Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. liepos 31 d., penktadienis

Kodėl Dievas dalyvauja tame... 1 dalis

John Fenn, 2015 m. liepos 11 d.,

Sveiki,
Susiklosčius dabartiniai JAV situacijai norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis iš tokios perspektyvos, kurios pats iki šiol dar nebuvau matęs. Viliuosi, tai suteiks jums tam tikro aiškumo apie Viešpaties kelius.

Aš galėčiau išvardinti eilę nuodėmių ir kūniškumo darbų, kurie paminėti Naujajame Testamente – priešiškumas, paleistuvystė, burtininkavimas, neapykanta, girtavimas ir t.t. – bet nei apie vieną iš jų nesakoma, jog tai tiesiogiai susiję su Dievu. Ten kalbama tik apie asmenį kuris nuodėmiauja arba mokinius, kurie kovoja su tuo, mokinius, kurie yra procese. (Galatams 5:19-21 išvardinti kūniškumo darbai ir čia kalbama tikintiesiems, o ne netikintiems).

Kada gi Dievas tampa įtrauktu: ne visos nuodėmės yra vienodos
Romiečiams 1:18-32 Paulius išvardina ir klasifikuoja nuodėmes į kurias betarpiškai yra įtraukiamas Dievas. Taigi, įžvalgesni žmonės gali aiškiai nujausti, jog čia kalbama apie dvasinę kovą. Kontekstas – žemiausia apreiškimo apie Dievą forma: žmonės, kurie įžvelgia Jį arba Jo buvimo įrodymus gamtoje, bet vis tiek Jį atmeta.

„...kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami“ (18-20 eilutės).

Tai ne tie, kurie nieko nežino apie Dievą
Paulius pateikia atvejį, kai svarbiausiu, pagrindiniu Dievo pažinimo ir suvokimo būdu gali tapti kūrinija - gamtoje gali būti įžvelgiama Jo prigimtis ir amžinoji valdžia. Tas pats sakoma Apaštalų darbų 14:17, jog „Jis nepaliko Savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo“.


Bet kai žmonės atmeta Jo įrodymus gamtoje, TAI tampa pagrindine priežastimi to, apie ką pasakyta: „Pažinę Dievą (kai kurie vertimai sako: „žinojo apie Dievą“), jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo ir neišmaniširdis aptemo (Romiečiams 1:21).

Ko Dievas tikisi
Dievas tikisi, jog kai kurie žmonės stebėdami gamtą mažų mažiausiai suvoks, kad egzistuoja ir jos Kūrėjas ir, galbūt dėkos Jam už Jo kūrybą. Pastarieji įžvelgia Jį natūraliame pasaulyje, tačiau atsisako pagerbti Jį kaip Dievą ir dėkoti Jam už šią būtį.

Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus (22-23 eilutės).

Štai čia jau kalbama apie stabmeldystę ir tam tikrą dėsningumą, jog pastarieji žmonės tikslingai garbina pačią kūriniją užuot garbinę Kūrėją – giluminė stabmeldystės esmė – iškelti kūriniją iki Kūrėjo lygio, žmogaus valdžią iškelti virš Dievo valdžios – kitais žodžiais tariant, tai asmeninės pastangos nukreiptos prieš Dievą.

Dabar stebėkite, ką daro Dievas, kai jie sąmoningai nusprendžia atmesti Jo pažinimą – akcentas - sąmoningai Jį atmeta:

Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen! Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą” (24-27eilutės).

Apibendrinime Paulius teigia tą patį: „Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera“ (28 eilutė).

Supraskime kontekstą:
Kadangi jie atmetė Dievą natūralioje gamtoje, Jis leido jiems patirti natūralias to atmetimo pasekmes, o tai reiškia – gyventi priešingai tam, kas yra natūralu. Dievas žada, kad tai, ką mes sėjame, tai ir pjausime. Taigi atmesdamas natūralų Jo kaip Kūrėjo kontekstą asmuo atsiveria tam, kas yra priešinga jo paties prigimčiai.

Liautis tikėti melu...
Iš esmės nėra skirtumo tarp vieno asmens – kuris atmeta savo santuokos įžadų šventumą ir tai atveria jį priešingam, nei santuokos įžadai, kuriuos jis atmetė, dalykui – skyryboms, ir kito asmens – kuris atmeta protingą finansinį elgesį, nurodytą rašte, atverdamas save prieštaringiems pinigų įsigijimo keliams ir patiria finansinius sunkumus.

Skirtumas čia toks: atmetimo nuodėmė įtraukia žmones į priešingus jų prigimčiai dalykus. Pažinę Dievą arba, įžvelgę Jį pagrindiniame iš įmanomų lygių – gamtoje ir vis tiek Jį atmesdami – jie ignoruoja natūraliąją tvarką, dėl to patiria dalykus, priešingus natūraliems (prigimtiniams vert.). Jie nenori Dievo, taigi Jis pakreipia juos link to, ko jie nori.

Nesuklyskite
Jei krikščionys neatpažįsta šios rūšies nuodėmės dvasinės gelmės, juos lengvai gali įtakoti emocijos ar laikmečio politika.

Apibendrinime Paulius išvardina tipinio elgesio, kurį iššaukia Dievo atmetimas, kai jie savo širdyse jau tai yra padarę pavyzdžius – Jis leidžia žmonėms nukrypti pagal jų pačių iškreiptą protą, kad išsikreiptų jų prigimtis. Tačiau šie pavyzdžiai skirti ne tiek tam, kad viskas būtų įvardinta, bet išvadai: „...suteikia nuoširdų patvirtinimą tiems, kurie (jau) tai daro“.

Kodėl aš rašau šitą straipsnį
Aš matau, jog šios problemos skaldo surinkimus (bažnyčias), apimtus emocijų ir norinčius demonstruoti meilę visiems, visiškai nepaisant svarbaus dvasinio konteksto. Problema – SCOTUS (Aukščiausias JAV teismas) išaukštino nuodėmę iki konstitucinio, legalaus akto. Tai yra visko, kas yra gamtoje matomas Dievas, atmetimo rezultatas.

Naujasis Testamentas laiške Galatams 5:19-21 išvardija „kūniškus darbus“, tačiau čia nepasakyta, jog tai Dievas nukreipia žmones daryti šias nuodėmes. 1 Korintiečiams 3:3 Paulius moko juos, nes jie pavydūs, priešiški ir susiskaldymai jų tarpe yra tokie patys kaip ir tarp neatgimusių žmonių. Jis sako, kad jie yra tik kūdikiai Kristuje, bet Jis nesako, jog Dievas kažkokiu būdu dalyvauja kreipdamas juos į tas nuodėmes.

Paulius iškelia tokią problemą: kai žmonės įžvelgia Dievą ir Jo akivaizdų buvimą gamtoje ir nepaisydami to ką jie įžvelgia apie Jį gamtoje, vis tiek tai atmeta, Jis leidžia jiems gyventi pagal jų pasirinkimą, o to rezultatas yra iškrypimas.

Nuodėmė, visa nuodėmė yra kaip vaisiai ant medžio. Jūs galite skinti vaisius visą dieną, bet nepaliesti šaknies. Pagal Biblijos apibūdinimą, nuodėmė yra Dievo valdžios atmetimas. Todėl klausimas: ar Dievas pripažįstamas Dievu net pačiame pagrindiniame lygmenyje, kai Jis įžvelgiamas gamtoje? Ir tada: „Kas yra Jėzus?“

Kitą savaitę – krikščionys šioje kategorijoje ir kur krypsta JAV?


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2015 m. liepos 28 d., antradienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 4 dalis (Brangakmeniai, plunksnos?)

John Fenn, 2015 m. liepos mėn. 4 d.,

Sveiki,
Aš rašiau apie tai, jog Dievas neleis tau prarasti savitvardos. Jis gali tave pripildyti, Jo Buvime tu gali netekti savo jėgų ir, kai žmonės kalba apie tai, kad buvo pripildyti arba tiesiog „pargriauti to“, VIS TIEK, jei tu tik panorėsi, Jis leis tau pasitraukti iš Jo buvimo.

Kai pirmą kartą keliavau į dangų, tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet Viešpats man norėjo surengti šią kelionę. Trys savaites prieš šią „kelionę“ aš meldžiausi namuose ir patyriau Viešpaties aplankymą. Tai buvo vienas iš „mokymo aplankymų“, kurį aš aprašiau pirmoje savo knygoje „Dievo laikų vydymas“ („Pursuing the Seasons of God“). Po to, kai Jis pasitraukė, mano angelas liko ir pasakė man, kad jam leista palydėti mane į dangų.

Mano akys būdavo plačiai atmerktos beveik per visus tuos aplankymus, bet tuo pačiu metu mano dvasinės akys taip pat tapdavo atviros matyti Jo sritį. Mano angelas pasakė: „Paimk man už rankos“. Aš pamačiau, kaip kairė mano dvasinio žmogaus ranka išėjo iš mano fizinio kūno ir pačiupo jo ranką, bet aš šiek tiek stabtelėjau... aš susimąsčiau, ar sugrįšiu atgal, o gal tai bus kelionė tik į vieną pusę! Aš turėjau žmoną ir tris jaunus berniukus, vyriausias – neįgalus ir aš visiškai nenorėjau jų palikti.

Apimtas Viešpaties buvimo, kurį patyriau tą vakarą, ir tiek, kiek aš norėjau tęsti pastarąjį patyrimą –pamatyti dangų, aš vėl pasidaviau. Nors atrodo, kad vis dar kartu ir priešinausi tai magnetinei dangaus traukai... aš pasidaviau klausdamas: „Ar aš sugrįšiu?“ Mano angelas pasakė: „Žinoma sugrįši!” Bet, kai aš suabejojau, jis pasitraukė ir aš tučtuojau vėl atsidūriau vienas savo kambaryje.

Kai tik aš pasikalbėjęs su Tėvu sutvarkiau savo širdies nuostatas, kad Jis tikrai man nori suteikti kelionę su grįžimu atgal, aš pasakiau: „Gerai, jei Tu vis dar to nori, šį kartą, aš esu pasiruošęs, jei tai tikrai kelionė su galimybe grįžti atgal“. Maždaug po trijų savaičių melsdamasis aš pamačiau savo angelo ranką ore virš mano kairės rankos ir jis pasakė: „Paimk mano ranką“, šį kartą aš išvykau ir pamačiau daug dalykų danguje.

Išsamiau apie tai rasite knygoje „Dievo laikų vykdymas“ ir dar daugiau tęsinyje (e-knygoje) „Kaip pažinti Dievo kelius“. Mano požiūriu, nesvarbu koks nepaprastas atrodytų jūsų patyrimas, jūs visada galite valdyti savo padėtį: Žodis išlieka nepakitęs; pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams – jūs galite tai kontroliuoti.

Ką pasakė argentiniečiai
Aštuonių žmonių grupė atėjo susitikti su manimi; jie buvo labai įkyrūs ir aistringi. Jie buvo tik ką grįžę iš Brownville prabudimo bei TACF (Toronto) ir atvyko į Tulsą ieškodami atsakymų. Kažkokiu būdu jie buvo nukreipti pas mane, nes tą patį požiūrį, kurį išsakiau šioje serijoje, aš dėsčiau ir Biblijos mokykloje, kurios direktoriumi aš buvau. Jų lyderis pradėjo pokalbį:

„Mes esame suglumę: nuvykę į Brownsville matėme žmones kurie purtėsi bei patyrė traukulius, ir darė visokius kitokius dalykus, kuriuos mes supratome esant demoniškais ar kūniškais, bet jie vadino tai Dievu. Argentinoje, mūsų kruzeido metu, mes pastatėme lauke dvi palapines. Ten tvarkdariai vaikščiojo minioje ir jeigu kas nors elgėsi taip, kaip mes matėme TACF arba Brownsville, jie atvesdavo juos į palapinę ir žmonės tenai išvarydavo iš jų demonus arba paaiškindavo kas vyksta, jeigu tai ne dėl demono. Mes manėme, kad amerikiečiai yra dvasingesni ir daugiau subrendę nei mes, bet pamatėme didelį neišmanymą, kodėl taip?“

Na ir vizitas tai buvo! Šis pokalbis padėjo man užpildyti pažinimo spragas, kai bandžiau nustatyti kaip įvairūs prabudimai pateko į tokią situaciją, kad ėmė manyti, jog Dievas priverčia ką nors loti, šliaužti, raitytis ant žemės kaip gyvatei, prarasti savitvardą pasiduodant konvulsijoms bei kitokioms kundalini apraiškoms (gyvatė – dvasia apsivyniojusi aplink stuburą) iš jogos ir Rytų religijų ir vadinti tai Dievo veikimu.

Prieš kelis metus aš jau buvau matęs video, kurį turėjo mano draugas apie moterį, labai lengvu rankos judesiu traukiančią plunksnas iš rankovių. Mano susitikimo su argentiniečiais metu jau buvo naudojami mobilieji telefonai su video kameromis ir aš numaniau, jog neilgai trukus bus nufilmuoti ir tie nukrypimai su stigmomis, taip ir įvyko.

Ką aš galėjau pasakyti? Argentinoje buvo ir tikrų stebuklų, kuriuos patvirtino ir mano naujasis draugas: atsirasdavo auksiniai dantys, nes dantisto paslaugos ten beveik neįmanomos daugeliui žmonių, buvo išgydymai bei stebuklai, kuriuos Dievas darė žmonių labui. Kaip atsitiko, kad JAV tai tapo pramoga?

Viešpats darė daug stebuklų Pietų Amerikos žmonėms ir daugelis tų žmonių pasiliko Romos katalikų tikėjime, kuris dominuoja Pietų bei Centrinėje Amerikoje. Tos stigmos plito link šiaurės vis labiau tapdamos katalikiškų/ demoniškų/ gamtos religijų dalimi Meksikoje bei Centrinėje Amerikoje ir, mes pradėjome girdėti apie stigmas kartu su aukso dulkėmis, brangakmeniais, plunksnomis, krauju ir aliejumi ant rankų. Iš čia jos paplito po JAV kaip Meksikietiškoje ir Pietų Amerikos katalikybėje įsitvirtinusių demoniškų dalykų mišinys, bet greitai šie dalykai pasiekė ir ženklų ištroškusius JAV tikinčiuosius.

Suprantu, kad kai kam gali atrodyti keista, jog demonai gali reikštis per Dievo ženklus, bet jei jūs nors kurį laiką lankėte surinkimą, tai žinote, kad yra demonai, kuriems labai patinka ten lankytis ir jiems patinka ten besilankantys žmonės - cha! Žmonės tai pamiršta – Dievas padarys stebuklą, kad kam nors padėtų, tokį kaip danties užpildymas auksu arba kitokį išgydymą tarnavime, bet kai šiaip sau pasirodo aukso dulkės ar plunksnos, žmonės nesugeba atskirti demoniško pasireiškimo nuo ženklų iš Dievo – Jėzus paaiškino, kad taip kaip Jis išvydavo demonus, religiniai lyderiai išvarydavo juos taip pat ir Paulius Efeze darė tą patį (Mato 12:27; Apaštalų darbai 19:13-14).

Aš neabejoju kai kurių stigmų realumu, bet mano įsitikinimu, jos nėra iš Dievo, lygiai taip pat, kaip ir Marijos statula verkianti kraujo ašaromis Salto Grande, Argentinoje arba verkianti Marija stiklo gaubte Monterrey, Meksikoje. Jei tai ne apgaulė, tuomet tai yra demoniškų dalykų ir krikščionių religijos mišinys. Kaip sako Paulius 2 Korintiečiams 11:13-14, pats šėtonas gali apsimesti šviesos angelu, kaip ir jo apgaulingi darbininkai bei melagingi apaštalai.

Ženklai, stebuklai, išgydymai
Didelis paveikslas – žemė restauracijos procese. Romiečiams 8:20-25 pasakyta, kad kūrinija pavergta nuodėmės su viltimi, kad vieną dieną bus išlaisvinta, o dabar „laukia Dievo sūnų apreiškimo“, kad būtų išlaisvinta nuo prakeikimo. Dievas veikia taip, kad žemė būtų restauruota, o žmogus tobulai atstatytas koks jis buvo kadaise. Štai kodėl dabar taip paplitusi humanistinė gamtosauga: pasaulio (ir už jo stovinčios davsios) tikslas – žmogiškomis pastangomis išgydyti žemę, įtvirtinti žmogaus, o ne Dievo atstatomąją valdžią.

Štai kodėl išgydymas yra tai ką Dievas daro – Jis visada siekia atstatyti pilnatvę. Štai todėl Jis daro tokius stebuklus – paverčia vandenį vynu arba padaugina maistą – tai veda žmogų ar procesą link pilnatvės. Štai kodėl Jis suteikia ramybę susiginčijusiai porai, išlaisvinimą surištiems nuodėme – Jis juda link 100% restauracijos ir pilnatvės visuose dalykuose ir kryžius buvo legali priemonė šiam tikslui pasiekti.

Ženklai skirti intelektui, o stebuklai sužadina vaizduotę.

Bet jie kreipia link tobulumo ir kai mes matome Jo aukščiausią kūrinį lojantį kaip šunį (žemesnį kūrinį) arba besiraičiojantį ant žemės kaip gyvatę, tai nėra iš Dievo, ir tai – ne Dievas, nes tai neveda asmens tobulumo link.

Ženklai ir stebuklai pasibaigia tobulumu – tai nukreipta į Kristų. Melagingi ženklai yra nukreipti į save. Tėvas ieško garbintojų, ne aplodismentų, kaip linksmintojas.

Aš buvau susirinkime, kuriame pasirodė aukso dulkės ir daugelis buvo apstulbę... aš pažinojau tą pranešėją ir po visko pasikviečiau jį į šoną. Jis kalbėjo apie aukso dulkes pasirodančias ant išėjusių į priekį pasimelsti žmonių ir šiek tiek ant jo rankų. Kai mes kalbėjomės aš pastebėjau, jog dešinioji jo ranka, kurioje jis laikė Bibliją, laisvai siūbuoja iš dalies ją (Bibliją) paslėpdama. Taigi aš paklausiau, kokią eilutę jis naudoja, o jis nesusimąstęs padavė Bibliją man, kad pažiūrėčiau.


Aš paėmiau ją ir pastebėjau, jog iš visai naujos biblijos kyšo auksiniai lapų krašteliai – stojo triuškinanti tyla – ir jis galiausiai prisipažino: „Galbūt aukso dulkės nuo kraštelių pateko ant mano rankų, kai aš pamokslavau ir tada ant žmonių, kai aš dėjau rankas ant jų“. Gerai, kad jis nors netraukė plunksnų iš rankovių.

Taigi... Viešpats pripildys jus, bet jūs visada turėsite galimybę eiti giliau arba ne. Viskas ką Jis daro mūsų gyvenimuose veda link pilnatvės ir Jis nieko nedaro tik dėl pasilinksminimo. Balansas, balansas, Žodis ir Dvasia visada sutaria ir nieko nėra Žodyje, kas sakytų, jog Dievas vers tave loti, arba šliaužti ant pilvo kaip driežui! Tarnavimas Karalystėje yra savanoriškas, jūs galite eiti giliau arba jei norite – atsitraukti. Toliau aukštyn ir toliau gylyn!

Kitą savaitę - nauja tema… būkite palaiminti!


2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 3 dalis (Ar tai Dievas, kai žmogus purtosi?)

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 27 d.,


Sveiki,
Praeitą savaitę aš dalinausi tuo, kad Dievas niekada nevers asmens prarasti savitvardą purtimosi metu. Bet tai nereiškia, kad žmogaus kūnas Dievo buvime nesikrato ir nejaučia šilumos – tai gali vykti.

Dangus yra sukurtas, bet žemė – suformuota
Tikinčiojo dvasia buvo perkurta Dievo Dvasios ir todėl ji gali pakelti dangaus pilnatvę, bet žmogaus kūnas šiame mūsų amžinojo gyvenimo etape yra suformuotas iš žemės, ir viskas, kas yra iš žemės, yra žemesnio lygio kūrinija nei dangaus kūnai, taigi jie ne taip gerai reaguoja su Dvasios dalykais.

Kaip elektros viryklė, turinti elementus, kurie priešinasi į ją tekančiai elektros srovei ir dėl to ji įkaista, taip ir žemės kūnai reaguoja į Dievo Dvasią ir priešinasi jai.

Asmuo, atsidūręs Viešpaties buvime, gali jausti šilumą, „šiurpuliukus“, galūnių drebėjimą ir silpnumą kūne. Jeigu jėgos būna šiek tiek daugiau, kaip ir viryklės viršutinė dalis, kuri daugiau įkaista, nes daugiau elektros įteka į ją, taip ir žmogaus kūnas gali „nukristi dvasioje“. Tai yra prastas terminas apibūdinantis asmenį, kuris praranda fizinę jėgą ir dėl to nukrenta. (Angliškai šis terminas „slain in the spirit“ pažodžiui yra verčiamas „užmužtas dvasioje“, todėl autorius jį įvardiną kaip prastą terminą – vert.)

Jei jėgos dar šiek tiek padaugėja, asmuo gali patirti transą ar viziją, kaip Petras Apaštalų darbų 9 skyriuje, arba giliai užmigti ir kartais pergyventi nuostabių dalykų su Viešpačiu, nors kartais po to jie nieko neprisimena.

Jei jėgos būtų pakankamai daug, ji nužudytų žmogaus kūną. Taip įvyko Uzai 2 Samuelio 6:6-7, kuris prilaikė Sandoros skrynią, kad ji nenukristų, kuomet Dovydas ją neteisingai vežė jaučiais užuot nešus ant kunigų pečių. Jei jėga padidėtų dar daugiau nei užmušti žmogų, tai ji pakeistų žemiško kūno molekulių sistemą, ir jis taptų dangišku kūnu. Taip įvyko Jėzui Jo prisikėlimo metu* ir tai atsitiks visiems tikintiesiems, kai mūsų žemiški kūnai bus pakeisti dangiškais**.
*Romiečiams 6:4 sako, kad Jėzus buvo prikeltas Tėvo šlove. ** 1 Korintiečiams 15:35-55.

Aš rašiau, kad pasidalinsiu apie Dievą, velnią ir kūniškumą... čia apie kūniškumą
Kai asmuo jaučia, kad Šventoji Dvasia ateina ant jo ir jo kūnas pradeda drebėti, tai gali būti natūrali kūno reakcija į Šventosios Dvasios veikimą, nes jis padarytas iš žemės ir priešinasi Šventajai Dvasiai.

Bet mano požiūris, kurį išdėsčiau praeitą savaitę yra toks – Pauliaus teisingai rašė* - Dievas niekada neprivers tave prarasti savitvardą. Asmuo gali pasiduoti tam purtimuisi, nes jis nebuvo išmokytas, kad gali jį sustabdyti, nors vis dar jaustų patepimą. Aš mokiau metų metais pagal *1 Korintiečiams 14:32.

Tipinio pokalbio metu paklausdavau jų, kodėl jie purtosi. Jei jie jaučia Dievo buvimą, paprastai jie pasakytų kažką tokio: „Taip, tai nutinka man Dievo buvime“, nes jie pažįsta savo kūną ir kaip jis reaguoja, nes kiekvienas asmuo yra skirtingas.

Tada aš primindavau Pauliaus mokymą ir paprašydavau juos kontroliuoti savo purtimąsi (pvz. ranką), ir kai jie tai darydavo, aš toliau jų klausdavau, ar jie tebejaučia buvimą, ir jie visada atsakydavo, kad – taip. Per porą minučių jie liaudavosi putęsi, ir pasitikrinę suvokdavo, kad jaučia Viešpaties buvimą dar stipriau.

Dabar jie jau pamokyti rašto ir Dvasios kelių. Todėl daugiau nesusitelkia į save ir savo purtimąsi, bet jau gali susitelkti į Viešpatį ir priimti iš Jo.

Neišmanantys lyderiai
Taip atsitinka, kad pastoriai ir tarnautojai yra neišmanėliai, o atvirai kalbant, kartais naudoja šitas žmonių reakcijas į Dvasią, egoistiniams tikslams ir tarnavimui išpūsti, nes naujienos apie purtimąsi daugelio akyse pakelia jų tarnavimą.

Ir kadangi jie sąmoningai nepažįsta Dvasios kelių ir žmogaus kūno, tai sukuria neblogą reginį. Geravaliams žmonėms apsilankius pas juos leidžiama purtytis, konvulsyviai elgtis, raičiotis, loti, juoktis ir daryti visokius panašius dalykus, kai jie tam pasiduoda. Jie net nesuvokia, kad Dievas niekada nevers tavęs prarasti savitvardą.

Dievas niekada Savęs nenutraukia, taigi Jis neskatins vieną žmogų mokyti, kai tuo metu kitas žmogus suole kreipia į save dėmesį besijuokdamas ir purtydamasis – tarnautojas turi pakalbėti su tuo žmogumi ir pamokyti jį kaip reikia atgauti savo kūno kontrolę, arba leisti susirinkime viems pradėti juoktis arba visiems purtytis. Dievas nėra pasidalinęs, ir neprieštarauja Savo tikslui susirinkime Pats Save pertraukdamas.

Ir yra tokių, kurie purtosi, nes mėgsta dėmesį, nesveikai mąstydami, kad jie yra dvasingesni, nes purtosi. Bet kas tada, jei tas purtimasis yra ne kūniškumas, o demonas?

Kaip Šventoji Dvasia atidengia demoną ir jis pradeda pasireikšti
Mato 12:25-28 Jėzus yra kaltinamas, kad išveja demonus velnio jėga, bet Jis atsako: „Jeigu aš Belzebubo jėga išveju demonus, tai kokia jėga jūsų sūnūs juos išveja? Dėl šitos priežasties jie bus jūsų teisėjai. Bet jei Aš išveju juos Dievo Dvasia, tada pas jus atėjo Dievo Karalystė.“

Jėzus tada ir dabar išvarinėdamas demonus dirbo kartu su Šventąja Dvasia, nes Jo visas tarnavimas yra bendradarbiavimas su tuo, ką Tėvas nori daryti per Savo Dvasią*. Jėzus nepasikeitė, tai reiškia, kad mes kaip Jo kūnas taip pat turime bendradarbiauti su Šventąja Dvasia. * Jono 5:19

Nei vienas pats neprieina prie asmens ir nepasako: „aš įsakau tai dvasiai tavyje pasišalinti“ – išimtis rašte, kai žmogus žino, kad turi dvasią ir nori ją išvyti. Kartu su Šventąja Dvasia to žmogaus valia ištraukia dvasią į šviesą, kad ji būtų išvyta, arba pradėjus reikštis apsėsto sūnaus dvasiai tėvas prašo už jį.

Atkreipkite dėmesį, Jėzaus tarnavime, kai Jėzus išvarydavo dvasias, jos pasireikšdavo ir tuomet „Šventoji Dvasia išvilkdavo jas į paviršių“. Mes tai matome Mato 15:21-28 iš moters pokalbio su Jėzumi, kad moters duktė buvo akivaizdžiai varginama, ir Mato 8:28-34 pas Jėzų atėjo du demonų apsėsti vyrai, demonai reiškėsi ir Jėzus juos išvarė.

Mato 1:21-26 Jėzus moko ir Jo mokymo metu demonas žmoguje ima reikštis, ir Jis išvaro tą dvasią. Morkaus 5 skyriuje vyras su 2000 demonų vadovaujamų Legiono atbėgo pas Jėzų, kad būtų išlaisvintas.

Pauliaus atveju mes matome tą patį bendradarbiavimą su Šventąja Dvasia Apaštalų darbų 16 skyriuje. Jį sekė vergė mergina su „būrimo dvasia“ sakydama: šitie vyrai yra aukščiausiojo dievo tarnai ir rodo mums kelią į išgelbėjimą“. Graikų kultūroje tai buvo Dzeusas, dangaus dievas, taigi dvasia melavo apie Paulių ir Silą, ir Paulius išvijo ją, kai ji pasireiškė.

Kaip buvo tada taip yra ir dabar; Gyvas Žodis ir Dvasia sutinka ir veikia kartu
Žmogus konvulsyviai purtosi, nes taip elgtis verčia demonas, kai žmogus jo visiškai, arba beveik nekontroliuoja. Šventoji Dvasia įtakoja jį pasireikšti, kad jis būtų išvytas. Žmogus, kuris konvulsyviai purtosi labai lengvai gali susivaldyti.

Jei tu paklausi asmenį, ar tai Dievas ant jo, arba, jei Dievas ant jo, nes jis turi demoną, jūs suprasite iš jo reakcijos. Demonas visada atsakys pilnu neapykantos balsu. Iš kūniškos pozijos žmogus pažiūrės į jus taip, lyg jūs esate apsikvailinęs dėl to, kad manote, jog jis turi demoną. Jei tai demonas, liepkite jam išeiti, o jei tai kūniškumas, bandykite padėti žmogui jį sukontroliuoti. Ir jeigu jis nebendradarbiaus, tada žinokite, kad jūs turite pasitraukti, ne todėl, kad jums nerūpėtų, bet todėl, kad jis nenori.

Aš niekada nepamiršiu, ką sako argentiniečiai... Taigi kitą kartą argentiniečiai, iš kur kilo aukso dulkės, plunksnos ir brangakmeniai... iki tada, būkite palaiminti!



2015 m. liepos 22 d., trečiadienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 2 dalis (Purtymasis)

JohnFenn, 2015 m. birželio mėn. 20 d.,

Sveiki,

Praeitą savaitę aš aptariau du atvejus, kai Dievo buvimas sukėlė Abraomui ir Adomui gilų miegą. Šiandien aš aptarsiu daugiau pavyzdžių iš Rašto: kaip asmuo reaguoja į Dievo buvimą ir, koks yra demonų poveikis. Įžvelgdami skirtumus, galime teisingai vertinti, kai asmuo tarnavime pradeda panašiai elgtis.

Pamatas - Dievas visada jums palieka teisę kontroliuoti
Dievas niekada nepadarys taip, kad jūs negalėtumėte kontroliuoti savo kūno. Paulius rašydamas korintiečiams, pateikia socialinius patarimus kaip elgtis mišrioje kompanijoje, kai esi svečias kieno nors namuose. Jūs galite prisiminti, jog Korinto surinkimą sudarė žydai, graikai ir romėnai, jie susirinkdavo romėno Justo namuose. Apaštalų darbai 18:7-8.

Todėl 1 Korintiečiams 14:26-32 Paulius rašo apie kalbėjimą paeiliui, ir jei tu turi žodį iš Dievo, bet nėra galimybių pasidalinti, pasilaikyk jį sau (ir tu nenusidėsi). Jis taip pat sako, kad jeigu turi žodį ir šalia esantis žmogus taipogi turi žodį, tuomet pirma leisk jiems kalbėti. Kitaip tariant, bendrauti namų surinkimuose reikia gerų manierų ir mandagumo.

Taip pat Paulius moko, jog turi būti apsvarstoma viskas, ką tu beteigtum. Jeigu tu teigi, jog turi žodį iš Dievo ir paskelbi jį garsiai, tai nereiškia, jog visi 100% susirinkusiųjų priims tai kaip iš Dievo. Gali būti mestas iššūkis tam, ką pasakei – žodis gali būti priimtas arba atmestas. Nei vienas neturi teisės peržengti asmeninės ribos, o tuo pačiu, kiekvienas turi teisę atmesti tuos esą „žodžius iš Dievo“, kažkurio teigimu skirtus visiems. Reikia vadovautis meile ir mandagumu.
Paulius tai apibendrina šitaip: „Nes pranašų dvasios paklusnios pranašams“ (32 eilutė).


Kitaip tariant – bet kas, ką beturėtum iš Dievo, tu gali suvaldyti. Šiose eilutėse jis akcentuoja, kad viskas būtų daroma tvarkingai, mandagiai ir su supratimu, jog esi svečias kieno tai namuose – bet kuri tema, kurią manai jog esi gavęs iš Dievo, turi sulaukti savo eilės, o kartais gali būti ir visai nutylėta. Kad ir ką būtum gavęs iš Dievo, vis tik yra tema tau pačiam!

Priešingai nei demoniški dalykai, Dievas niekada nevers tavęs elgtis taip, kad negalėtum savęs kontroliuoti:
„Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: „Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų, jis mano vienturtis. Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga pradeda rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja.... Dar jam besiartinant, demonas parbloškė jį ant žemės ir ėmė tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui“ Luko 9:38-42.

Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko... Jėzus sudraudė jį: ‚Nutilk ir išeik iš jo!‘ Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo“ Morkaus 1: 23-24.

Raštas moko, kad Dievas visada leidžia žmogui save kontroliuoti, bet velnias elgiasi priešingai. Liūdna, jog daugelis lyderių šiandien nesupranta, kad mato demoniškus pasireiškimus. Jie nežino, kaip paaiškinti savo žmonėms skirtumus tarp Dievo, velnio ir kūniškumo (daugeliui tiesiog patinka jiems rodomas dėmesys, kai jie kratosi ir patiria konvulsijas).

Išvadavimas prie pakylos
Aš buvau didelio surinkimo tarnautojų komandos narys, įpareigotas priimti grupę prabudimo šauklių, kurie ketino surengti seriją susirinkimų, atnešiančių „prabudimą“ į Tulsą, pilnų visokio purtymosi, traukulių, šaukimo ir rėkimo. Tuo pasižymėjo Toronto, Brownsville, ir Smithton prabudimai. Aš neišsiaiškinau iš kur ši komanda atvyko, bet ji buvo viena tokių.

Aš stovėjau ant sakyklos pakylos, 30 pėdų (9.5 metrų) nuo jaunos moters, ji buvo mano direktoriaujamos mokyklos studentė. Nuskambėjus kvietimui išeiti į priekį prie pakylos, ji išėjo ir ėmė pašėlusiai kratytis. Aš iš karto supratau, jog tai dėl demono, bet svečias „prabudimo šauklys“, prisiartinęs pasakė moteriai, kad tai Dievas ją liečia ir, kad ji tiesiog turi Jam šaukti.

Aš maniau, kad jie išvys demoną, bet jie tik skatino ją dar daugiau rėkti Dievui, nesuprasdami, jog tai demono pasireiškimas, o ne Šventosios Dvasios „palaima“ ar panašiai. Jie nesuvokė, kad ta vargšė moteris turėjo dvasią, kurią reikia išvyti.

Tą kartą aš buvau šeimininkas ir žinojau apie savo valdžią Dvasioje, nes aš buvau atsakingas už susirinkimą, tuos svečius ir turėjau aukštesnę valdžią nei jie. Bet nenorėdamas sudaryti keblumų besisvečiuojančiam pranešėjui ir tai jaunai moteriai, aš žvelgiau į ją vis dar smarkiai besipurtančią, ir beveik pašnibždomis pasakiau: „Aš turiu didesnę valdžią nei tu piktoji dvasia ir Jėzaus vardu įsakau tau, dabar pat išeik iš jos!” Niekas manęs negirdėjo, tik demonas.

Tučtuojau ji nukrito kaip maišas ant grindų, atrodo kelioms sekundėms prarado nuovoką ir užmigo. Kai besisvečiuojantis pranešėjas priekyje toliau meldėsi už kitus, aš perėjau skersai pakylą ir atsistojau prie krašto. Kai moteris pabudo, pasiūliau pasimelsti už ją ir ji noriai sutiko.

Ji apibūdino kančią, kurią kentė, kai tarnautojas skatino ją rėkti Dievui, jos viduje vyko balsų kova, kuri ją plėšė į dalis. Viena vertus, ji išgirdo neapykantą Dievui ir rėkė dėl to, jog buvo verčiama teigti priešingai, nes ji myli Dievą, ir nori būti laisva - būtent tai ir sukrėtė mane - ji troško, kad tarnautojas ją išlaisvintų, bet jis to nedarė.

Ji nežinojo kaip tai atsitiko, bet staiga kažkas iš jos išėjo, jai vėl pasidarė ramu, tačiau jautėsi tuštuma. Aš papasakojau jai, kad išvariau tą dalyką iš jos ir liepiau atleisti pranešėjui už neišmanymą, nes jis nesuprato. Tada uždėjau ant jos rankas, kad ji naujai prisipildytų Šventąja Dvasia ir nedelsiant Šventoji Dvasia ją pripildė; jos rankos pakilo, per veidą ritosi džiaugsmo ašaros, ji sakė, kad jaučia ramybę, kurios iki tol neturėjo, būtent to ji ir buvo išėjusi į priekį.

Tas demonas įėjo į ją tada, kai ji dar nepažinojo Viešpaties, tačiau dabar jis buvo nebesvarbus, tą vasarą ji buvo tik ką atgimusi ir apsisprendusi lankyti Biblijos mokyklą bei sužinoti daugiau.

Ir vėl – žiūrėk į raštą arba kaip reaguoja mūsų kūnai į Dievo Dvasią
Jono 18:5-6 valdžios atstovai atėjo į Getsemanės sodą suimti Jėzaus, tekstas teigia: „Jėzus paklausė jų: ‚Ko ieškote?‘ Ir jie atsakė: ‚Jėzaus iš Nazareto‘ Ir Jis tarė jiems: ‚AŠ ESU‘ ir tuomet jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.”

Čia tas atvejis, kuris vadinamas ‘nukritęs dvasioje‘, kai Dievo jėga yra tokia stipri, jog žmogaus kūnas neatsilaiko ir tiesiog krenta ant žemės, nes AŠ ESU yra tas, kuris pasirodė Mozei degančiame kūme. Jėzus savo arešto metu pasakė, kad Jis yra AŠ ESU su tokia jėga, kurios pasekoje Jo grobikai atšoko ir nukrito ant žemės. Tuo Jis norėjo pasakyti, jog Jis laisva valia vykdo savo likimą, Jis paprasčiausiai palaukė kol jie atsigaus, nusipurtys dulkes ir suims Jį.

Mato 14:27-28 Jėzus teigė esąs AŠ ESU, kai Jis atėjo vandeniu iki valties, Jis pasakė: „Būkite drąsūs, AŠ ESU, dabar liaukitės bijoti“. Į tai Petras atsakė: „Viešpatie, jei tu esi (AŠ ESU), įsakyk man ateiti vandeniu“. Tučtuojau Jėzus tarė: “Ateik“.

Jis taip pat teigė esąs AŠ ESU Jono 8:58: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, AŠ ESU!“

Ir Jonas vėliau rašys Apreiškimo 1:17, kad jis buvo ‚Dvasioje‘ ir matė Viešpatį šlovėje, Jo balsas buvo kaip trimitas ir veidas, ir plaukai ryškiai balti, o akys kaip liepsnos, ir jis sakė: „Aš puoliau prie Jo kojų, kaip miręs žmogus“. O Viešpats palietė jį ir liepė jam nebijoti.

Panašu, kad tai buvo atvejis, kai žmogus ‚krinta dvasioje‘, nes išsigąsti, tai kitas veiksmas, tai ne tas pats, kuomet pamatai Jį ir „tapti lyg negyvas“.

Aplink tiek daug purtymosi
Kaip matėme Rašte aukščiau, Dievo buvime kūnas netenka jėgų, per amžius tai apibūdinama kaip nualpimas, arba pagal rašto kalbą, tai tolygu tapti lyg negyvu (kritusiu). Bet nėra rašte pavyzdžio, kur asmuo praranda kontrolę ir purtosi, tik demonai valdo žmogaus kūną taip, kad jis praranda kontrolę. Kitą kartą: ko manęs paklausė argentiniečiai... iki tada, likite palaiminti.


2015 m. liepos 21 d., antradienis

CWOWI Naujienlaiškis. Birželis 2015

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 17 d.,

Sveiki,
Koks užimtas laikas! Čia naujienos, ir mintys iš mano širdies apie tai, kur aš keliausiu šią vasarą.

Kelionės šį pavasarį – kelionės į Olandiją ir Suomiją buvo nuostabios, ir aš toliau prisimenu tą nuostabų laiką. Konferencijos metu Olandijoje Viešpats parodė Save daugeliu skirtingų būdų – pradedant didžiuliais angelais, kuriuos daugelis iš mūsų matė ar jautė per visą kambario perimetrą ir raginimu priimti atsakomybę už tai, ką mes išmokome bei daryti tai, pritaikant mūsų gyvenime. Viską apjungė nuostabaus garbinimas.

Garbinime buvo mušamųjų instrumentų solo su būgnų dėže, dažnai JAV vadinama „Cajun būgnų dėžė“. Solo buvo su tokiu patepimu, kad buvo paliestas kiekvienas, ją lydėjo smuiko solo, kuris tarnavo gydymui... tai buvo žavinga. Buvo keletas išgydymų, bet dar kartą, tai buvo draugysčių atnaujinimo ir naujų užmezgimo metas to ypatingo savaitgalio metu, o prie to labai prisidėjo tai, kad mes buvome konferencijų centre, taigi, taip pat visi kartu ir valgydavome.


Suomija buvo nei kiek ne mažiau nuostabi, nors labai skyrėsi, nes užuot rengę centrinę konferenciją, mes važinėdavome kiekvieną dieną kartais iki 3 valandų už Helsinkio ribų (ir grįždavome naktį atgal). Per 5 dienas aplankėme 10 namų surinkimų, kiekvieną dieną susirinkimas prasidėdavo 11val. ir tada vykdavome į kitą susirinkimą 17 val. Man teko pamatyti suomių tipo namų surinkimą, kuris labai skyrėsi, bet visi buvo pilni Viešpaties meilės. Pirmas susirinkimas buvo Tampere mieste nepalietiškame restorane. Krikščionys savininkai, kurie buvo ir susirinkimo šeimininkai, prašė melstis už mylimuosius Nepale ištiktus žemės drebėjimo, ir Viešpats suteikė visiems Savo ramybę bei užtikrintumą. Visi susirinkimai buvo patepti, kiekvienas vis kitoks ir padrąsinantis. Paskutinę dieną Helsinkyje aš tarnavau krikščioniškoje TV7 programoje „Šventosios Dvasios naktis“ ir po to maždaug valandą meldžiausi už žmones – tai buvo tikrai geros kelionės!

Vasaros tarnavimo kelionės – Tulsa, Heis, KS, Sietlas,Vankuveris, Osavatomis, KS
Sekmadieį, birželio 28 dieną aš kalbėsiu ispaniškame Victory Krikščionių Centre Tulsoje, jų 81-oje ir Delaware auditorijoje 9 ir 11 valandos tarnavimuose. 11val. tarnavimas, – tai jų ispanų Victory Biblijos Koledžo pabaigimo minėjimas, ir aš esu palaimintas, kad jie pakvietė mane kalbėti.

Liepos11-12 dienomis aš būsiu Heis mieste, Kanzaso valstijoje, rašykite man e-laiškus dėl detalių. Sietlo srityje būsiu rugpjūčio 2-3 dienomis ir bandysiu susitikti su draugais tame rajone. Keletas iš jūsų kiekvieną mėnesį siunčiate man paaukojimus, bet man sunku susisiekti su jumis, nes jūs žinote mano seną telefoną/e-paštą. Jei jūs gyvenate kažkur netoli Sietlo regiono, prašau parašykite man e-laišką cwowi@aol.com ir mes galėsime susitikti kartu pavalgyti ar susirinkime, taigi praneškite man.

Rugpjūčio 4-5 dienomis aš būsiu Victoria ir Nanaimo Vankuverio saloje, tada 7-8 dienomis Abbotsford (į Rytus nuo Vankuveriu). Rugpjūčio 22-23 –Osawatomie, KS – tai auditorinis surinkimas kurio pastoriai Debra ir Pat Huss yra mano geri draugai. Kai aš buvau tenai prieš kelias savaites, Viešpats pasirodė man ir kitiems, ir pasakė man grįžti tenai garbinimo ir asmeninio tarnavimo tikslu, ir dėti rankas ant kiekvieno. Taigi šeštadieno vakarą 8/22 bus tas susirinkimas, po to sekančią dieną aš tarnausiu sekmadienio susirinkime.

Kriso vonia beveik baigta, jau yra šviesos virš kriauklės, ir po trijų su viršum savaičių atveš neįgaliems pritaikytą kriauklę, ir tada kai santechnikai ją pakabins, darbas bus baigtas – mes pasiruošę jau užbaigti šį projektą! Ačiū už jūsų maldas ir paaukojimus, dar reikia apie 1000$ dušo kėdei tinkamiems ratams, tualeto šalutiniams bėgiams, dušo bėgiams įrengti, tada mes baigsime, valio!

Finansai – Šį pavasarį turėjome daug išlaidų, pradedant asmeniniais poreikiais ir užmokesčiais, mokesčių mokėjimo pasikeitimu, didžiulės remonto išlaidos, problemos susiję su Krisu ir jo priežiūra globos namuose, taip pat tarnavimo kelionė Jungtinėse Valstijose, kuri kainavo virš 1500$ -skrydis/ motelis/ automobilis, ir niekas nebuvo kompensuota. Tai buvo dalinai dėl aplinkybių, kurių negalėjau įtakoti, bet kartu su kitomis išlaidomis tai tikrai mus sunkiai prispaudė.

Faktiškai, e-naujienlaiškio išsiuntimas šiuo metu sustabdytas iki to laiko, kol mes turėsime pakankamai lėšų padengti su tuo susijusioms išlaidoms. Mes labai vertiname jūsų maldas, davimą, ir dalinimąsi jūsų maldų poreikiais. Mes tiesiog plečiamės įvairiomis kryptimis ir mums reikia jūsų maldų. Labai jums ačiū, kad esate su mumis.

Santykiais pagrįstas tikėjimas
Aš visur pastebiu porų ir šeimų norą pradėti namų surinkimus susidedančius tik iš jų vienų. Per tuos daugiau kaip 13 metų, nuo tada, kai pradėjome CWOWI, mes stebėjome pasikeitimą Kristaus Kūne. Pradžioje mes matėme kai kuriuos žmones, kurie norėjo pradėti namų surinkimą dalinai dėl to, kad auditoriniame surinkime buvo sužeisti. Daug pačių populiariausių namų surinkimų autorių rašė ir kalbėjo tuo metu motyvuojami to susižeidimo ir todėl buvo labai priešiški bet kam, kas vadinama „vadovavimas“, ir dauguma netgi nedalyvavo jokiame namų surinkime, ir niekada nei vieno nepradėjo, bet kalbėjo ir rašė apie tai.

O tiems, kurie norėjo pradėti namų surinkimą dėl savo susižeidimo, mes turėtume padėti išgyti, nes tai nėra priežastis dėl kurios reikia kurti surinkimą.

Tada mes matėme žmones, kurie norėjo būti namų surinkime tik todėl, kad norėjo daugiau Dievo. Tai dažniausiai buvo žmonės turintys didelį patyrimą auditoriniame surinkime, bet jų motyvas nebuvo įsižeidimas, jie tik norėjo daugiau Dievo.

Jie suvokė, kad kur 2-3 susirinkę Jo vardu, ir Jis ten yra, ir mes matėme mažas grupes, dažnai naudojančias auditorinio surinkimo terminologiją: „Dievas pašaukė mane kurti namų surinkimus“, jie buvo užsidegę, bet dar nesuprato, kad namų surinkimų negalima pradėti taip, kaip pradedami auditoriniai surinkimai.

Namų surinkimai atsiranda natūraliai, jie išplaukia iš asmens, ar grupės intymumo su Viešpačiu, ir dinamiško grupės bendravimo tarpusavyje. Kai jie natūraliai netelpa į vienus namus, ir kai viena svetainė jau būna per maža, grupė iš tų namų pasidaugina ir pradeda paeiliui kiekvieną savaitę keisti namus ir tuos, kurie vadovauja susirinkimams, bet išlaiko ryšius su susirinkimu, iš kurio jie išėjo. Mes matome, kad būtent toks yra namų surinkimų vystymasis.

Bet praeitais metais, buvo didžiulis pasikeitimas – šeimos ir poros pradėjo surinkmus, sudarytus tik iš jų pačių – daugiau nelaukdami tų, kurie prisijungs prie jų – jie sakė „imkim tai ir darykim“, ir pradėjo susirinkimus tik šeimoje, ar net gi iš dviejų individų.

Nors tie individai labai norėtų, kad kiti prisijungtų, jie daugiau nelaukia kitų, kol jie susidomės, jie tiesiog pradeda ir laikui bėgant papasakos kitiems, ką jie daro, ir tikisi, kad ir kiti panorėtų prisijungti.

Ne 1 asmuo - aš taip pat mačiau, kaip į kai kuriuos surinkimus įslenka pasitenkinimas savimi. Pasitenkinimas apibūdinams kaip „pasitenkinimas savimi, ramus malonumas arba saugumas, dažnai nusuvokiant apie potencialų pavojų ar grėsmę“. Pasitenkinimas dažnai įslenka, kai ateina vasara ir tie žmonės, kurie gyvena į šiaurę nuo ekvatoriaus, yra užimti įvairiais dalykais, todėl susirinkimai su šventaisiais paaukojami dėl atostogų, giminių susitikimų, ir išvykų į gamtą.

Kartais aš matau kaip namų surinkimas vėl nuslysta į auditorinio stiliaus kelią, kai 1 žmogus ima dalintis savaitė po savaitės, arba kai ji/jis to nedaro, visi elgiasi kaip studentai su mokytoju, laukdami, kada tas x asmuo pakomentuos – tai mirties nuosprendis namų surinkimui.

Kitus kartus jaučiamas atsiribojimas ir atrodo trūksta krypties, kai visą vasarą žmonės atostogauja su šeima, ar daro kitus dalykus – tai normalu ir viskas grįš į įprastines vėžes, kai visi sugrįš į darbą ar mokyklas.

Raktas yra santykiai. Jei tu turi santykiais paremtą tikėjimą ir tarnavimą, tu bėgi ilgą distanciją per gyvenimo sezonus ir kalendorinius sezonus. Mums pasakyta, kad žemė bus atnaujinta ugnimi, bet žmonės yra amžini. Tai reiškia 500 metų nuo dabar mes vis dar pažinosime vienas kitą – 1.000 metų nuo dabar – taip pat, 10.000 – mes vis dar vis prisiminsime šituos laikus Kristuje ir mūsų santykiai bus tik stipresni. Tai, ką mes turime Kristuje yra amžina ir niekada nebus prarasta.

Jei tu turi amžiną perspektyvą tuomet tu suvoki, kad bus laikas, kai kažką prarasi ir kažką atrasi, bus pakilimai ir nusileidimai, ir tiems santykiams besitęsiant bus sezoniniai pasikeitimai. Nesijauskite nesaugūs, žinokite, kad ateis rugsėjis, ir žmonės vėl sugrįš į įprastą dienotvarkę darbe ir mokyklose – liaukitės būti nepasitenkinę, bet melskitės už tuos, kuriuos mylite ir žinokite, kad viskas sugrįš į įprastines vėžes.

Po šios einamosios Savaitės Minčių serijos aš papasakosiu savo dvasinį sapną, kuris mane privertė stebėtis tuo, kas laukia Kristaus Kūno – taigi skaitykite apie tai po poros savaičių.

Aš taip pat noriu pasakyti apie šio ir sekančio mėnesio CD/MP3 serijas. Yra daugybė mokymų apie dvasines dovanas, bet šis mokymas yra apie tai, kas daro tave „tavimi“. Tu matysi savo asmenybę, kaip Viešpaties asmenybės dalį, ir suvoksi, kad tai, kas tave motyvuoja ir įkvepia yra Šventosios Dvasios pasireiškimas, lygiai taip tarytum tu pranašautum, kaip Izaijas, ar būtum apaštalu kaip Paulius – bus atnaujintas pasitikėjimas tuo, kas yra tavo viduje.

Ačiū už maldas ir šio mėnesio paaukojimus, mums tikrai jų reikia – labai plečiamės į visus šonus. Ačiū jums! Būkite palaiminti!

John ir Barbara

2015 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 1 dalis (Kapų siurbimas)

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 13 d.,

Sveiki,
Kartais atsitinka taip, kad asmens dvasia būna sužadinta taip, kaip Pauliaus, kai jis pamatė Atėnų miestą visiškai panirusį į stabmeldystę*, štai kaip aš jaučiuosi, kai girdžiu apie naujausius keistus populiarius mokymus sklindančius iš Bethel Church Reddingo mieste Kalifornijoje ir iš surinkimų panašių į šį. Tuos mokymus vadina „kapų siurbimas“ (angl. 'grave sucking'). *Apd 17:16

Dabar aš nekalbėsiu apie drebėjimą ir konvulsijas, apie tai rašysiu vėliau šioje serijoje – parodysiu, kas yra iš Dievo, kas iš velnio, o kas yra kūniškumas, bet šiandien aš kalbėsiu apie keistą populiarų mokymą: „kapų siurbimas“, arba „patepimo gaudymas“.

Kas tai yra „Kapų siurbimas“?
Kapų siurbimas yra tokia tikinčiųjų praktika, kai jie eina į kapines prie mirusių šventųjų kapų, kad fiziškai kontaktuotų su kapu ir gautų mirusio žmogaus patepimą perdavimo būdu per kontempliatyvią maldą. To siekdami žmonės dažnai sėdi, guli, arba deda rankas ant kapo arba antkapio.

Prielaida tokia, kad žmonės tikisi, jog nuėję prie mirusių žmonių kapų ir „pagaudami“ to asmens patepimą jie greitai gaus daugiau dvasinės jėgos arba padarys šuolį savo dvasiniame gyvenime ar likime. Tai aiškinama, kaip dvasinio palikimo gavimas, ir kaip staigi didžiulė investicija, kuri gali pakeisti gyvenimą. Jie taip pat moko, kad staigiai gautas dvasinis palikimas įgytas kapuose, gali jų dvasinį gyvenimą greitai pastūmėti link progreso.

Tai klaida, kuri iškreipia Senajame Testamente aprašytą įvykį, kai du žmonės laidojo trečią, ir kai jie pamatė, kad atjoja maobtų raiteliai*, ir tuomet norėdami greitai pasišalinti iš įvykio vietos, jie greitai nuleido numirėlį į kapą, kuris buvo šalia Eliziejaus kapo. Jų didžiam nustebimui, jis palietęs Eliziejaus kaulus grįžo į gyvenimą.* 2 Karalių 13:20-21

Kapų siurbimas, kaip jie moko, darymas to paties dalyko dvasioje – gaudymas ant mirusio žmogaus pasilikusio patepimo. Kai aš pirmą kartą išgirdau apie kapų siurbimą, aš pagalvojau, kad tai pokštas, bet kuo daugiau aš tuo domėjausi, tuo labiau įsitikinau, kad tai yra liūdna tiesa. Nuo tada aš praleidau 3 dienas Redinge ir sužinojau apie tai dar daugiau, nei norėjau. Aš tiesiog negaliu atsikratyti savo liūdesio ir sielvarto dėl tų apsigavusių sielų, kurios tai praktikuoja.

Skaitytojai gali lengvai panaršyti Internete ir sužinoti daugiau apie šią praktiką ir netgi pamatyti tarp kitų nuotraukų viešai publikuojamą Bill Johnson žmonos Beni nuotrauką, kurioje ji guli ant C.S.Lewis‘o kapo plokštės „siurbdama kapą“, taipogi Bethel studentai tą patį daro prie Evan Roberts kapo Welse.


Prieš kažkiek tai metų per televiziją buvo rodoma laida, kuri prasidėdavo tokiais žodžiais, kad susprogo kosminis laivas, ir tada jie aptardavo per praeitą amžių įvairius nedidelius atradimus, kurie įgalino technologijas šiandien sukurti tokį prietaisą.

Štai būtent ką aš ir darau šioje serijoje – nesusitelkiu į klaidą, bet ieškau praeityje tos tiesos ir kuomet viską apibendrinsime ta tiesa mums padės teisingai suprasti, kas ir kodėl vyksta.

Šiek tiek istorijos, ir ką Viešpats man pasakė
Tai gali nustebinti kai kuriuos, kai jie sužinos, kad 1700-aisiais per Europą, Britaniją ir visai neužilgo per JAV, nusirito prabudimo banga, kuri palietė presbiterionus, metodistus, baptistus bei Kristaus mokinių kongregaciją. Drebėjimas, purtymasis, raudojimas, kritimas ant žemės – visa tai, jie sakė, kad yra ženklai, jog ant asmens nužengia Dievo jėga.

Jungtinėse Valstijose mes turėjome „Purtytojus“, kurie buvo dėl to žinomi, nors dabar jie yra žinomi tik dėl Shaker stiliaus baldų. Ir, žinoma, daugelis žino apie kvakerius, kurie akivaizdžiai drebėjo, bet atsisakė purtytis.

John Wesley laikė šituos kūno judesius natūraliomis kūno reakcijomis į Dievo Dvasią ir meilę, vietoj to, kad tai laikyti visiškai antgamtiniu įvykiu. 1800-aisias žmonės, tokie kaip Finėjus, liudijo apie tokius atsitikimus susirinkimuose, bet 1970 metais, kai aš atėjau pas Viešpatį, sekmininkai buvo vadinami „besiraičiojančiais šventaisiais“.

Besiraičiojantys šventieji
Barbara ir aš atgimėme ir buvome pripildyti Dvasia, kai buvome paaugliai. Mes tada 2-3 dienas per savaitę lankėme charizmatines namų grupeles, kurių jos mama nesuprato, nes ji pažinojo tik savo vokišką liuteronišką ankstyvojo 20-ojo amžiaus kultūrą.

Taigi, kai Barbara ir aš nutarėme tuoktis jos šeimos kongregacinėje bažnyčioje, mama visai nuoširdžiai paklausė mūsų, ar per vestuves bus sukinėjimosi į visas puses ir raičiojimosi ant grindų, nes to nedarydavo jos kongregacijoje. Barbaros mamai akivaizdžiai palengvėjo, kai mes užtikrinome ją, kad nebus nieko iš to, ką ji paminėjo (nors aš desperatiškai norėjau jai pasakyti, kad mes galbūt išvysime kokį vieną demoną ar net du ir pasižiūrėsime, kaip ji reaguos, bet nusprendžiau jos taip nebandyti).

Daugelis frazę „nukristi dvasioje“ priskiria Kathryn Kulman, kad apibūdintų asmenį „nukritusį“ nuo Dievo jėgos ir tapusį lyg mirusiu, nors tai buvo apibūdinama ir kitais žodžiais.

Ką man pasakė Viešpats
Dabar suprantu, kad mažiausiai 3 amžius purtymasis, raičiojimasis, ir kritimas buvo dalimi charizmatinio gyvenimo. Mes turime žiūrėti į Raštą, kad ištirtume, ar ten yra apie tai parašyta, ir tai mums bus atskaitos taškas suvokti tiesai, ar šiandien dienos pasireiškimai yra iš Dievo ar iš velnio, o gal tai yra kūniškumas.

Leisdamas laiką su Viešpačiu aš paprašiau Jo mokyti mane apie tai, kas yra iš Jo, ir kas nėra, kuomet žmonės krenta dvasioje. Aš norėjau, kad Jis mane vestų tiesiai – argumentas po argumento niekada nesikeičiančiais mokymo teiginiais, kad X yra iš Jo, o Y nėra iš Jo, bet jis darė kitaip. Šis pokalbis atrodė taip:

„Viešpatie, kur pirmą kartą Rašte paminėtas kritimas dvasioje, kur tai įvyko, ir ko žmogus gali laukti iš šio patyrimo?“

Jis: „Sukeldamas Adomui gilų miegą*Aš galėjau daryti operaciją jame ir suformuoti Ievos kūną. Tu turi suprasti, kad tai buvo ne tik fizinė, bet ir sielos operacija, nes Aš paėmiau iš jo sielos, kad suformuočiau ją, kad kartu jie būtų viena Manyje**. Šiandien, kai tai (kritimas dvasioje) būna iš Manęs, kaip su Adomu, Aš dažnai darau tai, ką jūs galite suprasti kaip operaciją jų sielos išgydymui, kartais gydydamas vyksta ir fiziškai.” *Pradžios 2:21, ** Pradžios 5:2

(Padžios 5:2 pasakyta: „Kaip vyrą ir moterį Jis sukūrė juos, ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sukurti.“ Ieva tuomet negavo savo vardo, gavo jį tik po nuodėmės, 3:20-21, kai Viešpats padarė apdangalą jos nuodėmei. Rūbas buvo padarytas iš gyvulio praliejus jo kraują, taigi rūbai yra Dievo apsaugos žmogui simbolis.)

Jis tęsė
„Kitas kartas – kai buvo sudaroma sandora su Abraomu* ir gilus miegas nusileido ant jo; tai leido man įtikinti jį dėl mūsų santykių ir pasakyti jam apie jo ateitį ir palikuonis. Šiandien, kai tai yra iš Manęs, Aš dažnai darau kažką panašaus su žmonėmis, įtikindamas juos ir suteikdamas jiems ramybę apie dabartį ir parodydamas jiems kažką apie jų ateitį, ir jie taip pat dažnai atsinaujina Manyje atsakydami į tai, kaip Abraomas tada padarė. (*Pradžios 15 skyrius aprašo visą įvykį, bet 12 eilutėje yra sakoma: „gilus miegas“ nusileido ant Abraomo tokia pačia terminologija kaip ir Adomo atveju.)

Iš to mokymo aš supratau, kad kai žmogus nukrenta ar „užmiega Viešpatyje“, tai įvyksta su tikslu. Ir tai ne reginys, ir ne ženklas, kuris tariamai pristato kai kuriuos vyrus bei moteris kaip pateptus pranašus, ir Dievas tikrai nenori jokių „mandagumo trupinėlių“ nei iš vieno.

Jeigu naudosime šiuolaikinius terminus, aš mačiau, kaip į žmones tarytum „įkraunami“ nauji dalykai. Kai jie „užmiega dvasioje“, tuomet emocinę baimę ir sąmyšį pakeičia ramybė – štai kokia operacija. Kitas dalykas su Abraomu buvo sandora, tai – gilūs dalykai žmogaus širdyje apie jo vaikščiojimą su Viešpačiu ir jo likimą, ir panašiai esu matęs žmonių, kurie pabudo turėdami naują savo likimo ir tikslo suvokimą.

Čia aš šiandien ir pabaigsiu – daugiau kitą savaitę, iki tada, būkite palaiminti!


2015 m. liepos 15 d., trečiadienis

Paėmė nuodėmę, ne nuodėmes? 4 dalis (Kalorijų išvijimas)

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 6 d.,

Sveiki,
„Nesuprantu, ką darau blogai; aš išvydavau kalorijas iš savo desertų, bet vis tiek priaugau 10 svarų!“ (4,5 kg.) „Džonai, prašau melskis už mane, kad velnias niekada daugiau negundytų manęs seksu“.

Šitie du žmonės norėjo išvengti asmeninės disciplinos ir atsakomybės sudvasindami savo problemas. Jėzus pašalino pasaulio nuodėmę, taigi, argi mes nesame įgalinti kontroliuoti savo apetitą įvairiems dalykams?

1 raktas – Susidorok su nuodėmės malonumu
Aš seniai išmokau konfrontuoti pagundą, nes myliu bendravimą su Šventąja Dvasia labiau nei nuodėmę – taigi aš susitelkiu į esminius dalykus. Kodėl aš turėčiau daryti ar sakyti tą nuodėmę sutrikdydamas mielą Dievo buvimą, kurį jaučiu savo dvasioje?“ Kai aš tai darau, nukreipiu savo dėmesį nuo pagundos į savo meilę Jam, nuodėmės pagunda akimirksniu dingsta. Aš vertinu savo bendravimą su Juo daugiau negu momentinį nuodėmės malonumą.

Visi asmenys, kurie iš pradžių ateidavo pas mane pagalbos kovoje su nuolatine nuodėme, geriausia, ką aš galiu prisiminti per daugiau nei 40 vaikščiojimo su Viešpačiu metų, jie niekada nekonfrontavo fakto, kad jie myli nuodėmę – tai žmogiška būklė, nes mes mylime nuodėmę.

Jie norėjo, kad išvyčiau demonus, bet praktiniai patarimai negali jų apsaugoti nuo nuodėmės, ir malda negali padaryti jų stipriais, negalvojant apie raktą, kuris atrakintų situaciją. O tai reiškia, kad reikia susidoroti su nuodėmės malonumu ir paklausti savęs – ką aš myliu labiau – ar draugystę su Šventąja Dvasia, ar tą jausmą, kurį teikia nuodėmė?

Hebrajams 11:25-26 atskleidžia, kad Mozė pasirinko savo kelią mylėdamas Dievą labiau, nei Egipto nuodėmes. Štai su kokia širdies problema mes turime tvarkytis – pripažinti, kad mylim malonumą, kurį suteikia toji nuodėmė, tada nusprendžiame nukryžiuoti tą meilę nuodėmei ir konfrontuodami nuodėmę, pasirenkam susitelkti į mūsų meilę Dievui.

Šis 1 principas – tai yra kova širdyje, kuri gali trukti metų metais, arba mažiausiai tam tikrą laiko momentą. Asmuo turi tyrinėti savo vidų, būti sąžiningas, ir giliai savyje ištirti, kiek jis myli Viešpatį ir bendravimą su Šventąja Dvasia. Jis turi suprasti, kad nuodėmė geriausiu atveju yra tik laikinas gėris. Kai asmuo giliai širdyje įsitvirtina savo meilėje Viešpačiui, nuodėmė paranda savo patrauklumą. Kovojimas su meile nuodėmei gali tęstis metų metus.

2 raktas. Neužtenka tik liautis – reikia pakeisti
Kai Jonas Krikštytojas krikštijo žmones, jis neliepė jiems tik atgailauti dėl nuodėmių, bet liepė pakeisti tą nuodėmę teisiais veiksmais.* Dauguma tradicinių krikščionių liepia tik liautis nuodėmiauti, tai faktiškai nėra pagal Bibliją. Tiesa yra tokia, kad turime liautis nuodėmiauti ir tada pakeisti tai kažkuo, kas yra teisu. * Luko 3:11-14


Vieno veiksmo pakeitimas kitu yra nukreipimas minčių ir veiksmų kita kryptimi. Jei kompiuteris yra tavo vartai į nuodėmę, tada prieš slysdamas į tą nuodėmę, atsikelk ir kažką nuveik. Pakeisk vieną veiksmą kitu. Jei tu atveri savo burną išaukštinti save virš kito, arba pasėti apkalbas ir priešiškumo sėklas, užuot pasakęs kažką gero apie asmenį, pakeisk nuodėmingus žodžius malonės žodžiais.

3 raktas. Nemąstyk, kaip tai padaryti
Krikščionys Pauliaus dienomis buvo tokie patys kaip mes. Jis patarė jiems nukreipti širdis ir Dvasios bendravimą mylėti labiau, negu jie myli nuodėmę. Romiečiams 13:14 parašyta:

bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių“.

Frazė „apsirenkite“ (Viešpačiu Jėzumi Kristumi) yra žodis „enduo“, iš ko kilo „endue“ (angl. apgaubti). Endue reiškia investuoti, įgalinti, suteikti asmeniui kokybiškumą ar įgaliojimus. Mes apgaubti jėga Kristuje, bet kai konfrontuojame nuodėmę, mes turime padaryti sprendimą vaikščioti tame -„apsivilkti“ arba įgalinti save Kristuje.

Frazė „netenkink“ yra graikiškai „pronoia“, kuris sudarytas iš „pro“(prieš) ir „noia“(mąstyti). Paulius pažodžiui sako „sąmoningai apsispręsk būti įgalintu Viešpatyje Jėzuje Kristuje ir nemąstyk iš anksto, kaip tu patenkinsi kūno geidulius.“

Šitie 2 elementai – įgalinti save Viešpatyje užuot mąsčius iš anksto, kaip nusidėti, gali būti įvykdyti tik per bendravimą su Viešpačiu Jėzumi Kristumi – ne per šaltą principą, bet susitelkus į kalbėjimą su Juo ir bendravimą bei Jo garbinimą tuomet, kai iškyla pagunda.

Užuot planavus kaip nusidėti, reikia nukreipti savo mintis daryti kažką kitą. Pakeisti vienas mintis kitomis, pakeisti savo susitelkimo objektą nuo nuodėmės į Viešpatį. Savo meilę sutelkti į Jį.

Tendencija – susigyventi su nuodėme, pasikliaujant malone
Kai asmuo kovoja su savo meile nuodėmės malonumui, tai gali trukti dešimtmečius, ir dažnai yra subtili „demilitarizuota zona“, skirta įgyvendinti tą tikslą slapta nuo išorinio ir tikro krikščioniško gyvenimo su nedidele nuodėmės rakštimi, kuri pasilaikoma sau, kad asmuo galėtų kartais ja slapta pasimėgauti, laviruojant ir paslepiant tai nuo kitų akių.

Visi aplinkui krikščioniškame tikinčiųjų pasaulyje žinome pavyzdžių apie asmenis, kurie išnyra su vienos ar kitos rūšies nuodėmingu gyvenimo stiliumi, ir tai parodo, kad realybėje, jie paskelbė demilitarizuotą zoną savo nuodėmei, jie pavargo kovoti, todėl nusprendė, kad gyvens su ja, ir tegul pasaulis sužino apie tai. Man ta problema nėra nuodėmės problema, bet problema susijusi su meile Dievui, apreiškimo apie Jį stoka.

4 raktas – Vaikščiok Dvasioje
Naujasis Testamentas nesiūlo tokio pasirinkimo susigyventi su nuolatine nuodėme ar ne. Paulius paprastai sako: „Jei vaikščiosite Dvasioje, jūs netenkinsite kūno geidulių“.*

Užuot siūlęs visokias formules, pozityvius išpažinimus, visokius mokymus apie dvasinę kovą ir vidinį išgydymą, Paulius sako paprastai – vaikščioti Dvasioje, ir jei mes tai darome, tada netenkinsime kūno geidulių. Štai ką darė Mozė, ir jis tai darė nes jo pasirinkimas kilo iš fakto, kad jis myli Dievą labiau nei nuodėmę.

Paulius išvardina kai kuriuos kūno darbus, kurie paprastai mūsų dienomis vadinami demoniškais, nes mūsų kultūra linkusi dėl kūno geidulių kaltinti demonus (demonai gali turėti dalį tame, bet šaknis yra kūniškumas).

Kūno darbai aiškūs – tai paleistuvavimas (seksualiniai įsivaizdavimai), ištvirkavimas (susilaikymo trūkumas, nešvankumas), netyrumas (seksualiniai iškrypimai, moralinė nešvara), gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai (pratrūkimas pykčiu), vaidai, nesutarimai, susiskaldymai (atsiskirti nuo kitų jaučiant jiems priešiškumą), pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. * Galatams 5:18-21

Sakykime, jei mes sudraudžiame paleistuvavimo demoną, nesusitvarkę su seksualinėmis fantazijomis, kurios kyla iš mūsų kūniškumo, mes niekada neturėsime pergalės. Jūs turite pasirinkimą tarp meilės Dievui ir meilės nuodėmei kaip buvo nurodyta anksčiau 1 punkte, ir tada bet kokia demoniška įtaka kūne neturės vietos ir greitai išeis ieškoti tinkamesnio objekto, kurį galėtų sugundyti.

Būdas susidoroti su nuodėmėmis yra tai, ką sakiau anksčiau, prieš jas išvardindamas: Jei vaikščiojate Dvasioje, jūs netenkinsite kūno geidulių.

Kai aš atsibundu, pirmiausiai aš pagalvoju/ pasimeldžiu: „Labas rytas, Tėve, ar yra kas nors, už kurį nori, kad pasimelsčiau? Tada atsigulu į lovą kelioms minutėms, meldžiuosi tyliai savo dvasioje, kai vardai plaukia mano mintyse, pasitikėdamas, kad kai meldžiuosi kalbomis Jis toms kalboms teikia turinį pagal savo valią. Man patinka bendravimas su Tėvu, patinka savo viduje jausti Šventąją Dvasią – ramybę, užtikrintumą. Aš jokiu būdu nesu tobulas, bet bandau šioje serijoje parodyti, kad Jėzus pašalino pasaulio nuodėmę, ir davė mums Šventąją Dvasią, kad mes savo gyvenime galėtume susitelkti į mūsų meilę Dievui ir bendravimą, kuris kyla iš tos meilės normaliuose pokalbiuose.

Kitą savaitę nauja tema, būkite palaiminti,