Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Apkasų karas su velniu arba būti nugalėtoju 3 iš 4

 Trench Warfare With the Devil or Having Already Won #3 of 4

Sveikinu visus,

 Prieš keletą metų važiavau per Vakarų Kanzasą, kuris yra beveik toks pat lygus kaip stalviršis. Tiems, kurie negyvena JAV, arba tiems amerikiečiams, kurie niekada ten nekeliavo, Kanzasas yra JAV viduryje ir ten auginama daug kultūrų,


pavyzdžiui, kviečiai. Yra 1 pagrindinis tarpvalstybinis greitkelis I-70, kuris eina per visą valstijos ilgį iš rytų į vakarus, 437 mylių arba 703 kilometrų atstumu. Centriniame ir rytiniame Kanzaso regione yra kalvos, tačiau vakarinis Kanzasas yra toks plokščias, kad žmogus gali matyti horizontą iki horizonto be medžių ar pastatų, ir  180 laipsnių vaizdu į dangų.

 

 Artėjo naktis, vakaras buvo be vėjo ir debesų,  važiuodamas dairiausi aplinkui į niekuo neuždengtą  horizontą iki horizonto. Saulei leidžiantis tiesiogine prasme galėjau stebėti, kaip tamsa rytuose juda į vakarus ir apgaubia žemę. Tai buvo reta ir baimę kelianti scena. Tariau savyje: „Tėve, pažiūrėk, kaip tamsa žengia į priekį! Jis tuoj pat aiškiai ir glaustai atsakė:

 

  

"Tai ne tai, kad tamsa eina į priekį, o tai, kad šviesa traukiasi."

 

  

Šis Tėvo teiginys iliustruoja dvi dvasinio karo puses. Viena pusė yra išsigandusi, šaukia, nes tamsa, jų požiūriu, žengia į priekį jų, jų artimųjų ar visuomenės gyvenime. Kita perspektyva yra ta, kad tamsa pati savaime neturi galios, nes ji vystosi tik tiek, kiek šviesa traukiasi.

 

 

 

Kai kalbame apie „dvasinį karą“, svarbu pažvelgti iš Tėvo perspektyvos, įžvelgti vienintelę priežastį, kodėl priešas žengia į priekį žmogaus gyvenime, nes kažkur, kažkaip nuo jų pasitraukė šviesa.

 

 

 

Žmonių daroma klaida

 

Biblijos mokytojai ir ganytojai yra liūdnai pagarsėję tuo, kad ištraukia eilutes iš konteksto, iškreipia jas į kažką, kas skamba gerai ir gali tai parduoti. Kai jie tai daro mokydami apie dvasinį karą , jų klaidos veda prie to, kad krikščionys mano, kad tai, ką jie daro, yra Šventasis Raštas, o iš tikrųjų taip nėra. Tai reiškia, kad Dievas nėra šalia jų maldų, pareiškimų ir dvasinio karo kovos.

 

 

 

Kadangi šie mokytojai nesupranta Kristaus tikrovės mumyse ir to, ką Jis padarė ant kryžiaus ir Jo prisikėlimo, ir kad mes turime įgaliojimus naudoti tą galingiausią vardą visatoje, jie turi pasikliauti Senojo Testamento eilutėmis, kurios dabar yra pasenusios, nes mes esame naujoje sandoroje, sudarytoje remiantis naujais ir geresniais pažadais (Hebrajams 8:6)

 

 

 

Todėl jie bijo, kad tamsa žengia į priekį, ir veda kitus į savo baimę, leisdami tamsai plisti į šiuos geros širdies žmones.

 

 

 

Pavyzdžiui: 1 gali nugalėti  1000, o 2 gali įveikti  10 000.

 

Šis mokymas yra toks įprastas, kad ištisos  krikščionių kartos mano, kad šias eilutes galima pritaikyti pažodžiui. Būtent, kad jie gali melstis su kuo nors, kad padidintų savo galią prieš demonus.

 

 

 

Aptariama eilutė yra Pakartoto Įstatymo 32:30: „O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.

30 Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?“

 

 

Deuteronomy ang.   reiškia „žodžiai“ ir yra Mozės nuorašas, pasakojantis apie Izraelio gimimą tiems, kurie gimė dykumoje per 40 klajonių metų.

 

 

 

Kadangi tie, kurie išėjo iš Egipto, per kelis mėnesius 10 kartų atsisakė Viešpaties, Jis davė jiems tai, ką jie Jam pasakė, kad nori – mirti dykumoje. „Iš tiesų, kaip aš gyvas, sako Viešpats, kaip tu man sakei, aš tau tai duosiu; tavo kūnai kris dykumoje...“ (Skaičių 14:2, 28-29)

 

 

 

Štai Pakartoto Įstatymo 32 skyriuje Mozė visa tai pasakoja vaikams žuvusiųjų dykumoje. Mozė netrukus mirs, ir šiems jauniems žmonėms reikėjo išgirsti, kas atsitiko jų tėvams. Jie turėjo žinoti, kodėl Izraelio priešams pasisekė; Taip buvo todėl, kad po 10 kartų atkakliai atsisakęs tikėti, Jis buvo priverstas jų tėvams to, ko jie reikalavo: mirti dykumoje. (Šiuo metu jie negalėjo grįžti į Egiptą)

 

 

 

Šiame kontekste Mozė sako 32:30: „Kaip vienas priešas galėjo persekioti tūkstantį jų, o du dešimt tūkstančių, nebent jų uola būtų juos apleidusi (dėl jų  netikėjimo),  Viešpats nebūtų sustabdęs tai , Jis  apribojo jų bandymus tai padaryti savo jėgomis?

 

 

 

Eilutė pasakoja apie tai, kaip priešas triumfavo prieš netikinčią kartą: kaip 1 priešas privertė 1000 izraelitų bėgti išsigandęs, o 2 priešai privertė bėgti 10 000 izraelitų, nes jie apleido Dievą, kuris galiausiai atidavė juos jų netikėjimui ir jo pasekmėms.

 

 

 

Tačiau kai kurie pamokslininkai prieš daugelį metų paėmė pirmąją tos eilutės dalį ir manė, kad ji tinkama pritaikyti . Taip gimė klaidinga doktrina, kuri ilgainiui tapo daugelio krikščionių pamatine doktrina – ir jie stebisi, kodėl jų pastangos tokios bejėgės. Dievas yra Tiesa, ir jiems buvo meluojama, manydami, kad eilutė sako tai, ko ji nesako. Taigi Dievo tame nėra.

 

 

 

Yra daug tokių klaidingų doktrinų, kuriomis tikėjo krikščionys. Tačiau Šventoji Dvasia neklysta , nes Ji  Tiesa, todėl tie žmonės jaučiasi dvasiškai bejėgiai ir neįsivaizduoja kodėl.

 

 

 

Ar tamsa artėja, ar jūsų šviesa traukiasi, nes jūs  visus šiuos metus tikėjote klaida?

 

 

 

Kitą savaitę, ką Naujasis Testamentas sako apie dvasinį karą... iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

2022 m. rugsėjo 27 d., antradienis

2022 m. rugsėjo mėn. naujienlaiškis

 

. September 2022 Newsletter

Sveikinu visus,

 Barbara puikiai atsigauna po dešiniojo kelio protezavimo ir kairiojo kelio „revizijos“ beveik prieš mėnesį. Ačiū už jūsų maldas. Maždaug prieš 10 metų jai buvo pakeistas kairysis kelias, tačiau pernai lapkritį ji jį stipriai sugadino. Per


operaciją jie nustatė, kad krisdama ji „išpūtė“ sausgyslę ir sulaužė kairiojo kelio plastikines vidines dalis. (Kas galėjo pagalvoti, kad tai gali nutikti ?) Taigi tai turėjo būti pakeista ir suremontuota. Jos dešinysis kelias buvo visiškai pakeistas. Šiuo metu ji vaikšto su vaikštyne ir jos sveikata kasdien gerėja. Dar kartą ačiū už jūsų maldas.

  

 JAV partneriams: mūsų adresas: CWOWI, PO Box 40, Broken Arrow, OK, 74012

 

Kadangi mes nebegyvename Moundse, PO Box 70 Moundse bus uždarytas metų pabaigoje – tiems, kurie naudojasi savo banko „sąskaitų apmokėjimo“ parinktimis, prašome pakeisti į PO Box 40 in Broken Arrow. Ačiū!

 

 

 

 

KWOWI („Kids Without Walls International“); Apsilankykite www.cwowi.org, tada viršutiniame meniu spustelėkite „tinklas“, tada „atnaujinimai“, kad pamatytumėte, kas vyksta Ugandoje ir Kenijoje. Taip pat galite spustelėti KWOWI viršuje, kad pamatytumėte kai kuriuos paramą gaunančius vaikus. Siekiame savo tikslų, kad svetainė galėtų tiesiogiai pasirinkti rėmimui skirtus vaikus, tačiau tai ateina.

 

 

 

Giliai tikinčiųjų interviu: pirmadienį įrašinėju 2-ąjį „Giliai tikinčiojo“ YouTube interviu, todėl jis turėtų būti paskelbtas rugsėjo 24 d. Pirmasis buvo peržiūrėtas daugiau nei 118 000 per 1 mėnesį ir manęs paprašė  grįžti antrajam interviu.

 

 

 

Šiuo metu esame tame rugsėjo–kovo laiko intervale, apie kurį Viešpats man kalbėjo,  intensyvesnis laikas bus  nuo lapkričio iki kovo – vyriausybių pasikeitimas Europoje, politiniai įvykiai JAV, dėmesio perkėlimas į Europą ir Aziją, infliacija ir ekonomikos nuosmukis. Pasaulis grimzta – visa tai pradžia kelių sunkių mėnesių. Tačiau tuos, kurie vaikščioja ramybėje ir meilėje, Jo malonė aprūpins ir palaikys... nuostabi malonė.

 

 

 

Pasidalinsiu kai kuo lengva širdimi : po Barbaros operacijos praėjo maždaug 3 savaitės, kai  Krisas  apsilankė namuose. Praėjusį penktadienį Barbara jautėsi pakankamai užtikrintai, kad galėčiau eiti jo pasiimti, o ir jis buvo susirūpinęs ir smalsavo dėl jos kelio operacijos. Šeštadienio rytą mes su sūnumi sėdėjome  ant sofos,  jis labai mėgavosi būdamas namuose, žiūrėjome įrašytas Formulės 1 (F1) automobilių lenktynes.

 

 

 

Staiga mano  kambaryje pasirodė mano angelas , jis perdavė man Tėvo žinią apie kai kuriuos dalykus, kurie iškyla mūsų gyvenime, tada tiesiog stovėjo ir šypsojosi. Kai mes su Krisu kalbėjomės ir stebėjome lenktynes, jis  stovėjo šypsodamasis ir žiūrėjo į mus . Po kelių minučių, šiek tiek susirūpinęs, pasiteiravau , kodėl jis taip daro. Jis pasakė:

 

 

 

„Man patinka stebėti jūsų šeimą ir tai, kaip šeima veikia. Mes to neturime danguje. Šeimą sukūrė jūsų Tėvas jums (žmonijai). Aš neturiu tėvo ir motinos, mus tiesiogiai sukūrė jūsų Tėvas Sau, kad mes Jam tarnaujame.

