Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Gruodis 2013

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 15 d.,

Brangūs draugai,

Štai 2013-ųjų metų pabaiga ir aš rašau daug mastydamas apie praėjusius metus, ir apie klausimus, kuriuos kelia ateinantieji. Mano protas sugrįžta atgal prisimindamas visus tuos nuostabius žmones, kuriuos aš sutikau šiais metais, ir mes esame labai dėkingi už tuos, kurie remia mūsų tarnavimą maldomis, aukodami, ir nuoširdžiai rūpindamiesi mumis.


Kaip ypatingi yra mums tarnavimo rėmėjai? Jų yra tik 440 žmonių JAV bei keli Europoje ir Kanadoje, kurie 2013 m. atsiuntė paaukojimus pervedimu arba duodami už CD/mp3 serijas. Aš keliavau po įvairius namų surinkimus, remiamas daug mažesnio  skaičiaus rėmėjų, ištikimai aukojančių kiekvieną mėnesį.

Daugiau kaip 10.000 žmonių, esančių ryšius užmezgusiuose namų surinkimuose , kiekvieną savaitę gauna naudą iš šio tarnavimo trijose dešimtyse tautų, gaudami mano „Savaitines Mintis“, e-laiškus ir daugiau. Jūs, kurie remiate mus, esate labai ypatingi mūsų širdims ir mes teikiame prioritetą jums mūsų maldose.

Tokia jau yra tarnavimo prigimtis, kad tas skaičius, kuris turi naudą iš tarnavimo yra kur kas didesnis už tą, kuris taip pat turi naudą, bet dar ir atsako, remdamas tą tarnavimą. Nors Jėšua pamaitino 5.000 vyrų plius moteris ir vaikus ir 4.000 vyrų plius moteris ir vaikus, bet tik 120 dalyvavo Sekminių šventėje. Taigi jūs suprantate, kokie esate mums ypatingi.

Aš atsibundu ryte ir visų pirma klausiu Tėvo, ar yra mūsų tarnavimo rėmėjų ar būtent kažkas, už ką Jis nori, kad melsčiausi, ir pasilieku su tokia nuostata visą dieną, ir vis paklausiu, ar yra kažkas, už kurį reikia melstis. Privilegija ir garbė tarnauti jums!

Pranašiškai – Aš dalinausi apie tai, ką paskutinius porą mėnesių Tėvas pasakė man apie kartų pasikeitimą surinkime (bažnyčioje) ir politikos pasaulyje, kurį matysime ateinančiais metais. Buvo akcentuojama, kad mažės lyderių, jie bus pakeičiami, nes Viešpats daugiau veikia per žmones, nei per lyderius iš viršaus žemyn.

Paskutinėmis savaitėmis JAV mus pasiekė žinios apie Chuck Smith, Paul Crouch (TBN TV tinklo įkūrėjas), mega bažnyčių pastorių mirtis avarijose ir savižudybę, be to kalbama, kad Billy Graham taip pat greitai išeis. Pasaulio naujienos pranešinėja apie Nelson Mandela mirtį, ir keletas tautų patiria politinius skilimus bei riaušes, kurios kyla pradedant JAV ir baigiant Ukraina, Brazilija bei keliose kitose šalyse.

Praeitą mėnesį aš dalinausi, kad Tėvas pasakė, jog tautos priima sprendimus, kurie žlugdančiai paveiks Jungtines Amerikos Valstijas ir visus kitus pasaulyje. Tik prieš 2 savaites, buvo tyliai pranešta, kad kinų juanis nukonkuravo eurą, kuris tapo valiuta Nr.2 pasauliniams pervedimams, ir daug tautų liovėsi prekiauti doleriais, nes jos susiderino prekiauti su Kinija jos valiuta.

Pastaruoju metu Persijos įlankos šalys (Saudo Arabija, Kataras, ir kt.), kurios turi ¼ visų dujų ir naftos rezervų, padarė susitarimą dėl abipusės karinės gynybos ir prekybos – pervedimų, nes jos žino, kad jos daugiau negalės tikėtis, jog JAV jas apgins – ir šitas susitarimas yra kitas žingsnis liautis prekiauti nafta atsiskaitant doleriais.

Šią savaitę:
Praėjusią savaitę, kai aš paklausiau, kas laukia tautos 2014, Jis man pasakė: „2014 matysime greitą JAV smukimą ekonomiškai, politiškai ir karinėje srityje“. Rusija ir Kinija užpildys vakuumą.

Man tai buvo įdomu
Prisiminkite, kad Tėvas pasakė man maždaug prieš 10 metų, ir aš tada pasidalinau, apie Patriotinį Įstatymą. Jis pasakė: „Įstatymai, kurie sukurti apsaugoti mano žmones vieną dieną bus panaudoti prieš juos“. O apie IRS jis pasakė: „Per IRS mano žmonėms prasidės persekiojimai“. Kas tuo metu galėjo pagalvoti, kad Snowdeno nutekinta informacija susijusi su tuo, kad NSA šnipinėja Amerikos piliečius pateks i viešumą? Taip pat buvo pranešta, kad visuomenė tematė tik 1% visos surinktos informacijos. Kas galėjo pagalvoti, kad IRS taps pagrindinis Obamacare (visiems prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas arba dar vadinamas ACA) įstatymo iniciatorius.

Antikinėje Romoje krikščionys buvo laikomi patriotizmo priešais, nes jie negarbino Imperatoriaus ir priešinosi pastangoms būti valstybinės sistemos dalimi, ir dėl to buvo persekiojami. Nacių Vokietijoje, tuos, kurie skyrėsi nuo valstybinės politikos laikė nepatriotiškais ir persekiojo, 5-6 milijonai krikščionių ir politinių kalinių buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas kartu su 6 milijonais žydų tautybės žmonių. Sovietų Sąjungoje Stalinas išsiuntė 70 milijonų numirti (šį skaičių pasakė man draugas iš Rusijos), nes jie buvo laikomi nepatriotiškais, ir tai buvo dėl jų religijos.

Kita dvasia
Kai kurie iš jūsų prisimins, ką Tėvas man pasakė per Bušo/Kerry prezidentinę rinkimų kampaniją, kai aš atpažinau kitą dvasią, kuri reiškėsi praeityje, Jis pasakė: „Tai socializmo dvasia. Ji gali būti pristabdyta, bet nebus sustabdyta. Kai kurie nori padaryti JAV socialistine valstybe kaip Europoje, bet aš nepašaukiau šitos šalies būti tokia“.

Ir kadangi ši administracija kiekvieną mėnesį išspausdina 85 milijardus dolerių paremti ekonomikai, vadina tai QE arba Kiekybiniu Sumažinimu, tai sukelia kainų augimą biržose, jie įspraudė save į kampą. Pasaulis ir JAV investuotojai suvokia, kad kiekvieno mėnesio įplaukos 85 milijardų $ turi kažkaip tai būti subalansuojamos, nes kai kiekvieną mėnesį spausdinami pinigai iš oro, tai reiškia, kad daug skolų pridedama prie nacionalinės skolos kiekvieną mėnesį. Taigi, jie išspausdino daugiau 2.7 trilijonų dolerių skolon. Kai jie pradės mažinti šias įplaukas akcijų biržos burbulas sprogs – ir žmonės tikriausiai bėgs pirkti aukso ir brangių metalų, kurių vertė greičiausiai pakils. Neduodu finansinio patarimo, tik sakau, kad 1 plius vienas lygu 2.

Kol jūs miegojote
Natūraliai JAV yra dėl daug ko nerimauti. Mandato atidėjimas 1 metams Obamos sistemai reikš, kad 2014 bus serija sužlugdymų šeimoms ir smulkiam verslui, kai taisyklės ims veikti. Kai pranešimai apie darbus auga kiekvieną mėnesį laikraščių antraštėse, jie tik jums nesako, kad pavyzdžiui, vien tik spalio mėnesį 932.000.000 žmonių tiesiog pasidavė ieškodami darbo ir buvo pašalinti iš darbo vietų. Jie nesako jums, kad akcijų kainos yra daug aukštesnės, negu augimas ir pajamų prognozės, kad rekordinis skaičius investuotojų perka akcijas –tai reiškia, kad skolinasi pirkdami akcijas. Ir jie nesako jums kad 70% sukurtų darbo vietų yra nepilno laiko darbai.

Apreiškimas iš dangaus –kodėl?
Aš ieškojau Tėvo, kad gaučiau supratimą dėl politinės padėties pasikeitimo, kurį matysime pasaulyje ateinančiais metais, ir pasikeitimų surinkimo gyvenime, pasikeitimų tarp garsių lyderių. Mes toliau matysime pakilimą namuose besivystančio, santykiais pagrįsto tikėjimo, atskirai nuo organizuotos religijos, kurią matėme 1.700 metų ir grįžimą prie namų surinkimų šaknų, taigi, manęs nejaudina pasaulio įvykiai.

Paulius pasakė Efeziečiams 3:1-11, kad apaštalams ir pranašams yra duoti apreiškimai iš Tėvo apie Kristaus paslaptį, kad Dievo išmintis galėtų būti apreikšta dvasinėms valdžioms ir kunigaikštystėms per surinkimą, Kristaus kūną. Taigi pirmiausia mes nukreipiame žvilgsnį į Dievo Dvasią, norėdami suvokti, kas vyksta, ugdydami savo sugebėjimą klausyti, ką Dvasia kalba kūnui.

Prieš porą metų aplankymo metu, kai Viešpats man pasirodė, man buvo priminta, keli šitie dalykai, o tuo metu pasaulis buvo susitelkęs į žemės drebėjimą Japonijoje ir neramumus Egipte. Kai man buvo pasakyti tie keli dalykai, aš paklausiau Jo daugiau informacijos, bet Jis atsakė: „Bet ar tau tai rūpi? Tu turi būti Tėvo reikaluose.“

Tai aš įsidėmėjau. Aš atsisakiau būti valdomas baimės, bet nutariau būti valdomas išmintingumo. Aš padarau savo namų darbą po to, kai Tėvas arba Viešpats kalba man, bet mano ausis visų pirma nukreipta į Juos, o ne į žinias. Aš nedarau tyrinėjimų ir po to nesakau: „taip sako Viešpats“, visiškai priešingai. Aš tik noriu būti atviras ir pranešti tai, ką Jis sako man, kai man leidžiama pasidalinti tais dalykais.

Visokio mokymo vėjai – kaip vaikai
Aš matau, kad auga skaičius e-laiškų, kuriuose klausiama apie keistus dalykus, kurių moko surinkimuose, ar tai iš Dievo, ar ne. Jų temos keičiasi pradedant UFO, kurie neša naują pasaulio tvarką, iki žmogaus driežo, kuris išliko iš prieštvaninio laiko tarp mūsų, ir kuris iš tiesų valdo pasaulį, iki bėgimo į kalvas ir slėpimosi baimės stovyklose kalnuose, iki žmonių, kurie teigia, kad mes jau esame suspaudimų laikotarpyje.

Mano atsakymas toks: ar galite matyti Jėzų mokant arba darant nors vieną tų dalykų? Ar tai, ką jūs girdite atitinka Kalno pamokslą Mato evangelijoje nuo 5 iki 7 skyriaus? Ar jūs galite matyti Paulių stovintį ant Marso kalvos Apd 17 ir skelbiantį tai, ką jūs skaitote ar girdite? Ar tai, ką jūs girdite šiandien atitinka Pauliaus pamokslus, ar Jėzaus mokymą Mato 24 ir 25 skyriuose?

