Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Virtualus krikščionis. 2 dalis


John Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 19 d.,

Šiek tiek apie internetinę video Biblijos mokyklą - Senasis Testamentas I ir II, pamokos apie teisumą, atsiunčiame jums internetu, nėra testų, tai - investicijos į jūsų tikėjimą, Žodžio ir Viešpaties pažinimą. Kai užsiregistruojate, jūsų slaptažodis tinka visus metus, taigi jūs galite prisiderinti prie savo tvarkaraščio, bet ,kaip girdėjau iš studentų, pradėjus būna sunku sustoti! Kiekviena pamoka trunka apie 45-55 minutes, jos jūsų patogumui suskirstytos skyriais... skirtos investuoti į gilesnes Dievo dalykų studijas!

Praeitą savaitę...
...Aš pradėjau studijuoti, kaip atrodė 1 amžiaus krikščionis ir tai palyginau su tuo, ką šiandien mes vadiname krikščioniu. Grįžkime atgal savo prote į tą laiką, kai nebuvo pastatų vadinamų „bažnyčia“. Į tą laiką, kai tikintieji Jėšua (Jėzumi) buvo teisingai mokomi, kad Dievas daugiau negyvena šventykloje Jeruzalėje, bet dabar Jis gyvena kiekviename tikinčiajame, ir čia jūs atrandate Jo Artumą.

Jie buvo mokomi, jog jiems nereikia šaukti nei raudoti, kad atkreiptų Dievo dėmesį; Jis gyvena jų viduje. Jie yra taikoje su Dievu ir Jis su jais. Jie buvo mokomi, kad jiems nereikia patiems pakilti aukštyn, ar nuleisti Jo žemyn pas save: Jis gyvena juose ir yra taip arti, kaip jų kvėpavimas. (Rom 5:1-5; 10:6-10; Ef 2:4-7; Heb 12:22-24)

Jie buvo mokomi, kad įvairios Dievo asmenybės savybės yra matomos kiekvienoje gyvojoje šventykloje, ir įvairūs dalykai, kurie padaro kiekvieną asmenį unikaliu yra iš tiesų Dievo Dvasios pasireiškimas, kai jie vaikščioja su Juo ir praktikuoja Dievo Artumą savo gyvenime (1 Kor 3:16; 6:19; 12:5-7; Gal 5:22).

Šitos gyvosios Dievo šventyklos susitikdavo namuose su kitomis gyvosiomis šventyklomis, alkanos, ieškančios ir surandančios Jo Artumą savo tarpe. Kaip matome Rašte, krikščionis buvo Mesijo Jėšua mokinys, aktyviai besimokantis, aktyvus studentas, kuris buvo pasiruošęs nedelsiant pritaikyti, ką tik jis buvo iš Jo išmokęs.

Kultūrinis krikščionis?
Nebuvo tokio „kultūrinio krikščionio“; tu arba tikėjai ir gyvenai, arba ne.

Tos gyvosios šventyklos rūpinosi vienas kitu kaip jokie kiti graikų, romėnų ar žydų visuomenės sluoksniai. Jie rūpinosi, kad būtų patenkinti vieni kitų poreikiai, kartu įveikdavo gyvenimo sunkumus, sunkiai dirbo ir buvo sąžiningi. Nebuvo elgetaujančio krikščionio. Jei tu matei elgetaujantį gatvėje, tu žinojai, kad tai nebuvo krikščionis, nes krikščionys rūpinosi vieni kitais. Jie buvo žinomi dėl tarpusavio meilės.

Eiliniai žmonės
Lyderiai negyveno vilose, jie gyveno kaip visi kiti, susitikdavo namuose, kaip visi kiti, dauguma turėjo pastovius darbus, nors visą laiką tarnaujantys lyderiai priklausė nuo piniginių ir kitokių dovanų, iš kurių jie pragyveno. Ir tame dalyvaujantys žmonės žinojo, kad jie turi paramos tinklą, kuriame gali gauti pagalbą savo fiziniams, socialiniams ir dvasiniams poreikiams.

Kai jie susitikdavo, Dievas buvo jų tarpe. Ir ne tik tada: jie žinojo, kad jie nešioja Dievo Artumą savyje darbe, pramogose ir susirinkimuose su kitomis gyvosiomis šventyklomis.

Artumas
Aš dalinausi, kaip Dovydo širdis 51 psalmėje šaukė: „Nepatrauk manęs iš savo Artumo! Ne paimk Savo Šventosios Dvasios nuo manęs!“ Pirmojo amžiaus tikintieji buvo giliai įsitikinę, kad jie nešiojasi Dievo Artumą savyje.

Šiandien tai, ką mes vadiname krikščioniu, dažnai nesutinka su tuo, ką Raštas vadina krikščioniu. Pirmas dalykas, ko Paulius klausė 12 žmonių Efeze, kai jis juos susitiko, buvo tai: „Ar gavote Šventąją Dvasią, kai įtikėjote?“ Šventoji Dvasia YRA Dievo Artumas, Dievo buvimas žmogaus viduje. Dievo Artumas buvo jiems svarbiausias dalykas (Apd 19).

Virtualus krikščionis
Šiandien mes turime kultūrinius krikščionis. Jis gali pasakyti: „Na, mano mama lankė surinkimą, ir mano senelė, taigi ir aš savaime su krikščionis”. Arba: „Aš gimiau krikščioniu, turiu omeny, kad mama su tėte tikėjo, ir aš ėjau į krikščionišką mokyklą bei atrodo, kad aš tebetikiu, bet nelankau surinkimo (bažnyčios), nes ten, kur lankiausi buvau sužeistas, taigi aš turiu surinkimą kompiuteryje, per TV ir man gerai“.

Galbūt jie netgi lankė Biblijos mokyklą ar aukštesnio lygio sekmadieninę mokyklą - galbūt jie gyveno kaip pasaulis, rinkdamiesi krikščioniškus mokymus, kad pateisintų savo kaltes, arba galbūt tai Šventoji Dvasia juos traukė prie savęs, o jie laikėsi ištiestos rankos atstumu, o galbūt jie degė dėl Viešpaties kurį laiką, bet dabar tokios temperatūros kaip daržovė virtuvės lentynoje.

Kaip matome Naujojo Testamento puslapiuose nei vienas iš anksčiau paminėtų neatitinka su tuo, kaip Paulius apibūdina krikščionį. Juos aš vadinu virtualiais krikščionimis. Tradicinių surinkimų pastoriai galėtų juos priskirti tokiai grupei, kuri vadinasi „dreifuotojai“, tokiems tikintiesiems, kurie niekur nesilanko, bet kartu visur lankosi. Bet virtualus krikščionis gali taip pat būti toks, kuris niekada neįkelia kojos į surinkimą ir nesidomi, kokios naujovės tą mėnesį ar kas atvyksta.

Virtualus krikščionis yra tikintis Jėzumi, bet jo apibūdinimas skiriasi nuo to, kaip jį nusako Raštas. Pirmojo amžiaus mokiniai buvo sujungti kaip šeima ir bendruomenė su tikinčiųjų tinklu vietiniame ir tarptautiniame lygyje, siekė Dievo Artumo vienas kitame ir diena iš dienos tikslingai augo Kristuje.

Šiandienos virtualus krikščionis neturi ryšių, tik neasmenines priemones, dažnai galvoja, kad žinios yra tas pat kaip ir branda, ir neturi jokių išorinių požymių, kad nori augti kaip asmuo, arba kaip asmuo Kristuje. Jie galbūt net gali būti laimingi būdami vieniši savo tikėjime, bet tai ne toks tikėjimas, kuri apibūdina Naujasis Testamentas – toks mano požiūris.

Aš turiu galvoje, kad virtualus krikščionis ieško Dievo Artumo įvairiais būdais – ypatingas kalbėtojas surinkime, ypatinga muzika, sezono tema, kompiuteris, numylėtos doktrinos, netgi nori Artumo pasilikdami savo baimėse ir įsižeidimuose – jie ieško visur Jo Artumo, bet ne ten, kur ieškojo Naujojo Testamento tikintieji.

Dievo Artumo – kartu su kitais mažose grupėse susirenkančiose namuose.

Bet yra pagalba virtualaus krikščionio širdžiai bei sielai ir žmonėms, kurie juos myli.... kitą savaitę
Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis

Malonės apreiškimas


John Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 21 d.,

Brangūs draugai,

Pradėdami šį mėnesį norime išsiųsti mėnesinį naujienlaiškį savo draugams ir partneriams visame pasaulyje, siunčiamą elektroniniu paštu apytiksliai kiekvieno mėnesio trečią pirmadienį.

Jeigu užsiprenumeravote mano savaitės mintis, jūs esate įtraukti į šio pirmo e-naujienlaiškio gavėjų sąrašą. Norėdami jo atsisakyti taip pat, kaip ir savaitės minčių, ar pakeisti elektroninio pašto informaciją, tiesiog paspauskite nuorodą dokumento apačioje.

Vietoj didelių pamokymų daugumoje e-naujienlaiškių rasite kai kuriuos mano gautus pranašiškus žodžius, trumpus pamąstymus įvairiomis temomis, kelionių ir susirinkimų informaciją, „Surinkimo be sienų“ (Church Without Walls) puslapio atnaujinimus, draugų ir šio tinklo namų surinkimų liudijimus, ir daugiau.

Pranašiškai: Savo dvasioje jaučiu rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais įvyksiantį ekonominės baimės pasireiškimą. Spalio mėnesį taip pat bus juntamos šio pasireiškimo pasekmės – tiesiog reikia melstis ir stebėti, kas vyksta.

Visuomet prisiminkite, kad Dievo Žodis nesikeičia, o tai reiškia, kad Mato Evangelijos 6 skyrius vis dar galioja - jei ieškome Jo ir Jo teisumo, viskas, ko mums reikia, bus suteikta. Taipogi laiške Filipiečiams 4:19 parašyta, kad Jis patenkina visas mūsų reikmes iš Savo šlovės turtų. Jis aprūpina mus ne atsižvelgdamas į ekonominę padėtį, bet iš Savo šlovės turtų. Kokia ramybė!

Pranašiška įžvalga: Ateinančiomis dienomis daugelis Kristaus kūno narių išmoks naujų aspektų asmeninėje kelionėje su Viešpačiu. Susiejant tai su aprūpinimu, turime suprasti, kad malonė veikia pagal laikus, o ne sekundes.

Sukūręs žemę, Viešpats tarė, kad saulė, mėnulis ir žvaigždės atskirs dieną nuo nakties ir bus ženklai laikams, dienoms ir metams žymėti (Pr 1:14).

Jis vis dar veikia tuo pačiu būdu – ne pagal „Viešpatie, mums to reikia tučtuojau“ principą, bet labiau pagal šį - „man to reikia šiame laikotarpyje, Viešpatie“.

Pavyzdžiui: Moteris, kuri kirpdavo man plaukus uždarė savo saloną. Tai yra ypač svarbu, nes aš pasiėmiau Chris, mūsų vyriausią sūnų, kuris yra neįgalus ir būdamas 32 metų amžiaus, protiškai yra kaip keturmetis. Taigi, staiga turiu surasti vietą prieinamą neįgaliesiems, su personalu, norinčiu kirpti judančius klientus (Chris nuolat kalba plaukų kirpimo metu ir ne visada būna ramus).

Žinant, kad 2 Petro laiške 1:3-4 sakoma, kad VISI dalykai susiję su gyvenimu (aprūpinimas) ir dievotumu (ko man reikia augimui Jame) man jau buvo suteikti, aš laukiu malonės... mąstydamas, kur Tėvas ją suteikė.

Tokiais laikotarpiais kaip šis, aš tiesiog laikau akis ir ausis atvertas, svarstau apie viską ir laukiu. Aš pagalvojau apie kitą vietą mieste, bet ji man pasirodė gana moteriška, ten siūlė įdegį ir panašiai, taigi tai nebuvo vieta man ir Chris.

Mano plaukai ilgėjo ir aš pasakiau Tėvui, kad man reikia surasti vietą, bet aš tiesiog tai laikiau savyje, laukdamas pasireiškiančios malonės.

Praeitą savaitę „atsitiktinai“ aš lankiausi vietiniame mėsainių/ ledų restorane ir šalia manęs esanti ponia kalbėjosi su paaugliu vaikinu už prekystalio, gaminančiu pieno kokteilius ir pan. Jis pasakė, kad jam reikia apsikirpti, ir ši moteris papasakojo apie kirpyklą, pritaikytą labiau vyrams nei moterims, kaip ją rasti ir pan.

Aš paklausinėjau jos šiek tiek daugiau. Jos nuomone tai buvo tobula vieta man ir Chris. Vakar aš ten nuvykau įsitikinęs, kad malonė yra paruošta. Žinoma, vieta yra prieinama neįgaliesiems, o pasirodo, kad kirpyklos savininkės mama dirba toje pačioje namų grupės kompanijoje, kurioje gyvena Chris! Taigi, ji išlieka rami kirpdama plaukus judantiems asmenis ir jaučiasi patogiai su neįgaliais žmonėmis. Ji tobulai susitvarkė ir su mano plaukais... Ačiū, Tėve, už malonės apreiškimą.

Kitas pavyzdys: Apaštalų darbų 16:6 Paulius keliauja iš rytų į vakarus (iš dešinės į kairę žemėlapyje) per dabartinę Turkijos tautą, bandydamas pasukti kairėn ir nuvykti iki pakrantės. Du kartus, 6 ir 7 eilutėse parašyta, kad Šventoji Dvasia neleido jiems eiti ta kryptimi. Tai vyksta, kai išgirsti „ne“ arba tavo planai nesuveikia, tačiau Viešpats dar neapreiškė, kur Jis nori, kad tu eitum ir ką darytum. Liūdna, kai Jis sako „ne“, bet nesuteikia papildomos informacijos!

Todėl Paulius ir jo grupė padarė tai, ką jie žinojo, kad turi padaryti, tai yra tęsti ėjimą kryptimi, kuria jie buvo nukreipti. Realybėje jie elgėsi teisingai, laukdami apreiškiamos malonės. Galiausiai, 8 eilutėje jie pasiekė Troją, o tai buvo šalies pabaiga – jie keliavo per visą Turkiją, negalėdami pasukti kairėn keliu vedančiu pakrantės link – ir jie atėjo visą šį kelią į vietą, kur nebėra daugiau žemės.
Tai buvo ta naktis, kai Paulius regėjime/ dvasiniame sapne pamatė žmogų iš Makedonijos Graikijoje, prašantį ateiti pas juos, ką jie suprato kaip Viešpaties apreikštą malonę. Abu atvejai yra pavyzdžiai aprūpinimo iš malonės, laukiant kuomet malonė bus apreikšta. Aprūpinimas jau buvo ten, tiesiog reikėjo leisti jam pasireikšti, paliekant tai Tėvo rankose iki laiko, iki sezono.

Tai yra tai, ką aš vadinu veikimu pagal laikus, o ne sekundes. Kuomet mes gyvename Dievo laikuose, mes randame aprūpinimą tiesiog įeidami į tai, ką Jis jau parūpino... Barbara ir aš taip gyvenome visą savo gyvenimą, bet daugelis krikščionių įpratę veržtis, brautis, klaidingai mąstydami, jog Tėvas nori, kad mes būtume tokie – tai nėra nei tikėjimas, nei malonė. Išmok gyventi Dievo laikuose ir leisti Jam apreikšti Savo aprūpinimą ir kryptį. Ateinančiais laikais ši žinia taps daug realesnė daugeliui Kristaus kūno narių.

Keletas artėjančių kelionių:
Birželis - Phoenix, Arizona, birželio 1-3, kontaktinis asmuo James at:jb4re@cox.net

Rugsėjis – Barbara ir aš keliausime į Vilnių, Lietuvą, kur rugsėjo 7-9 d. įvyks 2-oji konferencija. Praeitais metais Viešpats tikrai pripildė susirinkimus Savo buvimu, palaimino visos savaitės turtingumu – bendravimu stovykloje, maistu, mokymu – tiesiog savaitė buvo pilna dvasinių dalykų.

Aš taipogi drąsinu jus investuoti į save per mūsų tiesioginę video Biblijos mokyklą. Pamokos suteiks jums subalansuotą Viešpaties pažinimą ir jūs galėsite matyti nuoseklumą ir darnumą tarp Senojo ir Naujojo Testamentų, geriau suprasti Jėzaus mokymą ir užpildyti visas spragas. Žemiau yra 2 naujos šio mėnesio CD/mp3 serijos šiam mėnesiui. Kiekviena CD serija kainuoja $12 paštu.

Naujos CD/mp3 serijos:
Tūkstantmetis: Ko tikėtis iš 1.000 metų
Ką mes norėtume nuveikti per tą 1.000 metų? Koks bus žemės klimatas? Kokie geologiniai pasikeitimai įvyks planetoje? Ką reiškia, kad velnias bus surištas tūkstančiui metų? Ar žmonės gims tuo laiku? Ar žmonės galės atmesti Jėzaus karaliavimą? Kodėl šėtonas bus paleistas tų metų pabaigoje? Kaip žemė bus politiškai struktūrizuota su Jėzumi kaip Karaliumi? Šie ir daug daugiau klausimų yra atsakomi šioje įdomioje serijoje apie ateinantį kitą amžių.
Subalansuotas Biblijinis klestėjimas 2. Trys dalykai, kurių Jėzus mokė apie tai, ką jūs galite daryti su pinigais
Tęsiu šią trijų dalių seriją šį mėnesį:
Viename iš Jėzaus palyginimų yra paslėpti raktai, parodantys kaip pasiekti balansą tarp Dievo valios ir mūsų asmeninių galimybių elgiantis su pinigais ir kuriant ateities planus. Kiek priklauso nuo Jo ir kiek nuo mano sugebėjimų ir mano sprendimų? Sprendimų priėmimas dėl studijavimo ir mokymosi; investavimas ar laukimas „didelio“ stebuklo, kuris pakeis viską; šis darbas ar kaip įgyvendinti Dievo inspiruotą idėją rinkoje – kaip apibrėžti, kur Viešpats jus veda? Ši serija padės jums sužinoti ko Viešpats tikisi, kuomet išmoksite apie 3 dalykus, kurių Jėzus mokė apie tai, ką jūs galite daryti su pinigais.

Ačiū už jūsų paramą. Jūsų maldos ir finansinės dovanos padeda mums judėti pirmyn. Meldžiuosi už jūsų maldos poreikius, kuriuos mums atsiunčiate grįžtančiame laiške – palaikau jus, kaip ir jūs palaikote mus.

Palaiminimai, John

2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Virtualus krikščionis. 1 dalis


John Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 12 d.,

Vertingiausias dalykas, kurį mes turime šitoje dangaus pusėje: Jo Artumas
Kai Dovydo nuodėmė su Batšeba buvo atskleista, jis atgailavo ir iš skausmu persmelktos širdies parašė 51 psalmę. Kaip daugelis psalmių ji, tarytum supynės, sudaryta iš dviejų dalių, kurias sujungia centrinė ašis.

Ta centrinė ašis – tai Dovydo širdies šauksmas 11 eilutėje: „Neatstumk manęs nuo savo Artumo (Buvimo) ir savo Šventos Dvasios neatimk nuo manęs“ (vertimas iš KJV). Tai apibendrina visa, ką jis nori pasakyti šioje psalmėje, jo širdies šauksmas Dievui - tai centrinė ašis apie kurią sukasi visa kita: aš noriu Tavo Artumo ir Dvasios labiau už viską!

Labiau nei savo muzikines dovanas, labiau nei savo valdomą karalystę, labiau nei savo šeimą, Dovydas vertina Dievo Artumą savo gyvenime, ir štai kodėl ši atgailos psalmė sukasi apie jo širdies šauksmą.

Tai Senojo Testamento malda. Mūsų dienomis, mes esame atgimę iš Dvasios ir Šventoji Dvasia nepalieka mūsų net kai mes nusidedame, tačiau Dovydo širdies šauksmas tebetinka tiems, kurie myli Jo Artumą labiau už patį gyvenimą! Nepatrauk nuo manęs Savo Artumo! Aš vertinu Tavo Artumą manyje labiau už viską!

Sudarykime du stulpelius
Jeigu jūs viename stulpelyje išvardysite pirmojo amžiaus krikščionio savybes, o kitame savybių sąrašą, kaip mes šiandien apibūdiname krikščionį, pastebėsime daugybę skirtumų.

Tarp savybių, kurias jūs surasite ankstyvajame surinkime atrasite tai, kad krikščionys puoselėjo Viešpaties Artumą: Jo Artumą kituose tikinčiuosiuose, su kuriais jie bendravo ir buvo vienoje bendruomenėje. Jo Artumas pasireiškė, kai jie duodavo vienas kitam, kaip Dievo rankos žemėje, kad būtų patenkinti visų materialiniai poreikiai. Jo Artumas buvo matomas stebukluose, kurie vyko per žmones, su kuriais jie bendravo, Jo Artumas buvo kai jie mokė Žodžio, ir buvo matomas, kai dalinosi apie Mesiją su kitomis gyvomis šventyklomis namų susirinkimuose.

Ankstyvasis surinkimas suvokė nuostabią tiesą, kad Mesijas gyvena kiekviename tikinčiajame, bet ne pastate, padarydamas kiekvieną tikintįjį gyvąja Dievo šventykla. Jie mylėjo Jo Artumą vienas kitame, taigi jie susitikdavo namuose, nes pats Dievas įkūrė namus ir šeimą, ir išlaikydami savo namus, jie gyveno su tikėjimo žmonėmis kaip bendruomenė ir šeima. Jų susirinkimai būdavo neoficialūs, vykdavo namuose ir būdavo pažymėti Dievo Artumo garbinime, tai buvo mokymo ir dalinimosi, maldos ir praktinių poreikių susirinkimai tarp draugiškų mokinių.

Dievo Artumas jų gyvenimuose buvo pirmas ir svarbiausias dalykas. Jie buvo priklausomi nuo Jo Artumo, kuris pasireikšdavo per kitus tikinčiuosius, su kuriais jie draugavo.

Įrodymas, kad esi krikščionis
Jei tu būtum šiandien suimtas dėl to, kad esi krikščionis, ar būtų pakankamai įrodymų tave tuo apkaltinti? Ar jie pasinaudotų kaip įrodymą tavo surinkimo lankymą? Ne taip kaip visų tikėjimų žmonės, kurie eina į pastatus vadinamus šventyklomis ir bažnyčiomis, surinkimo lankymas nėra įrodymas, kad esi krikščionis, lygiai taip pat kaip sveikatingumo klubo lankymas nepadaro tavęs profesionaliu atletu.

Ar jie įsigilintų į tavo finansines sąskaitas, kad pamatytų, kiek tu duodi? Statistika rodo, kad netikintys duoda tiek pat labdarai ir bažnyčioms kaip ir tikintys, taigi šitai negali įrodyti, kad tu krikščionis. Ar jie pasiremtų jūsų žodžiu, kad jūs tikite Jėšua (Jėzumi)? Gal būt, bet ar tas Jėšua yra tik pranašas, kaip tiki musulmonai? Ar tas Jėšua tik istorinė asmenybė? Pirmo kurso teisės studentas gali atmesti šituos įrodymus per sekundę.

2.000 metų patyrimas rodo, jog valdžios naudodavo kitų žmonių liudijimus, kad įrodytų, jog asmuo yra krikščionis. Ne jų lankomumas, ne davimas, ne tik jų tikėjimo išpažinimas, bet valdžios naudojo žmonių, kurie su jais bendravo liudijimus, kad patvirtintų kaltinimą.

Virtualus krikščionis
Tradicinis surinkimas moko teisumo, ir tai yra gerai. Tačiau, nors teisumas įgyjamas per tikėjimą Mesiju, jis patvirtinamas tik per santykius. Štai kodėl valdžios tam, kad apkaltintų, per amžius naudojo žmonių, kurie pažįsta krikščionį liudijimus, nes tikri Jėšua mokiniai bendravo ir draugavo su kitais tikinčiaisiais, o kai kurie netgi juos išduodavo.

Jeigu jūs pašalinsite iš asmens gyvenimo santykius su kitais mokiniais, jūs turėsite žmogų, kuris sako, kad yra krikščionis, bet tam nėra įrodymo. Jūs turėsite virtualų krikščionį. Aš pateikiu kelis žodžio „virtualus“ apibrėžimus.

  1. Esantis arba išplaukiantis kaip padarinys, bet ne iš tikrųjų, be konkrečios formos ar pavadinimo.
  2. Egzistuojantis prote, ypatingai kaip vaizduotės vaisius.
  3. Kompiuterinių mokslų sukurtas, modeliuojamas arba vykdomas kompiuteryje, arba kompiuteriniame tinkle.

Iš Bing.com
  1. Kažkas esantis praktikoje; kažkas veikiantis, netgi jei ne realybėje arba neatitinkantis bendrai pripažinto termino apibrėžimo.
  2. Sukurtas kompiuterio; modeliuojamas kompiuteriu dėl ekonominių priežasčių, patogumo ar pasirodymo.
  3. Spėjamas; apibūdina dalelę, kurios buvimą reikia paaiškinti stebint reiškinį, bet jis nėra įrodytas ar tiesiogiai stebimas.

Kaip aš sakiau; skyrius ir eilutė viename stulpelyje, o mūsų Bažnyčionybės kultūra - kitame
Pradžioje, kai aš atgimiau, mes žinojome, kas buvo tikrieji Jėšua mokiniai, nes kartu siekėme Dievo Artumo mūsų namų susirinkimuose, mūsų tarpusavio santykiuose vienas su kitu, kai sutikdavome sunkumus, asmeniniame gyvenime – visos idėjos, mintys, įpročiai sulenkdavo savo kelius prieš Viešpaties Artumą, nes mes neleisdavome niekam įsiterpti tarp Jo mumyse ir mūsų.

Bet šiandien asmuo yra vadinamas „gimusiu iš aukšto“ tuomet, kai jis pakėlė ranką susirinkimo metu visų akims esant užmerktoms, arba kažkas vadinamas krikščioniu, netgi jei galbūt yra pasileidęs, nesąžiningas versle, gyvena taip, kad neatskirsi nuo netikinčio, ar tiesiog plūduriuoja kaip dvasinė sala.

51 psalmėje atrandame kelis raktus virtualiam krikščioniui apibūdinti, bet apie tai kitą savaitę...


Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

Žaidimas su piktžolėmis / Pranašiškas žodis. 3 dalis


John Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 5 d.,

Paskutinė aplankymo dalis
Praeitą savaitę aš rašiau apie 7 elementus, ką kalbėjo Viešpats apie Kristaus kūną aplankymo metu.

Tai buvo neįprastas aplankymas, tokį aš teturėjau vieną kartą, kuomet Jis man pateikė istorijos pamoką. Tai buvo 1992 m., kuomet Jis man pasakė šituos dalykus apie tą laiką, kai aš atgimiau (1974 m.): „... tai, ką jūs vadinate charizmatiniu prabudimu, tai laikas, kai Mano žmonės išėjo iš denominacijų, nes jų poreikiai nebuvo atsakomi. Jūs susitikdavote namų susirinkimuose, maldos grupėse, Biblijos mokyklose, tada greitai (įvairūs) tarnavimai pradėjo Biblijos mokyklas, kurios ruošė lyderius, ir tai buvo priežastimi daugelio surinkimų gimimo“ (tu esi šitų surinkimų produktas).

Bet dabar daugelis šitų surinkimų tapo sustabarėję, nelankstūs, siekiantys savo tikslų, tokiais kaip ir tos denominacijos, kurios buvo prieš juos, ir daug žmonių išeis iš jų dideliais kiekiais, ir tu išgirsi apie namų surinkimus, maldos surinkimus, namų Biblijos mokyklas ir pan., nes anie surinkimai daugiau neatsako į Mano žmonių poreikius...“

Šias metais
Taigi, šiais metais Jis vėl sugrįžo į tą pradžią, kai aš buvau išgelbėtas: „Kai tu pirmą kartą atėjai pas Mane ir Tėvą, nebuvo jokių pagalbinių resursų, kuriais galėtum pasinaudoti, susidurdamas su gyvenimo problemomis. Kai tau reikėjo sutvarkyti santykius su savo žemišku tėvu, tai buvo tik tarp mūsų. Nebuvo konferencijų apie tai, kaip atleisti, jokių internetinių resursų apie kitų žmonių nuomones, jokių knygų dėl tavo specifinės situacijos, pasiskaityti ką kiti sako apie šį specifinį poreikį – mes ėjome per tai kartu ir Aš labai vertinu tas dienas“.

Ar prisimeni koks tai buvo didelis įvykis, kai tavo mieste atsirado pirmas krikščioniškas knygynas? O po to, kai atsidarė antras knygynas vakarinėje miesto dalyje, kaip tu buvai sujaudintas? Šiandien Mano žmonės turi daugybę resursų iš ko mokytis, nuomonių ir mokymų beveik apie kiekvieną savo širdies troškimą, ir daugelis bėgioja iš vienos vietos į kitą – visur, tik ne pas Mane ir ne prie Mano Žodžio.“

Tie punktai (žiūrėti praeitos „Savaitės Mintis“) yra kvietimas Mano žmonėms sugrįžti pas Mane ir Tėvą, atmeskite visus nukrypimus, nuomones bei mokymus, kurie nukreipia jus vienu ar kitu keliu, ir tuomet sugrįžkite pas Mane. Jie žino apie Mane, bet jie yra dvasiniai kūdikiai, nors pripildę savo protus daugybe žinių“.

Jie neturi tų žinių, kurių jiems reikėtų, ir daugelis nieko nežino taip, kaip turėtų žinoti, nors jų svarbiausias prioritetas turėtų būti – pažinti Mane. Tie, kurie turėtų būti dvasine prasme suaugę žmonės, pasilieka dvasiniais kūdikiais Manyje, nes jie pripildė savo gyvenimus kitų žmonių balsais, užuot taikę Mano Žodį savo mintims ir gyvenimui“.

Šitie žmonės, bus labiausiai sužeisti artėjančiomis dienomis. Tie, kurie mano, kad pažįsta Mane, kurie mano, kad pažįsta Tėvą, kurie mano, kad žino, kas tai yra tikėjimas, nors jie žino daugiau apie Mus, negu iš tiesų pažįsta Mus. Jų formulės žlugs. Neteisingi mokymai patirs nesėkmę. Nors kai kurie jau atmetė tuos dalykus, nes turi gilų troškimą savo dvasioje pažinti Mane, ir daugelis, kurie to ieško, suras“.

Klausyk, ką Dvasia sako surinkimams. Mesk šalin tuos dalykus ir ateik pas Mane, praleiskime laiką kartu, kad pažintume Tėvą, skirk laiką bendravimui su Šventąja Dvasia, surask savo atsakymus Manyje ir Mano Žodyje, o ne daugelyje nukrypimų, kurie skirti tik tam, kad pripildytų tavo protą galimybėmis ir klaidomis, nuomonėmis ir formulėmis. Eikime kartu įveikdami gyvenimo problemas, tada tu tapsi stiprus Manyje ir vaikščiosi su Manimi savo gyvenime...“

Mano nuklydimai
Kai Jis kalbėjo, Jis buvo labai maloningas ir nepaminėjo to, nors tikrai apie tai žinojo, būtent to laiko, kai siekiau būti pakrikštytas Šventąja Dvasia ir buvau kaltas būtent dėl tų pačių dalykų, apie kuriuos Jis kalbėjo!

Aš skaičiau Žodį, bet taip pat skaičiau daugybę knygų tomis pačiomis temomis ir tai vertė mane tęsti ieškojimą. Tai tęsėsi tol, kol mūsų draugai Janny ir Vic pakvietė mane ir Barbarą nuvykti į kaimą. Ten mes suradome tinkamą vietą pievoje, atsisėdome ratu ir jie meldėsi, kad mes galėtume priimti. Mano galva buvo taip smarkiai pripildyta kitų žmonių žodžių, kad sunku buvo išgirsti, ką man kalba Dvasia, kuri vedė mane į krikštą Šventąja Dvasia (daugelis turi šiandien šitą problemą).

Galiausiai, Janny pasakė: „Džoni (ji iki dabar yra vienintelis asmuo pasaulyje, kuris mane taip vadina), jei tu nutildysi savo mintis ir ilsėsiesi, tu atrasi, kad iš tavo dvasios į tavo mintis kyla skiemenys, junginiai ir žodžiai, kai tai suprasi ir pajusi, paimk tai ir kalbėk tikėjimu, nes tai Šventoji Dvasia duoda tau tą kalbą. Velnias sakys tau, kad tai iš tavęs, bet Žodis sako: „Dvasia jiems davė prabilti“, taigi tu turi kalbėti tai tikėjimu“.

Aš buvau nuvestas į šoną nuo to, ką kiti kalbėjo šia tema apie Viešpatį, todėl šiek tiek užruko, kol atidėjau šalin tuos kitus balsus, kad išgirsčiau švelnų balsą, kuris siūlė tuos ir kitus garsų junginius... bet aš tai padariau, ir ta diena pakeitė mano gyvenimą“.

Išvada
Dabar laikas, kai mes kviečiami savanoriškai atidėti šalin visus tuos balsus – neatmesti kompiuterio ir knygų, bet pradėti atsirinkti ir disciplinuoti ką ir iš kokio šaltinio mes gauname, ir mokytis kaip tvarkytis su gyvenimo problemomis vienumoje SU Viešpačiu ir savimi drauge.

Daugelis krikščionių užaugo išmokyti, kad mega surinkimas turi visus atsakymus kaip ir mega parduotuvė turi visus produktus, kokių mums tik reikia gyvenime. Kiti buvo išlavinti lankyti konferencijas ar mokytis iš kurio tai mokytojo, ir daugelis dabar yra išlavinti klausyti ir stebėti viską kas tik įmanoma.

Bet Viešpats sako, kad ateinančiomis dienomis, tiems, kurie nepažįsta Jo ir nežino, kaip gauti atsakymus tiesiai iš Jo, bus sunku. Jie supras, kad jie turi žinių apie JĮ, bet iš tiesų Jo nepažįsta. Dabar yra laikas atidėti kitus balsus ir susitelkti tam, kad pažintum Dievą.

Jis kviečia mus pažinti JĮ
Lai mūsų širdyje randa atgarsį apaštalo Pauliaus žodžiai, kuris nepaisant savo didžio išsilavinimo, dvasinių patyrimų, nepaisant draugystės su didžias apaštalais, kurie tris metus vaikščiojo su Jėšua, pasakė, kad jo širdies svarbiausias siekinys:

Aš užsibrėžiau tikslą pažinti Jį ir kasdien vis giliau žengti į Jo artumą, kasdien vis aiškiau suvokdamas, atpažindamas ir suprasdamas Jo Asmenybės stebuklą tam, kad pažinčiau Jo galybę sklindančią iš prisikėlimo, kuri apima visus tikinčiuosius ir tam, kad dalinčiausi jo kentėjimais ir dvasioje galutinai būčiau perkeistas į Jo panašumą, suaugčiau su Jo mirtimi...“ (Fil 3:10, išplėstinis vertimas).

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Žaidimas su piktžolėmis / Pranašiškas žodis. 2 dalis


John Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 28 d.,

Prioritetų pakeitimas
Praeitą savaitę aš rašiau apie žaidimą su piktžolėmis, tai buvo įvadas į Viešpaties aplankymo aprašymą, kurį aš patyriau vasario mėnesį. Kai Jis man pasirodo, Jis paprastai kalba apie tai, ką Jis daro Kristaus kūne. Šis aplankymas nebuvo išimtis. Tačiau jis skyrėsi nuo kitų paskutiniųjų tuo, kaip Jis kalbėjo apie Savo kūną.

Jei tu perskaitei žinią 7 surinkimams Apreiškimo Jonui knygos 2 ir 3 skyriuose, tu žinai, ką kiekvienam iš jų pasakė Viešpats. „Tas, kuris turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako surinkimams“, kiekvienos žinios pradžioje arba pabaigoje yra pažadas „tam, kuris nugalės“.

Kiekviena iš 7 žinių yra skirtinga, nes skiriama Kristaus kūnui skirtinguose miestuose. Todėl kiekviena žinia taikoma būtent to miesto žmonėms, nors kita vertus, knyga, kurią mes vadiname Apreiškimo knyga, buvo nukopijuota ir skaitoma viso Kristaus kūno visame pasaulyje, žinoma ir mūsų.

Todėl kiekviena žinia taip pat yra skirta visam Kristaus kūnui.

Šeima pagal pasirinkimą
Kaip su visomis pranašiškomis žiniomis, kurias jie gavo ir pagal kurias savanoriškai elgėsi, tiems, kurie tikrai turi ausis klausyti, ką Dvasia kalba. Kitiems, ši žinia yra tik plazdenimas vėjyje.

Kai Viešpats pasirodė man, Jis kalbėjo apie labai rimtą laiką, dabar skirtą Kristaus kūnui. Tie, kurie sekė, ką jau Dvasia kalbėjo, atpažins tai. Viešpats kalbėjo Savo kūnui augti, atmesti vaikiškus dalykus, tapti panašiais į Kristų, ir viską nukreipti į vienybę tikrų mokinių kūne, kokio pasaulis nematė nuo Apaštalų darbų. Tai galutinė išvada 7 punktų, kuriuos Jis man pasakė vasario mėnesį – vienybė Kristaus kūne, kokios pasaulis nematė nuo Apaštalų darbų knygos laikų.

Septyni elementai
Štai tie 7 dalykai, apie kuriuos Jis man kalbėjo:
1) Nustatyti prioritetus gyvenime nukreiptus į brandą Jame. Kai mes nustatome prioritetus gyvenime, dalykai, kurie anksčiau buvo nereikšmingi, dabar tampa svarbiais ir tie, kuriems mes atiduodavome save, dabar atkrenta šalin. Kai aš buvau vaikas, aš žaidžiau su vaikiškais žaislais. Kai tapau suaugusiu, aš atidėjau juos šalin – daugiau nemaniau, kad dvasinės piktžolės yra vertos dėmesio.

Tai reiškia, daugiau neatmesti krikščioniškų ryšių. Daugiau neatmesti žmonių iš mūsų gyvenimų, nes mes nesutinkame su jais, ar jie nedaro tai, ką mes norime, kad jie darytų, ar jie pakeičia surinkimus. Tai reiškia, kad tai, ką pasakė Jėšua, tampa dalyku Nr.1 mūsų gyvenime, taigi mes nesilaikome nuoskaudų ir nepasitenkinimų – daugiau mes nebegalime leisti sau tokios prabangos.

2) Mūsų broliai ir sesės Viešpatyje yra mūsų šeima, kurią pasirinkome. Broliai ir sesės, su kuriais mes bendraujame kiekvieną savaitę, tampa mūsų šeima. Ypač namų surinkime. Kai žmonės tampa šeima (tu gali pasirinkti savo draugus, bet tu turi mylėti savo šeimą) jie tampa svarbesniais mūsų gyvenime. Jei mes turime įprastos veiklos, o sesei ar broliui Viešpatyje reikia pagalbos nuvykti pas gydytoją, šeima pakeičia savo įprastinius planus, kad padėtų šeimos nariui, nes jie YRA šeima. Mes investuojame laiką į vienas kito gyvenimą – susitinkame priešpiečių metu, vakarienei su šeima, kurią pasirinkome. Kaip atrodytų tavo gyvenimas, jeigu tu padarei savo artimiausius krikščionis draugus savo šeima pagal pasirinkimą?

3) Pogrindinė ekonomika kūne, kai mes rūpinamės vienas kitu praktiškais būdais kiekvieną dieną. Pogrindinė ekonomika – tai reiškia pogrindinė. Žemiau visokio eismo ir žmonių bėgiojančių šen ir ten, yra grupė tikinčiųjų, kurie padeda savo broliams ir sesėms Viešpatyje: aš buvau nuogas, alkanas, ištroškęs, ligonis, kalėjime... ir jūs aprengėte, pamaitinote, davėte atsigerti, aplankėte... nepastebimai rūpinasi vieni kitais, niekas to nemato, tik žmonės Viešpatyje.

4) Tikėjimo paprastumas; Daugiau jokių formulių, bet vietoj to tikras pažinimas ir vaikščiojimas su Viešpačiu, daugiau jokių atsitraukimų, kai susitelkiama į tą ar kitą specialų mokymą ar paskutinį ir šauniausią dalyką krikščioniškame pasaulyje. Tikėjimo paprastumas. Atmesti viską, kas padaro tikėjimą sudėtingu. Nesivaikykite dvasinių vaivorykščių ir drugelių. Žmonės pagal prigimtį geriau sieks stebuklo, nei darys sunkų darbą, priimdami sunkius sprendimus, sutikdami aplinkybes ir pripažindami, kad jie klydo ir jiems reikia pagalbos išlipti iš duobės, kurią patys sau išsikasė. Daug lengviau suversti kaltę Dievui ar velniui, ar dar kam nors, bet paprastas tikėjimas sako – man tik reikia augti Kristuje, tai mano prioritetas Nr.1 ir man nesvarbu, kas yra teisus ar neteisus. Aš turiu būti toks kaip Jėšua.

5) Tyrumas; nenaudoti Dievo malonės, kaip leidimo nusidėti, bet kaip įgalinimą gyventi šventai. Palaiminti tyraširdžiai, nes jie matys Dievą. Dvasia prašo mūsų išvalyti mūsų gyvenimą, bet tai tik tada gali būti padaryta, kai visi dega troškimu pamatyti Dievą – matyti Jį mumyse, mūsų gyvenime, mūsų aplinkybėse, pažinti Jį.

6) Be baimės; nesielgti ir nereaguoti iš baimės, kas bus, bet judėti per gyvenimo įvykius paprastame ir nuoširdžiame tikėjime, šeimoje ir bendruomenėje tikinčiųjų, darydami gera ir augdami Jame. Jis pasakė man, kad daug Jo žmonių iškrypsta iš kelio dėl baimės skaitydami apie įvykius pasaulyje, užuot pasimokę kaip gauti informaciją be pridėtos baimės dvasios. Tai buvo vienas Jo svarbiausių punktų – nedaryti dalykų iš baimės, apdairumui – taip, baimei – ne.

7) Susitelkę; sąmoningai atmesti tikėjimo nukrypimus ir pasaulio pramogas, sutelkti savo gyvenimus į Jį ir tuos mokinius aplink mus, kurie yra tame pačiame dvasiniame lygmenyje, kaip ir mes. Mūsų tikslas turi būti susitelkimas būti tokiu kaip Jis. Tai reiškia, kad bet kas, kas tave gundo išsiaukštinti patį save, turi būti atmesta šalin. Mes turime vaikščioti šviesoje to, ką mes turime, ir nepergyventi dėl kitų žmonių dvasinio vaikščiojimo – tai jau jų istorija prieš JĮ.

Tai tokie 7 dalykai, apie kuriuos Jis kalbėjo, tu gal būt anksčiau kažką girdėjai apie tai iš šių temų...

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Žaidimas su piktžolėmis. 1 dalis


John Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 21 d.,

Vieną pavasarį, kai aš buvau dar mažas berniukas, mes žaidėme kieme su kaimynų vaikais ir žolėje radome dobilų bei kiaulpienių, nutarėme priskinti jų ir padovanoti savo mamoms.

Vėliau, kai mes vėl susitikome, vienas kitam papasakojome, kaip gavusios puokštes mūsų mamos buvo sujaudintos. Vienos pamerkė jas į vazą, kitos – padėjo ant pietų stalo. Mes tada labai tuo didžiavomės!

Mes nuskindavome kiaulpienes su ilgais kotais ir pindavome vainikus, arba rinkdavome dobilus tik tam, kad išsiurbtume saldų nektarą, taip darėme ir su kitomis žolėmis… koks tai buvo lobis 6 metų vaikui!

Kai užaugi, ta pati pievute pilna kiaulpienių ir dobilų atrodo kaip prižėlusi piktžolių. Bet mes tuomet to nežinojome, mums reikėjo subręsti, kad pamatytume kitą perspektyvą.

Kai mes augame...
Mes ieškome ilgiau tveriančių mūsų meilės dovanų: deimantų, aukso, sidabro, platinos, safyrų ir opalų, turkių ir granatų. Visi jie gali būti meilės išraiška, tuo kas išlieka bėgant gyvenimo sezonams. Kai mes subręstame, dobilai, kiaulpienės ir žolės praranda savo žavesį, nes mes jau išaugome iš to gyvenimo sezono.

Dvasine prasme kabant, dabar...
Kristaus Kūnas pradeda labai rimtą sezoną Viešpatyje. Aš norėčiau nutapyti platų istorijos paveikslą iki mūsų dienų, ir pasidalinti kai kurias dalykais apie tai, kur mus Viešpats veda dabar.

Viešpats naujai išliejo Savo Dvasią XX amžiaus pradžioje, pirmiausia Topekoje, Kanzase, tada Azuza prabudime. Daugelis žmonių panaudojo šituos išsiliejimus eiti giliau Viešpatyje ir augti Kristuje.

Bet vėliau XX amžiuje ir XXI amžiaus pradžioje, dauguma Kristaus Kūno žaidė su dvasinėmis piktžolėmis, kaip 6 metų vaikai žaidžia su dobilais ir kiaulpienėmis.

Nors ir būdami tarp žmonių, kurie žaidžia su piktžolėmis, buvo keletas kurie brendo ir siekė vertingesnių Dievo dalykų. Jų skaičius augo, ir štai dėl ko aš tai rašau.

Vaikai galvoja, kad piktžolės yra patys nuostabiausi ir vertingiausi dalykai. Jie galvoja, kad piktžolės yra pats geriausias ir tobulinusias dalykas, kurį jie gali padovanoti savo tėvams. Vaikams labai smalsu kažką išrauti, apvynioti apie pirštą arba įsikišti į plaukus – su kažkuo žaisti, ir vėliau tai pamiršti, kai suranda kitų naujų piktžolių, kurias įdomu patyrinėti.

Taip ir daugelis krikščionių žaidė su Dievo dalykais, tarytum tai būtų piktžolės, bet kai kurie žaidė su piktžolėmis giliai širdyje žinodami, kad iš tiesų ieško ilgiau pasiliekančių dalykų Kristuje.


Dvasinės piktžolės
Kai aš gimiau iš naujo ir buvau pripildytas Dvasia, buvo labai populiari asmeninė pranašystė, nors daugelis ignoravo Dievo Žodį ir Jo kelius; dėl to daugelis tų pranašysčių buvo emocijų, nuomonių ir šiek Dievo Dvasios mišinys.

Aš spėju, kad dalykai sugrįžta, nes panašiai, kaip prieš 15 metų, asmeninė pranašystė dar kartą tampa keistu populiariu dalyku, ir dar kartą dauguma žmonių nepažįsta Dievo Žodžio ir Jo kelių, taigi daugelis tų „žodžių“ turi tą patį mišinį emocijų ir neišmanymo.

Vėlyvaisiais 70–taisiais ir 80-taisiais tos piktžolės, su kuriomis krikščionys žaidė, buvo klestėjimas ir „ką kalbėsi, tai ir turėsi“. 90-taisiais žmonės buvo suklaidinti TV tarnautojų, pastorių ir „apaštalų”, kurie atvykdavo vieną kartą pamokslauti į surinkimą ir reikalaudavo, kad surinkimas ar pastorius mokėtų jiems dešimtines asmeniškai.

Tuo pačiu metu dalis žmonių bėgiojo nuo Toronto iki Brownsville ir vėliau Lakeland. Žmonės prisiklijuodavo etiketės su vyskupų ir pranašų vardais ant savo vizitinių kortelių kaip garbės ženklus, užuot tai supratę kaip malonę tarnauti. Šiandien dienos piktžolės tai nesubalansuotas malonės mokymas: Žmonės pavertė Dievo malonę leidimu nuodėmiauti, užuot supratę tai kaip įgalinimą gyventi šventą gyvenimą - kaip mąsto vaikai, kad jų piktžolių puokštė yra graži, nors realiai jie tik atneša daugybę piktžolių Viešpačiui be suvokimo ir augimo Jame.

Piktžolės Pauliaus laikais ...
1 Kor 3 Paulius pasakė: „Aš negalėjau kalbėti jums kaip žmonėms, kurie yra vedami Dvasios, bet kaip žmonėms, kurie vis dar yra pasauliečiai – kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Jūs vis dar esate pasauliečiai, nes tebesate kūniški... Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, – kiekvieno darbas išaiškės... (ištraukos iš 1 Kor 3:1-16, vertimas iš anglų k.).

Tėvas nori, kad vaikai, kurie žaidžia su piktžolėmis - šienu, šiaudais, medžiu - padėtų tai į šoną ir augtų. Dienos, kurios ateina į pasaulį atskleis daugybei krikščionių, kurie manė kad žino, kas tai yra tikėjimas ir subrendimas, bet savo siaubui atras, kad jie tebėra vaikai ir tai, ką jie manė esant tiesa, yra melas.

Dieviškas sąmyšis
Tai kas vyksta kūne, yra sąmyšis individuose. Krikščionys milijonais atsibunda ir suvokia, kad visą savo gyvenimą žaidė su dvasinėmis piktžolėmis. Jie skynė nuo „to išsiliejimo“, ar nuo „tos dovanos“ ir suvokė, kad tai buvo tik dvasinės kiaulpienės ar pievos gėlės.

Dabar jie klausinėja ir abejoja surinkimo struktūra, lyderiais, kodėl tokie dalykai vėl ir vėl kartojasi? Tai Kristus sukelia tą neramumą jų viduje: „Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus! (Gal 4:19)

Yra labai daug žmonių Kristaus kūne, kurie nesupranta iš kur tas dieviškas nepasitenkinimas jų viduje. Faktas, kad mes ieškome spendimų pagal gaires, kurias mes žinome, bet tai kas vyksta žmonėse turi būti atrasta už dėžutės, vadinamos „bažnyčia“, ribų; randama Žodyje, kuris yra atskirtas nuo to, kas yra vadinama „bažnyčia“. Jie siekia tyro Žodžio supratimo. Jie siekia dvasinio maisto, kuris „prilimpa prie šonkaulių“, užuot ieškoję maisto, kuris užpildo juos tuo momentu, bet po valandos palieka dar labiau išalkusius tikro maisto.

Ausys, kurios girdi
Daugelis surinkimų, kurie kažkada buvo naujų judėjimų avangarde, dabar tapo netinkamais ir neatsakančias į žmonių poreikius, tokiais kaip ir anksčiau jų buvusios denominacijos. Dievas kažką daro tarp Savo žmonių – ne tarp žmonių, kurie renkasi „bažnyčia“ vadinamuose pastatuose, bet tikrame Savo surinkime, tarp Savo žmonių.

Kai aš buvau vaikas, dobilai kiaulpienės man buvo pačios gražiausios gėlės, kurias aš galėjau dovanoti. Bet kai užaugau ir supratau, kad jos yra piktžolės, aš palikau vaikiškus dalykus. Štai kur dabar yra Kūnas, bet yra didesnių dalykų.

Kitą savaitę aš rašysiu apie tai, ką Viešpats pasakė man, kad Jis daro Savo Kūne, pasilikite su mumis...

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com