Sveiki,
Aš rašiau apie pranašystę duotą mūsų
dienomis apie pasaulio įvykius, kurie gali įvykti per ateinančius mėnesius ir
metus. Iškyla toks klausimas: kaip mums reaguoti, kai žinomas pamokslininkas
pasako, kad Dievas parodė jam, jog Kalifornija paskęs vandenyne, o Meksikai
priklausantis Baja pusiasalis taps sala ir vanduo užtvindys Kalifornijos
centrinį slėnį? ( čia pavyzdys)
Kaip mums reaguoti į pranašystes,
kurios kalba apie greitai įvyksiantį JAV ir pasaulio ekonomikos žlugimą,
riaušes ir bedievystę? Ar mums reikia kaupti maisto ir vandens atsargas? Kaip
mums gauti Dievo išmintį šiuo klausimu?
Šventoji
Dvasia ir jūsų dvasia
Jėzus pasakė: „Kai ateis tiesos Dvasia,
Ji įves jus į visą tiesą, nes Ji nekalbės iš Savęs, bet kalbės tai, ką
girdės, ir Ji parodys jums dalykus, kurie turi įvykti“. (Jono 16:13)
Paulius patvirtina tai 1 Korintiečiams
2:9-12 sakydamas, kad: „Ko akis nematė, ausis negirdėjo, tai Dievas (Tėvas)
paruošė tiems, kurie Jį myli. Bet Jis apreiškia šituos dalykus Dvasia, nes
Dvasia ištiria viską, gilius Dievo Tėvo dalykus... netgi dalykus iš Dievo,
kurių nežino joks žmogus, bet tik viena Dievo Dvasia... ir mes gavome
Šventąją Dvasią, kad galėtume pažinti dalykus, kurie yra laisvai mums duoti
Dievo Tėvo“.
Tai
svarbu, nes...
Jėzus pasakė, kad Šventoji Dvasia yra
tiesos Dvasia. Tai reiškia, jeigu tu meldiesi Mersedeso, bet Tėvas tau davė Folksvageną,
Šventoji Dvasia pasiruošusi pasakyti, kad tau paruoštas VW. Ji apreikš tikslią
tiesą, kaip tai pasakė Tėvas.
Jeigu pamokslininkas kažką skelbia... ir
visi aplink sako: „Taip ir amen“, bet savo dvasioje tu jauti sielvartą, kad
tai, ką pasakė pamokslininkas yra neteisinga, Ji sako tiesą, nesvarbu, kas
bepamokslautų. Jeigu tu sakai kažką, ko neturi sakyti ir jauti sielvartą savo
viduje, bet tavo galva nesupranta, ką tu pasakei ne taip, Tiesos Dvasia leis
tau suprasti, kad tai, ką tu pasakei yra neteisinga (ir jei tu praleisi laiką
klausdamas Tėvą, kas tai, Jis apreikš tau).
Ir jeigu savo dvasioje tu turi ramybę
dėl sprendimo, kuris nukreipia tave veikti tam tikra kryptimi, bet galvoje yra daug
klausimų, žinok, kad ramybė yra Tėvo būdas per Šventąją Dvasią, nurodantis, jog
tikrai kryptis yra teisinga ir dangus pritaria tau siųsdamas ramybę.
Sek
ramybe
Vaikščiojimas tikėjime, tai – dažnai sekimas
šita ramybe, kai protas ir emocijos verda ir nori žinoti detales. Jeigu tavo
dvasioje yra ramybė, tuomet tau reikia kontroliuoti savo mintis ir emocijas, ir
susitelkti į tą vidinę ramybę.
Šventoji Dvasia duodama ramybę tavo dvasiai
praneša tiksliai tai, ką Tėvas yra tau paruošęs, ir ta ramybė yra Tėvo nuomonė
tuo klausimu – jei turi ramybę, pasilik toje ramybėje.
Tai reiškia, kai tu girdi apie karus ir
karų gandus, žlungančią ekonomiką ir baisius dalykus, kurie ateina į pasaulio
tautas, ir tu spėlioji, kas atsitiks tau, nedelsiant nukreipk savo dėmesį į
tai, kas yra tavo dvasioje. Ar tu jauti ramybę, ar ten yra kažkas, kas liudija
tau ir ką gali pritaikyti?
Išmintis
iš Dievo tokia...
„Išmintis, kuri ateina iš Dievo yra
tokia: pirmiausia, ji tyra. Taipogi ji yra taikinga, švelni, ir klusni“ (Jokūbo
3:17)
Dievo išmintis yra tyra, taikinga ir
švelni. Taigi, kai tu turi apreiškimą apie tai, kad atsitiks kažkas bloga, ką
jauti? Aš supratau, kad netgi tada, kai apreiškimas yra iš Tėvo ir apie kažką
bloga, tas apreiškimas yra apgaubtas Jo ramybe. Ta ramybė, kurią minėjau
anksčiau, reiškia Šventosios Dvasios patvirtinimą, kad Ji tai gavo iš Tėvo ir
Viešpaties, ir kad viskas bus gerai, yra aprūpinimas ir suteikta malonė. Jeigu
Jis duoda ramybę jūsų dvasiai, tai dangaus žinia, kad Tėvas tam pritaria!
Žemiška
išmintis yra tokia...
„Ši išmintis nėra iš aukštybių, bet
žemiška, demoniška, jausminė (orientuota į pojūčius, ne į Dievo dvasią). Nes
ten, kur pavydas ir priešiškumas, ten sumaištis ir įvairūs blogi darbai“ (Jokūbo
3:15-16, KJV)
Atkreipkite dėmesį, kad žemiškos
išminties požymiai yra nukreipti į pojūčius (baimė, panika, emocijos),
sumaištis, priešiškumas. Išmintis iš pasaulio sukelia žmogui paniką. Ji verčia
juos manyti, kad jiems reikia veikti nedelsiant arba viskas žlugs. Pasaulio
išmintis sukelia priešiškumą, sumaištį, atveria duris kitoms nuodėmėms. Jai
trūksta ramybės, todėl jinai sukelia baimę.
Kaip
tai veikia...
Kai seki ramybe, atrodo lyg eitum pro duris,
kurios šiek tiek pravertos; tu žvilgteli vidun, pamatai, kad viskas gerai,
taigi žengi toliau į vidų. Ramybė yra tokia: tu jauti ramybę, taigi tu seki ja
tol, kol savo dvasioje pajunti sulaikymą... paprastai tai reiškia, kad kažką
reikia padaryti, arba tu lauki, kad kažkas natūraliai atsitiks... ir tada ta
ramybė pakyla vėl tavo dvasioje ir tu vėl eini kelis žingsnius pirmyn.
Sakykime, tikintysis perskaitė internete
naujienas, kad kažkas susapnavo, arba pamatė regėjime, kad žemėje greitai turi
įvykti kažkas siaubingo. Arba galbūt kažkas studijavo pasaulio ekonomiką ir
pamatė pasikeitimus, kurie sutinka su kai kuriais Dievo žmonių žodžiais apie
tai, ir jie spėlioja, ar dabar reikia jiems kažką dėl to daryti.
Ką daryti?!
Geras
principas
Naujajame Testamente pateiktos
rekomendacijos apie davimą suteikia išminties, ką mes turime daryti dėl mūsų
pačių ateities poreikių. 2 Korintiečiams 8:12-13 Paulius kalba apie
korintiečius, kurie aukojo mokiniams Jeruzalėje. Nurodymai apie davimą yra
tokie:
„...Nes jei yra sąmoningas noras, jis
priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi. Aš nenoriu,
kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, bet kad būtų lygybė: kad šiuo metu jūsų
perteklius patenkintų jų nepriteklių, o vėliau jų perteklius taip pat
patenkintų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė“.
Tai priimtina pagal tai, ką jūs turite…
Aš nuolatos gaunu elektroninius laiškus nuo žmonių, kurie klausia, ar jie
turėtų kaupti maisto atsargas 1-3 metams, bet šioje gyvenimo situacijoje jie tiesiog
neturi dabar tam pinigų. Mano atsakymas yra toks – jei tu jauti, kad turi tai
daryti, tai daryk pagal tai kiek tu turi, nesiskolindamas, nekaupdamas skolų,
bet čia šiek tiek ir ten šiek tiek, kad tai nebūtų našta.
Ir vėl, žiūrėk į savo dvasią – ar jauti
ramybę, netgi tada, kai prote ir emocijose sumaištis ir baimė? Tada eik
ramybėje ir sudrausmink savo mintis bei emocijas, kad jos paklustų tai tiesai –
kai Jėzui reikėjo pamaitinti 5.000 žmonių minią plius moteris ir vaikus, viskas
prasidėjo nuo berniuko priešpiečių. Bet Jėzus pasakė: „To pakanka“. Jei esi
ramybėje, tai reiškia, dangus tau sako: „To pakanka“.
Tai taip pat padeda prisiminti visus
dalykus tavo prote. Jis visada padėdavo tau, Jis visada buvo ištikimas, iš Jo atėjo
visoks aprūpinimas, iš Jo atėjo kiekviena malonė. Kai prisimeni šitą istoriją
savo mintyse, tai padeda būti tikru, kad Jis padės ir ateityje. Viena mano
mėgstamų citatų yra iš Kori ten Bum: „Visada teisinga patikėti nežinomą ateitį
žinomam Dievui“.
Biblijos
pažadai yra realūs ir teisingi. Jie nepriklauso nuo ekonomikos, vyriausybių ir
pinigų. Kai esi konfrontuojamas nepritekliaus klausk Tėvo. 2 Petro 1:3-4 sako,
kad jau yra paruošta viskas, ko reikia gyvenimui ir pamaldumui, taigi prašau
apreikš savo aprūpinimą, Tėve! Tada stebėk, kaip Jis aprūpins. Naudok sveiką
protą, pasilik ramybėje! Kita savaitę – nauja tema, iki tada, būkite palaiminti!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
