Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 3 dalis. Apibusiškai priklausomi santykiai

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Vienas žmogus gavo dovanų kalbančią papūgą, bet ta papūga turėjo siaubingas nuostatas ir dar siaubingesnį leksikoną. Kiek įmanydamas žmogus stengėsi pakeisti užgauliojantį papūgos žodyną, bet niekas nepadėjo. Vieną dieną papūga buvo ypač nemandagi, pikta ir susierzinusi. Žmogus įkišo ją į šaldytuvą, iš ten iš karto pasigirdo riksmas, maldavimas ir atsiprašymai.

Kai jis atidarė duris, papūga švelniai užšoko ant ištiestos rankos ir mandagiai pasakė: „Atsiprašau už savo elgesį. Aš įžeidžiau ir sužeidžiau tave, pažadu pakeisti savo elgesį. Prašau priimk mano nuoširdų ir nusižeminusį atsiprašymą.“ Apstulbęs žmogus net nespėjo paklausti, kas gi taip greitai pakeitė jos elgesį, kai staiga papūga pasakė: „Jei galiu maloniai paklausti jūsų sere, o ką buvo padaręs tas viščiukas?“

Jie neleido Viešpaties Dvasiai jų pakeisti

Šis humoristinis pavyzdys parodo žemesniosios žmogaus dalies (papūgos įvaizdis) elgesį. Mes dažnai neleidžiame užsitęsusiems dalykams, vykstantiems mūsų gyvenime, mus pakeisti, kol galiausiai įvyksta kažkas dramatiško. Tam tikru momentu, galime stebėtis, kad vyksta tokie dalykai, bet kad jie nugrimztų ir iš tiesų ilgam laikui mus pakeistų, reikalinga sąžininga savistaba.

Skriaudėjo dėmesys orientuotas į tai ką pasakyti kitiems – kas negerai su kitais. Nes taip iš dalies jis nukreipia dėmesį nuo savęs, kad jam pačiam nereikėtų pasikeisti, pasitaisyti ar priimti. Jo pykčio proveržiai skirti tam, kad kitas asmuo atsitrauktų, kad nestovėtų per daug arti jo, arba, kad artimasis susigūžtų savyje, tylioje paniekoje. Tai kaip apsaugos mechanizmas atitolinantis nuo skriaudėjo kitą žmogų ar situaciją. Piktnaudžiautojas dažnai pyksta ant gyvenimo.

Kaip piktnaudžiautojas liaujasi būti piktnaudžiautoju: apreiškimas ir po to sekantis sunkus darbas

Visų pirma piktnaudžiautojas turi gauti apreiškimą, kad jis toks, visiškai nepagražintą ir sąžiningą savo atžvilgiu. Tada jis turi tai sujunti su noriu keistis, kuris turi būti didesnis nei noras pasilikti tame kas esi.

Tai procesas vedantis į aiškumo ir atvirumo momentą – procesas po apreiškimo. Daug kartų žmonės meldžiasi, kad Dievas paliestų juos ir, kad vykstantys užsitęsę dalykai pasibaigtų. Tačiau tiek Žodis, tiek realus gyvenimas rodo, kad dažniausiai Jis tik eina kartu su jais, iš sutrikusių ir išnaudojančių santykių į normaliai veikiančius ir gydančius santykius. Ir tai užtrunka. Jie turi susitvarkyti su savo problemomis, išmokti save kontroliuoti ir tapti pakankamai sąžiningais tvarkydamiesi su pačiomis asmeniškiausiomis savo širdies dalimis. Kai kurie to nebuvo darę visą savo gyvenimą. Jiems tai nauja teritorija, ir tai reiškia, kad reikia nusižeminti, nes analizuojant, galiausiai pasirodo, kad tai išdidumo problema, neleidusi jiems keistis. (Dažnai ji būna sujunta su baime)

Piktnaudžiaujantis asmuo viską turi vadinti tikraisiais vardais. Taip pat turi sąžiningai pripažinti, kas jame skatina tą piktnaudžiavimą. O jeigu piktnaudžiavimas atsiskleidžia vėliau, išsiaiškinti, kas juose leidžia tam pasilikti – ar tai jų tikėjimas? Ar nesėkmės pojūtis? Baimė to, kas jam atsitiks, jeigu jis liausis? Kas kitame asmenyje, kurio atžvilgiu jis piktnaudžiauja, verčia jį tęsti tokius santykius. Nepagrąžintas sąžiningumas savo paties atžvilgiu yra pirmasis žingsnis pasitraukti iš piktnaudžiavimo.

Jėzus pasakė, kad skyrybos yra duotos dėl širdies kietumo*. Tai buvo atsakas į žydų skyrybų įstatymą**, kurį Jis pacitavo hipotetiškame kelis kartus susituokusios ir išsiskyrusios moters pavyzdyje. Kiekvieną kartą prieš skyrybas vyrai jos „nekęsdavo“, ir kiekvieną kartą ji tapdavo švari prieš Viešpatį ir galėdavo tuoktis iš naujo. (Jeigu kam nors įdomu – šia tema aš esu išleidęs CD/mp3 serijas)

Pažįstu vieną porą turinčią 5 vaikus, kurioje vyras reguliariai muša žmoną taip, kad ji nusėta randais nuo veido iki juosmens, ir tai tik blogėja. Jis neklausė manęs ir nepriėmė pagalbos, o ji nesutiko jo palikti. Dėl savo kietos širdies, kurią demonstruodavo smurtaudamas prieš ją, jis suardė sandorą ir įžadus duotus jai prieš Viešpatį. Todėl tiek prieš Dievą, tiek ir prieš žmones ji tikrai turėjo pagrindą skirtis. Bet ji nenorėjo skirtis net nors kuriam laikui. Kai paskutinį kartą juos mačiau, du jų paaugliai sūnūs, jau buvo pradėję skriausti savo merginas... labai liūdna. *Mt 19:8; **Įst 24:1-4

Štai keli praktiški požymiai, kad tu esi santykiuose, kuriais piktnaudžiaujama:

Jie palaipsniui atkerta tave nuo kitų – šeimos, draugų, ir tu esi uždaromas rate. Jie seka kur tu būni, arba visada nori žinoti ką darai, žinoti nori tik savanaudiškai. Vis „atleidžia“ tau (nes visada tavo kaltė), niekada neparodo, kad ir kita pusė turėtų atsiprašyti/atgailauti. Pastoviai grasina, pradedant savižudybe jeigu paliksi, baigiant grasinimais nužudyti tave patį, paimti tavo pinigus, sugniuždytini tave ar sugriauti tavo reputaciją tavo šeimos ar draugų akyse bei darbe.

Ar atpažįsti kai kuriuos šitų bruožų, o gal atpažinai juos piktnaudžiaujančioje surinkimo (bažnyčios) kultūroje? Jei iš tavęs reikalauja lankyti tik jų surinkimą. Jei kaltina tave, nors tu žinai, kad esi laisvas lankyti ar savanoriauti, ar to nedaryti. Jei naudoja dangų ar pragarą manipuliuodami ir grasindami tau. Nuduoda, kad esi problematiškas, o lyderiai nepakaltinami, jiems nieko negali prikišti. Jie meistriškai išsisuka, apverčia bet kokią situaciją ir apkaltina kažką kitą – lygiai taip, kaip piktnaudžiaujantis sutuoktinis. Neik, bet bėk prie artimiausio išėjimo!

Bet aš myliu juos – mėgstu surinkimo mokymą, myliu savo sutuoktinį, mėgstu savo darbą

Čia aš norėčiau pabrėžti faktą, kad mūsų mąstymo fone visada turi atsispindėti samprata, kad mes, kiekvienas individualiai, stosime prieš Viešpatį Jėzų, duoti apyskaitos už savo gyvenimą. Tada nebebus galimybės pasakyti: „Velnias privertė mane tai padaryti“; arba: „Mano žmona pakreipė mane eiti šiuo keliu“; arba: „Jei tėtis nebūtų miręs, kai man buvo 12, aš būčiau kitoks“; arba: „Net keliuose surinkimuose aš patyriau dvasinį piktnaudžiavimą“...

Sėkmingi žmonės Kristuje suvokia apie „teismo dieną“. Kiekviename savo sprendimų taške, jie yra čia ir dabar, nes Tiesos Dvasia gyvena mumyse ir nurodo teisingą sprendimą kiekvienoje situacijoje. Tie, kurie bręsta Kristuje, gyvenimo kelionėje daro teisingus, nors dažnai sunkius sprendimus. Čia ir dabar, prieš Jį jie nori būti teisūs daugiau, nei pasirodyti teisūs prieš kitus.

Teismo dieną negalėsi stovėti su piktnaudžiautoju laikydamas jo ranką ir aiškindamas Viešpačiui, kad tai jis tau trenkė. Jis pats ten stovės vienas ir aiškins savo veiksmus, ir nebeturės galimybės išsisukti, apkaltinti tave, savo tėvą ar tai kas įvyko, kai jiems buvo devyneri. Bręstant, teismo diena yra kiekviena diena. Tie kurie bręsta yra pasiruošę teisti save ir pasiruošę, kad Viešpats atidengtų viską, kas vyksta jų širdyje ar gyvenime – kas nėra teisinga. Kad galėtų tai ištaisyti.

Ateina laikas, kai tas, kuriuo piktnaudžiaujama, turi leisti piktnaudžiautojui pasitraukti ir stotis ant savo kojų. Tas momentas dažniausiai pribręsta, kai savirealizacijos poreikis nustumiamas iki savisaugos lygio. Jei ir toliau tęstųsi tokie santykiai, jie įgalintų piktnaudžiavimą arba asmuo patektų į pavojų.

Prisimenu kai meldžiausi už žmogų, kuris buvo priklausomas nuo heroino. Beveik nuo paauglystės, laikas nuo laiko, jis krisdavo dėl šios priklausomybės. Viešpats jam davė pranašystę, kad Jis yra su juo, bet išėjimas iš priklausomybės busiąs pats sunkiausias dalykas, koks kada buvo jo gyvenime. Tačiau kai jis darys teisingus sprendimus, Viešpats bus su juo. Nebus dangiško „užtrauktuko“ kai iš karto pasidaro geriau, tik tai, kad Jis bus ten su juo, kiekviename sprendime.

Karalius Saulius piktnaudžiavo vienu žmogumi – Dovydu

Piktnaudžiautojas dažniausiai kenkia tik vienam asmeniui. Jis gerai slepia šitą faktą nuo kitų. Ar tai būtų pykčio proveržiai ar žodinis smurtas, ar smurtavimas ignoruojant, užsidarant savyje ar atsisakant namuose kalbėti su sutuoktiniu, tas pats asmuo gali eiti į surinkimą ir garbindamas patirti Viešpaties artumą. Jis net gali kažko išmokti iš Žodžio. Tačiau už uždarų durų jis pasilieka piktnaudžiautoju. Kaip ir karalius Saulius, jis niekada neleidžia Dievo Dvasiai, jo pakeisti ilgam.

Ankstesnė serija buvo apie emociškai nesveikus krikščionis, ši serija yra jos tęsinys. Tačiau tai gali padėti tik tada, jeigu bus pastebimi emociškai nesveiki ir ligoti piktnaudžiavimo požymiai. Daugeliu atvejų, norint išsilaisvinti nuo piktnaudžiaujančių santykių ar santykių su emociškai nesveiku tikinčiuoju, reikia gilios profesionalų pagalbos. Šios serijos išryškina Žodžio šviesą ir apšviečia žmogaus elgesį. Tačiau išsilaisvinant, kažkas turi eiti greta ir padėti.

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Birželis 2016. Brexit ir pranašystė, namų surinkimai

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 15 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Daugelis manęs klausia apie „Brexit“ (Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos) – balsavimas įvyks birželio 24 dieną. Bus sprendžiama ar Jungtinė Karalystė liks Europos Sąjungoje, ar atsiskirs. Jeigu jie išeitų, tai reikštų ekonominius pasaulinio masto pasikeitimus. Ar yra rašte užuominų apie tai? Galbūt. Pažiūrėkime į Ezekielio 38 ir 39 skyrius, apie ateityje įvyksiantį karą prieš Izraelį.

Sąmokslas prieš Izraelį

Ezekielio 38 skyriuje pranašaujama apie tautas, kurios susijungia karui prieš Izraelį bei užsimenama apie tautas, stosiančias už Izraelį. Stosiančios prieš, išvardintos keliose, pirmose 38 skyriaus eilutėse. Pagal šiuolaikinę geografiją tai –Rusija, Turkija, Iranas, Libija ir kitos, Turkijos ir Rusijos regiono tautos.

Ezekielis sako, kad jos uždengs Izraelį lyg debesis. Čia pranašaujama apie lėktuvus ir modernųjį oro mūšį. Taip pat pasakyta apie iš šiaurės įsiveršiančias didžiules antžemines pajėgas. Jų bendra nuomonė, kad puolimą jie įvykdys taip greitai, jog niekas net negalės ateiti Izraeliui į pagalbą, ir įsitikinimas, kad niekas neišdrįs konfrontuoti tokios galingos jų jėgos yra klaidingas. Izraelis laimės.

Ezekielio 38:21, Dievas pašaukia Izraelio sąjungininkus prisijungti prie Izraelio ir kovoti prieš besibraunančią jėgą. Taip pat pasakyta, kad įsibrovėliai susidurs su dideliu žemės drebėjimu, liūtimi, kruša ir sumaištimi – jų tarptautinės armijos komunikacijose. Daugelis net išsižudys.

Ezekielio 39:9-12 pasakyta, kad Izraeliui prireiks net 7 mėnesių palaidoti priešų lavonus, o degalų ir kito karo grobio jiems užteks net 7 metams. Ezekielio 39:13-15 rašoma, kad Izraelis, laikinam darbui, pasamdys savo piliečius ir kitus, jog tie vaikščiotų po mūšio lauką ir dėliotų mažas vėliavėles, ten, kur ras kūno dalių. Tobulai numatyta – tai moderniųjų laikų ekspertizės darbo metodas, visose nelaimių vietose. (Tai, kad jie vaikščios po mūšio lauką, reiškia, kad tai ne branduolinis karas, bent jau Izraelyje ir aplink jį. Ir tai ne Armagedonas.)

Izraelio sąjungininkai

Bet Ezekielio 38:13 parašyta, kokios tautos konfrontuos Rusijai/Iranui: „Šeba ir Dedanas, Taršišo pirkliai ir visi jo jauni liūtai klaus tave: 'Argi tu atėjai imti grobio?‘...“

Šeba yra aprašyta kaip Arabų pusiasalis ir Etiopijos kraštai aplink Afrikos ragą. Dedanas yra Saudo Arabija. Kai kitos arabų tautos susijungs su Saudo Arabija, kad konfrontuotų Rusijos/Irano/Turkijos aljansą – jiems užpuolus Izraelį, tarp arabų tautų gali įvykti skilimas. Gali būti, kad Saudo Arabija ir kitos arabų tautos susivienys prieš Iraną ir Turkiją, ir bus už Izraelį tik todėl, jog nenorės, kad Rusija/Iranas/Turkija įsigalėtų Vidurio Rytuose.

Štai čia pasidaro įdomu

Taršišas yra senovės Ispanija, todėl gali būti, kad „Ispanų pirkliai“ suprantami kaip tautos, kilusios iš ispanų pirklių, trumpiau tariant – amerikiečiai

Ezekielis tęsia: „...ir visi jo jauni liūtai...“. Šie jauni liūtai reiškia tų ispanų pirklių palikuonis. Tačiau liūto simbolis, daugelį skatina galvoti, kad tai nuoroda į Britaniją, nes liūtas per amžius buvo britų simbolis, o Amerika buvo apgyvendinta daugiausia ateiviais iš Ispanijos ir Britanijos. Jei teisingai suprantama, tai turėtų reikšti, kad kartu su Saudo Arabija ir jos tautomis, Amerika ir Jungtinė Karalystė konfrontuos Rusijos /Turkijos/ Irano užpuolikus.

Štai paveikslas kuriame įsipašytų „Brexit“

Teorija, kad Jungtinė Karalystė susijungtų su Amerika ir Saudo Arabija prieš Rusiją/ Turkiją/ Iraną, kai kuriems buvo nelabai tikėtina arba neaiški. JK yra ES sudėtyje ir surišta įvairiais susitarimais, ir ne vien karine prasme, todėl prieš Rusiją ir Turkiją, ji turėtų veikti nepriklausomai nuo Europos Sąjungos.

Vokietija ir kitos tautos iš Rusijos, per Turkijoje esančius vamzdynus, kurui gauna dujas bei kitus degalus. Rusijai tik tereikia užsukti kelis čiaupus ir Europa patirs žiemos šaltį, o jos transportas liktų be degalų. Taigi daugelis spėliojo – ar Britanija, būdama Europos Sąjungos dalimi, galėtų veikti nepriklausomai ir susijungti su Izraeliu, kovai prieš Rusiją.

Tačiau, jeigu jie išstos iš ES, galės veikti nepriklausomai, galės susijungti su Izraeliu ir Amerika, kovai prieš užpuolikus. Taigi šį balsavimą bus įdomu stebėti, gali būti, kad jis turės anksčiau minėtas pasekmes.

Bet netgi jei jie pasiliks ES, Dievo Žodis vis tiek išsipildys. Jeigu aukščiau minėta, Ezekielio 38 ir 39 skyrių pranašystė vyks pagal panašią interpretaciją, tada nesvarbu kaip jie balsuos, vis tiek jie pradės faktinius veiksmus su Izraeliu ir jo sąjungininkais, prieš Rusijos/Turkijos/Irano aljansą.

Taigi mes stebime ir meldžiamės už žmones Didžiojoje Britanijoje.

Kitos naujienos...

Prisiminiau, kad šių metų pradžioje Tėvas man sakė: „Daugeliui paskutinė šių metų dalis bus sunki.“ Svarsčiau ką tai reiškia. Dabar manau, „Brexit“ išsipildymo atveju, tai sąlygotų ekonominius pasikeitimus paskutinėje metų dalyje. Mano požiūriu, bet kuriuo atveju meldžiuosi dėl paskutinės šių metų dalies, ne tik dėl balsavimo Jungtinėje Karalystėje ir „Brexit“, bet apskritai.

Ši gegužė ir birželis labiau užimti nei galvojau. Planuoju trumpą savaitgalio kelionę po namų surinkimus, taip pat reikės priimti žmones mūsų namuose, kas savaitę važiuoti juos sutikti. Ši vasara tiesiog skriete skrieja. Liepa bus pilna šeimos įvykių, rugpjūtį ilsėsimės ir ruošimės rugsėjo kelionėms į Lietuvą ir Latviją.

Koks tavo atsakas į įvairius vykstančius įvykius?

Kai įvyksta kažkoks didelis įvykis, spontaniškas atsakas – dažnai, eilei metų į priekį – nustato kryptį ir toną. Pavyzdžiui, kai gimsta kūdikis – tai yra didelis įvykis, bet tik tam momentui. Iš tiesų, atsakas į tą įvykį svarbesnis. Priklausomai nuo to, kaip tėvai susitvarko su naujagimiu, nustato jo ir jų ateitį kartoms į priekį.

Lygiai taip pat Šventosios Dvasios išsiliejimas per Sekmines (Apd 2:4), buvo vienkartinis įvykis. Tuo metu 3000 žmonių atsakė į unikalų – 120-ies, Šventąja Dvasia pripildytų tikinčiųjų išėjimą į gatves. Nors šis vienkartinis įvykis buvo nuostabus, mūsų dėmesys krypsta į tų 120–ies atsaką – kaip jie susitvarkė su tokiu antplūdžiu. Jų atsakas nustatė toną taip vadinamam „Bažnyčios amžiui“ – visiems mums, atėjusiems per 2000 metų. Net man ir mūsų CWOWI tinklui. Mes siekiame pratęsti apaštalų ir ankstyvojo surinkimo praktikas.

Apaštalų darbų 2:41 mums sako, kad 3000 buvo išgelbėti ir pripildyti Šventąja Dvasia. Apd 2:42-43 pateikia jų reakcijos, į tą didį įvykį, detales. Nustatytasis tonas įpintas į visą Naująjį Testamentą:

„Ir jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo ir bendravimo, duonos laužymo (valgymas kartu ir Viešpaties vakarienė), ir maldų (tai apima ir garbinimą).

Mokymas, bendravimas, valgymas kartu, malda/garbinimas. Štai kaip 120 susitvarkė su 3000 naujų draugų.  „Ištvermingai laikėsi“, reiškia – jie pasišventė santykiams Kristuje.

Šiandien tam reikalui mes išnuomotume didelį pastatą ir pradėtume programas naujai įtikėjusiems. Paskirtume naujokus prižiūrinčius žmones. Dauguma auditorinio mąstymo žmonių visai nuoširdžiai supanikuotų, nes staiga juos užplūsta net 3000 ką tik įtikėjusių žmonių. Tačiau pirmieji, tik kvietė juos į savo namus valgymui, mokymui, maldai.

Tai taip paprasta, ar ne? Mes turime atsikratyti idėjos kažką „statyti“ vien tam, kad aptarnautume žmones. Ne. Tik valgykite kartu – tai šventa. Bendraukite ir pažinkite vienas kitą – tai šventa. Manote, kad „mokymas ir malda tai šventa, bet bendravimas ir valgymas kartu – ne“? Neteisinga. Patys intymiausi momentai tarp Jėzaus ir Jo mokinių, ir net ta akimirka kai Jis buvo išduotas, vyko valgymo metu. Gilus bendravimas valgant drauge su kitais yra šventas.

Kai Kristus tavyje ir Kristus manyje, tada mes dalinamės savo istorijomis Kristuje, tai – šventa. Valgyti kartu yra šventa. Mokymas ir malda/garbinimas yra šventa, bet taip pat ir valgymas kartu, kai lyginamos istorijos apie tai, ką Jėzus mums padarė. Atraskite malonę vienas kitame ir bendraukite (Gal 2:9). Būkite mandagūs svečiai kito namuose, nedominuokite pokalbyje, nebrukite savo ginčytino mokymo, susitelkite į Kristų ir į tai, ką bendro turite Jame.

Kaip atsakai į tą nuostabų dalyką – Viešpaties darbą dėl tavęs? IŠTVERMINGAI laikais mokymo, bendravimo, valgymo kartu, maldų ir garbinimo. Susiraskite vieną asmenį, tik vieną, ir valgykite kartu. Statykite santykius.

Oi, baigiau straipsnio limitą. Būkite palaiminti. Ačiū už jūsų finansinę paramą ir maldas, mes turime poreikių, taigi tai mums labai vertinga. Nauji, CWOWI diapazono surinkimai, kyla nuo Australijos iki Filipinų, įvairiuose kraštuose, visuose – Dievas veikia santykiuose. Gi viskas sudegs, bet žmonės – išliks amžiams.

Būkite palaiminti,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 2 dalis. Dvasinis piktnaudžiavimas

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 11 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Kartą, labai senų žmonių pora, apsirengę jau dešimtmečius nemadingais, senais rūbais, įpėdino į mėsainių parduotuvę. Užsakė 1 mėsainį, 1 porciją bulvyčių ir 1 kolos. Greta sėdintis vyras pagalvojo, kad tai šaunu, bet vis tik nerimavo, kodėl jie užsakė tik vieną porciją. Atsargiai prisiartino ir žemu, mandagiu balsu pasisiūlė sumokėti ir už antrąjį komplektą. Žmona maloniai atsakė: „Viskas gerai, mes pasidalinsime vienu.“

Prie stalo senasis vyras rūpestingai padalino mėsainį į dvi puses ir pusę padėjo priešais žmoną. Tada atskyręs pusę bulvyčių taip pat padėjo prieš ją, kolą pastatė viduryje stalo. Jis pradėjo valgyti savąją pusę mėsainio, o ji tik stebėjo jį valgantį.

Ir vėl, rodydamas susirūpinimą, žmogus prisiartino ir pasisiūlė nupirkti dar vieną komplektą, bet ir vėl žmona atsakė: „Viskas gerai, mes viskuo pasidalinsime.“ „Bet kodėl jūs nevalgote?“ – paklausė vyriškis, o ji atsakė, – „Aš laukiu dantų.“

Dalinimasis, dalinimasis

Dėl to dalinimosi galima perlenkti lazdą. Emociškai sveiki žmonės geba pasidalinti su kitais, ar tai būtų atlygis už gerai atliktą darbą, ar kaltė už padarytą klaidą. Nesveikieji nesutinka pripažinti turį bendrąją kaltės dalį ir vietoje to, nenorėdami prisiimti atsakomybės, perkelia savo kaltę kitiems.

Piktnaudžiautojas savąjį nebrandumą demonstruoja daugeliu būdų, nuo pykčio protrūkių iki užsidarymo savyje. Jo pykčio protrūkiai nėra proporcingi situacijai, o piktas tylėjimas užsisklendus savyje sugadina visą įvykį. Tačiau jam tai nerūpi, mat jis ant kažko pyksta – ant asmens, ant kompanijos, ar x situacijos. Jis geriau sugadins renginį negu ūgtels ir bus malonus aplinkiniams.

Praeitą savaitę aš dalinausi apie esminį kaltės perkėlimo bruožą ir apie kitą jį lydintį elementą – narcisizmą. Apie tai, kaip narciziškas žmogus verčia pasijusti, lygtai problema priklauso tik tau, numuša savivertę, niekada negiria ir neremia tavęs, retai, jei iš viso kada nors reiškia susirūpinimą tavo gerove.

Įsidėmėkite: Įsitikinimas mus veda prie Dievo ir tai viskas yra apie Jį. Pasmerkimas mus stumia nuo Dievo ir tai viskas yra apie mus. Neleisk piktnaudžiautojui primesti kaltės jausmo. Atmesk jo pasmerkimą.

Šiandien esminis principas Nr.1: Tas, kuris jį myli, pažįsta ir gerąją jo širdies pusę, todėl pasilieka

Piktnaudžiautojas nėra piktnaudžiaujantis visą laiką. Yra dienų kai jis malonus, tada pasireiškia tikroji jo dalis. Auka, ar tai būtų sutuoktinis, ar draugas, ar sesė/brolis šeimoje, ar bendradarbis tai mato ir myli.

Surinkime (bažnyčioje) gali būti, kad jiems patinka garbinimas, netgi tada, jeigu pastorius yra kontroliuojantis žmogus. Kai iš sakyklos sakoma, kad x – asmuo, palikęs surinkimą, turi demonų, arba, kad jis dabar atveria save demoniškoms atakoms, nes paliko surinkimą – tai kontrolės problemos. Bet būna, kad žmonės taip mėgsta garbinimą arba mokymą, arba gerą vaikų tarnavimą, jog dėl to jie nepasitraukia iš surinkimo nepaisant dvasinio piktnaudžiavimo.

Darbe bosas ar bendradarbis nenori atleisti tokio asmens, nes žino, kad jo šeima priėjusi finansinį liepto galą. Taigi ir toliau pridengia jį darbe, esą jie „padeda“. Tai tik leidžia jam gerai jaustis ir toliau pūsti savąjį ego. Surinkimo lankytojai gauna naudos iš kontroliuojančio pastoriaus ar bažnyčios kultūros. Santuokoje gali būti finansinė nauda, galiausiai jie turi vieną stogą virš galvos, taigi pasilieka tuose santykiuose.

Abipusiai priklausomi santykiai

Tai tokie santykiai, kai vienas asmuo remia ar įgalina kito asmens blogą ir pavojingą elgesį. Gaudamas šiek tiek prasmės ar pasitenkinimo, savo viduje jis siūlo šią paramą, nesvarbu ar būtų rodoma paprasta nebranda, ar tinginystė, ar priklausomybė, neatsakingumas, ar išsiveržiantis pyktis.

Šiuos dalykus sąlygoja tam tikra žmogaus priklausomybė nuo kitų. Viena pusė ieško savosios tapatybės patvirtinimo, kita – vedina emocinio ar fizinio poreikio – iš mylimojo siekia sulaukti pagalbos, puoselėjimo ir rūpesčio. Tokie santykiai nėra funkcionalūs nepaliaujamame meilės/pykčio ir taikos/karo tarpe jų, sūkuryje, net, jeigu kiekviena pusė gauna kažkokios, nors ir iškreiptos, naudos.

Vienas asmuo įžvelgia kito potencialą ir viliasi, kad „šį kartą“ pastarasis atsipeikės. Tačiau kai jo meilės objektas – į save susitelkęs piktnaudžiautojas ir kaltintojas – nesusitvarko su savo vidinėmis problemomis, pirmasis tegali eiti tik iki tol, kol anas nepradeda kenkti konkrečiai situacijai – sužlugdo darbą ar santykius.

Krikščionys spėlioja, kaip toli turiu eiti meilėje ir kokiame taške meilė virsta įgalinimu?

Pradedant sūnumi palaidūnu, turėjusiu „atrasti save“ žemiausiame taške, ir daug kur kitur – įskaitant Galatams 6:1-6, raštas mums sako vaikščioti meilėje ir teikti pagalbą iki tol, kol kitas sutinka vykdyti savąją dalį – augti ir keistis. Jeigu ne, reikia jam leisti patirti savo veiksmų pasekmes – kaip sūnui palaidūnui, išsireikalavusiam savąją dalį. Kad ir labai nuliūdintas, jo tėvas leido jam eiti savuoju keliu, kol galiausiai sūnus „atrado tikrąjį save“.

Jei krikščionys nuolat mato, kad pastarasis nenori keistis, kad jie tik įgalina jį nuodėmei, tada teatsuka nugarą ir leidžia jam patirti savo veiksmų pasekmes. Galatams 6:1-2, Paulius sako eiti pas „į nuodėmę įpuolusį“ (graikiškąją prasme - prieš kitą prasižengusį) asmenį ir pataisyti tokį romumo dvasioje. Taip pat ir Mato 18:15 pasakyta, jei jis jūsų paklausys – jūs laimėjote savo draugą.

Jeigu jis atmeta jūsų pastangas, kitose eilutėse pasakyta: „O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja. Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam.“ Paulius tęsia: „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.“

Biblija moko, kad nusižengimas turi dvikryptis* – kaltė prieš Dievą (vertikali) ir sužeidimas, kurį patyrė kitas žmogus (horizontali). Mes turime atleisti asmeniui – išlaikyti savo širdis teisias prieš Dievą „vertikaliai“. Tačiau atleidimas neeliminuoja galimybės sužeidusiajam žmogui patirti savo kaltės prieš kitus pasekmes. Net jeigu jis atsisako pripažinti savo kaltę. Mūsų širdyje jam atleista, bet jis privalo patirti pasekmes, kol taps pasiruošęs gydyti savo padarytus sužeidimus. *Kunigų 6:1-7

Rašte šie dalykai atsiskleidžia skaitant apie karalių Saulių ir jo nekenčiamą Dovydą. Pastarasis nepadarė jam nieko blogo, kaip tik buvo jo padėjėjas ir palaiminimas.

Karaliaus Sauliaus problemų šaknis – žema savivertė. Samuelis tai apibendrino: „Kai tu buvai mažas savo akyse, tapai Izraelio giminių galva ir Viešpats tave patepė Izraelio karaliumi.“ (1 Sam 15:17). 1 Samuelio 9:1-3 pasakyta, kad Saulius kilo iš labai turtingos šeimos ir, kad jis buvo visa galva ir pečiais aukštesnis už visus savo tautos vyrus. Jis buvo labai gražus, bet – „mažas savo akyse“.

Dar daugiau, kai atėjo laikas patepti jį karaliumi, jis pasislėpė tarp vilkstinių ir gyvulių. Prireikė net Viešpaties pažinimo žodžio, kad Samuelis sužinotų kur tasai slepiasi: „Jis pasislėpęs tarp mantos“ (1 Sam 10:22)

Tuo metu Dievas buvo didžiausias jo rėmėjas. Jis be paliovos liejo ant jo Savąją malonę ir Dvasią, iki tokio lygio, jog Saulius, pagal Samuelio pranašystę (1 Sam 10:6), galėjo pranašauti su kitais pranašais: „Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi.“

Ir štai kas įvyko – šiandien tai esminis taškas Nr.2.: Nors ir piktnaudžiautojas, karalius Saulius turėjo Dievo patyrimų, bet jie jo nepakeitė. Kitaip tariant, piktnaudžiautojas neleidžia Dievui jo pakeisti.

Pabaigiau straipsniui skirtą limitą. Kitą savaitę pratęsiu nuo šios vietos. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 1 dalis. Kaltės perkėlimas

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 4 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Prie mūsų miegamojo lubų pritvirtintas ventiliatorius, turintis dvi kabančias grandinėles. Patraukus už jų, ventiliatorius įsijungia/išsijungia, kartu gali įsijungti ir šviesa. Kad lengviau būtų pačiupti plonas grandinėles, jos baigiasi dideliais svarsčiais. Deja, jos kabo pačiame lovos gale. Vieną rytą, kai pabudęs prieš aušrą ėjau į svetainę melstis, atsitrenkiau į tą svarstį. Nuo smūgio, mano kaktos viduryje, atsirado ženklas panašus į 666, lyg būtų įspaustas žvėries. Tai sukėlė skausmą!

Atšokau nuo ventiliatoriaus, bet greitai judėdamas užkliuvau už senojo DVD grotuvo ir užsigavau kojos mažąjį pirštelį. Ant grindų jį padėjome prieš kelias dienas, nes planavome atiduoti į sendaikčių parduotuvę. Čia kaip toje televizijos reklamoje, per kurią mėginama parduoti kokį nors menkniekį: „Palaukite, čia dar ne viskas!”.

Pažiūrėjau pro virtuvės langą ir brėkštančioje aušroje pamačiau tuščią lesyklą, su kokiu 20 paukščių susispietusių aplink. Atrodė, jie kalba apie pusryčius. Išsigandęs ir apsikaltinęs, nes būrelis žvirblių spoksojo tiesiai į mane, aš užsimoviau šortus ir nuėjau prie sunkvežimio paimti 20 lb (9 kg) maišo su sėklomis paukščiams, kurį buvau nupirkęs vakar.

Užsimečiau jį ant peties, bet per daug arti praėjau prie sunkvežimio krašto ir blauzda užsikabinau už priekabos kablio. Jėga buvo tokia stipri, jog iš kojos pasipylė kraujas, o iš mano burnos išsiveržė šauksmas: „Jėzaus vardu esu išgydytas!“

Pripildžiau lesyklą, bet neišgirdau šio paukščių būrelio sučirškiant ar sučiulbant: „Ačiū Džonai!”. Grįžau į namus murmėdamas sau po nosimi, kad štai praliejau savo kraują dėl tų kvailų paukščių. Tai man priminė Jėzaus žodžius iš Mato 6:26, kad Tėvas maitina paukščius. Tą liūdną rytą man tai reiškė, kad mano kraujo auka, tikrai buvo Dievo darbas, NES TAI paskatino mane nukreipti savo mintis į Tėvą:

„Turėtum nukreipti mano žingsnius! Gerai padirbėjai šį rytą!” Siaubas nuo to, ką pasakiau, sukrėtė mane patį ir aš savo mintyse atsiprašiau. Jis atsakė švelniai papriekaištaudamas: „Žinojai kur stovi kiekvienas daiktas ir vis tiek atsimušei į kiekvieną iš jų. Ne Aš tai padariau!”

Kaip prasideda piktnaudžiavimas

Šioje serijoje aš išvardinsiu esmines piktnaudžiautojo charakteristikas ir ką reiškia būti tokiuose santykiuose. Piktnaudžiavimas tarp draugų, tarp vaikų šeimoje, piktnaudžiavimas surinkime (bažnyčioje), santuokoje ar darbe. Be esminių bruožų paminėsiu daugybę kitų, iš to išplaukiančių ypatumų.

Pirmas požymis: Kaltės perkėlimas kitam asmeniui.

TAČIAU...Tik todėl, kad asmuo perkelia savo kaltę ant kito, dar nedaro jo piktnaudžiautoju. Mes visi muistomės savo kėdėse, ypač kai kažkas konfrontuoja mus dėl mūsų kaltės. Taip kaip ir aš bandžiau apkaltinti Tėvą, kad Jis leido man atsitrenkti į svarelius, užsigauti kojos pirštelį ir įsidrėksti į sunkvežimį. Mėginti kažkam suversti kaltę yra tiesiog žmogiška prigimtis.

Bet gyvenimo stilius, kai niekada neprisiimi atsakomybės, nors tavo kaltė aiški, ir VISADA kaltini kitus, teikdamas: „Tai tu viską sugadinai nes...“ arba: „Kažkas iš kompanijos man padarė tai...“, arba netgi: „Tai tiesiog nesusipratimas“, atskleidžia, kad toks požiūris į save, į kitus ir į gyvenimą „nėra subalansuotas“.

Nagi Adomai, tai ačiū tau!

Anksti piktnaudžiavimo sėklos buvo pasėtos žmonių giminėje, dar tada, kai Adomas apkaltino Ievą ir Dievą, ir neprisiėmė savo kaltės. Pradžios 3:12 Adomas pasakė: „Moteris, kurią man davei, ji davė man nuo medžio ir aš valgiau.“ Teisingai Adomai – tai buvo Dievo kaltė, nes Jis sukūrė moterį, valgiusią vaisių. Tai ji davė tau – jei Jis nebūtų to padaręs, nebūtum valgęs to vaisiaus. Taigi tai buvo Dievo ir jos kaltė.

Aš nesakau, kad Adomas buvo piktnaudžiautojas Ievos atžvilgiu, aš tik noriu pasakyti, kad kaltės perkėlimas nuo savęs kitam yra kritusios žmogaus prigimties požymis. Jei tai tampa gyvenimo stiliumi, tuomet tai yra piktnaudžiavimas. Su esminiu, pasirodo ir kiti piktnaudžiavimo požymiai.

Narcisizmas eina kartu su kaltės perkėlimu

Kai asmuo perkelia kaltę kažkam kitam ir nukreipia dėmesį nuo savo atsakomybės, dažnai siekia viską suvesti į emocijas, į tai kaip jis jaučiasi dėl x asmens kaltės. Tai verčia x asmenį pasijusti blogai. Šis elgesys žudo tam tikrą momentą, bet jei tai kartojasi, tai nužudo santykius.

Graikų mitologijoje Narcizas pasižymėjo savo grožiu, tačiau jis buvo arogantiškas jį mylinčiųjų atžvilgiu. Vieną dieną Narcizas vaikščiojo miške, ten jį pamatė Echo ir įsimylėjo. Jis suprato, kad jį kažkas sekioja ir ne kartą klausė: „Kas čia?“, o Echo kas kartą jam atsakydavo tuo pačiu: „Kas čia?“

Pagaliau ji save atskleidė, bet jis atmetė jos meilę, tuomet dėl atmetimo sudužo jos širdis. Visą likusį savo gyvenimą ji praleido šaukdama, kol iš jos beliko tik jos šauksmo aidas. Keršto dievas Nemesis, išgirdo ką padarė Narcizas, nuviliojo jį prie upelio, kuriame pamatęs savąjį atvaizdą jis įsimylėjo save. Suvokdamas, kad niekada negaus atsako į savo meilę, jis nusižudė.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką aš pabraukiau – kaltę perkeliantis asmuo ir tas, kuris jį myli, elgiasi pagal šį pavyzdį. Matote, kaip Echo atvėrė savo širdį Narcizui, apnuogino savo sielą. Atkreipkite dėmesį, jog kai ji buvo atstumta, sunyko dėl sudaužytos širdies, ir iš jos liko tik šauksmo aidas.

Kalbant apie jį pastebėkite, kad jis arogantiškai atstūmė jos meilę, parodė panieką, įsimylėjo save ir pagaliau, pats save sunaikino.

Asmuo, kuriuo piktnaudžiaujama, visada sulaukia kaltinimų. Galiausiai jis lieka sudužusios širdies, nes tas, kurį jis myli, nuolatos atstumia tą meilę. Ar tai būtų santuoka, ar sesuo ir brolis šeimoje, ar draugas, ar lankytojas piktnaudžiaujančioje surinkimo kultūroje, ar darbuotojas panašios kultūros darbe, jis tampa tik kiautu, vos primenančiu savo asmenybės išvaizdą. Sužeistas, tuščias, jaučiantis kaltę dėl atstūmimo, nebeturintis gyvenimo, dažniausiai net nebežinantis kas jis yra... Tačiau skriaudėjas šitų dalykų nemato. Viskas turi suktis tik apie jį, o jis net nesuvokia, kad žudo santykius savo darbe, savo surinkime, savo emocijose.

Sudėjus abu kartu: kaltės perkėlimas ir jų požiūris į kitus

Santuokoje piktnaudžiautojas ras būdą apkaltinti sutuoktinį – jei kažkas negerai darbe, tai dėl to, jog jis blogai miegojęs, nes sutuoktinis knarkė. Todėl darbe jautėsi pavargęs ir prezentacijos metu negalėjo pakankamai greitai mąstyti bei judėti. Taigi praėjusį vakarą sutuoktinis suklydo jau tada, kai įėjo pro duris. Piktnaudžiautojas yra auka, jis – sužeistasis.

Darbovietėje, jis tas, kuriam nepasisekė. Pasakys, kad asistentas paruošė blogą ataskaitą ir nepripažins, kad tai jo atsakomybė perskaityti galutinį ataskaitos variantą.

Piktnaudžiaujanti surinkimo kultūra, verčiau apkaltina asmenį, mėginantį iškelti esmines problemas, užuot mėginusi susitvarkyti su konkrečiu surinkimu, personalo darbuotoju ar ginčytina politika.

Bendraudamas su piktnaudžiaujančiu broliu ar sese šeimoje, ar draugu, visada esi verčiamas jaustis neteisiu. Problema yra tame, nes neva nesupranti kaip jam sunku – nekreipi dėmesio į jo rodomas pastangas.

Skriaudžiantis asmuo gyvena perkeldamas atsakomybę kitam žmogui ir iškreipdamas konfrontaciją kylančią tarp jų. Jeigu tu išreikši racionalų susirūpinimą ar poreikį, tai užuot pripažinęs tai, jis užmes tau kaltę, sakys, kad tai tavo vieno problema, kad tu esi problematiškas ir tu esi tų problemų priežastis. Jis verčiau žudys santykius, nei pripažins, kad yra neteisus. Jis neištirs savęs ir nesikeis.

Kaltės perkėlimą jis sujungia su narcisizmu ir taip verčia tave mąstyti, kad būtent tu esi neadekvatus, kad būtent tu turi problemą. Jis verčia tave jaustis blogai, negiria ir neremia tavęs, nekalbant apie tai, kad pasakytų tikrą spontanišką komplimentą. Retai, jei iš viso kada nors, rūpinasi tavo gerove.

Karalius Saulius buvo toks asmuo. Tačiau aš baigiau limitą. Kitą savaitę pateiksiu daugiau esminių požymių ir kitų pavyzdžių ir serijos eigoje patarsiu kaip susitvarkyti su skriaudžiančiu arba narcizišku asmeniu.

Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI Naujienlaiškis. Gegužė 2016

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 23 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Barbara ir aš sugrįžome iš konferencijų Suomijoje ir Olandijoje. Buvo labai gera pamatyti senus draugus ir susipažinti su naujais.

Dėl Kriso: iš viso mes buvome išvykę 3 darbo savaites

Kiekvieną savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jis eina į dirbtuves. Mes palikome jį balandžio 10 dieną, sekmadienį, ir pasiėmėme balandžio 29 dieną, penktadienį. Jam tai tiesiog buvo per ilgai. Kaip mums pasakė globos namų darbuotojai, praeitą savaitę net kelis kartus jo nervai neišlaikė ir įvyko keli temperamento prasiveržimai. Taigi, ateityje vykdami į konferencijas Europoje mes turėsime jas atskirti ir nebūti kelionėje ilgiau kaip 2 savaites. Mums pasakė, kad paskutinę savaitę kiekvieną rytą jis atsisakydavo eiti į dirbtuves. Jis tik sėdėdavo prie lango žiūrėdamas pro jį ir sakydavo: „Tėtis atvyksta paimti manęs, aš neisiu dirbti!”…

Aš prisimenu, kai mes išvežėme jį į globos namus prieš 13 metų. Tai darydami mes jautėmės lyg būtume blogiausi tėvai pasaulyje. Vieną naktį, kai Barbara užmigo, aš gulėdamas lovoje pasakiau Tėvui, kad Jis arba jį išgydytų, arba pasiimtų namo. Ir staiga mano kambaryje pasirodė Viešpats, ir nepasisveikinęs paprastai pasakė:

„Negi Krisas turėtų prarasti pilnatvę atlyginimo, jei Aš jį paimsiu anksti, tik dėl to, kad tu blogai jautiesi apgyvendindamas jį globos namuose?“ Aš nuolankiai atsiprašiau sakydamas: „Atsiprašau, Viešpatie, aš niekada negalvojau apie Kriso atlyginimą ir jo dalį tarnavime. Žinoma, aš noriu, kad jis gautų visą atlyginimą, bet su viena sąlyga, kad jis nebus skriaudžiamas ir atstumtas.“ Jis pažiūrėjo į mane, greitai linktelėjo galva ir tarė: „Sutarta“, o tuomet išnyko.

Nuo to laiko kartais mums ir Krisui iškildavo didelių sunkumų, bet Viešpats niekada nežadėjo lengvo gyvenimo, tiesiog amžinąjį gyvenimą.

Žmonės yra visai amžinybei

Visas Naujasis Testamentas buvo parašytas apaštalų, kurie susitikdavo namuose bei pradėjo šeima pagrįstus surinkimus (bažnyčias). Kitaip suprantamas Naujasis Testamentas yra išimamas iš konteksto, ir nesvarbu, kaip jūs rengiate šventųjų susirinkimus, pradedant denominaciniais ir baigiant nepriklausomais charizmatiniais namų surinkimais (bažnyčiomis) – tai tik istorija.

Naujajame Testamente jie susitelkdavo į santykius, kurie buvo pagal Jėzaus mokymą – jei kas nors nusižengė prieš tave, eik pas jį ir pabandyk sutvarkyti santykius. Šis principas yra nurodytas pradedant Mato 5 skyriumi, kur Jėzus sakė palikti dovaną prie altoriaus ir susitaikyti. Toliau tai tęsiama Mato 18:15, kur sakoma eiti vienas prieš vieną, kad sudarytum taiką, Galatams 6:1 atstatyti tą, kuris nusikalto romioje dvasioje ir baigiant Jokūbo 5:16 mokymu išpažinti mūsų nusižengimus prieš kitą bei melstis vienas už kitą, kad būtų išgydyti santykiai.

Santykiai yra raktas, nesvarbu kaip jūs rengiate surinkimą, nors kai kurios struktūros yra geresnės santykių vystymui nei kitos. Aš prisimenu, ką Viešpats man pasakė aplankymo metu 2001 metų vasario 4 dieną:

„Matyk tai, ką Aš matau: žmonės bėgioja iš susirinkimo į susirinkimą, ieško reginių ir galvoja, kad tai yra antgamtiška. Deja, tuo metu jie nepastebi antgamtinio darbo jų pačių tarpe, netgi savo širdyse... Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar: Aš veikiu santykiuose.“

Mes dažnai neteisingai suprantame, ką Viešpats bando daryti mūsų tarpe, nes mes prišliejame prie to, ko Jis nori, mūsų asmeninį patyrimą ir išsilavinimą, ir suvokiame tai per šią prizmę. Kaip aš mėgstu sakyti, mes nematome pasaulio tokio koks jis yra, mes matome tokį, koks jis mums atrodo.

Žmonėms gali atrodyti, kad jie pašaukti kurti namų surinkimus (bažnyčias), bet realybėje mes pašaukti vystyti santykius, ir iš tų santykių gyvybingumo kyla susirinkimai namuose.

Ateik ir išeik kada tik tau patinka?

Sveiki šeima pagrįsti namų surinkimai vykstantys namuose kaip pavaizduota Naujajame Testamente labai skiriasi nuo to, kas vadinama „namų bažnyčių srove“. Dažnai tai vadinama „Simple church“ („paprastu surinkimu“) arba „Organic church“) („organiniu surinkimu“). Yra gerų ir subalansuotų namų surinkimų po šiomis vėliavomis, bet daugelis tokie nėra.

Namų surinkimas nėra auditorinio surinkimo miniatiūra, kur vienas asmuo kiekvieną savaitę diktuoja, kas turi įvykti susirinkime. Taip pat jis nėra toks, kad ateini ir išeini kada nori arba klubas „Palaimink mane“, kuriame nėra tvarkos ir pasišventimo jausmo.

Rašte matome žmones, kurie yra pasišventę vienas kitam Viešpatyje. Jie susitinka su tikslu ir kai iškyla iššūkiai dėl asmenybių skirtumo, užuot palikus grupę, jie drauge eina per tuos iššūkius. Apd 2:42 sako: „Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo, ir maldų“. Atkreipkite dėmesį: „Ištvermingai laikėsi“.

Graikiškas žodis išverstas „ištvermingai laikėsi“ yra „proskartereo“, pažodžiui reiškia „būti stipriems dėl“. Tai reiškia ištvermę rodomą žmogui ar kažkokiam dalykui. Jis taip pat panaudotas Apd 1:14 kalbant apie tai, kaip 120 mokinių pasiliko maldoje tas 10 dienų tarp Jėzaus paėmimo į dangų ir Sekminių dienos.

Jie buvo stiprūs apaštalų mokyme, bendravime, valgyme drauge bei maldose ir garbinime.

Mokymas, maistas ir/ar Viešpaties vakarienė, malda/garbinimas be „ištvermingo pasilikimo“ elemento, reiškia, kad tu tiesiog gali ateiti ir išeiti kada tik nori, tau nekeliama jokių reikalavimų, o tai yra klubas „palaimink mane“ pasivadinęs surinkimu (bažnyčia). Šventųjų susirinkimo tikslas yra tvarkyti karalystės reikalus, tęsti mokinystės procesą, ne tik siekti, kad žmonės savo viduje jaustųsi šiltai ir komfortabiliai.

Aš žinau, ką man pasakė Viešpats: surinkimo be tikslo dienos (tame tarpe ir namų surinkimo) praėjo ir Kristaus kūnas yra raginamas augti santykiuose.

Štai kodėl aš taip dažnai sakau, kad namų surinkimas yra gyvenimo stilius, o ne tai ką mes darome. Kai tu investuoji laiką ir pastangas į santykius, atsimink, kad tuos žmones tu pažinosi dar 100, 500, netgi 10.000 metų nuo dabar ateinančiais amžiais, todėl tai reikalauja tikslingo pasišventimo. Bet štai ką sako Dvasia. Nesvarbu kaip mes rengiame šventųjų susirinkimus, investuokite į santykius Kristuje.

2 naujos serijos

Išbandymas, kurį patiriame dėl Kriso gyvenimo kelyje kartu su keliais prašymais paskatino mane įrašyti seriją „Dieve, kodėl?“. Ši serija padės jums pamatyti didesnį paveikslą, kai reikės tvarkytis su širdį draskančiomis problemomis, tokiomis kaip neįgalūs vaikai bei chroniškos fizinės ligos čia žemėje.

Kitos serijos – Dovydas ateities karalius. Tai yra pirmoji iš 3 dalių serijos apie psalmes, kurias Dovydas parašė įvairiais gyvenimo laikotarpiais: prieš tapdamas karaliumi, būdamas karaliumi ir tremtyje, kuomet sukilo Abšalomas. Jūs ne tik daugiau sužinosite apie Dovydą, bet ir giliau suvoksite jo emocinius ir dvasinius pakilimus bei kritimus, ir iš kur kilo kai kurios jūsų mėgstamos psalmės.

Ačiū !

Po 2 praėjusių užimtų vasarų šią vasarą įvykiai vystosi lėtesniu tempu, ir mes tuo džiaugiamės. Krisas vėl sugrįžo prie įprastos dienotvarkės, kuri jam taip svarbi, ir mums taip pat.

Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalimi, kad prisimenate mus maldose ir aukojate. Ačiū jums!

Būkite palaiminti,

John, Barbara ir Krisas

www.supernaturalhousechurch.org

Emociškai sergantys krikščionys. 3 dalis

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 28 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Jo kambariokas vidury nakties užkliuvo už jo, taip apie jį aš ir išgirdau. Buvau Biblijos mokyklos, kurioje buvo studentų bendrabutis, direktoriumi. Kaip įprasta bendrabučiuose, nepažįstami žmonės apgyvendinami viename kambaryje. Kartais taip prasideda santykiai, kurie tęsiasi visą gyvenimą, o kartais, vienas ar abu, reikalauja kito kambarioko. Šitas atvejis kaip tik toks.

Pasirodo, jaunuolis miegodavo ant grindų, dėl to jo kambariokas naktį už jo ir užkliuvo. Miegojusysis sakėsi, esą yra pašauktas į Elijo ir Jono Krikštytojo tarnavimą. Jų tarnavimas buvo išaukštintas iki dangaus, bet žemėje jiems buvę sunku, dėl to ir jis, negalintis naudotis žemės prabanga – miegoti lovoje. Taigi, jis sąmoningai miegąs ant grindų neužsiklojęs, kad „tramdytų“ kūną...

Nebuvo įmanoma jo įtikinti, kad miegotų lovoje. Jis pasninkavo iki išsekimo ribos, bet jei mes būtume sugebėję jam duoti skėrių, manau jis būtų juos prarijęs. Galiausiai jis buvo patalpintas į krikščionišką, psichiatrijos ligoninę tyrimui. Išėjęs iš jos, jis „dėl tarnavimo“, paliko mokyklą.

Galima normaliai funkcionuoti gyvenime, išskyrus tam tikrą, vieną sritį...

Dauguma emociškai sergančių krikščionių, geba funkcionuoti gyvenime ir bendraudami su kitais darbe, mokykloje, šeimoje ar su savo sutuoktiniu, tiesiog paslėpdami savo ligą užkulisiuose. Lygiai taip pat, kaip ir kompiuterinė programa, kurios nesimato, bet ji nuolatos veikia užkulisiuose, kai tuo metu mes dirbame su kitomis programomis, jų manija visuomet slepiasi po paviršiumi, tereikia, kad kas nors tai atidarytų...

Mūsų nagrinėjamame tekste – 1 Timotiejui 6:1-6, Paulius teigia, kad asmeniniame gyvenime šie žmonės, dėl savo idėjų, pasitraukia iš sveikų santykių. Atsiriboję nuo įvairių dvasinės sveikatos elementų jie skelbia dievotumą, nors patys net neturi dvasinio artumo su savo sutuoktiniu. Dažniausiai jie nelanko surinkimo (bažnyčios), jokių krikščioniškų renginių, bet pasirenka „kovoti žodžiais“, tampa evangelistais, skelbiančiais savo asmeninį tikėjimą.

Kartais jie būna apsėsti konkrečia tikėjimo doktrina, kuri yra iškreipta jų išbalansuoto požiūrio, o kartais tai būna susiję su savęs vertinimu arba požiūriu į gyvenimą. Kartą mūsų namus aplankė jauna panelė, tarptautiniu mastu žinomo pastoriaus duktė. Staiga, šalia jos pamačiau stovintį savo angelą. Paklausiau, ar jis turi kokią nors žinią.

Jis atsakė: „Nuo pat vaikystės ji tiki melu, kad anksti mirs, niekada neištekės bei neturės vaikų, ir Tėvas nori, kad ji žinotų, jog tai ne tiesa. Jai reikia atmesti tą melą vardan tiesos. Jo planai jai – ilgas ir pilnas gyvenimas, ir tai, ar ji tuo patikės, priklauso nuo jos pačios. Pasakyk jai tai.“

Kai kiti išėjo į virtuvę (tai, mano manymu, natūrali koledžo studentų susitikimo vieta), o ji pasiliko kambaryje, aš pasakiau jai ką kalbėjo angelas. Ji žvelgė išplėtusi akis: „Aš niekam, niekada to nesakau, bet tai tiesa. Aš visada tuo tikėjau, nesvarbu ką man sakė žmonės, nesvarbu, kas man buvo pranašaujama, aš tikėjau, kad mirsiu, kai man bus 20 metų. Ačiū! – pasakė ji apsipylusi ašaromis. – Man taip palengvėjo, aš užaugsiu ir gyvensiu normalų gyvenimą!“ – pasakė dar smarkiau verkdama.

Niekas nežinojo, kad ji slėpė tokias mintis, niekas nežinojo, kad ji tikėjo melu. Pamenate, praeitą savaitę dalinausi Paulius žodžiais, kad šie žmonės slepiasi dūmų sūkuryje – išdidumo forma. Taip ir šiuo atveju, jos statusas – žymaus pastoriaus duktė ir visa veikla jos gyvenime buvo tik dūmų ekranas, slepiantis jos tikrąją emocinę tvirtovę.

Pavydas, priešiškumas, įtarinėjimai...

Toliau, 4 ir 5 eilutėse, Paulius apibūdina, kokie jautrūs šie emocionaliai sergantys krikščionys ir, kad dėl kiekvieno iš prieš tai išvardintų dalykų, atsiranda „...pavydas, priešiškumas, piktžodžiavimai, blogi įtarinėjimai ir kivirčai, sugedęs mąstymas, tiesos praradimas...“ (Karaliaus Jokūbo vertimas). Leiskite man tai išdėstyti moderniais terminais, o ne 1609–jų metų senovine anglų kalba, kai buvo paskelbtas Karaliaus Jokūbo vertimas.

Žodis „pavydas“ yra „phthonos“, tai nepasitenkinimo jausmas, kurį jaučia asmuo, kai girdi, kad kitiems gerai sekasi. „Priešiškumas“ yra „eris“, reiškiantis sunkų jausmą prieš kitą, varžymąsi.

„Piktžodžiavimai“, tai – „blasphemia“, iš čia kyla žodis piktžodžiauti, reiškiantis „piktai kalbant, neteisingai teisti kitą“. Įdomu, kad jis kyla iš graikiškojo žodžio „blax/ blapto“, reiškiančio „kvailas“ arba „įžeisti“ ir „pheme“, kas reiškia „kalba“. Tai reiškia (kvaili ir žeidžiantys) žodžiai apie kitus ir Dievą – paviršutiniški, kitus įžeidinėjantys žodžiai, pažeidžiantys pagrindinį, socialinį etiketą ir savojo kelio reikalavimą.

Graikiškas žodis, KJV išverstas kaip „blogi įtarinėjimai“ yra „hyponoiai“, iš čia kilęs žodis „hipnotizuoti“, jis reiškia „įtarinėjantis“, šiuo atveju – „piktai įtarinėjantis tuos, kurie mano kitaip“. Užsihipnotizuoti reiškia, taip smarkiai susitelkti į kažką, kad leistis būti apgautu ir tam kažkam paklusti. Šie žmonės patys yra „užhipnotizuoti“ savo pusiausvyrą praradusio tikėjimo, ir tuo kuo tiki, jie nori užhipnotizuoti kitus. Ginčydamiesi dėl savojo požiūrio, jie nepajėgia susitelkti į kitą doktriną ar kitokią mintį, negali paleisti savosios.

Kiti, Karaliaus Jokūbo vertime, jų elgesį apibūdinantys žodžiai yra „ydingi kivirčai“, tai „diaparatribai“, iš šio žodžio gauname „diatribe“, reiškiantį kategoriškas ir atkaklus reikalavimas, ilguose žodžių ginčuose.

Graikiškas žodis „sugedęs protai“ yra „diaphtkeiro“, „dia“ – „atkaklus“ ir „keiro“ – „griauti“. Žodis „sugedęs“, nėra teisingas kalbant moderniaisiais terminais. Šis žodis yra stipresnis, jis reiškia, kad kažkieno protas/emocijos šioje srityje yra griaunamos. Jis naudojamas Luko 12:33, apibūdinant rūbus ėdančias ir gadinančias kandis. Taip pat ir 2 Korintiečiams 4:16, kalbant apie nykstantį žmogaus kūną. Šie protai sugriaunami palaipsniui, lyg po truputį, šen ir ten, būtų ėdami kandžių. Po truputį jie praranda balansą, tampa emociškai, protiškai ir socialiai nesveiki/ligoniai.

Graikiškas žodis išverstas kaip „tiesos praradimas“ yra „apostereo“. Iš jo gauname „apostate“ reiškiantį apgauti, netekti, palikti tiesą. Šioje srityje jie paliko sveiką ir protingą tikėjimą. Šis žodis, Pauliaus laikais, buvo vartojamas kalbant apie tuos, kurie savinosi jiems patikėtus fondus. Šiame kontekste tai reiškia, kad jie apiplėšė patys save ten, kur ir taip turėjo teisę. Turėjo tiesą, kuri kažkada buvo jų, bet piktnaudžiaudami ja apiplėšė patys save.

Sekanti dalis, kurioje Paulius daro išvadas turi daugiau pritaikymų, KJV parašyta: „...manydami, kad dievotumas esąs pasipelnymas...“ Žodis „pasipelnymas“ yra „porismos“, jis reiškia – „pelningas verslas“. Taigi tikslesnis vertimas būtų toks: „Galvodami, kad dievotumas yra verslas ir priemonė turtui įsigyti.“

Mąstant moderniaisiais terminais turėtume galvoti apie „klestėjimo evangeliją“ ir prekybą evangelija. Tačiau šiame kontekste, Paulius kalba apie emociškai sergančius žmones. Vis tik, tai tinka daugeliui iš klestėjimo evangelijos grupės. Juokinga, bet šiuo atveju, tie žmonės galvoja, kad jų doktrina, jų tikėjimas, jų fokuso sritis yra priemonės, kuriomis jie gali priartėti prie Dievo. Jie tikisi galį pakeisti pasaulį, arba gauti kitą, kažkokios rūšies pelną. Užuot paklusę tikram dievotumui, matomam nusižeminusioje ir skaidrioje širdyje, jie prastūminėja tai, kuo jie tiki.

Galop Paulius apibendrina: „Šalinkis tokių. Žinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas.“

Kaip Paulius ir sakė pradžioje, tie žmonės, yra išdidūs toje srityje. Jie apsupa save išoriniu dievotumo sūkuriu, noriai ginčijasi su bet kuo apie tai, kuo jie tiki – pradedant tuo, kad Dievas jų nemyli ir baigiant tikrojo Dievo mokymo iškreipimu, dėl prarastos pusiausvyros, kuri pasiekė kraštutinumą. Išdidieji turi nusižeminti. Tikrai dievotas žmogus su tokiu norės bendrauti tik iki tol, kol liguistumas taps akivaizdžiu. Tada liguistas asmuo praras savo santykius su juo. Jis praras savo darbą, krikščionis draugus, savo surinkimą (bažnyčią), šeimą. Svarbiausia reikia liautis bandyti jam padėti. Sergantis galvoja, kad jeigu tu tikėsi tuo, ką jis daro ir seksi juo, tau bus didelė nauda visose gyvenimo srityse ir pagaliau tarp jūsų įsivyraus taika. Tačiau jis aklas. Aklas savo noru. Būtent apie tokius asmenis Paulius sako – šalinkis tokių.

Mes meldžiamės už juos Pauliaus maldomis – Efeziečiams 1:17-18 ir 3:14-19. Tačiau asmuo, turintis proto tvirtovę – emocinę ligą toje srityje, pats turi pasveikti. Nei vienas negali pakeisti jo širdies, tik jis pats. Dažnai, kai Viešpats dirba su jų širdimi, Jis leidžia jiems patirti jų veiksmų pasekmes – tie, kurie juos myli, nenorėdami yra priversti imtis veiksmų – pabaigti draugystę, atleisti iš darbo, pašalinti iš surinkimo (bažnyčios) narių, netgi išsiskirti santuokoje. Jie patys, savo pasirinkimu tapo dvasinėmis salomis žmonių vandenyne. Žinoma, tikras pamaldumas yra didelis pelnas, kai jį lydi pasitenkinimas... ir didi ramybė emocinei sveikatai.

Kitą savaitę nauja tema, palaiminimai.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Emociškai sergantys krikščionys. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 21 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę pasidalinau kai kuriomis gana geromis ir logiškomis Pauliaus instrukcijomis apie tai, kaip krikščionys, kurie turi netikinčius viršininkus, turi juos gerbti ir rodyti jiems tinkamą pagarbą. Kai viršininkas yra krikščionis, tokiam dirbantis kitas krikščionis, turi rodyti dar didesnę pagarbą, nes jie yra broliai.

Vis tik yra ir tokių, kurie dėl savo asmeninių idėjų atmeta protingą ir logišką tikėjimą, tokie atsiduria emocinio susirgimo kelyje. Nekalbu apie tuos, kurių neįprastą elgesį sąlygoja smegenyse sutrikęs cheminis balansas. Kalbu apie krikščionis, kurie fiziškai funkcionuoja normaliai, tačiau, kaip apibūdina Paulius, emociškai ir protiškai serga kai kuriose gyvenimo srityse.

Nemanau, kad Paulius čia kalba apie viešumoje klaidingai mokančius žmones, apie tai, kaip anot jų, reikia elgtis viešumoje arba kaip darbuotojas turi gerai tarnauti savo viršininkui. Sveikus žodžius atmetantys žmonės, visų pirma tai daro konfidencialiai – savo širdyse ir tik po to atsigręžia į tuos, kurie jų manymu yra atviri priimti jų tikėjimą.

Gali būti, kad savąjį anonimiškumą jie realizuoja internete, saugiai atranda į tuos pačius nesveikus dalykus susitelkusius kitus asmenis. Gali būti, kad jie bando dominuoti mažoje grupelėje, įterpti savo nesveiką požiūrį, nesvarbu, kad ir kokia būtų tema. Galbūt jie rašo e-laiškus nepažįstamiems, pasakoja apie savo tikėjimą arba apie tai, kas neteisinga tų nepažįstamųjų tikėjime. Gali būti, kad jų apgailėtinas idėjas atmetančiam sutuoktiniui, savąsias tiesas jie įrodinėja taip, kad tai peržengia visas bendravimo ribas santuokoje. Ir tuo pačiu, jie neleis nei vienam arti jų esančiajam veikti taip, kad šie paveiktų juos pačius ir jie pasikeistų. Šis subtilus sveiko proto atmetimas ir gerų nuostatų, išlaikančių sveikus santykius nepaisymas, yra pirmasis žingsnis link emocinės ligos kažkurioje gyvenimo srityje.

Praeitą savaitę nagrinėjome pirmąsias tris eilutes, kuriose Paulius kalba apie tuos, kurie atmeta švarų ir sveiką mokymą. Tęskime toliau – 1 Timotiejui 6:4:

4 eilutė: „...tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais…“

Žodžiui „išdidus“ nusakyti, Paulius parenka žodį „tuphoo“ reiškiantį – „įvyniotas dūmuose“. Šiuo žodžiu dar apibūdinamas viesulas, šiuolaikiniais terminais – uraganas Didžiajame vandenyne, didelės galios sūkurinis ciklonas. Būtent taip Pauliaus apibūdina šiuos, pagal mūsų vertimą „išdidžius“ žmones.

Jie įvynioti cirkuliuojančiuose dūmuose, paslepiančiuose tikrąjį asmens vaizdą, esantį po tais dūmais. Asmuo esantis „tuphoo“, sukasi žodžių sūkuryje ir savajame teisume, todėl dažnai sukelia sumaištį ir savo santykių griūtį, ypač su mylimaisiais. Tuo pačiu, dėl šitokios savo prigimties, kad yra įsivyniojęs dūmuose, kitiems jis atrodo teisiu ir dievobaimingu.

Ankstesnėje eilutėje Paulius sakė, kad Evangelija ir Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai veda į dievotumą. Dievotumas plaukia iš krikščioniško charakterio įsišaknijusio meilėje ir kiekvienoje srityje pasireiškiančio doru gyvenimu. Tačiau kaip pasakyta 2 eilutėje, įsivyniojusieji žmonės nėra funkcionalūs santykiuose.

Išdidumo prigimtis

Išdidumas ne visada pasireiškia aplink besisukinėjančio povo, norinčio atkreipti į save dėmesį, įvaizdžiu. Išdidumas labai subtilus, jo šaknis užsispyrimas – reikalavimas viską leisti daryti savuoju būdu.

Pavyzdžiui kalbant apie šėtono prigimtį – kai cherubinas Liuciferis atmetė Dievą, jo išdidumo nuodėmė pasireiškė užsispyrimu – veikti savuoju būdu. Ezechielio 28: 15-17 mums pasakoja, kad jis buvo tobulas dėl savo valdžios ir grožio, tačiau viduje buvo pripildytas smurto – jo širdyje ir prote vyko karas, karas tarp Dievo ir jo paties veikimo būdų.

Tik pats išdidusis gali nulemti savo pasikeitimą

Jei pastudijuosite žodžius „išdidus“ ir „išdidumas“, atrasite, kad tai nuodėmė, kurią tik pats išdidus žmogus gali pakeisi. Dievas negali „padaryti“ jo nuolankiu. Jis negali pašalinti išdidumo iš žmogaus širdies savo valios aktu. Kaip ir matome šėtono atveju, išdidumas yra vidinė kova dėl pripažinimo.

Tačiau Jis gali ir leis asmeniui patirti veiksmų pasekmes – sustabdyti arba labai apriboti santykius, netgi leisti netekti darbo ar dar daugiau… Jis viliasi, kad kentėdamas savo veiksmų pasekmes, asmuo pasižiūrės į save ir nusižemins prieš Jį, pripažins savo klaidą ir atgaus savo emocinę bei proto sveikatą.

Išdidumas yra vienintelė nuodėmė visų nuodėmių tarpe, kuriai, kaip teigia Biblija, Dievas aktyviai „priešinasi“. Čia naudojamo žodžio „antitasso“ reikšmė: „anti“ reiškia „prieš“ ir „tasso“ – „paruošti“. Tai buvo karinis terminas, apibūdinantis aktyviai mūšiui paruoštą armiją. Šiame kontekste jis yra naudojamas kalbant apie kovoti nusiteikusį Dievą, prieš, kurioje nors gyvenimo srityje, išdidžiai besielgiančius krikščionis. Jis juos myli, tad kitose srityse, kuriose vaikščiojama su Juo – laimina, bet šioje srityje, Jis yra kaip karo vadas ruošiantis mūšį prieš juos.

Paulius tęsia: „…nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais...“

Pastaroji minties linija yra viso šio Pauliaus mokymo centre, viskas kas pasakyta prieš tai, veda į ją, o tai kas sakoma toliau, ją išbaigia, taip skaitytojui lengviau daryti išvadas. Taigi esame centriniame Pauliaus mokymo taške.

Frazė „nieko neišmano“ yra kilusi iš graikiškų žodžių „epistamai“ ir „meden“. „Epistamai“ reiškia „suprasti“, o „meden“ reiškia „nieko“. Taigi šitie žmonės nieko kaip reikiant nesupranta. Ta pati frazė yra panaudota kalbant apie Abraomą, Hebrajams 11:8, kai jis ėjo ketindamas paaukoti Izaoką, „nesuprasdamas“ kur eina. Taigi čia ta pati Abraomo koncepcija, tik negatyviąja prasme – jie pradėjo eiti tolyn, nesveikuoju keliu, ir net nežino kur eina, nors teigia, kad žino ir galbūt tikrai taip galvoja. Vis tik Raštas sako, kad jie nežino ir nesupranta.

Štai čia Paulius pavadina juos „nesveikais“ ...nesveikai mėgsta klausimus ir ginčus...“ Žodis „nesveikas“ – „noseo“, „sergantis“, „nesveikas“, naudojamas tuo metu, kai reikia apibūdinti protines ir/arba emocines negalias, ypač, kai matosi liguistas susidomėjimas ir nesveikas negerų dalykų troškimas. Šuo atveju Paulius taip apibūdina dvasinių ir emocinių troškimų pasireiškimą, kažkokiems nesveikiems dalykams.

„Ginčia“ pažodžiui reikšia „žodžių mūšiai“ Jie yra tokie išsbalansavę, jog ieško „žodžių mūšių“ su kitais žmonėmis. Frazė „žodžių mūšiai“ graikų kalboje - „logomachia“. Jis kyla iš „logos“ – „žodis“ ir „machia“ – priešiškumas, kova, darymas ir kariavimas.

Pagalvok apie „machia“ šaknį ir anglišką žodį „machine“ (mašina) – tai kažkas, kas veikai naudoja trintį ir sunkų darbą. Užduodami klausimus ir kovodami žodžiais, šie žmonės veikia kaip mašina. Jie aktyviai ieško su kuo galėtų „kovoti žodžiais“, ir kaip sako Paulius – tuo serga.

Jie gali turėti savo „numylėtąsias doktrinas“, dėl emocinių priežasčių atsisakyti sveikų santykių, atmesti sveikas mintis. Toks asmuo gali būti apsėstas depresinių minčių, kurios žeidžia jį patį ar kitus, gali būti susitelkęs į tariamą Dievo judėjimą ar kokį nors lyderį. Lygiai taip, vedini maniakiškų paskatų, persekiotojai persekioja įžymybes, o viso to tikslas – atkreipti dėmesį. Taip veikia emociškai sergantis, pernelyg į kažką susitelkęs asmuo.

Kalbant apibendrintai, žmonės, kurie šalinasi sveikų santykių ir sveiko mokymo, net įsispyrę laikosi, kad tik viskas būtų daroma pagal juos. Išoriškai jie gali pasirodyti dievoti, bet jų širdyje vyksta mūšis, nes jų asmeninis gyvenimas neatitinka išorinės dievotumo išvaizdos. Taigi jie įsivynioję dūmuose, susitelkę į žodžių karus, aktyviai ieško progos kažką pagauti dėl žodžio, kad tik galėtų su kuo nors kovoti. Tačiau visa tai, tik dūmų ekranas. Jie, tai dvasinės salos, naudojančios žodžių karus, kad nukreiptų kitų dėmesį, nuo tikrųjų savo problemų.

Šioje srityje, Dievas jiems aktyviai priešinasi. Nors Jis už juos, ir palaimins juos darbe ir gyvenime, apsaugos ir aprūpins, bet būtent šioje srityje, Jis pradėjo prieš juos mūšį – Jis priešinasi jiems. Šitiems žmonėms reikia pasiduoti, atsisakyti vidinės kovos, nusižeminti ir tyrai, visa širdimi, paklusti Dievui...

Šiandien baigiau limitą. Kitą kartą – išvados ir, kaip sveikieji gali padėti. Iki tada, palaiminimai,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu