Psichikos ligos Nr. 4 iš 4

Mental Illness #4 of 4

Sveikinu visus,

Yra skirtumas tarp tikinčiojo Jėzumi ir Jėzaus mokinio. Pagal apibrėžimą žodis

mokinys reiškia „tas kuris mokosi“ arba „studentas“. Ne kiekvienas, kuris tiki Jėzų, yra Jėzaus mokinys.

 Mokinys: „Kažkas, kuris tiki kažkieno idėjomis IR bando gyventi taip, kaip tas žmogus daro ar darė“. Kembridžo žodynas. (išskirta mano)

Tikintysis tiesiog tiki, bet nebūtinai bando gyventi taip, kaip Jėzus įsakė. Visi krikščionys pradeda tikėti, o geriausiu atveju mes visi tampame mokiniais. Tačiau šiuolaikinėje kultūroje kai kurie „tikintieji“ nuodėmes priima kaip gyvenimo būdą, todėl jų mąstymas ir emocijos yra išbalansuotos. Jų mintis apie Jėzų yra tokia, kad Jis viską priima, nes myli visus.

 Perfrazuojant Judo 4 eilutę, jie pavertė Dievo malonę leidimu daryti nuodėmę. Tai klaidingas mąstymas. Tai gali sukelti emocinę ligą, iškreipti patį Kristaus charakterį į tą, kuris pateisina jų nuodėmę. Tiesą sakant, Dievo malonė įgalina mus gyventi šventai ir dievotai, tačiau kai kurie tai paverčia leidimu daryti nuodėmę.

 Jokūbo 1:22 ragina mus būti Žodžio vykdytojais, o ne tik klausytojais, nes kas tik girdi, bet nedaro, yra apgaudinėjamas. Štai ką šiandien matome aplink mus „tikintiesiems“, kurie iš tikrųjų nėra mokiniai.

 Didžiojoje pavedime mums liepta daryti mokiniais, o ne tikinčiaisiais. „Išmokyk juos laikytis ir daryti visa, ką tau įsakiau“. Mokinys, augdamas Kristuje, galiausiai atsikratys neteisingo mąstymo ir jausmų mainais į teisingą mąstymą ir jausmus.

 Asmenybės krizė; Lytis ar temperamentas?

 Dievas turi planą ir tikslą kiekvienam kada nors gimusiam žmogui. Jis padarė mus vyrais arba moterimis. Dabar visuomenėje tvyro didelė painiava dėl lyties ir temperamento. Vyras gali būti moteriškesnio temperamento, bet jis vis tiek yra vyras. Moteris gali būti vyriškesnio temperamento, bet ji vis tiek yra moteris. Populiarioji kultūra painioja temperamentą su lytimi, kai kurie krikščionys taip pat.

 Populiarioji kultūra sakytų: „Aš gimiau šios lyties, bet tapatinu  save su  kita lytimi“. Tai temperamento painiava. Tai sumišimas mąstyme ir jausmuose. Emocijos ar mąstymas tam tikra kryptimi lyties nekeičia. Galite save tapatinti su  drugeliu, bet jūs negimėte drugeliu. Be to, aš neprivalau dalyvauti jūsų emocinėje ar psichinėje būsenoje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje toks mąstymas yra stumiamas beveik visose žiniasklaidos formose.

 Šiais interneto ir momentinės pasaulinės informacijos laikais

 Žmonės, kurie identifikuojasi kaip drugeliai, gali rasti vienas kitą per internetą. Grupės tapatybė perima individualų tapatumą. Susitapatinimas su tam tikra panašiai sutrikusių žmonių grupe suteikia jiems patikimumo ir palaiko painiavą tiek, kad jie nežino, kad yra sutrikę. Jie tiki melu, kad likusi visuomenės dalis dėl jų yra sutrikusi. Visi jie identifikuojasi kaip drugeliai, todėl jų jausmai turi būti pagrįsti. Taigi jie siekia patvirtinimo iš likusios visuomenės.

 Jie prarado savo asmens tapatybę, kurią sugeria didesnės grupės tapatybė. Tai tampa minios mentalitetu, gentimi, kariaujančia su visais, kurie nesutinka su jų painiava. Emocinis samprotavimas ima viršų: aš taip jaučiuosi, todėl toks esu.

Tikintieji, o ne mokiniai, jiems kyla klaidingų minčių ir jausmų, nesuvokiant, kad jie gali valdyti savo mintis ir jausmus ir rasti Dievo planą savo temperamentui. Šėtonas bando supainioti žmonių tapatybes kuo anksčiau jų gyvenime.

 Šėtonas taip pasielgė su Ieva : „Jei valgysite, būsite kaip Dievas...“ Viešpats padarė juos vienaip, bet Šėtonas pasiūlė kitokią tapatybę. Šėtonas bando neleisti žmonėms pažinti Dievo plano, tikslo ir malonės savo gyvenimui, painiodamas jų mąstymą. Jei jis gali juos suklaidinti, net vaikystėje, priversdamas juos manyti, kad jie turėjo gimti kaip drugeliai, jis gali neleisti jiems sužinoti Tėvo tikslo ir planų jiems.

 Kristuje pirmiausia yra individuali tapatybė, tada grupė.

 Mes apsisprendžiame už Kristų individualiai, ir kiekvienas individualiai stovime prieš Jį, kad atsiskaitytume. Kai nusidedame, mes tai Jam pripažįstame – tai yra individuali atsakomybė. Visa kita išplaukia iš tos tiesos, kad mes individualiai stovime prieš Jį , kad atsiskaitytume.

 Individualiai susitapatinę su Kristumi susitapatiname su panašių žmonių grupe, vadinama krikščionimis. Tai sveika.

 Matome Apaštalų darbų 11:26; po to, kai Paulius ir Barnabas metus susitikinėjo su ta pačia žmonių grupe Antiochijoje, mokydami juos apie Jėzų, ši grupė tapo žinoma kaip krikščionys. Tai turėtų būti sveikas santykių tinklas, kuris žmogų veda į didesnę brandą Kristuje.

 Žmogaus prigimtis nenori stoti prieš nieką, kad atsiskaitytų. Nuo pat pradžių Adomas kaltino Ievą; „Moteris, kurią man davei, padarė tai...“ (Pradžios 3:12) Žmogaus prigimtis yra vengti atsiskaitomybės, nes tam reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.

 Jei kas nors pakankamai nutolsta nuo  atsiskaitomybės Dievui, p to artimui, jis ima manyti, kad jis yra atskaitingas tik savo grupei ir savo  genčiai. Jie mano, kad yra atskaitingi tik savo grupei, kuri identifikuojasi kaip drugeliai.

 Pastebėkite kovą už asmeninį tapatumą

 Daugelyje Pauliaus raštų kalbama apie tapatybės painiavą. 1 Korintiečiams 6:9-10 Paulius išvardija nuodėmes, paplitusias Graikijos ir Romos kultūroje, įskaitant: „Nei.... ištvirkėliai, svetimautojai, svetimautojos, nei žmonių skriaudikai... neįeis į dangaus karalystę. “

 Jau kitoje eilutėje, 11 eil., jis tęsia: "Kai kurie iš jūsų buvote tokie. Bet dabar esate nuplauti. dabar esate pašventinti (atidėti Dievo naudojimui), dabar jūs išteisinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu Šventąja Dvasia ir per ją“.

 Tokie buvote kai kurie iš jūsų – su kuo susitapatini? Tavo praeitis ar dabartis? Kai asmuo „priima Jėzų“ arba „tiki Jėzų“ arba „priima sprendimą už Jėzų“, jis keičia karalystės pilietybę*. Jie atsisako savo pilietybės vienoje karalystėje, tamsos karalystėje, kad būtų perkelti į  Tėvo Sūnaus karalystę. Vandens krikštas, be kita ko, yra tapatybės deklaravimas. *Kolosiečiams 1:12-13

 Kai tamsa tamsėja, visuomenė matys vis daugiau psichinių ir emocinių ligų. Vis labiau aiškės skirtumai tarp sveikų, funkcionuojančių krikščionių, kurie yra Jėzaus mokiniai, ir tų, kurie nėra Jėzaus mokiniai.

 Padėti žmonėms atgauti sveikas emocijas ir mintis, kurios pradės pertvarkyti jų gyvenimus, taps vienu iš pagrindinių būdų, kaip žmonės ateina pas Viešpatį. Kitą savaitę turėsiu keletą paskutinių minčių, kaip padėti kam nors atgauti subalansuotas emocijas ir teisingą mąstymą.

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

 

 

 

 

2023 m. rugpjūčio mėn. naujienlaiškis

August 2023 Newsletter

Sveikinu visus,

 Praėjusį mėnesį pasidalinau tuo, ką Viešpats man pasakė, kaip pasaulis eina į kitą

sunkumų metą (ypač nuo rudens iki kitų metų pavasario), kuris atitrauks daugelio krikščionių dėmesį. Jis neapibūdino išsamiai situacijos JAV, išskyrus politinę ir ekonominę suirutę.

 Tai suteiks galimybę krikščionims arba būti sukrėstiems ir išsigąsti, arba visai jų nepajudins, nes jie yra saugūs savo dvasios ramybėje. Tai tik nelygumai kelyje, mes dar turime laiko, todėl turime atsitraukti ir nesikoncentruoti į įvykius, sukeliančius pasauliui baimę ir paniką.

 Daugelis krikščionių naudoja dvasingumą, kad paslėptų savo baimes, tačiau po kauke baimė yra pagrindinis jų gyvenimo veiksnys.

 Kai kurie pavyzdžiai: žmogus nesikreips į gydytoją, bijodamas , kad stokos reikalingų pinigų arba bijodamas diagnozės, todėl ignoruos būklę. Jie „stovi maldoje“ ir daro visokius dvasinius dalykus, siekdami išgyti nuo ligos arba „stovi ant žodžio“, kad viskas bus gerai. Jie atsisako sveiko proto įveikti baimę, atsisako tikėti, kad jais gali  pasirūpinti, ir atsisako pasitikėti Viešpačiu, kad jis suteiks jiems reikalingus finansus.

 Žmogus neatidaro pašto, žinodamas, kad jame yra neapmokėta sąskaita, savo baimę slepia už „Dievas duos“. Jie bijo susisiekti su kreditoriumi, kad sudarytų skolų išmokėjimo planą, nes jų baimės ir vaizduotė įsibėgėja arba jie mano, kad kreditoriai negali jiems pasakyti nieko tikro, tad kam iš viso jiems skambinti? Jie nekreipia dėmesio į sąskaitų krūvą, ir bijo skambinti kreditoriui.

 Jie turi terminą savaitės pabaigoje, todėl trečiadienio vakarą eina į surinkimą kupini baimės, nors paprastai į trečiadienio pamaldas neina. Jie eina išsigandę, atrodo dvasingi, bet dalyvauja tam, kad primintų Dievui, kokie jie nuoširdūs ir kaip labai jiems reikia, kad Jis atsakytų. Jie garbina turėdami slaptų motyvų: „Tai aš, Viešpatie, atsimink, aš turiu sumokėti šią sąskaitą penktadienį...“

 Baimė prasilenkti su Dievo valia...

 ...taip pat priverčia žmogų nepriimti jokio sprendimo. Jie sako, kad nori, kad Jis su jais kalbėtų, arba nori iš ko nors žodžio. Jie nepasitiki savo sprendimų priėmimu,  baimė jiems kalba ir neleidžia judėti į priekį. Pastebėjau, kad dažnai svarbiau vadovautis sveiku protu ir judėti, nei tiesiog sėdėti ir laukti, kol Dievas duos kokią nors kryptį. Net Dievas negali vairuoti stovinčio automobilio.

 Kartą man buvo pasiūlytas paaukštinimas, bet laukiau 3 mėnesius, kol įstengiau nuspręsti, nes laukiau, kol Dievas duos man nurodymą, priimti jį ar ne. Bijojau slėpiausi už dvasingumo, sakydama, kad nenoriu prasilenkti su  Dievu – o kas buvo tiesa, to nedariau. Tačiau baimė tai padaryti neleido man sveiku protu apsispręsti , priimti paaukštinimą, papildomus pinigus, mano šeimai reikalingą sveikatos priežiūrą. Todėl aš nepriėmiau sprendimo.

 Galiausiai nusprendžiau įveikti baimę, pasakyti „taip“ paaukštinimui, ir mes buvome tikrai palaiminti. Kodėl taip ilgai laukiau? Bijojau, kad prasilenksiu su Dievu. Jis laukė manęs, aš laukiau Jo.

 BET... tu negali to padaryti, jei iš tikrųjų nesusitvarkai su emocijomis ir mintimis, kurios pirmiausia sukelia baimę.

 Kokia nauda sudrausti baimės dvasią, jei nesusitvarkei su kūniška baime ir rūpesčiu, kurie iš pat pradžių atvėrė jai duris? Ta baimės dvasia juoksis iš jūsų priekaištų, nes ji žino, kad tikrai bijote ir nesusitvarkote su savo emocijomis bei mintimis.

 Hebrajams 10:32 sakoma:

 „Kviečiame prisiminti buvusias dienas, kai buvote pirmą kartą apšviesti (Viešpaties) ir pakėlėte tokius didelius sunkumus. Kartais būdami reginiu visiems (kurie matė jūsų nesėkmes ir silpnybes), o kartais dėl to, ir buvote dalininkai tų, su kuriais taip elgiamasis."

 Būdas uždaryti duris baimei yra prisiminti Viešpaties ištikimybę, pradedant nuo tada, kai pirmą kartą buvote išgelbėtas, arba net anksčiau, kai Jo apsauga atvedė jus į išganymą. Prisiminkite sunkumus, kuriuos patyrėte asmeniškai ir kaip priklausėte grupei, kurios nuodėmės ir silpnybės buvo atskleistos visiems – ir prisiminkite, kaip Jis išvedė jus iš jos.

 Kai tik pažvelgsi atgal ir pamatysi Tėvo ištikimybę, kuri  atvedė tave į šį tašką, nebijosi ateities. Paulius pasakė: „Aš žinau, kuo patikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti tai, ką jam patikėjau, tą dieną, kai stovėsiu prieš Jį“.

 Pažinti Jį. Būti Juo įsitikinus.

 Ar Jis gali išlaikyti tai, ką Jam patikėjai? Hebrajams 11:11 sakoma: „Sara sugebėjo pastoti ir pagimdyti vaiką, kai jai buvo sena, nes ji pripažino ištikimu Tą, kuris pažadėjo“.

 Pripažink savo Tėvą ištikimu. Pažvelkite į Jo įrašą savo gyvenime. Pripažink Jį  esant ištikimu. Tai uždarys duris bet kokiai baimės dvasiai, viliojančiai jus bijoti.

 Prisiminkite konkrečius laikus, kai nebuvo išeities, o Jis nutiesė kelią. Kai tik pasitikėsite Jo įrašu savo gyvenime, baimės dvasia jūsų gyvenime nebeturės jokių galimybių.

 Baimė yra dvasia, o tai reiškia, kad turime paklusti Jėzui ir išvaryti ją nuo savęs

​ „Baimės dvasia aš paimu valdžią virš tavęs Jėzaus vardu ir įsakau tau išeiti ir pasišalinti nuo manęs. Dabar, Tėve, aš padariau, kas man buvo įsakyta, nuo šiol pasitikiu tavimi ir tavo ištikimybe savo gyvenime. Prašau tave apsaugoti mane, atskleisti savo aprūpinimą, ir  pabėgimo kelią...ačiū, kad tai darai...“ ir panašiai.

 Tada, jei dvasia bandys ateiti pas tave, tu gali liepti jai išeiti Jėzaus vardu, ir ji tai padarys – ir net jei ji kurį laiką užtruks fone, ieškodama atviros angos, tai tau netrukdys. būsite tikri, kad nėra atvirų durų, kad ji įsitvirtintų jūsų emocijose ar mintyse.

 KWOWI – „Kids Without Walls International“.

 Trys vaikai iš Kenijos neseniai neteko rėmėjo ir dabar ieško naujo rėmėjo. Ar svarstytumėte paremti vieną, du ar visus tris šiuos vaikus? 3 vaikai ieško naujų rėmėjų: Vallary A. (mergaitė), Hillary C. (berniukas) ir Rita S. (mergaitė). Jei jaučiatės paskatintas remti vieną iš šių vaikų, eikite į KWOWI.org ir pasirinkite skirtuką „Remti vaikus“. Pamatę vaikų sąrašą, pakeiskite filtrą į „Kenya“ ir pasirinkite berniuką arba mergaitę, kad sąrašas būtų labiau susiaurintas. Slinkite, kol pamatysite vaiką, turintį vieną iš šių vardų.

 Ugandos KWOWI naujienose vienas aukotojas neseniai skyrė 500 USD naujoms mokyklinėms uniformoms vaikams! Tai yra didelis „ Dievo pašlovinimas “, nes Ugandos mokyklose reikalaujama, kad vaikai būtų su uniformomis, tačiau dauguma vaikų turi tik įprastus drabužius arba labai nudėvėtas uniformas.

 Konferencijos kitais metais

 Mūsų JAV konferencijose kitais metais laukia keletas įdomių pokyčių. Daugiau apie tai kitą mėnesį.

 Prisiminkite mūsų konferenciją Nyderlanduose gegužės 2–5 dienomis, registracijos informacija bus pateikta vėliau šiais metais.

 Žinokite, kad vertiname jus, meldžiuosi už kiekvieną asmenį, už kiekvieną aukotoją ir (arba) maldos prašymą. Galėčiau užpildyti savo dieną rašydamas padėkos raštus kiekvienam iš jūsų, nes kiekviena auka daro labai teigiamą ir tiesioginį poveikį mūsų gyvenimui. Ačiū.

 Pripažįstame, kad pirmiausia jūs atidavėte save Viešpačiui, o paskui mums, ir labai jums dėkojame.

 Laiminu,

 Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy

​

 

 

Psichikos ligos Nr. 3 iš 4

 Mental Illness #3 of 4

 18 August, 2023

Sveikinu visus,

 Palikome Paulių II Korintiečiams 1 skyriuje, rašydami apie jo jausmus. Jis rašė

apie neseną laiką, kai nebuvo išeities, ir kad iš jo buvo spaudžiamos gyvybės sultys. Jis norėjo, kad jo draugai Korinte žinotų, jog jis jautė tokį spaudimą ir tokį beviltiškumą. Emociškai ir protiškai jis nebuvo geroje vietoje .

 Kontroliuoti savo jausmus

 Jis užbaigė savo mintį 9 eilutėje: "Jautėme, kad gavome mirties nuosprendį, ir manėme, kad mirsime. Tai (buvo leista) įvykti, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu (Tėvu), tuo, kuris prikelia. numirusius."

Jis nekaltino Dievo, kad Jis leido persekiojimams ateiti, nes persekiojimai vyko kartu su jo gyvenimo pašaukimu. Persekiojimai leidžiami taip, kaip buvo Jėzaus gyvenime.  Jėzus pasakė Morkaus 13:13: „Jūs būsite nekenčiami visose tautose dėl manęs“.

 Paulius nusprendė savo aplinkybes vertinti kaip mokymo laiką, kad galėtų pasikliauti Tuo, kuris prikelia mirusiuosius. Mes taip pat turime padaryti tokį pasirinkimą, panaudoti tai, ką gyvenimas ar velnias mums meta, kaip mokymo procesą, žingsnį į didesnę brandą.

Paulius susidūrė su didžiuliu persekiojimu, kuris galėjo išnykti, jei jis būtų išsižadėjęs Jėzaus. Jei jis būtų sakęs, kad nėra krikščionis, kad grįžta prie savo žydiškų šaknų, ir tada jis būtų vėl gyvenęs , kaip bet kuris kitas  normalus  pirmojo amžiaus Romos imperijos žydas.

 Paulius pasirinko

 Jis pasirinko  kontroliuoti savo jausmus ir mintis ir pradėjo sakyti sau, ką turi jausti ir galvoti. Nusprendęs pasitikėti Tėvu, kuris jau prikėlė Jėzų iš numirusių ir su kuriuo žinojo, kad bus danguje, jis pradėjo eiti emocinės sveikatos keliu.

 Kultūra sąmoningai skatina gyventi pagal jausmus.

 Kultūra sąmoningai skatina emocinį sprendimų priėmimą. Biblija moko paimti valdžią savo kūnui, mintims ir jausmams ir tarnauti Dievui. Jūs neturite gyventi pavaldūs savo jausmams, jie turi būti pavaldūs jums.

 Apsvarstykite Jėzaus ir Rašto žinovo pokalbį Morkaus 12:29-31, kur Jėzus atsako į klausimą, kurie įsakymai yra svarbiausi: „Klausyk,  Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienas Viešpats. Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela, visomis jėgomis. Tai didžiausias įsakymas. Antrasis: mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra kito įsakymo, didesnio už šiuos.

 Graikiškai „širdis“ reiškia „kardias“ ir reiškia „mintys, jausmai, vidurinė žmogaus dalis“. Žodis „protas“ yra „dianoias“ ir reiškia „gili mintis“, „gilių minčių įgyvendinimas“.

 Žodis „siela“ yra „psichika“ ir reiškia „dvasia“ arba „kvėpavimas“. Žodis jėga, kuris reiškia mūsų fizinius kūnus, yra „ischyos“ ir reiškia „asmeninė galia, pastangos, jėga, sugebėjimai“.

 Matote šį svarbiausią įsakymą,

 iš kurio kyla kiekvienas kitas įsakymas, reikalauja, kad mūsų meilė Viešpačiui būtų tokia intensyvi, kad mes gyvename valdydami savo mintis ir emocijas. Įsakymas yra mylėti Jį savo jausmais. Mylėk Jį savo mintimis. Štai kodėl Paulius rašė II Korintiečiams 5 skyriuje, kuris yra kilęs iš didžiausio aukščiau pateikto įsakymo ir to, ką jis išmoko, kaip pasakyta 10 skyriuje. 5:3-6:

 3 Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.

4 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves.

5 Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,

6 esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

 Tai karas, pasak Pauliaus – karas mumyse. Bet kiekvienas krikščionis turi kovoti ir laimėti šį karą. Tai visą gyvenimą trunkanti kova, bet vis lengviau, nes kaupiasi tų mažų pergalių, kurios pakeičia tavo mintis ir jausmus. Netrukus pastebėsite, kad apie šį ir tą praeitį galvojate ir jaučiate kitaip. Jūs kovojate ir keičiate savo jausmus tam ar kitam asmeniui dabar savo gyvenime.

 Šios pergalės kaupiasi ir jūsų emocijose bei mintyse pradeda jaustis ir matyti teisumo bei ramybės impulsą. Netrukus jūs vaikščiosite visiškai naujame taikos gyvenime su Tėvu ir Viešpačiu.

 Mes kontroliuojame savo jausmus ir mintis Dievo minčių ir jausmų mums. Jis ne tik tave myli, bet tu Jam patinki. Kiekvienas krikščionis išmoksta valdyti savo mintis ir jausmus, jei nori augti Kristuje.

 Jūs negalite vaikščioti Filipiečiams 4:11-13, jei negalite to padaryti:

1 Kalbu tai ne todėl, kad stokoju, nes išmokau būti patenkintas savo būkle.

12 Esu patyręs ir skurdą, ir perteklių. Visa ko esu ragavęs: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis.

13 Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina.

 Paulius rašė, kad praėjus 10 metų PO 2-ojo laiško korintiečiams, kuriame jis rašo apie tai, kaip jis kažkada buvo prispaustas iki mirties, praradęs viltį gyventi. Tačiau mintyse ir emocijose jis priėmė sprendimą, kad pasitikės Tėvu, kuris prikelia mirusius.

Emociškai ar protiškai sunkiai kovojančiam žmogui nėra kito būdo išeiti iš to.

Jei dalyvauja demonas, Jėzus liepė išvaryti demonus. Jie vilioja, bet kiekvienas žmogus turi kontroliuoti savo emocijas, savo jausmus ir juos valdyti. Jūs nesate viliojami, mums liepta išvaryti demonus Jėzaus vardu. Nėra maldos, kad pašalintų demonus; mes turime paklusti Jėzui, nes mums buvo suteikta valdžia įsakinėti jiems pasišalinti  nuo mūsų. Tai taip paprasta.

 Daugeliui visiškai nauja sąvoka, kad Biblija moko mus valdyti savo jausmus ir mintis. Tačiau tie patys krikščionys, kurie sako mylintys Dievą, nepaklūsta pagrindiniam ir svarbiausiam įsakymui: mylėk Viešpatį, savo Dievą, visomis savo mintimis, jausmais, giliomis mintimis, kvėpavimu ir fizinėmis jėgomis. Turime į tai įaugti.

 Kai Paulius rašė Romiečiams 12:1-3, jis rašė iš savo asmeninės patirties: „1 Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.

2 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.“

 Ta metamorfozė – tai žodis graikų kalba – įvyksta tik stengiantis kontroliuoti savo jausmus ir mintis, ir tai yra vienintelis Šventajame Rašte pateiktas būdas pakeisti mūsų gyvenimą Kristuje.

 Kita savaitė: pasaulis sąmoningai sukelia tapatybės krizę, sukeliančią emocinę ligą. Ir ką mes darome su „krikščioniais“, kurie sakosi esą g*y?

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Psichikos ligos Nr. 2 iš 4

Mental Illness #2 of 4 

   August 11, 2023

 Sveikinu  visus,

 Biblijos rašytojai nevartojo šiuolaikinių terminų, tokių kaip „psichinės ligos“ ar 

„emocinės ligos“. Tačiau jei apibrėžiame, kas yra emocinė ir psichinė liga, galime ieškoti šių simptomų ir rasti daugybę pavyzdžių Biblijoje.

 Gera psichinė ir emocinė sveikata turi 3 pagrindines savybes:

 Produktyvi veikla, tokia kaip darbas, mokykla, priežiūra. Antra, sveiki santykiai ir trečia, gebėjimas keistis ir susidoroti su sunkumais.

 Psichinė ar emocinė liga reiškia reikšmingus nukrypimus nuo šių trijų – mąstymo, emocijų ar elgesio. Mačiau statistiką, kurioje teigiama, kad apie 20% amerikiečių turi kokių nors emocinių ar psichinių ligų.

 Psichikos ir emocinės ligos yra susijusios su emocijų, asmenybės ar proto dezorganizavimu, kuris sutrikdo normalią gyvenimo funkciją. Tai normalaus mąstymo, jausmų, nuotaikos, elgesio, asmeninių sąveikų disfunkcija. (Merriam-Websterio žodynas)

 Galbūt nenuostabu, kad kai kurie iš tų simptomų apibūdinami kaip vienas iš ženklų artėjant Viešpaties laikui. Mes žiūrime į ryšį tarp minčių ir jausmų bei demoniškumo.

 2 Timotiejui 3:1 sakoma paskutinėmis dienomis...

 ...kai kurie požymiai bus emocinių ir psichikos ligų, bet nevartojant  šių žodžių. Simptomai: savęs mylėtojai, melagiai, melagingi kaltintojai, nesusivaldantys, smurtaujantys, niekinantys gėrį ir gerus žmones, seksualiai iškrypę, nedėkingi ir sąmoningai nešventi.

  O 4 eilutėje „laukiniai, išdavikai, smurtaujantys“. Be to, „susivynioję į save“. 7 eilutėje: „Nuolat mokosi ir niekada negali pažinti tiesos“. Tai yra intelektualiai nesąžiningi, kurie, kai jiems pateikiami faktai, atsisako pripažinti: „aš klydau“, toks jų gyvenimo būdas. Paprastai jų draugai yra socialinėje žiniasklaidoje, nes dėl šio disbalanso jie negali būti sėkmingi artimuose tarpasmeniniuose santykiuose, pavyzdžiui, santuokoje ar su tikrais draugais.

 Noriu  įterpti tai:

 Graikiškas žodis „susivynioti į save“ yra „tuphoo“, iš kur gauname „taifūnas“, taip vadinami uraganai Ramiajame vandenyne. Graikiškas žodis reiškia „apsivynioti dūmais“, o tai reiškia, kad šis asmuo paskleidžia aplink jį besisukančią dūmų uždangą, kaip savo asmenybę, jis pučiasi ir vis pučiasi kaip audra. Tai apibūdina išdidumą ir narcisizmą, gyvenimas sukasi tik apie juos.

 Šis žodis 4 eilutėje kai kuriuose vertimuose- „išdavikai“ arba „laukinis“ yra „prodotai“, o tai reiškia priversti ką nors pasiduoti. Kai kuriose Biblijos vertimuose tai verčiama kaip „klasta“, bandant atskleisti prasmę, išdavystės  dalį,  kad šie žmonės nesiliaus, kol jūs nepasiduosite, kaip jų išdavystės dalį.

 1 Timotiejui 4:1-3 Paulius rašo, kad paskutinėmis dienomis „dvasių suvedžiojimas ir demonų mokymai“ privers kai kuriuos nukrypti nuo tikėjimo. Jis sako, kad jie kalbės netiesą, jie veidmainiai, nes jų sąžinė apdegusi.

 Graikiškas žodis „viliojančios dvasios“

 Tai yra „planois“ ir reiškia „klajojantį apgaviką“, taigi suvedžiotojas, o tai reiškia gundymo procesą. Tai yra laipsniškas gundymas, kol žmogus pabunda išnaudotas ir gali susimąstyti: „Kaip aš tai leidau?“. Jie buvo dvasiškai suvilioti  apgaulės ir nesveiko mokymo, emocijų ir minčių proceso.

 Jis sako, kad jų sąžinė yra „sudegusi“, būtent tai sako graikų kalbos žodis – jie jaučiasi praeityje, nebegali būti jautrūs Šventajai Dvasiai, nes nukrypo nuo Tiesos ir pusiausvyros, kurią Tiesos Dvasia įneša į žmogaus gyvenimą.

 Pradedant eiti žemyn disbalanso keliu

 Antrajame laiške Korintiečiams 1, 8–11 Paulius pasakoja, kaip jis pateko į visiško beviltiškumo gelmes, giliai išgyvendamas neviltį ir kaip išbrido iš depresijos ir tos  proto būsenos.

 Pirmas dalykas, kurį jis sako 8 eilutėje, yra: „Nenoriu, kad būtum neinformuotas apie bėdas, kurias patyrėme Azijoje (šiuolaikinėje pietų ir centrinėje Turkijoje).

 Dažnai nepastebima, kad Paulius nori, kad žmonės žinotų, ką jie išgyveno. Jis tai teigia savo laiško pradžios eilutėse, o tai reiškia, kad jam buvo labai svarbu informuoti juos apie tai, ką jie ką tik išgyveno.

 Leiskite žmonėms žinoti, ką išgyvenate...

 Ar teko tai patirti, o tai- raktas į psichinės ir emocinės sveikatos atkūrimą. Depresija linkusi nukreipti žmogų į vidų, palikti dalykus savyje. Kai žmogus nusižudo, jo artimieji dažnai būna šokiruoti, kai sužino, kad asmuo jau seniai galvojo atimti sau gyvybę, dažnai imdamasis gerai suplanuotų veiksmų, kad jį atvestų iki to taško.

 Dažnai kyla klausimas: „Kodėl jie niekam nepranešė, ką sumąstė?  Čia matome sveiką savybę – Paulius nori, kad jie žinotų ir, kaip netrukus pamatysime, labai išsamiai, ką jis išgyveno.

Daugumoje vertimų bus parašyta ši 8 eilutės dalis: „bėdos, kurias patyrėme“ arba „nelaimė, kurią išgyvenome“. Graikiškas žodis „bėda“ yra „thlipsis“ ir reiškia „didelis spaudimas“. Pauliaus laikais jis buvo naudojamas apibūdinti jausmą, kad esi apsuptas, be galimybės pabėgti, gyvenimo aplink žmogų susiaurėjimą iki taško, kai jis jau   nemato išeities. Apribotas, suvaržytas, vedamas į beviltiškumą.

Paulius tęsia: „...kaip mes buvome visiškai ir virš jėgų prislėgti, taip, kad nesitikėjome išlikti gyvi „

 Terminas, kurį Paulius vartoja apibūdindamas savo emocijas ir mintis, „kai esi prispaustas“ ir „virš mūsų jėgų“ panašu apibūdinat    alyvuoges , kai jos sutraiškomos nuo didelio svorio, iš jų išspaudžiamas aliejus, gyvybės sultys. Tai apibūdina žmogų, esantį giliai neviltyje, be vilties ir besijaučiantį vienišą.

 Žodis „jėga“ yra teisingas, iš jo gauname „dunamis“,   dinamitą – jėgą. Paulius neturėjo jėgų išeiti iš padėties. Tai ne tiek perteikia asmeninių jėgų trūkumą, kiek jėgų trūkumą pakeisti aplinkybes. Jis buvo įstrigęs ir negalėjo pakeisti savo gyvenimo.

 Tiesą sakant, kai jis sako „pernelyg, ne mūsų jėgoms“, žodis „pernelyg“ yra hiperbolizuotas, o tai reiškia, kad jis jautėsi taip, lyg niekas kitas niekada nebūtų  išgyvenęs to, ką išgyveno jis. Tai pažodžiui reiškia „numetimas už kitų“.

 Šiandien vartojame žodį „hiperbolė“, kuris yra tas pats žodis, bet mūsų dienomis vartojamas skirtingai. Šiandien tai reiškia per daug ir yra atmesta. Sakome, kad žmogus yra „hiper“, o tai reiškia, kad jis yra ypač aktyvus arba susijaudinęs, nei jis turi būti ar turėtų būti. Politikas, norėdamas pabrėžti kažką , gali naudoti perdėtus posakius, kurie yra tokie ekstremalūs, kad vadinami hiperbole, ir atmetami kaip perdėjimai.

 Pauliaus laikais tai reiškė, kad jis kenčia spaudimą, kurio niekas negalėjo suprasti, taip toli nuo kitų, kad jis tik vienas galėjo suprasti – tokia buvo jo proto būsena tuo metu. Teisingai ar neteisingai nesvarbu, jis aiškiai rašo, kaip tuo metu jautėsi: Tai, ką jis išgyveno, buvo daugiau, nei kas nors galėjo suprasti – tai nesveikos mintys ir emocijos.

 Iš jo buvo spaudžiamos jo gyvybės sultys. Jis jautėsi apsuptas aplinkybių. Mirtį jis matė vienintele išeitimi. Nėra jokių požymių, kad jame būtų buvęs demonas, tuo metu Paulius tiesiog tai jautė ir galvojo. Laimei, jis ir toliau rašo ir pasakoja, kaip jam tai pavyko.

 Kitą savaitę pasidalinsiu, kaip jis pasveiko, gyvendamas dar 10 metų, per kuriuos parašė didžiąją Naujojo Testamento dalį. Taip pat pažiūrėsime, kur demonas patenka į žmogaus mintis ir jausmus.

 Iki tol, laiminu,

John Fenn

Psichikos ligos Nr. 1 iš 4

Mental Illness #1 from 4

July 4, 2023

 Sveikinu visus, 

Man jau seniai įdomu, kur baigiasi smegenų cheminės ir elektrinės sistemos ir
prasideda demoniškumas. Šis serialas yra apie tą momentą, kur baigiasi žmogaus mintys ir emocijos, prasideda demoniškumas, ir mąstymo procesai, vedantys į emocines ir psichines ligas.

Emocinės ir psichikos ligos įvardijamos kaip vienas iš paskutiniųjų dienų ženklų, nors rašytojai nevartoja šiuolaikinių terminų, bet puikiai tai apibūdina.

 Dvipoliškumas ?

 Pasvarstykite apie  karalių Saulių, kuris  daug kartų atmetė Dievo nurodymus, ir  kai jam buvo  pasakyta, kad jo šeimos linija praras sostą, jį ištiko nenuspėjamo įniršio priepuolis. Šiandien galime diagnozuoti jam ligą ir išrašyti vaistų nuotaikai sureguliuoti, bet Biblija sako, kad čia jau pasireiškė ir demonas.

 I Samuelio 18:8-12 Saulius pavydi, kai žmonės pagerbia Dovydą už Galijoto nužudymą. Saulius pavydus ir piktas. Po to, kai Dovydas tarnavo jam giedodamas ir grodamas arfa, Saulius metė į jį ietį, norėdamas jį nužudyti. Kaip pavadintume perėjimą iš ramybės į įtūžį per sekundę? Dvipoliškumas? Protarpinis sprogimo sutrikimas? (Įniršis neproporcingas situacijai, kaip ir staigus vairuotojo pyktis kelyje)

 Kodėl šiuo atveju įsivėlė demoniška dvasia ir kaip  ta dvasia įsitraukė? Saulius aiškiai atvėrė jai duris dėl savo  pavydo ir pykčio, bet kada įsitraukė demonas?

 Pagrindinis Biblijos aiškinimas:

 Karaliaus Jokūbo ir daugumos kitų vertimų 10 eilutėje sakoma, kad Saulių užklupo piktoji dvasia iš Viešpaties, nors hebrajų kalba parašyta leistinu tonu, o ne kaip nurodant priežastį. Hebrajų kalba pažodžiui sakoma: "Saul upon distressing from God the spirit that came on the next day..." ta dvasia atėjo kitą dieną  dieną...“ Kai kuriuose vertimuose sakoma, kad Saulius „pranašavo“, nors hebrajų kalba nekalba apie dievobaimingą pranašavimą, bet man patinka pataisytas vertimas, kuriame teigiama, kad Saulius. „svaičiojo“ veikiamas demono – jis išprotėjo kalbėdamas nesąmones, yra vienas iš būdų suprasti ištrauką.

 Be to, pagrindinė Biblijos aiškinimo taisyklė yra ta, kad ST suprantame Naujojo Testamento akimis. Tai reiškia, kad Jokūbo 1:13 sakoma, kad Dievas nieko negundo, nebando ir nemėgina nei vieno piktu, nes Jis nėra gundomas, nemėginamas ar bandomas blogiu, mes atmetame klaidingą vertimą, nes tai yra iš tiesų klaidingas vertimas. Yra daug kitų ST  ištraukų, kurios sutampa su Jokūbo 1:13, pavyzdžiui, Jobo 37:23 „Visagalis nevargina“ ir visas Ezechielio 18 skyrius.

 

 Tai parodo Sauliaus pavydą ir jo sukeltą emocinę kančią kartu su pykčiu kaip atveriantį duris dvasiai, ir Dievas tai leidžia, nes Saulius pasitraukė nuo  vaikščiojimo  su Dievu.

 Kur susitinka Sauliaus pavydo ir pykčio emocijos su demoniškumu?

 Jokūbo 1:2 jis mums rašo, kad „laikytume džiaugsmu, kai patenkate į išbandymus, bandymus ir pagundas“. (Graikiškas žodis čia vartojamas visiems 3 išreikšti).

 Džiaugsmas yra dvasios/Dvasios vaisius, todėl mums nesakoma  būti laimingais,  bet sakoma,  vaikščioti su Viešpačiu ir leisti Jo džiaugsmui ištekėti iš mūsų dvasios, kol ištveri išbandymus, bandymus ir pagundas. Tada jis ragina mus sutelkti dėmesį į Viešpatį, siekti Jo išminties, ir nebūti susidvejinusio mąstymo.

 Tada 13 eil. jis nori būti puikiai suprastas, iš kur tie išbandymai, bandymai ir pagundos: "Tegul niekas nesako, kai yra gundomas, išbandomas ar bandomas, kad Dievas tai daro. Nes Dievas nėra gundomas , mėginamas ar bandomas blogiu,   ir pats Jis nei vieno  nemėgina, nebando ir negundo blogiu“.

 (Jei jūs turite tokį supratimą kartu su Jėzumi, kuris yra fizinė Tėvo išraiška, tada jūs suprasite Senąjį Testamentą Naujojo akimis ir viskas bus prasminga.)

 Čia susitinka mintys ir demoniškumas

 "Bet kiekvienas yra patrauktas, savo paties troškimo / stipraus troškimo / geismo, ir suviliotas. Tada, kai geismas užsimezga, jis pagimdo nuodėmę. O kai nuodėmė baigiasi (tiesiog, pilnai suauga, subręsta), ji gimdo (veisiasi). , pilnai išsipildo, baigiasi) mirtimi“.

 Būtent čia  nuodėmės troškimas – geismas, reiškiantis bet kokį nuodėmės troškimą – ir gundymas susijungia, užmegzdami nuodėmę asmens gyvenime.

 Taip daro demonas

 Nuodėmės troškimas yra kiekviename iš mūsų. Viliojimas yra demoniškas. Žodis „vilioti“ čia yra „deleazo“, kilęs iš „delear“, reiškiančio „pavilioti“ (spąstus). Pirmajame amžiuje tai reiškė „įvilioti ar įvilioti auką į moralinius spąstus, viliojant ją savanaudiškais impulsais“.

 Karaliaus Sauliaus situacija buvo tokia, kad jis bailiai atsisakė susidurti su Galijotu, bet leido piemeniui jį nugalėti. Žmonių, pagyrimas, kurio jis  taip troško,  atiteko Dovydui. Jis pyko, galbūt pirmiausia ant savęs, o paskui sutelkė dėmesį į Dovydą.

 Atsisakęs „sutvarkyti savo širdį“, kai pirmą kartą kilo emocijos ir mintys apie pavydą ir pyktį, jis joms pasidavė, o tai atvėrė duris demonui. Kai geismas ir viliojimas susiduria, kaip rašė Jokūbas, jie užmezga nuodėmę.

  Nuodėmė gimsta, gramatika rodo, po nėštumo laikotarpio, kaip nėštumas. Kai ji visiškai gimsta, nuodėmė sukelia mirtį – tiesioginę mirtį arba mirtį santykiuose, santuokoje, darbe, ar gyvenime.

​ Galutinis nuodėmės rezultatas yra mirtis bet kuria iš daugelio jos formų.

 Tačiau prieš gimdymo procesą, kuris ją iškelia į viešumą, žmogaus galvoje ir vaizduotėje atsiranda geismas ir gundymas. Tai yra nėštumo laikotarpis, kai noras nusidėti susijungia su demonišku gundymu, dėl kurio kyla minčių ir jausmų sūkurys.

 Su tuo susidūrė Kainas Pradžios 4:3–16.

 3-4 eilutėse pasakojama, kad Abelis aukojo kraujo auką, sužinojęs iš savo tėvų, kaip Viešpats Dievas paaukojo pirmąją kraujo auką ir aprengė savo tėvus, kad pridengtų jų neteisumą. Abelis buvo teisus ir priėmė Viešpaties kraujo aukos būdą už nuodėmių pridengimą.

Kainas to nepadarė. Savo pastangomis Kainas aukojo daržoves, užuot aukojęs teisėtą kraujo auką. Kai  pyktis vis dar buvo jo  širdyje, Viešpats Dievas pradėjo su juo kalbėtis 6-7 eilutėse: "Kodėl tu pyksti?" (Nėra atsakymo). Viešpats bandė priversti Kainą susitvarkyti su savo jausmais ir mintimis apie pyktį. Pirmas žingsnis – kodėl tu pyksti (tai be priežasties).

 "Kodėl pasikeitė tavo veido  išraiška?" (Nėra atsakymo) "Jei elgsies teisingai, ar tai nebus priimta?" (Jokio atsakymo, ir net čia Viešpats suteikia jam galimybę pasielgti teisingai su pažadu, kad jo teisinga auka bus priimta.) Jei nesielgiate teisingai, nuodėmė yra prie durų, ir ji  nori jus nugalėti. Bet tu turi jai viešpatauti.“ (Nėra atsakymo) Keturi klausimai, kuriuos Viešpats uždavė Kainui, siekdamas priversti jį susitvarkyti su savo jausmais, tačiau vietoj to Kainas galvojo tas savo mintis ir jautė tuos savo  jausmus.

 Niekas nepasikeitė – procesas liko  tas pats. Visą tą laiką Viešpats stengėsi sulaikyti Kainą nuo nepateisinamo pykčio pasekmių. Apsistojus ties pykčiu, jo mintys virto žmogžudyste. Nuodėmė jį įvaldė, o jis neišmoko valdyti savo minčių, emocijų ir pykčio.

 Karalius Saulius ir Kainas turėjo susitvarkyti su savo emocijomis ir mintimis, neleisti joms išsiveržti į išorę. Mūsų pasaulyje daugiau nei bet kuriuo kitu metu matome žmones, kurie nebuvo išmokyti apdoroti mintis ir apsvarstyti dalykus. Sveikas protas nebėra įprastas dalykas.

 Popkultūra pilna žmonių, kurie kalba bet kokią mintį, kuri šauna į galvą, ir jei jie tai jaučia, tada jiems tas jausmas yra tiesa. Kai kultūra priima tai, kas jiems pateikiama, nesvarbu, ar tai būtų geismas, ar moraliniai klausimai, ar politiniai pareiškimai, šie  dalykai neapsvarstomi, mes patiriame emocinių ir psichinių ligų epidemiją.

 Būtent minčių apdorojimas, paimant vienas  į nelaisvę Kristaus paklusnumui, o kitas ignoruojant, įgalina priimti išmintingus sprendimus, logika su mintimis, paremta tvirtais moraliniais įsitikinimais, veda į sėkmingą gyvenimą.

 Daugiau apie tuos procesus kitą kartą. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas