Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Dievo paslaptys 3d.


John Fenn .Weekly Thoughts . God's Secrets #3      22/11/19

Sveiki,
Aš pradėjau šitą seriją cituodamas Įst29:29:“ 29 Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.

Tai reiškia, kad mes galime nežinoti, kodėl mirė mūsų mylimasis, bet mums apreikšta, kaip galima įveikti šią situaciją vaikščiojant kartu su Juo.
Mes gal būt nežinome, kodėl įvyko x įvykis, bet mums apreikšta, kaip per tai praeiti kartu su Juo.

Mes gal būt nežinome kodėl x asmuo yra prieš mus, bet tai, kas apreikšta, -tai kaip praeiti šią situaciją kartu su Juo.

Visuose gyvenimo dalykuose, nepaisant to, kas mus žeidžia, apreikšti dalykai nukreips mus vaikščioti su kartu su Juo ir  augti Jame.
Kartais o, gal būt net daug kartų gyvenime mes jaučiamės kaip Tevye Fiddle on the roof (Smuikas ant stogo), kuris sakė Dievui: “ Aš žinau. Aš žinau. Mes esame Tavo  išrinkti žmonės. Bet šį kartą norėčiau, kad vietoj manęs būtų kažkas kitas?‘

Kai prieini savo liepto galą
Žemėje yra velnias, ir žemė prakeikta dėl nuodėmės, todėl vyksta dalykai, kurie mums nesuvokiami, ir kurių mes negalime kontroliuoti. Blogi dalykai. Dalykai, kurie mus žeidžia, kurie išgąsdina ir sukelia sumaištį prote. Kai kas, per ką mes einame, yra mūsų pačių sukelta. Kai kas, per ką mes einame, įvyko todėl, kad vienas mūsų pažįstamas  kažką padarė, kas mums turėjo didžiules pasekmes.

Kai kas, kas mums nutinka, yra paslaptis, tragedija, dėl kurios kaltas kažkas kitas, nors to net nesupranta, arba - tai gamtos paslaptis. Daugelis buvo mokomi, kad mūsų tikėjimas turėtų sustabdyti tuos nesuprantamus dalykus, kad jie mums neįvyktų, ir jei jie įvyksta, tai mes blogai tikime.

Kiti yra mokomi, jei kažkas atsitinka mums, mes galime sudrausti velnią , kuris yra didžiausias kaltininkas, ir Dievas viską pakeis į gera. Arba mažų mažiausiai, mes galime ieškoti kažko, kuris specializuojasi demoniškuose, ar paslėptuose dalykuose, ir jis mums paaiškins paslaptį. Daugelis išleidžia tūkstančius dolerių per metus vaikščiodami į tą ar kitą susirinkimą  ieškodami to vienintelio rakto, vienos trūkstamos jungties visiems blogiems dalykams jų gyvenime.

Iki dabar jie nėra žinomi, ir kai raštas sako, kad  Tėvas nesulaikys to, ką mums reikia žinoti, kodėl mes kovojame prieš Dievą? Užuot tęsus kūniškas pastangas kažką sužinoti, kodėl nepradėti tiesiog paprastai pradėti Juo pasitikėti? Darykite, ką natūraliai žinote esant teisinga, sustabdykite kūniškas pastangas manipuliuoti Juo, kad Jis apreikštų tai, kas nuo mūsų paslėpta, kas yra paslaptis, tam kad pasitikėtume Juo?

1910-aisiais jaunos merginos buvo samdomos nudažyti laikrodžių ciferblatus dažais su radžiu, kad jie švytėtų tamsoje. Jos buvo skatinamos sudrėkinti teptuką lūpomis, taip ant jų lūpų likdavo radioaktyvaus dažo. Jas mokė, kad tai nekenksminga. Tuo metu žmonės dėdavo radiumą į viską, pradedant lūpų dažais iki šokolado. Žmonės rengdavosi radiumu prisodrintais rūbais, ant savo nugarų ir priekio, kad išvengtų ligų, ir kitų dalykų. Bet maždaug po 10 metų tos jaunos merginos, kurios dažė laikrodžių ciferblatus pradėjo mirti. Užtruko metų metai, kol mokslas ištyrė ir nustatė, kad per didelė radiacija kenkia sveikatai.

Mes neišmanome, bet galvojame, kad esame išmintingi
Kol buvo surastas ryšys tarp radiumo ir daugybės ligų, tos ligos buvo paslaptis. Kai kurie kaltino Dievą, kiti-velnią, kai kurie teigė, kad kažkas juos prakeikė. Kai kurie klausė, kodėl Dievas leido tokią paslaptingą ligą ateiti į jų mylimojo gyvenimą. Kai kurie nežinojo ir pasitikėjo Dievu.

Man įdomu, kokias chemines medžiagas  ir cheminius junginius mes suvartojame, kurie sukelia ligas ir būkles, apie kurias mes nežinome. Mes elgiamės taip pat: kai kurie kaltiname Dievą, kai kurie -velnią, o kai kurie klausia, kodėl geras Dievas leido jų mylimajam mirti. Kai kurie nežino, bet pasitiki Dievu. Tai bus visada. Mes esame tik žmonės, kurie iš tiesų visai nedaug žinome.
Su visomis mūsų technologijomis ištirta  tik 5% vandenyno. Mums pavyko ištirti tik 4% Visatos. Kitus 96% mokslininkai net negali matyti, apčiuopti ir pažinti. Ir tie 4% yra abejotini, taigi apskritai apie visą visatą mes žinome visai mažai.

Taigi ar tai siurprizas, kad  dar nežinome kokie yra sintetinio cheminio pasaulio padarinius? Karšta tema JAV dabar yra vaping praktika. Aš girdėjau, gydytojai sako, kad žmonės, kurie vape yra laboratorinės jūrų kiaulytės, nes tai  naujovė, ir nėra tyrimų apie vaping poveikį. Reikės dešimtmečių, kad būtų ištirti šios praktikos padariniai.

„...o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.
Turėtume padaryti išvadą, kad galų gale turime tiesiog pasitikėti Viešpačiu, nes Jis nesidalija savo paslaptimis su mumis. Tai leidžia mums atsidurti padėtyje, kurią apibūdino Paulius: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“. (2Korintiečiams 5: 7)

Taigi kodėl mes taip smarkiai kovojame prieš tai, kad negalime visko žinoti? Kada pagaliau sutiksime, kad sudraudimas velnio dalykų nekeičia. Tuomet mes nustojame tirti viską pradedant nuo demonų, iki pateptų tarnautojų, kurie specializuojasi tame, ir imsime pasitikėti Dievu, susitelksime į augimą Jame ir darysim tai, ką natūraliai žinome esant teisinga, pasitikėdami, kad vieną dieną mums viskas bus atskleista.

 Savo gyvenimo pabaigoje  Paulius rašė Timotiejui asmeninį laišką:“  ... 12 Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ 2Tim1:12

Buvo paslapčių, kurių net Paulius nežinojo. Bet tai, ką jis žinojo, tai pašvęsti dalykus ir žmones savo gyvenime Viešpačiui, kol jis nueis į dangų. Jis buvo įsitikinęs, kad Viešpats išlaikys tuos dalykus saugiai iki tos dienos. Tai nėra tik tikėjimas, tai pasitikėjimas mūsų Viešpaties  ir Tėvo charakteriu bei prigimtimi.

Kaip sakė Corrie ten Boom: „niekada nebijok patikėti nežinomą ateitį žinomam Dievui“. Amen sese!

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu!
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. lapkričio 12 d., antradienis

Dievo paslaptys 2d.

John Fenn.Weekly Thoughts. God‘s secrets #2 8/11/19

Sveiki,
Pr 15, kai Viešpats apreiškė Abraomui, kad jis taps tėvu ir jo palikuonių bus tiek, kiek jis gali matyti dangaus žvaigždžių, Viešpats neatskleidė paslapties, kad Sara taps motina. Kokia bebūtų tos paslapties priežastis, ji buvo tik iki tam tikro laiko.
Sekančiame skyriuje, nežinodamas, kad Sara stebuklingai taps motina, Abraomas ir Sara bando patys „padėti“ Dievo pažadui išsipildyti: Jis sako, kad Abraomas taps Tėvu. Saros amžiuje natūraliai pastoti jau buvo per vėlu, taigi jie, pasvarstė ir nutarė, kad jiems reikia surogatinės motinos, kuri pagimdys kūdikį Abraomui. (Pr16:1-3)


Mes galime padėti Dievui; Padarykime kūdikį!
Abraomas pakluso Saros parašymui turėti kūdikį su Hagara, taip gimė Izmaelis, arabų tautos tėvas.
 