 

 

 

Ankstesnio  Viešpaties apsilankymo metu, sužinojau, kad angelai iš tikrųjų priklauso Tėvui. Savo apsilankymo metu, kai aš paklausiau, ar galime įsakyti angelams,  Viešpats  pasakė:

 

 

 

„Tu net nežinai, kaip melstis taip, kaip reikia, kodėl tu manai, kad žinai, ką pasakyti angelui, ką jis turi daryti? Angelai priklauso Tėvui“. Kai paprašiau skyriaus ir eilutės, Jis pasakė: „Ar neskaitėte mano kūno dienomis, apie tai , kai buvau sode? Sakiau, kad galiu paprašyti Tėvo ir Jis gali atsiųsti 12 legionų angelų? Ar neskaitėte, kad nugalėtojus  aš pripažinsiu prieš Tėvą ir angelus , kad juos pažįstu? Angelai priklauso Tėvui. (Mato 26:53 ir Apreiškimo 3:5)

 

 

 

 Kur yra tikėjimas ?

 

Vienas iš dalykų, kuriuo pasidalinau per 2 internetinius Zoom susitikimus šį mėnesį, buvo tai, kad Viešpats pabrėžė tikėjimą Jo jėga, o ne žmogaus išmintimi, ką Paulius rašė  1 Korintiečiams 2:5. Po kelių skyrių 4:20 jis vėl pasakė tai kitaip, norėdamas išreikšti savo mintį: „Nes Dievo karalystė yra ne žodžiuose bet jėgoje „. Mūsų tikėjimas visų pirma turėtų būti Dievo jėga, kurią matome savo gyvenime, o ne žodžiais puslapyje.

 

 

 

1-ojo amžiaus surinkimas  neturėjo Naujojo Testamento, kaip mes. Kalbėdami apie Dievo Žodį, jie nemanė, kad tai rašalas ant popieriaus, ką vadiname Biblija. Evangelija pagal Joną jiems sakė, kad Tėvo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp jų – taigi Dievo Žodis jiems pirmiausia buvo Jėzaus Kristaus asmuo.

 

 

 

Kai skaitome NT ir jame kalbama apie Dievo žodį, manome, kad tai reiškia Naujojo Testamento puslapius.

 

 

 

Pavyzdžiui, Hebrajams 4:12, kurį daugelis žino mintinai: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, prasiskverbiantis net iki takoskyros tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų čiulpų, ir teisia  mūsų širdies minčių ketinimus“.

 

 

 

Mes tai skaitome ir sakome, kad tai yra parašytas Dievo Žodis – skyrius ir eilutė. Daugelis ganytojų ir Biblijos mokytojų lieps mums „eiti į Žodį“,  krikščionių kartos buvo užaugintos manydamos, kad Hebrajams 4:12 sakoma, kad  parašytas puslapis yra galingas, jis   skiria sielą ir dvasią bei teisia  mūsų mintis ir ketinimus. Tačiau toje ištraukoje ne taip sakoma.

 

 

 

Dievo Žodis yra gyvas, aktyvus ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją... ir 13 eilutė tęsia: "Jo akyse nėra nieko paslėpta. Viskas atvira ir nuoga prieš akis To, su kuriuo mes turime daryti. Suprasdami, kad mūsų vyriausiasis kunigas yra Jėzus, išėjęs į dangų, tvirtai laikykimės savo tikėjimo, nes Jis nėra tas, kuris nesupranta mūsų negalių,  Jis buvo išbandytas visuose dalykuose, kaip ir mes. Vis dėlto nenusidėjo. Tad drąsiai eikime prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir malonę, pagalbą  prireikus“.

 

 

 

TIKRAI Dievo Žodis 12 eilutėje, tas gyvas ir aktyvus Žodis, yra Jėzaus Kristaus asmuo, kuris mato mūsų širdį ir yra paliestas mūsų negalių – tekste sakoma, žinant, kad JIS YRA paliestas mūsų išbandymų ir vargų, ateikime drąsiai pas Tėvą priimti pagalbą.

 

 

 

Mūsų tikėjimas yra Dievo jėga, o ne parašytu tekstu ant lapo - parašytas puslapis išplaukė iš tikro ir Gyvo Žodžio.

 

 

 

Kalbant apie pažadus...

 

Štai kodėl sakau žmonėms, kurie sako, kad „stovi ant Žodžio“, o tai pagal juos  visada reiškia, kad reikia rasti eilutę ir teigti, kad tai tinka jų pačių sveikatai ar kitai kokiai  situacijai – bet reikia praleisti laiką vieniems su Tėvu ir Viešpačiu garbinant, maldoje, ir leisti Asmeniui, kuris yra Žodis, duoti Savo Žodį jų situacijai.

 

 

 

 Tai NĖRA Naujojo Testamento tiesa tiesiog pasirinkti eilutę ir „stovėti“ ant jos –  Naujojo Testamento tiesa leisti Asmeniui, kuris yra Dievo Žodis,  pasakyti tau žodį – kad mūsų tikėjimas ilsėtųsi Dievo galioje ir ne žmogaus išmintyje.

 

 

 

Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 13:47 Paulius ir Barnabas pamokslavo  apie Viešpatį žydams ir pagonims, bet žydai atmetė jo teiginį, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių. Dėl to jis pasakė žydams, kad jų kraujas yra ant jų pačių rankų, nes jie ketino skelbti pagonims:

 

 

 

„Nes taip mums įsakė Viešpats: „Paskiriu tave šviesa pagonims, kad neštum jiems išgelbėjimą iki žemės pakraščių“.

 

 

 

Paulius sakė, kad tai jiems įsakė Viešpats – tą sakinį pirmą kartą ištarė Izaijas 49:6, kaip nuorodą į Izaijo ir Mesijo tarnystę. Paulius nepasirinko šią eilutę ir nepasakė: „Tai yra tai, ant ko aš stoviu“. Ne, jis pasakė, kad Viešpats pakėlė tą Izaijo eilutę  jo tarnystei. Taigi Pauliaus tikėjimas buvo Dievo galia, o ne rašytine eilute. Skaitykite Bibliją, o taip... bet ieškokite Tėvo, kuris savo Dvasia atgaivintų jums eilutes – jūs pajusite tai savo dvasia, ji „iššoks“ jums, kad atkreiptų jūsų dėmesį. Dažnai tokiu būdu  Viešpats ištrauks parašytą eilutę iš konteksto ir praneš, kad jūsų situacijoje tai yra pažadas ir jums.

 

 

 

Taip mes gyvename...

 

Barbara ir aš niekada gyvenime nepadarėme jokio svarbaus žingsnio negavę žodžio iš Viešpaties. Mes niekada nesirinkome tik eilutės, ant kurios galėtume stovėti – mokėjome kainą ir meldėmės, skyrėme laiko garbinimui , tiek kiek reikia , laukdavome, tol kol Jis ar Tėvas su mumis pasikalbės.

 

 

 

Mūsų santuokoje buvo 1 kartas, tik vieną kartą, kai aš prieštaravau tam, ką  tik rašiau aukščiau. Gavome Jo žinią, kad 1980 m. rugsėjį iš savo namų Talsoje persikelsime į Boulder, CO. Bet aš perkėliau mus ten gegužę, kai tik baigiau Biblijos mokyklą Talsoje. Buvau nesubrendęs,  22 metų, troškau pradėti tarnavimą, todėl persikėliau 3 mėnesiais anksčiau. Tie 3 mėnesiai buvo patys sunkiausi mūsų gyvenime. Pinigų trūko, o aš vienu metu turėjau dirbti, 3 darbuose be jokio tarnavimo , nes tam galimybės neatsirado.

 

 

 

Be to, Barbara birželio pradžioje pateko į nelaimingą atsitikimą, per kurį ji ir mūsų tuomet 6 mėnesių kūdikis Krisas vos nepražuvo. Kai atėjo rugsėjis, surinkimas  paprašė manęs pastoriauti , ir viskas susitvarkė visose gyvenimo srityse. Tėvas kompensavo mano nepaklusnumą, nors suteikė pakankamai malonės, kad išgyventume  tuos 3 nepaklusnumo mėnesius.

 

 

 

Viešpats buvo maloningas, bet tai buvo pamoka. Pirma, gaukite Žodį iš Gyvo Žodžio, antra, nemanykite, kad vien todėl, kad turite „žodį“ iš Jo, galite judėti savo laiku. Trečia, nebūkite įžūlus manydami, kad Dievas kompensuos jūsų nedidelį nepaklusnumą, nes jūsų širdis teisinga. Jis to nepadarys. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Nesubrendimo metu yra malonė,  Barbaros buvo pasigailėta ir ji  buvo išgydyta,  mes išgyvenome tuos 3 mėnesius. Bet daugiau niekada nepadariau tokios klaidos.

 

 

 

Mūsų tikėjimas yra Dievo jėga, o ne mūsų išmintimi. Jei buvote išmokyti pasirinkti eilutę ir atsistoti ant jos, galite pamatyti, kad to nėra NT. Tiesą sakant, kaip parodžiau, jie neturėjo NT, kad galėtų pasirinkti eilutę. Jie turėjo gauti žodį iš Dievo Žodžio, o Tas, kuris ištiria  mūsų mintis ir ketinimus, duoda mums Savo žodį.

 

 

 

Ir netingėkite – pasaulis pilnas tingių krikščionių, kurie nori, kad koks nors pranašas „duotų jiems žodį“, – o pasiteisinimas „nežinau, kaip jį išgirsti“ nėra pasiteisinimas, ar ne? Mokantiems kainą į kreipkite savo dėmesį visa širdimi, kad Jį rastumėte, ir Jį surasite. Daugeliui dieviškasis išgydymas ar dieviškas aprūpinimas yra tik vienas iš pasirinkimų. Jei malda nepadeda, jie padarys tai, ko bijojo, ir priims gydymą. Arba darys tai, ko nenori ir eis pas giminaitį skolintis pinigų.

 

 

 

Bet kai žmogus susiduria su situacija, kurioje jam reikia išgirsti iš Viešpaties, ir  tada nusiteikia tai padaryti.. Jis patirs Viešpatie s ištikimybę. Jis yra Gyvasis Dievo Žodis.

 

 

 

Amen – laiminu ir ačiū, kad esate mūsų gyvenime,

 

Džonas Fenas

2022 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Apkasų karas su velniu arba būti nugalėtoju 2 iš 4

 Trench Warfare With the Devil or Having Already Won #2 of 4

Sveikinu visus,

Sakoma, kad mokydami vyriausybės agentus, kaip aptikti padirbtus pinigus, jie moko agentus pažinti tikrus pinigus iki smulkmenų. Tokiu būdu, kai pamato


klastotę, agentas iš karto atpažįsta, kad tai padirbta, nes jis labai  gerai pažįsta  tikruosius pinigus.

 Taigi šį straipsnį pradėsiu parodydamas Naujojo Testamento realijas. Būdami pasinėrę į Naujojo Testamento realijas, sutikę netikrus dalykus , juos iš karto atpažinsime.

 Koks tavo „bilietas“ į dangų?

 

Paklausti kitu būdu: „Kodėl tu eini į dangų? arba: „Kaip žinoti, kad tu pateksi į dangų?

 

  

Daugelis žmonių iš karto pasakytų: „Mano nuodėmės atleistos“.

 

Bet tai nėra teisingas atsakymas. Tai, kas veda jus į dangų, yra tai, kad jūsų dvasia yra atkurta Šventosios Dvasios.

 

 

 

„...Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei žmogus negims iš vandens ir Dvasios, jis neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia“. Jono 3:5

 

 

 

Čia Jėzus sako, kad „bilietas“ į dangų yra jūsų dvasios atkūrimas Šventosios Dvasios jėga – Jis nieko nesakė apie nuodėmių atleidimą. Pagalvokite apie tai kitaip; kad kiekvienas danguje turi dvasią, kurią atkūrė Šventoji Dvasia. Seni dalykai praėjo, štai, viskas tapo nauja. Mes esame nauji kūriniai Kristuje.

 

 

 

Mūsų nuodėmių atleidimas buvo teisinis veiksmas, leidęs Tėvui savo Dvasia atkurti mūsų dvasią.

 

 

 

O kaip vanduo?

 

Kai kuriems tai buvo didelių diskusijų tema, bet jei mes tai įvertinsime kontekste, tai prasminga. Pirmasis būdas nustatyti kontekstą yra pamatyti, su kuo Jėzus kalba. Atsakymas yra Nikodemas, Izraelio vadovas, kuris bandė suvokti Jėzaus tarnystę. Jie susitiko naktį, privačiai, ir mums suteikiama įžvalga apie šią privačią diskusiją.

 

 

 

Tada klausiame: "kada?". Šis atsakymas yra Jėzaus tarnystės pradžioje. Jono 1 skyriuje viskas buvo apie Joną Krikštytoją, o pats Jėzus pakluso ir buvo pakrikštytas vandenyje. Jėzus turėjo parodyti Nikodemui, kad yra teisus – Jis įvykdė visą teisumą, buvo pakrikštytas vandenyje. Ką tai reiškia?

 

 

 

Ką krikštas vandeniu reiškė Nikodemui ir pirmojo amžiaus judaizmui? Pirmajame amžiuje judaizme buvo daug „ritualinių plovimų“, įskaitant visišką ir dalinį krikštą. Pagonys, norintys tapti žydais, buvo pakrikštyti vandenyje. Ir tai buvo  vieša jų tikėjimo Izraelio Dievu išraiška. Žydai buvo pakrikštyti, kad išreikštų atgailą arba atsidavimo Viešpačiui atnaujinimą.

 

 

 

Taigi, nesvarbu, ar žydas, ar pagonis, tikėjimas Izraelio Dievu buvo viešai išreikštas krikštu vandenyje. Be jo jūs nebuvote laikomi sandoroje su Dievu. Štai kodėl Jėzus pasidavė krikštytis vandeniu, kad Jis būtų patikimas, nes tai buvo teisinga kultūriškai ir istoriškai žydų tikėjimui.

 

 

 

Tai yra 3-iame Jono skyriuje

 

Jėzus pasidavė Jono vandens krikštui. Jono žodžiai ir Jėzaus krikštas būtų buvę Nikodemo mintyse, nes jis suprato, kad būtų įvestas į tikėjimą, žydas ar pagonis, pirmiausia reikia pakrikštyti vandeniu.

 

 

 

Taigi, kai Jėzus pasakė Nikodemui šiame privačiame susirinkime; „Jei negimsite iš vandens (nebūsite įvesti į tikėjimą Izraelio Dievu) ir Dvasios (tavo dvasia, atkurta Dievo Dvasios), jūs negalite patekti į dangaus karalystę“, yra prasminga.

 

 

 

Toks supratimas, kad atkurta dvasia yra „bilietas“ į dangų, yra matomas visame Naujajame Testamente.

 

 

 

Nepamiršau, kad tema yra dvasinis karas...

 

Bet mes turime žinoti, iš kurios pozicijos kovojame – iš apkaso ar iš jau pergalės?

 

Kai jūsų dvasia bus atkurta Šventosios Dvasios – tai yra, jūs gimėte iš Dvasios, dabar esate dangaus pilietis. Jūs esate Dievo vaikas, nes Jis paėmė savo Dvasią, kad gimtumėte Jo Karalystėje.

 

 

 

„Nuo šiol aš nebeteisiu nė vieno pagal žemiškuosius standartus, nes jei kas yra Kristuje, sena praėjo, štai! 16-18

 

 

 

„Palaimintas Dievas ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus visais  dvasiniais palaiminimais danguje Kristuje“. Efeziečiams 1:3

 

 

 

„...išgirdę tiesos žodį, savo išgelbėjimo Evangeliją, įtikėję, buvote užantspauduoti pažadėta Šventąja Dvasia...“ Efeziečiams 1:13

 

 

 

„...kad atsivertų jūsų supratimo akys, kad sužinotumėte, kokį kvietimą Jis jums davė ir kokie yra to paveldo turtai šventiesiems, ir Jo nepaprastai didelė galia, skirta mums, tikintiems. Tai ta pati jėga, kurią Jis veikė Kristuje, kai prikėlė Jį iš numirusių ir pastatė savo dešinėje danguje, kur kas aukščiau už visą kunigaikštystę, valdžią, viešpatavimą ir kiekvieną vardą, kuris yra pavadintas ne tik šiame pasaulyje. bet ir būsimajame. Ir Jis (Tėvas) viską padėjo jam po kojomis ir atidavė Jį būti visa ko galva surinkimui (Kristaus kūnui), kuris yra Jo kūnas, pilnatvė To, kuris savimi pripildo visatą." Efeziečiams 1:18-23

 

 

 

Tai tik pradžia, norint pamatyti, ką turime ir kas esame Kristuje. Mus atkūrė Šventoji Dvasia, turime teisę naudoti Jėzaus vardą prieš demonus, sėdime danguje Kristuje. Mes buvome priimti pas Tėvą per Jėzaus auką (1:5).

 

 

 

Kai tai suprasite, žinosite, kad demonai bijo krikščionio, kuris žino, kas jis yra Kristuje.

 

 

 

Aš laisvai dalinuosi įvairiais dalykais iš Viešpaties ir angelų  apsilankymų – tuo metu buvau  „dvasioje“, kaip tai vadina Apreiškimo 1:10 ir 4:2. Bet aš retai kalbu apie tai, kad mačiau demonus, nors esu jų matęs gana daug.

 

 

 

Beveik kiekvieną kartą, kai pamačiau demoną ir jis supranta, kad galiu jį matyti, jis išsigandęs pabėga. Jie mūsų bijo. Išimtis buvo demonas, kurį kartą mačiau surinkime, iš tikrųjų aš mačiau keletą tokių. Jis atrodo kaip „Žvaigždžių karų“ personažas, vadinamas „Jabba the Hutt“. Didelis, lėkštas, storas, tinginys. Kiekvieną kartą jis buvo saugus surinkimo pastate.

 

 

 

Ir kiekvieną kartą, kai jį matydavau, jie buvo vadinamuose „gerovės surinkimuose“. Atrodė, kad jų užduotis priversti žmones didžiuotis savo turtu, dėl kurio atsiranda tinginystė – tegul kas nors kitas pasiekia vargšą, nuskriaustąjį. „Išmokyk mane, bet netrukdyk man tai pritaikyti savo gyvenime“, jis tarsi kalbėjo krikščinims. Toks surinkimas, kuriame žmonės kviečia Jėzų į savo gyvenimą pagal savo tvarkaraštį, o ne atiduoda Jėzui visą savo esybę.

 

 

 

Šie demonai žinojo, kad negaliu jų išvaryti iš pastato, nes pastorius, vadovybė ir žmonės norėjo jų tenai.

 

 

 

Vieno apsilankymo metu Viešpats mokė mane, kaip demonai patenka į žmogaus protą.

 

Krikščionys negali turėti demonų savo dvasioje, nes tai buvo atkurta Šventosios Dvasios. Bet jei žmogus turi piktų minčių, jis gali pasiekti tašką, demonas įeis į jo protą ir bandys perimti jų mintis ir emocijas.

 

 

 

Šiame apsilankyme buvo kalbama apie krikščionis, kuris tiesiog stovėjo ten,  Dvasioje, kur buvome Viešpats ir aš, šis žmogus buvo didžiulėje šviesos sferoje. Šviesos nesustabdė nei grindys, nei lubos, nei sienos. Žmogus turėjo apie 10 pėdų (3 m) ar didesnę šviesos sferą, kurioje jis buvo – Dievo šviesa, Dievo gyvybė.

 

 

 

Du demonai vaikščiojo  šios šviesos sferos išorėje, ieškodami būdo, kaip patekti į šio žmogaus protą. Viešpats ir aš stovėjome už jų, kai Viešpats kalbėjo su manimi,  demonai buvo susitelkę į žmogų ir net nežiūrėjo už savęs, kad pamatytų mus.

 

 

 

Viešpats kalbėjo apie tai, kaip šis žmogus buvo teisus,

 

tačiau vienoje srityje jis turėjo slaptą nuodėmę, kurią saugojo. Maždaug kas 2 savaites Viešpats sakė, kad jis leidžia sau žaisti su kūniškomis mintimis ir, užuot susidrausminęs ir nukreipęs savo dėmesį, atveria  duris tiems demonams.

 

 

 

Kaip tik tada atsivėrė dalis sferos, kaip pyrago gabalėlis, platus išorėje ir siaurėjantis link centro. Tai buvo atidarymas. Mačiau, kaip demonai pasisuko į šonus, kai jie judėjo link žmogaus toje „skiltyje“, kad nepaliestų šviesos. Priėję pakankamai arti vyro, jie liuoktelėjo jam ant pečių ir pradėjo kalbėti jam į ausis, o tada šoko į galvą, kad užimtų jo mintis. Tada vyras nusidėjo, atgailavo, po to jie iššoko, o anga šviesoje vėl užsidarė su demonais išorėje.

 

 

 

Dvasinis karas tampa labai asmeniškas, kai kalbame apie savo valią, drausmę ir slaptas nuodėmes. Tačiau per tą vizitą sužinojau, kad turime visą galią, visą autoritetą, kurio mums reikia. Kalbant apie asmeninį dvasinį karą, labai dažnai atveriame duris.

 

 

 

Tačiau velnias taip pat patenka į mūsų gyvenimus iš aplinkinių žmonių, kad priekabiautų prie mūsų – ir mes apie tai kalbėsime  kitą savaitę.

 

 

 

Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com

Apkasų karas su velniu arba būti nugalėtoju

 Trench Warfare With the Devil   1 / 4

 

Sveikinu visus,

Ar turime gyventi dvasiniuose apkasuose gynyboje, bijodami ką nors pasakyti ar padaryti, nepasakyti ar nepadaryti, kas atvertų duris velniui mūsų gyvenime?


Gal su velniu elgiamės kaip  kaip su zvimbiančia muse,  kaip su bėda, bet nekeliančia realios grėsmės nei mums, nei mūsų artimiesiems?

 Kai darome viską, kad stovėtume, o padarę viską, stovime, ar stovime iš perspektyvos, kad jau laimėjome, ar apsirengiame tuos visus šarvus, kad kovotume su priešu, kuriame mūsų pergalė dar nenulemta?

 

  Judėjimo „Tikėjimo žodis“ (WOF) laikais...

 

...„teigiamas išpažinimas“ užėmė pagrindinį vaidmenį. Su tuo buvo susijęs atsargumas (oi, „atsargiai, arba „pasirūpink“  „ angliškas žodis - „care „ reiškia rūpintis  “ buvo vienas iš draudžiamų žodžių) , buvo siekiama nesakyti žodžių, kurie suvokiami kaip neigiami.

 

 

 

Maždaug 1981 m. atsisveikinome su draugais ir padarėme klaidą  sakydami: "Pasirūpinkite savimi!" Oho, žmona sureagavo! Galėjai pagalvoti, kad mes ką tik įžeidėme jos mamą, ji pašnairavo ir piktai mus pataisė: „Mes atmetame, Jėzaus vardu, jokio velnio, mes nesirūpiname. Niekuo nesirūpiname (atsargiai vartodami Karalius Jokūbo anglų kalbą, nes jei tai buvo pakankamai gerai Pauliui, tai turi būti  pakankamai gerai ir jiems) Ar nežinai, kad sakyti „pasirūpink savimi (pažodžiui: būk atsargus“ reiškia rūpintis savimi? Mes to nedarysime, nes nenorime velniui atverti durų  į savo gyvenimą! Oho. Sulaukę griežtų priekaištų, uždarėme duris.

 

 

 

Viskas, ką mes stengėmės padaryti, tai išreikšti rūpinimąsi jais jiems važiuojant namo tamsoje... nesiūlėme, kad jie imtų pasaulio rūpesčius ant savo pečių. Oho, tai buvo ryški pamoka dviejose srityse – viena, būti atsargiems dėl to, ką pasakėme (oi, aš tai padariau dar kartą) ir antra, kai kurie žmonės labai bijojo, jei padarys vieną klaidą, gali ateiti velnias į jų gyvenimą ir sukelti sumaištį.

 

 

 

Štai mes po dešimtmečių

 

Tikėjimo sistemos, susijusios su teisingų dalykų sakymu ir susirūpinimu, kad galime atverti duris velniui, ne tik egzistuoja, bet ir klesti, ir tapo daug sudėtingesnės.

 

 

 

Yra grupė, kuri tiki sudėtinga teismų sistema danguje su taisyklėmis ir protokolais, pagal kuriuos galime pateikti savo bylą, bet jei padarysime, ką nors ne taip, byla gali būti prieš mus.

 

 

 

Yra grupė, kuri išsamiai aprašo kiekvieną demoną, atsakingą už viską pradedant  nuo ​​tautų iki regionų ir miestų, ir jie meldžiasi prieš tuos demonais. Mokymo apie kariavimą  su dvasiomis virš miestų įkarštyje viena grupė Talsoje apsirengė armijos uniformomis  ir išsinuomojo 60-ąjį pastato aukštą, kad galėtų būti arčiau princo viešpataujančio ore.

 

 

 

Ar Apaštalų darbuose ir laiškuose skaitome, kad Paulius , Petras, Jokūbas, Jonas ir Filipas kariavo dvasiniuose karuose dėl miestų, į kuriuos keliavo? Ar matome, kad Samarijoje ar Efeze  jie vardindavo piktąsias dvasias virš tų  miestų ? Ne.

 

 

 

Taip pat yra grupė (-ės), kuri (-ios) seka savo religiniais lyderiais, pasikliaudami  kiekvienu jų žodžiu, dažnai remiasi kokiais nors  dvasiniais ženklais ir mato tame  grėsmę viskam – pradedant nuo ​​mėnulio spalvos iki datų kalendoriuje visa tai jiems kelia grėsmę. Ir tai daroma gynybiniu režimu, kad pamatytų, ką velnias gali padaryti. Ar kas nors atsimena, kada vakarietiškam kalendoriui pasisukus į 6/6/(0)6, pasigirsdavo įspėjimai melstis?

 

 

 

Ši srovė  pritraukia( pažodžiui, paima į nelaisvę)   auditoriją, kuri seka kiekvienu judėjimu, nes kitaip jie neįplauks  sekantį naujausią judėjimą, jei tik  nepadarys tiksliai taip, kaip jiems liepta, velniui tikrai bus atvertos durys į jų gyvenimą ir jis  atneš trūkumą ir dar kažką.

 

 

 

Baimė turi daugybę formų, daug būdų pasireikšti, kaip matote aukščiau, ir aš tik paminėjau keletą būdų. Tačiau kalbant apie „religiją“, baimė užkrauna mums naštą gintis nuo velnio.

 

 

 

Kai kurie yra taip priklausomi nuo baimės, vadinu tai „baimės p*rn“. Jie ir bijo, ir susižavėję, todėl negali išsilaisvinti iš baimės p*rn priklausomybės. Jie negali nustoti žiūrėti į tuos vaizdus, ​​kurie  naujienas apgaubia baime.

 

 

 

Ta pati baimė, kuri verčia žmones bijoti velnio, daro Dievą priešu.

 

Prieš keletą metų vienos tikėjimo „srovės“ lyderiai sakė savo pasekėjams, jei tik surinks pakankamai žmonių į konferenciją, jie nuleis dangų į žemę ir paskatins prabudimą išsilieti į žemę. Jie keliaudavo iš vieno miesto į kitą konferencijose, kuriose dalyvaudavo apie  3000 ir daugiau žmonių, net užpildydavo stadioną ar du, ir visi su ta pačia tema – jei susirinksime pakankamai žmonių, galėsime šaukti, klykti, verkti ir maldauti Dievo Tėvo išlieti Šventą Dvasią mums ir mūsų žemei.

 

 

 

Per įvairius „atgimimus“ pastarojoje istorijoje daugeliui žmonių buvo įprasta šaukti, verkti ir šauktis Dievo. Jie padarė Dievą Tėvu danguje, kuris atsisako jų klausytis, atsisako  išlieti savo Dvasią, kad siųstų atgimimą, todėl Jo  reikia  šauktis, maldauti, kažkaip priversti atsakyti į jų maldą ir siųsti atgimimą.

 

 

 

Visi tie žmonės pamiršo, kad Kristus gyvena jų dvasioje ir mes su Juo esame viena, todėl nereikia šaukti.

 

 

 

Leiskite man pateikti keletą pastabų : jei esate dvasinėje vietoje, kur jūsų Dangiškasis Tėvas tapo jūsų priešu, tada kad ir ko klausėtės, kad ir ką žiūrėjote, prašau bėkite, o ne žingsniuokite  iki artimiausio išėjimo. Tie žmonės, kurie daro Tėvą ar Viešpatį mūsų priešu, nėra sveiki  ir subalansuoti .

 

 

 

Pažvelkime į Raštą....

 

Ar pastebėjote, kad nuo Apaštalų darbų iki Judo laiško  labai mažai kalbama apie velnią? Apsvarstykite Luką (rašė Apaštalų darbus, apimančius 30 metų), Paulius, Petras, Jokūbas, Jonas, Judas per maždaug 70 metų rašė laiškus, kurie sudaro mūsų Naująjį Testamentą, ir nė vienas iš šių vyrų neturi daug ką pasakyti apie velnią. Nėra laiško, visiškai skirto dvasiniam karui. Jie beveik neužsiminė apie velnią.

 

 

 

Jie gyveno laikais, kai krikščionys buvo žudomi vien už tai, kad jie buvo krikščionys. Tačiau labai mažai buvo kalbama apie velnią. Nebuvo jokių komentarų ar nurodymų apie demonus, skatinančius Cezarį ar vietos vyriausybes persekioti krikščionis. Nebuvo raginimų išvyti  Romą valdančias dvasias.

 

 

 

Turime  Petrą, kuris daugiausia rašė apie kančią dėl Viešpaties. Yra apie 15 ar 16 užuominų apie kančią dėl Viešpaties, kai kurios iš jų  apie tai, kaip paversti kūną būti paklusniu Viešpačiui  ir apie kančias, kurias jis patiria, kai yra drausminamas (1 Petro 4:1), tačiau likusios yra apie persekiojimus ir kaip tai iškęsti. (4:16-19)

 

Paulius mini „šią dabartinę nelaimę“ 1 Korintiečiams 7:26, kalbėdamas apie persekiojimus ir pateikdamas jiems apsvarstyti, kad tai gali būti ne pats geriausias laikas tuoktis – jei vienas ar abu galite prarasti savo gyvybes ir  dėl kankinystės.

 

 

 

Savo laiško Efeziečiams baigiamuosiuose žodžiuose jis kalba apie maldą, apie tai, kaip elgtis esant  tėvais, darbdaviais ir darbuotojais, ir mini, kad reikia apsirengti visais Dievo ginklais, kad atsilaikytume prieš velnią.

 

 

 

Kita monetos pusė...

 

Kai Paulius Efeziečiams 6:10-18 mini, kad turėtume apsivilkti visus Dievo ginklus, jis tai mini kontekste, kai  jis buvo  kalėjime už savo tikėjimą – akivaizdu, kad pirmoji tos ištraukos prasmė yra susijusi su stojimu prieš velnio sąmokslą,  kai jis persekiojo Paulių  (eil.19-20).

 

 

 

Kita medalio pusė – pagalvoti, kieno šarvus jis sako apsivilkti. Jei sakau: „Tu gali turėti mano paltą, apsivilk jį, nes lauke šalta“, suprasite, kad paltas yra mano. Taigi, kai Paulius sako, kad apsirenkite Dievo šarvais, kieno tai šarvai?

 

 

 

Rašto nuoroda yra Izaijas 59: 15-21, kurią dauguma, jei ne visi pirmieji skaitytojai, būtų supratę, kieno tai buvo šarvai. Izaijas pranašauja apie laiką, kai tie, kurie yra geri, yra kaltinami esant blogais. Tai laikas, kai darydami gera tampate piktų žmonių grobiu.

 

 

 

Izaijas tęsia 16 eilutėje, sakydamas, kad Viešpats stebėjosi, kad nėra užtarėjo, ir Jam nepatiko, kad nebuvo teisingumo, nei vieno, kas viską ištaisytų: „Taigi Jo ranka atnešė išgelbėjimą, teisumas palaikė Jį... Jis apsivilko teisumą kaip šarvą, Išganymo šalmas buvo ant Jo galvos, Jo drabužiai buvo uolumas...“

 

 

Matote, kai Paulius pasakė apsivilkti visus Dievo ginklus, Dievas, apie kurį jis kalbėjo, yra Viešpats Jėzus, kuris buvo dvasiškai pasirengęs įvykdyti Savo misiją planetoje žemė (persekiojamas visur) – Ar prisimeni, kada Dovydui buvo suteikti karalius Sauliaus šarvai, su kuriais jis turėjo eiti prieš  Galijotą? Ar prisimenate, ką jis pasakė Sauliui: „Aš negaliu jų dėvėti, nes  neišbandžiau jų (mūšyje). Dovydas nusiėmė Sauliaus šarvus ir nuėjo prie upelio pasiimti 5 akmenų, kad apsiginkluotų ginklu, kurį buvo įvaldęs ir išbandęs  prieš liūtą ir lokį. (I Samuelio 17:34-40)

 

 

 

Jėzus mūšyje įrodė Savo ginklų patikimumą. Jis sėkmingai atnešė išganymą, o dabar mums įsakyta apsivilkti visus Dievo ginklus – tai įrodyta mūšyje, tai mums.

 

 

 

Bet ar mes apkasuose naudojame šiuos šarvus, ar kovojame kaip Dovydas, žinodami, kad jau laimėjome kovai net neprasidėjus?

 

 

 

Čia mes pratęsime kitą  savaitę  (Ši pirmoji serija buvo šiek tiek per ilga, atsiprašau, kitą savaitę- trumpiau)

 

 

 

Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

www.cwowi.org ir atsiųskite man el. laišką adresu cwowi@aol.com