Mes turime Tiesos Dvasią savyje, ir reikėjo Kristaus kūnui jau praeityje išmokti kaip girdėti Jos liudijimą, kad žinotume, ar kažkas yra iš teisingos Dvasios ar iš kitos dvasios. Viena priežastis, kad daugelis blaškosi yra ta, kad jie yra, kaip Paulius Efeziečiams 4 skyriuje sako dvasiniai vaikai, neįsišakniję Žodyje ir nedisciplinuoti, kad galėtų atskirti – jie praryja viską, ką bet kas moko, arba tiki reginiu, metų metais neištirdami dalykų pagal Žodį.

Taigi dabar, kai mes matome išaugusius suklaidinimus, jie neturi nei priemonių nei patyrimo atskirti Tiesos Dvasią nuo dvasių, kurios neša suklaidinimą. Daugelis tiki Viešpačiu, bet nepažįsta Jo, nes jeigu jie tikrai Jį pažinotų, jie netikėtų tais dalykais.

Jei tai nesiderina su Apaštalų darbais, padėk tai į šoną kaip įtartiną dalyką. Jei tu nematai Jėzaus mokant apie tai, atidėk tai.

Barbara ir aš džiaugiamės šituo laiku po mūsų kelionių, ir aš galiu 6 mėnesius mielus darbus dirbti namuose. Aš taip pat pabaigsiu internetinio Biblijos mokymo kursus per šią žiemą, ir tarnavimo partneriai užrašinėja mano mokymus knygai.

Mes ruošiame planus, kaip pertvarkyti neįgaliam tinkantį kambarį ir vonią, tai Chrisui, dėkojame jums už tuos, kurie atsiuntė mums papildomai šiam tikslui. Mes tikimės pradėti pertvarkymą kovo ar balandžio mėnesį. Chrisas jaučiasi gerai, artėja jo 34 gimtadienis gruodžio 23 d., ir mes turėsime visus 3 berniukus, abi marčias ir 6 anūkus jo gimtadieniui ir Kristaus Gimtadieniui. Barbara negali nesidžiaugti, ir aš taip pat.

Ačiū jums, kad prisimenate mus duodami. Nėra žodžių apsakyti, ką jūs reiškiate mums. Laiminame jus visu ir mylime. Merry Christmas!


2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Apreiškimo šaltinis. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 14 d.,

Sveikinu visus,
Aš prisimenu, kaip vaikinukas ir mergaitė išvyko į savo pirmą pasimatymą. Jis vairavo padovanotą 1965 GTO, ir manė, kad automobilis degina benziną, kaip Teksaso naftos ugnies gręžinys; ne visi berniukai 1974 rudenį turėjo savo automobilius. Jai tai padarė įspūdį.

Veždamas ją namo po filmo, jis susijaudino, nes užsidegė raudona lemputė ir iš variklio į automobilį ėmė veržtis dūmai, jis meldėsi vėjelio ir, kad raudona lemputė greičiau užgestų, kol jie abu nepersismilkė degančio benzino kvapu... laimei raudona lemputė pasikeitė į žalią ir kelionė tęsėsi. Vėliau ji pasakė, kad buvo tokia laiminga, jog to net nespatebėjo, nes vaikinukas nuvežė ją į filmą su savo mašina!

Jis neturėjo pinigų pietums ir filmui, taigi pirmo pasimatymo metu, turėjo būti tik filmas ir susipažinimas. Bet jam iš tiesų ji patiko ir jis nenorėjo, kad jų vakaras pasibaigtų tiesiog taip. Greitai suskaičiavęs, kiek pinigų dar turi kišenėje, jis paklausė, ar ji norėtų pakeliui nusipirkti spurgą, ir ji noriai sutiko! Jie ilgai sėdėjo ir kalbėjo gerdami pieną su spurgomis, bet atrodė, kad pralėkė tik sekundės, abu nustebo, kad jau taip vėlu.


Vakaras baigėsi bučiniu, po to, kai jis palydėjo ją prie durų, ji atsistojo laipteliu aukščiau, nes jis buvo toks aukštas; švelnus bučinys ir trumpas luktelėjimas, kai ji po atsisveikinimo nubėgo į savo namus. Vėliau ji pasakė, jog po to bučinio ji jau žinojo, kad jis ją ves.

Kaip jūs atspėjote, tai buvo Barbara ir aš mūsų pirmo pasimatymo metu. Jai padarė įspūdį automobilis ir mano elgesys, spontaniškumas ir rūpestingumas. Jos tėvams darė įspūdį, kad aš esu kilęs iš geros šeimos, o jos mamos akyse, kaip ji sakė, buvau „pakankamai geras jos dukrai“. Man darė įspūdį, kad ji buvo graži, juokinga, nuoširdi, protinga, tiesiakalbė ir būti kartu su ja buvo linksma.

Ar tavo tikėjimas pagrįstas performansu, ar pažinimu?
Daugelis krikščionių mano, kad tikėjimas – tai bandymas padaryti įspūdį Dievui, taip kaip aš bandžiau padaryti įspūdį Barbarai pirmojo pasimatymo metu. Bet mūsų tikslas negali būti tik siekti padaryti gerą įspūdį, tai nėra geras pamatas ilgalaikiams santykiams.

Pastangos padaryti įspūdį atkrinta, kai jūs imate pažinti vienas kitą, esate atviri, ir rizikuojate būti atstumti, kai paaiškėja vieni ar kiti dalykai apie jus. Apreiškimas apie kiekvieno asmens charakterį, gyvenimo patyrimą, kas jis yra ir kuo tikisi tapti, atsiskleidžia, kai jie tyliai kalbasi apie asmeniškas paslaptis, arba šaukia per visą kambarį savo pirmojo ginčo metu.

Vis dar pirmas pasimatymas su Dievu?
Nors daugelis krikščionių gyvena savo tikėjimo gyvenimą taip, lyg jie visada būtų savo pirmame pasimatyme su Dievu – bandydami tapti efektyviais tuo, kaip jie rengiasi, naudodami formules arba vaikščiodami į surinkimą dar vieną papildomą kartą per savaitę, kad primintų Viešpačiui, jog jie turi maldos poreikį, kad reikia atsakymo į... Dažnai motyvacija būna tokia: „Prašau, būk sujaudintas mano pastangų, o Dieve, ir atsakyk į mano maldą“.

Kaip porelei, kuri susitikinėja apie metus ar daugiau, tikras vienas kito pažinimas ateina, kai jie kartu eina per gyvenimą ir per tą laiką pamato, kas geriausia ir blogiausia yra kitame asmenyje, ir leidžia meilei vystytis. Meilė vystosi kaip procesas per apreiškimą, koks yra tas asmuo; pirma pamėgstant jį, po to pamėgstant jį giliau, tada suvokiant, kad gali atiduoti gyvenimą už tą asmenį. Taip pat mūsų vaikščiojime su Viešpačiu, kai Jis gyvena mumyse ir vaikščioja su mumis procese, kurį vadiname gyvenimu.

Kitas kartas, kai važiavome namo
Mes važiavome keliuku namo, Barbara snaudė šalia manęs, o aš galvojau apie teisumo pasekmes mūsų šeimoje. Mano širdis prisipildė džiaugsmo, kai aš mąsčiau, kaip užaugo mūsų 3 sūnūs, visi jie jau vyrai, bet niekada nesigėdina pasakyti Barbarai ir man, kad jie mus myli. Mūsų nuostabios marčios turi stiprius charakterius ir yra principingos, nuostabios mamos ir žmonos. Ir aš taip noriu, kad mano anūkai prisimintų mane, kaip Dievo Tėvo pavyzdį ir meldžiuosi, kad jie vaikščiotų su Juo ir pažintų Jį!

Matydamas platų Jo malonės spektrą, beveik balsu ištariau: „O, Tėve, aš niekada Tau negalėsiu atsilyginti!” ir staiga išgirdau Jo atsakymą: „Tu neprivalai”. O aš stebėjausi susižavėjęs, pagarbioje baimėje, nutilęs mąstydamas apie viską: meilę, kuri tęsis visą amžinybę, ir Jo didį gerumą. Aš galvojau apie tai, kokia yra meilė. Meilė neprašo atlyginti ir nesistengia padaryti įspūdį. Asmuo, kuris myli, tiesiog myli, ir nėra nieko, ką jo meilės objektas galėtų padaryti, pridėti ar atimti iš meilės.

Kai liaujatės stengtis padaryti Jam įspūdį, galite pradėti vaikščioti su Juo.
Kontrastui, apsižvalgykime aplinkui tradicinėje surinkimo kultūroje. Kiek daug lentynų yra pripildyta knygomis ir studijų žinynais parašytais su tikslu padėti žmonėms pažinti Dievą arba efektyviau melstis. Traktuodami maldą kaip verslo planą, lyg siekdami x kartų pagerinti rezultatus per ateinančius metus, žmonės vaikščiojimą su Tėvu, kaip su Tuo, kurį pažįsta ir tikrai gerai pažįsta, paverčia manipuliacija, kuria siekia gauti daugiau palaiminimų savo gyvenimui.

Bet šitoks požiūris prilygtų tam, lyg aš paprašęs Barbaros tėvų leidimo ją vesti, būčiau turėjęs peržiūrėti visas jos kūdikystės nuotraukas, mokyklos laikų knygas, išsaugotus mokyklinius darbus ir apdovanojimus sukauptus per tuos metus, kaip priemonę pažinti ją geriau per distanciją, niekada nekviesdamas jos į kiną ar valgyti spurgų.

Tie dalykai papasakotų man APIE ją, bet negalėtų padėti jos PAŽINTI. Kad ją pažinčiau reikėjo santykių SU ja ir praleisti laiką kartu gyvenimo pakilimuose ir nuopuoliuose.

Daryk tai, ką darė Jis
Pažiūrėk į Tėvo metodą, kaip reikia vystyti santykius su žmonija. Jis pasiuntė Savo Sūnų gyventi su 12 vyrų maždaug 3½ metų. Nebuvo parašyta knyga, nebuvo pamokslų. Jis pasakojo istorijas apie Savo Tėvą, koks Jis, kokios buvo Jo svajonės apie juos, ir kaip pritaikyti kiekvienam iš jų tai, ką Jis yra suplanavęs.

Argi mes nesame dėkingi, kad Jėšua nepaliko 12 rietimų biografijų, po vieną kiekvienam apaštalui. Jėšua galėjo praleisti gerą dalį šitų 3½ metų skaitydamas kiekvienam iš jų detalų gyvenimo aprašymą, kurį tik Tėvas, viską žinodamas ir matydamas būtų galėjęs parašyti, ir nepraleisti laiko su jais. Bet ne, Jis atsiuntė Savo Sūnų, kad Jis gyventų su jais ir pažintų juos, matytų juos, kai jie geriausi ir blogiausi.

Taigi, kodėl taip yra, kad kai mes mąstome apie mokinystę, mes galvojame, kad man reikia knygos apie tai, Kas Jėšua yra, ir ką Jis dėl mūsų padarė? Kaip jie mokė mokinius pirmame amžiuje be krikščioniškos literatūros aiškindami apie Gyvenimą Kristuje? Jie mokinius lavino vaikščiodami su tais, kurie pažinojo Jį, ir tai lieka pirminiu būdu kaip vykdoma mokinystė ir šiandien – turėti bendravimą su tais, kurie pažįsta Jį ir ėjo kartu su Juo savo gyvenime, taigi jie gali žinoti, kaip vaikščioti ir kalbėti su Juo gyvenimo kelyje.

Mūsų asmeninis intymus Tėvo pažinimas yra apreiškimo šaltinis. Kai Jono 14:6 Jėšua pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ Jis tęsė: „...nei vienas neateina pas Tėvą kitu keliu, tik per Mane.“ Jėšua yra kelias, bet Tėvas yra mūsų tikslas. Bet daugelis tikinčiųjų nepažįsta Tėvo, nes jie sustojo Kelyje, bet niekada nepasiekė tikslo.

Kaip pažinti visokio gėrio šaltinį
(Kaip aš paminėjau prieš 2 savaites) Mes užuot turėję prisikėlimo mąstymą, turime kryžiaus mąstymą. Mes esame tokio mąstymo: šventykla yra pastatas, užuot mąstę: šventykla yra mano kūnas, nes Kristus yra manyje. Visų pirma mes privalome žinoti, kad Kristus mumyse, kad Jis yra TAIP arti, tai turime suprasti prieš mąstydami apie bet ką kitą. Bet didelis palengvėjimas, kad Jis geras ir turi gerus planus mums – Jis investavo į mus amžinybei, taigi Jis žinojo, ką Jis gaus už šituos x metų žemėje.

Po to, kai suvokiate, kad Jis yra jumyse ir pertvarkote visas pastangas pažinti Jį pagal šitą apreiškimą, sekantis dalykas, kurį reikia žinoti – tai akivaizdu, nors galbūt revoliucinga kai kuriuose sluoksniuose – kai prašote, kreipkitės ne į Jėzų, bet į Tėvą.

Jėšua pasakė Jono 16:23-26 apie tą laiką, kai Jis bus danguje: „Tuo metu jūs nieko neprašysite manęs. Tiesą sakau jums, ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis duos jums... tą dieną jūs prašysite mano vardu...“

Nėra nei vienos maldos Naujajame Testamente, kad reikia ko nors prašyti Jėzaus arba Šventosios Dvasios. Visi maldos prašymai yra Tėvui. Jis yra visokio gėrio ir tobulų dalykų šaltinis, mūsų dvasių Tėvas.

Kai apaštalai buvo valdininkų įkalinti, ir angelas juos išlaisvino, jie nuėjo pas mokinius ir kartu meldėsi: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra...O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo Žodį, ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu“ (Apaštalų darbų 4:23-30). Jie kreipėsi į Tėvą.

Paulius meldėsi už efeziečius: „Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų supratimo akis...“ (Efeziečiams 1:17-18)

Ir vėl 3:14-20: Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą... kad Jis iš Savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje... ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę...“

Ar jūs pažįstate Tėvą? Pradėkime nuo šventyklos kultūros pakeitimo į Kristaus manyje kultūrą. Pakeiskime kryžiaus mąstymą prisikėlimo jėgos mąstymu. Priimkite nusistatymą savo širdyje pažinti Jį užuot tik tikėjus į Jį. Pakeiskime tai, kam jūs meldžiatės, ir į ką orientuojatės.... Tėvas!

Liaukitės elgtis taip, lyg jūs būtumėte pirmame pasimatyme, bandydami padaryti Jam įspūdį. Kitą savaitę: apie tai, kaip bendrauti su Šventąja Dvasia.

Laiminu visus,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Apreiškimo šaltinis. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 7 d.,

Sveikinu visus,

Žvilgsnis į mūsų gyvenimą: šalia kriauklės virtuvėje pas mus yra muilo dozatorius, kuris turi judesio detektorių. Taigi, kai laikote ranką po čiaupu, jis jaučia judesį ir išmeta porciją skysto muilo į delną.

Beveik kiekvieną kartą, kai aš plaunu indus lieka nedidelė balutė muilo ant padėklo, kaip jūs galite matyti šioje nuotraukoje. (Tas mažas žmogiukas kairėje, tai mūsų bulvių šveitimo šepetys; Barbaros kūryba)

Sunku pradėti
Dabar, kai ateina mano eilė dirbti virtuvėje, aš šveičiu puodus ir keptuves, taigi aš paimu šepetį, išvalau muilo balutę ant padėklo, ir plaunu puodus bei keptuves. Jei man reikia daugiau muilo, TADA aš pakišu padėklą po čiaupu ir laukiu kol iškris lašas.

Nepamenu, kaip baigėsi mano darbas virtuvėje, tik žinau, kad Barbara yra šauni virėja ir įpratusi atidėti nešvarius puodus ir keptuves „vėlesniam laikui“, kad ji galėtų pabaigti gaminti. O mano darbas sutvarkyti tai, ką ji atideda „vėlesniam laikui“.

Mes jau turėjome tą dozatorių gal kokius 5 metus, ir kitus paskirstytojus prieš šitą. Aš pažįstu Barbarą pakankamai gerai nuo 7 ar 8 metų amžiaus. Kai buvome vaikai, mes vaikščiodavome į tas pačias gimimo dienas, nes turėjome tuos pačius draugus. Mūsų tėvai pažinojo vieni kitus. Mano dėdė buvo partneriu teisininkų firmoje su savo kaimynu, kurių duktė buvo Barbaros geriausia draugė ir taip pat viena mano geriausių draugių. Mes pradėjome susitikinėti nuo 15 ir 16 metų. Mes turėjome ilgą ir gilią istoriją kartu bei tarp mūsų šeimų.

Bet aš galvojau...
Kitą dieną ji priėjo prie kriauklės ir paklausė, ar aš išvaliau muilo balutę ant padėklo, ir aš atsakiau, kad taip, ir papasakojau jai apie savo įpročius. Ji paprašė manęs nedaryti šito, nes kai ji plauna savo rankas, jai nereikia visos čiurkšlės muilo, ji tik pamirko pirštą mažame klanelyje ir to jai pakanka nusiprausti rankas.

Kodėl aš tai išgirdau pirmą kartą? Aš visada išvalydavau tą mažą muilo balutę, visų pirma taip taupydamas muilą, naudodamas tai, ką surenku, o darydamas tai maniau, kad darau jai paslaugą ir tokiu būdu sutvarkydavau virtuvę kiek galima švariau.

Per daugiau kaip 35 santuokos metus tik dabar sužinojau, kad valydamas tą mažą muilo balutę, erzinau ją visus tuos metus. Iki to momento aš nežinojau, kad trukdžiau jai nusiplauti rankas. Oi!

Trukdymas malonei
Taip nutinka su daugeliu krikščionių, kurie galvoja, kad padeda Dievui – geri motyvai, bet blogas pritaikymas. Galbūt religinėmis formulėmis ir praktikomis, galbūt skaičiuodami žmones, kuriuos jie laimi Viešpačiui, kaip žymes ant ginklų diržo laukiniuose vakaruose arba žavėdamiesi didžiule auditorija su itališko marmuro grindimis sukurtomis dėl Jo, arba sumušdami rekordą žmonių, kurie apsilankė Velykų tarnavime, jie mano, kad būtent šito reikia Dievui.

O galbūt jie pripildė auditorijas su kitais 3000, kad šauktų ir klykautų atviro dangaus ir melstųsi prabudimo mieste, tikėdami lyderiais, kurie sakė, kad prabudimas ateis po 30 dienų, jeigu jie 30 dienų pasninkaus.

Galbūt taip, kaip aš trukdžiau Barbarai, manydamas, kad darau jai paslaugą, tai ką jie mano, jog Dievui to reikia, iš tiesų Jį erzina ir vargina.

Jie nepastebi to nuostabaus dalyko, kad Kristus gyvena juose, ir jie gali liautis daryti dalykus, kad padarytų Jam įspūdį, ir tiesiog gyventi su Juo. Jis mėgaujasi procesu, taigi džiaukimės kartu su Juo.

Mes galvojame...
Mes galvojame, kad elgiamės taip, kaip moko Biblija, nuolatos primindami sau, kad Jėšua (Jėzus) mirė už mus, nes Jis mus myli. Mes liudijame neišgelbėtiems, kad Jėšua juos myli TAIP, kad numirė už juos – ir visa tai yra tiesa, bet tik pusė tiesos, nes Jis nepasiliko miręs. Kai nuvedame juos ½ kelio iki prisikėlimo, tai jie užuot susitelkę į prisikėlimo jėgą, lieka susitelkę į mirtį ir nuodėmę.

Kai Petras buvo nuvestas pas lyderius po to, kai išgydė luošą žmogų, jis nesustojo prie kryžiaus: „Tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas“ (Apd 4:10)

Kai tikintieji tokioje vienybėje rinkdavosi Jeruzalėje po Sekminių, keliaudami iš namų į namus, valgydami kartu – į ką jie orientavosi? „Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą“. Jie nebuvo Jo mirties ant kryžiaus liudytojai, bet Jo prisikėlimo liudytojai, nes prisikėlimo jėga pakeitė jų gyvenimus (Apaštalų darbų 4:33)

Gyvenimas
Kai apaštalai buvo įkalinti ir angelas atidarė kalėjimo duris ir išlaisvino juos, Jis pasakė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“ (5:20). Jis neliepė jiems kalbėti apie mirtį ant kryžiaus, bet apie „Gyvenimą“.

Nenuostabu, kad Paulius pradeda savo laišką romiečiams sakydamas: „Šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi” (Romiečiams 1:4)

Pauliaus širdies troškimas buvo: „kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose…“ (Filipiečiams 3:10)

Žinoti ar tikėti?
Nenuostabu, kad mūsų bažnyčios kultūra užaugino „tikinčiuosius“ Viešpačiu, užuot užauginus tuos, kurie „pažįsta“ Viešpatį. Neįmanoma pažinti mirusio asmens, ir kadangi žmonės orientavosi tik į kryžių, jie tikėjo Jėzumi, kuris mirė, bet neidami iki prisikėlimo, jie negalėjo PAŽINTI prisikėlusio ir gyvo Viešpaties!

Kadangi jie yra tikintys į Jo mirtį užuot pažįstantys Jo prisikėlimą, jie nuklydo savo tikėjime klaidinguose mokymuose, vaikydamiesi reginių, ir nepastebėdami antgamtinio darbo, kurį Viešpats stengėsi daryti jų širdyse.

Jie protu pritarė, kad Jis prisikėlęs iš mirties, bet kasdieniniame gyvenime jie tapatino save su Žmogumi mirusiu ant kryžiaus. Naujasis Testamentas orientuojasi į prisikėlusį Viešpatį ir tą jėgą, kuri pakeičia gyvenimą.

Grįžkime prie muilo
Aš pradėjau susitikinėti su Barbara po kelių mėnesių, kai man sukako 16 metų. Galiu numatyti kaip ji elgsis tam tikrose situacijose, kaip ji reaguos, ką sakys. Bet aš vis dar neturėjau supratimo, kad jai patiko ta maža muilo balutė po dozatoriumi.

Daugelis, kurie vaikščiojo su Viešpačiu metų metais tik dabar supranta, kad galbūt jie visą laiką trukdė Jo malonei galvodami, kad Jam reikia formulės ir proceso, jie tik dabar mokosi paprastai vaikščioti ir kalbėti su Juo, bendraujančiame pažinusio ir mokinio gyvenimo būde.

Kaip tu gali tapti tuo, kuris pažįsta, o ne tik tikinčiuoju?
Naujasis Testamentas orientuojasi į Kristų tavyje. Prisikėlęs Viešpats yra Naujojo Testamento centre. Kaip tu gali padaryti Jį savo pagrindiniu orientyru?

Pažindamas Jį, kaip apreiškimo šaltinį... o daugiau kitą savaitę. Iki tada.

Laiminu visus.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Apreiškimo šaltinis. 1 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 30 d.,

Sveikinu visus,
O kas jeigu tau reikėtų lankytis surinkime (bažnyčioje) tik 3 kartus per metus? O kas jei nebūtų interneto, telefono, galimybės parašyti laišką, arba pasišnekėti veidas į veidą su kitais?

Tokia situacija buvo Izraelyje maždaug 250 metų iki Jėšua (Jėzaus) gimimo Betliejuje. Senajame Testamente Dievas nereikalavo hebrajų vyrų eiti į šventyklą Jeruzalėje daugiau nei 3 kartus per metus. Tai buvo todėl, kad jie buvo paplitę tautose ir nebuvo kitų transporto priemonių keliauti tik nuosavos kojos (žr. Išėjimo 23:17)

Ir štai pasirodo graikai!
333-331 metais iki Kristaus Aleksandro Didžiojo vadovaujami graikai, nukariavo Izraelį ir Egiptą. Aleksandras buvo Aristotelio mokinys ir buvo įsitikinęs, kad graikų kultūra gali suvienyti pasaulį. Graikų kultūra per gyventojus pasklidusius Izraelyje atnešė daug dalykų – rūbai ir stiliai, teatras, sportinės varžybos, gimnazijos, pirtys, menai, graikų kalba ir mąstymo būdas.

Atsiranda „susibūrimai” ir „atsiskyrusieji”
Jau 200-ųjų prieš Kristų viduryje Izraelis tapo graikišku. Buvo praėję virš 200 metų nuo paskutinio pranašo Malachijo, ir atrodo, kad tautoje Dievas niekur nebekalbėjo.

Jūs negalėtumėte atskirti žydo nuo graiko, nes abu eidavo į teatrus, turėdavo pirties ir gimnastikos dienas, lankydavosi sportinėse žaidynėse, o iš žydo buvo reikalaujama tik 3 kartus per metus apsilankyti šventykloje, ir nieko daugiau. Tomis dienomis nebuvo savaitinių susirinkimų, bet tai turėjo greitai keistis.

Dėl šitų dalykų, kurie vyko tautoje, pakilo šventumo judėjimas, kuris buvo skirtas tam, kad atskirtų žydus nuo graikų ir, kad mokytų žydus pažinti jų Dievą daugiau nei 3 kartus per metus. Šventumo judėjimo dalyviai nusprendė rengti savaitinius kaimynystėje gyvenančių šeimų susirinkimus, kur tos atsiskyrusios šeimos galėtų rinktis ir mokytis pažinti Dievą. Bet kada rinktis?

Sabato šventimas
Dievas Išėjimo 20:8-11 įsakė laikyti Sabatą šventu, tai reiškė, kad šeštadienį negalima dirbti. Dievas nedirbo šeštadienį, taigi ir jie pagerbdami Dievą nedirbo šeštadienį, ir tai reiškė laikyti Sabatą šventu. Kadangi jie dirbo kitas šešias dienas, o Sabatas buvo jų laisva diena, todėl logiška buvo susirinkti tomis dienomis namų susirinkimuose.

O čia linksmoji dalis
Hebrajų kalboje žodis „atsiskyręs“ yra fariziejus. Graikiškas žodis „susirinkimas“ arba „mokymosi vieta“ yra sinagoga. Šventumo judėjimui vadovavo „atsiskyrę“ arba fariziejai, ir pirmieji namų susirinkimai buvo sinagogos. Jie nustatė, kad eiti ¼ mylios (0,4 km) per Sabatą yra darbas, taigi jie padarė išvadą, kad kiekviename namų susirinkime turi būti mažiausiai 10 suaugusių žydų vyrų. Netgi Jėzaus laikais dažniausiai sinagogos buvo žydų namai, arba į judaizmą atsivertusių žmonių namai. Tik vėliau jie pradėjo statyti pastatus, vadinamus sinagogomis.

Šiandien, jei tikintysis nori garbinti šeštadienį, tai gerai, nes jie tai daro Viešpačiui ir aš čia nematau jokios klaidos. Tik nereikia sakyti, kad Dievas liepė Jį garbinti šeštadienį, tai klaida ir neišmanymas – galbūt norint gero, bet tai neteisinga. Įsakymas apie Sabatą reikalavo tik ilsėtis, jis buvo Jėzaus simbolis ir šešėlis, kuris duos mums poilsį nuo mūsų nuodėmių – tai buvo padaryta žmogui, o ne Dievui (Morkaus 2:27).

Jie susirinkdavo namuose šeštadieniais mokytis apie Dievą, kad galėtų gyventi pagal Jo kelius ir kultūrą graikų apsuptyje. Šventumo judėjimui besitęsiant, jie pridėjo vis daugiau ir daugiau taisyklių prie Dievo įsakymų, štai kodėl Jėšua nuolatos konfrontavo tas taisykles ir mokė Senojo Testamento tokio, koks jis iš tiesų buvo. (Apie tai galite rasti mano „Kalno pamokslo“ 1 & 2 serijose)

Šeimos gyvenimas susietas su apreiškimu iš Dievo
Viešpats įkūrė namus ir šeimą Edeno sode, ir ten susitikdavo su Adomu ir Ieva. Kai Jis pasirodė Abraomui Pradžios 18:17-19, Jis susiejo apreiškimą iš dangaus su šeimos gyvenimo kokybe:

Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“. 

Senasis Testamentas liepė tėvams kalbėti apie Viešpatį, kai jie atsikelia ir kai jie atsisėda, kai jie įeina ir išeina, namai ir šeima visada buvo vieta, kurią Dievas pasirinko būti pirma ir svarbiausia mokytis pažinti Jį.

Šventyklos gyvena namuose
Kai Dievas per Sekmines persikėlė iš šventyklos Jeruzalėje į žmones, kaip matome Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje, padarydamas žmones gyvomis šventyklomis, buvo natūralu, kad šitie nauji tikintieji toliau susitikdavo namuose šeštadieniais, kaip jie tai darė jau 250 metų. Tai išliko pagrindiniu būdu mokytis pažinti Dievą. Vėliau jų mąstyme svarbiausia tapo prisikėlimo diena, ir daugelis ėmė rinktis sekmadieniais.

Jie susirinkdavo namuose ne dėl persekiojimų, bet todėl, kad Dievas susitikdavo su žmonėmis namuose nuo Adomo ir Ievos laikų. Daugelis, jei ne daugiausia Jėzaus stebuklų įvyko namuose. Štai kodėl namų surinkimas taip greitai auga pasaulio mastu ir visai nesvarbu, ar vyksta persekiojimai, ar ne, nes Dievas sukūrė ir paskyrė namus ir šeimą būti pagrindine vieta mokytis apie Jį, taigi natūralu, kad Jis čia veikia. Toks Naujojo Testamento kontekstas, nes Naujojo Testamento autoriai, buvo namų surinkimų lyderiai, kurie rašė jiems ir kurie lankė namuose vykstančius bažnyčios susirinkimus.

„Bažnyčios“ arogancija
1700 metų auditorinio stiliaus bažnyčios sistemos arogancija yra tai, kad ji mąsto, jog būtent auditorija yra priemonė, per kurią Dievas skleidžia Savo evangeliją! Jėšua nepašaukė institucijos pamokslauti evangeliją. Žmonės, kurie gyveno ir susitikinėjo namuose patys save pasiuntė, nebuvo jokių specialiai išlavintų žmonių, vadinamų misionieriais, mes patys save pasiunčiame į namus, miestus ir verslo vietas, kad padarytume žmones mokiniais per tarpusavio santykius.

Namai yra ta vieta kur verda gyvenimas ir maistas, taigi surinkimas namuose fokusuojasi į gyvenimą.

Kryžiaus mąstymas ar prisikėlimo mąstymas?

Koks yra krikščionybės simbolis? Kryžius. Mirtis. Pagalvok apie tai, kaip prieštarauja dabartinės bažnyčios kultūra Naujojo Testamento realijoms. Naujojo Testamento rašytojai buvo susitelkę į Kristų, kuris gyvena mumyse, į Jėzaus prisikėlimą, Jo triumfą nugalėjus priešą ir mirtį bei mūsų gyvenimo atnaujinimą. Kristus mumyse yra šlovės viltis.

Kodėl tada visa mūsų bažnyčios kultūra orientuota į mirtį? Kodėl mes nekabiname tuščio kapo simbolių ant bažnyčios pastatų ir savo sienų? Kodėl mes susitapatiname su Jėzaus mirtimi užuot susitapatinus su prisikėlimu? Kodėl apie kryžių kalbame 51 savaitę per metus, o į prisikėlimą susitelkiame tik 1 sekmadienį metuose? Visas Naujasis Testamentas yra orientuotas į Jo prisikėlimą; kodėl bažnyčios kultūra nėra tokia?

Kodėl mes kviečiame žmones išeiti į priekį, kad jie ateitų prie kryžiaus, užuot kvietus prie prisikėlimo jėgos? Kodėl kviečiame žmones prie kryžiaus kiekvieno tarnavimo pabaigoje, primindami jiems, kad jie yra nusidėjėliai (jie tai jau žino, taigi jiems tai ne naujiena), užuot nukreipus juos į Kristaus jėgą jų viduje, kuri nugali nuodėmę!?


Pasiekti namus
Namų surinkimas yra orientuotas į prisikėlimą, nes jame svarbiausia yra mokinystė. Aš sėdėjau su jaunu žmogumi prieš prasidedant susirinkimui namuose; jis žinojo tik institucinę bažnyčią, bet tą savaitę nutarė pasidairyti po namų surinkimą.

Jo galva buvo nulenkta ir jis buvo nusiminęs. Nieko daugiau negalėjo matyti tik savo pasikartojančias nesėkmes ir nuodėmes, jis buvo arti savižudybės. Jis jau daug kartų ėjo į priekį susirinkimuose, kad už jį pasimelstų, bet nesijautė geriau. Pro ašaras jis man pasakė, kad jis atgailauja ir kurį laiką gerai elgiasi, bet po to vėl nusideda, jis taip pasakė: „aš einu prie kryžiaus vėl ir vėl, bet aš negaliu sulaužyti nuodėmės ciklo savo gyvenime.“

Aš pasakiau, kad jis nemąsto Naujojo Testamento tiesomis, kad žiūri atgal į kryžių, užuot žiūrėjuęs į prisikėlimo jėgą ir Kristų, kuris dabar gyvena jame. Naujasis Testamentas sako, kad mes jau numirėme ir dabar Kristuje esame prikelti iš mirties. Mes esame pasodinti danguje su Kristumi. Mes turime valdžią ir jėgą virš velnio. Mes esame palaiminti visais dvasiniais palaiminimais Kristuje. Mes esame išteisinti Kristuje ir turime ramybę su Dievu (Romiečiams 5:1- 2, 6:3-5, Efeziečiams 1:3, 2:6, 2 Korintiečiams 5:17)

Jis turėjo kryžiaus mąstymą, o aš – prisikėlimo mąstymą. Gera žinia, kad jis surado ramybę ir pergalę po tos dienos, ir tai įvyko todėl, kad jis pakeitė savo mąstymą iš mirties į gyvenimą. Nuo kryžiaus kultūros iki prisikėlimo kultūros.

Ar esate išmokytas mąstyti, kad Kristus yra jumyse, ir tai orientuoja jus į Jį, o gal jūs susitelkęs į save ir reguliariai patiriate nesėkmes eidamas prie kryžiaus? Kai jums reikia atsakymų, ar jūs visų pirma mąstote apie Kristų savyje, o gal jūs manote, kad jums reikia eiti į surinkimą pasiklausyti X kalbėtojo, arba reikia X asmens, kad „duotų jums žodį“, arba padarytų kažką, kad Dievas jus išgirstų?

Kaip manote: kryžiaus ar prisikėlimo jėga veikia jumyse? Daugiau kitą savaitę, iki tada.

Laiminu visus.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu