Ką paaiškina Roš aŠana. Palapinių šventė ir 1000 valdymas 6d.

John Fenn "Savaitės mintys"  2018 spalio 12d.

Sveiki,

Mes visi žinome, kad Mt24 aprašo, kas vyks žemėje Jėzaus sugrįžimo metu. Bet Mt25 yra apie tai, ką Jis darys tuo metu.

Mt25;31-46 Jėzus sako, kad Savo sugrįžimo metu Jis atsisės savo „šlovės soste“ ir padalins tautas į dvi grupes: teisias ir neteisias. Tai reiškia, kad žemėje bus žmonės, kurie išliks po Armagedono ir matys, kaip jėzus tampa karaliumi žemėje, ir įtvirtina Dievo teisumą visoje planetoje, o kai kurie to nenorės.

Kaip žmonės reaguos į Jo sugrįžimą- įvyks geografiniai pasikeitimai

Zach14 pateikia mums aiškų to laiko paveikslą, teigdamas 5eil.: “ Viešpats mano Dievas ateis ir visi šventieji su Juo.“( Ar tu džiaugiesi, kad šventieji ateina SU Juo, Jo grįžimo metu, o ne sutiks jį ore pasikeitimo metu žiūrApr19:6-14).

Zach14:8-9 : „  8 Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į Rytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus vasarą ir žiemą.

9 Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas.“

Joel3:18 sako, kad iš Viešpaties namų tekės šaltinis. Tai atitinka Ez47:1-2. Kuri sako, kad šaltinis ištrykš iš šventyklos ir plauks į Negyvąją jūrą.Eil.8-12 mums daug pasako, kad gėlas vanduo plauks į Negyvąją jūrą ir ji taps gėlo vandens ežeru, tik jo pakraščiuose liks sūrios pelkės ir balos. Pasakyta, kad žvejai ateis ir žvejos tinklais upėje ir ežere, o upės krantuose augs visų rūšių vaisių medžiai.

Prieš keletą metų aš kalbėjau su izraeliete labai gerbiamo rabino dukra, užaugusi tenai, ji papasakojo, kad po Jeruzale yra didelis vandens rezervuaras nuo Nojaus laikų tvano. Jai pasakojo, kad kai ateis mesijas, Jis paleis tą vandenį iš šventyklos, tai ir bus tas trykštantis šaltinis.

Zach14:10 sako, kad tuo metu plotas esantis į šiaurę nuo Gebos Jeruzalėje( moderni Džeba, apie 5.5 mylių/9.9 km į šiaurę nuo Jeruzalės), iki Rimon( apie 70 mylių/112km į pietus nuo Jeruzalės) bus paversta milžinišku plokščiakalniu. Eilutė pabrėžia, kad tolima šiaurinė Judėjo riba ir pietinė riba, maždaug vakarai nuo Negyvosios jūros vidurio, visas tas   didžiulis plotas pavirs plynaukšte-bet kodėl?

Štai kodėl

Kad, būtų galima aprūpinti milijonus žmonių iš visų tautų, kurie atvyks į Jeruzalę aplankyti Karalių. „16 Tie, kurie liks iš kariavusių prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį ir švęsti Palapinių šventę.

17 Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus.

18 Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti Palapinių šventės.

19 Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę.“ Zach14:16-19

Jis valdys geležine lazda. Bet ir vėl...tai apie mus taip pat. Paulius pasakė korintiečiams 1Kor6:3: „Argi nežinote, kad teisite angelus? Argi nežinote, kad teisite pasaulį?“

Teisti pasaulį reiškia administruoti, ne nustatyti, kas kaltas, o kas nekaltas, kaip mūsų dienų teisme, bet kaip valstybės tarnautojai administruojantys Dievo Karalystę. Kodėl tai tinka mums, kaip ir pirmojo amžiaus korintiečiams? Todėl, kad Dievas žinojo, kad Biblija bus parašyta ir sudaryta, ir žinojo, kam ji bus skirta- taigi, mums tai tinka lygiai taip kaip Jn3:, arba bet koks kitas pažadas mūsų Naujajame Testamente.

Heb6:5 vadina Dvasios dovanas“ ateinančio amžiaus jėgomis“

Tai reiškia, kad mūsų pašlovintuose kūnuose, mes turėsime visas Dvasios dovanas plaukiančias, kai  mums reikia, ir išmintį didesnę nei Saliamono. Įsivaizduokite, kad reikia išspręsti ginčą tarp kaimynų, kai Šventoji Dvasia jums teikia išminties ir pažinimo žodį. Tie, kurie myli teisumą, mylės ir jus, o tie, kurie sukilę širdyje, nekęs, kai bus vykdomas teisumas žemėje.

Senovės Izraelyje Palapinių šventė buvo žinoma ir kaip Gyvojo Vandens šventė, didele dalimi dėl tų eilučių apie vandenį, kuris plūs iš šventyklos Mesijo karalystės metu. Visą Palapinių šventės savaitę buvo vykdoma kasdieninė ceremonija.

Grupė šventikų išeidavo iš miesto prisirinkti gluosnio šakų, o tada stovėdami vienas šalia kito ir žengdami sutartinai, mojavo šakomis žygiuodami unisonu. Tai sukeldavo vėjo garsą, Dvasios garsą , kai jie artėdavo prie altoriaus šventykloje. Tuo pačiu metu aukščiausio kunigo asistentas nešė sidabrinę vazą su vynu, o aukščiausias kunigas laikė auksinę vazą, kurioje buvo Siloamo tvenkinio vanduo, vadinamas gyvuoju vandeniu.

Abi grupės susiliedavo su kunigais šventykloje, kurie dėjo ant altoriaus aukojamus gyvulius. Kai  aukščiausias kunigas liejo vyną ir gyvąjį vandenį ant aukos, kiti kunigai tuo metu sudėdavo gluosnio šakas virš galvos, sudarydami virš aukos palapinę. Taip susijungdavo vienu metu ir vienoje vietoje Šventoji Dvasia, auka, vanduo ir vynas-Dvasia ir kraujas.

Tada jie giedodavo kartu su visais susirinkusiais žmonėmis Iz12:2-3:“ 2 Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas“.

3 Jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių( Ješua).“

Argi dabar keista, kodėl po visos savaitės stebėjimo ir giedojimo Jn7:37-8 Jonas sako:“ 7 Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

38 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“.

Ateik greičiau Viešpatie Jėšua! Kitą savaitę  nauja tema. Iki tada, laiminu,

John Fenn

Ką paaiškina Roš aŠana, Jom Kipur ir Palapinių šventės 5d.

John Fenn, Savaitės Mintys,  2018 spalio 5d.

Sveiki,

Man augant, vienas iš mano brolių būdavo atpirkimo ožys, nuolat į save atkreipiantis mūsų tėvo pyktį. Iš dalies dėl to, kad jie buvo labai panašios asmenybės, iš dalies dėl problemų su kuriomis mūsų tėvas tvarkėsi, jis vis išsiliedavo ant mano brolio, visada atrodydavo, kad jis gaudavo didžiausią bet kokios tėvo bausmės dalį. Tačiau iš kur yra kilęs žodis atpirkimo ožys? Kodėl jis yra naudojamas iki šių dienų, norint pasakyti, kad ant kažko krito bausmė?

Štai iš kur tai kilo

1536 spalio mėnesį anglui William Tyndale buvo įvykdyta mirties bausmė - pririštas prie stulpo ir pasmaugtas, o jo kūnas sudegintas. Nusikaltimas, kuriuo jį apkaltino karalius Henrikas VIII buvo erezija – mat jis buvo protestantas. Tuo metu rašto vertimas į anglų kalbą buvo baudžiamas mirtimi, tai gi jo 1530 Biblija, išversta į šnekamąją anglų kalbą padarė jį žymiu žmogumi. Įdomus pastebėjimas: Jo 1530 Biblija buvo pirmoji Biblija anglų kalba Dievui nusakyti naudojusi vardą „Jehovah“.

 Mirties akivaizdoje jis meldėsi, kad Anglijos karaliaus akys atsivertų, ir nepraėjus mažiau nei 2 metams karalius Henris leido Anglijos Bažnyčiai naudotis „Didžiąja Biblija“, kuri buvo beveik tokia, kokią paliko Tyndale‘is. Ironiška, kad po kokių 70 metų, 1611 išleidus karaliaus Jokūbo Bibliją (KJB), paaiškėjo, kad 54 mokslininkai, parašę KJB, nusirašė nuo Tyndale‘io Biblijos. Nuostabu. Tačiau šeši metai prieš mirtį, 1530, Tyndale‘io Biblija išvertė 1 žodį į anglų kalbą, kuris išliko iki šių dienų, o dėl jo ir kilo ši diskusija: Atpirkimo ožys.

„Atpirkimo ožys“ kilęs iš Hebraiško žodžio ‚azazel‘ iš Kunigų knygos 16: 8, kas reiškia „ožys, kuris išeina(išvyksta)“ arba „išnešantis nuodėmes“. Laikui bėgant pabėgantis ožys gavo trumpesnį pavadinimą -atpirkimo ožys.  Dar ir šiandien daug tarnybų, šeimų, socialinių grupių vadina asmenį, ant kurio krinta pyktis arba bausmė – atpirkimo ožiu.

Atpirkimo Diena – Jom Kipur

Atpirkimo Dieną Jėzaus auka ant kryžiaus atitinka 2 ožius. Tai -ne avinėliai, bet ožiai. Aš jau kalbėjau apie tai, kaip Jom Kipur simbolizuoja Jėzaus sugrįžimą, nes taip ir yra. Kadangi Pascha (avinėlis) ir Neraugintos Duonos šventė pavasarį smulkiau kalba apie Jo esančio be nuodėmės auką ir mūsų nuodėmių atleidimą, Yom Kipur rudens pasninkas detalizuoja galutinę nuodėmės pabaigą. Tai reiškia, kad visi ir viskas stos prieš Dievą, kad atsiskaitytų už savo gyvenimą. Kai Jis sugrįš, tai reikš žmogaus valdžios pabaigą ir fizinę bei tiesioginę Dievo valdžios pradžią žemėje. Kunigų 16: 11-14 smulkiai pavaizduoja vyriausiąjį kunigą, aukojantį jaučius už savo nuodėmes, o tada nešantį smilkalus į šventų švenčiausiąją, kad smilkalų dūmai* apdengtų Gailestingumo Sostą  – Dievo buvimo vietą. Net gi po 400 metų Dovydas pažinojo Dievą, kaip „gyvenantį** tarp cherubų‘ – auksinių cherubų, esančių ant Sandoros Skrynios, Gailestingumo Sosto. *Apreiškimo 5: 8 smilkalai yra „šventųjų maldos“. **II Samuelio 6: 2.

  Po to, kai kunigui būdavo atleistos jo paties nuodėmės, jis galėdavo atstovauti žmones. Tam buvo naudojami 2 ožiai: Ožys aukai už nuodėmes ir atpirkimo ožys. Jie abu atspindi Jėzaus atliktą darbą ant kryžiaus, bei Jo dvigubą Dievo tapusio Žmogumi prigimtį.

„Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos... Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių...“ Kunigų 16: 15-16

Pastebėkite tai

Mintis, kad Dievas reikalauja apvalyti Šventąją Vietą krauju atrodo yra svetima daugumai krikščionių. Potekstė būtų tokia, lyg pačiam dangui reikia apsivalyti, lyg dangus arba Dievas būtų kažkaip susipurvinęs Savo žmonių nuodėmėmis. Pastebėkite, kad Dievas pamini tris problemas:

Nešvarumą, nuodėmes ir nusižengimus.

Nuodėmė yra vertikalus Dievo įžeidimas, nusižengimas yra horizontali nuodėmė prieš kitą asmenį (kuri taip pat yra nuodėmė prieš Dievą) ir nešvarumas yra apskritai žmonijos nuodėmingumas. Tai susiję su puolusia žmogaus prigimtimi. Todėl Šventa Vieta, Sandoros Skrynia, turėjo būti apšlakstoma paaukoto už nuodėmes ožio krauju, kad būtų apvalyta.

Jėzus ant kryžiaus išpildė ožio už nuodėmes auką, apvalydamas dangų, nes laiške Žydams 9: 23–24 skaitome:

„Todėl dangiškųjų dalykų atvaizdai turėjo būti šitaip apvalomi (veršių ir ožių krauju), o patys dangaus dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos. Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje...“

Jėzus buvo tikrasis „ožio aukos už nuodėmes“ išpildymas,  po to Jis užnešė Savo auką į dangų, kad pats stotų priešais Tėvą. „Bet Viešpats (Tėvas) panorėjo jį sumušti, Jis atidavė jį skausmui. Kai tu (angl.) pamatysi  Jo   sielą kaip auką už nuodėmę... Jis matys savo sielos vargą ir bus patenkintas... mano teisusis tarnas nuteisins daugelį, nes jis neš jų nusikaltimus... kadangi jis atidavė(angl.išliejo) savo sielą mirčiai ir buvo priskirtas prie nusikaltėlių. Jis nešė daugelio nuodėmes ir užtarė nusidėjėlius“ (Izaijo 53: 10:12).

Išpildydamas ožio, aukojamo už nuodėmes, darbą, jis taip pat įvykdė ir atpirkimo ožio darbą. Štai kodėl Dievas įsakė Atpirkimo Dieną  aukoti 2 ožius. Tuo Jis norėjo parodytų Izraeliui jų Mesijo dvigubą prigimtį, ir kad kryžiaus darbas atliktas žemėje, būtų  priimtas ir danguje.

Atpirkimo ožys

Po ožio už nuodėmes paaukojimo Aukščiausiasis Kunigas savo dėmesį nukreipdavo į atpirkimo ožį. Kunigų 16: 20-22 sakoma, kad Aaronas uždėdavo rankas ant atpirkimo ožio ir išpažindavo Izraelio nedorybes, nusikaltimus ir nuodėmes, „sudėdamas jas ant ožio galvos“, ir tada išsiųsdavo ožį į dykumą. Tekste sakoma, kad jaunuolis išvesdavo ožį į dykumą, į negyvenamą vietą, kur jis vienas susitikdavo su Viešpačiu.

Jėzus – tikrasis atpirkimo ožys - išgyveno šią dykumos patirtį, kai ant kryžiaus šaukė: „Mano Dieve! Mano Dieve! Kodėl mane apleidai?!“ „...Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus...“ Izaijo 53: 6.

Kodėl ožys, o ne avinėlis?

Ožys reiškia nuodėmę ir nutolimą nuo Dievo malonės. Mato 25: 31-32 sakoma, kad Jėzui sugrįžus, Jis atsisės savo šlovės soste ir atskirs tautas vieną nuo kitos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Sakoma, kad avių tautas Jis pastatys Savo dešinėje, o ožių tautas – Savo kairėje. 34 eilutėje sakoma, kad Jis tars avių tautoms įžengti į karalystę, paruoštą joms nuo pasaulio sukūrimo. O ožių tautoms Jis lieps pasišalinti iš Jo buvimo. Pasirinkdamas ožį aukai už nuodėmes ir atpirkimo ožį, Tėvas pabrėžia žmonių nuodėmę ir nusidėjėlio mirtį ant kryžiaus. Taip, jis buvo Perėjimo avinėlis, miręs už Savo žmones. Pernešantis jų nuodėmes. Tačiau galiausiai, Jis buvo ožys, nuodėmes nunešanti auka, mirštantis dykumoje nuo Dievo rankos likęs su Juo vienų vienas, ir tuo pat metu Jis buvo  tobulas Žmogus pasirodantis danguje ir aukojantis Savo auką. Nuostabi malonė.

Kitą savaitę aš pabaigsiu šią  temą, kalbėdamas apie tai, kas vyks žemėje  Palapinių Šventės metu. Aš susitelksiu ties Jo karalystės ir  Jo 1000 metų valdymo įsteigimu, pradėdamas nuo anksčiau minėto tautų atskyrimo.

Iki tada – laiminu jus.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational. arba rašykite man el. laiškus : cwowi@aol.com

Ką paaiškina Roš aŠana, Jom Kipur ir Palapinių šventės. 4d..

John Fenn , Savaitės Mintys, 2018 rugsėjo 29d.

Sveiki,

„Šofaro žinioje persipina Mesijinė viltis*, prisikėlimas ir sielos nemirtingumas.” Taigi  šiandien mes  kalbėsime apie paėmimo ir anti-Kristo apsireiškimo ypatybes. * Hertz sudaryta kasdieninių maldų knyga (p. 865)

Mirusiųjų prisikėlimas buvo suprantamas jau nuo senų senovės, ir Trimitų Šventė, kuri prasidėdavo per Jaunatį, kai nesimatydavo mėnulio, visada buvo siejama su prisikėlimu. Paulius Jaunatį laiške Kolosiečiams 2:17 vadina „būsimųjų dalykų šešėliu”. Tuos būsimuosius dalykus mes vadiname paėmimu, hebraiškai „Natzal”.

Pridėčiau sąsajas tarp saulės, vaizduojančios Mesiją, ir mėnulio – simbolizuojančio tikinčiuosius, kurie valdys naktį, kaip tai daro mėnulis, ir tai yra sena tradicija, kaip matome Malachijo 4:2: „Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo Saulė su išgydymu (prisikėlimu) po Jo sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.“ (šokinėjantys iš  džiaugsmo)

Kai kurie mokytojai nesuprato, kodėl rašoma Saulė, o ne saulė, tačiau jeigu suprasite, tai, ką parašiau anksčiau, bus aišku. Mėnulis vaizduoja tikinčiuosius, kurie atspindi Saulės šviesą, ir bus paslėpti Jame ateityje per jauną mėnulį. Paulius rašo tesalonikiečiams tai, ką jis rašė 1 Korintiečiams 15, pridėdamas kelias detales, tai mes ir aptarsime.

1 Tesalonikiečiams 4: 14-18

Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. 15 Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 16 Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui (paskutinis trimitas, kaip ir 1 Korintiečiams 15), ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, 17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. 18 Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.  

(Kaip suprasti žodį „užmigusieji“. Tai ne „sielos miegas“, greičiau žemiškas požiūris, kurį Jėzus naudojo nusakydamas Jayro dukters mirtį Morkaus 5:39. Paulius laiške Korintiečiams taip pat sako, kad palikę kūną staiga būsime su Viešpačiu, patvirtindamas šį supratimą.)

Tai būtent Paulius sakė 1 Korintiečiams 15:45-52, kad nuskambėjus Paskutiniam Trimitui pirmiausia prisikels mirusieji Kristuje, tada mes, gyvieji, būsime pakeisti ir susitiksime su jais ir su Juo.

Klausimas, į kurį neturiu atsakymo, yra toks: kaip Jis tiems, kurie dabar yra su Juo, suteiks naują kūną? Jis  sakė Korintiečiams, kad „palikę kūną, būsime su Viešpačiu“, tai kaip Viešpats, mirusiems Kristuje suteiks fizinius ir šlovingus kūnus? Jeigu kažkieno kūnas yra dulkės, ar visos dulkės iš įvairių laikų ir vietų susirinks ir pavirs gyvais kūnais tų- kurie kažkada gyveno - formą, ir tada jie bus perkeisti Dievo galia, ir pavirs dangiška medžiaga? Kaip mirtingas apsivilks nemarumu?

Jėzaus atveju tai buvo paprasta – Jo miręs fizinis kūnas, padarytas iš žemiškos medžiagos, kape nebuvo paliestas. Romiečiams 6: 4 sakoma, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, kuri perkeitė Jo kūną į dangiškos medžiagos „pašlovintą“ kūną. Tačiau, kas jeigu kieno nors kūnas jau seniai yra virtęs dulkėmis? Aš nežinau! Mes apie tai galime tik spėlioti, nes neturime jokių argumentų. Tačiau mes tai gana greit sužinosime.

1 Tesalonikiečiams 5 skyriuje Paulius sako pasauliui, kad Jėzus paimdamas mus  užklups, kaip vagis naktį: „Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis...“ 4-5 eil.

Supraskite palyginimą

Vagies, įsilaužiančio naktį, palyginimas naudojamas aprašyti pasaulio perspektyvą įvykiui, kurį vadiname paėmimu. Vagis naktį įeina į  namus, kurie jam nepriklauso, kad pavogtų daiktus, kurie jam tai pat nepriklauso, ir tai daro slapta užpuldamas. Pasauliui Jėzus yra  vagis, įeinantis į namus, kurie Jam nepriklauso (mūsų namai Jam priklauso, kadangi mūsų kūnai yra Šventosios Dvasios buveinė) ir imantis tai, kas Jam nepriklauso (legaliai už mus buvo sumokėta kaina ir mes priklausome Jam, tai gi, paskutiniąją dieną, Jis negalės būti apkaltintas). Tada jis užbaigia, jog Dievas mus išvadavo nuo ateinančios rūstybės, tai gi guoskime vieni kitus šiais žodžiais. Jūs nemiegate ir Jis jums nėra vagis!

Pauliui neužteko pirmo laiško Tesalonikiečiams

Taigi savo antrame laiške Paulius leidžiasi į detalias: 2 Tesalonikiečiams 2: 1-8:" 

Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo pas Jį: 2 nesiduokite taip greitai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasia, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Kristaus diena jau atėjo. 3 Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir būti apreikštas nuodėmės žmogus, pražūties sūnus,

 4 prieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi kaip Dievas Dievo šventykloje, rodydamas save esant Dievu. 5 Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų?

6 Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu. 7 Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko. 8 Tada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo atėjimo spindesiu. 

Tiems, kurie nesupranta nei Roš aŠana, nei laikmečio kultūros, tai trikdanti ištrauka. Tai gi jie paima 3 eilutę „atkritimas“ ir įdeda į ją tai, ką jie mano, jog yra „atkritimas nuo tikėjimo“, ir moko, kad krikščionys atkris nuo tikėjimo įvairiais būdais prieš paėmimą. Tačiau ši frazė būtų neteisinga gramatiškai, kadangi Paulius sako: „jūs gi žinote, kas dabar jį (anti-Kristą) sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu.“

Kažkodėl mes patikėjome, kad atsimetimas nuo tikėjimo sulaiko nuo anti-Kristo apsireiškimo. Tame nėra jokios prasmės, kadangi mes iš tiesų esame žemės druska, apsauginė priemonė. Pažvelkite į bet kokią visuomenę ir pamatysite, kad Dievo tikintieji buvo apsauga, laisvės ir kūrybiškumo šaltinis. Tai kaip gi atkritimas nuo Dievo galėtų suturėti nuo anti-Kristo apsireiškimo? Kaip atsimetimas nuo tikėjimo susijęs su ‚patraukimu‘? Nesueina galai.

Teisingas atsakymas yra išsireiškime „atkritimas“ arba graikiškai apostia.

Pauliaus laikais (kaip parašyta Išplėstinės Biblijos išnašose) šis išsireiškimas buvo naudojamas, kai buvo norima pasakyti būtent tai, ką Paulius pasakė – kalbant apie išvykimą, išsiruošimą kelionėn, pradingimą iš akiračio, ir pirmiausiai buvo naudojamas aprašyti horizonte iš akiračio pranykstančioms laivo burėms. Tai reiškė pasitraukimą, išvykimą.

Toks supratimas įgyja gramatinę prasmę ir Roš haŠananoje. Paulius juk negalėjo korintiečius, kolosiečius ir tesalonikiečius mokęs apie Roš haŠana ir paskutinį Trimitą, staiga pakeisti savo nuomonės. Jis sakė: Neleiskite, kad kas nors jus suklaidintų. Ta diena neateis, kol pirmiau neįvyks išvykimas (kelionė, pašalinimas iš akiračio, t.y. paėmimas), o TADA galės būti apreikštas nuodėmės žmogus...dabar jūs žinote, kas jį sulaiko nuo apsireiškimo, kad jis galėtų būti apreikštas tinkamu metu, kai jis bus pašalintas iš akiračio. Tada jis (Kristaus kūnas), kuris sulaiko, ir toliau taip darys, kol bus pašalintas iš akiračio.“

Taigi mes matome, kad I Korintiečiams 15, Kolosiečiams 2: 17, I ir II Tesalonikiečiams yra nuoseklūs mokyme apie Paskutinį Trimitą.

Įvardžio „jis“ - kuris dabar sulaiko - naudojimas, kai kuriems sukelia sumaištį

Dauguma Krikščionių yra labiau įpratę, kad Kristaus kūnas mums asocijuotųsi su Kristaus nuotaka, nei su Kristaus kūnu. Dažniausiai įvardis „jis“ NT naudojamas nusakyti Kristaus kūnui. Paulius dažnai naudoja šį išsireiškimą, tai gi neturėtų stebinti, kad jis kalba apie Kristaus kūną, patrauktą iš akiračio. Kolosiečiams 2: 17: kūnas yra Kristaus. Kolosiečiams 1: 24: „dėl Jo kūno – surinkimo(bažnyčios)

 Efeziečiams 5: 23: „Kristus yra galva surinkimo(bažnyčios), – Jis kūno gelbėtojas.“ 1 Korintiečiams 12: 12: „Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.”

Kyla klausimas: kaip apsireikš anti-Kristas? Danieliaus 9: 26-27 sakoma, kad iškils vadas, kuris su Izraeliu sudarys 7 metų taikos sutartį. Jėzus tai mini Mato 24: 15, patvirtindamas šį supratimą. Danielius teigia, kad šių 7 metų viduryje vadas atsisės šventykloje, lieps nutraukti bet kokius aukojimus ir nutrauks sutartį su Izraeliu. Jėzus sako, kad tai matantieji bėgtų iš miesto ir slėptųsi, nes tuo metu kils baisus suspaudimas, kol Jis sugrįš. (Mato 24: 15-20) Dėl to, kai kurie sakys, kad anti-Kristas nebus apreikštas, kol neįpusės 7 metų sutarties laikas, ir dėl to paėmimas turėtų įvykti praėjus pusei suspaudimo laiko. Tačiau tai prieštarautų Roš aŠanai, ir tai Jėzus ir visa Jo aplinka suprato. Panašiau, kad anti-Kristas bus apreikštas, kaip teigia Danielius, jam sudarius 7 metų sutartį su Izraeliu. TAIP jis ir bus atpažintas – kaip sutarties sudarytojas. Jo išdavystė įvyks praėjus 3 ½ metų, tačiau išlikusieji gyvi pažins jį. Pagal šį scenarijų jis ims vadovauti iš kart po paėmimo, prasidėjus suspaudimui, 7 metams Jokūbo Vargų. Kitą savaitę perjungsiu pavaras, kad pakalbėtumėm apie 2 ožius, kuriuos naudodavo Jom Kippur šventės metu, ir kodėl tai susiję su Jėzaus sugrįžimu, ir dar daugiau. Iki tada!  Laiminu jus.

 John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com