Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. kovo 26 d., pirmadienis

Garbės stygius, kodėl byra visuomenė. 1 dalis, Rankos paspaudimas ir spurgos


John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 3 d.,

Sveiki visi,
„Rankos paspaudimas – tai lyg apsikabinimas per ištiestą ranką. Nereikia duoti suglebusios rankos, kaip kokios pastipusios žuvies. Sutvirtink savo plaštaką. Reikia įtempti plaštakos raumenis ir kito ranką paimti taip, lyg tai būtų geras apsikabinimas. Jau geriau, jau supratai. Dabar žiūrėk man į akis. Kai spaudi ranką, visada žiūrėk į akis.“

Tai mano tėvo pamokos pavyzdys. Tada man buvo 7 ar 8 metai. Prisimenu tas pamokas, lyg tai būtų vakar. Jose kalbama apie valgymą sėdint tiesia nugara, kai viena ranka padėta ant kelių, o su kita valgoma, ir apie daugybę panašių dalykų.

Pamokos apie tai kaip nusiblizginti batus, mat geras batų blizgesys ir tvirtas rankos paspaudimas, bus pirmasis įspūdis, kurį kažkas susidarys apie tave. Apie tai, kad pasiskolintą arba išsinuomotą daiktą, visada reikia grąžinti geresnės būklės nei jis buvo prieš tai. Kai pastovyklauji, stovyklavietę reikia palikti švaresne nei radai – surinkti kitų paliktas šiukšles, bent vieną, ir išmesti kartu su savo šiukšlėmis.

10... Įsakymų, arba pasiūlymų...?
Mano tėtis mane mokė pagarbos, doros ir orumo. Ne visada į savo pamokas jis dėdavo šias etiketes, bet jis žinojo ką daro. Šių pamokų dėka, iš dalies, aš buvau tuo kuo buvau. Per mūsų pirmąjį pasimatymą su Barbara, kai jai buvo 15, o man 16 ir vėliau, kai ji tai prisiminė – aš išsiskyriau iš kitų berniukų, su kuriais ji susitikinėjo. Be to, aš jai atidarydavau mašinos dureles ir kitas duris. Tai buvo mandagu ir dėmesinga. (Taip, aš vis dar jai atidarau mašinos ir kitas duris)

Tačiau iš tiesų manau, kad mūsų bendras likimas buvo užantspauduotas. Kai po filmo aš jos paklausiau: „Ar norėtum sustoti spurgos?“ Tuomet, dėl šio trumpo, ekspromtu, sustojimo prie Dunkin Donuts, aš išleidau paskutinius savo pinigus. Tačiau netgi šis sustojimas buvo pagrįstas, nes mano tėtis mane išmokė apie garbę, pagarbą ir dėmesį – šiuo atveju – padaryti kažką malonaus savo naujai draugei. Vien todėl, kad maniau, jog jai tai patiks. Tai buvo vienas iš garbės, pagarbos ir dėmesio gestų.

Išėjimo 20 skyriuje, Dievas Mozei duoda 10 Įsakymų. Jie suskirstyti į pirmuosius keturis vertikalius, kurie yra susiję su Dievu; ir paskutiniuosius šešis horizontalius, kurie yra susiję su žmogumi.


Pirmieji keturi tiesiogiai susiję: neturėk kitų dievų šalia Manęs, nedaryk sau jokio stabo, netark Mano vardo be reikalo, švęsk poilsio dieną – jie sutelpa į vieną: „Neturėsi kitų dievų šalia manęs“.

Likusius šešis taip pat galima apibendrinti pirmajame šios grupės įsakyme: „Gerbsi savo tėvą ir motiną“. Visi kiti kyla iš jo ir gali būti atpažinti pagarboje savo tėvui ir motinai. Pagarba mamai ir tėčiui reiškia, kad NE-darysi šių dalykų: nežudysi, nesvetimausi, nevogsi, nemeluosi, negeisi (netinkamas daikto ar asmens troškimas).

Vėliau, Morkaus 12:30-31, tai buvo apibendrinta, Jėzus sakė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir jėgomis, o antrasis yra šis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“.

Atsitraukimas nuo garbės
Šiandien JAV ir visame pasaulyje matome pamatinį garbės, pagarbos ir vertės trūkumą. Ne taip kaip kažkada, dabar nebeturi vertės nei žmogaus gyvenimas, nei tautos vadovai, o JAV vėliavos niekinimas tapo nacionaline diskusija. Ir vėl JAV, (liūdna) atrodo, kad ji vadovauja pasaulio populiariajai kultūrai visuose bedieviškuose dalykuose. Mūsų sportininkai atsisakė pakvietimo, kad būtų pagerbti Baltuosiuose Rūmuose, nes jiems nepatinka Prezidentas. Sportininkai grubiai pasisako apie Prezidentą, jo žmoną ir jo šeimą.

Aktoriai ir verslo lyderiai, grubiai kalba ir grubiai elgiasi su Prezidentu ir pirmininkavimu. JAV netgi yra valstijos ir miestai, atsisakantys gerbti federalinį įstatymą, mat su juo nesutinka. Kad ir ką beįvardintum, ar tai būtų įstatymas, ar valdžios asmuo, ar seniai veikianti institucija, ar tradicija, ar visuomeninė norma, visa tai dabar yra puolama. Netgi kai gubernatorius, meras arba pilietis nesutinka su įstatymu, tai jau tampa priimtina. Siekiama, kad pasaulis apie tai sužinotų ir pultų – tą įstatymą, tą įstaigą ar tą asmenį.

Kaip atsitinka, kad asmuo ar tauta praranda bet kokį garbės ir pagarbos pajautimą?

Romiečiams 1:21 ir 28 pabrėžia pirmuosius pasitraukimo nuo garbės ir pagarbos pažinimo žingsnius:
„Pažinę Dievą (kaip Kūrėją), jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo už jo nuostabią kūriniją.“ (Išplėstinė Versija) 21 eil.

