Ar žinai tik rašytinį Žodį, ar pažįsti Žodžio Asmenį 4d.

Sveiki,

Gavau tiek daug el. laiškų ir pranešimų apie tai, kaip praėjusios savaitės „Mintys“ pakeitė žmonių mąstymą, todėl, manau yra gerai  išsamiau apibendrinti šį klausimą ; Ar žinai tik rašytinį žodį, ar pažįsti Žodžio Asmenį?

 Kasdieninė duona, tai - ne tai, ką tu galvoji

 Mato 4: 4 sakoma: „Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų“.

 Tas žodis „Žodis“ yra rhema, reiškiantis, kad Dievas kalba su žmogumi. Čia nekalbama apie logos, tekstą nuo  Pradžios knygos iki „Apreiškimo“ , nors  visa tai, yra gera. Bet mes negauname gyvybės iš logos, mes gyvename ir malšiname dvasinį alkį rhema,  Dievo žodžiu pasakytu mums tiesiogiai ir asmeniškai.

 Mes gyvename ne vien duona, o tai reiškia kūno maistą. Lygiai taip kaip mūsų fizinis kūnas gauna maistą iš duonos, taip pat ir mūsų dvasios žmogus gauna dvasinį maitinimą iš Dievo, kuris mums kalba tiesiogiai. Aš gyvenu jaučiu Jo dvasią savyje, jaučiu Jo buvimą, Jo nurodymus, Jo apreiškimą. Gyvenu tuo!

 Tas rhema alkis mus motyvuoja  visus vienodai, kai mes fiziškai alkani, mes esame kaip alkanas liūtas siekiantis gazelės žandikaulio - mes nepasitenkinsime, kol jo negausime!

 Mes galime sulyginti savo apetitą, alkį šviežiam ir tiesioginiam Dievo Žodžiui, rhemai su maistu. Ar ne? O gal daug lengviau rasti eilutę, kurią būtų galima įsiminti kiekvieną dieną, kuri yra tinkama ir gera, bet tai nebūtinai mums yra rhema. Bet ar jums buvo  dienų, kai išgyveni kasdienybę ir staiga eilutė tiesiog įšoka į tave ir nugrimzta į vidų, ir tu žinai, kad tai  su tikslu? Tai yra Jo rhema jums. Kitos dienos buvo logos dienos, bet gavus tą rhemą norisi dar! Wow, gyventi Jo akivaizdoje, girdėti vien Jo balsą!

 Vandens nuplovimas  su rhema

 Efeziečiams 5:26 mums sakoma, kad „... vyrai turėtų mylėti savo žmonas taip, kaip Kristus mylėjo bažnyčią ir atidavė save už ją, kad Jis ją pašventintų (išskirtų su tikslu) ir nuplautų mus (valo nuo dulkių ir purvo) žodžio vandens nuplovimu ... “(jūs atspėjote; vandens plovimas rhema)

 Mano dėmesys šiandien skiriamas ne vyro elgesiui, bet teiginiui, kad Jėzus mus plauna ne logos, ne bendruoju Žodžiu nuo  Pradžios iki Apreiškimo knygos, bet mus plauna rhema.

 Jei mąstote, apie tai, koks   laikas su Viešpačiu  jums yra pats brangiausias, tai tikriausiai buvo laikas, kai pajutote Jo buvimą, Jo ramybę, Jo šilumą, Jo žodį tiesiai jums, norėdami rasti  paguodą ir apsivalyti, bei ramybę savo dvasioje - Jis mus plauna rhema žodžiu išeinančiu iš Jo paties tiesiogiai ir asmeniškai skirtu mums.

 Visa tai palaikoma Tėvo jėgos rhema

 Hebrajams 1: 1-3 randame nuostabių teiginių . Čia sakoma, kad Tėvas praeityje kalbėdavo su tėvais „įvairiais būdais“, tačiau šiomis paskutinėmis dienomis mums prabilo per Savo  Sūnų. Sūnų Tėvas panaudojo visatos kūrimui, ir padarė Jį visa ko paveldėtoju.

  Sūnus tiksliai atspindi Tėvo atvaizdą ir yra Tėvo šlovės spindesys - ir šis Sūnus visus dalykus laiko „savo (Tėvo) galios žodžiu (rhema) ...“

 Jėzus nelaiko visko logos, nei  žodžio galia, greičiau viską visatoje laiko Tėvo rhema: Tėvo galios rhema. Tavo gyvenimas. Mano gyvenimas. Visus laiko Tėvo rhema per Sūnų - Tėvas, kuris taip mylėjo, kad atidavė  mums Savo Sūnų. Tėvas yra galybė, Sūnus yra tos jėgos žodis - rhema.

  Tai dar kartą pabrėžiama Hebrajams 11: 3, kur sakoma: „Tikėdami mes suprantame, kad pasaulius paruošti (paruošti, suplanuoti, kaip architekto) Dievo Žodžiu (rhema), taip kad matomi dalykai buvo sukurti  iš nematomų.

 Pasaulius arba, galima sakyti, „visatą“, ir mūsų žemiškuosius kūnus suformavo  Dievo rhema. Jėzus yra ta Tėvo rhema, o Tėvo jėga, kurią išlaisvino rhema, sukūrė mus visus. Kaip tada mes manome, kad galime tikėti, nepriklausomai nuo Jo? Kaip nutiko, kad tiek daug kas tapo arogantiškais ir bando paversti Gyvenimą formule ir religinėmis pratybomis?

 Turime Jį pažinti, tai vienintelis sprendimas. Mes paruošiame  širdis įtraukdami Jį į viską, ką darome, į pokalbį , dėkodami, išreikšdami dėkingumą, kai praleidžiame gerą dieną, arba dėkodami Jam, nepaisant mus ištikusios staigmenos, kuri mus priverčia stabtelėti ir patirti pauzę.

 Tai yra visą gyvenimą trunkanti kelionė, vadinama mokinyste, ir iš tikrųjų mes tik dar labiau jį pažįstame, nes mes kalbame apie begalinio Dievo pažinimą begaliniu laikotarpiu, o tai reiškia begalinį apreiškimą ir žinių gylį, kurio neįsivaizduojame šiame gyvenime. .

Bet didysis apaštalas Paulius intymiausiame laiške Filipiečiams 3:10 pasakė,  kad su visomis savo žiniomis ir turimu patyrimu, jo didžiausias troškimas „pažinti Jį“. Amen broli Pauliau, amen.

Nauja tema kitą savaitę. Laiminu

 John Fenn

Ar žinote tik rašytinį žodį, ar pažįstate Žodžio asmenį? 3(3)

 You Know the Word, or the Word #3 of 3

Sveiki ,

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintajame dešimtmetyje buvo populiarus mokymas vadinamas „įvardink ir pareikalauk . Šiandien tai yra tas pats dalykas, bet vadinamas „nutarimu ir deklaravimu“. Abu jie yra pagrįsti rašytinio Žodžio ar

dievobaimingų dalykų skelbimu kieno nors gyvenimui, manant, kad jie išsipildys arba sukurs apsauginę sieną  nuo priešo.

 Praėjusią savaitę pasidalinau, kad Jėzus yra Tėvo galios žodis, rašalas puslapyje nėra Tėvo jėga. Jei galia būtų rašalas puslapyje, bet kas perskaitęs nors vieną eilutę, atgimtų iš naujo. Jei jėga būtų ant rašalo puslapyje, įvyktų kiekviena deklaracija.

 Bet Jėzus pasakė: Dvasia teikia  gyvybę Jo žodžiams *. Be Dvasios jie tik kalba žodžius, dažnai tuščius žodžius, nes Šventoji Dvasia juose nedalyvauja. Tai yra geri dalykai, nesupraskite manęs neteisingai, ir nėra nieko blogo priminti sau  dievobaimingus dalykus. Tačiau kai kurie naudojasi savo deklaracija, kad gautų ko nori, naudoja juos kaip stebuklingą formulę, užuot pirmiausia konsultavęsi su asmeniu, kuris yra Žodis, norėdami sužinoti, ar tie dalykai skirti jų situacijai. * Jono 6: 63

 Kaip tikėjimas pakyla mūsų širdyje

 Romiečiams 10:17 sakoma: „tikėjimas iš klausymo, o klausymas iš Dievo žodžio“. Žodis graikų kalboje čia yra rhema, o ne logos. Rhema naudojama, kai Dievas taria žmogui žodį. Žodis logos naudojams kalbant bendrai arba žodžių sumą. Jis sutinkamas  Jono 1: 1: „Pradžioje buvo žodis (logos) ir žodis (logos) buvo su Dievu ir žodis (logos). ) buvo Dievas “. Tai reiškia, kad logos yra nuo Pradžios knygos iki „Apreiškimo“, visi Dievo nutrimai.

 Iš logos bendrų Dievo nutarimų kyla rhema. Iš neaiškios bendros reikšmės kyla specifinė. Žodis rhema naudojamas  tada, kai Dievas kalba tiesiogiai su jumis, ir tai, ką sako Romiečiams 10:17, sukuria tikėjimą - tikėjimas atsiranda girdint rhemą, žodį, kurį jums tiesiogiai kalba Dievas, - tikėjimas atsiranda iš jo, o ne iš logos. Kai kažkas jums pasakė apie Jėzų , jūsų širdis susijaudino, ir jūs supratote, kad turite priimti sprendimą dėl Jėzaus - tai Tėvas jus palietė, jus palietė  iš Tėvo jums skirta rhema.

 Tikėjimas ateina ne skaitant 2 Biblijos skyrius per dieną, nei per dieną įsimenant eilutę - visa, tai gera, ir tai skatina mūsų mintis ir  dėmesį sutelkti  į Viešpatį ir panašius dalykus, tačiau tikėjimas, pasak Biblijos, ateina, kai Dievas kalba tiesiogiai su tavimi. Jei vaikštome su Logos, Jėzumi, tada Jis gali mums kalbėti rhema. Bet mes negalime stumti vežimo prieš žirgą - mūsų tikėjimas remiasi Juo, ir mes einame kartu su Juo, ir reikia, kad Jis mums pasakytų apie mūsų situaciją.

 Triušio pėdsakas(nedidlelis nukrypimas), tačiau tai gali pakeisti jūsų gyvenimą

 Jono 15: 7 Jėzus pasakė: "Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, galėsite prašyti, ko tik norite, ir tai bus jums  padaryta".

 Skaitant anglų kalba atrodo, kad jei žmogus prisimena pakankamai skyrių ir eilučių, savo galvoje, jis gali pasiekti lygį, kad į bet kurį maldos prašymą bus atsakyta. Tai nėra tai, ką Jėzus sakė.

 Jėzus šioje eilutėje panaudojo žodį „rhema“, o ne „logos“. Jis pažodžiui tarė: „Jei pasiliksi manyje, o mano žodžiai, kuriuos kalbu tiesiogiai tau (rhema), lieka tavyje, galėsi prašyti, ko norėsi (sutinkamai su tuo žodžiu, kurį tau kalbėjau), ir tai bus tau  padaryta."

 Kitaip tariant - Nojus gavo rhemą pastatyti arką, todėl jis galėjo paprašyti visko, ko jam reikėjo, nes tai susiję su tos arkos statyba. Mozė gavo rhemą išgelbėti Izraelį iš Egipto, todėl jis galėjo paprašyti visko, ko reikia, kad būtų atlikta užduotis. Pagalvokite apie savo gyvenimą, kai gavote  rhemą - ir tai gali atsirasti per liudijimą viduje, ramybę einant tam tikra gyvenimo kryptimi ir pan., taigi  rhema ne visada yra žodinė. Bet kai atsakai ir klausi pagal tą apreiškimą, viskas veikia, pasiteisina.

 Jėzus sakė, Dvasia ves, rodys ir kalbės - tik 1 iš tų 3 yra žodinis. Pagalvok, kada „tai pasiteisino“, ir pamatysi, kad Jono 15: 7 buvo tiesa - mes turime gyventi taipvisada, o ne kartais kaip pavyksta - ir tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas!

 Visa Dievo karalystė teka iš Tėvo apreiškimo, didžiausia rhema ir apreiškimas yra tai, ką Petras patyrė Mato 16 skyriuje: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“ .... „Palaimintas tu Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas atskleidė tai  tau, o mano Tėve danguje “.

 Paulius tai suprato

 Apd 13, 44–48, Paulius ir Barnabas pasakoja  žydams apie Jėzų. Tačiau netrukus jų būryje atsiranda ir pagonių, todėl beveik visas miestas išeina paklausyti, ką jie norėjo pasakyti. 45 eilutėje sakoma, kad žydai, pamatę pagonių minias, buvo sujaudinti iš pavydo ir bandė sustabdyti Paulių ir Barnabą. Paulius atsakė:

 "Buvo būtina, kad jums pirmiausia būtų ištartas Dievo žodis, bet kadangi jūs nusprendėte, kad esate neverti amžino gyvenimo, žiūrėkite! Mes einame pas pagonis! Nes tai Viešpats mums įsakė sakydamas:"   „Aš  padariau jus šviesa pagonims, kad  išgelbėjimas  būtų  iki žemės pakraščių“.

 Tas žodis, ta rhema, kurią Viešpats kalbėjo Pauliui, yra citata iš Izaijo 49: 6 pranašystėje apie Mesiją. Tačiau Paulius sakė, kad Viešpats taip pat kalbėjo su jais.

 Tai yra pavyzdys mums šiandien - Viešpats atgaivins eilutę, privers eilutę „iššokti“ mums prieš akis, paskatins mus rasti eilutę ir tada mūsų dvasia bus sužadinta, arba mes tiesiogiai aiškiai išgirstame tam tikrą eilutę. Kiekvienas iš mūsų  yra kaip Paulius, mes turim e išgirsti mums skirtą rhemą. Kai Paulius gavo tą Viešpaties rhemą, jis žinojo, ką reikia daryti.

 Pirmiausia jie neieškojo eilutės, kur galėtų „atsistoti“. Jie nedeklaravo  savo likimo ar, ko norėjo. Jie nesurado eilutės ir nepakartojo ją 100 kartų, nepadėjo po savo pagalve ir nesimeldė 7 dienas iš eilės, o po to grąžino tą eilutę Jeruzalės apaštalams su geriausia auka.

 Jie pažino Žodį, Viešpatį, todėl iš Rašto Jis galėjo jiems prabilti eilute, skirta jiems ir jų gyvenimui, taip pat jų situacijai.

 Praneškite mums

 Manau, viena iš priežasčių, dėl kurios tiek daug žmonių pirmiausia skuba „atsistoti ant eilutės“, yra ta, kad tai lengva. Prie šito dar  prisideda ir tai, kad jie buvo išmokyti tos klaidos, todėl jie galvoja, kad to nori Dievas arba tai yra Biblijos būdas. Aš parodžiau, kad taip nėra. Susitelkime ties Gyvojo žodžio, tikrojo Dievo Žodžio, Viešpaties Jėzaus Kristaus asmens, pažinimu. Skirkime laiko, kad galėtume įtraukti jį į savo gyvenimą, ir  maldą, kai kalbame Jam ir laukiame Jo atsakymo. Pakalbėk su juo. Dėkok Jam ir Tėvui už įvairius dalykus savo gyvenime - ieškok dalykų, už kuriuos turi būti dėkingas. Net jei jūsų pasaulis subyrėjo, raskite už ką būti dėkingi. Dėkokite ir girkite Jį už ryto šviesą, laimingą atsitiktinumą dienos metu ir savo namus vakare - ir dar tiek daug visko  dienos metu . Ar pažįsti  Žodį? Ar tik puslapyje parašytą tekstą?

 Nauja tema kitą savaitę, laiminu!

 John Fenn

Ar pažįsti Žodžio Asmenį, ar tik žinai rašytinį žodį? 3 iš 3

 John Fenn , Do You Know the Word, or the Word #2 of 3

Sveiki,

Daugelis žinote, kad mūsų vyriausias sūnus Krisas gimė su  virkštele apsivijusia jo  kaklą ir tai pakenkė jo  smegenims. Smegenų pažeidimas, atsirandantis nėštumo ar gimdymo metu, vadinamas „cerebriniu paralyžiumi“ (CP) - tai trauma, o ne liga, nieko demoniško, tiesiog trauma dėl deguonies trūkumo smegenyse. Kai

pirmą kartą sužinojome apie smegenų pažeidimą, jam buvo maždaug 6 mėnesiai. Mes ką tik persikėlėme į Boulderą, Kolorado rajoną, ir susiradome pediatrą, nes Krisas nesėdėjo ir nejudėjo kaip kiti 6 mėnesių vaikai. Niekada nepamiršiu to Barbaros skambučio, kai buvau darbe. Ji verkė ir verkė, stengdamasi išlaikyti kontrolę, nes gydytojas jai šaltai pasakė, kad Krisui CP: "Tiesiog atiduokite jį į globos namus ir pamiršite, kad kada nors jį turėjote. Bet tai  nereiškia, kad negalėtumėte turėti kitų normalių vaikų, todėl tiesiog atiduokite jį į globos namus. Pamirškite, kad kada nors turėjote jį,  tęskite savo gyvenimą ir turėkite daugiau kūdikių. " Jis kalbėjo labai šaltai ir abejingai, ir tai mums buvo pražūtinga (bet mes nepasidavėme).

 Žinoma, mes atmetėme jo patarimus. Tą vakarą po Kriso maudynių atsisėdome ant vonios grindų ant neryškaus vonios kilimėlio, nušluostėme jį frotiniu  rankšluosčiu, po to , įsisupę į tą rankšluostį, mes uždėjome ant jo rankas ir įsakėme būti išgydytu Jėzaus vardu. Įsakėme, kad jis įvykdytų savo vardą: Jonas (iš hebrajų kalbos „Dievas buvo maloningas“) ir Kristupas, „Kristaus nešėjas“ ... Kad jis būtų maloningas Kristaus liudytojas savo gyvenime.

 Jėga  užrašytame Žodyje?

 Mes uoliai kalbėjome tik apie į kaip išgydytą. Kai kiekvieną vakarą paguldydavome jį į lovą, sakydavau: „Jo žaizdomis tu buvai išgydytas“ iš I Petro 2:24, dažniausiai cituojant visą eilutę. Mane išmokė rasti eilutę ir atsistoti ant jos. Mane išmokė tikėti mūsų žodžių galia. Mane išmokė, kad puslapyje yra parašyta „Žodis“. Tiesiog atsistok ant pasirinktos eilutės ir padaryk viską, kad išsilaikytum. To aš  buvau išmokytas.

 Vieną 1984 m. Dieną, kai buvau labiau nei bet kada nusivylęs, galvodamas, kur aš klydau, nes nemačiau jame jokių pokyčių, Tėvas tiesiai man pasakė: "Ant kurios eilutės tu stovi?" Aš atsakiau: „ Petro 2:24“. Jis atsakė: "Kas tai?" Šiek tiek sutrikęs, kad  Jis prašė manęs pacituoti skyrių ir eilutes, bet nedvejodamas pasakiau: „Tas kuris  pats nešė mūsų nuodėmes savo kūne ant medžio, kad mes būtume mirę nuodėmei, ir gyventume teisumui, kurio žaizdomis  jūs buvo išgydyti. “

 Jis atsakė: "Labai gerai. Ar gali atitraukti akis nuo pasireiškimų ir tiesiog patikėti šiuo pažadu (ir tame ilsėtis?)"

 Ta mintis man buvo nauja. Staiga supratau, kad kiekviename Kriso  atliktame judesyje ieškojau pažangos ženklo. Bet kokio gijimo ženklo, bet kokio požymio, kad viskas keičiasi, susiejau tai su Rašto skelbimu jam - uoliai, intensyviai ir garsiai bei iš vis didėjančio nusivylimo - o kada gi pamatysime kažkokį požymį, kad „tai veikia“? Aš dariau viską, ką sakė Biblijos mokytojai, bet niekas nepasikeitė.

 Su tuo apreiškimu aš atsakiau: "Taip, aš galiu tai padaryti. Aš atitrauksiu akis nuo pasireiškimų ir tiesiog patikėsiu pažadu". Jis paprastai pasakė: "Labai gerai. Ilsėkis tame". Nuo to laiko esu ramus, nors vis dar noriu, kad Krisas pasveiktų lygiai taip pat, kaip ir anksčiau. Bet aš nustojau sieti savo tikėjimą su pokyčių ieškojimu jo kūne. Aš tiesiog tikiu ir todėl nedarau kūno darbų.

 Krisui buvo maždaug 4 ar 5 metai, kai įvyko tas pasikeitimas. Iš karto jis išmoko kalbėti ir iki šios dienos, kai paguldau Krisą į lovą, sakau „Jo žaizdomis“ ir Krisas užbaigia eilutę; - Aš buvau išgydytas“.

 Krisui augant, Viešpats kalbėjo su juo, kai jam buvo apie 21-eri,Jis  pasakė: „Aš vaikščiosiu po kalnus su tavimi“, ir dar. Krisas buvo LABAI  sujaudintas, kai Viešpats jam tai pasakė. Taigi, štai kur jis yra  - jis  sako, kai pateksiu į dangų; - nebereikės vežimėlio. Ir kai jis pamatė per televizorių bėgiojančius vaikus, pasakė: "Kai pateksiu į dangų, aš taip irgi bėgiosiu!" Jis  ramus ir palaiminimas visiems aplinkiniams. Jis tikrai rodo Kristaus malonę savo gyvenime - nors ir ne taip, kaip mes su Barbu ketinome tą dieną, kai uždėjome ant jo rankas , jam būnant 6 mėnesių.

 Hebrajams 1: 1-3 - Jėzus viską palaiko Tėvo jėgos žodžiu

1 Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas(Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus,

2 o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.

3 Jis, Dievo(Tėvo) šlovės spindesys ir Jo(Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis (Tėvo) jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės(Tėvo) dešinėje aukštybėse,

 Pastebėkite, kad Jėzus viską palaiko Tėvo jėgos žodžiu. Tėvas turi jėgą. Jis yra Didenybė. Jėzus yra  fizinis Tėvo pristatymas , Tėvo Žodis mums. Tačiau jėga glūdi Tėve.

 Tas Tėvo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, sakoma Jono 1:14. Jėzus yra pasireiškęs , akivaizdus Tėvo jėgos žodis. Viskas, ką Jėzus daro, daro ir padarė, buvo ir teka iš Tėvo, viso ko gero šaltinio. Jono 5:19 ir 30 Jėzus sakė nieko nedarąs ir nieko nekalbėjęs, išskyrus tai, ką pirma išgirdo ir pamatė iš Tėvo. 20 eilutė tęsiama: „Nes Tėvas myli Sūnų ir parodo Jam viską, ką Jis daro ...“

 Tėvas yra jėga, todėl Jėzus mokė mus melstis Tėvui. "Tą dieną (kai manęs nebebus jūsų tarpe) jūs manęs nieko neprašysite. Bet prašysite Tėvo mano vardu". Jono 16:23

  Viskas, kas parašyta puslapyje, kurį vadiname „Žodžiu“, kyla iš asmens, kuris yra Tėvo Žodis. Rašalas ir puslapis mums gali tapti gyvenimu, kai  Dvasia suteikia  mums apreiškimą. Taigi eik pas Tėvą ir sužinok, ką Jo Žodis, Jėzus, tau pasakytų apie tai, kurioje eilutėje stovėti. Ieškokite Tėvo ir pažiūrėkite, ką Jis ar Viešpats galėtų jums pasakyti apie jūsų situaciją, kokį apreiškimą, kokią ramybę ar įžvalgą jums galėtų suteikti Tėvas ar Viešpats? Tuomet eikite į skyrių ir eilutes. Ar pažįsti tik rašytinį žodį, ar Žodžio Asmenį?

 Kitą savaitę pabaigsiu šią seriją apie tai, kas yra  Dvasios kalavijas?

 Iki tol laiminu,

 John Fenn

Ar pažįsti Žodžio Asmenį ? 1(3)

John Fenn, Do you know the Word, or the Word? #1 of 3, Weekly Thoughts 1/9/20

Sveiki,

 Prieš daugelį metų vienas vyras man parašė   el. Laišką, išreikšdamas savo stulbinantį suvokimą, kad jis žino Dievo Žodį, bet nepažįsta Jėzaus. Jis žinojo viską apie Jį, tik nepažino Jo. Kitą kartą moteris man parašė ir  pasakė tą patį. Ji

turėjo daugelio geriausių pasaulyje Biblijos  mokytojų  užrašų, konspektų, pastabų savo Biblijos paraštėse; Ji žinojo Žodį, bet nepažino Asmens.

 Kaip ir vyras bei moteris aukščiau, kai mes kalbame apie „Dievo žodžio“ pažinimą, kalbame apie skyrių ir eilutes. Tačiau Naujasis Testamentas, kurį mes vadiname „Dievo žodžiu“, atsirado tik 367 metais, ir jis tapo oficialiai priimtu   393 ir 397 metais - maždaug 300 metų po to, kai mirė pirmieji apaštalai.

 Tai reiškia, kad Naujojo Testamento autoriai, kalbėdami apie „Dievo žodį“, turėjo omenyje visai ką kita. Mes galvojame apie rašalą puslapyje, jie manė, kad Asmuo yra gyvasis Dievo Tėvo Žodis.

 Galbūt tai yra priežastis, kai jiems kildavo problema, jie ieškojo Jo, o kai mes turime problemą, mes ieškome formulės, pagrįstos rašalu puslapyje.

 Kitaip tariant, kai iškyla problema, mes ieškome skyriaus ir eilutės, kuri tinka mūsų situacijai, kad galėtume „atsistoti“ ant to, kas parašyta. Iškilus problemai, jie meldėsi ir siekė  išgirsti tiesiai iš Žodžio Asmens, kad galėtų stovėti ant to, ką Jis jiems sako. Jie ieškojo asmeninio apreiškimo, nes pažino Jį, mes ieškome rašalo puslapyje galvodami, kad tai lygu asmeniniam apreiškimui, ką Jis gali mums pasakyti. Bet taip  nėra.

 Pvz .: Kas  skiria sielą ir dvasią?(asmuo, ar rašytinis žodis)

 Buvo pasakyta daug pamokslų apie poreikį žmonėms kasdien skaityti „Žodį“. Be to, kiek surinkimų ir tarnavimų  logotipe yra romėnų dviašmenis kalavijas, vaizduojantis Dievo žodį? O kiek paveikslėlių, magnetukų, knygų ženklų ir kitų su Biblija susijusių daiktų  dviašmenis  kardas vaizduojamas kaip parašytas Dievo Žodis?

 Vienas iš Raštų eilučių, apibūdinančių Dievo Žodį kaip dviašmenį kalaviją, yra Hebrajams 4:12: „12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.  (Gk: tas, kuris kritikuoja) širdies mintis ir ketinimus “.

 Mes skaitėme šią autoriaus sakomą mintį, kad skyrius ir eilutė yra aštresnė už bet kurį kalaviją, todėl mums liepiama kiekvieną dieną būti „Žodyje“. Tačiau autorius nekalba apie skyrių ir eilutes; jis rašo apie Žodžio Asmenį, Viešpatį Jėzų Kristų. Perskaitykite visą mintį v12-14:

 12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.

13 Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

14 Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo. ..

 Dievo žodis, kuris skiria sielą ir dvasią ir atpažįsta mūsų mintis bei ketinimus, yra gyvas asmuo, kuris yra Dievo Žodis, Viešpats Jėzus. NE rašytinis puslapis, kurį mes vadiname Dievo Žodžiu.

 Reikšmės apribojimas: Laiškuose autoriai taip pat kartais vadina „Dievo žodį“ Evangelijos žinia *. Pavyzdys galėtų būti Romiečiams 10:17, kur sakoma, kad tikėjimas atsiranda girdint Dievo žodį. Šiame kontekste Dievo žodis yra gerosios naujienos, evangelijos, žinia. Bet mes nerandame jų kalbančių apie Žodį kaip skyrių ir eilutę. NT nerasite jokių nurodymų „atsistoti ant žodžio“ pasirinkę skyrių ir eilutę, atitinkančią jūsų situaciją. * Romiečiams 9: 6, Kolosiečiams 1:25, Aš Tesalonikiečiams 2:13

 Dvasios kalavijas, kuris mato mūsų širdį, iš tikrųjų yra Dievo Žodžio, Viešpaties Jėzaus, asmuo, o ne rašalas ant puslapio, pažvelkime į kitą nuorodą. Jėzus Žodis yra Dvasios kalavijas.

Efeziečiams 6: 10-17 Paulius ragina „... užsidėti išganymo šalmą ir pasiimti Dvasios kalaviją, kuris yra Dievo žodis“. (v17) Mes skaitėme tai, kaip skyrių ir eilutę atspausdintą ant popieriaus, kurį galime atsiversti, ir  ant jo atsistoti. Tačiau Paulius, tuo metu neturėdamas jokio Naujojo Testamento, turėjo omenyje Dievo Žodžio Asmenį, kuris yra Dvasios kalavijas.

 Tinkama, taip sakant, tvarka yra tokia: Asmuo, kuris yra Dievo Tėvo Žodis, Dvasia gali „paryškinti“ eilutę, kurią Jis ketina jums skirti, kuri sužadina jūsų širdį arba tarsi „iššoka“ skaitant, ir jūs priimate ją kaip skirtą būtent jums. Tai yra Gyvasis Žodis, ir tokiu būdu  užrašytas žodis „pritaikomas“ jūsų situacijai. Bet, deja, surinkimo(bažnyčios, ne Biblijos) kultūra mus moko pasirinkti  skyrių, eilutes ir atsistoti ant jų, mąstyti ir melstis dėl jo, kad pamatytume, kokią rašytinio žodžio dalį ar ištrauką Jis galėtų išryškinti mūsų situacijai .

 Mes „deklaruojame“ ir „tariame“ negalvodami, ko Jis nori. Mes „stovime“, prieš tai neieškoję Jo, norėdami pamatyti, kokią eilutę jis norėtų  išryškinti pagal savo valią, susijusią  su mūsų situacija. Mes klaidingai manome, kad yra atskira jėga, cituojant skyrių ir eilutes, tačiau Žodžio jėga yra Asmuo, kuris yra Žodis, o ne rašiklis ir rašalas. Daug,  teologų , kurie žinojo tik  Dievo žodžio skyrius ir eilutes yra pragare, nes nepažino Dievo Žodžio Asmens.

 Jei reikia, įrodo faktas, kad 6 sk. Efeziečiams mokyme apie „Dievo ginkluotę“ Paulius perfrazuoja Izaijo 59: 15–19 ištrauką, kurioje kalbama apie Viešpatį Jėzų kaip apie Dievo Žodį ir apie jo gyvenimą bei tarnystę. :

15 Tiesos nėra; kas šalinasi pikto, pats yra apiplėšiamas. Viešpats tai matė, ir Jam nepatiko, kad nesilaikome teisingumo.

16 Viešpats matė ir stebėjosi, kad nebuvo žmogaus, kuris užtartų; Jo ranka Jį išgelbėjo, Jo teisumas Jį palaikė.

17 Jis užsidėjo teisumą kaip šarvą ir išgelbėjimo šalmą ant savo galvos. Jis apsirengė keršto drabužiais, apsisiautė uolumu kaip apsiaustu...(liet.vert).

"Taip, tiesa išnyko, ir tie, kurie nusisuka nuo blogio, tampa kita auka. Viešpats tai matė ir labai apmaudavo, kad nėra teisingumo. Jis matė, kad nėra žmogaus, nebuvo ,kas užtartų. Todėl Jo ranka atnešė išgelbėjimą (hebrajų kalba: išlaisvinimą) ir Jo teisumas palaikė Jį. Jis uždėjo teisumą kaip šarvus, o ant galvos išgelbėjimo šalmą (hebrajų kalba: Ješua / Jėzus reiškia išgelbėjimas) ant savo galvos. Jis apsisiautė keršto ir  uolumo apsiaustu - ... „Šioje vietoje aprašoma Jėzaus tarnystė.

 Paulius apibūdindamas  Dievo ginkluotę, perfrazuoja aukščiau minėtas eilutes apie Mesijo asmenį, tikrąjį Dievo Žodį ir Jo ginkluotę, naudojamus išgelbėjimui. Tai Dievo šarvai. Jei sakau, kad apsiaustas  yra „Marijos apsiaustas“ arba „Marijai priklausantis apsiaustas“, tai reiškia, kad apsiaustas  priklauso Marijai. Taigi, skaitydami „Dievo šarvus“, turime suvokti, kad šarvai yra Jėzaus ginkluotė Jėzaus asmenyje.

 Ar prisimenate, kaip karalius Saulius suteikė paaugliui Dovydui savo ginklus, o Dovydas jų atsisakė * sakydamas, kad mūšyje neišbandė tų ginklų? Dovydas norėjo „ginklų“, kuriuos naudojo mūšyje, savo laidynės ir akmenukų. Lygiai taip pat mes apsirengiame Jėzaus Kristaus asmeniu, kuris buvo išbandytas mūšyje ir laimėjo. * Aš Samuelio 17: 38–40

 Tai Jėzaus Kristaus asmuo, kuris yra Dvasios kalavijas, žinantis giliausias mūsų širdies mintis ir motyvus. Jis visų pirma yra Dievo Žodis, o užrašytas skyrius ir eilutė kyla iš Jo.

 Turime pirmiausia sutelkti dėmesį į tai, kad pirmiausia ieškotume ir pažintume Gyvąjį Dievo Žodį, o po to skyrių ir eilutę „Dievo Žodis“, kaip pritarimas mūsų asmeniniam santykiui su Juo. Ne atvirkščiai.

 Kaip tai padaryti, tęsiu kitą savaitę .... iki tol, laiminu,

John Fenn 

Kaip atskirti savo dvasią, nuo Šventosios Dvasios, dešimtinių nemokėtojai pragare 4(4)

 John Fenn, How to Discern Your Spirit or the Holy Spirit, Non-Tithers in Hell? #4 of 4, Weekly Thoughts, 1/2/21

Sveiki ,

Gavau el. laišką  vyro iš Nigerijos, kuris buvo labai susirūpinęs dėl savo išgelbėjimo. Jis išklausė žmogaus, kuris teigė buvo miręs, ir kuriam buvo parodytas pragaras, pasakojimo. Ten jis matė kančias krikščionių, kurie nemokėjo

 dešimtinės. Jis man parašė  el. laišką, klausdamas, ar to žmogaus liudijimas teisingas? Žinoma, kad neteisingas, bet jei vyras iš tiesų turėjo tą patirtį, tai kai gi įslinko klaida?

 Gavau kelis el. laiškus nuo moterų Ganoje, kurios labai jaudinosi dėl savo išganymo. Visos jos  girdėjo moterį, liudijančią, kad ji mirė, ir jai buvo parodytas pragaras. Ji teigė, kad krikščionės moterys buvo pragare, nes jos pynė plaukus. Jos man išsiuntė laišką , klausdama, ar tai  tiesa? Žinoma, taip nėra, bet jei tos moters patirtis yra teisinga, kodėl ji suklydo.

 8 metų mergaitė sakė mačiusi  Jėzų, o vėliau nupiešė paveikslą, kuris, anot jos, atrodė kaip Jis. Tame pasaulinio garso paveiksle yra labai gražus kaukazietiškas vyras, su atmestais atgal plaukais  ir prigludusia barzda.

 Daugelis tai, ką ji nutapė, laikė evangelijos tiesa, tikėdami ja, o ne Izaijo 53: 2, kur pasakyta ; „Jis neturi nei puikios išvaizdos, nei patrauklumo, kad turėtume į Jį žiūrėti, o kai matome Jį, nėra jokio grožio, jokio patrauklumo“. Kodėl  ji taip suklydo?

 Berniukas pasakojo, kad į dangų pateko būdamas 4 metų. Jis sakė, kad visi žmonės danguje turi sparnus. Tai neatitinka Rašto, to nėra niekur  judaizmo ar krikščionybės istorijoje, ir tai paneigė pažodžiui tūkstančiai kitų, buvusių danguje ir sugrįžusių atgal, jau nekalbant apie milijonus žmonių, matytų Apreiškimo knygoje, kurie yra tiesiog normalūs žmonės. Kai mirsi, tavo dvasia staiga neužsiaugins sparnų. Kaip 4 metų vaikas galėjo taip suklysti?

 Nesubrendimo, nepatyrimo, klaidingo religinio mokymo ir žmogiškojo faktoriaus mišinys

 Nigerijos vyrų surinkimas(bažnyčia) mokė, jei neduosite dešimtinės, pateksite į pragarą. Ganos moterų surinkimas mokė, jei moterys pins plaukus, jos pateks į pragarą. 4 metų berniukas buvo 4 metų berniukas, todėl manė, kad visi mes turėsime sparnus danguje. 8 metų mergaitė buvo 8 metų baltoji amerikietė, todėl atitinkamai nupiešė Jėzų.

 Darant prielaidą, kad kiekviena patirtis buvo tikra, jų klaidos buvo padarytos  todėl, kad jie filtravo savo patirtį per savo religinius įsitikinimus ar vaikystės idėjas.

 Tavo dvasia ar Šventoji Dvasia?

 Apd 17:16 6 Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.“ .Atkreipkite dėmesį, kad ne Dievas sužadino jo dvasią. Jėzus jam nepasirodė. Kai Paulius stebėjo , kas vyksta aplinkui, jo paties dvasia, širdis, siela virpėjo jame.

 Mūsų dienų nepatyręs krikščionis gali sakyti: „Dievas ką tik manyje pakilo“, bet tai būtų klaida. Dievas nepakilo, iškilo paties Pauliaus dvasia, jo siela. Graikų kalbos žodis „sužadinti“ reiškia „provokuoti, skatinti“ - ir tai įvyko jam stebint stabmeldišką veiklą. Tai, ką jis matė, ką išgirdo, sujudino ar išprovokavo jo dvasią. Jis buvo žydas, dar niekada nematė viso miesto, kuriame buvo leista sulaužyti žydų įsakymą, su kuriuo jis užaugo.

 Bet tai darė ne Dievas, o Paulius, remdamasis savo gyvenimo patirtimi, įsitikinimais. Tūkstančiai kitų Atėnuose atėjo ir išėjo, bet būtent tik Paulius jaudinosi savo dvasia.

 Luko 24: 32, kai Jėzus išnyko iš vyrų akių, su kuriais Jis ėjo  į Emausą, jie  tarė: „Argi mūsų širdis nedegė mumyse, kai Jis  kalbėjo su mumis, kai mes ėjome, o Jis mums aiškino  šventraščius ? "

 Jų dvasios degė dėl prisikėlusio Viešpaties kalbėtos tiesos. Šiandien žmogus gali sakyti: „Dievas tiesiog užsidegė mano dvasioje“ arba „Dievas pakilo manyje“, bet tai būtų neteisinga. Tai būtų jų širdis, kaip ir Pauliaus dvasia. Krikščionys, nežinodami skirtumo, mano, kad visada turi būti Dievas, ar ne. Jie nesuvokia, kad mūsų dvasia buvo su mumis nuo to laiko, kai mes tapome gyvi - mūsų „tikrasis“ aš, dvasia ėjo per per gyvenimą  ir įgijo patirties.

 Kai tarp alkoholikų užaugęs vaikas subręs ir ateis pas Viešpatį, jis dažnai galės pasakyti savo dvasia, kai susitiks su žmogumi, ar tas asmuo yra priklausomas, ar ne. Kaip? Nes jo dvasia žino, kokie pojūčiai kyla,  kai sutinki  alkoholiko dvasią, nes jis buvo užaugintas šalia jos (arba buvo iš jos išlaisvintas) . Dievo Dvasia paliudys tiesą to, ką jie jaučia savo dvasioje, tačiau tai jaučia jų dvasia.

 Žmogui, kuris yra subrendęs, tvirtai pažįsta Žodį ir yra sąžiningas, reikia tiesiog leisti patyrimui stovėti atskirai: kad būtų galima atskirti Tėvą, kuris iš tikrųjų kalba su jais ar jaudina jų dvasią, tiesiog patirti nefiltruodamas jos per gyvenimo patirtį ar religines tradicijas. Apaštalas Jonas nebandė paaiškinti to, ką jis matė, kas tapo  Jėzaus Kristaus Apreiškimo knyga. Jis tik tai užrašė, o žmonės beveik 2000 metų bando tai išsiaiškinti, bet jis niekada nesiekė to paaiškinti - jam taip atsitiko ir viskas.

 Jūsų dvasia yra jūsų esmė, kurią įtakoja jūsų gyvenimo patirtis

 Kaip asmuo apibūdina kitiems apsilankymą danguje? Aš ten buvau ir vis dar negaliu tinkamai apibūdinti spalvų, gyvenimo, patirties. Dalinuosi šiek tiek čia ir ten, bet žodžiai to tiksliai neišreiškia. Taigi suprantama, jei 4  ar 8 metų surinkimo nariai, tikėdami klaida, bando suprasti tą patirtį per savo gyvenimo filtrus.

 Žmonės dažnai mano, kad jų siela, - tai, ką jie galvoja ir jaučia  yra jų dvasia. Taip nėra. Tačiau mūsų dvasia ir siela yra sujungta tik su Žodžio Asmeniu, galinčiu atskirti sielą ir dvasią, sąnarius ir čiulpus, mintis ir širdies intencijas *. Tai yra viso gyvenimo kelionė, norint sužinoti, kaip atskirti , kai sakoma, kad  jo dvasia susijaudino jame, arba  regėjimą,  sapną, kurie yra tavo paties vaizduotė, o ne Dievo Dvasia, kuri iš tikrųjų kažką įdeda į tave ar ką nors tau pasako, ar suteikia tau patyrimą. * Hebrajams 4: 12–13

 Jeremijai teko susidurti su žmogumi, kuris mylėjo savo šalį ir laikėsi tvirtų pozicijų Dievo atžvilgiu. Bet jis pranašavo iš tų jausmų, nuomonių ir vaizduotės, o ne iš Dievo Dvasios. Judėkime atsargiai, taktiškai ir laiku, kai manome, kad turime, ką nors iš Dievo, norėkime tai laikyti savyje, kol mes tai palyginsime su Dievo žodžiu, Dievo keliais, priimtais tikėjimo įsitikinimais. Ir te mes išmoksime pažinti Tiesos Dvasios buvimą, kuri mus veda į visą tiesą; būkime jautrūs Jam ir atskirkime Jį nuo savo dvasios ir nuomonės.

 Nauja tema kitą savaitę, laiminu,

 

John Fenn