Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Kaip tu esi patvirtintas? 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. How are you affirmed? #3  20/09/19

Sveiki,
Vieną dieną aš skaičiau pranešimą žiniose, kad didelės tarptautinės įmonės vadovas pasitraukė iš pareigų patyręs „asmeninę krizę“ . Vėlesniuose pranešimuose vadovas pasakojo, kad jis taip pasielgė supratęs, kad buvo motyvuojamas pasiekti karjerą versle dėl vienos esminės priežasties: nuo 12 metų  jis stengėsi įtikti tėvui, siekdamas kažko, ko iš tiesų niekada negalėjo pasiekti. kai jis suvokė, kad tai tiesa, dingo paskata ir jis liovėsi.

Daugelis krikščionių ir pastorių yra panašūs į tą vadovą, bando būti asmeniškai patvirtintu, mylimu, priimtinu struktūros, kuri vadinama „ Kristaus surinkimu (bažnyčia)“. Jie vejasi tai, ką mano, kad Dievas daro ar ko Jis nori, užuot iš tiesų Jį pažinę. Mes turime sekti Jo balsą ir atsakyti į jį, nesivyti aklai visko, ką manome, kad tai Jis, ir tikėtis, kad tai Jam patinka.
Kai kurie krikščionys niekada netampa tais, kurie „pažįsta“. Jie patvirtinami būdami užimti, užuot tikrai pažindami Viešpatį. Jie patvirtinami tose lenktynėse, bėgime, nepasiekdami Tėvo ir Viešpaties pažinimo. Jie prilygina užimtumą teisumui. Emocijos pakeičia patepimą, todėl daugelis krikščionių negali suvokti Šventosios Dvasios savo dvasioje. Jie tikintys, visada bėgantys paskui kažką, bet ne pažįstantys.


Tai yra amžinasis gyvenimas, kad jie pažintų tave vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų, kurį tu siuntei.“ Jn17:3

Ir tai yra ta kliūtis(trintis) kaip jie sako

Mes turėtume keistis, judėti nuo tikėjimo link pažinimo, ir būti patvirtinti paties Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus, kai mes juos pažįstame. „Tie, kurie pažįsta“ žino, kad vieną dieną Jėzus stovės šalia jų ir sakys Tėvui:“ Aš pažįstu juos ir jie pažįsta mane“ .

Garsieji Hamleto žodžiai :“ „Būti ar nebūti“ „Mirti, miegoti, tenkintis sapnu; ai, tai yra „rub“.

„rub“ buvo nuoroda į žaidimą, kurį mes šiandien galėtume pavadinti “pievos baulingu“, kuriame žemės nelygumai pakeičia rutulio judėjimo trajektoriją. Tie nelygumai ir yra „kliūtys“. Šiandien mes galvojame apie „nelygumus“ kaip apie tai, kas erzina, bet kontekste tai reiškia nukreipia rutulio kelią.

Tokiu būdu tikintysis, judėdamas savo kelyje, ir kartais susidurdamas su kliūtimis, kurios pakreipia judėti šiek tiek  kita linkme, tampa, tuo, kuris pažįsta, o ne tik tiki. Bet veiksmas toks lėtas, kad jie kartais net nesuvokia, kad juda nauja kryptimi, kol tarpas tarp „tikėjimo“ ir „pažinimo“ tampa aiškus.

Vieną dieną jie atsibunda, jau eilę metų praleidę trasoje, ir suvokia, kad jie iš tiesų nepažįsta Tėvo. Jie nepažįsta Viešpaties Jėzaus. Ir jie stebisi, kodėl? Jie stebisi, kaip jie čia atsidūrė, ir ta tiesa juos išgąsdina.

 Tėvo ir Jėzaus Kristaus, „Kurį Tu siuntei“ pažinimas įgyjamas individualiomis, bet  ne grupės pastangomis,- tai asmeninis patyrimas, - tai netgi ne pažinimas gautas iš knygos, įrašo, tinklalapio, tarnavimo, mokymo, pastoriaus, geriausio draugo, kuris tave atvedė pas Jėzų.  Ta individo pastanga, individualus ėjimas. Bet kas, kas  nukreipia jus nuo šito, yra tie „nelygumai, trukdžiai“.

Geras, blogas, ir baisus patvirtinimas
Tai buvo trečiadienio vakariniame susirinkime , dalyvavo apie 1500 žmonių, aš gavau pažinimo žodį iš Viešpaties moteriai, kurios nepažinojau, kad ji nori tą vakarą nusižudyti. Tėvas buvo labai konkretus, ir aš pasidalinau su kongregacija tuo, ką išgirdau iš Šv Dvasios:

„Kai buvai maža, tau mama pasakė, kad nesi labai graži ir nesi labai protinga, todėl  visą gyvenimą  turėsi sunkiai dirbti. Tu supratai šį teiginį taip, kad esi baisi, ir tai atėmė iš tavęs viltį, tu nusivylei it ėmei pykti ant savęs, net savęs nekęsti.  Nusivylimas vedė į beviltiškumą- visišką vilties praradimą.  To pasekmė buvo beviltiškumas, po to - depresiją ir savęs žalojimas, net bandymai žudytis. Tėvas ir Viešpats Jėzus nori, kad žinotum, kad tai buvo melas, ir Tėvas turi tau planą...ir t.t. aš pakartojau tai, ką girdėjau iš Jo tą vakarą.

Kitą savaitę prieš trečiadienio tarnavimą aš vaikščiojau koridoriuje, mane sustabdė ta moteris ir  pasakė, kad ji tas asmuo, apie kurį kalbėjo Viešpats. Ji atėjo į susirinkimą galvodama: JEI Viešpatie man nekalbėsi, aš šį vakarą nusižudysiu, ir viskas bus  baigta.“ Ji parodė man randus ant riešų  nuo ankstesnių bandymų nusižudyti. Ta moteris sakė, kai aš meldžiausi, po to kai perdaviau jai žodžius nuo Viešpaties, ji daugiau neturėjo minčių nusižudyti, nes ramybę. Po 3 mėnesių aš ją vėl sutikau,  ji jautėsi gerai.žinojo, kad Viešpats ją myli, ir pirmą nuo tada, kai dar buvo vaikas, patyrė 

Vaikystėje ji buvo labai negatyviai patvirtinta. Kiekvieną kartą pažiūrėjus į veidrodį, ji tikėjo, kad vaizdas patvirtina mamos žodžius. Todėl ji tikėjo, kad ji-baisi.  Kiekvieną kartą gaudama blogą pažymį mokykloje, ji prisimindavo ir patvirtindavo mamos žodžius- kad ji nėra labai protinga.  Kiekvieną kartą, kai jos nepakviesdavo į vakarėlį, kiekvieną kartą , kai ji nebuvo pageidaujama kokiame nors klube, viskas, ką ji darė ir ko nedarė, visa tai pasitarnavo patvirtinti, kad ji nėra nei graži, nei protinga. Ji buvo patvirtinta kaip bjauri mergina be jokios ateities. Taigi ji norėjo vieną kartą visa tai pabaigti.
 Jai „ateiti pas Jėzų“ kiekviename mokyme, kiekvienoje tikėjimo srovėje, kiekviename, taip vadinamame Dievo judėjime, reiškė pastangas išgyti, bet tą vakarą ji  nutarė, užuot buvus tik  tikinčiąją, tapti ta, kuri pažįsta Dievą. „Pažinimas“ ją išgydė.

Kai jūs buvote jaunas, kaip jūs buvote patvirtinamas? Ar jūs esate patyręs kažką panašaus į tas „kliūtis“, kai vijotės Dievo judėjimus ar mokymus, ar tikėjimo sroves, bet niekada nebuvote iš tiesų išgydytas iš tų vaikystės žaizdų? Tėvo ir Viešpaties Jėzaus pažinimas IŠGYDYS jūsų žaizdas. Kaip tai padaryti?
Paulius meldėsi, kad mes pažintume meilę, kuri viršija pažinimą, čia aš pratęsi kitą savaitę ir užbaigsiu šią seriją.
Iki tada
John Fenn



 www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Kas tave patvirtina? 2d.

John Fenn .Weekly Thoughts. How are you affirmed?  #2 12/09/19 

Sveiki,
 Kai buvau mažas berniukas, kaimynystėje gyveno ponia McCoy. Jos žemę nuomavo kiti fermeriai, jai buvo likusios tik vištos, kurias ji prižiūrėjo. Ji retai išeidavo iš namų, nes būdama jau garbingo amžiaus  sunkiai vaikščiojo. Bet ji mylėjo savo vištytes. Taigi ji leisdavo mums jai „padėti“- surinkti kiaušinius, kai mes apsilankydavome pas ją. Ji duodavo kiekvienam po 3-4 kiaušinius įsidėti į savo krepšelius, tik sakydavo: nesudėkite visų kiaušinių į vieną krepšį.

Be abejo, mes visi suprantame, kad 4-8 metų  berniukai nelabai moka elgtis su dūžtančiais kiaušiniais, ir todėl jie nelabai geri kiaušinių surinkėjai 😊. Todėl ponia McCoy elgėsi išmintingai liepdama išdalinti kiaušinius į kelis krepšius.

Visi kiaušiniai viename krepšyje?
Aš klausiau, kas patvirtina jus, kaip krikščionį. Kas sutvirtina mus  tikėjime kaip individus Kristuje? Ar jūs pažįstate krikščionių, kurie sudeda visus savo kiaušinius į vieną krepšį? Ar visas jūsų dvasinis gyvenimas totaliai vieno surinkimo, mokymo, asmens ar tarnavimo krepšyje? Ar jūs gavote savo tikėjimą tiesiai iš Jėzaus tam, kad įdėtumėte į kažkokios vienos tikėjimo srovės srautą?
Ar esate matę, kaip tas „krepšys“ patraukiamas nuo jūsų, tampa korumpuotas, ar atkrenta nuo malonės, ir tai gali sukelti asmeniui didelę tikėjimo krizę? Jei jie patiria tikėjimo krizę, kada tai įvyksta, tai dėl to, kad jie sudėjo visus dvasinius kiaušinius į vieną krepšį?

Jie sako, kad tikėjo Viešpačiu, bet tas tikėjimas buvo perfiltruotas per tuos tarnavimus ir tarnautojus.

Jie buvo patvirtinti ne Viešpaties, bet tų tarnavimų. Jie nepažinojo Viešpaties tiesiogiai, bet pažinojo Jį per tuos tarnavimus. Jie buvo tikintieji, bet ne tie, kurie pažįsta Viešpatį. Jų tikėjimas buvo patvirtintas žmogaus, o ne Viešpaties jų asmeniniame vaikščiojime su Juo.

Nieko blogo dalyvauti įvairiose tikėjimo srovėse, bet ne jos yra mūsų išgelbėjimas. Mes turėtume būti patvirtinti Paties Tėvo ir Viešpaties, o ne „tikėjimo srovės“, kurioje mes plaukiame. Tai gali prisidėti patvirtinant mus kaip Krikščionis ir žmones, bet tai, kaip Raštas moko, nėra mūsų dvasinė šerdis.

Pažiūrėkime Jėzaus teiginį iš Jn17:3:
„Tai yra amžinasis gyvenimas; kad jie pažintų tave vienintelį Dievą, ir Jėzų Kristų, kurį tu siuntei.“

Šis teiginys nepanaikina viso likusio Rašto, kuris sako, kad jei mes tikime širdimi, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių ir, kad Jis yra Viešpats, mes tampame išgelbėti. Bet tai skatina mus siekti gilesnio amžinojo gyvenimo supratimą. Tikras Tėvo pažinimas ir yra tas gilus gyvenimas. Graikiškai žodis „žinoti“ yra „ginoskosin“, kuris reiškia „pažinti“. Gilus amžinas gyvenimas yra takas, kuriuo ateiname, kad pažintume Tėvą ir Sūnų, Kurį Jis siuntė.

Yra skirtumas tarp tikėjimo Jėzumi ir Jėzaus pažinimo. Yra skirtumas tarp tikėti Tėvą Dievą, ir pažinti  Tėvą Dievą. Kai mes įtikime, mes gimstame iš naujo ir esame išgelbstimi, bet gilus tikėjimas yra pažinimas.  

Kai mes gimėme iš naujo, tada mes  tapome tikinčiaisiais , bet ne tais, kurie pažįsta.  Mes patikėjome Jėzumi, pasimeldėme, išpažinome mūsų tikėjimą , „pakvietėme Jėzų į mūsų širdį“ ar panašiai. Mes patikėjome. Mes gimėme iš naujo, kai kurie netgi buvome pakrikštyti Šventąja Dvasia. Mes tapome ir esame tikinčiaisiais. Mūsų identitetas -krikščionys.

Takas į pažinimą
 Mes kalbame apie dalykus, kurie patvirtina mūsų tikėjimą. Tarnavimai ir surinkimai, draugai ir žiniasklaida, mažos grupės ir ypatingi pamokslininkai, visi jie-  patvirtina mūsų tikėjimą ir sutvirtina tai, kuo tikime, kad tai yra tiesa. Bet mes staiga neįgyjame Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus pažinimo. Mes tikime. Mes  naudojamės įvairiais tarnavimais ir žiniasklaida, kad jie mums padėtų pažinti Tėvą ir Viešpatį, bet daugelis niekada nedėjo pastangų asmeniškai pažinti, iš tiesų pažinti Tėvą ir Jėzų.

Netgi praėjus dešimtmečiams tikėjime, jie nuolat ieško patvirtinimo iš įvairių tarnavimų ir mokymų prabudimo centruose tuo vis keisdami tikėjimą, užuot skyrę laiko ir jėgų pažinti Tėvą asmeniškai, jie lieka tikinčiaisiais, bet ne tais, kurie pažįsta.

C.S.Lewis apibendrina tai sakydamas:“ Pats Kristus, ne Biblija, yra tikrasis Dievo Žodis. Biblija, skaitoma teisingoje dvasioje ir vadovaujant geriems mokytojams, nuveda mus pas Jį.“

Ar tavo tikėjimas sutelktas į rašytinį Žodį, ar į Asmenį, Kuris Yra tas Žodis? Ar tikėjimas tik skyriumi ir eilute, ar Tuo, iš Kurio tai kilo? Kai tu „stovi“ ant žodžio, ar tu stovi ant eilutės ar skyriaus, ar ant  Žodžio Asmens? Ar tavo tikėjimas visas yra JĖZAUS krepšyje, o gal prie to krepšio dar turi daugybę mažų krepšelių?

Nuo čia pratęsiu kitą savaitę, iki tada, laiminu,

John Fenn

Kas tave patvirtina? 1d.


John Fenn. Weekly Thoughts. 6/09/19

Sveiki,
Mano mama mylėjo Viešpatį, ir ji buvo viena pirmųjų surinkime, atgimusi ir netgi pripildyta Šventa Dvasia charizmatinio atsinaujinimo metu ankstyvaisiais 1970-aisiais. Bet nesvarbu, kiek daug jai reiškė charizmatinis atsinaujinimas ir laisvė Dvasioje, laukiniai eržilai nebūtų įstengę  ištraukti ją  iš narystės Šv. Andriejaus Episkopalų bažnyčioje Kokome, Indiana.

Ji  mylėjo procesijas, mylėjo medžio apdailą, vitražus, liturgiją ir rutiną sekmadienio rytiniuose tarnavimuose. Ji mylėjo senus himnus. Visi tie dalykai „patvirtino“ ją kaip asmenį ir patvirtino ją jos tikėjime.


Apibrėžimas: patvirtinti
Žodis „patvirtinti“ reiškia: „viešai parodyti savo paramą nuomonei ar idėjai“. Tai gali būti naudojama, kaip teisminis terminas, kai aukščiausias teismas patvirtina žemesnio teismo sprendimą, kad jis yra teisingas. Mūsų kontekste  tai reiškia, kad dvasiniai dalykai, kuriuos tu darai patvirtina tai, kas tu esi, kaip individas, ir ką tu tiki esant teisinga.

Mano klausimas: kaip jūs individualiai, kaip krikščionis, esate patvirtintas? Kaip jūs patvirtintas „surinkimo“ ar Kristaus kūno atžvilgiu? 

Ar tu esi patvirtintas auditorinio surinkimo ir visų jausminių jo atributų? Ar kavinė esanti fojė, kilimas, medžio apdaila, garso sistema yra to dalimi? O gal būt, – tai žmonės pastate? Jei tavo surinkimo „garbinimas“ panašus į roko koncertą, jei tvarkdariai įteikia kiekvienam ausų kamštelius, jei garbinimas pristatomas su šviesos ir dūmų efektais ir pasirodymą atliekančia šau  muzikos grupe, ar tai patvirtina tave tavo tikėjime, ir tai, ką tiki esant teisinga? O gal  tavo surinkimas dainuoja tradicines himnus,  ir  tai patvirtina tave kaip krikščionį?

Ar tu patvirtintas ląstelės/mažos grupės auditorinio surinkimo viduje? Ar tave patvirtina vyrų ar moterų grupė, užtarimo maldos grupė? Ar tu esi patvirtintas žinodamas, kad tavo vaikams patinka gera jaunimo grupė ar Sekmadienio mokykla arba tarnavimas vaikams?

Supraskite teisingai; kalba -  ne apie tai, kodėl tu eini į surinkimą, ar kodėl neini. Tai apie tai, kas tavo dvasiniame  gyvenime patvirtina tave kaip krikščionį. Kas patvirtina visa, kuo tu tiki? Ar tai -kažkas, ar gal kažkokie asmenys/uo?


Kai kurie krikščionys...
Kai mes sutinkame nepažįstamą iki tol asmenį, vienas pirmų klausimų būna: ką jūs dirbate? Kai mes išgirstame, ką žmogus dirba, mes iš karto susidarome nuomonę apie jį. Ši nuomonė pagrįsta ankstesniu supratimu apie žmones dirbančius tokį darbą.

Jei jūs sutikote nesąžiningą teisėją praeityje, o naujasis pažįstamas sako, kad jis teisėjas, jūs pagalvojate, kad jis tikriausiai korumpuotas, arba mažų mažiausiai, įtariate j tokiu esant, kol jis neįrodo, kad toks nėra. Vienas greičiausių būdų sustabdyti pokalbį, pasakyti žmonėms, kad aš esu tarnautojas.  Jie arba bėga slėptis iš baimės, kad aš nebandyčiau jų atversti, arba norėdami greitai pakeisti savo išankstinę nuostatą, sako, kad prieš daug metų jie pažinojo vieną gerą kaimo pamokslininką.

Jie kas nors tapatina save su Betelio surinkimu Redinge, Kalifornija, argi tai nesukuria įvaizdio?  Arba IHOP Kansas City, ar Brownsville ar TACF tiems, kurie šiek tiek tai pažįsta? Kodėl žmonės eina į „prabudimo centrus“? Tokiu būdu jie patvirtina save savo tikėjime ir kaip individai.

Kai kurie susitelkia į tarnavimus, kurie susitinka su tikslu- eiti į gatves ir liudyti praeiviams. Jie randa tikslą ir patvirtinimą liudydami Viešpatį, ir Viešpats daro nuostabius dalykus. Yra keletas tvirtinančių dalykų: užkalbinti nepažįstamus žmones kavinėje, klausti, ar jiems reikia išgydymo maldos, ir stebėti, kaip jie akimirksniu pasveiksta.


Kiti krikščionys...
Kiti gali rasti savo patvirtinimą keistuose tikėjimuose, pvz.: kad žemė plokščia ar sesesionizmas (tikėjimas, kad kalbos /išgydymai baigėsi su pirmaisiais apaštalais) arba susitelkę į ypatingą išlaisvinimo doktriną, vidinį išgydymą, ar fizinį išgydymą.


Patyrinėkime savo širdį ir raštą kad būtume balanse
Kai Paulius rašė korintiečiams, kad jis bijo, jog jie paliks paprastą tikėjimą Kristuje dėl „kitos evangelijos“, jis teigė, kad tai įvyks todėl, kad šėtonas suvedžiojo juos – apgavo, nuvedė nuo subalansuoto paprasto tikėjimo į sudėtingą tikėjimo gyvenimą.
Įsivaizduokite, kad viskas, kas jus patvirtina, kaip krikščionį ir jūsų tikėjimą, patraukiama, nepasiekiama. Ar pasikeistų jūsų gyvenimas Viešpatyje kokiu nors būdu?
Kai Jim ir Tammy Bakker, Jimmy Swaggert atkrito nuo malonės ankstyvaisiais 1980-aisais, tūkstančiai  tūkstančių pasitraukė nuo Viešpaties, tuo parodydami, kad jų tikėjimas buvo žmogumi, kuris nusidėjo stabmeldžiavimu, ir kai jų „žmogus“ krito, krito ir jie.

Jei viskas tavo krikščioniškame gyvenime išskyrus paprastą Tėvo ir Viešpaties Jėzaus pažinimą būtų paimta, ar tu toliau vaikščiotum su jais ir kitu atveju taptum neefektyvus? Mes pratęsime čia kitą savaitę.
Iki tada, laiminu,
John Fenn
www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man: cwowi@aol.com

2019 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

2019 m. rugpjūčio mėnesio CWOWI naujienlaiškis

Rugpjūčio mėnesio naujienlaiškis
Sveiki,
Esame labai dėkingi tiems, kurie mane ir mus palaikė savo maldose, kadangi šią vasarą įvyko įvairių dalykų įvairiuose lygmenyse, įskaitant ir visų trijų mūsų sūnų sveikatos problemas. Dabar  žiūrėdami į prabėgusios vasaros įvykius  tarsi pro galinį automobilio veidrodėlį, mes tikrai labai džiaugiamės.  Žinau, kad dauguma iš jūsų taip pat patyrė išbandymus, žinau, nes skaičiau jūsų maldos poreikius ir meldžiausi už jus.  Didelė paguoda žinoti, kad mes keliame maldose vienas kitą Tėvo link.

Stimuliatorius, defibriliatorius
Liepos 15 man padarė angiogramą, kuri parodė, jog mano arterijos švarios, tai gi 18-tą dieną jie įstatė man  stimuliatorių/defibriliatorių. Jis mano širdžiai dabar diktuoja ritmą, ir taip sureguliuoja
prieširdžių virpėjimą, dabar aš vėl kupinas energijos, ir dėl to esame dėkingi.
Mūsų sūnų Brajeną, kuris darbuojasi drauge su mumis, operuos 27 dieną, kad pasislinkusį stuburo diską įstatytų į vietą ir sutvarkytų išsikišusį. Tai turėtų būti ambulatorinė operacija, tačiau prireiks 6 savaičių reabilitacijai.

Krisui vis dar skauda kelį, jis beveik negali sulenkti abiejų kelių, bet tam kad atliktų Magnetinio rezonanso tyrimą, reikalinga vietinė nejautra, jie reikalauja, kad jis visiškai nejudėtų 6 kartus po 5 minutes. Kai tau protiškai 4 metai ir turi suaugusiojo kūną, pridėtiniai faktoriai turi nemažai įtakos. Pavyzdžiui, paprastai tai aš sėdžiu su juo darant rentgeno nuotraukas ar panašiose situacijose, nes jam patinka, kai su juo yra tėtis, tačiau su savo defibriliatoriumi/stimuliatoriumi aš negaliu artintis prie magneto – tai gi viską sudėlioti tvarkingai bus sunku dėl įvairių priežasčių, todėl būsime dėkingi už jūsų maldas.

Konferencijos
Mūsų Vidurio vakarų konferencija prasideda šią savaitę prie Ženevos ežero, Viskonsine, ir mes tikime, kad tai bus nuostabiai turiningas laikas Viešpatyje, kuomet ilsėsimės ir atgausime jėgas, taip sprendžiu iš kelių dalykų, kuriuos Jis pasakė.

Mūsų konferencija Naujojoje Anglijoje spalio 11-13 Mančesteryje, Naujajame Hempšyre bus paskutinė šiais metais. Vis dar yra vietos, tačiau tai Kolumbo dienos savaitgalis, grožėjimosi lapų sezonu viršūnė, tai gi mūsų paskutinė kambarių rezervacijos data pasibaigs prieš 1 mėnesį – jeigu planuojate atvykti, turite mus perspėti iki rugsėjo 10! Paspauskite viršuje esančią nuorodą, dėl platesnės informacijos. Kitais metais planuojame organizuoti tik 1 (vietinę) konferenciją JAV, Tulsoje 2020 rudenį, ir bent 2 Europoje (Olandijoje gegužės mėn., Suomijoje – rugpjūtį, dėl kitų (1 ar 2) dar reikia melstis), tikimės vykti lankyti JAV ir Kanadoje gyvenančius draugus, susitikti jų namuose mažose grupelėse.

CWOWI namų surinkimų tinklas
Matome, kad prasideda greitas namų surinkimų augimas. Dar prieš 10 metų žmonėms rūpėdavo, ką apie juos pagalvotų kiti krikščionys draugai arba pastoriai, jeigu jie imtų lankyti arba pradėtų namų surinkimą, tačiau dabar žmonės labai ištroškę tikrų santykių ir noro leisti Viešpačiui judėti, jie ieško mūsų, tikėdamiesi pagalbos.

Mes taip pat pasiekiame skirtingą klausytojų ratą mano kas savaitiniais Facebook‘o/YouTube mokymais, kuriuos įrašome kiekvieną trečiadienį. Kai kurie žmonės būna palaiminti, tad jie eina į mūsų internetinį puslapį ir pastebi, jog namų surinkimo dvasingumas atitinka jų dvasią.

Ar tai pati didžiausia malda?
Neseniai viename iš savo trečiadienio Facebook‘o/YouTube mokymų paklausiau: kokia yra „ta“ pati didžiausia malda? Tyla.

Ar tikrai Viešpats mus moko melstis pagal Viešpaties maldą? Ar tikrai Viešpats sakė Jono 16:23-24, kad Jam pasitraukus, nereikės Jo nieko prašyti, nes prašysime Tėvo – pagal Viešpaties maldos pavyzdį taip kaip Paulius meldėsi laiške Efeziečiams 1:17-19 ir 3:14-20? Tačiau ar turint šias maldas nebelieka kitų maldos formų. Yra parašyta daugybė visiems prieinamų knygų, kalbančių apie pašventinimo, pasišventimo maldas „pagal Tavo valią“, kai nežinome, ko Jis nori, ir panašiai.
Tačiau yra knygų ir apie tylą. Psalmė 46:10 manau yra žinomiausia: „Būk ramus, žinok, kad aš esu Dievas.“ Žodžiai „būk ramus“ čia reiškia „liaukis stengtis“ – daugiau nei tik liautis kažką veikti, reiškia paleisti stengimąsi, stresą, ir likti ramiai Jo akivaizdoje. Ir tada ir tik tada mes Jį „pažinsime“.

Pažinti Jį
Ar tik ne to labai reikia Kristaus kūnui? Ne tik tikėti Juo, bet Jį pažinti. Jėzus pasakė Jono 17:3: „Amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų, kurį tu atsiuntei.“ Kiekvienoje Rašto vietose apie tikėjimą negalime nepaisyti supratimo, kad tikėjime yra svarbus ir žinojimas.

1 Karalių 19:11-13 Elijas norėjo patirti stiprų vėją, tačiau Dievo ten nebuvo. Vėjas yra Šventosios Dvasios atitikmuo, ir Elijas manė, jog išgirs Viešpaties balsą Dvasios judėjime, tačiau neišgirdo. Tas pat atsitiko su žemės drebėjimu, nes jis manė, jeigu tik Dievas paveiktų mano pasaulį, duotų kokį nors  ženklą, kuris sudrebintų mane iki pačių gelmių, Jis turėtų ten būti. Tačiau Jo ten nebuvo. Tada pasirodė ugnis – net dabar žmonės sako „Dievas degina pelus mano gyvenime“, galvodami, kad jie pažins Jį ugnyje. Tačiau dažniausiai, atsitinka ne visiškai taip.
Dievas buvo ramiame tyliame  šnabždesyje, tas balsas pasigirdo tyloje, ten nebuvo nei garso, nei drebėjimo, nei ugnies – tik ramiai pašnibždėtas tylus balsas.


Valtis
Mato 8:26-27 aprašyta, kad kilus audrai Jėzus miegojo valtyje. Mokiniai, bijodami nuskęsti, Jį pažadino. Jėzus nedelsdamas nuramino vėją ir bangas, ir tada, tik tada mokiniai ima klausinėti: „Kas jis per žmogus, kad net vėjas ir bangos Jo klauso?“
Jie to neklausė, kai matė stebuklus arba išgydymus 14-16 eilutėse, prieš pat audros nuraminimą, tik tyloje po audros, jie sugebėjo kontempliuoti apie tai, kas Jis toks.

Apaštalų darbų 5:34-40 sakoma, kad rabinas Gamalielis patarė nepersekioti krikščionių, kad ko gero jie nekovotų prieš Dievą. Paulius Apaštalų darbų 22:3 sakė, kad Gamalielis buvo jo mokytojas. Gamalielis turėjo sūnų rabiną Simoną, kuris  pastebėjo, kad dauguma žmonių per daug meldžiasi, nes dauguma jų maldų yra vien tik skundai, ašarojimai ir kaulinimai iš Dievo. Jis pastebėjo, kad vienintelė ilgalaikė malda, kurią jis patyrė, buvo dėkojimo malda. Dėkojimo malda išlieka ilgai, nes tai nėra reikalavimas, bet poilsio būsena, dėkojimas visuose dalykuose (ne už visus dalykus).

Dėkojimo malda suporuota su tyla mus atveda į Jo akivaizdą, leidžia mums išgirsti ramų tylų balsą. Jis yra džentelmenas, ir iš patirties sakau, kad Jis retai kada mane pertraukia, kai meldžiuosi – tai gi, daug laiko praleidžiu ramiai dėkodamas.  Jėzus Jono 5:19 ir 30 sako, kad Jis daro tik tai, ką mato darant Tėvą, ir sako tik tai, ką girdi iš Tėvo. Tai reiškia, kad Jėzus daug laiko praleidžia stebėdamas ir klausydamas. Gal ir mums derėtų sekti Jo pavyzdžiu. Barbara ir aš rugsėjo mėnesį turime šiek tiek pailsėti – mes taip pat esame labai dėkingi, kad kai kurie iš jūsų šiomis dienomis atsiliepė į mūsų nenumatytas išlaidas. Tai mums labai svarbu.

Ačiū! Su didele meile  maldoje už jus,
Džonas ir Barbara

2019 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Daugiau Įvaizdžių ir šešėlių, Joasas, dvigubai už mūsų nuodėmes


John Fenn, Weekly Thoughts, Types and Shadows, Joash, Double for Your Sins 30/08/19
  
Sveiki,
Viliuosi, kad jums patiko mano pasakojimas apie Izaoką ir Rebeką, ir tai, kaip ši istorija tinka mūsų gyvenimams. Man ji – nuostabi, ir  mane tai  jaudina, todėl noriu pasidalinti dar apie kelis įvaizdžius ir šešėlius.  Jie nėra keičiantys gyvenimą, bet tikrai mus statydina,  kai suprantame, kad Jis jau galvojo apie mus seniai praeityje, todėl mes žinome, kad mūsų ateitis yra saugi ir, jei taip galima pasakyti,  numatyta iš anksto.

Kai kurie įvaizdžių ir šešėlių pavyzdžiai
„ Iz40:2 ir 61:5-7 Viešpats sako:
„2 Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes“.

„7 Už savo gėdą jūs gausite dvigubai. Vietoj paniekos jie džiaugsis ir paveldės savo šalyje dvigubai; jie turės amžiną džiaugsmą.“

Asmeniui, kuris nepažįsta to laiko papročių gali atrodyti, kad šie teiginiai vienas kitam prieštarauja: Jų nuodėmė atleistos, ir jie dar gavo dvigubai už savo nuodėmes... ką tai reiškia? Už savo gėdą  „jūs gausite dvigubai“, ir „turėsite dvigubai“, todėl jiems bus  amžinas džiaugsmas...“ Ką tai reiškia?

Pagal tų dienų papročius, jei asmuo patirdavo bankrotą, skolos buvo užrašomos ant papiruso ir prikalamos prie vartų, kad visi matytų, turint viltį, kad piligrimas kuris neša dešimtines ir paaukojimus į šventyklą pamatys tą skolą, ir sumokės už jį, kaip auką Viešpačiui.
Kai asmuo tai padarydavo, jis dvigubai sulenkdavo papirusą ir užantspauduodavo savo anspaudu, pažymėdami, kad „sumokėta“ ir parašydavo savo vardą. Tai vadinosi „gauti dvigubai“, nes asmuo gaunantis malonę, įgyja dvigubai“.

Tai gali būti viena priežastis, kad Paulius parašė Kol2:14: „ Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus...“

Jėzus buvo žmogus, kuris kaip auka Viešpačiui, dvigubai sumokėjo už mūsų skolų sąrašą, prikalė jį prie kryžiaus, ir užantspaudavo savo anspaudu( Šventąja Dvasia), pažymėdamas, kad mūsų skolos VISIŠKAI SUMOKĖTOS. Tai suprantant ši eilutė įgauna prasmę, ir duoda mums nuostabų skatinantį nusižeminti paveikslą apie  Jėzaus darbą ant kryžiaus dėl mūsų.

Kitas pavyzdys
Kitas pavyzdys apie karalių Joasą, kuris slėpėsi 6 metus. 2Kar11 pasakoja istoriją, kad blogasis Athalia išžudė visus karališkos šeimos narius ir užgrobė sostą 6 metams (6000 pranašystės metų). Bet Josaba, buvusio karaliaus Joramo duktė paėmė berniuką Joasą, kuris buvo tikrasis karaliaus palikuonis, ir 6 metus slėpė.
2Kar 11:3 sako:“ jis buvo paslėptas Viešpaties namuose 6 metus. O Atalija valdė šalį.“

7-tais metasi Jojada surinko kilminguosius ir armiją ir atėjo prie šventyklos, 11:5 pasakyta: „...parodė jiems karaliaus sūnų. “Dar  mums parašyta apie karūnavimą, tai Jėzaus įvaizdis.  Jis buvo paslėptas 6 metus, arba 6000 metų, kol valdė piktasis karalius. Bet 7-tais metais, Jis valdys Izraelyje (ir visame pasaulyje).

2Kar11:11-12 karūnavimo metu jie įteikė karaliui Joasui „karūną“ ir „liudijimą“. Senovinė karūnavimo ceremonija susideda iš 4 dalių, bet tekste detalės nepateikiamos.  Tai -patepimas, patvirtinimas, pasodinimas į sostą ir karaliaus pagerbimas. Ant galvos liejamas aliejus simbolizuoja Šventosios Dvasios patepimą, liudijimas apie jį  - Dievo Žodį. Pastraipoje rašoma, kad žmonės šaukė: “ Dieve saugok karalių!“, ir 11:19 mums sako, kad  Joasas atsisėdo į karalių sostą“, - tai suteikimas asmeniui karališkos  valdžios ir jėgos.

Koks nuostabus ateities paveikslas apie Viešpaties Jėzaus karūnavimą 7000 metais, kai Jis  valdys pasaulį, po to, kai buvo paslėptas 6000 metų.

Vestuvės Kanoje
Jn1 detaliai aprašo 4 viena po kitos einančias dienas Jėzaus gyvenime, nieko nesako apie 2 sekančias dienas, o po to aprašyta 7-ta diena -vestuvių puota. Tai įvaizdis žydų perspektyvos apie Mesiją, Kuris buvo Senojo Testamento pasaulyje, daugiau 4000 metų, tada išnyko 2000 metų, o po to 7-tą dieną, arba 7000-aisiais bus vestuvių puota.


Jn1:19-28 yra pirma diena, kurios metu vyresnieji klausia Joną, ar jis yra Mesijas, tai jis, žinoma, paneigia ir nurodo į tą, Kuris ateis po jo.

Jn1:29 sako: “ kitą dieną“ arba antrą dieną Jonas pamatė ateinantį Jėzų, ir skelbė:“ Štai , Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ Jo mokymas tęsiamas iki 34-os eilutės.

Jn135 sako: „kitą dieną Jonas stovėjo su 2 savo mokiniais...“, tai 3-ia diena, ir tai tęsiama 43-oje  eilutėje.

Jonas 1:44 sako:  „kitą dieną“ Jėzus norėjo eiti į Galilėją, tai 4-ta diena. Jo diskusija su Pilypu, Andriejumi, Petru ir Natanaieliu tęsiama iki šio skyriaus pabaigos 51 eilutės.

Jn2:1 pradedama tokiais žodžiais:“ po 3 dienų Galilėjos Kanoje buvo vestuvės...“
4 dienas Jėzus yra matomas, tada 2 dienas Jis nematomas, ir po 3 dienų -7-oji diena, vestuvių puota.  Senajame Testamente 4000 metų Jėzus buvo pristatomas, tada -2000 pagonių metų, kai Jis žydams nėra matomas. Mes jau priartėjome prie pagonių amžiaus pabaigos, ir tada 7000 -aisiais bus vestuvės.

Yra dar daugiau, bet jau neturiu vietos. Jei kas nors imtų mokyti kažko niūraus ir neaiškaus, praradęs pusiausvyrą, žinokite, kad yra daug įvaizdžių ir šešėlių, kurie kalba apie laikus ir apie laikų pabaigą, tokių kaip aš minėjau apie Izaoką , kuris sutinka savo nuotaką lauke kažkur kelyje tarp savo ir nuotakos namų.

Kitą savaitę-nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Kodėl jūs esate naujoji Rebeka 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #3 23/08/19

Hi all,
Sveiki,
Mes palikome Rebeką, kai ji sutinka eiti kartu su Eliezeru ir ištekėti už Izaoko, o šeima ją laimina.

Yra keli dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nes ji, tai-  mano ir tavo, kaip tikinčiojo ir dar daugiau, Jėzaus mokinio, įvaizdis.

Visų pirma- Abraomas kilo  iš to paties krašto, kur ji gimė ir gyveno. Pažinęs Viešpatį, jis paliko savo kraštą, nes Viešpats pasirodė ir liepė jam išvykti. Paklusęs paliepimui jis išvyko tikėdamas atlyginimu, kad tai, ką Viešpats pažadėjo, Jis ir  įvykdys.

Abraomas ir Sara paklojo tikėjimo pamatus, jie buvo pirmaeiviai. Izaokas ir Rebeka, tai- sekanti tikinčiųjų karta. Jie paveldėjo sandorą, kurią Izaoko mama ir tėtis sudarė su Dievu. Jie turėjo įsteigti savo pačių namus, nustatyti savo pačių ribas, kaip 2-oji Sandoros karta.

Rebeka neišvyko liepiama, bet išvyko tikėdama ir laisva valia. Abraomas, Sara, ir Izaokas į Sandorą pateko tiesiogiai. Ji-ne, ji įsijungė į Sandorą ir šeimą per santuoką. Ji yra pirmasis asmuo Biblijoje,  įskiepytas savo pačios noru į Sandorą per tikėjimą, į sandorą su hebrajų tauta.

Ji buvo unikali antikiniame pasaulyje, kuriame  palaiminimai ir sandoros  pereidavo iš tėvo sūnui. Ji buvo išskirtinė tuo, nes įėjo į sandorą per santuoką, ir atsidūrė unikalioje pozicijoje, kad užtikrintų, jog teisingas sūnus
 gaus palaiminimus.


Pirma tarp moterų
Rebeka buvo pirma moteris Biblijoje gavusi palaiminimą. Pamąstykime apie tai. Mes vėliau skaitysime beveik visoje Pradžios knygoje (Pr49) kaip senatvėje Jokūbas palaimino savo sūnus, bet Rebeka Pr24:60 gavo palaiminimą iš savo tėvo ir šeimos. Ji tikrai ypatinga.

Ar tu esi pirmas šeimoje gavęs palaiminimus iš Dievo? Gal būt jie, kaip Rebekos kultūroje, nevisai pripažįsta Dievo palaiminimus tavo gyvenime?

„Paėmimo“ paveikslas
Abraomas atstovauja Dievą Tėvą, Izaokas -Jėzų, ir Šventoji Dvasia-Eliezerą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Rebeka yra sveika ir gerai jaučiasi, kai sėda ant kupranugario ir išvyksta su Eliezeru į jai skirtusTėvo namus.

Ją gabena Eliezeras, Šv Dvasios įvaizdis, susitikti su jaunikiu. Faktiškai mums pasakyta (Pr24:63-67), kad Izaokas išėjo iš tėvo namų į laukus medžioti, be abejonės galvodamas apie nuotaką. Jis išėjo iš savo namų, bet nuėjo ne visiškai iki Rebekos namų.

Kai ji buvo gabenama ant kupranugario, vieną dieną ji pamatė stovintį lauke jaunikį. Ji yra tarp savo tėvo namų ir tarp naujų namų ir naujo tėvo. Izaokas  išėjęs iš namų -stovi lauke.

Laukas- palyginime yra žmogaus širdis pasaulio derliaus lauke. Jis yra Jėzaus įvaizdis, o Rebeka -surinkimo(bažnyčios),  įvaizdis, todėl čia mes matome Viešpatį , kuris paliko Savo Tėvo namus, išėjo į laukus, nuėjo dalį kelio link nuotakos namų, ir štai-  ji susitinka jį ten tarp tų dviejų namų. Jie dviese stovi lauke tarp namų, susitinka veidas į veidą pirmą kartą.  Nėra abejonių- pasigirsta džiaugsmingas juokas, kai pagaliau jis pamato savo nuotaką veidas į veidą!  Nėra abejonių, ši jauna moteris, kuri buvo įkalinta ir surišta, dabar surišta su Juoku, buvo sujaudinta šito naujo gyvenimo su juo!

Eil.67 sako: Izaokas parsivedė ją į savo palapinę, į savo tėvo namus, ir pamilo ją. Faktas, kad jie pasislėpė palapinėje nuo kitų žvilgsnių- taip pat yra įvaizdis- nes Hebrajų Trimitų šventė sako mums, kad paskutinis trimitas bus pučiamas jauno mėnulio metu, ir tikintieji Mesiju bus paimti būti su Juo, paslėpti nuo žvilgsnių, taip kaip būna paslėptas jaunas mėnulis.

Rebeka suvokė laikus
Mums pasakyta (Per.25:20), kad kai Izaokas vedė Rebeką, jam buvo 40 metų.Tai reiškia, kad kai jie tuokėsi,  ji tikriausiai buvo apie puse amžiaus  jaunesnė - apie 20-ies. Turėkite galvoje, kad Izaokas gyveno iki 180metų* taigi laukti iki 40 , kad galėtų vesti, neatrodo per daug.( *35:28-29)

Kodėl tai vyksta su manimi? 
Greitai pirmyn laike. 
Ką mes tikrai matome, tai-(eil. 25:21-22) po to, kai Izaokas paprašo Viešpaties palaiminti Rebeką  vaikais, Jis tai padaro, ir ji jaučia dvynukus, kurie kovoja jos įsčiose. Jos atsakymas atskleidžia dar daugiau apie jos charakterį.

„22 Kūdikiai kovojo tarpusavyje jos įsčiose, ir ji tarė: „Jei taip yra, tai kodėl man taip?“ Ji nuėjo pasiklausti Viešpaties.“

Tai labai panašu į dabartinius laikus. Mes ieškome atsakymų. Mes meldžiamės ir kažko prašome,o kai tai nutinka kažkaip kitaip, nei manėme turi būti, mes sustojame ir klausiame Viešpaties: kas čia vyksta. „Jei tai atsakyta malda, kodėl tai vyksta?“

Bet ji buvo nuostabi. Jokių abejonių, kad Viešpats jai kalbėjo, ar mažų mažiausiai davė jai ramybę. Ji, atrodo, žinojo, kuris sūnus turi pagal Viešpaties norą gauti pirmgimystę. Ji gimdė besigalynėjančius dvynius, ir gilinantis į istoriją, tapo Izraelio motina, taip pat , tai- gražus surinkimo įvaizdis - stipri, išradinga, veikli, stiprios moralės ir sąžiningumo asmenybė, kuri vaikščioja su Dievu ir vieną dieną pusiaukelėje nuo tėvo namų pasitinka jaunikį, kuris  turi ją nuvežti į naujojo Tėvo namus.

 Sugrįžk greičiau, Viešpatie Jėzau! Kitą savaitę-nauja tema, iki tada. Laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com

2019 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Kodėl jūs esate naujoji Rebeka 2d.



John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #2

Sveiki,
Mes palikome Rebeką girdančią kupranugarius ir priimančią užstatą dovanomis iš Elezero, kuris yra Šventosios Dvasios įvaizdis.

Vardas Rebeka, reiškia virvės ritė (naudojama spąstuose) arba "surišti, užmauti, sujungti (spąstais)".Rebeka hebraiškai –„Rivka“, ir kai kurie hasidų rašytojai pažymi, kad tas vardas reiškia“ galvijų junginys“ – „Rivah“, žodžiai skiriasi tik „h“gale žodžio. Jie teigia, kad jos vardas reiškia tvirtą charakterį ir jėgą.

Bet ji taip pat yra ir  Kristaus surinkimo įvaizdis. Mes tikrai surišti, įkalinti šio puolusio pasaulio, kol mes išeisime su savo jaunikiu. Vardas „Izaokas“ reiškia „juokas“, ir mes galime įsivaizduoti, kaip Viešpats elgsis, kai tie, kurie buvo pagauti  spąstų ir surišti pasaulio susijungs su Juo Jo Tėvo namuose- bet tai tik ateityje, ir kur mes esame šioje istorijoje?

Pasirodo Lebanas...godus, tai matome Pr24:29-30:

„29 Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.
30 Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: „Taip kalbėjo tas vyras“, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio.“

Hebrajų kalboje pastebim eįdomų žodžių žaismą.

Žodis „Lebanas“ Hebrajų kalboje rašomas „LaVan (la-vahn), ir reiškia „baltas“. Tokiam klastingam vyrukui, iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keistai, nes balta spalva simbolizuoja teisumą ir tyrumą. Lebanas nebuvo toks, kaip tik buvo priešinga asmenybė. Kai kurie rabinų  rašytojai nurodo, kad jei skaitysi jo vardą atvirkščiai, tai bus „NaVal“, tai reiškia „plėšikas“ arba „kvailys“. Būtent tai apibūdina jį, jis turi teisiojo išvaizdą, bet faktiškai-plėšikas. Jis visai kitoks, nei atrodo.

Šis žmogus, kuris apgavo Jokūbą ir 20 metų jį privertė būti savo vergu, ir kuris suklestėjo dėl palaiminimų Jokūbo gyvenime, gali būti palygintas su daugeliu dabartinių krikščionių... kiekvienas iš mūsų turime savo istoriją apie nemoralius ir neetiškus krikščionis, kurie mumis pasinaudojo, apie tai taip pat  palieku jums pamąstyti ir pasisemti išminties iš  tų herojų gyvenimo.

Lebanas matė Eliezerą( Šventoji Dvasia) kaip priemonę praturtėti, panaudoti, kaip naftotiekio vamzdį, kuriuo tekės palaiminimai į jo asmeninį gyvenimą. Jis turėjo savanaudiškų motyvų priimdamas Eliezerą: „ Įeik Viešpaties palaimintas. Kodėl vis dar stovi čia? Aš paruošiau kambarį tau ir vietą tavo kupranugariams!”

Pasakyta, kad Eliezeras įėjo į namus”. Jei Eliezeras yra Šventosios Dvasios įvaizdis, tada įėjimas į namus reiškia, kad Lebanas atgimė, gavo Šventąją Dvasią “savo namuose”. Bet jis nebuvo garbingas ir doras žmogus šiame palyginime, jis naudojo Viešpatį savo asmeniniai naudai ir motyvams įgyvendinti.

Tikrai nuostabu , kad 24:34-49,  įžengęs į namus, Eliezeras dalinasi  savo širdies ketinimais,  tikslais ir motyvais dėl to “įėjimo į namus”, tai- Šv. Dvasios įvaizdis mūsų dvasioje, kuri taip pat dalinasi savo planais, motyvais, ir savo mintimis, ir apie tai, ką turi mūsų ateičiai. Ar mes esame kaip Lebanas, ar kaip Rebeka? Ką mes darome su tais apreikštais planais? Bandome panaudoti Dievą savo asmeniniai naudai, ar paklūstame Jo planams? Visa tai mes žinome ‘mūsų namuose’, tai yra -mūsų davsioje.

Po to kai Eliezeras pasidalina savo istorija ir kodėl atvyko, ir kai jau  tėvas ir mama sutinka ją išleisti eil.53 mums sako :

“( Abraomo tarnas Eliezeras) 53 Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.”

Atkreipk dėmesį, kai ateina Šv Dvasia į tavo “namus”- ar į tikrus namus, arba į tavo dvasią- visi aplink tave tampa palaiminti. Šiuo atveju buvo palaiminta ne tik Rebeka, bet taip pat - jos mama ir tėvas. Paulius sako mums  Kor7:14, kad  netikintis sutuoktinis ir vaikai yra “pašventinti” ( paskirti Viešpačiui), nes kitas sutuoktinis yra tikintis.



Štai ką mes čia ir matome  – dėl Rebekos visi jos namai yra palaiminti.

Ji pakviečiama eil.57 savo tėvo ir seserų akivaizdoje  pasakyti, ar ji sutinka išeiti. Tai visiškai laisvas jos pasirinkimas.  Tai nėra visiškai be savo valios jauna nuo kitų priklausoma mergina. Ji  buvo nustačiusi ribas vyrų atžvilgiu, laikė juos per rankos atstumą nuo savęs, kol sutiks tą tikrąjį, ji buvo nustačiusi ribas taip pat tarp savęs  tėvo ir brolių. Jie žinojo, kad tai jos, o ne jų sprendimas. Galiu spėti, kad būdama stiprios valios ir  veiksmo moteris, ir gyvendama su tokiu broliu, kaip Lebanas, tos ribos buvo nubrėžtos tam, kad galėtų išlikti ir apsisaugoti. Ji svajojo turėti vyrą, ištekėti ir išeiti. Ji  norėjo ištekėti. Ir jie žinojo, kad tai buvo jos sprendimas.

Štai koks paveikslas subrendusio krikščionio. Žinome, ko mes siekiame, patys nustatome ribas, esame dori, bet nesame neišmanantys pasaulio kelių ir priešo kėslų, ar kitų žmonių apgaulių. Galbūt tai dalinai buvo pripažinimas jos  jėgos, kad po to, kai ji sutinka iškeliauti su Eliezeru, jie laimina Rebeką sakydami:
„60 Atsisveikindami jie laimino ją: „Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!“

Jo buvo moteris, kuri įtvirtino tai, kad paveldėjimas būtų suteiktas teisingam sūnui, ir  žiūrėdama į priekį tikėjo, kad taps motina tūkstančiams milijonų“. Ji nenorėjo prarasti šio dangiško palaiminimo, todėl nepalankios gyvenimo aplinkybės negalėjo tam sutrukdyti.


Mes pabaigsime kitą savaitę...kai mes matome, kad jaunikis nukeliavo pusę kelio pasitikti ją, bet Rebeka taip pat išėjo jo pasitikti. Labai daug simbolių ir šešėlių, iki kito karto , laiminu,
John Fenn

2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

CWOWI liepos mėn. naujienlaiškis


July 2019 Newsletter. John Fenn


Sveiki,
Kai kurie dalykai išaiškėjo tik šį penktadienį, tai gi noriu jais pasidalinti ir paprašyti melstis už tai šią savaitę.

Penktadienį kardiologas nusprendė, kad pirmadienį ryte man darys angiogramą, kad ištirtų mažąsias arterijas (4 mm) ir nustatytų ar kuri nors nėra užsikimšusi, kadangi tai gali būti priežastimi  arba prisidėti prie mano prieširdžių virpėjimo ir kairiosios šakos pluošto blokavimo, o tai reiškia, kad elektros signalai nepilnai praeina pro apatinę širdies dalį, ir tada širdies dūžiai tampa neritmingi.
Jie žino, kad mano didžiosios arterijos yra švarios ir sveikos, tačiau jeigu jie rastų užsikimšusias (-ią) mažąsias arterijas, jie įkištų ten kaiščius, kad jas išplėstų ir pagerintų kraujo tekėjimą. Jeigu jie rastų kamščius ir įdėtų kaiščius (-į), jie turėtų stebėti širdies veiklą kokias 90 dienų ir tik tada priimtumėm sprendimus.

Tačiau tokiu atveju, jeigu mano mažosios arterijos būtų tokios pat švarios, kaip ir didžiosios, jie mane išsiųstų namo pirmadienį po pietų, o ketvirtadienį ryte, 18-tą dieną man turėtų būti įstatytas defibriliatorius – širdies stimuliatorius, kuris liktų per naktį. Jeigu nebus trukdžių, reikš, kad mano širdies elektrinės problemos, tai vienintelė problema ir nėra kitų faktorių turinčių įtakos širdžiai. Taip veiks defibriliatorius – širdies stimuliatorius.
Mano kardiologas sako, kad jis greičiausiai ir liks mano krūtinėje neveiklus visą likusį gyvenimą, kuris tikimasi bus normalios trukmės. Tačiau, jeigu sutriktų širdies ritmas, stimuliatorius jai neleistų sustoti. Kardiologas tai pavadino apsidraudimu, jeigu kiltų „tobula“ elektrinių impulsų audra, kuri iššauktų širdies smūgį bei greitą mirtį.

Būčiau dėkingas, jeigu pasimelstumėte šią savaitę – esu ramus, tačiau jeigu jie įstatys stimuliatorių ketvirtadienį/penktadienį, tai apribos mano pajėgumą visam mėnesiui, kas įtakos mūsų galimybes pasiimti Krisą iš namų grupės ir daug kitų dalykų. Krisas gali suprasti tik tiek, kad tėčiui durs adatą (paims kraujo).
Tuo pat metu, Brian, mūsų jauniausias sūnus, kuris yra mūsų komandoje, kurį daug kas pažįsta, taip pat turės vizitą pas gydytoją pirmadienį ryte dėl išvaržos apatiniuose nugaros slanksteliuose. Išsikišę slanksteliai matosi pažvelgus į jo apatinę nugaros dalį (dėkui JAV armijai už didžiulius nešulius, ilgas keliones su sunkiais nešuliais ir t.t.)

Tai gi...prašau pasimelskite už mus abu, nes ir jam šią savaitę darys operaciją! Cha, visa ką galime padaryti, tai melstis ir juoktis...

Konferencija rugpjūčio 15-18 Wiskonsine jau užpildyta, štai kodėl jau nėra nuorodos apie ją viršuje.
Į mūsų konferenciją spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje vis dar yra vietos, nors kiekvieną savaitę kas nors į ją užsirašo. Ji vyks Mančesteryje, Naujajame Hempšyre, kuris yra 2 valandos kelio mašina nuo tarptautinio Logano oro uosto Bostone. Kai data priartės, mes išsiųsime savaitgalio programą dalyviams elektroniniu paštu. Dėl kitos informacijos, kurios nėra nuorodoje viršuje, rašykite mums cwowi@aol.com ir mes užpildysime spragas. 

Ramybė, sveikata, Dievo kelio prisiminimas tebūna su jumis.

Geras draugas priminė man šią Augustino, gyvenusio 354 – 430 metais, prieš kokius 1600 metų, citatą:
„Dvasia veikia iš vidaus, tai gi, kai gydymas taikomas iš išorės, gali gautis geras rezultatas.“ Kai padarote visa kas įmanoma dvasiškai, kaip mano atveju, ir šiokius tokius fizinius pakeitimus, pasitikiu Tėvo ir Viešpaties įsikišimu, ir tada aplanko gili ramybė. Atrasti ramybę – išmokau iš praktinės patirties, patikėkit manim!

Laiške filipiečiams 4:6-7 Paulius sako, kad ramybė sergės, pažodžiui „įsispaus į“ jūsų širdis ir mintis, kadangi mes visiškai pasitikime Juo. Šias instrukcijas aš suskirstau žingsniais (1, 2, 3).
Prieš kelis dešimtmečius puldavau į neviltį dėl savo maldos gyvenimo, kadangi po maldos paprastai aš būdavau toks pat nelaimingas ir susirūpinęs ir išsigandęs, kaip ir prieš pradėdamas melstis. Vis galvodavau: „Ką aš darau negerai?“, kad negaliu rasti ramybės, kurią turėčiau rasti maldoje, kaip sakoma Biblijoje. Aš niekada nesilaikydavau formulių, nei to, kas virto iš Viešpaties maldos: laikymasis žingsnių 1, 2 formulės, - man nepatiko, nesilaikiau nei kitų knygų, žmonių, mokymų paliepimų, sakančių „daryk tai“ ar „daryk taip“.
Pažinojau pakankamai gerai Tėvą ir Viešpatį, tad žinojau, kad jie nėra „formulių“ mėgėjai, jeigu galiu taip išsireikšti. Tačiau vieną dieną skaičiau Pauliaus žodžius laiške filipiečiams 4:6-7, kur sakoma: „Nieko nesibaiminkite, tačiau maldomis ir prašymais su padėka, jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
Pirmą kartą aš skaičiau tai instrukciją žingsnis po žingsnio – ne kaip formulę, bet labiau kaip vidinį širdies patikrinimą, kaip įeiti į maldą. Tai pakeitė mano gyvenimą.

Pirmiausia sakoma; nieko nesibaiminkite. Skaičiau tai, lyg darbą su susirūpinimu, baime, su tuo „kas jeigu“. Ir iš pradžių tai užėmė nemažai laiko, kartais iki 3 savaičių, kuomet dirbdavau su tuo ir nieko neprašydavau maldoje (tuo konkrečiu klausimu), kol galiausiai susitvarkydavau su baimėmis. Atrodo, kad Paulius moko mus nesinešti savo baimių, rūpesčių ir streso į maldą, tačiau susitvarkyti su jomis prieš ateinant prie sosto.

Panašiai kaip einant į susitikimą su prezidentu arba ministru pirmininku ar karaliumi – pirmiausiai jūs susitvarkote su antraeilėmis problemomis ir niekada negalvojate pateikti šių nesvarbių problemų kartu su savo prašymu prezidentui, ministrui pirmininkui arba karaliui – jūs pateikiate vien trumpai suformuluotą prašymą.

Tai reiškia, kad turime susidoroti su baime, rūpesčiu, įsivaizdavimu „kas jeigu“, kol tampame tikrai nieko nebijančiais. Aš tai dariau, prisimindamas Tėvo kelią savo gyvenime, žvelgdamas į Jo ištikimybę ir ritmą, ir tada baimė pasitraukdavo. Mintimis sugrįžtu prie Jo istorijos mano gyvenime – kai paskutiniaisiais laikais Jis atėjo čia dėl mūsų, įsivaizduoju, kur būčiau be Jo ir panašiai. Apsijuosus šiais Jo ištikimybės prisiminimais, rūpestis ir baimės dingsta, juos pakeičia pasitikėjimas...tikėjimas...abi šios kokybės.
Žingsnis 2 yra „malda ir prašymu su padėka tegul tavo troškimai tesidaro žinomi Dievui“. Tai lengva, ir aš susitelkiu ties padėka – ne tam, kad Juo manipuliuočiau, tačiau tikrai dėkoti, kadangi prisimenu Jo ištikimybę mano gyvenime – dėl to, kad pažįstu Tėvą ir Viešpatį.
Tada Paulius sako, žingsnis 3 – tai kad Dievo ramybė nusileis ant manęs ir įsispaus į mane. Graikų kalboje apsaugoti ir apgaubti „prouros“ reiškia saugoti, stovėti sargyboje, apjuosti lyg apsaugine siena. Man reikia šios ramybės, kad ji saugotų mano mintis!

Net gi dabar aš esu ten, ramybės debesyje dėl savo gyvenimo, mano 3 sūnų ir jų gyvenimo, Barbaros ir jos gyvenimo, tarnystės Jo kūne, kur Viešpats siunčia mus dirbti – visur ramybė. Tačiau aš prašau jūsų maldos, ir kaip visada, mes dėkingi už jūsų palaikymą visose srityse – ačiū jums!
Laiminu! Dėkojame, kad esate mūsų gyvenime,

John & Barb

2019 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Kodėl tu esi naujoji Rebeka 1d.


John Fenn. Weekly Thoughts. Why you are the new Rebecca #1          9/08/19

Sveiki,
Senajame Testamente yra pavyzdžiai ir šešėliai kalbantys mums apie Jėzų ir įvykius, kuri mūsų laukia ateityje. Kiekvienas jų savaip nuostabus ir teikia supratimą apie mūsų gyvenimą Kristuje.

Izaokas ir Rebeka
Gal būt nėra nuostabesnio pasakojimo Biblijoje už Izaoko ir Rebekos istoriją.

Istorija prasideda Pr24, kur mums pasakyta, kad Abraomas buvo labai senas ir  ieškojo žmonos savo sūnui Izaokui. Mums pasakyta 36eil., kad galbūt prieš mirtį
Abraomas atidavė viską , ką turėjo Izaokui.  Pamąstykime šiek tiek. Izaokas yra turtingas. Viskas, ką turėjo Jo tėvas, buvo atiduota Izaokui.

Šiame pavyzdyje Abraomas mums atstovauja Tėvą, o Izaokas atstovauja Jėzų. Tėvas atidavė viską Savo Sūnui. Abraomas, Tėvas, siunčia Eliezerą atgal į Abraomo tėviškę surasti Izaokui ( Jėzui) nuotakos. Eliezeras  yra Šventosios Dvasios pavyzdys, kuri pasiųsta nuo Tėvo „ į namus“ rasti nuotakos Sūnui.

10eil.Eliezerui buvo pasakyta, apkrauti 10 kupranuagarių  dovanomis nuotakai, tai Šventosios Dvasios simbolis, o Jo dovanos simbolizuoja mums duotą charakterį statančią malonę ir Šventosios Dvasios vaisių.

Ji saugojo save ateities jaunikiui.
Kai Eliezeras atvyksta į Abraomo tėviškę, jis sustoja, kad galėtų pagirdyti kupranugarius po ilgos kelionės. Šaltiniai kalba skirtingai kiek vienas ištroškęs kupranugaris gali išgerti vandens, bet dažniausiai sako, kad maždau 53 JAV galionus(200+ litrų).
Eliezeras prašė maldoje,  kad kai tik jauna moteris ateis prie šaltinio,  ji turi pagirdyti  jį patį ir jo 10 kupranugarių- didelis prašymas!


Be abejo, mes žinome, kad Rebeka ne tik davė Eliezerui vandens, bet savanoriškai pagirdė jo kupranugarius, išsėmė iš ulinio galimai 500 galionų arba 1000 litrų. Kitą kartą, kai būsite parduotuvėje ir žiūrėsite į išrikiuotus ant lentynos 2lt talpos butelius , įsivaizduokite 500  jų, kaip paimate ąsotį  nuo peties ir nuleidžiate į šulinį, pasemiate ir ištraukiate - jei Rebeka turėjo 2galionų  talpos indą (7,5 lt) tai apie 250 kelionių iki šulinio ir atgal! Nemanykite, kad j prašė pagalbos, tekstas sako kelis kartus, kad ji viena atliko visą darbą.

Eil.16 sako: “ ...mergina buvo išsaugojusi save, nekalta, joks vyras nebuvo jos pažinęs...“ Kai kurie hebrajų komentarai pažymi jos didelį tyrumą, ir tie žodžiai “ joks vyras jos nebuvo pažinęs“, reiškia, kad ji neturėjo net vyrų draugų, bet saugojo save ateities jaunikiui  “tam tikrajam“. Jie pažymi, kad jos charakteris buvo be priekaištų, moralus, ir ji laikėsi ribų bendraudama. Ji ne tik buvo mergaitė, bet ji laikė tai kaip brangenybę savo vyrui, išlaikydama ribas bendraudama su vyrais.

Koks nuostabus paveikslas mums, kokie mes  Jėzaus mokiniai turime būti! Mums pasakyta, kad draugystė su pasaulio Sistema (kosmos, pasaulio keliai, Gr,) yra priešas Dievui. Mes turime saugoti save Viešpačiui!

  
Grįžkime į mūsų istoriją
Kodėl manote, kad Eliezeras ieškojo stiprios moters? Kaip surinkimo (bažnyčios) įvaizdis, tai sako ir mums, kad Viešpats ieško stiprių žmonių. Stipraus charakterio, ištvermingų.

Rebekos gyvenimas pavyzdys moters kuri stipri ir charakteriu ir veiksmais. Ji pagirdė 10 kupranugarių. Ji vėliau pagimdė dvynukus Jokūbą ir Ezavą, su Jokūbu, kuris laikėsi už Ezavo kulno išeidamas iš motinos įsčių- tai dienomis, kai nebuvo nei nuskausminimo nei Cezario pjūvio! Ji kilo iš nedarnios šeimos; jos brolis Lebanas, vėliau apgaudinės Rebekos sūnų Jokūbą slapta atiduodamas vietoj Rachelės Lėją, ir 20 metų laikydamas juos vergais**.(*eil29)(**31:38)

Rebeka su savo vyru ne viską atvirai dalindavosi kalbėdami apie sūnus, nes ji ėmėsi veiksmų, net apgaulės, kad tikrai teisingam sūnui atitektų pirmgimystė. Ji nebuvo žodžių moteris, bet veiksmo. Ji buvo stipri. Ji buvo protinga. Ji buvo veiksmo moteris. Toks turi būti Jo surinkimas- išmintingas pasaulio keliuose, bet išlaikydamas savo  Dvasios/dvasios vaisių ir  charakterio vientisumą  Kristuje.

Aš noriu pasakyti tokiu būdu: jūs mąstote , kad tam tikri dalykai gali jus diskvalifikuoti , ir jūs negalite būti panaudotas ar net negalite būti Dievo mylimas, bet būtent tie dalykai padaro jus stiprius ir kvalifikuotus gyvenimui ir iškęsti sunkumus Viešpatyje! Tai rašė Paulius Timotiejui 2Timotiejui 2:3-7, kai liepė jam dirbti kaip ūkininkui, treniruotis kaip atletui, iškęsti sunkumus, kaip kareiviui, kad patiktų mūsų kariuomenės Vadui! Dalykai, per kuriuos šėtonas privertė jus  praeiti, tapo jam pačiam spąstais, nes jūs buvote jam kaip geležis rūke, padaryti tinkami Karaliui!


Atgal prie šaltinio...
Per 24:21 sako mums, kad Eliezeris, Šv Dvasios įvaizdis, stovėjo šalia ir stebėjo darbą. Mes galėtume pasakyti tai tokiu būdu: Šv. Dvasios buvime ji vis pakartotinai vaikščiojo prie šulinio gyvojo vandens, kad patenkintų kitų reikmes. Mes taip pat turime tęsti savo vaikščiojimą prie šulinio.
Ji be abejonės išgerdavo gurkšniuką laikas nuo laiko, kad galėtų tęsti, bet savo pastangas buvo sutelkusi tam, kad pagirdytų ištroškusius kupranugarius. Kupranugariai yra nešvarūs, tai mūsų paveikslas, kai nešame Kristų neišgelbėtiems. Kiek kartų mes turime eiti prie šaltinio? Kokie stiprūs mes turime būti, kad nepasilptume? Toks šventųjų gyvenimas - mes esame čia, kad tarnautume, o ne kad mums tarnautų - taip kaip mūsų Šeimininkas.

Kai Rebeka baigė girdyti kupranugarius, 22eil. pasakyta: “ Kai kupranugariai atsigėrė,  jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso, ir pasakė:“ kieno tu esi duktė?“  Paaiškinimai Biblijoje teikia užuominą, kad
auksiniai papuošalai buvo brangenybės ar papuošimai plaukams, tai, kas buvo dėvima  aplink galvą ir ant kaktos. 

Šitų brangenybių dovanojimas yra kaip gimimo iš naujo patyrimas. Tai ne visos Šventos Dvasios dovanos mums, yra dar daugiau paruošta. Ef1:13-14 mums pasakyta : „ ... 13 Jame ir jūs, išgirdę tiesos žodį – jūsų išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję Juo, esate užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia,
14 kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas( pinigų suma mažesnė nei visas mokėjimas) iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui.“
Rebeka gavo užstatą, kiti turtai jos laukė ateityje.
Tuo momentu Rebeka nebuvo mačiusi savo jaunikio, neturėjo jokio supratimo, koks jis turtingas, ir kad ji turi kambarį jaunikio Tėvo namuose...kitą savaitę pratęsiu! Iki tada, laiminu,

John Fenn