprato tai, kaip vykdymą kūniško atitikmens tos dvasinės sąjungos su savo žmona. Ar mes šiandien pripažįstame dvasinę sąjungą vyro ir žmonos santuokos ceremonijoje, vėliau patvirtinamą sandoros aktu – dvasinės sąjungos fizine išraiška? Kodėl taip? Visa tai kalba apie Kristaus ir bažnyčios sąjungą.

Dar tiesmukiškiau
Aktas, kai pirmo suartėjimo metu suardoma moters mergystės plėvė turi reikšti fizinį dvasinės sąjungos įvykdymą. Netgi Įst 22:14-17 jei vyras teigia, kad jo nuotaka nėra mergina, tos jaunamartės tėvai gali atnešti lovos paklodę po medaus mėnesio vyresniesiems kaip įrodymą, kad ji buvo mergaitė (Kaip nesmagu).

Sekso aktas yra vykdymas dvasinės sandoros tarp jų ir Dievo. Taigi, žiūrėti į kieno nors kito sekso aktą, ar žiūrėti į juos su seksualiniais ketinimais – tai reiškia pažeisti tos sąjungos šventumą.

Štai kodėl sociologai ir psichologai suprato, kad žmonės, kurie turėjo daug sekso partnerių tampa kaip juosta, kuri vis ir vis naudojama – kiekvieną kartą sulimpa su kuo nors ir vėl atplėšiama, todėl pamažu praranda savo lipnumą.

Paulius Ef 4:17-19 šituos žmones apibūdina kaip „turinčius praeities pojūčius“. Jie praranda savo lipnumą ir sugebėjimą susiklijuoti.

Moralinis tobulumas
Todėl moralinis tobulumas tai nėra kažkas, kas yra tik širdyje – tai yra savybė, kuri pasireiškia gyvenime. Kai žmogaus širdžiai yra brangios šitos vertybės, troškimas apginti jų sandorą ir draugystę su Viešpačiu yra svarbiau už viską, jie savo valia suvokia, kad žiūrėti į nuogumą, kuris jiems nepriklauso, yra vagystė.

Štai kodėl Jokūbas pasakė: „Paleistuviai ir paleistuvės (kaip neištikimi sutuoktiniai turintys neteisėtus meilės ryšius su pasauliu ir suardantys santuokos Dievui įžadus)! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu. Gal manote, kad Raštas veltui sako: „Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse“ (Jok 4:4-5, išplėstinis vertimas).

Mūsų pasaulis
Mūsų pasaulis taip nuvertino sekso aktą, šėtono ir žmogiškos meilės prigimtis pavertė Dievo sumanymo grožį tik kūniškumu taip, kad net krikščionys ne visada supranta seksualinės sąjungos šventumą.

Visada ir kiekvieną kartą, kuomet vyras ir žmona susijungia seksualinėje sąjungoje, jie patvirtina iš naujo savo sandorą, kuri yra jų širdyse - tai atspindi dvasinę sąjungą ir meilę tarp Kristaus ir bažnyčios. Nesvarbu ar tas seksualinės sąjungos laikas yra pažymėtas jų aistra, ar tik momentinis protrūkis pasilinksminimui - tai yra patvirtinimas jų įžadų ir atspindys Kristaus sąjungos su bažnyčia.

Šunys turi seksą, bet tik žmonės gali mylėti. Pakeisti meilės aktą svetimų įsimylėjėlių stebėjimu reiškia pažeminti save ir kitus, kurie tame dalyvauja, iki gyvulių lygio.

Bet kaip...?
Bet kaip žmogui atsikratyti tų minčių ir būti laisvam nuo nuodėmės? Apie tai kitą savaitę, praktiniai žingsniai kaip išvengti pornografijos – ir šitie žingsniai yra taip pat naudingi kitose srityse, kur mums trūksta savitvardos. Iki kito karto.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com