Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. liepos 17 d., antradienis

Pamoka, kurią išmokau. 2d. “Klausyk savo žmonos”


John Fenn, 2018m. birželio 1d.
Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip aš pirmą kartą patyriau galvos svaigimą. Tai visada įvykdavo, kai aš būdavau labai fiziškai pavargęs.

Tai atsitiko praeitų metų (2017) kovo mėn. Lietuvoje. Mes buvome namų surinkime nuostabioje Klaipėdoje.  Aš pažvelgiau į lubas garbinimo metu, ir staiga aš jau negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia. Tada mane supykino, aš nubėgau į vonią ir išvėmiau nuostabius priešpiečius, kuriuos mes ką tik buvome suvalgę. Visi tada už mane pasimeldė, ir kuriam laikui pasijaučiau geriau, bet tai mane labai sukrėtė, nes tai nutiko viduryje kelionės, kuri buvo labai užimta.

 Ir štai 2018 gegužės mėn. daugiau kaip po metų mūsų Olandų konferencijoje galvos svaigimas vėl pasikartojo.

 
Konferencija Olandijoje
Buvo nuostabus gilus penktadienio vakaro garbinimas, mes taip išreiškėme savo meilę Viešpačiui, o  Jis dainavo mums pranašiškai per pranašiškas Brian atliekamas giesmes( Brian yra mūsų jauniausias sūnus, jis tada vedė garbinimą). Staiga mano akys buvo atvertos matyti dvasinę sritį, ir ten buvo Viešpats. Jis vaikščiojo žmonių tarpe, dėjo ant kai kurių rankas, gydė jų emocijas ir susižeidimus, patraukdamas gilų sielvartą ir liesdamas giliai paslėptus labai asmeniškus skausmus ir žaizdas...bet kai paprašiau, kad Jis uždėtų rankas ant manęs, Jis atsakė:“ Ne. Aš čia, kad tarnaučiau širdims ir sieloms. Tu padarei tai sau pats.“

Šeštadienio rytą galvos svaigimas vargino net stipriau nei anksčiau. Tą naktį aš miegojau apie 5 valandas, ir 2 kartu buvau nubudęs, nes vonios kambaryje buvo judesiu aktyvuojamas apšvietimas, šviesa užsidegdavo, kai vonios durys atsidarydavo ir jos nebuvo galima užgesinti nuspaudus mygtuką, reikėjo laukti kol užges pati. Taigi kambarys staiga  nušvisdavo skaisčia šviesa lyg vidurdienį, o mes abu pašokdavome ir tik po kurio laiko vėl galėdavome užmigti.

Tą rytą mane pykino, bet po kurio laiko tai praėjo ir aš pasijutau šiek tiek geriau, nors vis tiek man reikėjo sutelkti visą savo dėmesį, kad padėčiau vieną savo pėdą prieš kitą ir galėčiau vaikščioti tiesiai. Šeštadienio rytą aš mokiau sėdėdamas, užuot stovėjęs, visiems trumpai paaiškinau apie galvos svaigimą, ir tada pasišalinau priešpiečių.

Aš grįžau į savo kambarį, atsiguliau, paprašęs kitų vadovauti klausimų/atsakymų apie namų surinkimą popietei.

Ką pasakė Tėvas
Aš buvau savo lovoje, gulėjau ant dešinio šono, nes gulint ant kairio sukdavosi galva. Aš paklausiau Tėvą, kodėl Viešpats neišgydė manęs tą naktį, kai Jis buvo susirinkime. Kodėl Jis pasakė:“ tu padarei tai sau pats“, Jis atsakė nedelsdamas:

„Tu padarei tai sau pats. Aš jau kurį laiką stengiausi tau pasakyti, kad kiekvieną savaitę vieną dieną skirtum visą tik poilsiui, bet tu nepaklusai.“

Aš atsakiau:“ Bet Tėve, nuo paauglystės aš sakiau, kad man bus kaip Mozei:“ Jo akys nenusilpo, ir natūralios jėgos neišseko“*. Taigi mano kūnas turėjo klausyti manęs, kaip jis darė kitais atvejais. „( Mano akys mato dar geriau nei 20/20, aš niekada neturėjau sugedusio danties, galiu dirbti daugiau nei daugelis mano amžiaus vyrų ir nestokoju energijos net dabar, kai man 60metų.) (Įst 34:7)

Jis atsakė taip, kaip niekada nesu girdėjęs anksčiau:“ Tai tiesa, bet tavo kūnas yra iš žemės, ir tau reikia išmokti prisitaikyti.“ Tai mane sukrėtė, bet sutiko su tuo, kad ieškojau šio atsakymo maždaug kelis pastaruosius metus; pusiausvyra tarp išgydymo ir senėjimo proceso. Aš vis dar tikiuosi pragyventi savo vėlyvuosius metus  turėdamas gerą sveikata ir pilnas energijos, ir Jis nesakė, kad to nebus. Bet Jis sakė, kad aš senstu,  kad  mano kūnas yra iš žemės ir nyksta, todėl reikia prisitaikyti.

Kai aš gaunu maldos poreikį, pvz.: duktė prašo išgydymo savo 97metų krikščionei motinai, aš padarau pauzę, nežinodamas, ar nedelsiant turiu prašyti Tėvą išgydymo, o gal tai jos laikas eiti namo ir duktė prašo todėl, kad nenori patirti netekties mirus motinai. Aš ilgai norėjau suprasti santykį tarp senėjimo ir išgydymo. Kur yra skiriamoji linija tarp kūno, „kuris yra iš žemės ir nyksta“ ir dangiško išgydymo.

Kai Tėvas pasakė, kad mano kūnas yra iš žemės todėl nyksta, ir man reikia išmokti prisitaikyti, Tai išryškino naują tikslą- mokytis prisitaikyti. Hmmm...
Ne tik prisitaikyti, bet mokytis kaip prisitaikyti...ir vėl,- tai procesas!

Bet palaukite, dar ne viskas...
Jis tęsė: “Tu turi klausyti  savo žmonos. Barbara žino, kaip visą dieną skirti poilsiui ir jau kurį laiką sakydavo tau tai daryti. Ji buvo mano patvirtinantis balsas, kai aš darbavausi tavo viduje  jau kuris laikas asmeniškai dėl šito. Bet tu neklausei. Tau dar kartą teks tai pakartoti.“

Bet aš nenoriu tai praeiti dar kartą!
Korintiečiams 6:18 Paulius pasidalina principu, kurio kontekstas yra seksualinė nuodėmė, bet pritaikymas yra apskritai apie nuodėmę prieš kūną:

„8 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.


Principas sako, kad nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne, - tai dalykai, kuriuos darome sau mes patys. Mes žinome tai instinktyviai- rūkorius, suserga plaučių emfizema( vert. plaučių išsipūtimas) ar plaučių vėžiu, viršsvorį turintis asmuo, turi problemų su sąnariais ir pėdomis. Tai reiškia, kad didžia dalimi, tai mes padarome sau patys, arba buvome tokiame strese, kad prasidėjo galvos skausmai ar sumaištis galvoje, arba organizmui ėmė trūkti vandens arba ėmėme alpti- jei mes nusidedame prieš kūną, ta nuodėmė pasiliks ir pasireikš kūne.

Prieširdžių virpėjimas(AFib ang.) su kuriuo kovoju pastaruosius 3 metus,- tai padariau aš sau pats. Buvo karšta diena 115F(49C), sunkiai dirbau, buvau apsirengęs, kaip visada priversdamas save, šiek tiek trūko skysčių...ir staiga pajutau smūgį krūtinėje, pasijutai alpstantis turėjau atsisėsti ir mano širdis drebėjo...vėliau aš supratau, kad aš pats buvau priežastimi savo širdies prieširdžių virpėjimo.

Aš greitai atsigavau ir būčiau nesupratęs to, jei ne medicininė apžiūra po kelių mėnesių- ir aš tikėjausi, kad ta mano būklė vėliau šiais metais bus išgydyta medicinos pagalba, bet aš pats tai sau padariau. Tą patį galiu pasakyti ir apie galvos svaigimą...Tėvas darbavosi manyje, kad vieną dieną per savaitę skirčiau visą laiką poilsiui. Tai man naujas įprotis/aš buvau tas, kuris eidavau į lovą 11 arba 12, keldavausi 5arba 6 ryto...ir dariau tai reguliariai...kaip tai pavadinti...hmmmm

Naujajame Testamente yra daug pavyzdžių, kurie padės mums suprasti, kur yra skirianti linija tarp tikėjimosi dieviško išgydymo ir išgydymo procese. Apie tai rašysiu kitą savaitę, iki tada

John Fenn
www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą