Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. balandžio 19 d., šeštadienis

Kada įvyks paėmimas? Kūnas/Nuotaka. 4 dalis

John Fenn, 2014 m. balandžio mėn. 19 d.,

Sveiki,
Aš viliuosi, kad mano serija apie Trimitų šventę sujungia eilutes, kurios anksčiau buvo tik atskiros dėlionės dalys ir atrodė netinkančios viena prie kitos. Šiandien mes toliau jungsime šitas dalis, nes Trimitų šventėje yra minimas Mesijo karūnavimas ir Jo vestuvės...

Mesijo vestuvės
Apreiškimo Jonui 19:1-14 kalba mums apie Avinėlio Vestuvių puotą danguje ir Jėšua (Jėzaus) sugrįžimą:

„Ir aš išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą... sakantį: Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė“. Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai. Ir angelas sako man: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’

„Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja... ir dangaus kariaunos pulkai, kurie sekė paskui Jį ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.

Raktas, į ką reikia atkreipti dėmesį, tai spindintys, balti tyros drobės rūbai, kurie bus duoti danguje tiems, kurie dalyvaus Vestuvių puotoje IR bus dėvimi tų, kurie lydės Jėšua Jo sugrįžimo metu – jie yra tie patys žmonės.

Mes, kurie dalyvausime Vestuvių puotoje sugrįšime su Juo, nes Jėšua sugrįš įtvirtinti Savo valdymo žemėje. 1 Korintiečiams 6:3, Hebrajams 2:5 ; 6:5, ir Apreiškimo Jonui 20:6 sako mums, kad tie, kurie dalyvaus pirmame prisikėlime (Trimitų šventė) jie valdys su Kristumi 1000 metų, privalomame teisumo amžiuje, valdydami Šventosios Dvasios dovanomis.

Mesijo karūnavimas ir vestuvės Trimitų šventėje
„Ha Melech“ koncepcija, kuri reiškia „Karalius“, ir Mesijo karūnacija ir vestuvės, visa tai apima Trimitų šventė. Mirę Kristuje ir gyvieji, kurie bus pakeisti, o jie bus pakeisti ir paslėpti kartu su Mesiju dėl tikslo. Tas tikslas – tai, kad tie, kurie Kristuje yra Jo sužieduoti, ir dabar Jaunikis atvyksta paimti Savo Nuotakos į vestuves danguje.


Mesijo vestuvės ir, kas yra sužadėtinė
Vestuvių puota tuo metu tęsdavosi 7 dienas ir taip vyksta kartais ir dabar hebraiškose vestuvėse. 7 dienų šventimas yra pranašiškas simbolis ateities Vestuvių puotos, kurių kiekviena diena atstovauja 1 metus, štai kodėl bus 7 metus švenčiamos vestuvės danguje. Taigi mes neturime skaityti Apreiškimo Jonui 19 skyriaus, kuris tinka laikui prieš Kristaus sugrįžimą taip, lyg tai ką tik įvyko ir mes visi greitai pačiumpami, kad lydėtume jį Jo sugrįžimo metu.

Apreiškimo Jonui 19 skyrius yra informatyvus vaizdas to, kas vyks danguje, kai kiti dalykai vyks žemėje, ir suvokiamas Trimitų šventės kontekste. Mes žinome, kad šventimas vyks 7 metus, ir tai nebus greitas pavalgymas taip, kaip iškyloje prieš pat Jo sugrįžimą.

Me dabar esame sužadėtuvių laike. Mes dar nesame „susituokę“ su Dievu. Santuokos atbaigimas įvyks, kai mes išvyksime ir dalyvausime Avinėlio vestuvių puotoje danguje, kai Jaunikis ateis pasiimti savo nuotakos.

Kai pasiturintis jaunikis norėdavo pasipiršti jaunai merginai, jis turėdavo eiti į jos namus ir kalbėtis su jos tėvu. Jis nešdavosi 3 dalykus į jos namus: daug pinigų sumokėti kainą už nuotaką, „nuotakos kainą“, sužadėtuvių sutartį, vadinamą Shitre Erusin, ir vyno.

Jei tėvas sutikdavo, būdavo pakviečiama mergina, ir jeigu ir ji sutikdavo, ji gerdavo vyno taurę. Kai kontraktas sudarytas, patvirtintas, kaina už nuotaką sumokėta, jie tapdavo sužadėtiniais. Susižadėjimą galėjo nutraukti tik skyrybos, bet jie neatbaigdavo santuokos iki 7 dienų vestuvių šventimo.

Ką sakė Jėšua
Jaunikis sakydavo savo nuotakai: „Mano tėvo namuose yra daug kambarių, ir aš einu paruošti vietos mums, kad ten, kur aš esu ir tu galėtum būti.“

Jono 14:1-2 Jėšua naudojo sužadėtuvių ceremonijos žodžius Savo mokiniams. „Mano Tėvo namuose yra daug buveinių gyventi*, ir aš einu paruošti vietos jums, kad ten, kur Aš esu ir jūs galėtumėte būti“. (* angliško žodžio „mansion“ – „rūmai“ nėra graikiškam tekste, bet jis buvo įterptas Karaliaus Jokūbo vertėjų, kad karalius Jokūbas galvotų, jog jis galės turėti rūmus danguje. Graikų kalboje žodis „abode“ arba „vietos“ („buveinės“) yra taip pat panaudotas ir 14:23).

Kai kuriuose regionuose net šiandien, kur namai padaryti iš molio plytų, ant jų lengva pristatyti, ir tai jaunikis darydavo iki tos dienos, kai tėvas paskelbdavo, kad pasiruošimo jau pakanka, kambariai jaunikiui ir jaunajai paruošti, ir tada jis liepdavo jaunikiui eiti pas savo jaunąją.

Antikinėmis dienomis jaunikio atsakymas į tai, kada jo manymu, tėvas duos leidimą buvo toks: „Joks žmogus nežino dienos nei valandos, tik mano tėvas“, ir tai Jėšua vėl paėmė iš sužadėtuvių konteksto Mato 24:36 (Sketches of Jewish Social Life, Edersheim)

Kai sutartis jau būdavo sudaryta , ji savo laiką skirdavo susipažinti su jaunikiu ir mokydavosi, kaip tapti žmona. Tai gražus palyginimas apie mokinystę Kristuje – kiekvieną dieną pažinti Jį vis labiau ir ruoštis vieną dieną būti su Juo Vestuvių puotoje. Visi tie dalykai yra Trimitų šventėje, taigi visos nuorodos evangelijose ir laiškuose kreipia mus į šitą šventę.

Dabar aš suprantu
Mokiniai turėjo suprasti, kad Jėšua kalbėjo apie sužadėtuvių apeigas, kuomet Jono 14 pasakė, kad eina paruošti mums vietos, lygiai taip Mato 24: „joks žmogus nežino tik mano Tėvas“; tačiau mes galime tai suvokti tik suprasdami, ką reiškia Trimitų šventė.

Kai 1 Korintieičiams 6:20 Paulius rašė:Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo“,  ir pakartojo tai 7:23, korintiečiai turėjo suprasti jo nuorodą į sužadėtuves, ir ką reiškia būti nupirktiems už nuotakos kainą, ir suprasti, kad iš jos buvo tikimasi ištikimybės jaunikiui.....

Jokūbo 4:4 taip pat suprantamas sužadėtuvių kontekste: „Jūs esate kaip neištikimos žmonos, flirtuojančios su šio pasaulio kerais. Nesuprasdamos, kad pasaulio mylėtojai tampa Dievo priešais!“ Susižadėjusi moteris buvo laikoma ištekėjusia, nes nutraukti sužadėtuves galėjo tik skyrybos. Prisiminkite Juozapo ir Marijos istoriją Mato 1:19 (Philips vertimas)

Visos šitos nuorodos apie tai, ką reiškia būti susižadėjusia, nupirkta už kainą, būti ištikima. Jos visos iš Trimitų šventės ir apie jaunikį ateinantį pas savo ištikimą tyrą nuotaką. Ir kaip reklamoje per TV: „bet palaukite, čia dar ne viskas...“

Todėl Viešpaties vakarienė...
Dabar mes suprantame dvigubą Viešpaties vakarienės reikšmę, kuri primena nuotakos gėrimą iš sandoros taurės sužadėtuvių ceremonijoje.

Gerdama iš sandoros taurės ji parodydavo, kad ne tik priima pasipiršimą, bet tai reiškė, kad ji noriai lauks ir ruošis, lauks tos dienos, kai ji bus paimta švęsti vestuves. Paulius sakė kad, kai mes švenčiame Viešpaties vakarienę, mes darome tai Jo prisiminimui „kol Jis ateis“. Tai nuoroda į Trimitų šventę, kai Mesijas ateina savo sužadėtinės.(1Kor 11:26)

Todėl mes ne tik švenčiame Paskutinę Vakarienę kaip Paschos įvykį, rodantį į Jo mirtį, bet mes darome tai laukdami Jo sugrįžtant, ir darome tai kaip sužadėtinė nupirkta Jo kraujo kaina, ir kiekvieną kartą dalyvaudami joje, mes pasišvenčiame atmesti visus kitus, saugoti save ištikimybėje Jam vienam, iki pat Avinėlio Vestuvių puotos!

Visa tai sutinka su Trimitų švente
Dabar mes matome daugelį nuorodų į šią nuostabią Trimitų šventę rašte. Pradedant Jėšua žodžiais, kai Jis naudoja žodžius iš sužadėtuvių ceremonijos apie vietos paruošimą, iki Jo pasakymo, kad joks žmogus nežino dienos, iki Pauliaus nuorodos, kad esame nupirkti už kainą, iki sandoros taurės, iki paskutinės vakarienės, paskutinio Trimito, iki Jono regėjimo apie Avinėlio vestuvių puotą danguje, kuri vyks 7 metus nuo tada, kai nuotaka bus pakeista... wow...bet kas gi vyks žemėje tuo metu, kai danguje vyks vestuvių puota?

Trimitų šventė pradeda tai, kas vadinama „Baimės dienos“ žemėje. Ir tai mes nagrinėsime kitą savaitę, iki tada. Laiminu!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2014 m. balandžio 13 d., sekmadienis

Kada įvyks paėmimas? Kūnas/Nuotaka. 3 dalis

John Fenn, 2014 m. balandžio mėn. 12 d.,

Sveikinu visus,
Praeitą savaitę aš parodžiau Pauliaus mokymo apie Trimitų šventę nuoseklumą visame Rašte, taip pat kaip pasakojamoji hebrajų tikėjimo tradicija sutinka su mūsų Trimitų šventės supratimu.

Po to, kai Paulius savo pirmame laiške tesalonikiečiams du kartus pasakė, kad mes trimito šaukimu iš dangaus būsime išlaisvinti nuo ateinančios rūstybės, ir Jėšua ateis į pasaulį pasiimti savo mokinių kaip vagis naktį, bet MUMS Jis neateis kaip vagis, jie norėjo daugiau detalių. Paulius pateikė tas detales 2 laiške Tesalonikiečiams.

Paulius tęsia savo mokymą apie Trimitų šventę
Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo pas Jį: nesiduokite taip greitai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasia, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Kristaus diena jau atėjo.

Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas (graik.: apostia) ir būti apreikštas nuodėmės žmogus, pražūties sūnus (prakeikimas), prieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi Dievo šventykloje, skelbdamas save esant Dievu.

Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? Taigi, jūs dabar žinote, kas dabar sustabdo ir sulaiko jį, kad jis būtų apreikštas jam paskirtu metu. Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko, ir tada jis bus apreikštas“. (2 Tesalonikiečims 2:1-7)


Ką reiškia atkritimas?
Paulius tęsia savo mintis, kurias išdėstė pirmame laiške, kai rašė, kad archangelas pūs trimitą (šofarą) ir mirę Kristuje prisikels, o tie, kurie gyvi taip pat pakils su Viešpačiu į orą. Su šituo supratimu jis sako, kad Antikristas negali būti apreikštas, kol, visų pirma, nebus atkritimo.

Paulius naudojo žodį „apostia“, kuris iš tiesų reiškia atkritimą. Bet ne atkritimą nuo tikėjimo. Antikiniais laikais šitas žodis buvo naudojamas apibūdinti vizualinį efektą, kai laivai palikdavo uostą ir („atkrisdavo“) išnykdavo iš regimo lauko, nes jie nuplaukdavo už horizonto. Tai reiškia visokį išvykimą (pasitraukimą), kai iš akių išnyksta tolstantis keliautojas, arba nuplaukia tolyn laivas. (Išplėstinė Biblija pažymi šitą reikšmę paraštėje, bet nepaaiškina visos istorinės reikšmės).

Taigi Paulius sako, kad prieš apsireiškiant Antikristui, turi įvykti „išvykimas“, išnykimas iš akių.

Nuoseklumo įrodymas
Dabar skaitykite taip, kaip jie turėjo suprasti Pauliaus laikais, sudėkime drauge tai, ką jis pasakė Korinte ir 1 bei 2 laiškuose Tesalonikiečiams kartu, ir jūs pamatysite minčių nuoseklumą tame kaip jis mokė surinkimus.

„Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti...

... ir mes laukiame iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, archangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais...

Mes prašome jus, broliai ir seserys, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo pas Jį: nesiduokite taip greitai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasia, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Kristaus diena jau atėjo. Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas (išvykimas) ir būti apreikštas nuodėmės žmogus... Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu.
Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko. (1 Korintiečiams 15:51, 1 Tesalonikiečiams 4:16-18, 2Tes2:1-7)

Argi tai ne logiška? Klausimas, kas yra tas, kuris/Kuris bus patrauktas?

Šventoji Dvasia visada bus žemėje
Kai kas gali sakyti, kad tai Šventoji Dvasia, bet tai netiesa, nes Šventoji Dvasia yra išgelbėjimo tarpininkė, ir Šventąja Dvasia Dievas yra visur esantis. Jei Ji būtų patraukta iš planetos, būtų patraukta bet kokia galimybė išsigelbėti suspaudimų laikotarpiu, o mes žinome, kad milijonai bus išgelbėti tuo metu. Tai taip pat reikštų, kad Dievo nėra planetoje ir Jo daugiau niekur nėra. Taigi tai ne Šventoji Dvasia, kuri stabdo Antikristo apsireiškimą.

Kristaus kūnas yra vaizduojamas kaip vyras – Kristaus kūnas. Mes taip pat esame Kristaus nuotaka – Efeziečiams 5:25-32 ir Apr 19:6-9, bet visur kitur mes esame Kristaus kūnas – vyras. Be to Mato 5:13 Jėšua pasakė, kad mes esame žemės druska, o tai reiškia, kad mes esame planetos prieskoniai ir konservantai. Kai konservantai patraukiami, žemė pradeda pūti.

Mes galėtume pasakyti, Kristaus kūnas patraukiamas iš kelio, kad nuodėmės žmogus būtų apreikštas. Aš tikiu, kad Paulius sako būtent tai. Bet dėl diskusijos, nubrėžkime liniją tarp šitų dviejų ir sakykime: Šventoji Dvasia tikinčiuosiuose pasitrauks kartu su jais, pabaigdama Jo darbą Kristaus kūne, ir taip atverdama Jo darbą likusiems žmonėms žemėje tais paskutiniais žmogaus valdymo metais planetoje.

2 tikinčiųjų rūšys
Mūsų neišlavinti protai galvoja, kad visi tikintieji per amžius yra tokie patys, bet Dievo protas daro skirtumą tarp tikinčiųjų, kurie ateina po kryžiaus iki paėmimo ir tikinčiųjų, kurie ateina pas Jį po paėmimo.

Luko 21:24 Jėšua pasakė apie Jeruzalės sugriovimą 70 metais: „Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į visas tautas, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai“

Taigi Jėzaus omenyje yra „pagonių laikai“. Paulius atkartoja tai Romiečiams 11:25-26: „Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma, o tada bus išgelbėtas visas Izraelis.“

Viešpaties prote yra skirtumas tarp pagonių laikų, kai Evangelija yra pamokslaujama visoms tautoms ir visiems žmonėms duota proga dalyvauti sandoroje duotoje Izraeliui ir, kai dėmesys bus sutelktas į Izraelį po to, kai įeis pagonių visuma.

Kodėl 1967 yra tokie svarbūs
Pagonių laikai pagal Jėzų, priartėja kai Jeruzalė daugiau „nebus trypiama pagonių“. Jeruzalė buvo kontroliuojama pagonių nuo 70 metų, kai Roma sugriovė šį miestą, iki 1967, kai jo valdymą perėmė Izraelis.

Štai kodėl hebrajų aklumas dėl Jėšua kaip Mesijo pradėjo sklaidytis nuo 1960 ir toliau įgyja pagreitį. Kai praeina pagonių laikai, atitinkami sklaidosi hebrajų aklumas. Taigi Viešpaties prote, Jis daro skirtumą tarp žmonių iš visų tautų, kurie ateina pas Jį po kryžiaus iki paėmimo, ir tų kurie ateina pas jį tarp paėmimo ir Jo sugrįžimo.

Mes-tikintieji iš pagonių, kurie ateiname iš visų tautų – esame Kristaus kūnas, Kristaus nuotaka, žemės druska. Tie, kurie bus išgelbėti suspaudimų metu – ne. Jie nėra pakviesti į Avinėlio vestuvių puotą. Jie išgelbėti, bet tie, kurie išgelbėti po kryžiaus iki paėmimo turi ypatingą vietą Viešpaties širdyje, nes mes buvome laukinės šakos įskiepytos į Izraelio sandorą per tikėjimą.

(Jeigu jūs klausėte mano seriją apie 10 mergelių pagal Mato 25 skyrių, jūs prisiminsite 10 mergelių/ sužadėtinių, kad jos nėra Nuotaka ir negalima šito palyginimo pritaikyti kūnui/ Kristaus nuotakai. Nuotakos nėra palyginime, tai apie pamerges, nuotaka jau yra su Jaunikiu vestuvių puotoje)

Dabar mes turime paklausti 2 klausimus:
Kas atsitiks danguje su Kristaus kūnu, ir kas bus paimtas (ką mums apie tai sako Trimitų šventė?); ir kas atsitiks žemėje po „paėmimo“ ir Antikristo apsireiškimo, (ir ką mums sako apie tai Trimitų šventė)

Viena iš Rosh haShanah temų, Trimitų šventė, yra Mesijo vestuvės, taigi aš atsakysiu, pirmą klausimą kitą savaitę. Iki tada. Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Kada įvyks paėmimas? Kūnas/Nuotaka. 2 dalis

John Fenn, 2014 m. balandžio mėn. 5 d.,

Sveikinu visus,
Praeitą savaitę aš pasidalinau apie Trimitų šventę, kurios metu švenčiama teisiųjų mirusiųjų prisikėlimas ir teisiųjų perkeitimas skambant „paskutiniam trimitui“. Ši šventė vyksta esant naujam (jaunam) mėnuliui, kuris simbolizuoja teisiųjų paslėpimą kartu su Mesiju. Aš gilinsiuosi į daugiau detalių, bet pirmiausia...

O jeigu mes galėtume pažvelgti giliau į tai, kas vyko apaštalo Pauliaus mintyse? Jeigu mes galėtume sugrįžti į pirmąjį amžių ir suvokti jo hebraišką prigimtį, jo platų Hebrajų Sakytinio Įstatymo ir Rabinų mokymo pažinimą, jeigu galėtume suprasti, kuo jis tikėjo? Būtent tai aš stengsiuosi čia padaryti. Paulius buvo išrinktas Viešpaties parašyti didžiąją dalį Naujojo Testamento, taigi dabar jo perspektyva yra Raštas.

Kaip Paulius buvo išauklėtas?
Be Žodžio mokymo, mūsų Senojo Testamento, Paulius buvo mokomas savo tikėjimo pasakojamosios istorijos ir tradicijų, kurios buvo perduodamas iš kartos į kartą, kas yra vadinama Talmudu. Talmudo dalis – Mišnach, yra jo pasakojamasis variantas (pasakojamoji Torah). Pasakojamoji hebrajų istorija ir rabinų mokymai gyvavo šimtmečius. Paulius mokėsi visų šitų dalykų.

Jūs galite nesuprasti šito, bet Pasakojamaja Tradicija / žodžiu yra perpintas Naujasis Testamentas, taigi mažiausiai kai kas iš jo, bet ne viskas, yra laikoma patikimu raštu. Aš jums čia pateiksiu du pavyzdžius ir dar vieną vėliau:

1)    Pradžios 12:1 sakoma: Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu. 

Raštas tik sako, kad: „Viešpats tarė jam“... Bet Steponas Apd 7:2-3 sako: „Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė (pasirodė) mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną, ir pasakė jam: „Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu“.

Kaip Steponas ir jo klausytojai žinojo, kad Viešpats pasirodė Abraomui, kai Jis liepė jam palikti savo kraštą? Jie tai žinojo iš pasakojamosios tradicijos, Mišnach, kuri buvo perduodama nuo Abraomo laikų, ir pasakojo apie jo gyvenimo įvykius. Dalis tos pasakojamosios istorijos tapo raštu.

2)    Mato 2:23 sako, kad Juozapas perkėlė savo šeimą: ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo pranašų pasakyta: „Jį vadins Nazariečiu“. 

Bet problema tokia, kad Senajame Testamente nėra pranašystės apie Mesiją, kurį vadins Nazariečiu. Bet tai buvo dalis žodinės istorijos, kuri teigė, kad Mesijas bus žinomas kaip Nazarietis, ir tai tapo raštu.

Kaip supranta Paulius tai, kas įvyko per Trimitų šventę
Viskas, ką Paulius išmoko iš Senojo Testamento raštų, pasakojamosios tradicijos, ir po savo išgelbėjimo iš Viešpaties apreiškimų, padarė šitą žmogų tuo, ką mes pažįstame kaip apaštalas Paulius. Žinodami visus šituos elementus jo genialiame prote, pažiūrėkime į Žodį ir Pasakojamąjį Žodį, kad suprastume, ką Paulius suvokė apie Trimitų šventę.



Judaizme, kaip aš rašiau praeitą savaitę, yra trys šofarai: Pirmas Trimitas, Paskutinis Trimitas, ir Didysis Trimitas (Šofaras). Pagal rabinų mokymus vadinamus Pirke deR-Eliezer tarp kitų, kairysis avino, pagauto krūme, kai Abraomas aukojo Izaoką, ragas – tai pirmasis Trimitas, ir jis buvo pučiamas prie Sinajaus kalno. Dešinysis ragas, paskutinis Trimitas, bus pučiamas per naują mėnulį per Roš haŠanah pabudinti šventuosius mirusius ir transformuoti gyvus šventuosius.

Didysis Trimitas, arba Didysis Šofaras, bus pučiamas pabaigiant Jom Kippur sutinkant surinkimą žmonių, kurių nuodėmės yra atleistos, kai Jeruzalės vartai užsidarys ir laikas atgailauti baigsis: Tai pranašauja apie Kristaus sugrįžimą.

Čia vėl vardai švenčių vadinamų Trimitų švente: Roš haŠanah (Metų galva), Yom Teruah (Prabudimo garso diena), Yom haDin (Teismo Diena), ir Yom haZikkaron (Prisiminimų diena).

Prabudimo Garsas - YomTeruah
Praeitą savaitę aš rašiau, ką mokė Paulius mokė apie Roš haŠanah arba Trimitų šventę, kai jis sakė, kad mirusieji Kristuje prisikels, o gyvieji bus pakeisti pučiant Paskutiniam Trimitui – jo naudojamas „paskutinis trimitas“ visada yra susiejamas su „paėmimu“ ir su Roš haŠanah. Bet 1 Korintiečiams 15:51-53 nėra vienintelė vieta, kuri moko apie tai.

Šventyklos pamokslų, kurių žmones mokė šimtmečiais per Roš haŠanah, pirmuose žodžiuose jūs galite pamatyti nuorodą apie teisiuosius mirusius ir taip pat apie dvasine prasme užmigusius.

„Pabuskite jūs, kurie miegate, ir jūs, kurie snaudžiate pakilkite iš savo snaudulio. Ištirkite savo gyvenimą, atgailaukite ir prisiminkite savo Kūrėją. Tie iš jūsų, kurie užmirštate tiesą laikų tuštybėje ir gyvenate visus metus tuštybėje ir tušti, pažvelkite į savo sielas, pakeiskite savo kelius ir gyvenimą, te kiekvienas jūsų atsižada savo neteisingo kelio ir savo minčių, kurios nėra geros...(Rambam, Hilchot Teshuvah)

Paulius rašo Efeziečiams 5:14-17: Todėl yra sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“. Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“.

Visiškai yra aišku, kad Paulius nurodo ir perfrazuoja šitą Roš haŠanah mokymą, kai sako Efezo tikintiesiems gyventi teisingai, nes artėja prabudimo garsas...Tai reiškia, kai mes žiūrime į laiškus Korintiečiams, Efeziečiams, Tesalonikiečiams – mes suprantame, kad Paulius apie Roš haŠanah ir Paskutinį Trimitą mokė pirmojo amžiaus tikinčiuosius, ir jo mokymas tapo mūsų Naujojo Testamento raštu.

Ką jis liepė Tesalonikiečiams
Paulius liepė jiems 1 Tesalonikiečiams 1:10: „laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės“.

Pastebėkite, kad 1 Tesalonikiečiams 4:14-18 jis nurodo į Roš haŠanah ir Paskutinį Trimitą, tai būtent jis pasakė Korinte:

Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais. 

Ir pažiūrėkime, ką jis parašė tuoj pat po šito
„Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.

Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai... Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo. Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus...“ (5:1-11)

Atkreipkite dėmesį, kad antrą kartą šiame laiške jis rašo jiems, kad Dievas neskyrė mūsų rūstybei, kuri ateis. Jis taip pat sako, kad ta diena ateis kaip vagis naktį netikintiems, bet ne mums. Įsivaizduokite mintimis vagį nakties metu. Tai paveikslas, kai kažkas miega savo namuose, ir vagis įsilaužia pavogti tai, kas jam nepriklauso.

Būtent taip pasaulis reaguos į paėmimą. Jie žiūrės į Jėšua kaip į vagį, imantį tai, kas nepriklauso Jam: jų vaikus, sutuoktinį, bet iš tikrųjų, Jis ateina pasiimti tų, kuriuos Jis nusipirko, ir už kuriuos sumokėjo.

Ir tai mus atveda prie to, kas įvyks žemėje per Roš haŠanah – kas yra vadinama „ateinančia rūstybe“? Ir Pauliaus 2 laišką Tesalonikieičmas bei Antikristą...

Iki kitos savaitės. Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Kada įvyks paėmimas? Kūnas/Nuotaka. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. kovo mėn. 29 d.,

Sveikinu visus,
Kai žmonės klausia manęs, ar aš tikiu „paėmimu“, aš klausiu jų: „Kuriuo? Yra net 7“.

Tai juos šiek tiek sukrečia, ir aš tai vėliau paaiškinsiu, bet paprastai sekantis klausimas, jeigu jie tiki paėmimu, yra toks: „Ar mus visus paims, nes aš stengiuosi gyventi dėl Viešpaties, bet mano draugai gyvena kaip pasaulis. Kodėl jie turėtų būti paimti?“

Prieš atsakydamas į šį klausimą, aš turiu paaiškinti apie 7 paėmimus...

Kuris paėmimas? Yra net 7
Aš galiu įrodyti iš karto, eidamas chronologine seka, nuo 1 iki 3 paėmimo, ir 5 bei 6 paėmimus, tik su viena rašto eilute kiekvienam paėmimui. Blogos naujienos, nes 1,2 ir 3 paėmimai jau įvyko, o 5 ir 6 paėmimai yra skirti ne mums. :(

Šioje serijoje, kalbant chronologiškai, aš noriu jums įrodyti ketvirtą paėmimą.

Yra 3, kuriuos mes praleidome
1)    Henochas – Pradžios 5:24 : „Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas paėmė jį.“
2)    Elijas – 2 Karalių 2:11: „Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip Elijas buvo paimtas viesulu į dangų“.
3)    Jėšua (Jėzus) – Apd 1:9: Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėšua pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių”.

Yra dar 5 ir 6 paėmimai, kurie mūsų neliečia
5.    Du liudytojai – Apr 11:12: Ir jie išgirdo galingą balsą iš dangaus, kuris jiems šaukė: „Užženkite šen!“ Ir juodu užžengė į dangų debesyje, o jų priešai žiūrėjo į juodu“.
6.    144.000 žydų vyrų evangelistų, kuriuos matome Apr 7:1-8, po to paėmimas 14:3: „Jie giedojo naują giesmę priešais sostą, keturias būtybes ir vyresniuosius…“

Sąžiningai turiu pasakyti, kad savo prote aš nesu įsitikinęs, kad 144.000 bus paimti – jie galėtų būti nužudyti ir staiga atsirasti prieš sostą. Todėl aš nesu tikras dėl šio paėmimo.

7.    „U-posūkio“ šventųjų Paėmimas įvyks Jėzaus sugrįžimo metu. Kai kurie tiki, kad mes būsime paimti Jo sugrįžimo metu, susitiksime Jį ore ir pakeisime kryptį, kad sugrįžtume į žemę.

Aš suprantu, kad kai kurie tikės šituo, jeigu nesupras ketvirtojo paėmimo, bet visa, ką aš skaičiau apie tuos, kurie tiki 7-uoju, tai tik paprastas nesupratimas 4-ojo, taigi aš nematau to „U-posūkio“ paėmimo.

Bet aš negaliu paaiškinti to, ko nežinau, aš elgiuosi sutinkamai su malone duota man ir dalinuosi, tuo, ką žinau. Ir doktrinos skirtumai tegu mūsų neišskiria – mes garbinsime Jėzų, ir tai mus jungia, bet aš noriu pasidalinti tuo, ką aš žinau pagal Raštą ir apreiškimą, ir kai mes visi nueisime į dangų, Jėšua sulygins visų mūsų supratimus ir pakeis tai, ką reikia pakeisti. J

Tai mums palieka su 4-uoju paėmimu
4-tas paėmimas chronologine tvarka yra tas, kuris rūpi mums šiandien. Jis nėra paremtas 19-o amžiaus pamokslininko, ar sergančios mergaitės mistine vizija, nei bestseleriu, nei „Aš noriu išeiti iš čia“ teologija. Jis paremtas švente, kurią davė Viešpats Mozei Kunigų knygos 23 skyriuje.

Mano tikslas šioje serijoje yra paaiškinti šventę, kuri moko, kad yra paėmimas, kada tai įvyks, ir kas gi gali tikėtis būti paimtas. Taigi, berniukai ir mergaitės, prisiveržkite savo diržus prie kėdžių, ir nuo čia mes pajudėsime.

Kunigų 23 skyrius išvardija 7 šventes, kurias davė Viešpats: Keturios pavasario šventės išsipildė jau išsipildė savo dienomis. Tai yra Pascha (kryžius), Neraugintos Duonos šventė (kryžius/gyvenimas be nuodėmės), Pirmųjų Vaisių šventė (prisikėlęs) ir Sekminės (Apd 2:1). Dar yra 3 rudens šventės: Trimitų šventė, Atpirkimo diena ir Palapinių šventė.

Zacharijo 14:16 sako, kad visa žemė švęs Palapinių Šventę, Dievas gyvena su žmogumi, Tūkstantmetės karalystės metu, kai valdys Jėšua. Taigi, mes žinome 5 iš 7 švenčių, kurios išsipildė arba išsipildys tiksliai savo dieną, kaip pasakyta Kunigų 23 skyriuje. Protinga padaryti išvadą, kad 2 likusios: Trimitų šventė ir Atpirkimas (Sutaikinimas, Išpirkimas) taip pat išsipildys. Atpirkimas yra Kristaus grįžimo įvaizdis. O Trimitų šventė – įvaizdis…

Roš haŠanah
Trimitų šventė yra taip pat vadinama Roš haŠanah (Metų Galva), Yom Teruah (Prabudimo sprogimo Diena), Yom haDin (Teismo Diena), Yom haZikkaron (Prisiminimo Diena).

Kodėl tokie skirtini vardai tai pačiai šventei? Tai dėl to, kas vyksta šituo metu: Nauji Metai, karūnavimas ir Mesijo vestuvės, mirusiųjų prisikėlimas, prisiminimo knygų atvertimas, atpildas ir teismas, karališkos giminės karalystėje surinkimas.

Prieš mums gilinantis į detales apie visus šituos įvykius pasirodančius Trimitų šventėje, žinokite, kad šita šventė yra vienintelė iš 7-ių, kuri prasideda per Naują (jauną) Mėnulį – frazė, kai mėnulis nėra matomas, paslėptas nuo akių žemės šešėlyje. Psalmė 81:3 nurodo tai: „Pūskite trimitą per Naują Mėnulį, dieną paskirtą iškilmingam šventimui.“ Kitos šventės yra Pilno Mėnulio frazėje, kai jis pilnas ir ryškus – taigi, kodėl Dievas pradeda Trimitų šventę Naujo Mėnulio fazėje, kai mėnulis negali būti matomas žemėje?

Naujas Mėnulis
Paulius rašė Kol 2:16-17: Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, naujo mėnulio ar Sabato dienų. Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis…



Mes galime suprasti kaip maistas ir gėrimas yra Avinėlio vestuvių puotos šešėliai, kuri dar įvyks, ir kaip šventos dienos ir Sabato dienos yra išpildytos Kristuje, kuris yra taip pat ir mūsų poilsis. Bet kodėl Naujas Mėnulis yra šešėlis kažko, kas turi įvykti?

Judaizme saulė simbolizuoja Viešpatį, ir mėnulis simbolizuoja tikinčiuosius, lydinčios žvaigždės atstovauja angelus. Mėnulis neturi šviesos iš savęs, bet atspindi saulės šviesą, jis sukurtas viešpatauti tamsybėms ir lydima žvaigždžių. Taigi naujas mėnulis simbolizuoja tikinčiuosius paslėptus nuo akių žvilgsnio, ir Trimitų šventė prasideda per naują mėnulį.

Pagal Rabi Gaoną, kuris išvardija 10 dalykų, kurie įvyks per Trimitų šventę, rago pūtimas – tai dešinys avino ragas, avino, kuris buvo pagautas krūme, kai Abraomas aukojo Izaoką. Dievas parūpino pakaitalą, ir minėdamas savo sūnaus prisikėlimą , Abraomas pūtė avino ragą - (šofarą) (*Hebrajams 11:19)

Todėl talmudas, rabinų raštų rinkinys, kuris kartu su Mišnach pateikia mokymus ir žodinę judaizmo tradiciją, kuri sako, kad mirusių prisikėlimas įvyks per Trimitų šventę per Naują Mėnulį (Roš haŠanah 3:3, 16a, 16b)

Šitas ragas, kuris pučiamas per Trimitų šventę, yra vadinamas „Paskutiniu Trimitu“. Tai „paskutinis“, nes jis prikelia mirusius teisiuosius, transformuoja gyvuosius, ir paslepia juos kartu su Mesiju. (The High Holy Days, Herman Kieval, psl 120)

Paskutinis Trimitas
Paulius mokė, apie Trimitų šventę: „Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, – staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti“ (1 Korintiečiams 15:51-53)

Naudodamas terminą „paskutinis trimitas“ Paulius susieja „paėmimą” su Trimitų švente, kuri vyksta esant naujam mėnuliui, kai tikintieji bus paslėpti nuo žemės kartu su Mesiju. Jei tavo dvasia tiesiog dabar džiaugiasi, taip kaip manoji dėl šito, tai Tiesos Dvasios liudijimas tavo viduje… ir mes tik pradėjome…

Iki kitos savaitės. Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2014 m. balandžio 7 d., pirmadienis

Vidinis išgydymas? 3 dalis

John Fenn, 2008 m. rugpjūčio mėn. 30 d.,

Sveikinu visus,
Praeitą savaitę aš rašiau apie žmones paminėtus Biblijoje, kurių emocijos buvo sužeistos, ir jiems tikrai reikėjo išgydymo. Straipsnio formatas neleido pateikti daugiau pavyzdžių tokių, kaip pvz.: Jokūbas/Ezavas ir emocinio išgydymo poreikis jiems, arba žiauri trauma, kurią patyrė Juozapas, arba Marija, Lozoriaus sesuo, arba moteris prie šulinio, tą sąrašą galima tęsti, ir visi jie su realiomis emocinėmis traumomis, jiems reikėjo patirti vidinį išgydymą, pažinti naują gyvenimo būdą ir naujas mintis. Bet dabar pasidalinsiu pasakojimu apie porą žmonių.



Jis pasakė, ji pasakė
Karalius Saulius turėjo sūnų Jonataną, kuris buvo Dovydo geriausias draugas. Jie buvo sandoroje, o Jonatanas turėjo sūnų Mefi Bošetą, kuris buvo luošas. Ar žinote, kaip jis tapo luošu? 2 Samuelio 4:4-5 sako, kad tai įvyko, kai jam buvo 5 metai, kuomet jų šeimas pasiekė žinia apie Sauliaus ir Jonatano mirtį, Mefi Bošeto auklė čiupo jį ir pasileido bėgti, paslydo ir krito, taip jis tapo luošas. (Jo vardas reiškia „gėdos pašalintojas“).

Kodėl ji bėgo su juo? Todėl, kad Sauliaus ir jo sūnaus mirtis reiškė, jog Dovydas taps karaliumi, ir dažnai visa ankstesnio karaliaus šeima būdavo nužudoma to, kuris nugalėjo. Taigi, Sauliaus ir Jonatano giminės buvo įsibaiminę dėl Dovydo. Nuo 5 metų amžiaus Mefi Bošetas bijojo, kad vieną dieną Dovydas suras jį ir nužudys. Ar galite įsivaizduoti emocines žaizdas, kurias turėjo tas berniukas, visų pirma – baimė dėl savo gyvybės, ir dar faktas, kad jis dabar luošas visam gyvenimui, o visa tai dėl Dovydo.

Vieną dieną Dovydas pakvietė Mefi Bošetą pasirodyti prieš jį. Tuo metu Mefi Bošetas gyveno Lodebare, kuris reiškia „nėra ganyklos“. Tai buvo dykvietė, kur jis gyveno nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės, ir būdamas luošas priklausė nuo kitų, todėl tikriausiai stokojo daugelio dalykų; gyvenimas buvo sunkus, ir štai pasirodė karalius.

Nepažinodamas Mefi Bošeto Dovydas paklausė: „Ar liko kas nors iš Sauliaus šeimos, kad aš galėčiau parodyti jam gerumą dėl Jonatano?“ Štai kodėl jis pakvietė Mefi Bošetą. Dovydo pirmi žodžiai buvo tokie: „Nebijok, nes aš tikrai parodysiu tau gerumą dėl Jonatano tavo tėvo, ir atstatysiu tau visą žemę, kuri priklausė Sauliui tavo seneliui; ir tu nuolatos valgysi prie mano stalo.“ (2 Samuelio 9:1-8)

Taip prasidėjo emocinis išgydymas. Mefi Bošetas turėjo nustoti tikėti melu, su kuriuo užaugo ir tuo ką jis tikėjo apie Dovydą. Taigi, lygiai taip ir mes privalome nustoti tikėti melais apie save pačius ir mūsų praeitį, ir tikėti Dievo perspektyva apie mūsų situaciją, kad būtume išgydyti. Mefi Bošeto neprašė užmiršti apie tėvo ir senelio mirtį, o tik susitelkti į karaliaus gerumą ir jo aprūpinimą! Dovydas siūlė aprūpinimą šiandien ir ateičiai, IR atstatymą prarastų žemių. Jūs galbūt negalėsite užmiršti to, ką jūs padarėte arba, kas jums buvo padaryta, bet jūs esate kviečiami vartoti viską, ką karalius turi jums dabar!

Gyventi laikantis žmogaus ar šėtono požiūrio į mūsų istoriją, tai lyg pragyventi savo gyvenimą Lodebare, be ganyklos, badaujant fiziškai ir emocionaliai. Karalius buvo pasiruošęs atstatyti prabangą, kuri buvo teisėta tos šeimos nuosavybė, bet Mefi Bošetas to nežinojo. Jis niekada nematė savo tėvo ir senelio nuosavybės, nors ji priklausė jam. Jis turėjo palikti vietą, kur nebuvo ganyklos, žengti tą gąsdinantį žingsnį ir stoti prieš karalių, ir būti pasiruošusiu tikėti karaliaus gerais ketinimais.

Karalius sako valgyk prie mano stalo ir aš atstatysiu visas tavo žemes; kai kurių iš jų tu niekada nematei! Priešas sako: „bet tu pažįsti Lodebarą, nors tai nedaug, bet saugu!”

Patraukiama gėda
Po kažkiek metų Dovydas turėjo bėgti gelbėdamas gyvybę, nes jo sūnus Abšalomas norėjo būti karaliumi jo vietoje. Kai maištas buvo nuslopintas Dovydas grįžo į Jeruzalę ir 2 Samuelio 19:24 sako: „Sauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo.

Mefi Bošetas taip pergyveno, kad gedėjo visą tą laiką, kol nebuvo karaliaus. Faktiškai jis taip džiaugėsi matydamas Dovydą, jog tuomet, kai Dovydas iš naujo patvirtino savo pasiūlymą leisti Mefi Bošetui ir Cibai pasidalinti žemes, Mefi Bošetas pasakė Dovydui, kad Ciba gali jas turėti vienas – jam tik rūpėjo, kad Dovydas grįžo sveikas namo! (29-30 eilutės)

Štai kaip vyksta išgydymas. Mes visų pirma pasižiūrime į paveldą ir kas „teisėtai” mums priklauso, ir pirmiausiai į tai, kas atrodo svarbu mums, tuomet vyksta atstatymas to, kas buvo prarasta. Bet vėliau, kai jūs gyvenate tame išgydyme, emocinėje ramybėje, jūs suvokiate, kad tie dalykai nesvarbūs jums, tik ta ramybė, kurią jūs dabar turite. Grąžinimas „žemės” niekada nebuvo jums pirmoje vietoje, tai buvo tik kaip kremas ant torto, bet nėra būtina sąlyga, kad būtumėte laimingas.

Jūs pasiekiate vietą, kur buvo ir Mefi Bošetas - sėdėjo patenkintas prie karaliaus stalo ir džiaugėsi jo akivaizdoje.

Ne auka, bet „nusikaltėlis“
Kas buvo blogiausias nusidėjėlis istorijoje iki maždaug 33 metų prieš Kristų? Erodas, kuris nužudė kūdikius Betliejuje? Ahabas ir Jezabelė, kurie išvedė Izraelį iš kelio? Ne. Tai Paulius arba greičiau Saulius iš Tarso.

1 Timotiejui 1:15 Paulius sako: „Jėzus Kristus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių; kurių didžiausias aš esu”. Žodis „didžiausias” graikų kalboje „proto“, kuris reiškia „pirmas“. Iš čia mes turime proto-tipą – pirmą, pagrindinį, pavyzdį, kuriuo visi seka.

Šitas žmogus, kuris sutiko Kristų kelyje į Damaską sako, kad jis buvo blogiausias nusidėjėlis, nes persekiojo krikščionis, ir vadina save: „piktžodžiautoju, persekiotoju, ir skriaudiku...“ bet jis gavo malonę.

Jis tęsia sakydamas 16 eilutėje: „...Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui...“ Žodis „pavyzdys“ originale reiškia parašyta apybraiža ar eskizas, vėl pareikšti, kad Pauliaus gyvenimas, ir gailestingumas, kurį jis gavo, buvo prototipas arba eskizas padėti tiems, kurie įtikės į Jėzų po jo.

Kiek gili yra tavo meilė?
Bet Paulius kovojo su kaltės jausmu. Jis buvo tenai, kai Steponą užmėtė akmenimis, ir kai Jėšua pasirodė jam prie Damasko, Jis nesakė: „Aš esu Jėšua, ir tu persekioji mano pasekėjus“. Jis sakė: „Aš esu Jėšua, Kurį tu persekioji“, štai kokia gili buvo jo nuodėmė prieš Dievą (Apd 9:5)

Korintiečiams jis atvėrė savo vidines kovas: „O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man. Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią. (1 Korintiečiams 15:9)

„Ne laiku gimęs“ yra vienas žodis „ektroma”, ir reiškia „abortą arba persileidimą“, ir originaliai buvo naudojamas romėnų Senato apibūdinti bylą, kai nužudymas vyko konferencijoje arba ant Senato grindų. Paulius rašė, kaip jis jautėsi dėl savo gyvenimo; ne laiku gimęs, abortuotas arba persileidęs gyvenimas; jis nematė Jėzaus tarnavimo, persekiojo surinkimą, ir viso to viršūnė, Jėšua padarė jį apaštalu.

Daugelis žmonių, kurie buvo aukomis ir/arba jie savo šeimas ar draugus padarė savo aukomis, kovoja su jausmu: „geriau jau aš niekada nebūčiau gimęs“, taip kovojo Paulius. Viena vertus jis jautė, kad jo gyvenimas buvo iššvaistytas, ir netgi kaip jis rašė ir teigė, jis laikė save mažiausiu iš apaštalų.

Kita vertus, jis negalėjo ginčytis su faktu, kad jam buvo parodytas gailestingumas, nes jis sako galatams: „...Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju...“ (Galatams 1:15-16)

Jo praeities prisiminimai nebuvo ištrinti, bet išgydyti. Jis atsiminė ir todėl galėjo matyti Dievo gailestingumą savo gyvenime ir taip būti išgydytas.

Po 15 metų ar daugiau, po to kai jis buvo išgelbėtas, jis rašė Timotiejui, korintiečiams ir galatams – nors liudijimas apie jo vidines kovas šviežiai išsprūsdavo iš po jo plunksnos netgi ir tada.

Dangaus svarstyklės
Paulius turėjo daryti tai, ką mes visi turime daryti. Mes turime pasverti abi puses. Viena vertus, gyvenimas pilnas tuščiai praleistų metų – abortuotas gyvenimas prieš ateinant pas Kristų. Kita vertus, jam buvo parodytas gailestingumas ir jis buvo pašauktas būti apaštalu. Jis turėjo pasirinkti tikėti Dievu, užuot nuolatos žiūrėti per petį į praeities nuodėmes. Ir reikia pastebėti, kad 1 Timotiejui 1:15 jis naudojo esamąjį laiką: „...Jėzus Kristus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, iš kurių aš ESU DIDŽIAUSIAS...“

Jis gyveno visada suvokdamas savo nuodėmes tam, kad visada galėtų gyventi suvokdamas Dievo malonę savo gyvenime. Kaip Paulius, taip ir mes privalome žiūrėti į priekį ir naudoti karaliaus aprūpinimą bei gailestingumą, ir nežiūrėti per petį į praeitį; taip – suvokdami savo praeitį, bet ne pasinėrę ir susitelkę į ją.

Jis turėjo atleisti sau – tai taip pat turėjo jį palikti. Dievas jautė, kad jis vertas, jog būtų išgelbėtas ir padarytas pavyzdžiu, taigi jis turėjo peržengti pats save ir tikėti Karaliumi.

Savo paskutiniame laiške Paulius sakė: „Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos (paskutinės) dienos tai, ką Jam patikėjau“ (2 Timotiejui 1:12). Mes visi turime praeitį, kurią mes patikėjome Jam, tą dieną, kai mes įtikėjome Jėzumi: raktas yra pažinti Tą, kuriam mes tai patikėjome.

Kai, mes pažinsime Jį daugiau ir geriau, mes pradėsime galvoti Jo mintimis apie mūsų gyvenimą, ir išgydymas tekės. Tada mes būsime kaip Paulius; mūsų gyvenimai bus pavyzdys ir eskizas tiems, kurie tikės, dėl malonės parodytos mums!

Tokios mintys šią savaitę. Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2014 m. balandžio 1 d., antradienis

Vidinis išgydymas? 2 dalis


John Fenn, 2008 m. rugpjūčio mėn. 23 d.,

Sveiki,
Mes pabaigėme kalbėdami apie Korinto alternatyvų iškrypusį gyvenimo būdą, pasiekėme tai, kad sutikę Jėzų, jie buvo Dievo nuplauti, atskirti ir išteisinti, ir dabar, palikdami viską kas buvo jų praeityje, jie turėjo pradėti mąstyti naujai. Tas būdas, kaip jie buvo emocionaliai išgydyti, tinka ir mums šiandien.

Džono istorija
Romiečiams 12:3 Paulius sako: „Aš kalbu pagal man suteiktą malonę“. Jis negalėjo kalbėti pagal malonę suteiktą Petrui, bet tiktai jam. Mano pasakojimas yra dalis man suteiktos malonės. Štai mano istorija apie emocinį arba „vidinį išgydymą”: mano tėtis 1969 metų vasario mėnesį paliko mus 4 vaikus (man buvo 11 metų, o kitiems: 9, 7, 5). Jis pasakė: „Aš išsiskiriu su jūsų mama, ir išsiskiriu su jumis, vaikai. Daugiau nebus žaidimų su kamuoliu, gimimo dienų, švenčių, Kristaus Gimtadienio šventimo, ir atostogų...“ gyvenimas su juo buvo emocinė skalbimo mašina. Kad jums būtų aiškiau, pasakysiu, kad buvo jo 35 gimtadienis; taigi šventimų buvo. Ar ne? Jis norėjo pradėti savo 36-uosius metus švariu puslapiu, be šeimos.

Ankstesniais metais, prieš jam mus paliekant, vienas brolis reguliariai turėjo matomas mėlynes žemiau nugaros, rėžius ir žymes nuo diržo (dėl kažkokios priežasties aš turėjau seną kraujosruvą ant savo užpakalio), ir mes visi augome emocionaliai sužeisti. Pietų metas buvo lyg pas Von Trapp‘us prieš tai, kai atsirado Marija „Muzikos garsuose“: sėdėti tiesiai, kalbėti jei liepia, pateikti kasdieninį raportą apie mokyklą ir panašiai.

Tėtės tėtis buvo alkoholikas, kuris nusižudė, ir siautėdavo, kai gerdavo. Jis kelis kartus bandė žudytis, kol galiausiai jam tai pavyko. Tą vasarą, kai man buvo 7 metai, aš prisimenu klausiau tėvuko, kaip mes jį vadindavome, kodėl ant jo abiejų riešų randai, ir jis pasakė, kad jis susižeidė parduotuvėje. Po metų, aš sužinojau, kad jis persipjovė savo riešus, bet buvo surastas. Jam galiausiai pavyko rasti paslėptą pistoletą, kurį mano tėtis atėmė iš jo per paskutinį bandymą, ir jis atėmė sau gyvenimą 1965 spalį, kai aš buvau 7½ metų amžiaus.

Aš prisimenu tą dieną aiškiai: mano tėtei paskambino telefonu senelė; senelis buvo girtas ir turėjo ginklą. Aš mačiau, kaip mano tėtis kažko kruopščiai ieškojo stalčiuose savo spintoje ir sakė: „Jo nėra. Jis turbūt čia ieškojo ir jį rado sekmadienį, kai mes buvome išvykę pietų“. Kitas dalykas, kurį aš žinau, tėtis išbėgo iš namų, pasakęs senelei, kad ji nedelsiant bėgtų taip pat, bet tą vakarą, jau buvo per vėlu – tėvukas buvo miręs nuo šautinės žaizdos, kurią pats sau padarė. Jis taip pat nužudė savo augintinį šunį, ir aš tikras, kad būtų nužudęs senelę, jeigu ji nebūtų paklausiusi ir tučtuojau nepalikusi namų.

Greitai pirmyn
Tai tik kelios detalės – Tėtis taip pat nušovė kaimynų katiną su šautuvu, nes jis (ir vėl) buvo mūsų smėlio dėžėje, tėtis per prievartą ištraukė mane iš lovos viduryje nakties daryti darbo už nežymius prasižengimus – aš neišnešiau šiukšlių prieš eidamas miegoti – ir taip toliau.

Taigi, jums dabar aiškiau. Kai jis paliko mus, man buvo 11½ ir aš jaučiau, ir žinau, jog mes visi panašiai manėme, kad jeigu mes nebūtume gimę, mama ir tėtis tebebūtų kartu. Tėtis prisidėjo prie idėjos ir buvo iš dalies dėl to kaltas, kai jis pasakė, jog jis palieka mus ir todėl, kad mes ne visada pribėgdavome pasveikinti jį su entuziazmu, kai jis įžengdavo pro duris, po sunkios darbo dienos – tiesiog tai, ką kiekvienas vaikas nori išgirsti iš savo tėčio.

Taigi, kai man buvo 16 metų ir mano draugė Janny atvedė mane pas Viešpatį, aš ieškojau tėtės. Bet tiesa buvo tokia, kad aš delsiau pažinti Jėzų, nes nemaniau, kad Jis manęs norėtų. Mano savęs vertinimas buvo „žemesnis už gyvatės pilvą”, taigi kodėl Dievas turėtų manęs norėti? Ką jam veikti su mano gyvenimu? Janny turėjo nuolatos mane drąsinti, kad Jis tikrai manęs nori, ir kad Jis kažką gali padaryti mano gyvenime.

Aš buvau abejingas ir nesirūpinau savo gyvenimu: buvau išmestas iš skautų, iškritau iš pirmo kurso algebros semestro, mečiau boulingo lygą, plaukimą, nardymo pamokas, skraidymo pamokas - visi tie „dalykai“ buvo tik tam, kad būčiau užsiėmęs - bet viduje, man tiesiog niekas gyvenime nerūpėjo, kol Janny man nepapasakojo apie Dievą.

Troškimas tėčio mane išsekino, suvokiau, kad jeigu Jėšua pasakys paskutinį žodį, tai bus verta Jam tarnauti – taigi aš paprašiau Jo paimti mano gyvenimą, jeigu tik Jis tikrai to nori, aš pažinau Tėvą ir niekada nesigręžiojau atgal.

Išgydymas, atleidimas, mūšis dėl proto
Mano tėtis sutiko kitą moterį, kuri turėjo 2 savo vaikus, ir pažadėjo išauginti tuos vaikus kaip savo, visiškai atstumdamas savuosius. Tėtis jiems pastatė gražų namą su dengtu baseinu 20 minučių kelio atstumu nuo mūsų tame pačiame mieste, o tuo metu mano mama grįžo atgal užbaigti mokyklos vakarais ir dar dirbo namuose buhaltere.

Jo naujas gyvenimas reiškė: jokių ryšių su 4 vaikais. Tuo metu aš galėjau vairuoti, susitikimai su tėčiu buvo jo ofise, įeinant per užpakalines duris, prasidėdavo ir baigdavosi tokiais žodžiais: „Prisimink, _____ niekas apie tai neturi sužinoti. Jei ji paklaus, aš turėsiu tai paneigti, ir tu turėsi taip pat“. Tada buvo 1974-77 metai. Tai tęsėsi iki 1996, kai tėtis ir ji parašė, kad ji dabar žino apie mūsų slaptus susitikimus ir bendravimą.

Netgi per mūsų medaus mėnesį, kuriam tėtis buvo toks geras, kad paskolino man ir Barbarai vieną savo butą pietų Floridoje 2 savaitėms, tai buvo susitarimas tarp jo ir manęs. Kai aš nuėjau į buto raštinę raktų, ponia, kuri valė pirmą kartą išgirdo, kad aš pirmagimis sūnus John Jr., iš keturių, ji nieko apie mus nežinojo, nebuvo girdėjusi apie jo pirmą santuoką, ir nieko daugiau, nors ji artimai jį pažinojo ir dirbo kartu virš 10 metų.

Aš pakviečiau Jėzų būti mano Viešpačiu, kai man buvo 16 metų, ir kitus sekančius 2 metus Tėvas stengėsi atstatyti mano emocijas. Netgi tada, kai man buvo 18 metų, išvykoje kartu su dviem draugais, kurioje mes iš naujo pašventėme savo gyvenimus Dievui, aš sakiau, kaip aš noriu tarnauti Jam, bet žinojau, kad nesu geras ir maniau, kad Jam niekada manęs nereikės.

Tai buvo, kai grojo Nancy Honeytree albumas, paskutinę dainą antroje pusėje „Aš esu tavo tarnas” (giesmės autorius Larry Norman), tada Jėšua prasiveržė pro mano skausmą sakydamas: „John Aš myliu tave!“ Aš buvau apstulbęs, ir pasakiau: „Aš taip pat myliu Tave, Viešpatie.“ Jis pasakė: „Atsiversk Jono 14:27“, aš paklausiau: „Dabar, Viešpatie?“ Ir jis atsakė: „Taip, dabar“. „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta“.


Apreiškimas
Tuo momentu aš žinojau, kad Jis priėmė mane ir mano troškimą tarnauti Jam, ir savo krauju Jis padarė mane pakankamai geru, kad galėtų naudoti – taip, kaip ir visus kitus. Aš 2 metus praleidau skausme dėl blogo savęs vertinimo, mąstydamas: ar Tėvas ir Jėšua tikrai nori manęs ar ne, todėl tas apreiškimas išgydė tą blogą savęs vertinimą, ir pradėjo mane vesti keliu mąstant taip, kaip apie mane mąsto Tėvas ir Jėšua. Nuo šio momento aš konfrontuodavau kiekvieną negatyvią mintį apie save su tuo, ką Dievas mąsto apie mane.

Štai taip gali būti išgydytos ir tavo emocijos; po apreiškimo sekė disciplina, konfrontuoti kiekvieną mintį prieštaraujančią tam, ką sako Dievas apie mane tuo, ką Jis iš tiesų sako apie mane. Tuo pačiu būdu šėtonas gundė Jėzų paversti akmenis duona, bet buvo sutiktas su tuo, ką Dievas sakė, taigi aš taip pat turėjau sutikti kiekvieną mintį apie tai, koks aš nesu pakankamai geras su tuo, ką Dievas sako apie mane.

Atleidimas yra apsisprendimas, o ne emocija ar jausmas
Aš nusprendžiau atleisti savo tėčiui dar tada, kai man buvo 16 metų, kai vyko tie slapti susitikimai ir buvo laužomi susitarimai, suvokdamas, kad kuomet Jėšua pasakė: „Kai eini melstis, atleisk“ (Morkaus 11:25), Jis padarė tai sprendimu, o ne emocija.

Mano jausmai dar tebebuvo švieži dėl savo tėčio, ir tokie pasiliko kitus 10 metų, bet aš nuolatos kartojau savo apsisprendimą jam atleisti. Nors 10 metų mano emocijos nesusiderino su mano sprendimu.

Prisiminimai užplūsdavo mano emocijas gyvais vaizdais ir pilnais Dolby Surround garsais dideliame ekrane, jie vis iš naujo ir iš naujo kartodavosi, kol mane išsekindavo. Kiekvienas prisiminimas turėjo būti konfrontuojamas, dažnai kalbant garsiai pačiam sau: „Ne, aš atleidau už tai“, bet paprastai pasakydavau, kai jau prisimindavau savo prote tai vėl ir vėl. Kartais: „Ne, aš atleidau tai, būdavo daugiau kaip įprotis, o ne jausmas, kurį jaučiau tuo momentu, ir tada aš pykdavau ant bet ko, kas mane erzindavo: laiškas nuo mano brolio, pokalbis, kuris pažadino prisiminimus, bet tai buvo sprendimas, kurį aš padariau, ir aš žinojau, kad galiausiai mano jausmai susiderins su tuo sprendimu.

Tėvas tikrai sužadino dalykus manyje, kai mums gimė 3 sūnūs. Taip Dieve, ne velniau, nes prisiminimai nebuvo velnias, jie buvo tik istorija. Dievas iškeldavo juos į paviršių, kaip nuosėdas puode tirpstant auksui, kurias reikėjo nugriebti. Kai asmens dvasia yra perkurta Šventąja Dvasia, Dievo gyvenimas bando plaukti į mūsų protus, ir tas gyvenimas apšviečia visas tamsias vietas (Filipiečiams 1:6)

Emocinis išgydymas, tai leidimas Dievui šviesti Savo šviesa, ir parodyti mūsų asmeninę istoriją taip, kaip ji matoma Jo akimis, ir grąžinti ją mums. Mes matome įvykius taip, kaip mato Jis. Jis nenusisuka nuo baisios tiesos, bet Jo perspektyva atneša išgydymą, palikdama daugumą emocijų nepaliestų, tik pašalindama skriaudą ir skausmą.

Aš vis galvodavau apie tai, ką jis padarė, ir supykdavau vėl ir vėl. Bet galiausiai tai atvedė iki 2 dalykų: 1 tai buvo santykiai su juo, kurie buvo prarasti; ir 2 viso to neteisingumas. Neteisingumas mane tiesiog siutino, santykių praradimas mane padarė piktu ir intravertišku. Aš jaučiausi apvogtas ir šiek tiek gailėjausi savęs, aš norėjau suprasti, kodėl mano tėtis nenorėjo bendrauti su manimi, tai buvo taip neteisinga.

Tėvas švelniai vedė mane per 10 metų į tą vietą, kur aš supratau, kad aš niekada neatgausiu tų paauglystės metų, kurių niekada neturėjau su savo tėčiu, ir aš buvau ramus atiduodamas tuos metus Tėvui. Jūs galite galvoti aš turėčiau būti patenkintas atsikratęs savo tėčio, bet tiesa tokia, kad daug gero patyriau su juo, jis daug ko mane išmokė, ir aš norėjau, kad sugrįžtų tie geri laikai.

Vieną dieną 1984 ar 85 aš aiškiai išgirdau Tėvą sakant: „Paskambink savo tėčiui ir paprašyk, kad jis tau atleistų“. Aš buvau daugiau nei piktas – „MAN reikia atsiprašyti JO? Ar tu neišprotėjai, Tėve? Jis turėtų man paskambinti!“ „Paskambink savo tėčiui ir paprašyk, kad jis tau atleistų“ toks buvo Jo atsakymas.

Aš paklusau... čia tas pokalbis, kiek tik aš galiu prisiminti: „Labas tėte, tai John. Kaip tu laikaisi?“ „Labai gerai“- atsakė kaip verslo pokalbyje. „Aš noriu kai ko tavęs paprašyti. Ar tu gali man atleisti už viską, ką aš pasakiau ar padariau, kas galbūt galėjo tave įskaudinti?“ ...tyla... „Tėte, ar atleidi? „Labai gerai“. „OK tėte, nieko daugiau aš nenorėjau, kaip ___? Ar jums viskas gerai?“ „Mums viskas gerai“. „OK... ačiū, tai viska ko norėjau. Linksmų Kalėdų“

Tai mane išlaisvino, niekada nuo tada nekovojau su pykčiu dėl neteisingumo, dėl kurio buvau sužeistas... Prisiminimai liko, bet skausmas išėjo. Prisiminimai yra, bet pykčio neliko – nėra liūdesio dėl to praradimo. Taip. Net šiandien norėčiau, kad jis savo iniciatyva man paskambintų arba parašytų e-laišką. Turiu viltį, kad gal savo mirties patale, jei jau ne anksčiau, jis ateis pas Viešpatį ir/arba aš galėsiu ir vėl jį pamatyti. Taip, su visomis emocijomis kurios tai lydės.

Bet Tėvas tapo mano draugu, ir padarė mane geru vyru ir tėvu. Dar daugiau, aš turiu, gavau ir tebegaunu nuostabius apreiškimus iš Tėvo ir Jo srities, ir vaikščioju tame intymume su Juo. Tai, ką aš praradau žemėje, buvo su kaupu užpildyta mano dangiško Tėvo, nors man vis dar trūksta mano žemiško tėvo, bet jau nejaučiu skausmo susieto su prisiminimais.

Aš išgijau, kai atlikau sunkų darbą daugelį metų konfrontuodamas kiekvieną emociją ir prisiminimą, kuri nesutapo su tuo, ką Tėvas sako apie mane, ar mano situaciją, ar bet kurį asmenį gyvenimo kelyje. Bet be dvejonės aš laisvai pripažįstu, kad tai Tėvas dirbo su mano emocijomis, sužadindamas dalykus su tikslu, kad būčiau išgydytas, ir tada sutikdavo mane su supratimu, ir kantrybe, taigi visa garbė Jam, ir visa tai priskiriama Jam.

Pasilikite su mumis, bus 3 dalis. Tokios mintys šią savaitę.

Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu