Džonas Fennas, „Kaip būti nepriklausomam nuo aplinkybių“, 3 iš 3, Savaitės mintys

 

John Fenn, How to be independent of circumstances, 3 of 3, Weekly Thoughts

 Sveikinu visus,

Šiandien norime pažvelgti į tai; Kaip Paulius atsidūrė ten, kur galėjo jaustis nepriklausomai nuo aplinkybių?

 

Savo istorija pasidalinau 1 dalyje ir to patirti niekam nelinkėčiau. Bet  tai suformavo mumyse kažką labai gilaus mūsų vaikščiojime su Viešpačiu. Jėzus pasakė Jono 16:33:

 

"Tai aš jums kalbėjau, kad turėtumėte ramybę. Šiame pasaulyje jūsų laukia sielvartas. Bet būkite drąsūs, aš nugalėjau pasaulį."

 Šis teiginys yra raktas  įvesti mus į paslaptį, kaip būti nepriklausomiems nuo aplinkybių. Jėzus pasakė: „Šituos dalykus aš jums kalbėjau...“ Taigi mes sustojame ir atsižvelgiame į tai, ką žinome,  kad Jis mums kalbėjo, parodė, apreiškė , ir tai paskatino mus suvokti ar įžvelgti savo dvasioje. Kokį apreiškimą jūs gavote iš Jo apie savo situaciją? Kas yra paskutinis dalykas, kurį žinote, kad Viešpats jums perdavė?

 

Kokį apreiškimą Jis suteikė jums, kai buvote ką tik išgelbėtas?

Arba ką Jis pasakė kitu sunkiu metu? „Šiuos dalykus aš jums kalbėjau, kad turėtumėte ramybę“. Mes prisimename tuos dalykus , ką Jis mums kalbėjo, parodė ir pasakė, kad turėtume ramybę. Kai laikomės to,  kai Jis kalbėjo tiesiai mums, atneša mums ramybę.

 

Jėzus tęsė: „Šiame pasaulyje jūsų laukia suspaudimai“.

 

 Žodis „pasaulis“ čia yra „kosmosas“ ir reiškia pasaulio sistemą. Jokūbo 4:4 sakoma, jei mylime pasaulio sistemą, esame dvasiniai svetimautojai. Tai reiškia kultūrą, pasaulio kelius, kurie prieštarauja Dievui ir Jo keliams.  Jėzus pasakė, kad pasaulio sistemoje, jūs turėsite „suspaudimą“. Graikų kalbos žodžio šaknis šiam žodžiui yra „slėg-is“. Šioje pasaulio sistemoje jūs patirsite spaudimą. Tai galima versti : persekiojimas, kančia, priespauda. Tai apibendrina, ar ne?

 

Bet tada Jėzus mums uždeda atsakomybę: nuo mūsų priklauso,  „būti geros nuotaikos ar ne“.

Iki tol viskas, ką Jis darė, buvo pareiškimai. Aš jums pasakiau visus šiuos dalykus, kad galėtumėte turėti ramybę. Pasaulyje jūs patirsite suspaudimą. Taip, mes tai suprantame. Bet tada Jis sako, ką turime daryti: „Būkite linksmi, aš įveikiau kosmoso/pasaulio sistemą“.

 

Graikiškas žodis, reiškiantis gerą nuotaiką, yra „tharsos“ ir reiškia „drąsa“ ir „būk drąsus“. Jėzus mums sako, kad pasaulio spaudžiami būkite drąsūs, nes prisimenate, ką Jis mums yra sakęs anksčiau. TAIP tai,- vienintelis būdas tapti nepriklausomam nuo aplinkybių. Ta nepriklausomybė yra mūsų dvasioje, mūsų mintyse ir emocijose – aplinkybės išsispręs savaime – tačiau proceso metu  galime būti nuo jų nepriklausomi, žvelgdami į bendrą vaizdą, kad jie taip pat bus vedami per suspaudimus, o mes pasiliekame ramybėje Kristuje.

 

Prieš tai, kai Paulius rašo, kad bet kokiomis aplinkybėmis gali nugalėti per Tą, kuris jį stiprina, jis išgyveno laiką, kai jautėsi kaip alyvuogė, spaudžiama alyvuogių spaudykloje. Antrajame laiške korintiečiams 1:8-11 jis rašo  apie savo laiką Azijoje – netoli Efeso, kur kilo riaušės ir jį reikėjo skubiai išvežti iš miesto.

 

Apaštalų darbų 20:1-6 sakoma, kad Paulius išvyko iš Efezo, kad sugrįžtų pas draugus į Filipus ir tą vietovę.

3-6 eilutės atskleidžia, kad netikintys žydai suplanavo pasalą, apie kurią jis sužinojo, todėl grįžo į Filipus ir iš ten išvyko į Troadą šiuolaikinės Turkijos pakrantėje – į tą patį uostą, iš kurio jis išplaukė Apaštalų darbų 16:8-11, kad pirmą kartą nuvyktų pas Lidiją ir Filipiečius maždaug prieš 3 metus!

 

Būtent Filipuose tarp tų artimų savo tarnybos draugų ir rėmėjų Paulius parašė antrąjį laišką korintiečiams. 1:8-11 jis kalbėjo apie savo laiką Azijoje – Efeze – ir savo emocinę būklę.

 

„Nenoriu, kad jūs nežinotumėte apie suspaudimą, su kuriuo susidūrėme Azijoje (Efeze), kur buvome prispausti virš savo galimybių, visiško praradimo ir nevilties, netgi nevilties  kad neišliksime gyvi. (9 eil.) Mums buvo skirta mirties nuosprendis, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusiuosius...“ Paulius panaudojo spaudimą, kaip įrankį, kuris padėjo patikėti Dievu, kuris prikelia mirusius.

 

Žodžiai, kuriuos Paulius apibūdino spaudimą, taip pat buvo naudojami apibūdinti ir alyvuogių apdirbimą, kai alyvuoges spausdavo tol, kol iš jų išsiliedavo aliejus – Paulius sakė, kad jo gyvybinė jėga buvo išspausta. Jis nusivylė gyvenimu. Žodis „mirties nuosprendis“ buvo tiesioginis mirties nuosprendis. Pirmiausia riaušės Efeze, paskui žydai, kurie buvo pasiryžę jį nužudyti, nes,  jam buvo skirta mirties bausmė žydų sistemoje IR graikų lyderiai Efeze.

 

Bet čia matome, kad Paulius padarė tai, ką Jėzus liepė daryti Jono 16:33.

Būdamas visiškai bejėgis, jis turėjo žiūrėti į Tą, kuris prikelia mirusiuosius. Jis turėjo tai padaryti. Nebuvo jokio specialaus patepimo, kuris jam padėtų. Nebuvo „maldos, kad Dievas pajudėtų“ – jis turėjo emociškai, mintimis atsigręžti į Tą, kuris

 prikelia mirusiuosius.

 

Tą patį Jokūbas rašė Jokūbo 1:2, kai rašė, kad „laikyk tikru džiaugsmu, kai patenki į įvairius išbandymus, vargus išmėginimus...“ (tas pats graikiškas žodis reiškia visus 3 dalykus)

 

Čia vėlgi mes esame to suspaudimo viduryje, kad „laikytume tai tikru džiaugsmu“. Džiaugsmas yra dvasios vaisius, o ne emocija. Jis nesakė būti laimingais,  tai susiję su emocijomis. Jis pasakė: „Laikyk tai džiaugsmu“. Galatams 5:22-23 Paulius sakė, kad dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė...

 

Kontekstas – žmogaus kūno darbai ir iš naujo atgimusios dvasios vaisiai. Daugelis neteisingai (mano nuomone) mano, kad tai yra Šventosios Dvasios vaisius. Ne taip, ne toks kontekstas ir tai neatsispindi bendroje Pauliaus mintyje. Jis lygina kūno pasipriešinimą su dvasia. Šventoji Dvasia YRA meilė, džiaugsmas, ramybė... bet iš Jo šios savybės kyla į žmogaus dvasią – mūsų dvasios vaisius. Vaisiai yra augalo dauginimosi priemonė. Tai yra tai, kas matoma. Augalas turi sėklų, kad išaugintų daugiau tų vaisių. Mūsų dvasios vaisius yra tai, ką žmonės mato, kai išgyvename sunkius laikus.

 

Paulius sako, kad kai žmonės mato meilę, džiaugsmą, ramybę, švelnumą ir panašiai kylančius iš  mūsų dvasios, turinčios pergalę prieš mūsų kūno darbus, net ir pasaulio spaudimo viduryje, jie gali skinti tą vaisių savo gyvenimui. Tokiu būdu Kristaus žodis mumyse sklinda, kai kiti valgo mūsų dvasios vaisius.

 

Jokūbas pasakė, kad turime tai laikyti tikru džiaugsmu. Jėzus pasakė, kad turime būti „drąsūs“. Paulius rašė, kaip buvo įtrauktas į šią didžiulę paslaptį – išmoko kažko naujo, įžengė į naują savo gyvenimo dimensiją – žiūrėdamas į Tą, kuris prikelia mirusiuosius, jis suprato, kad yra visiškai nepriklausomas nuo savo aplinkybių. Jis buvo laisvas viduje, o aplinkybės turėjo pasikeisti.

 

Ir būtent per tą pasiryžimą įgauti drąsos, pasiryžimo laikyti visa tai džiaugsmu, ryžtu pažvelgti į Tą, kuris prikelia mirusiuosius, mes esame inicijuoti į mūsų ėjimo su Kristumi gilumą, kurio negalime pasiekti kitaip.

 

Trumpai apie tai rašiau knygoje „Persuing the Seasons of God“. Kai Viešpaties aplankymo metu, išgyvenęs viską, ką aprašiau šios serijos 1 dalyje, pajutau tam tikrą bičiulystę su Juo, o Jis su manimi. Pasilikdami ramiame garbinime   su Juo, kai jaučiate Jo buvimą savyje, sutelkite dėmesį į tai, kas jus sieja. Ar žmonės ant tavęs pyksta, nors tu nieko blogo nepadarei? Taip nutiko ir Viešpačiui – sutelkite dėmesį į tą bendrumą.

 

Ar patyrėte išdavystę? Taip ir Jis patytė. Sutelkite dėmesį į tą bendrumą. Jį, garbindami, semkite iš to, ką išgyvenate, ir sutelkite dėmesį į tai, kaip Jėzus taip pat išgyveno tai – čia jūs pereinate nuo pasaulio sistemos spaudimo prieš jus, prie To, kuris buvo prikeltas iš numirusių, į džiaugsmą jūsų dvasioje, į drąsą jūsų dvasioje. Būtent ten, kai sutelkiate dėmesį į tai, ką jūs ir Jėzus turi bendro jūsų gyvenimo patirtyje, galite nukreipti savo mintis ir emocijas į Jį – ir pajusite didžiulę ramybę savo dvasioje, kuri jus perneš!

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org arba cwowi@aol.com

2025 m. vasario mėn. naujienlaiškis

 February 2025 Newsletter

Sveikinu visus,

  Praėjusių metų rugpjūčio mėnesio internetiniame informaciniame biuletenyje pasidalinau apie  liepos 2 d.  Viešpaties aplankymą. Vienas iš dalykų, kuriuos jis

paminėjo tada, buvo DI tapimas pagrindine jėga. Jis sakė, kad privačios įmonės ir vyriausybė dirbs kartu, nes įmonės turi vyriausybei reikalingų duomenų, tačiau vyriausybė gali juos naudoti reguliuodama dirbtinį intelektą, ir kitus dalykus.

 

  Sausio 23 d. iš Forbes.com:

 

„Prezidentas Donaldas Trumpas sugaišo šiek tiek laiko laiko paskelbdamas „Stargate Initiative“ – 500 milijardų dolerių vertės privataus sektoriaus sandorį, kuriuo siekiama išplėsti JAV dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Technologijų milžinų „OpenAI“, „SoftBank“ ir „Oracle“ vadovaujama „Stargate“ yra didžiausias DI infrastruktūros projektas istorijoje.

 

  

Didėjant dirbtinio intelekto modeliams, didėja jų energijos suvartojimas, todėl kyla susirūpinimas dėl tvarumo ir aplinkos infrastruktūros pasirengimo. Tuo tarpu vyriausybės ir reguliavimo institucijos įveda naujas taisykles, skirtas spręsti etikos, saugumo ir privatumo riziką, susijusią su DI.

 

  

Tarp  visų dalykų, kuriuos Viešpats galėjo man pasakyti apie ateitį,  kodėl jis norėjo pasidalyti kalba apie DI ir jo poveikį šiai tautai? Jėzus stato eilutę po eilutės, šen truputį ir ten truputį. Taigi grįžtu prie to, ką Tėvas man pasakė 2001 m. rudenį po to, kai buvo pasirašytas Patriotų aktas, kuris leido vyriausybinėms agentūroms šnipinėti įtariamus teroristus tautoje: „Įstatymai, sukurti apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus panaudoti prieš juos“. Negaliu paneigti pojūčio, kad dirbtinis intelektas veržiasi į mūsų gyvenimą, nors dabar ir geranoriškas, bet vieną dieną bus panaudotas prieš mus. Taigi mes stebime, meldžiamės ir esame budrūs laikams bei sezonams. Mes nebijome, bet stebime.

 

  CWOWI dabar turi programą! Galite eiti į App Store ir atsisiųsti ją dabar!

 

Jei jūsų tauta leidžia pasiekti „App Store“, mūsų logotipą su mažu stogeliu virš CWOWI rasite skiltyje „Švietimas“. Ją paprasta naudoti ir ji turi prieigą prie visų mūsų funkcijų: informacinių biuletenių, savaitės minčių, „YouTube“ mokymų, garbinimo dainų pasirinkimo ir kt. Kai kurios šalys gali neleisti JAV įsikūrusios „App Store“, o kai kurios pranešė, kad sunku ją rasti. Tačiau daugumai tai lengva. Ieškokite CWOWI „App Store“.

 

  

KWOWI – žiūrėkite naujienlaiškį aukščiau esančioje antraštėje. Kitą mėnesį pasidalinsiu daugiau šioje erdvėje, nes turėjome gerų draugų ir lyderių, kurie gyvena čia, JAV, ir lankosi Ugandoje , jie  praneša, kad vaikai yra gerai prižiūrimi ir myli savo naujus bendrabučius. Jie taip pat keliavo įkurti surinkimus ir patarnavo žmonėms. Dėkojame už jūsų paramą KWOWI. (Žr. kwowi.org)

 

  

Kaip tapti jautresniu savo dvasioje Šventajai Dvasiai

 

Kai pirmą kartą pabundu, pradedu melstis dvasia tyliai, po nosimi, nukreipdamas mintis į Tėvą. Paprastai mano pirmosios mintys Jam yra: ačiū, Tėve, už malonę man ir mano šeimai, arba padėkos žodžiai už kitas sritis.

 

 

 Įsivaizduokite taip: Apreiškimo 22:1 yra upė, kuri teka iš sosto, o Jėzus pasakė Jono 7:37, kad tiems, kurie Jį tiki, iš jų  vidaus tekės gyvųjų vandenų upės (Jonas patvirtina, kad kalbėjo apie kalbas 38 eil.) – taigi, iš Tėvo sosto Jo Dvasia teka upė į mūsų dvasią. Kai meldžiuosi kalbomis tie srautai maitina ir suteikti gyvybės įvairioms gyvenimo sritims (kaip matyti upėse, o ne upėje). Aš gyvenu, kad būčiau tame sraute tekančiame iš sosto, ir tai matome sekančiose ištraukose.

 

  Pirmasis yra 1 Korintiečiams 14:14-15:

 

"Nes jei meldžiuosi neišmokta kalba (kalbomis), mano dvasia meldžiasi, bet mano protas neproduktyvus. Ką daryti? Melsiuosi dvasia, ir melsiuosi  protu. Giedosiu dvasia, ir giedosiu ir protu."

 

 Visą dieną laikas nuo laiko meldžiuosi kalbomis. Jei įjungiu savo garbinimo grojaraštį, giedu kalbomis kartu su giesme, nukreipdamas savo garbinimą į Tėvą. Aš retai giedu giesmę  savo gimtąja anglų kalba. Beveik visada kalbu kalbomis. Net ir namų surinkime, kai skamba giesmė, dažniausiai renkuosi ją tyliai giedoti kalbomis. Retai kada klausausi per krikščionišką radiją transliuojamų giesmių, nes tose stotyse reta giesmė, kuri būtų vertikali nukreipta į Tėvą. Paprastai klausausi vieno iš savo garbinimo grojaraščio arba savo instrumentinio garbinimo grojaraščio ir dainuoju kartu arba kalbu kalbomis.

 

  

Buvimas Dvasioje – šalutinis poveikis

 

Su tuo susijusi praktika rasti ramų laiką namuose ir melstis dvasia, kartu melstis protu, kaip Paulius moko. Turiu omenyje tai, kad melsdamasis kalbomis disciplinuoju  savo protą klausytis maldos kalbos, kuria meldžiuosi, sutelkdamas dėmesį į tai, ką meldžia mano dvasia. Tokiu būdu aš meldžiuosi protu, ir  meldžiuosi savo dvasia.

 

  

Kai aš pirmą kartą pradėjau tai daryti, mano mintys klaidžiojo. Stebėjau laiką, kad galėčiau geriau save disciplinuoti ir įvertinti savo pažangą. Iš pradžių prireikė 50 minučių, kol mintys ištuštėjo nuo tokių dalykų kaip: „ar padėjau šlapius drabužius į džiovyklę?“, ir „ar Barbara supakavo berniukams rytojaus pietus“ ir : „ ar tas triukšmas iš vonios“  ir panašios įkyrios mintys.

 

  Labai greitai man pavyko atsikratyti šių dalykų per 10 minučių. Dabar galiu akimirksniu arba per minutę ar dvi nukreipti savo dėmesį  klausytis ir sutelkti dėmesį į tai, kas išeina iš mano dvasios. Kai jūsų siela (protas) yra sutelkta į jūsų dvasią, tada fizinis pasaulis išnyksta. Jūs nesirūpinate, tarsi užmirštate laiką, aplinkinius dalykus, savo laikyseną, nesvarbu, ar sėdite, ar gulite ant grindų. Jūs esate „dvasioje“, kaip Jonas mini Apreiškimo 1:10 ir 4:2. Būtent tada jūs  jūs gaunate žodžius iš Tėvo arba jūsų akys atsiveria į Jo karalystę.

 

  Išmokite rasti vietą, kur esate vienas, įsitaisykite patogiai ir be jokių trukdžių, ir pradėkite garbinti Tėvą kalbomis, o tada drausminkite savo protą klausytis, ko meldžiatės. Mintyse melskitės ta pačia kalba, kuria girdite besimeldžiant, giedokite ta pačia kalba, kuria gieda jūsų dvasia, ir laikas išnyks.

 

 Tačiau dažniausiai, kai meldžiuosi dvasia, mano protas galvoja apie kitus dalykus.

 

Tai, ką mokiau, yra puiku, kai būnu vienas anksti ryte arba vėlai vakare. Tačiau melstis ir giedoti kalbomis dieną neįmanoma.

   

Todėl išmokau melstis kalbomis, dažnai po nosimi, tyliai,  kad ir ką daryčiau. Net rašydama šį straipsnį meldžiuosi kalbomis po nosimi. Parduotuvėje? Meldžiuosi. Klausausi televizoriaus? Meldžiuosi. Ar klausausi kažko viename iš mūsų namų surinkimų? Dažnai meldžiuosi po nosimi(tyliai vert.) Priklausomai nuo to, ką veikiu, diena gali būti užpildyta veikla, kuri reikalauja viso mano dėmesio, ir galiu valandų valandas nesimelsti kalbomis. Bet kai galiu, pradedu iš naujo.

 

  Disciplinuokite save melstis kalbomis kiekviena proga, dažniausiai tyliai, bet aš tai vadinu „variklio palaikymu“. Kaip tada, kai automobilis tiesiog yra ant stabdžių. Meldžiuosi kalbomis, nors kiti nemato to ir negirdi.

   

Antroji ištrauka susijusi su tuo; Efeziečiams 5:18-20

 

Paulius vartoja žodžių žaismą: „Ir nepasigerkite vynu, tai prieštarauja  gyvybei ( liet. vert. tame yra pasileidimas) , bet būkite pilni (Šventosios) Dvasios, kalbėdami vieni kitiems psalmėmis (su styginiais instrumentais), himnais (dieną giesmėmis be palydėjimo) ir dvasinėmis giesmėmis (giedodami kalbomis), kurdami melodijas savo širdyje  dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus vardu.“

  

 Daugelis žino graikų kalbos žodį „sozo“, kuris verčiamas „amžinasis gyvenimas“. Šaknis „asozo“ yra žodis, kurį Paulius vartoja sakydamas, kad pasigėrimas yra „prieš gyvybę“. „A“ reiškia „prieš“ arba prieštaraujantį (gyvenimui). Pirmajame amžiuje jis buvo naudojamas tiems, kurie gyveno peržengdavo ribas, neatsižvelgdami į visuomenės normas ar asmeninę atsakomybę.

 

 

 Kai Paulius girtuokliavimą priešpastato „būti prisotintam (Šventosios) Dvasios“, gauname ryškų vaizdą, koks gali būti Dvasios kupinas gyvenimas. Taip jis liepia giedoti padėkos Tėvui giesmes –iš savo dvasios, giesmes su instrumentiniu pritarimu ir  be pritarimo.

  

 Iš jūsų dvasios tekės jūsų maldos kalba – taip būsite prisotinti Dvasios. Argi ne mes visi to norime?

 

  Trečioji ištrauka yra Judo 20–21 eilutės

 

„Bet jūs, mylimieji, statydinkite save ant savo švenčiausio tikėjimo melsdamiesi Dvasioje (kalbomis), pasilikdami Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.

  

 Vėlgi, kalbėjimas yra mūsų jautrumo Dvasiai raktas. Judas pasakoja, kaip malda kalbomis padeda išsilaikyti Dievo meilėje. Turite problemų dėl vaikščiojimo meilėje ? Melskis kalbomis. Giedokite kalbomis.

   

Sudėkite visas tris ištraukas ir gausite meilėje vaikščiojančio žmogaus paveikslą, kupiną dėkingumo ir giesmių širdyje, jautraus Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus dalykams. Jei norite tapti jautresniu įspūdžiams ir kitiems neverbaliniams nurodymams, kuriuos Tėvas mums perduoda mūsų dvasioje, laikykitės aukščiau pateiktų nurodymų.

 

  Maldos prašymas: Brianui kovo 5 d. bus atliekama 2 slankstelių sujungimo operacija ir jo biure nebus maždaug 3 savaites. Ačiū už kantrybę ir maldas jam sveikstant. Neplanavome jokių Zoom susitikimų, tikėdamiesi operacijos. Jų neturėsime, kol jis visiškai pasveiks. Tai gali  būti balandžio pabaigoje.

   

Barbara ir aš vertiname jūsų maldas. Rūpinimasis neįgaliu sūnumi yra viena iš tų tylių naštų, kurių niekas nemato. Daugelis iš jūsų gali būti susiję su priežiūra, kurią parodėte savo sutuoktiniui, tėvui ar kitam giminaičiui, visą laiką prižiūrėdami jį namuose arba lankydami ir prižiūrėdami jį  globos  įstaigoje. Jūs žinote, apie ką aš kalbu.  2–3 kartus per savaitę pateikiami  su Chrisu susiję klausimai , naujienos apie incidentus, įvykusius grupės namuose, pasiūlymai susitarti dėl susitikimų arba pasirašyti dokumentus.

 

  Tačiau Chrisas džiaugiasi, kai mes abu mėgaujamės jo penktadieniais–šeštadieniais namuose. Neseniai nuvežiau jį į didelį RV(amer.) , valčių ir lauko renginį Talsoje, ir jam patiko suktis  kėdėje, visa tai matyti ir kalbėtis su žmonėmis.

 Jis buvo ypatingai  sužavėta sraigtasparniais. Jie kažkaip buvo įjungę sraigtasparnį į programą ir leido Chrisui  atidaryti jo duris, o savininkas net įjungė šviesas, kad galėtų pamatyti, kaip užsidega prietaisų skydelis – Chrisui tai buvo jaudinanti diena. Mane tai vargina. Po 2 dienų Chrisui kažkas nutiko per dienos programą grupės namuose ir jam buvo įpjautas veidas. Taip visada aukštyn ir žemyn, visada kažkas... ačiū už jūsų maldas.

 

  Mes jus LABAI vertiname!

 

Dėkojame už jūsų maldas ir finansinę paramą.

 

Laiminame! Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy.

 

 

Džonas Fennas, Kaip būti nepriklausomam nuo aplinkybių, 2 iš 3, Savaitės mintys, 2/21/25

 John Fenn, How to be independent of circumstances, 2 of 3, Weekly Thoughts, 2/21/25

Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę skaidriai pasidalinau apie sunkiausią mūsų santuokinio gyvenimo laiką – 9 mėnesių laikotarpį, kai buvo atimta viskas, kas mums brangu.

 Anglų kalba mes taip cituojame Paulių: „Aš viską galiu per Kristų, kuris mane stiprina“. Bet aš parašiau graikišką pažodinį vertimą: „Aš dominuoju  (dinamito) galia tame, kuris mane stiprina“. Jis rašė, kad   „pateko į naują dimensiją, nes buvo inicijuotas paslaptyje“. (v11-12)

 

Pauliaus laiškas Lidijai ir filipiečiams

Tai buvo šilčiausias ir skaidriausias jo laiškas, leidžiantis mums pažvelgti į jo emocijas ir asmeninį augimą Viešpatyje.

 

Filipai neturėjo sinagogos, bet žydų moterys susitikdavo melstis prie upės. Ten Paulius ir jo bendrakeleiviai sutiko verslininkę  Lidiją. Apaštalų darbų 16:14 pasakojama, kad ji buvo „purpurinės spalvos audinių  pardavėja“, kilusi iš Tiatyros, esančio netoli Efeso netoli pietvakarių pakrantės  (šiuolaikinėje) Turkijoje. Negana to, apie ją  sakoma: „...ji garbino Dievą, ji išgirdo mus , jos širdį Viešpats atvėrė, kad ji klausytų, apie ką kalbėjo Paulius“.

 

Atkreipkite dėmesį – ji buvo Dievo garbintoja, bet dar nebuvo gimusi iš naujo.

Galime spėti, kad Paulius buvo vedamas  su ja pasikalbėti dėl to, kad ji garbino Dievą. Prisimenu  pažįstamus žmones, kurie yra Dievo garbintojai, bet, kiek žinau, dar neatgimę. Tai yra tie, kuriuos prašau Tėvo patraukti prie savęs, kaip nurodyta Jono 6:45, nes jie nėra toli nuo Dievo karalystės.

 

Apaštalų darbų 16:16-18 Lukas rašo, kad „einant melstis“ (prie upės) mergina, turinti būrimo dvasią, nusekė paskui juos, šaukdama: „Šie vyrai yra aukščiausiojo dievo tarnai, rodantys mums išganymo kelią“. Tai nuliūdino Paulių, nes tuo metu mieste  merginos dvasia kalbėjo apie Apoloną, o ne apie Izraelio Dievą. Gali būti, kad dvasia, nenorėdama būti išvyta  iš merginos, skatino ją tai skelbti, tikėdamasi, kad Paulius ją ignoruos, ir ji galės likti merginoje.

 

Paulius puikiai žinojo apie graikų kultūrą ir dievus, todėl jį nuliūdino būrimo dvasia mergaitėje, sekusioje juos „daug dienų“, skelbdama Apoloną aukščiausiu dievu. Vienintelis klausimas : „Kodėl jis taip ilgai laukė, kad išvytų tą demoną?“. Graikiškas tekstas sako 16:18, kad Paulius buvo labai nuliūdęs ir patyrė emocinį skausmą dėl nenumaldomos dvasios toje merginoje prigimties. Galbūt jis laukė, nes žinojo, kad, kai dvasia bus išvyta , tai jiems sukels daug rūpesčių – ir tikrai jie buvo suimti, sumušti ir įmesti į kalėjimą.

 

Galbūt jis buvo susirūpinęs dėl to, kad mieste tiek mažai žydų.

Lidijai ir kitiems tikintiesiems tai sukeltų didelių sunkumų. Nežinome, bet kažkuriuo momentu jo sielvartas buvo pakankamai didelis, jis apsisuko ir išvijo dvasią iš tos merginos, o po to buvo sulaikytas ir sumuštas.

 

Jūs žinote istoriją: Paulius ir Silas buvo sumušti ir prirakinti prie sienos vietos kalėjime. 16:23-31 pareigūnus prisaikdino kalėjimo prižiūrėtoją saugoti juos, grasindami jam  mirties bausme. Kaliniai buvo sukaustyti  grandinėmis  vidinėje kalėjimo dalyje. Tačiau vidurnaktį, kai kiti kaliniai girdėjo juos garbinančius, įvyko didelis žemės drebėjimas ir Pauliaus bei Silo grandinės nukrito. Kalėjimo prižiūrėtojas, pamatęs atidarytas duris ir vartus, ruošėsi nusižudyti, žinodamas, kad tai reikš mirtį jam ir jo šeimai už leidimą pabėgti kaliniams. Paulius patikino, kad visi kaliniai vis dar yra, o kalėjimo prižiūrėtojas paklausė, ką jis galėtų padaryti, kad būtų išgelbėtas.

 

Kontekste

Buvo kalbama apie tai, kaip būtų galima išgelbėti kalėjimo prižiūrėtojo ir jo šeimos gyvybę nuo mirties bausmės dėl nukritusių grandinių ir atsidariusių visų durų bei vartų. Nepaisydami konteksto,   krikščionys priima tai kaip pažadą, kad visa jų šeima bus išgelbėta, jei tik jie tiki. Tai neatitinka to, ką Paulius rašė 1 Korintiečiams 7:16: „Kas žino, žmoną, ar tu išgelbėsi savo vyrą? Kas žino, vyre, ar tu išgelbėsi savo žmoną? Tačiau daugelis mano, kad Šventajame Rašte sakoma, kad jei vienas sutuoktinis bus išgelbėtas, kitas ir jų vaikai kada nors bus taip pat  išgelbėti. NT tokio pažado nėra.

 

Tai galbūt buvo pasakyta   Dievo baimėje , kad galimas stebuklingas Dievo įsikišimas į situaciją. Kalėjimo prižiūrėtojas ir visa jo šeima patikėjo Jėzumi ir buvo pakrikštyti su Lidija ir jos namiškiais, ir tai buvo Kristaus kūno Filipuose pradžia.

 

Per 10 metų po išvykimo iš Filipų Apaštalų darbų 16 skyriuje...

...jis patyrė riaušes Tesalonikoje ir turėjo būti greitai išgabentas iš miesto, o Atėnuose  patyrė  labai ribotą sėkmę , kaip skaitome  Apaštalų darbų 17 skyriuje. Apaštalų darbų 18 skyriuje jam sekėsi pradėti Kristaus kūną Korinte, o po to ten laimėjo federalinį teismą. Tada - sėkmė 2 metus Efeze, o paskui riaušės. Prieš pasukdamas į Jeruzalę, jis nuolat keliavo, buvo suimtas Jeruzalėje, patyrė laivo sudužimą, o Romoje laukė teismo. Per tuos 10 metų jis rašė mūsų terminais taip :

 

Mane įvedė paslaptį, kaip būti savarankiškam, nepaisant mano aplinkybių. Turiu stiprybės tame, kuris mane stiprina.

 

Šiandien frazė; Aš viską galiu per Kristų, kuris mane stiprina...

... reiškia, kad laikykis, sukandęs dantis ir pasistenk, tu gali tai padaryti iš visų jėgų – bet NE apie tai Paulius kalbėjo. Jis kalbėjo apie paslaptį, į kurią jis buvo įvestas, atėjusią per labai sunkias ir gyvybei pavojingas aplinkybes.

  

Jis išmoko būti ramus bet kokioje situacijoje. Tai padarė jį nepriklausomą nuo bet kokių aplinkinių, kas bevyktų aplink jį. Tai jis patyrė  sutelkęs dėmesį į savo dvasią ir Viešpaties buvimą ten, jis galėjo pasilikti toje ramybėje ir ieškoti Jo aprūpinimo bet kurioje situacijoje.

 

TO mes visi turėtume siekti, kad ir kas bevyktų aplink mus, ir  išmokti nukreipti savo dėmesį į savo dvasią, kur gyvena Dievo Dvasia, ir atrasti Jo ramybę. Įvedimas į paslaptį vyksta , kai  žmogus kažką išgyvena, kad tai įvyktų.

 

Tai reiškia, kad bet kokie sunkumai ar stresas, kuriame šiuo metu esate, yra puiki proga būti inicijuotam į paslaptį, kaip būti nepriklausomam nuo aplinkybių. Kitą savaitę papasakosiu apie tai, kaip suvaldyti savo mintis ir emocijas, kad galėtume susitelkti ties tuo, kas suteikia jums dinamito galią.

 

Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org

John Fenn, Kaip būti nepriklausomam nuo aplinkybių, 1 iš 3, 2/15/25

 John Fenn, How to be independent of circumstances, 1 of 3, 2/15/25

 Sveikinu visus,

Barbara ir aš išmokome šių Minčių pamoką prieš daugelį metų: kaip būti nepriklausomiems nuo aplinkybių. Situacija buvo intensyvi. Buvau asocijuotas

pastorius pas pastorių, kuris planavo išeiti į pensiją ir paaukštinti mane iki apmokamo vyresniojo pastoriaus.

 Tačiau 1986 m. birželį jis su žmona sėdėjo mūsų svetainėje ir pasakė, kad jų planai pasikeitė. Jis persigalvojo dėl išėjimo į pensiją ir paaukštinimo mane vyresniuoju pastoriumi. Jis nutarė pasilikti. „ Čia tau nėra ateities.“ Kaip paaiškėjo, jo brolis prašė, kad jį pakeistų vietoj manęs  asocijuotuoju pastoriumi, ir tai jis padarė.

 Staiga Dvasioje plačiai atmerktomis akimis, bet taip pat matydama Viešpaties karalystę, pamačiau milžiniškos ranką , kuri kirto lėtu karate judesiu. Žinojau, kad mūsų laikas ten baigėsi.

 Aš žinojau iš Dvasios ir pranašiškai ir tai pasakiau jam : „Jei tai padarysi, per 1 metus nuo mūsų išvykimo tu viską prarasi“. Jis taip padarė ir tai įvyko. Jis prarado savo verslą, surinkimą (bažnyčią), namus, vietą bendruomenėje, po to taip ir neatsigavo. Dėl savo nepaklusnumo Viešpats atitraukė savo malonės ranką ir leido jam patirti savo veiksmų pasekmes. Tačiau jo veiksmai paveikė ir mus. Mums tai, kas sekė per kitus 9 mėnesius, buvo sunkiausios mūsų gyvenimo dienos

 Tuo metu, kaip dažnai kalbėjau, Viešpats kalbėjo sudaužytai Barbarai:

"Bandžiau dirbti  žmonių širdyse, bet jie man neleido, todėl dabar turiu jas apeiti. Tai reikš jums aplinkkelį, bet kadangi tai įvyko ne dėl jūsų kaltės, jūs išliksite mano tobuloje valioje. Tačiau tai reikš jums aplinkkelį ."

 Jo sprendimas paskatino daugybę įvykių, dėl kurių mes praradome viską; Tapome bedarbiais, be automobilio, be pajamų, išjungtas telefonas, nutraukti pranešimai iš elektros kompanijos, o automobilį grąžinome pardavėjui, nes negalėjome sumokėti.

 Kiekvieną savaitgalį išpardavinėdavome iš garažo ir važiuojamosios dalies, kad užsidirbtume pinigų maistui, išparduodavome viską, ką tik galėjome, net daiktus, kurie Barbarai reiškė daug; šeimos palikimą. Bet mes turėjome maitinti vaikus.  Kai kurie surinkimo žmonės, kurie žinojo, kaip su mumis buvo pasielgta, davė mums pinigų. Tą 1986–1987 m. žiemą kai kurie surinkimo nariai pasamdė mane kasti sniegą nuo jų takelių ir išvažiavimų, kad užsidirbčiau pinigų, arba aukojo mums, kai teikėme jiems dvasinį vadovavimą.

 Šis laikotarpis mūsų gyvenime buvo nuo 1986 m. birželio pradžios iki 1987 m. kovo pradžios, ir tai buvo pats sunkiausias, labiausiai įtemptas laikas mūsų gyvenime. 9 mėnesiai, kurie atėmė iš mūsų viską. Tačiau mes ir toliau lankėmės surinkime, kurios pastorius taip pasielgė su mumis, ieškodami Viešpaties širdies ir surinkimo, kuri norėtų manęs savo pastoriumi. 

1987 m. kovo 1 d., sekmadienį, praėjus 9 mėnesiams po to, kai klebonas savo sprendimu pakeitė mūsų gyvenimus, tas pats pastorius pasibeldė į mūsų duris ir man pasakė, kad jam paskambino į biurą iš surinkimo, esančio maždaug už 3 valandų kelio automobiliu, kur reikia pastoriaus. Jis nuvežė mane ten,  aš  priėmiau tą kvietimą ir persikėliau ten po 3 savaičių. Mažiau nei 1 metai nuo mūsų išvykimo, pastorius prarado viską, kaip jam buvo pasakyta per Dvasią.

 Ką mes supratome:

Kai į išsinuomotą sunkvežimį krovėme tai, ko nepardavėme, kad važiuotume 3 valandas iki naujos darbo vietos, Barbara savo dvasioje kažką pajuto: „Mes niekada daugiau šiuo keliu nepravažiuosime“. Atpažinau, kad tai buvo iš Dvasios, ir sustojau, kad patikrinčiau savo dvasią, ir mane pagavo tas pats apreiškimas. „Mes niekada daugiau šiuo keliu nepravažiuosime“. Mes suvokėme, kad išgyvenome blogiausią savo gyvenimo laiką ir niekada negrįšime į tokią situaciją. Mes niekada nebebūsime tokie vargšai. Daugiau niekada to nebus.

 

Mes ėjome per ugnį, o išeiti iš to surinkimo ir išeiti iš po to pastoriaus rankos buvo gaivaus oro gurkšnis, nors persikėlėme į varganą miestelį dulkėtose rytinėse Kolorado lygumose. Bet mums tai buvo nauja pradžia, su pasitikėjimu, kad galime susidoroti su bet kuo – skurdo viduryje išmokome išlaikyti tam tikrą nepriklausomybę nuo aplinkybių, per tuos beveik 9 mėnesius kupini džiaugsmo ir ramybės.

 

Galima sakyti, kad per tuos 9 mėnesius išgyvenome nėštumo laikotarpį. Buvome inicijuoti į gilią priklausomybę nuo Viešpaties, kurios niekada anksčiau nepažinome. Viskas buvo išplėšta – namas, automobilis, brangus turtas – o mes dvasioje nešiojome džiaugsmą ir labai tvirtą žinojimą, kad esame Dievo valios viduryje.

 

Tie priešingi elementai gyveno mumyse: natūraliai tai buvo siaubingas laikas, bet dvasioje žinojome, kad džiaugiamės kartu su žinojimu, kad daugiau niekada nieko panašaus nepatirsime. Koks kontrastas! Išmokome pasitikėti stebuklais, matėme Jį ištikimą, kai žmonės mus nuvylė. Neturėjome nieko papildomai, bet turėjome maisto. Kai mums ko nors prireikdavo, ir aš neturiu galvoje norą, kurį sakėme, kad mums reikia, bet kai mums kažko tikrai reikėjo,

Tėvas parūpindavo. Mums tai buvo nauja dimensija.

 

Ko Paulius išmoko...

Kai Paulius sėdėjo kalėjime ir rašė laišką Filipiečiams, 4:14-19 jis prisiminė, kaip jam būnant Tesalonikoje jie ne kartą siųsdavo pinigų, kad paremtų jo tarnystę – tai pirmasis iš surinkimų,

parėmusių jį finansiškai. Dėkodamas už paramą, jis jiems pasakė, kad nerašė, kad sulauktų daugiau paramos, nes kažko išmoko.

 

Mes žinome eilutę mintinai, bet dažniausiai vartojame ją kitaip nei Paulius. „Viską galiu per Kristų, kuris mane stiprina“. Tai yra santrauka, galutinis rezultatas to, ką jis pasakė pirmiau esančioje eilutėje, graikiškoje Filipiečiams 4:11-13:

 

"Ne tai, kad kalbu apie nepriteklių. Nes aš išmokau tomis (aplinkybėmis), kuriose esu ,  būti savarankiškas. Nes žinau, kaip nusižeminti, taip pat žinau, kaip turėti gausiai visko visame kame. Nes esu įvestas į paslaptį, kaip būti sotus ir alkanas, kaip turėti perteklių ir stokoti. Nes visuose dalykuose turiu stiprybės tame, kas mane stiprina.“

 

Žodis „stiprybė“ reiškia „aš vyrauju“, o žodžio „...stiprina“ šaknis yra „en-dunamoo“ – dunamoo, iš šios šaknies kyla žodis  „dinamitas“. Paulius teigia esąs įvestas į paslaptį, kad jis gali nugalėti dinamito jėga bet kurioje situacijoje per Kristų, kuris jį stiprina.

 

Paslaptis, kurią jis sužinojo, yra tai, ką mes su Barbara sužinojome per tuos 9 siaubingus mėnesius. Kitą savaitę daugiau apie tai, kaip būti įvestam į paslaptį ir kaip išgyventi tomis aplinkybėmis Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org

Kviečiame dalyvauti Tarptautinėje Namų bažnyčių konferencijoje Lietuvoje!

Sveikinu visus,

Dažnai girdžiu žmones sakant, kad , kad mūsų konferencijos labai skiriasi nuo bet kurios kitos konferencijos, kurioje jie kada nors dalyvavo. Visi jie sako tą patį: dažniausiai konferencijos būna ilgos ir beasmenės, nuobodžios, dažnai tik emocijos ar tik informacija – bet mūsų konferencijos visada būna skirtingos. Kviečiu ateiti ir patirti patiems!

 Tai vyksta todėl,  kad mes priimame nedidelį dalyvių skaičių, kartu valgome  ir visi būname toje pačioje vietoje, taip pat dalinamės giliomis  dvasingomis ir praktiškomis įžvalgomis, kaip mes  suprantame Viešpatį ir Jo kelius. Pakankamai mažos konferencijos, kad leistų Viešpačiui judėti tarp mūsų, ir atlikti gilią asmeninę tarnystę, bet pakankamai didelės, kad žmonės susirastų daug naujų draugų, kurie sujungs jus su didesniu Viešpaties atliekamu darbu. Subalansuotos, sveikos, gyvenimą keičiančios – tikiuosi, kad prisijungsite prie mūsų!

Iki pasimatymo!

 

Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią Tarptautinę namų bažnyčių konferenciją su Džonu Fenu, kuri vyks Lietuvoje 2025 m. birželio 5 d. – birželio 8 d. Tai bus unikali galimybė užmegzti ryšį su namų bažnyčiomis Europoje, pasidalinti bendru tikėjimu ir gyvenimo patirtimi, taip pat pagilinti savo įžvalgas ir supratimą įvairiomis temomis kartu su Džonu Fenu, kuris žinomas kaip mokytojas ir kurio troškimas - atskleisti Dievo Tėvo kelius.

 

Konferencijos akcentai

📅 Data: 2025 m. birželio 5 – 8 d
📍 Vieta: Lietuva, Šilo g. 8, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. (www.rokosodyba.lt)
💶 Kaina: 275 EUR asmeniui (kūdikiams iki 2 metų nemokamai), vaikams iki 12 metų – 100 EUR asmeniui. Yra galimybė dalyvauti 1dieną, kaina su pietumis ir vakariene  suaugusiam žmogui 50eu ,  Iškilus klausimams drąsiai rašykite mums elektroniniu paštu:   conferencelt2025@gmail.com

 

 

 

 

 Šis keturių dienų renginys skirtas suteikti galimybę turtingai ir artimai pabendrauti. Dalyviai turės daug laiko mokymuisi, apmąstymams ir bendravimui vienas su kitu. Nesvarbu, ar atvykstate iš Lietuvos, ar keliaujate iš užsienio, ši konferencija žada būti nepamirštamu įkvėpimo, augimo, dangiškojo Tėvo ir vienas kito pažinimo laiku.

Registracijos informacija:

Norint užsirezervuoti vietą, prašome registruotis el. paštu conferencelt2025@gmail.com. Mūsų organizacinė komanda – Deividas, Gerimantas, Kęstutis ir Wil & Ank – mielai padės iškilusiais klausimais ir pasirūpins, kad turėtumėte visą reikalingą informaciją.

Laukiame jūsų ir norime pasidalinti savo gyvenimo patyrimu su jumis!

p.s mokymai bus verčiami į lietuvių kalbą 

Rašykite mums.

 

Džonas Fenas Jėzus Korane

 

John Fenn, Jesus in the Quran, Weekly Thoughts

 Sveikinu visus,

Galbūt nežinote, kad Koranas pasako kai kuriuos nuostabius dalykus apie Jėzų, bet aš jaučiuosi paskatintas apibendrinti kai kuriuos pagrindinius elementus, kurie

gali būti jums naudingi. Taip pat pasidalinsiu ir apie islamo įkūrimą.

 Pradėsiu nuo nuostabių dalykų, kurie įvyko per pastaruosius kelerius metus, labai apibendrindamas įvykius.

Vakarų Krante, pas vieną aklą 52 metų  musulmoną ir jo draugą, atvyko 2 krikščionys, kurie lanko namų surinkimą. Papasakoję apie Jėzų arba Isa arabiškai, jie paklausė aklo vyro, ką Jėzus galėtų dėl jo padaryti? Vyras atsakė norintis pasveikti – apako nuo aukštos temperatūros, kai jam buvo 2 metai.

 

Vyrai uždėjo ant jo rankas, vyras staiga pliaukštelėjo rankomis, sakydami, kad jį nutrenkė elektra. Draugo ir jų patikintas, kad tai Dievo galia, jis leido jiems tęsti. Kai jie nuėmė rankas, vyras atsimerkė  visiškai pasveikęs. Vyrą kuris anksčiau buvo neįgalus  vietinė mečetė pasamdė, kad per garsiakalbį dainuotų ir kviestų tikinčiuosius melstis. Kai paskutinį kartą girdėjau, pakalbiai ir tyrimai apie  Jėzų (Isa)  vyko 4 mečetėse tame rajone.

 

Viena moteris Ir*n-e meldėsi, ir Viešpats liepė jai nueiti į  miestą, tam tikru adresu ir susirasti ten gyvenusią moterį vardu ____. Jis pasakė, kad nori ją išgydyti. Jauna moteris išleido visus, kiek turėjo pinigų paklusdama, belsdama į duris,  moteris atidarė duris įsileido ją  ir leido jai uždėti rankas.

 

Viešpats išgydė moterį, kuri buvo labai įtakinga tame mieste. Kitą mėnesį jie paskelbė jos sugrįžimo datą. Kai ji grįžo, prie durų buvo maždaug tuzinas moterų, laukiančių maldos. Jos pasveiko. Po mėnesio laukė per 30 moterų. Jos taip pat pasveiko. Visos įtikėjo Iza (Jėzų).

 

Kitai moteriai Viešpats liepė eiti į tokį ir tokį miestą su Biblija, į ten esančią elektronikos parduotuvę ir paprašyti Mohamedo, nes jis meldėsi Biblijos. Ji nuėjo adresu, kurį jai davė Viešpats, kuris buvo elektronikos parduotuvė, paklausė už prekystalio esančio vyro, ar jis yra Mohamedas, jis atsakė „taip“. Iš rankinės traukdama Bibliją ji pasakė: „Mūsų Tėvas sakė, kad tu to prašai.“ Jis apsipylė ašaromis, nes jo malda buvo atsakyta.

 

Egiptietė, tapusi krikščione, užpulta jos pačios tėvo, bėgo, kad išsigelbėtų nuo mirties ,  kai tėvas puolė prie jos, jos rūbai buvo nuplėšti. Ji nuoga bėgo gatve,  išsigandusi, susigėdusi ir sumišusi ir pagaliau pasiekė draugės namus. Ji atsiprašė, kad buvo nuoga, bet draugė jai pasakė, kad kai ji buvo nuoga namuose, draugas jai davė drabužius, ir gatvėje ji jau buvo apsirengusi. Visi matė, kad ji buvo apsirengusi gražiu baltu chalatu, visiškai dengiančiu ją, kai ji bėgo dėl savo gyvybės, ir niekas jos nematė  nuogumo. Rūbas dingo tik tada, kai ji buvo saugi savo draugės namuose.

 

Islamo pradžia

Islamas, musulmonų tikėjimas, prasidėjo apie 610 metus Mekoje (Saudo Arabija), kai pranašas Mohamedas pasakė,  gavęs apreiškimą iš Gabrieliaus.

 

Islamas tiki, kad Izmaelis, o ne Izaokas yra pažado sūnus, todėl ir judaizmas, ir islamas gerbia Abraomą. Šventoji islamo knyga yra Koranas, joje Jėzus minimas 90 kartų. Iš tų 90 kartų 71 kartą Jėzus vadinamas pranašu. Arabiškas Jėzaus vardas yra Iza. Arabiškas žodis Mesijas yra „Masih“, o hebrajų kalba – „Masiah“.

 

Štai sąrašas dalykų, kuriuos sako Koranas:

1. Marija, Jėzaus motina, vadinama šventąja.

 

2. Jėzus yra vienintelis žmogus, kuris kada nors gimė iš mergelės: "Ji pasakė: "Kaip aš turėsiu sūnų, kurio nė vienas mirtingasis nepalietė, ir aš nebuvau sutepta. Jis pasakė: Taip pasakė jūsų Viešpats. Man lengva man, ir mes galime paskirti jį žmonėms kaip ženklą ir gailestingumą iš Mūsų. Sura Miriam 20, 21

 

3. Jėzus gimė iš Alacho Dvasios,  Jis nebuvo natūraliai užmegztas įsčiose "Masihas, Isa Marijos Sūnus, Alacho pasiuntinys ir Jo Žodis, kurį Jis patikėjo Marijai, ir Dvasia iš Jo." Sura, Moterys, 169

 

4. Jėzus skiriasi nuo visų kitų pranašų, nes Jis yra Alacho Žodis (Kalimatullah). Sura, Moterys 171; Sura al Imran g. 40

 

5. Jėzus kalbėjo būdamas lopšyje. (Iza pasakė): "Iš tiesų, aš esu Alacho tarnas. Jis davė man Raštą ir pavadino mane pranašu." Sura Miriam 19:30 Kitoje vietoje rašoma, kad niekam net nereikėjo Izos mokyti kalbėti, ir niekam nereikėjo Jo nieko mokyti (nes Jis yra Alacho Žodis).

 

6. Jėzus (Iza) yra Alacho gailestingumo ženklas. Jame sakoma, kad Alachas paskyrė Isa Al-Masih (Jėzų Mesiją) kaip „ženklą“ ir „gailestingumą“ žmonėms. Suran Maryam 19:21

 

7. Tik Isa gali žinoti vyrų paslaptis. "Aš jums taip pat pranešu, ką valgote ir ką branginate savo namuose. Tai tikrai ženklas jums, jei esate tikintys." Sura Al Imran g. 48

 

8. Jėzus buvo vienintelis tobulas pranašas. Visi kiti pranašai nusidėjo, kaip minima Korane, Isa yra vienintelis be nuodėmės. „Isa bus labai pagerbtas šiame ir kitame pasaulyje“. Sura al Imran g. 45

 

9. Jėzus išsiskiria iš visų kitų pranašų, nes Jis vienintelis suteikė gyvybę. „Sukursiu tau iš molio  paukštį; tada įkvėpsiu į jį ir jis bus paukštis“. Sura al Imran g. 42

 

10. Jėzus darė stebuklus ir ženklus, kurių negalėjo joks kitas pranašas. „Ir taip pat išgydysiu akluosius ir raupsuotus“. Sura Al Imran g. 48

 

11. Tik Jėzus galėjo prikelti mirusiuosius. „Ir aš atnešti gyvybę mirusiems“. Sura al Imran 48 ir 110 lentelė

 

12. Tik Jėzui buvo suteiktas Masiho titulas (pasirinktas, hebrajų kalba „masiah“, angliškai „Mesijas“). „Masihas, Miriamos sūnus Isa, buvo Alacho pasiuntinys ir Jo Žodis buvo patikėtas Mirjamai“. Sura moterys 169

 

13. Tik Jėzus mirs, bet pažadėta kad bus prikeltas. "Aš tave numarinsiu, prikelsiu prie savęs ir apvalysiu nuo netikinčiųjų. Jūsų pasekėjus iškelsiu aukščiau už netikinčius iki prisikėlimo dienos." Sura al Imran g. 55

 

Taip pat sakoma, kad Jis buvo dailidė, kad Jį išdavė vienas iš Jo mokinių. Jame sakoma, kad Jis mirė, bet ne už mūsų nuodėmes, bet buvo atgaivintas ir perkeltas į dangaus karalystę. Jis buvo ir yra mesijas. Bet jis pagaliau mirs natūralia mirtimi savo antrojo atėjimo metu. (Koranas ir haditas (komentaras, istorija)

 

Tai yra keletas svarbiausių iš 90 kartų, kai Jėzus (Iza) buvo paminėtas Korane,  ir jūs galite suprasti, kodėl musulmonai yra ypač sujaudinti, kai pamato stebuklą, sapną ar ženklą. Ir galbūt dėl to  Jėzus taip nori patvirtinti savo tikrąją tapatybę, gydydamas, rodydamas ženklus, duodamas sapnus ir regėjimus.

 

Tikiuosi, kad tai galbūt suteiks informacijos diskutuoti. Reikėtų nepamiršti, kad Viešpats visada nori patvirtinti tiesą, kas Jis yra, ir savo prisikėlimą per ženklus, stebuklus ir išgydymus. Tai ne dėl mūsų. Tai dėl Jo,  Tėvas  trokšta patvirtinti ir įrodyti Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, Asmenį ir prisikėlimą.

 

Laiminu, nauja tema kitą savaitę. Iki tol,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com