Bet kituose 2 skyriuose 17&18, Viešpats vėl pasirodo  ir sako jiems, kad būtent Sara tikrai bus pažado sūnaus motina. Jis palaimins ir padaugins Izmaelį, bet pažadas skirtas Izaokui.Iš šio apreiškimo jie abu juokėsi, todėl pavadino sūnų Izaoku, tai reiškia „juokas“. (Pr17:15-19; 18:10-15)

Kažkur tarp laiko , kai jie juokėsi iš Viešpaties, ir to Laiko, kai buvo užmegztas įsčiose Izaokas, Abraomo ir Saros širdyse įvyko pasikeitimas. Jie teisingai nuteisė(įvertino) Dievą. Heb11:11 mums sako apie Sarą:“ tikėjimu Sara gavo jėgų pastoti ir pagimdyti vaiką būdama senyvo amžiaus, nes tikėjo, kad ištikimas yra TAS, Kuris pažadėjo.“ Abraomas:“ ...jis buvo visiškai įsitikinęs, kad tai ką Jis pažadėjo, Jis ir įvykdys.“ Rom 4:21

Mes nežinome, kodėl pradžioje Dievas laikė paslaptyje nuo Abraomo ir Saros, kad Sara bus pažado sūnaus motina. Nėra skyriaus ir eilutės, kur Dievas tai paaiškina. Mes tik galime sakyti, kad tai tarnauja jo aukštesniems tikslams, bet iš tiesų mes nežinome visų priežasčių, kodėl Jis laikė paslaptį iki to laiko, kol gims Izmaelis. Mes galime apie tai tik samprotauti, bet iš tiesų nežinome kodėl.


Dievas yra Dievas- mes galime pasitikėti Juo
Galiausiai Jis yra Dievas. Jis niekam nepasiaiškina. Ir tai sunku priimti. Mes norime žinoti atsakymus. Dabar.
Kažkuriuo momentu mes visi teisiame(vert.vertiname) Dievą. Mes, tikintieji, teisiame Jį teisingai. Mūsų pyktis ir neatsakyti klausimai  pamažu virsta pasitikėjimu, kad visi atsakymai bus kitoje pusėje(vert.danguje).
Mes žinome, kad Jis gali padėti mums pakelti šias tragedijas ir iškęsti  klausimus, kurie bus atsakyti tik  po metų ar dešimties, nes mes Jį pažįstame, ir pasitikime Juo, kad vieną dieną viskas išaiškės. Bet kol pasiekiame pasitikėjimą turime praeiti ilgą procesą.

Kiekvienas iš mūsų dažnai, kelis kartus per dieną ar mažiau, teisia(vertina) Dievą,  ar Jis yra ištikimas.
  
Mes galbūt mąstome patys sau apie žiaurų bendradarbį: “ jis būtinai atsiims savo pabaigoje“. Mes galbūt meldžiamės :“Viešpatie aš atleidžiu jiems, bet vis tiek noriu, kad tu laikytum juos atsakingais už tai.“ Mums galbūt kyla klausimų, kodėl kažkas kažką padarė, kas dramatiškai pakeitė mūsų gyvenimą, arba kažkas atsitiko, ir mes trūkčiojame pečiais ir sakome: “ Vieną dieną mes sužinosime.“
Visos šios ir begalė kitų minčių, kurios išreiškia mūsų priėmimą tarsi nenoromis kažko, kam neturime paaiškinimo, tai Dievo teisimas, kaip tai darė Sara: Tas, kuris pažadėjo yra ištikimas. Jis privalo būti ištikimas. Tai vienintelis kelias  praeiti gyvenimo kelią, tikėti, pasitikėti Jo charakterio ir prigimties vientisumu, kad pabaigoje Jis padarys visus dalykus teisingai. Kaip kažkas man pasakė: Dangus turi būti tikrai tikrai realus, nes šiame gyvenime aš patyriau pragarą.“

Nesusitelkite į tas paslaptis, kurioms niekada nerasite atsakymo šioje žemėje: susitelkite į tai, ką jūs TIKRAI žinote.

Kai Jėzus kalbėjo palyginimą, kad Jis yra tikroji mana nužengusi iš dangaus ir žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują Jn6, jiems  buvo sunku tai suprasti.

Daugelis mokinių liovėsi Jį sekti. Vienu metu Jis kreipėsi į 12 ir paklausė:“ Ar ir jūs ketinate pasitraukti?“
Petras buvo matęs viską, ką darė Jėzus: stebuklus ir išgydymus. Ji buvo matęs duonos ir žuvies padauginimą, ir buvo girdėjęs visus mokymus. Jei sudaryti prote „visų gerų dalykų“ sąrašą, gautume stulpelį. Bet kitame stulpelyje - Jėzus kalbėjo apie tai, kad Jis yra tikroji mana, ir kaip žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują, kad turėtų amžiną gyvenimą, ir daug žmonių tada pasitraukė, ir Petras patyrė spaudimą trauktis kartu su jais; spaudimas, kad susitapatinai su klaidingu mokytoju.

Petras mąstė apie tai, ką suprato, ir apie tai, kas kėlė jame sumaištį. Jis galiausiai padarė esminį sprendimą: “ Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jn6:50-68)

Vienu momentu Petras teisė Dievą taip, kaip ir Sara,  ir kaip aš ir tu  turime daryti. Kai gyvenimas tampa nesuprantamu, kaip tada, kai Jėzus kalbėjo palyginimais, mes turime prasiveržti pro tą sumaištį į tai, ką mes jau žinome: Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Kiekvieną kartą, kai mes nežinome atsakymo, kiekvieną kartą, kai Dievas  slepia kažką nuo mūsų, kad apreikštų vėliau, mes turime teisingai Jį teisti, kaip tai darė Sara ir Petras: “ pas ką mes eisime, Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“.  Susitelkite į tai, ką jau žinote, o ne į tai, ko nežinote. Būkite dėkingi už tai, ką žinote. O visa kita sužinosite danguje.
Baigsiu šią seriją  kitą savaitę, iki tada, laiminu,
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

2019 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Ką Jis slepia nuo mūsų 1d.

John Fenn.Weekly Thoughts. What He Keeps From Us #1   31/10/19

Sveiki,
Šiuos žodžius pirmą kartą pasakė Barbara, ir nuo tada mes jau ne vieną kartą juos kartojame.  Metų metais mes   kovojome  su problemomis, iš kurių ne visos buvo mūsų pačių sukeltos.
Ji pasakė:
„Kai pateksiu į dangų, aš pateiksiu daugybę klausimų Viešpačiui.“

Mes netgi svarstėme, ar viskas bus paaiškinta mums iš karto, akimirksniu  „pakrauta“ į mūsų protą, o gal Jis palaipsniui per laiką mums tai paaiškins, kai mes prisiminsim ir iškils klausimai.

Kai mūsų neįgalus sūnus, Krisas, buvo 20 metų, jis pasakė, kad Viešpats jam pažadėjo, kad Jis vaikščios po kalnus su Krisu danguje“. Mano, kaip Kriso Tėvo požiūriu, tai įvyko todėl, kad Krisas gimė su bambos virkštele aplink kaklą, kuri neleido deguoniui patekti į smegenis, todėl jis protiškai apie 4 metų amžiaus ir jam  visą gyvenimą  reikia invalido kėdės. Ir neaišku, kodėl Jis nutarė nepagydyti Kriso, žinoma, jei dalykai liks tokie, kaip yra dabar.

Aš meldžiuosi, kad Viešpats atsakytų į šiuos klausimus jam, kai jie vaikščios danguje. Barbarai ir man taip pat reikės danguje to atsakymo.

Pakartoto Įstatymo 29:29 sako:

„29 Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.

Hebraiškas žodis „sathar“ yra išverstas „paslaptis“, „paslėptas“, „nesantis“(apie žinias), „paslėpti“ arba būti „nesujungtu“.
Tai, kad Dievas turi paslapčių nuo mūsų prieštarauja mūsų žmogiškai prigimčiai. Nuo sukūrimo, kai mums buvo įsakyta „būti vaisingais, daugintis ir užpildyti žemę“, žmogus tyrinėjo, tai kas nežinoma, bandydamas atrasti naujus dalykus. Mus nervina, kai koks nors mūsų pažįstamas sakosi turįs paslapčių, bet šiuo atveju tai yra Dievas: „ Ne. Tai MANO paslaptis. Turi vaikščioti tikėjimu.“
Faktiškai Įs29:29 sako, kad yra paslėpti dalykai, kuriuos Jis laiko nuo mūsų paslėpęs ir sako, kad tai, yra dėl to, kad vaikščiotume su Dievu paklusnume, būtent tai turi mus vesti. Ne kiekvienas atsakymas bus atsakytas kol gyvename   žemėje. Kiti bus atsakyti danguje. Liaukis maldauti, prašyti, verkti, Dievui, kad Jis pasakytų mums visus likusius dalykus. Ilsėkis, pasitikėk. Vieną dieną tai bus žinoma, bet ne šiandien.

Tai, kas YRA atskleista YRA skirta mums, ir tai atskleista, kad mes vaikščiotume paklusnume su Juo. Tai mūsų fokusas, būti susitelkus į  ta, kas atskleista, ne į tai, kas paslėpta. Ar galite įsivaizduoti, kas nutiktų, jei visi krikščionys liautųsi ieškoti, to kas paslėpta, ir susitelktų į tai, kas atskleista, į tai kas brandina Kristuje. Kaip tai atrodytų? Tikriausiai užsidarytų daug krikščioniškų tinklalapių, juokinga. Gyvenkime šiandiena. Planuokime, taip, mums reikia planuoti. Bet gyvenkime šiandiena.

Čia paslaptis: joks žmogus nežino valandos nei dienos, tik vienas Tėvas danguje. Mt24:36.  Dauguma mūsų priima, kad  Jėzaus sugrįžimas yra Tėvo paslaptis, saugoma nuo mūsų, nes tai ne šiandien, bet ateityje.  Bet kai į mūsų gyvenimus ateina tragedijos, ligos, krizės- mes norime žinoti: “kodėl?“. Tai normalu. Bet Jis slepia dalykus su priežastimi, paslėpta jo širdyje.

Kai aš buvau 5 metų amžiaus paklausiau, iš kur atsiranda kūdikiai, ir gavau skirtingus atsakymą į šį klausimą, kai man buvo 12. Aš manau, kad  kai kurių dalykų nežinojimas mus apsaugo. Kai mums 5-eri , mes dar negalime matyti visą paveikslą dalykų, kurie laukia mūsų tada , kada subręsime.

Netikėta mirtis
Luko 12:17-20 Jėzus pasakoja mums istoriją žmogaus, kuris turėjo žemiškų turtų, bet buvo vargšas prieš Dievą. Vyras pasakė sau, kad jam reikia pasistatyti didesnes klėtis, dideli sukaupti turtai jam teikė didelę paguodą . Bet Dievas pasakė 20eil. :“ Kvaily. Šią naktį bus pareikalauta tavo gyvybės...“ Šis laikas buvo laikomas slaptoje , tik vienas Dievas tai žinojo ir slėpė iki laiko. Tai buvo Dievo paslaptis.

Abraomas, Sara, Hagara
Pr15:1-6 Viešpats susitinka su Abraomu ir pakviečia jį išeiti į lauką “ir suskaičiuoti žvaigždes, sakydamas, kad tiek bus jo palikuonių. Ir Dievas pasakė ...Abraomas turės sūnų iš savo kūno.

Dievas tik neatskleidė paslapties, kad Sara bus motina. Jis nepasakė Abraomui šitos informacijos Pr15, pasirinko tai pasilaikyti Sau. To rezultatas buvo 1skyrius, kur Sara svarsto apie tai, kad ji negali turėti vaikų, Dievas pasakė Abraomui, kad jis bus Tėvu, taigi akivaizdu, kad Abraomas turės pradėti kūdikį su Hagara. To nebuvo iki 17sk., kai Viešpats apreiškia Sarai, kad ji bus motina.

Kodėl Jis nepasa 15sk., kad ne tik Abraomas bus tėvu, bet Sara bus mama? Argi pasaulis nebūtų išvengęs begalės konfliktų, jei Hagara nebūtų pastojusi nuo Abraomo? Tai paslaptis , kuri gali būti apreikšta tik Jo laiku. Tokia paslapties saugotojo prigimtis, jis gali atskleisti ją tada, kai pats nuspręs.


Tai pirma serija, aš paliečiau tik kai kurias paslaptis, kurias Tėvas slepia nuo mūsų; kitą savaitę- apie tai, kokia mūsų dalis tame, kai žinome, kad yra paslaptys, kurių mes dar negalime sužinoti. Iki Tada, laiminu,

  
John Fenn
www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com