„Jie visada žinojo, kad Dievas yra, tačiau atsisakė Jį, kaip tokį, pripažinti arba dėkoti Jam už tai kas Jis yra ir ką Jis daro.“ (J. B. Phillips vertimas) 21 eil.

„Kadangi jie nenorėjo pažinti Dievo arba nelaikė vertu Jį pažinti (kaip savo Kūrėją), tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti netinkamus ir atstumiančius dalykus.“ (Išplėstinė Versija) 28 eil.

„Be to, kadangi jie save laikė per daug iškiliais ir galingais, kad pažintų Dievą, Jis leido jiems tapti savo iškrypusių protų vergais, ir daryti netinkamus dalykus.“ (J. B. Phillips vertimas) 28 eil.

Pirmasis žingsnis, nepagarbos žmogaus gyvenimo, nepagarbos autoriteto arba moralinių ir socialinių normų link, yra atsisakymas pripažinti Dievą Dievu. Kai tik žmonės tai padaro, jie pasako, kad nenori Jo įtakos savo gyvenime. Taigi Jis jiems duoda tai ko jie nori – leidžia jų mintims nutolti nuo Jo įtakos. Tai buvo jų pasirinkimas, visa ką Jis daro, tai leidžia jiems turėti tai ko jie nori.

Kai tik toks asmuo, savo paties pasirinkimu, krypsta mąstyti atskirtai nuo bet kokios Dievo įtakos – štai jums ir žmogus, vaikštantis savo paties susinaikinimo keliu. Taip netrukus atsiranda irstančios šeimos ir visuomenė, ilgainiui gyvybės nepaisymas, neatsižvelgiant į įstatymą, stovintį ant stipraus moralinio pamato.

Kitą savaitę daugiau apie procesą, kuomet nenorima išlaikyti Dievo savo pažinime... ir apie spurgas! Kol kas.

Būkite palaiminti,

John Fenn

2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 3 dalis


John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 24 d.,

Sveiki visi,
Tuo metu, kai aš buvau Biblijos mokyklos, tarnaujančios kitai, ne JAV, šaliai, direktorius, į mane kreipėsi keli pastoriai. Jie kreipėsi dėl vieno tarnautojo, kurio tarnystės populiarumas vis augo, o jis pats, dėl savo tatuiruočių ir gatvės stiliaus aprangos, nebuvo panašus nei į vieną iš jų. Be abejo jie vertino stebuklus, kurie, kaip buvo tvirtinama, vykdavo jo susirinkimų metu, ir juos neramino ne didėjantis jo populiarumas, ir ne grubi jo išvaizda. Juos neramino kai kurios, jo asmeninio gyvenimo detalės.

Kadangi jis vis ragino juos kviestis jį į savąsias bažnyčias, tai dėl susidariusios dilemos jie ir kreipėsi į mane. Vieną vertus, jis tvirtino, kad per jį Viešpats daro didelius stebuklus, ypač susirinkimuose užsienyje – vyksta išgydymai, žmonės pakyla iš neįgaliųjų vežimėlių ir panašiai, tačiau iš kitos pusės - visi tvirtino, kad jis buvo neištikimas savo žmonai, turėjo problemų su narkotikais ir alkoholiu, taip pat buvo kalbama apie pasipiktinimą ir apkaltą piktnaudžiavimu. Kitaip tariant, jo asmeninis gyvenimas nesiderino su Kristaus charakteriu, kurio kiekvienas tikisi iš tarnautojo ir lyderio.

Po ilgų diskusijų visi sutiko, kad kažkada, kaip Viešpaties nustatyta, jeigu jis neatgailaus dėl savo nuodėmės, jo nuodėmė bus iškelta į viešumą. Kol kas, kiekvienas pastorius turėjo nuspręsti pats, pakviesti jį į savo bažnyčią ar ne. Kiek aš žinau, nei vienas iš jų to nepadarė. Neilgai trukus, minimas tarnautojas turėjo trauktis į kitą šalį – ten kur jo nepažinojo.

Kęsk sunkumus kaip karys, mąstyk kaip besitreniruojantis atletas ir būk kaip... žemdirbys?
Aš jau dalinausi 2 Timotiejui 2:1-6. Ten Paulius pataria Timotiejui, kaip elgtis trijuose srityse, idealiai atitinkančiose tris žmogaus dalis: kūną, sielą ir dvasią.

Apie sunkumus Paulius Timotiejui sakė – ištverti juos kaip kariui. Ne tai, kad jis būtų karys, tačiau ištverti fizinius sunkumus, kaip tai daro kariai. Tai galėtų reikšti suėmimą, kankinimą ar net mirtį. Mat tais laikais keliaujama buvo pėsčiomis ir/arba laivu, įvairiausiomis oro sąlygomis bei kultūromis. Po to jis pereina prie sielos, pataria jam treniruotis ir varžytis pagal taisykles. Ištverti emocinius sunkumus: būti išrengtam Viešpaties akivaizdoje, bet padengtam Dvasios aliejumi, padarančiu jį slidžiu priešui.

Tada Paulius pereina prie dvasinio aspekto. Šeštoje eilutėje sako Timotiejui:Žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių.“
Ištraukus šią eilutę iš konteksto, graikų kalboje ji skambėtų: „Sunkiai dirbantis žemdirbys...“. Taigi čia kalbama apie stropumą ir sunkų rankų darbą, atliekamą žemdirbio gyvenime. Visa tai yra dvasinių sunkumų pavyzdys.

Sunkus žemdirbio gyvenimas yra prilyginamas dvasiniams žmogaus sunkumams. Kaip ir žemdirbys, jis turi būti uolus, kad žinotų visus aspektus ir sėkmingai „išaugintų derlių“. Be to, jis turi turėti norą dirbti bet kokiomis sąlygomis. Atėjus tinkamam metui, kai sėkla arba laukas, arba derlius rodo, kad jau metas yra tinkamas – jis negali laukti saulėtos, šiltos dienos. Taip pat ir dvasinėje srityje, turime būti uolūs, nesikeičiantys pagal aplinkybes, bet susitelkę į derlių – į rankų darbą. Dvasinė stiprybė – gebėjimas viską palikti, kai Dievas pakviečia dvasiškai, nes tam dvasiniam reikalui, taip pat kaip ir laukui/derliui, būtent dabar reikia mūsų dėmesio.

Tai galėtų reikšti, kad jeigu esate paraginamas melstis už kažkuriuos, jūs paliekate tai, ką tuo metu darėte, ir einate melstis už juos. Tai reiškia, kad jeigu esate nusiteikę atlikti kažkokį tai darbą, o jums paskambina brolis ar sesuo ir paprašo pagalbos, jūs pakeičiate savo kryptį. Nes dvasiniai dalykai yra pirmaeiliai. Širdies ir dvasios dalykai yra išaukštinti, kad taptų svarbiausiais dalykais mūsų gyvenime.

Čia kalba eina ne tik apie pasėlių priežiūrą ir derliaus sodinimą, bet apie viską, kas susiję su ūkininkavimu: dirvos paruošimą, sodinimą, ravėjimą, teisingo laiko derliaus nuėmimui nustatymą, darbininkų priežiūrą, derliaus surinkimą ir paruošimą naudojimui, ir apie jo pardavimą, ir apie paskaičiavimą kiek sėklos palikti kitų metų derliui, ir dar daug, daug daugiau. Tam reikia susitelkimo ir uolumo.

Dirva yra žmogaus širdis
Paulius sako, kad žemdirbys pirmas turi vartoti vaisius, kuriuos išaugina jo dirva. Ką tai galėtų reikšti?

Morkaus 4 skyriuje, Jėzus davė palyginimą apie sėjėją. 13-je eilutėje paaiškinama, kad jeigu tu nesupranti šio palyginimo, tu nesuprasi ir jokio kito Jo pasakyto palyginimo. Pastarasis teiginys šį palyginimą padaro vieninteliu ir svarbiausiu palyginimu. Kiti Naujojo Testamento autoriai taip pat savo mintis dėstė remdamiesi šituo užrašytu pavydžiu. Štai šios minties linijos pavyzdys:

Palyginime, sėjėjas sėja Žodį į dirvą – dirva yra žmogaus širdis – ten kur Sėkla auga ir, priklausomai koks yra dirvos/širdies būvis, atitinkamai sėkla/Žodis užauga.


Paulius sekdamas šiuo Viešpaties pavyzdžiu, taip pat panaudoja žemdirbio, kuris sėja sėklas, įvaizdį. Taigi, mes jau suprantame, kad sėkla yra sėjama į žemę/į žmogaus širdį ir iš ten auga derlius. Paulius išplėtoja, kad žemdirbys turi pirmas vartoti derlių, užaugusį jo paties širdyje. Jeigu širdis yra dirva, derlius augantis iš širdies yra Dvasios vaisius – t. p. ir (žmogaus) dvasios vaisius, apie kurį, Galatams 5:22-23, Paulius rašo, kad jis auga iš atgimusio asmens širdies (dvasios).

Tam, kad sėkla galėtų augti ir vystytis, reikia sunkaus darbo ir uolumo. Žemdirbys (jūs ir aš) turi prižiūrėti Žodžio sėklą savo širdyje ir ugdyti ją, teikti jai pirmenybę. Jūs juk žinote, kaip vystosi sėkla: prasikalusi virš dirvos (širdies) ji yra trapi, reikalaujanti teisingų auginimo sąlygų – vandens, šviesos, medžiagų iš dirvos – o sodininkas arba žemdirbys pirmiausiai dar turi pasirūpinti atranka.

Jis arba ji kasdien ją stebi, rūpinasi, surenka bet kokius kenkėjus, kurie galėtų ją sunaikinti. Taip pat ir Paulius sako Timotiejui, saugoti ir maitinti savo dvasinį žmogų. Neleiskite, kad jums grėstų dalykai, galintys sugriauti Gyvenimą jūsų dvasioje. Surinkite kenkėjus vabalus (demoniškas ir kitokias jėgas), kurios gali bandyti sunaikinti augalą. Skaitydami Morkaus 4:11-19, pamatysite, kad kartais pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams, „įeina“ ir nusmelkia Žodį.

Paulius statydina per šį Jėzaus palyginimą. Sako niekam neleisti nusmelkti Žodžio savo gyvenime. Daryti viską, kas nuo jūsų priklauso, kad galėtumėte pamaitinti savo dvasinį gyvenimą. Sudaryti jam saugią ir ugdančią aplinką. Nepuoselėkite dalykų, kurie neprisideda prie sveiko augimo.

Graikiškas žodis, kurį Paulius panaudoja sakydamas, kad žemdirbys pirmasis turi paragauti derliaus, reiškia: „dalyvauti, valgyti, priimti, paimti“. Čia yra būtent tai, apie ką sakoma – turite praktiškai daryti tai, ką skelbiate. Negalite būti kaip aukščiau minėtas tarnautojas, kuris skelbia vienus dalykus, o sugrįžęs namo gyvena kitais.

JEIGU jūs galite pakelti fizinius nepatogumus arba skausmą kaip karys, JEIGU norite, kad emocinė disciplina taptų jūsų gyvenimo dalimi ir norite sugrįžti pas savo Trenerį, kad šis, po kiekvienos kovos užteptų daugiau „aliejaus“, tada supraskite, kad jūs pirmasis turite vartoti savo širdies derliaus vaisius. Jūs turite vaikščioti savo turimame apreiškime, savo turimoje šviesoje. Jūs privalote nustatyti prioritetus ir ribas, kurios apimtų visus tris elementus, apie kuriuos čia moko Paulius. Mūsų gyvenimai turi būti nuoseklūs – iš dvasios į sielą iki išorės, iki mūsų kūno/gyvenimų.

Tai nereiškia, kad mes esame atskaitingi tobulumui, tačiau mes esame atskaitingi augimui. Būti Jėzaus mokiniu yra rimtas pasižadėjimas. Tai nuolatinis apsisprendimas, diena iš dienos leisti Jam mus keisti iš vidaus į išorę. Jis panaudoja kiekvieną aplinkybę, kiekvienas užvertas duris, kiekvieną sunkumą, kaip galimybę mūsų augimui. Jis nesudaro sąlygų sunkumams, mes patys jas sau sudarome arba mus gundo ir bando priešas, tačiau Tėvas yra Meistras, kuris paima tai, kas buvo skirta mūsų sunaikinimui, ir pakeičia tai į mūsų auginimą. Kad taptumėm labiau panašūs į Kristų.

Kaip pasakyta Morkaus 4:33, Jėzus kalbėjo žmonėms taip, kaip jie sugebėjo tai priimti. Ar gali priimti daugiau? Būk atsargus, kadangi jeigu pasakysi taip, būsi nuolat atskaitingas dėl to, ką Jis tau duos. Vaikščiok šioje šviesoje ir tu norėsi ištverti sunkumus kaip karys, psichinius besitreniruojančio atleto pakilimus ir nuosmukius, bei dvasinį uolumą. Tavo tikslas Nr.1, kad tavo gyvenime būtų panašumas į Jėzų, nesvarbu ką gyvenimas tau numes. Ir vis dėl to, šnekant dvasine ir vidine prasme – tai turtingas gyvenimas. Kiti ne visada supras, bet tai yra dalis tos kainos, kurią reikia sumokėti už buvimą panašiu į Kristų. Tai jūsų pašaukimas.

Kitą savaitę – kita tema, kol kas palaiminimai

John Fenn


2018 m. kovo 10 d., šeštadienis

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 2 dalis


John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 17 d.,

Sveiki visi,
Prieš daug metų, man paskambino vienas pastorius ir pakvietė apsvarstyti galimybę prisijungti prie jo tinklinio marketingo komandos. Tinklinio marketingo įmonė – tai tokia įmonė, kuri veikia piramidės principu. Tu susisieki su visais esančiai po tavimi, o jie susisiekia su esančiais po jais ir taip toliau. Kiekvienas iš esančių po juo gauna komisinius. Kadangi dalis nuo visų pardavimų po juo, tenka aukščiau esančiajam, didžiausius komisinius gauna piramidės viršuje esantis žmogus.

Tuo metu aš, kaip ir jis, buvau mažo miestelio pastorius. Pas mus, kaip ir pas jį, sekmadienio rytais lankydavosi apie 60 suaugusių žmonių. Tačiau, pagal šių dienų atitikmenis, jis surinkdavo 225.000$, o mes gyvenome ta diena. Jis dalyvavo įmonės, pardavinėjančios asmeninės higienos prekes – muilus, šampūnus ir panašiai, veikloje. Jis sakė, kad į tą veiklą yra įtraukęs beveik visą bendruomenę, nes nori, kad ir jie uždirbtų gerus pinigus.

Todėl jie jau išsimokėjo įmokas už savo bažnyčios pastatą, turėjo pinigų banke ir puikiai gyveno. Aš gyvenau nuo paaukojimo iki paaukojimo ir mes nieko neturėjome banke. Buvau dėkingas, kad gyvename ūkininkų bendruomenėje, kadangi kai kurie bažnyčios nariai mus palaimindavo šviežiu pienu, mėsa ir daržovėmis. Visa tai papildydavo mano darbo užmokestį.

Aš pasibaisėjau tuo, ką jis man pasakė, pasakiau jam, kad jo laimėjimas ilgai nesitęs ir, kad jis negerbia savo pašaukimo, naudojasi savo padėtimi, žmones naudoja kituose, nei augimas Kristuje, dalykuose, ir nutraukiau su juo pokalbį. Jeigu jis verslą darytų kaip verslininkas, jo veiksmai būtų tinkami, bet dabar jis naudojosi dvasine padėtimi ir dėl savo asmeninio pelno manipuliavo žmonėmis. (Jo bažnyčia, kaip ir jo įplaukos, išnyko kelių mėnesių laikotarpy).

Žaisti pagal taisykles nereiškia to, ką galvojate...
Pauliaus žodžiai pasakyti Timotiejui, ištverti sunkumus kaip kareiviui, sutilpo į vienintelę eilutę:Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles.“ (2 Timotiejui 2:5)

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Paulius duoda Timotiejui nurodymus būti moraliu. Kadangi sportiniai dalykai vyksta pagal taisykles, tai ir žodžiai „Žaisti pagal taisykles“, atrodytų reiškia – nesinaudoti arba nemanipuliuoti žmonėmis. Nors tai ir yra tiesa, bet yra gilesnė prasmė.

Varžymasis pagal taisykles taip pat apima ir treniruočių taisykles, ir režimą. Pamąstykite kaip mūsų dienomis atletai tiriami dėl narkotinių medžiagų naudojimo treniruočių metu. Jie ir treniruočių, ir varžybų metu turi varžytis pagal taisykles ir tik tada bus rasta, kad jie verti varžytis. Ir Pauliaus, ir mūsų dienomis vyksta tie patys dalykai. Treniruočių ir varžybų taisyklės yra tos pačios - atletas turi treniruotis ir varžytis pagal griežtai nustatytas taisykles.

Mūsų gyvenimas Kristuje turi būti daugiau, nei tik tai, ką žmonės mato išorėje. Taisyklės yra taikomos ir mūsų asmeniniame gyvenime. Mes negalime užsidėti „bažnyčios veido“ ir tapti saldžiais kaip medus, o sugrįžę namo būti kaip demonai. Taisyklės taikomos visam mūsų gyvenimui.

Kokiomis taisyklėmis Pauliaus dienomis vadovavosi atletas? Kaip jie treniravosi?
Atleto ir kareivio palyginimą Paulius naudoja norėdamas perteikti dvasinius dalykus. Jis sakė Timotiejui apmąstyti šiuos žodžius ir Viešpats duos supratimą. Taigi apmąstykime ir supraskime.

Pauliaus dienomis atletai treniravosi ir varžėsi nuogi. Iš savo namų į gimnazijos aikštę atėjęs vyras, nusirengdavo visus savo drabužius. Čia simboliška yra tai, kad Kristuje mes nieko vertingo Jam neatnešame. Taip pat niekas iš mūsų pastangų ir darbų negali būti panaudota Jame. Mes apnuoginame tai kas esame. Visiškai atviri ir nuogi, kaip pasakyta Hebrajams 4:12-13, kalbant apie tai, kaip Žodis perveria mūsų sielą ir dvasią: „...visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.“ Kitaip tariant, gyvasis Žodis mato mūsų širdį ir sielą, nieko nėra paslėpta nuo Jo. Visada – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, esame nuogi prieš Viešpatį, pridengti tik Jo teisumo rūbu.

Tada, nuogam atletui, duodama alyvuogių aliejaus, kad juo išsitrintų. Treneris masažuoja jį nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Mūsų Treneris – Viešpats Jėzus, ant mūsų išlieja Šventosios Dvasios aliejų, apdengia mūsų nuogumą, atpalaiduoja mūsų dvasinius raumenis ir paruošia mus ateities dalykams. Jo akivaizdoje esame atsipalaidavę ir apdengti Tėvo Dvasios, kuri uždengia mūsų nuogumą.

Kai užtepamas pirmasis aliejaus sluoksnis, atletas eina į sauną. Karštis mūsų palyginime vaizduoja gyvenimo sunkumus. Tačiau mes nesame, kaip galima pamanyti, nuogi, mes apdengti ir uždengti Šventosios Dvasios. Karštyje esame susiejami drauge su Ja. Šiame procese Ji keliauja su mumis. Saunoje turime likti tol, kol karštis atliks savo darbą mumyse. Tegul aliejus veikia karštyje, tegul mūsų dvasiniai raumenys atsipalaiduoja ir sugeria Dvasios aliejų. Išeiti iš karščio kol darbas dar neįvykęs, reiškia, kad vieną dieną turėsite ten sugrįžti, kol galiausiai leisite Dvasiai įsigerti į jūsų dvasines poras.

Kai atletas išeina iš karščio, jis vėl masažuojamas ir įtrinamas su dar daugiau aliejaus. Po užgriuvusių išbandymų, suteikdama mums laiko atsigauti po saunos karščio, Šventoji Dvasia ateina ir mus atgaivina, atnaujina ir padrąsina.

Priklausomai nuo atleto ir jo poreikių, gali būti ir kitas užėjimas į įkaitintą sauną, su nauju masažu ir aliejumi. Pauliaus dienomis būdavo įvairiai, taip pat ir dvasine prasme mūsų atveju. Tačiau po 2-jo ar 3-jo ciklo, atletas atsistodavo, o treneris jį ištepdavo tirštu aliejumi. Buvo naudojamas kitokių sudedamųjų dalių, suteikiančių jam tirštumo, panašumo į pastą, aliejus.

Dėl to atletą būdavo sunku sugriebti, jis būdavo slidus. Po to atletas išeidavo į areną susitikti su savo varžovu. Dvasiškai kalbant, ypatingas Dvasios patepimas mus įgalina dvasiniai kovai. Tai patepimas, kuris nužengia ant mūsų dėl užtarimo maldos. Tai malonė, kuri mus neša per sunkias aplinkybes. Tas dangalas mus padaro slidžiais priešui, jis negali mūsų sugriebti, nes ant mūsų storas Šventosios Dvasios buvimo apsiaustas. Priešas bando mus išlaikyti, tačiau gauna tik saujelę Dvasios. Ši danga, ant mūsų įprastos aliejaus dangos, skirta kovai, kad pereitumėme per sunkius laikus, kad mus puolant, bet kokioms aplinkybėms veržtumėmės pergalės link.

Ir kai varžybos pasibaigia, atletas sugrįžta pas trenerį, kaip ir mes pas mūsų Viešpatį. Tada tas storasis aliejaus sluoksnis, naudotas varžyboms, nugramdomas ir nuvalomas, ir paruošiamas naudojimui kitose varžybose. Taip pat ir mes galime jausti ypatingą papildomą patepimą, pernešusį mus per kažkokias situacijas. Jis pasitraukia, tačiau žinome, kad Jis ir vėl bus čia, paruoštas mums. Toks pat tirštas, ateities kovoms.

Taip Timotiejau, mes nugalime gyvendami pagal taisykles. Mes turime norėti nusimesti savo kasdienius gatvės drabužius ir tapti nuogais prieš Viešpatį. Apsidengę vien tik Šventąja Dvasia. Mes turime ištverti saunos karštį ir kiekvieną kartą būti iš naujo padengti. Turime sutikti, kad mūsų Treneris mus masažuotų, giliai įsismelkdamas į mūsų esmę. Tuo pat metu tai atrodo ir atpalaiduojančiai, ir truputį skausmingai, tačiau Jis rengia mus tam storam Dvasios sluoksniui, kurio reikia ateinančiam įvykiui. Kai mes būsime pasiruošę, mūsų Treneris bus čia, lauks mūsų, guos mus, iš naujo mus masažuos, patarnaus mums taip, kaip Jis tai vienintelis gali.

Taip Timotiejau, būk kaip tas atletas, tačiau treniruokis ir varžykis pagal taisykles. Paklusk savo Treneriui ir laimėk! Kitą savaitę – žemdirbys. Iki kitos savaitės. Būkite palaiminti.

John Fenn
www.SupernaturalHouseChurch.org

2018 m. kovo 7 d., trečiadienis

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 1 dalis

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 10 d.,

Sveiki visi,
Moteris sėdėjo mano biure, o jos skruostais tekėjo ašaros. Nuleidusi galvą, grąžydama ant kelių sudėtas rankas, ji paaiškino apie didįjį savo liūdesį.

Ji buvo bažnyčioje ir klausėsi kaip žmonės atsistodami pasakodavo savo liudijimus - kaip jie atėjo pas Viešpatį, užaugo Jame ir ką jie norėjo dėl Jo padaryti. Su kiekviena istorija ji grimzdo į vis gilesnį nusiminimą. Ji nejautė, kad gali ką nors pasiūlyti Viešpačiui. Mat ji buvo kilusi iš visai kitokios aplinkos nei jie. Ji nemokėjo nei dainuoti, nei groti kokiu nors instrumentu. Be to ją apimdavo siaubas, jei reikėtų stoti priešais klausytojus. Ji jautėsi visiškai viena, nors ir buvo apsupta daugybės žmonių.

Jos vaikystės aplinka buvo grubi. Jos motinos gyvenime buvo daug vyrų, kuriuos ši nuolat parsivesdavo iš barų namo. Dauguma jų ją mušdavo. Jie gyveno neturtingai. Mokykloje vaikai tyčiodavosi dėl jos motinos reputacijos, dėl apdriskusių jos rūbų ir jų gyvenamos vietos. Ji tik stovėdavo nuleidusi galvą. Ji, jos broliai ir seserys, visi turėjo skirtingus tėvus. Jos motina naudojosi socialinio aprūpinimo sistema, gaudavo pašalpas, nemokamo maisto ir nemokamas komunalines paslaugas. Jie gyveno vargšams skirtuose namuose.

Jos motina neketino palikti sistemos ar keisti savo gyvenimo būdo. Augdama ši moteris prisiekė, kad niekada nebus tokia kaip jos motina. Tačiau tapusi paaugle ir savarankiška dvidešimtmete, ji tapo tokia pat, kaip jos motina. Ji manė, kad jos gyvenime atsiradęs vyras turėtų ištraukti ją iš ankstesnio gyvenimo, o po to gimęs vaikas, turėtų padėti tą vyrą pasilaikyti. Tačiau ji kartojo išmoktąjį modelį. Visi jos vaikinai ją mušė. Jeigu kuris ją palikdavo, ji susirasdavo kitą. Ji suvokė, kad tapo tokia pat kaip jos motina. Tokia, kokios ji taip nekentė ir buvo prisiekusi, kad niekada tokia nebūsianti.

Kai vieną dieną ji nuėjo į naują bažnyčią - ne į savo, bet nepriklausomą, charizmatinę bažnyčią, kuri išgyveno prabudimą - ji atidavė savo širdį Viešpačiui. Pirmą kartą nuo to laiko, kai ji buvo maža mergaitė, ji pasijuto švari ir pilnavertė! Žinoma ne iš karto jos dvasios atgimimas paveikė jos protą. Taigi ji vis dar manė, kad vyro meilė savajai moteriai yra perteikiama ją skriaudžiant ir išnaudojant. Jai reikėjo daug ko išmokti. Kai ji, po trijų savaičių pažinties, ištekėjo už gero ir mylinčio krikščionio, jai teko visko mokytis iš naujo. Teko mokytis mylėti, bendrauti!

Tą dieną aš su ja pasidalinau kareivio istorija iš 2 Timotiejaus 2:3-4. Tai amžiams pakeitė jos mąstymo, apie save, būdą. Taip prasidėjo jos kelionė pilnatvės link.

Paulius buvo išsiuntęs Timotiejų į Efezą, kad jis padėtų koordinuoti daugybę, šeimų pagrindu atsiradusių bažnyčių, besirenkančių namuose ir rašė jam laiškus. Mačiau skaičius, kad iš 250.000 Efezo gyventojų, daugiau nei 10%, arba 25.000, galėjo būti krikščionys. Pagal tai ką matome savo tinkle iš viso pasaulio, galime spręsti apie dalykus vykusius praeityje. Namuose besirenkančių bažnyčių dydis svyruoja nuo kelių žmonių iki 20 ar panašiai. Tai reiškia, kad žmonių skaičius keičiasi. Keičiasi ir susirinkimus vedančiųjų pozicijos. Taigi, didelėje Efezo miesto dalyje, buvo šimtai, jei ne tūkstančiai namų, kuriuose jie rinkdavosi. Jaunasis Timotiejus buvo siųstas ten, kad pagelbėtų visuose tuose reikaluose – darbas pilnu etatu!

Nors šiuo metu įlanka yra apsitraukusi dumblu, o pats miestas nuo jūros nutolęs 5 mylių (8 km) atstumu, Efezas tomis dienomis buvo uostas. Miestas, kaip bet kuris miestas mūsų dienomis, buvo pilnas įvairių tautybių žmonių. Ten buvo dirbami įvairūs darbai, pradedant nuo jūreivių ir dokų darbininkų, baigiant laivų, įplaukiančių ir išplaukiančių iš uosto, savininkais. Esu vaikščiojęs po Efezą, net ir sugriuvęs jis gražus. Jo balti marmuriniai šaligatviai inkrustuoti nuostabiomis augalų ir gyvūnų freskomis. Tie šaligatviai netgi turi uždangas, apsaugančias žmones nuo intensyvios saulės!

Kadangi žmogaus prigimtis nepasikeitė, tai ir ten gyvenančių krikščionių tarpe turėjo būti žmonių kaip ta moteris, sėdinti mano biure. Jie nauji Viešpačiui, tačiau su tuo naujumu Jame, ateina ir stipri Jo šviesa, nušviečianti buvusios nuodėmės gelmes. Atmenate, kad tai vyko Efeze, kuriame, kaip sako Apaštalų darbų 19 skryriuje, kasdien, tarp 11 ir 16 valandos, mokykloje kalbėjo Paulius - tada daugybė atsivertė į Viešpatį, jie sukrovė milžinišką laužą iš savo senų magijos ir burtų knygų! (Apaštalų 19:19)

Tie žmonės buvo atėję iš grubios magijos, pagonybės ir kas ten žino dar iš kokios aplinkos. Dėl tų praėjusių dienų prisiminimų, be jokios abejonės, kai kurie iš jų jautėsi kaip ta minima moteris - nieko neverti, nieko nesugebantys, kad juos Viešpats galėtų naudoti kokiam nors geram darbui Jame. Kai kurie galbūt irgi nieko nesuprato apie judaizmą, krikščionybę ir apie tą Vieną Tikrąjį Dievą, apie kurį du metus kasdien aiškino Paulius, mokydamas mokykloje. (Apaštalų darbų 19 skyrius)

Įveskite kareivį. Įveskite Publius Flavius Vegetius Renatus
Antrame laiške Timotiejui, Paulius rašė Timotiejui į Efezą, drąsindamas ne tik jį, bet ir skaitytojus iki mūsų dienų:

„Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys. Nė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. Sunkiai dirbantis žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių. Suprask, ką sakau; Viešpats teduoda tau išmanymo...“

Paulius sakė Timotiejui suprasti ir Viešpats teduoda išmanymo – taigi štai čia yra šiek tiek išmanymo:
300-ųjų metų pabaigoje, Vegetius, jis yra žinomas tokiu vardu, rašė kariuomenės vadovėlį. Savo pirmoje knygoje palygino ankstyvąją (Pauliaus laikų) Romos kariuomenę su savųjų laikų kariuomene. Praėjus tiems 300 metų, jo patarimas buvo, grąžinti kariuomenę prie senųjų laikų tvarkos. Kaip jis pastebėjo, jo dienomis į kariuomenę kariai ateidavo iš pasiturinčių šeimų. Tai buvo miestuose, su tarnais augusiems sūnums kariuomenė buvo kelias karjeros link. Jų tėvai jiems nupirkdavo karininko įgaliojimus. Palyginus su ankstyvąja, Pauliaus laikų Romos kariuomene, Jie buvo gležni.

Tačiau Pauliaus dienomis kariai ateidavo iš kaimietiškų šeimų. Iš ūkių ir rančų atėję sūnūs buvo pratę prie sunkaus, fizinio darbo. Jie buvo įpratę keltis anksti ryte ir dirbti bet kokiu oru. Dėl grubios gyvenimo patirties jie tapo geriausiais kariais visame pasaulyje. Jie išplėtė Romos viešpatavimą Europoje, Vidurio Rytuose ir šiaurės Afrikoje.

Naujai iškeptas kareivis irgi galėtų galvoti, kad jo grubus auklėjimas ir praeitis daro jį netinkamu tarnauti Imperatoriui, tačiau iš tiesų, tas grubus gyvenimas ir yra pagrindinis dalykas, dėl kurio jis tinka tarnauti Karaliui!

Jūsų nuodėminga praeitis nėra tai, kas padaro jus netinkamu, tai pagrindinis dalykas, darantis jus tinkamu!
Timotiejui Paulius sakė iškęsti sunkumus kaip kareiviui. Jis nesakė, kad turi būti kareiviu Kristuje, kadangi mes esame ne tokie. Jis sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kareivis. Mes esame Karaliaus vaikai - karališkos šeimos namiškiai. Mes nesame Jėzaus kariai. Tačiau iš mūsų tikimasi, kad mūsų praeities grubi patirtis pasitarnaus mums kelionėje Kristaus brandos link, kadangi mes sugebame iškęsti bet kokius sunkumus, kaip kokie kareiviai.

Toms dienoms tai buvo labai tikslus palyginimas. Tie vaikinai iš kaimo - vyrai pripratę dirbti bet kokiu oru, turėjo įvertinti savo grubią praeitį, padėsiančią iškęsti dabarties sunkumus. Štai taip elgtis Paulius ir prašo Timotiejaus bei visų skaitytojų – pakęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Įvertinti tą charakterio stiprybę, kurios dėka perėjote per visas tas nuodėmes ir atėjote pas Jėzų! Tos slegiančios patirtys padeda jums prasiveržti iki brandos Kristuje!

Paulius jam pasakė, kad joks kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus. Žodžiai įsivelti ir gyvenimo reikalai graikiškai yra pragmateiais iš kur kilęs žodis ‚pragmatiškas‘, reiškiantis, kad kareivis nesuaudžia savo gyvenimo drauge su civiliniu gyvenimu pasaulyje – kad patiktų jį atrinkusiam į kariuomenės gretas!

Kaip ir Pauliaus dienomis, ir pas mus yra šauktiniai. O štai mus pašaukė Žmogus vardu Jėzus - būti Jame. Tačiau yra dar geresnė žinia. Kai Paulius sako, kad mes turime patikti mus pašaukusiajam – tas graikiškas žodis reiškia „pašaukusiam jį būti kareiviu“. Taigi čia Paulius panaudojo žodį stratologeo. Pažvelkime į graikų kalbos žodžius iš kurių sudarytas šis žodis: strato – kai mes imamės strategijos, ir logeo – kai imamės logikos. Juos kartu sudėjus reiškia, kad „esate pasirinktas jus pašaukusio Karininko su strategija, logika ir turint planą galvoje“.

Dabar sudėkime visa tai į viena...
Paulius Timotiejui sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Tie gyvenimo sunkumai iš praeities, yra pagrindinis dalykas kuris padaro mus tinkamais būti Kristuje. Prisiminkime, kad neturime suausti savo gyvenimo su dalykais atrodančiais normaliais pasauliui. Lygtai jie būtų pirmos būtinybės dalykai. Mes turime patikti Tam, kuris pasirinko mus su platesne strategija, planu ir tikslu. Kad tarnautume Karaliui.

O dabar eisime prie atleto, tačiau tai kitai savaitei. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn
www.SupernaturalHouseChurch.org

2018 m. kovo 6 d., antradienis

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2018


John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 19 d.,

Sveiki,
Prieš porą savaičių man darė naują CT širdies tyrimą, kurį jie palygins su lapkričio CT, kad pamatytų, kiek per du mėnesius sumažėjo kraujo krešulys. Su kardiologu susitiksiu kovo 7 dieną aptarti rezultatų. Kol viskas nebus aišku, keliauju nedaug. Kovo 10-11 dienomis aš būsiu Osavatomie, Kanzase, o gegužę konferencijoje Olandijoje, tai tiek, kol paaiškės daugiau apie tą krešulį, - ačiū už maldas.

Priminimas apie konferenciją Olandijoje - gegužės 10-13 d. Jos tikslas - santykiai su tais, kurie susirenka kaip namų surinkimas (bažnyčia), - mes kartu leidžiame laiką, kartu valgome, kartu garbiname ir meldžiamės. Tai investavimas į santykius su tais, kurie tame pačiame „dvasiniame lygmenyje“, bet ne išlaidavimas, tai skirta tiems, kuriems svarbūs šie santykiai. Jei jūs esate dalimi CWOWI, dalyvaujate arba domitės namų surinkimu, raginu atvykti. Jei namų surinkimas nėra jūsų širdyje, vadinasi, tai ne jums.

Mintys... Aš vis mąstau apie tai, kiek pasaulietiškas yra šių dienų krikščionis. Mano dienomis, kai mes buvome išgelbėti, mes visą save atiduodavome Jėzui sakydami: „imk mane visą“, be jokių priedų, be jokių pagražinimų - tik paimk mane, Viešpatie, aš toks dėkingas, kad turiu Tave! Nuo tada mes ir gyvename būtent taip. Šiandien aš matau daugelį, kurie tik mėgina pridėti Jėzų prie savo gyvenimo rutinos ir vadina tai krikščionybe. Jis priimtinas tol, kol nebando per daug priartėti, ar padaryti jų pernelyg „religingais“. Jie geriau paprasčiausiai įterps Jį į savo kasdieninį gyvenimą, kad padėtų sunkiu laiku ar užpildytų dvasinę tuštumą jų viduje.

Štai kodėl aš matau tokius turtus šeimos pagrindu sukurtuose namų surinkimuose. Jūs matote tikrą, veikiantį tikėjimą namuose susitikdami ir pažindami žmones. Jūs kartu įveikiate gyvenimo metamus iššūkius, meldžiatės vienas už kitą. Tai gyvas tikėjimas, kuris diena iš dienos daro regimą skirtumą kiekvieno gyvenime. Sveika tai matyti vienas kitame, taip žinome, jog Jėzus yra įaustas į mūsų gyvenimo audinį, o ne paprasčiausias ornamentas, puošiantis mūsų užimtą gyvenimą. Jis nėra tik įterptas į mūsų gyvenimą, Jis YRA mūsų gyvenimas.

Ką reiškia „tikėjimas“
Rytietiškame mąstyme, o Biblija yra rytietiška knyga, nėra atskyrimo tarp idėjos ir jos išpildymo.

Graikų mąstymo būdas kitoks: idėja yra atskirta ir turi būti išnagrinėta, apie ją reikia mąstyti, ją reikia apsvarstyti ir tik tada galima nuspręsti, patvirtinti ir sekti ta mintimi, arba ją atmesti.

Tokioje situacijoje atsidūrė Paulius Marso Kalvoje Atėnuose, kaip matome Apaštalų darbų 17 skyriuje. Vyrai klausėsi Pauliaus idėjų tol, kol jis ėmė pasakoti apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusių, tada kai kurie pradėjo juoktis, o kai kurie sakė, jog ateis paklausyti kitą dieną - jie atskyrė idėją nuo pritarimo tai idėjai.

Biblijos laikais tikėti Jėzumi reiškė, kad tu esi Jo mokinys, vienas iš Jo pasekėjų, ir praktikuoji tai, ką Jis sakė. Tikėjimas Naujojo Testamento puslapiuose reiškia, jog tu protu sutinki su Jėzaus teiginiais, ir tada gyventi pagal juos.

Dabar vakaruose yra kitaip. Dabar kas nors gali sakyti, kad tiki Jėzumi, ir tai reiškia, jog jis protu pripažįsta, jog Jėzus yra Viešpats, tačiau savo širdyje nė neketina būti Jo mokiniu. Jie neketina savo gyvenimo pavesti panašėjimo į Jėzų procesui.

Gnosticizmas
Dvasia, su kuria kovojo Naujojo Testamento autoriai, buvo gnosticizmas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „(protiškai) žinoti“. Jie tikėjo, kad žemės dalykai yra blogi, o dvasiniai dalykai ir Dvasia yra geri. Todėl, kadangi kūnas blogas, krikščionis gali gyventi taip kaip nori, nes savo dvasioje jis turi Kristų.

Taigi jie tikėjo, kad nėra nuodėmės, nėra dėl ko atgailauti, nėra atsiskaitomybės Dievui ar dar kam nors žemėje, nes jų kūnas blogas, o Kristus juose yra geras. Taigi, kol tu „tiki“ Jėzumi, tol tu eini į dangų. Šiandien ši dvasia vadinama „supermalone“, tačiau iš tiesų tai yra tik žmonės, atskyrę žodžio „tikėjimas“ reikšmę nuo tikėjimo Jėzumi vykdymo ir reiškiantis tik idėją žmonių protuose.

Daug rašto vietų patvirtina, kad Paulius ir Naujasis Testamentas neatskyrė protinio sutikimo, kad Jėzus yra Viešpats, nuo paklusnumo Jėzaus mokymui.

Kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ 2 Timotiejui 1:9.

„Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe. Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais...“ 2 Petro 1:3-4

Šitos ir daugelis kitų rašto eilučių sako mums tikėti Jėzumi, bet tai nėra vien tik pakviesti Jį į savo gyvenimą, kad gyvenimas taptų geresnis, tai reiškia, jog mes atiduosime Jam save 100%, ir nuolatos sieksime panašėti į Jį, augsime Jame.

Aš raginu jus surasti bent vieną asmenį tame pačiame dvasiniame lygmenyje, kuris taip pat ieško tikrų dalykų, susitikti su juo išgerti kavos ar arbatos, pakviesti jį pietų - investuokite į tuos, kurie yra „tikri“ jūsų aplinkoje!

Dėkoju už besitęsiančią draugystę, paramą bei maldas. Pradėjus transliuoti savaitinius vazido įrašus per Facebook ir Youtube, pagausėjo žmonių, pradedančių namų surinkimus, mes esame labai užsiėmę; daug darbo su kompiuteriu, Skype, ir pan. Ačiū jums, visus laiminu!

Gausių palaiminimų,
Džonas ir Barbara