John Fenn, 2018 m.
birželio 29d.
Sveiki,
Manau, kad yra gerai
atsakant į praeitą seriją pakalbėti daugiau apie tai, kada tikėtis dieviško
išgydymo, arba kada tai priklauso nuo mūsų tikėjimo. Išgydymus
evangelijose galime suskirstyti į šias
dvi dalis: ar tas išgydymas suvereni Dievo valia, ar jie gavo išgydymą
dėl savo tikėjimo.
Šiandien mus domina tie,
kai Jėzus pripažino, kad dalyvavo jų tikėjimas. Aš turiu seriją „Išgydymo
mokykla“, ten išsamiai aiškinu apie jų tikėjimą, ir kaip kartais Viešpats nukreipia
juos tokiu būdu, kad jų tikėjimas pasireikštų, ir tai veda į išgydymą, tai gali būti įdomu
tolimesnėms įžvalgoms. Pažiūrėkime keletą tų atvejų:
1)
Šimtininko
tarnas Mato 8:5-13 ir Luko7:1-10
Šitas žmogus suprato
valdžią, nenorėdamas, kad Jėzus ateitų
iki Jo durų, prašė Jo tik ištarti išgydymo žodį :“ Nes aš taip pat esu
paklusnus valdžiai“. Jėzus pasakė, kad Jis nerado tokio tikėjimo visame
Izraelyje.
turi gauti asmeninį pažado iš Viešpaties dėl jų išgydymo.
Aš siūlau padaryti to pažado gavimą
svarbiausiu dalyku, investuoti į tai savo laiką ir pastangas ir pasilikti prieš
Jį tol, kol Jis duos jums žodį apie tai.
2)
Moteris
su kraujoplūdžiu Mato 9:20-22, Morkaus 5:25-34, Luko 8:43-48
Evangelija pagal Morkų
pateikia mums daugiausia detalių eil.
27-28 „27 Išgirdusi
apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo
apsiausto.
28 Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“ Ir staiga kraujoplūdis liovėsi…”
28 Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“ Ir staiga kraujoplūdis liovėsi…”
Kai ji išgirdo, kad tai buvo Jėzus, tada pradėjo veikti
jos tikėjimas. Ji turėjo apreiškimą girdėdama apie Jo kitus stebuklus, kad ir
ji bus išgydyta. Ji turėjo tą apreiškimą savo viduje, ir elgėsi pagal tai. Jėzus pasakė: “ Tavo
tikėjimas išgydė tave“.
3)Mato 9:27-31
sutinkame du aklus vyrus
Jie vadino Jėzų Dovydo
Sūnumi, taip vadinamas buvo Mesijas. Kai tik mes sutinkame žmones, kurie
kreipdavosi į Jėzų Dovydo Sūnumi, Jis sustodavo. Taip pat kiekvieną kartą Jis
tikrindavo juos, ar jie tai sako todėl, kad taip įprasta buvo sakyti, ar iš
tiesų tiki, kad Jis yra Dovydo Sūnus, Mesijas. Jei jie pademonstruodavo tikrą
apreiškimą, kad Jis yra Mesijas, Jis atsakydavo į jų tikėjimą. Tie du akli
vyrai yra pirmi iš trijų pavyzdžių, kuriuos mes pasižiūrėsime, kai į Jėzų buvo
kreipiamasi „Dovydo Sūnau“.
Kai tie 2 vyrai
pritraukė Jėzaus dėmesį vadindami Jį Dovydo Sūnumi, Jėzus juo išbandė:“ Ar jūs
tikite, kad aš galiu tai padaryti?“ Kai jie atsakė: “ Taip, Viešpatie.“ Būtent
tai Jėzui ir reikėjo sužinoti - Jie vadino Jį Viešpačiu. Jo atsakymas reiškė jų
tikėjimo pripažinimą: „Tebus jums pagal jūsų tikėjimą“. Ir nedelsiant jie buvo išgydyti. Jo nurodymai
niekam nepasakoti buvo jiems patvirtinimas, kad Jis Mesijas, Dovydo Sūnus,
daugiau nei bet kas kitas. „Pagal tavo tikėjimą bus tau“, atrodo, kad,- tai bendra rišanti grandis, tinkanti net ir mums šiandien. Susitelkite į savo
pagrindinį esminį tikėjimą, kaip jie tai darė, ir ten Jis jus pasitiks. Ten,
kur jūs: pripažįstate Jo Viešpatystę.
Skaitykime toliau:
Kanaanietė moteris – Mato
15:21-28 ir Morkaus7:24-30, čia
sutinkame moterį, kuri turėjo didį tikėjimą ir nebuvo žydė, taip kaip ir romėnų
šimtininkas. Kai ji prašė išgydyti jos dukrą varginamą demono, ji kreipėsi į
Jėzų:“ Dovydo Sūnau“. Mokiniai patarė
Jėzui vyti ją šalin, bet ji
skelbė apreiškimą, kad Jis buvo žydų Mesijas, tai pritraukė Jėzaus dėmesį.
Jėzui reikėjo ją
išbandyti, taip kaip ir tą aklą vyrą.
Jis norėjo sužinoti, ar ji tikrai turi apreiškimą, kad Jis Izraelio
Mesijas? Todėl Jis papasakojo jai
palyginimą, kaip dažnai darydavo kalbėdamas
su žmonėmis. Tie, kurie turėjo
apreiškimą, priimdavo didžias tiesas, o kiti, kurie Jį sekė be apreiškimo ir turėdami
savanaudiškus motyvus, girdėjo tik
istorijas apie sėklas, skirtingas dirvas ir pan.
„Ar tinka duoti vaikų
duoną šunyčiams“- toks buvo Jo palyginimas. Jei ji turėjo apreiškimą, kad Jis
tikrai Mesijas, ji galės atsakyti taip pat palyginimu. Ji taip ir padarė: “
Teisingai, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, kurie nukrenta nuo
šeimininkų stalo.“ Ji turėjo apreiškimą! Ji tikrai tikėjo! Jėzus atsakė:“ O
moterie! Didis tavo tikėjimas. Tebus pagal tavo tikėjimą, kaip pasakei.
Ir tą valandą jos duktė
pasveiko. Tai buvo 2-asis atvejis: “ pagal tavo tikėjimą“, taip lygiai kaip ir su dviem aklais vyrais. Mes nepastebime to, mes norime Dievo prisilietimo, bet tiesa
tokia, kad mums visų pirma reikia apreiškimo, ir tada ateina išgydymas.
Paskutinis pavyzdys apie
tai, kaip kreipinys „Dovydo Sūnau“ sustabdė Jėzų. Aklasis Bartimiejus taip pat
kreipėsi į Jėzų: “ Dovydo Sūnau.“ Tai mes skaitome Mato 20:29-34, Morkaus
10:46-52 ir Luko 18:35-43. Morkaus evangelija mums suteikia reikalingas
detales, kurių mes šiandien ieškome.
Tekstas sako, kai jis
išgirdo, kad tai buvo Jėzus iš Nazareto, jis sušuko norėdamas atkreipti dėmesį:
“Jėzau! Dovydo Sūnau! Pasigalėk manęs!
Minia jam šaukė nutilti.
Bet jis šaukė dar garsiau. Jėzus išgirdo jį ir eil.49-50 sako mums: “ Jėzus
sustojo. “ Taip mandagiai pasielgdamas , Jis leido aklam žmogui prieiti prie Jo. Nedelsiant
Bartimiejus“ nusimetė rūbą ir priėjo prie Jėzaus.“
Šį kartą Jėzus norėdamas
sužinoti, ar tai buvo tik paprasta kreipinys, kai Bartimiejus vadino Jį Dovydo
Sūnumi, ar vadindamas Jį Dovydo Sūnumi, jis tikėjo, paklausė: „Ką nori, kad tau
padaryčiau? Tai skamba kaip kvailas klausimas, bet tai buvo bandymas. Ar jis
nori kažko materialaus, pavyzdžiui pinigų, o gal pasakyti Jėzui, kad kažkas
gali pasiūlyti namą mieste apsigyventi? Ar tai, ko jis nori kyla iš to, kad jis vadina Jėzų Dovydo
Sūnumi, Mesiju? Ar Jėzus elgiasi su mumis ir šiandien? Ko tu nori, kad tau padaryčiau?
Mūsų atsakymas kartais išduoda savanaudišką
širdį. Jis atsakė: „ Viešpatie, kad galėčiau matyti!“ Jėzaus žodžiai buvo tokie:
„Tavo tikėjimas išgydė
tave.“ Bartimiejus tuoj pat pasekė paskui Jėzų kaip Jo mokinys, nes jo trumpas atsakymas
į : “Ką nori, kad tau padaryčiau? Buvo : “Kad išgyčiau“, bet ilgesnis atsakymas:
“ Noriu amžino gyvenimo“. Jis žinojo, iš tiesų žinojo, kad Jėzus buvo Dovydo
Sūnus, ir atsakė į platesnį apreiškimą dėl išgelbėjimo. Štai kur mes turime
būti!
Visi 3 pavyzdžiai apie žmones,
kurie vadino Jėzų „Dovydo Sūnumi“ parodo, kad Jėzus išbandė jų apreiškimą,
norėdamas suprasti, ar tai yra tikra.
Visi 3 asmenys turėjo
atsakyti tokiu būdu, kuris parodytų, kad jie tikrai vedami savo apreiškimo tiki
Jį dėl savo išgydymo (ar išlaisvinimo). Tai mums reiškia, kad turime sugrįžti prie
ankstyvojo pagrindinio apreiškimo, kai pirmą kartą sutikome Jėzų. Tame
pradiniame apreiškime yra Gyvybė, kai tu žinai, kad tu žinai, kad Jėzus yra
Viešpats ir tavo atsakymas turi išplaukti iš to apreiškimo - tas pats
apreiškimas gali sužadinti tikėjimą ir dėl tavo išgydymo.
Šiandien parašiau šiek
tiek daugiau, bet apžvelgiau esminius dalykus apie tikėjimą. Mes sugrįšime ir
panagrinėsime kitus tikėjimo dėl išgydymo pavyzdžius sekančią savaitę, iki
tada, visus laiminu.
John Fenn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.