Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. lapkričio 12 d., antradienis

Dievo paslaptys 2d.

John Fenn.Weekly Thoughts. God‘s secrets #2 8/11/19

Sveiki,
Pr 15, kai Viešpats apreiškė Abraomui, kad jis taps tėvu ir jo palikuonių bus tiek, kiek jis gali matyti dangaus žvaigždžių, Viešpats neatskleidė paslapties, kad Sara taps motina. Kokia bebūtų tos paslapties priežastis, ji buvo tik iki tam tikro laiko.
Sekančiame skyriuje, nežinodamas, kad Sara stebuklingai taps motina, Abraomas ir Sara bando patys „padėti“ Dievo pažadui išsipildyti: Jis sako, kad Abraomas taps Tėvu. Saros amžiuje natūraliai pastoti jau buvo per vėlu, taigi jie, pasvarstė ir nutarė, kad jiems reikia surogatinės motinos, kuri pagimdys kūdikį Abraomui. (Pr16:1-3)


Mes galime padėti Dievui; Padarykime kūdikį!
Abraomas pakluso Saros parašymui turėti kūdikį su Hagara, taip gimė Izmaelis, arabų tautos tėvas.
 
Bet kituose 2 skyriuose 17&18, Viešpats vėl pasirodo  ir sako jiems, kad būtent Sara tikrai bus pažado sūnaus motina. Jis palaimins ir padaugins Izmaelį, bet pažadas skirtas Izaokui.Iš šio apreiškimo jie abu juokėsi, todėl pavadino sūnų Izaoku, tai reiškia „juokas“. (Pr17:15-19; 18:10-15)

Kažkur tarp laiko , kai jie juokėsi iš Viešpaties, ir to Laiko, kai buvo užmegztas įsčiose Izaokas, Abraomo ir Saros širdyse įvyko pasikeitimas. Jie teisingai nuteisė(įvertino) Dievą. Heb11:11 mums sako apie Sarą:“ tikėjimu Sara gavo jėgų pastoti ir pagimdyti vaiką būdama senyvo amžiaus, nes tikėjo, kad ištikimas yra TAS, Kuris pažadėjo.“ Abraomas:“ ...jis buvo visiškai įsitikinęs, kad tai ką Jis pažadėjo, Jis ir įvykdys.“ Rom 4:21

Mes nežinome, kodėl pradžioje Dievas laikė paslaptyje nuo Abraomo ir Saros, kad Sara bus pažado sūnaus motina. Nėra skyriaus ir eilutės, kur Dievas tai paaiškina. Mes tik galime sakyti, kad tai tarnauja jo aukštesniems tikslams, bet iš tiesų mes nežinome visų priežasčių, kodėl Jis laikė paslaptį iki to laiko, kol gims Izmaelis. Mes galime apie tai tik samprotauti, bet iš tiesų nežinome kodėl.


Dievas yra Dievas- mes galime pasitikėti Juo
Galiausiai Jis yra Dievas. Jis niekam nepasiaiškina. Ir tai sunku priimti. Mes norime žinoti atsakymus. Dabar.
Kažkuriuo momentu mes visi teisiame(vert.vertiname) Dievą. Mes, tikintieji, teisiame Jį teisingai. Mūsų pyktis ir neatsakyti klausimai  pamažu virsta pasitikėjimu, kad visi atsakymai bus kitoje pusėje(vert.danguje).
Mes žinome, kad Jis gali padėti mums pakelti šias tragedijas ir iškęsti  klausimus, kurie bus atsakyti tik  po metų ar dešimties, nes mes Jį pažįstame, ir pasitikime Juo, kad vieną dieną viskas išaiškės. Bet kol pasiekiame pasitikėjimą turime praeiti ilgą procesą.

Kiekvienas iš mūsų dažnai, kelis kartus per dieną ar mažiau, teisia(vertina) Dievą,  ar Jis yra ištikimas.
  
Mes galbūt mąstome patys sau apie žiaurų bendradarbį: “ jis būtinai atsiims savo pabaigoje“. Mes galbūt meldžiamės :“Viešpatie aš atleidžiu jiems, bet vis tiek noriu, kad tu laikytum juos atsakingais už tai.“ Mums galbūt kyla klausimų, kodėl kažkas kažką padarė, kas dramatiškai pakeitė mūsų gyvenimą, arba kažkas atsitiko, ir mes trūkčiojame pečiais ir sakome: “ Vieną dieną mes sužinosime.“
Visos šios ir begalė kitų minčių, kurios išreiškia mūsų priėmimą tarsi nenoromis kažko, kam neturime paaiškinimo, tai Dievo teisimas, kaip tai darė Sara: Tas, kuris pažadėjo yra ištikimas. Jis privalo būti ištikimas. Tai vienintelis kelias  praeiti gyvenimo kelią, tikėti, pasitikėti Jo charakterio ir prigimties vientisumu, kad pabaigoje Jis padarys visus dalykus teisingai. Kaip kažkas man pasakė: Dangus turi būti tikrai tikrai realus, nes šiame gyvenime aš patyriau pragarą.“

Nesusitelkite į tas paslaptis, kurioms niekada nerasite atsakymo šioje žemėje: susitelkite į tai, ką jūs TIKRAI žinote.

Kai Jėzus kalbėjo palyginimą, kad Jis yra tikroji mana nužengusi iš dangaus ir žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują Jn6, jiems  buvo sunku tai suprasti.

Daugelis mokinių liovėsi Jį sekti. Vienu metu Jis kreipėsi į 12 ir paklausė:“ Ar ir jūs ketinate pasitraukti?“
Petras buvo matęs viską, ką darė Jėzus: stebuklus ir išgydymus. Ji buvo matęs duonos ir žuvies padauginimą, ir buvo girdėjęs visus mokymus. Jei sudaryti prote „visų gerų dalykų“ sąrašą, gautume stulpelį. Bet kitame stulpelyje - Jėzus kalbėjo apie tai, kad Jis yra tikroji mana, ir kaip žmonės turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują, kad turėtų amžiną gyvenimą, ir daug žmonių tada pasitraukė, ir Petras patyrė spaudimą trauktis kartu su jais; spaudimas, kad susitapatinai su klaidingu mokytoju.

Petras mąstė apie tai, ką suprato, ir apie tai, kas kėlė jame sumaištį. Jis galiausiai padarė esminį sprendimą: “ Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ (Jn6:50-68)

Vienu momentu Petras teisė Dievą taip, kaip ir Sara,  ir kaip aš ir tu  turime daryti. Kai gyvenimas tampa nesuprantamu, kaip tada, kai Jėzus kalbėjo palyginimais, mes turime prasiveržti pro tą sumaištį į tai, ką mes jau žinome: Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Kiekvieną kartą, kai mes nežinome atsakymo, kiekvieną kartą, kai Dievas  slepia kažką nuo mūsų, kad apreikštų vėliau, mes turime teisingai Jį teisti, kaip tai darė Sara ir Petras: “ pas ką mes eisime, Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“.  Susitelkite į tai, ką jau žinote, o ne į tai, ko nežinote. Būkite dėkingi už tai, ką žinote. O visa kita sužinosite danguje.
Baigsiu šią seriją  kitą savaitę, iki tada, laiminu,
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

2019 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Ką Jis slepia nuo mūsų 1d.

John Fenn.Weekly Thoughts. What He Keeps From Us #1   31/10/19

Sveiki,
Šiuos žodžius pirmą kartą pasakė Barbara, ir nuo tada mes jau ne vieną kartą juos kartojame.  Metų metais mes   kovojome  su problemomis, iš kurių ne visos buvo mūsų pačių sukeltos.
Ji pasakė:
„Kai pateksiu į dangų, aš pateiksiu daugybę klausimų Viešpačiui.“

Mes netgi svarstėme, ar viskas bus paaiškinta mums iš karto, akimirksniu  „pakrauta“ į mūsų protą, o gal Jis palaipsniui per laiką mums tai paaiškins, kai mes prisiminsim ir iškils klausimai.

Kai mūsų neįgalus sūnus, Krisas, buvo 20 metų, jis pasakė, kad Viešpats jam pažadėjo, kad Jis vaikščios po kalnus su Krisu danguje“. Mano, kaip Kriso Tėvo požiūriu, tai įvyko todėl, kad Krisas gimė su bambos virkštele aplink kaklą, kuri neleido deguoniui patekti į smegenis, todėl jis protiškai apie 4 metų amžiaus ir jam  visą gyvenimą  reikia invalido kėdės. Ir neaišku, kodėl Jis nutarė nepagydyti Kriso, žinoma, jei dalykai liks tokie, kaip yra dabar.

Aš meldžiuosi, kad Viešpats atsakytų į šiuos klausimus jam, kai jie vaikščios danguje. Barbarai ir man taip pat reikės danguje to atsakymo.

Pakartoto Įstatymo 29:29 sako:

„29 Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius“.

Hebraiškas žodis „sathar“ yra išverstas „paslaptis“, „paslėptas“, „nesantis“(apie žinias), „paslėpti“ arba būti „nesujungtu“.
Tai, kad Dievas turi paslapčių nuo mūsų prieštarauja mūsų žmogiškai prigimčiai. Nuo sukūrimo, kai mums buvo įsakyta „būti vaisingais, daugintis ir užpildyti žemę“, žmogus tyrinėjo, tai kas nežinoma, bandydamas atrasti naujus dalykus. Mus nervina, kai koks nors mūsų pažįstamas sakosi turįs paslapčių, bet šiuo atveju tai yra Dievas: „ Ne. Tai MANO paslaptis. Turi vaikščioti tikėjimu.“
Faktiškai Įs29:29 sako, kad yra paslėpti dalykai, kuriuos Jis laiko nuo mūsų paslėpęs ir sako, kad tai, yra dėl to, kad vaikščiotume su Dievu paklusnume, būtent tai turi mus vesti. Ne kiekvienas atsakymas bus atsakytas kol gyvename   žemėje. Kiti bus atsakyti danguje. Liaukis maldauti, prašyti, verkti, Dievui, kad Jis pasakytų mums visus likusius dalykus. Ilsėkis, pasitikėk. Vieną dieną tai bus žinoma, bet ne šiandien.

Tai, kas YRA atskleista YRA skirta mums, ir tai atskleista, kad mes vaikščiotume paklusnume su Juo. Tai mūsų fokusas, būti susitelkus į  ta, kas atskleista, ne į tai, kas paslėpta. Ar galite įsivaizduoti, kas nutiktų, jei visi krikščionys liautųsi ieškoti, to kas paslėpta, ir susitelktų į tai, kas atskleista, į tai kas brandina Kristuje. Kaip tai atrodytų? Tikriausiai užsidarytų daug krikščioniškų tinklalapių, juokinga. Gyvenkime šiandiena. Planuokime, taip, mums reikia planuoti. Bet gyvenkime šiandiena.

Čia paslaptis: joks žmogus nežino valandos nei dienos, tik vienas Tėvas danguje. Mt24:36.  Dauguma mūsų priima, kad  Jėzaus sugrįžimas yra Tėvo paslaptis, saugoma nuo mūsų, nes tai ne šiandien, bet ateityje.  Bet kai į mūsų gyvenimus ateina tragedijos, ligos, krizės- mes norime žinoti: “kodėl?“. Tai normalu. Bet Jis slepia dalykus su priežastimi, paslėpta jo širdyje.

Kai aš buvau 5 metų amžiaus paklausiau, iš kur atsiranda kūdikiai, ir gavau skirtingus atsakymą į šį klausimą, kai man buvo 12. Aš manau, kad  kai kurių dalykų nežinojimas mus apsaugo. Kai mums 5-eri , mes dar negalime matyti visą paveikslą dalykų, kurie laukia mūsų tada , kada subręsime.

Netikėta mirtis
Luko 12:17-20 Jėzus pasakoja mums istoriją žmogaus, kuris turėjo žemiškų turtų, bet buvo vargšas prieš Dievą. Vyras pasakė sau, kad jam reikia pasistatyti didesnes klėtis, dideli sukaupti turtai jam teikė didelę paguodą . Bet Dievas pasakė 20eil. :“ Kvaily. Šią naktį bus pareikalauta tavo gyvybės...“ Šis laikas buvo laikomas slaptoje , tik vienas Dievas tai žinojo ir slėpė iki laiko. Tai buvo Dievo paslaptis.

Abraomas, Sara, Hagara
Pr15:1-6 Viešpats susitinka su Abraomu ir pakviečia jį išeiti į lauką “ir suskaičiuoti žvaigždes, sakydamas, kad tiek bus jo palikuonių. Ir Dievas pasakė ...Abraomas turės sūnų iš savo kūno.

Dievas tik neatskleidė paslapties, kad Sara bus motina. Jis nepasakė Abraomui šitos informacijos Pr15, pasirinko tai pasilaikyti Sau. To rezultatas buvo 1skyrius, kur Sara svarsto apie tai, kad ji negali turėti vaikų, Dievas pasakė Abraomui, kad jis bus Tėvu, taigi akivaizdu, kad Abraomas turės pradėti kūdikį su Hagara. To nebuvo iki 17sk., kai Viešpats apreiškia Sarai, kad ji bus motina.

Kodėl Jis nepasa 15sk., kad ne tik Abraomas bus tėvu, bet Sara bus mama? Argi pasaulis nebūtų išvengęs begalės konfliktų, jei Hagara nebūtų pastojusi nuo Abraomo? Tai paslaptis , kuri gali būti apreikšta tik Jo laiku. Tokia paslapties saugotojo prigimtis, jis gali atskleisti ją tada, kai pats nuspręs.


Tai pirma serija, aš paliečiau tik kai kurias paslaptis, kurias Tėvas slepia nuo mūsų; kitą savaitę- apie tai, kokia mūsų dalis tame, kai žinome, kad yra paslaptys, kurių mes dar negalime sužinoti. Iki Tada, laiminu,

  
John Fenn
www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

2019 m. spalio 28 d., pirmadienis

Emocinis ar racionalus mąstymas 4d.


John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning or Rational Thinking #4   25/10/19

Sveiki,
Jn7:19-25 Jėzus klausė, kodėl lyderiai Jį nori nužudyti? Žmonių emocinė reakcija gali tikti ir mūsų laikui:“ Tu išprotėjęs. Tu turi demoną, kas nori Tave nužudyti?“
Jėzus atsakė: “ Neteiskite pagal išorė, bet teiskite teisingai.“ (24eil.) Kitais žodžiais, netinka daryti sprendimus pagal išorę ir emocijas, kuriomis mes reaguojame į tai, ką matome.

Į Jo žodžius žmonės reagavo spontaniškai, todėl negalėjo matyti faktų. Tai tinka ir mums. Emocinis mąstymas neleidžia matyti faktų ir didesnio paveikslo.

Priimdami pataisymus po Jėzaus sudraudimo, kai kurie liovėsi mąstyti vadovaudamiesi vien emocijomis ir pasakė: “ Ar tik ne šitą nori nužudyti?“ (eil.25)

Jų emocinė reakcija pasikeitė ir jie ėmė mąstyti teisingai, parodydami, kad tai gali būti padaryta. Jie tiesiog priėmė pataisymą, ėmė kontroliuoti savo emocijas ir vadovautis protu, kurį Dievas jiems davė, subalansavo emocijas su faktais, ir padarė teisingą sprendimą: “ ar tai tas žmogus, kurį jie nori nužudyti?“
Kai mes pagauname save darant emocinius sprendimus, turime sustoti, pakeisti reakciją ir priimti tai, ką sako mums faktai.

Balansas, balansas ir augimas, užuot susitelkus į dovanas

Mokymasis kaip subalansuoti emocinį ir loginį mąstymą yra procesas. Daug žmonių nenaudoja filtro, prieš kalbėdami ar veikdami. Iš burnos išeina viskas, ką jie mąsto, arba jie ima veikti taip kaip liepia emocijos. Kiti metų metais  pasilieka kovoje, kuris vyksta  tarp  emocinio ir loginio mąstymo.

Kai kurie gyvena su skriaudžiančiu sutuoktiniu ar tuo“, kas „yra svarbus“, bet  pasilieka su juo dėl emocinio samprotavimo užuot pasinaudoję logika, kuri sako palikti jį , kol nenutiko kas nors blogiau.

Kai kurie įsitraukę į seksualinius santykius už santuokos ribų ir kovoja tarp emocinio samprotavimo ir loginio mąstymo, kuris kalba apie pasišventimą vienas kitam, nesutikdami susitvarkyti su baime ir nesaugumu bei finansinėmis problemomis.

Kai kurie pratrūksta pykčiu, palieka socialinių tinklų draugus, po to blogai jaučiasi, ir yra per daug išdidūs, kad pripažintų, kad jų reakcija buvo perdėta. Labai dažnai toks asmuo stumia savo „dovaną“ prieš kitus- dalykai kuriuos jis daro Viešpatyje yra jiems malonūs ir jie mano, kad tai  tikrai iš Viešpaties- bet Viešpats nori pakeisti jų charakterį, kad jie nesislėptų už „dovanų“, bet augtų. Muzika, liudijimai, jų pasirinkta kryptis, ir t.tt. Visa tai slepia jų charakterio problemas.

Kai kurie negali diskutuoti apie problemas ir idėjas asmeniškai neprijungdami kito žmogaus, naudodami emocijas mąstymui. Logiškai jie neturi jokio moralinio pamato, ant kurio jie stato savo samprotavimus, ir kadangi tai emocinis mąstymas, jų protas sumišęs, su dvigubais standartais, veidmainiškumu, nelogišku tikėjimu. Kai kalbama apie idėjas jie užsiplieskia ir palieka diskusiją- jie negali susitvarkyti su emocijomis, kurios sužadintos, nes  jie valdomi emocijų, mąsto emocijomis.

Kai kurie „nesijaučia“ saugūs, nesijaučia patogiai, ramybėje, todėl atsisako diskutuoti idėjas ir koncepcijas, ir pašalina bet ką, kas verčia juos jaustis nesaugiai. Mes tai dabar matome JAV studentų miesteliuose, kai kalbėtojai, kurių pažiūros skiriasi nuo liberalų, pašalinami, nes kai kurie iš tiesų sako „kad nesijaučia saugiai“ klausydami skelbiant tas kitas pažiūras. Tai emocinis samprotavimas.

Saugumas. Baimė. Praeities nuoskaudos. Nesaugumas. Dėl šitų priežasčių žmonės pasilieka emociniame samprotavime. Palikti emocinį samprotavimą ir pradėti mąstyti logiškai reikštų didžiulį pasikeitimą, persitvarkymą jų gyvenime, charakterio augimą, ir daugiau.


Kaip pasikeisti
Mokykitės kontroliuoti emocijas. Kai emocijos pakyla, pagaukite save prieš kalbant  ar kažką darant. Paimkite tai  į nelaisvę Jėzui ieties smaigaliu. Kontroliuokite save. Pakalbėkite apie tai su artimu draugu. Jūs turite charakterio trūkumą, jei nesutinkate paklusti metų metais Jėzui, o dabar Jis nori , kad išmoktumėte valdyti savo emocinį samprotavimą. Kontroliuoti savo emocijas. Dirbkite, stenkitės.

Asmeniui nereikia kitokios maldos dėl šios problemos, tik kad būtų sutvirtintas savo viduje ir paimtų kontrolė emocijoms. Nereikia dėti rankų ant jo , nereikia išvarinėti demonų. Tik paprasta disciplina. Jau pats žodis „mokinys“ reiškia „tas, kuris mokosi“, disciplina yra pagrindinis elementas. Nėra jokių kitų sprendimų.

Pirmą kartą jūs negalėsite susigaudyti tol, kol nepadarysite nuodėmės  ir visko nesugadinęs, nepaliksite diskusijos ar nepašalinsite ko nors iš draugų socialiniuose tinkluose.  Jūs suprantate, kad asmuo turi problemų  ir jam reikia augti, jei jūs girdite: „aš jo neišmečiau iš draugų, aš tik jo neseku“. Tas pats su tikromis draugystėmis. „Mes vis dar draugai, tik nedarome dalykų kartu kaip anksčiau darydavome“. Tai melas sau ir kitiems ir tai šiaudai, kurie sudegs, kai stovėsite prieš Jėzų. Išgelbėti, bet kaip per ugnį, kaip Paulius rašė 1Kor3:15.
Kitą kartą jūs pagausite save ir „prilaikysite liežuvį“. Kitą kartą po to, kai jūs pastebėsite, kad jūsų viduje kyla emocinis samprotavimas,  jūs galvosite apie tai, kaip teisingai žiūrėti į kitą asmenį, jo aplinkybes, įvertinsite savo širdį, ir galėsite padaryti teisingą sprendimą. Kartokite tai kiekvieną kartą. Tai procesas, disciplina, bet tai taps gyvenimo būdu.

Emocinis samprotavimas: kai asmuo tiki, kad jo emocijos yra faktai ir tuo remdamasis daro sprendimus. Emocijos remiasi išore, tuo, kas parašyta, padaryta, kas iššaukia mūsų emocinę reakciją, ir mes pagal tai darome sprendimus.

Jėzus:“ Neteiskite pagal išvaizdą, tieskite teisingai.“ (Jn7:24)

Disciplina. Disciplina. Kontroliuokime emocijas prieš pradėdami jomis mąstyti. Ką Jėzus apie tai pagalvotų? Viena mano dažniausių maldų: “ Ką mąstai apie tai, Tėve? „Ką mąstai apie tai, Viešpatie?“

Kitą savaitę- nauja tema...iki tada...laiminu,

John Fenn


www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Emocinis ar racionalus mąstymas 3d.

 John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning or Rational Thinking #3   18/10/19

Asmuo mąstantis emocijomis tiki, kad tai ką jis jaučia, yra tiesa, netgi jeigu fiziniai ir loginiai įrodymai sako, kad taip nėra. Jis tiki, kad jo jausmai patikimiausi.

Jis taip pat primygtinai reikalaus kitų, ir net paties gyvenimo prisiderinti prie to, ką jis jaučia, o tai, kas prieštarauja jo emociniam suvokimui -turi būti pašalinama. Štai keli pavyzdžiai.


Namuose...emocino gyvenimo pavyzdžiai iš gyvenimo

Sutuoktinis negali liautis galvoti, kad jo žmona neištikima, ir viskas, ką jis girdi ar mato, jo emociniam mąstymui tampa to, ką jis jaučia įrodymu, nors faktiškai  nėra jokių nei fizinių ir kitokių įrodymų, kad realiai egzistuoja tie kiti santykiai.

Jūs jaučiatės vieniši, taigi jūsų išvada, kad jūs nevertas meilės, todėl niekas jumis nesirūpina.

Jūs  romantiškai nusiteikęs ir manote, kad jūsų naujas pažįstamas yra tobulas visais atžvilgiais, todėl negalite matyti, kad asmuo yra ydingas žmogus, toks pat, kaip ir jūs. Jūs jaučiatės gerai dėl jo, ir matote jame tik gera, taigi  jūs  „įsimylite“, nes jaučiatės „puikiai“, pateisindami visus jo trūkumus arba net galvodami, kad juos ateityje pakeisite.

Jūs pykstate ant asmens, bet negalite paaiškinti kodėl, arba priežastis pykčiui yra neproporcinga – jūs jaučiate, kad jis kažką tikrai negero padarė, ir taip pateisinate savo pyktį.

Jūs jaučiatės kvailai, nors jūsų gyvenimas rodo, kad esate „lygus“ su kitais. Jūs  nesugebate atleisti sau klaidų, nors  jas daro visi, ir sprendimų, kuriuos mes visi darytume skirtingai. Todėl  jūs vis tiek jaučiatės kvailai.

Jūs susitelkiate į negatyvą, kas nutiko tą dieną ir nieko kito negalite matyti tik tai, ir  tai pripildo jūsų emocijas ir mintis.  Jūsų diena, jūsų renginys buvo suardytas, dėl to vieno dalyko.

Jūs turite tokį aukštą lūkesčių standartą, kad viskas turi būti  tobula, o jei ne- viskas-blogai. Jūs matote dalykus tik kaip teisingus ar neteisingus, gerus arba blogus.

Visi ir viskas yra gerai, arba blogai, nėra sugebėjimo matyti sudėtingesnes problemas ir kitus faktorius, kodėl asmuo pasakė ar padarė kažką. Jei jis klysta, jis išmetamas iš draugų rato ar kontaktų. Jūs nemėgstate jų, nes matote tik jų netobulumus. Jūs jaučiate jų netobulumus ir tai jums pavojinga.

Jūs atidžiai neklausote, bet emocionaliai pačiumpate  tik dalį, ką tas asmuo sako, ir tai nedelsiant sukelia jumyse reakciją, užuot išklausius viso sakinio, eilutės ar minties. (Netgi jei jūs tylite, kai jis kalba, jūs neklausote, bet jau ruošiate savo atsakymą į jo ankstesnę užuominą) Tada, kai jūs  puolate ar  priekaištaujate, jums sako“: aš ne tai turėjau omenyje“ ir  asmuo yra teisus- bet jūs išklausęs tik pusę kalbos nustojate toliau klausytis ir manote, kad negalite su tuo sutikti.

 Asmuo, kuris jaučiasi, kad gyvenimas nėra jam teisingas, todėl, kad turi savo standartus tam ,kas teisinga, ir tam, kas neteisinga, kiekvienam asmeniui ir gyvenimo situacijai. Jei atsitinka kažkas, kas skiriasi nuo to, ką jis galvoja esant teisinga, jis jaučia pasipriešinimą ir pyktį. Pavyzdys gali būti, kai asmuo jaučiasi vertas aukštesnių pareigų, bet bosas neleidžia jam pakilti. Arba sutuoktinis nori geresnio automobilio ar baldų, ar Country Club narystės, ar prabangesnių atostogų, bet jo žmona/vyras reikalauja, kad būtų išleidžiama pinigų tik tiek, kiek jie šiuo metu yra. Tai tinka ir asmeniui, kuris naršo po parduotuves, ar valgo, nes jaučia, kad jis „yra to vertas“, nes gyvenimas jam neteisingas.
Jūs kaltinate draugą ar sutuoktinį dėl savo emocinio skausmo. Jūs kartais sakote: „Liaukitės, nes aš jaučiuosi blogai dėl to“. Nors niekas negali priversti jus jaustis blogai dėl savęs, tai yra jūsų problema, bet jūs kaltinate kitus.
Jūs turite būti teisus bet kokiu atveju ir visose diskusijose bei ginčuose. Jūs verčiate daryti žmones tai, ko jūs norite; draugas, kuris manipuliuoja, kad jo mergina  rengtųsi ar elgtųsi taip, kaip jis nori. Būti teisiu ir gauti, ko nori svarbiau už santykius. Nėra ramybės, kol asmuo nepaklūsta prie jūsų valiai. Šis asmuo mąsto emocijomis ir nėra jokių argumentų prieš tai, nes jei jis jaučiasi teisus, tada jis ir teisus, o jo sutuoktinis, draugas, bosas ar pastorius neteisus.


Paimkime į nelaisvę savo įsivaizdavimus, argi ne ?
2Kor10:6-6.
„Nugriauname visus įsivaizdavimus,  ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“
(6 esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas. )
Graikiškas žodis išverstas „įsivaizdavimai“ yra „logismos“, ir tai reiškia, esminius įsivaizdavimus“, kurie atspindi kažkieno vertybes, kaip jie jas supranta, ką reiškia būti logišku. Logismos pabrėžia nusistatytą nuomonę. Trumpai tariant, įsivaizduojama ir sujungta emocija apie ta, ką mes manome esant teisinga ar turėtų būti teisinga.

Pilies sienos
„ Visokią puikybę: graikiškas žodis „hupsoma“ , ir reiškia „aukštą sieną, aukštą barjerą, ...) kaip pilies siena.) Kitais žodžiais, mūsų emocinis samprotavimas ir nuomonės suformuotos tų emocijų veikia kaip siena, trukdo Kristaus mintims ir keliams ir veda mus šalin nuo teisingų emocijų ir įsivaizdavimų.
  
Mes statome sienas, nes darome išvadas remdamiesi tomis išvadomis, paremtomis blogomis emocijomis, o ne loginiu mąstymu.


Vienintelė išeitis, -tai emocinė disciplina
Paimti emocijas į „nelaisvę“ paklusnumui Kristui. Graikiškas žodis „nelaisvė“ yra „aichmalatos“, „aichma“ reiškia ieties smaigalį.  Šis žodis reiškia paimti į nelaisvę naudojant ieties smaigalį- paimti mintis į nelaisvę kaip karo belaisvį, būtent tokią metaforą naudoja čia Paulius, tų dienų belaisviai buvo paimami į nelaisvę tokiu būdu. Štai taip mes turime elgtis su mūsų „pagrindinėmis vertybėmis, kurioms mes suteikiame prasmę.“

Kai pirmą kartą tai darai, paprastai būna labai sunku, nes emociškai mąstantis asmuo taip elgėsi visą savo gyvenimą, ir niekas tik Jėzus nevertė jų paanalizuoti savo emocijų.

Pažodžiui : „nugriauti savo nuomones, kurios iškilo kaip pilies sienos prieš tai, kas yra Kristaus keliai ir mintys. Paimk į nelaisvę kiekvieną mintį, tikslą žeberklo galu kaip karo belaisvį ir priversk jį paklusti tam, ką girdi kalbant Jėzų, ir būk pasiruošęs nugalėti savyje nepaklusnumą, kurį randi (  savo emociniame samprotavime ir jausmuose).“ 2Kor10:5-6)

Kaip asmuo išsilaisvina iš emocinio samprotavimo rašysiu kitą savaitę, tai bus serijos pabaiga.
Iki tada, laiminu.
John Fenn

2019 m. spalio 11 d., penktadienis

Emocinis arba racionalus mąstymas 2d.

John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning or Rational Thinking #2      11/10/19
Sveiki,
Senovės Izraelis įsikūrė žemėje, pastatė šventyklą, miestai augo, išaugo ir poreikis miestiečiams įsigyti gyvulių aukojimui, ir tai tapo dideliu verslu. Jei gyvenai pagal Senojo Testamento Įstatymą mieste, iš kur gi tu gausi Pashos avinėlį? Jei nusidėdavai arba norėjau paaukoti kažkokią kitą auką, kur gi tau pirkti avinėlį, ožį ar balandžius aukojimui?

Levitai buvo kunigų giminė, bet šventykloje buvo ribotas skaičius darbo vietų, taigi, kai jų skaičius išaugo, ir daugiau žmonių ėmė gyventi miestuose, levitai pradėjo auginti gyvulius miestiečiams skirtus aukojimui, ypač aplink Betliejų, kur buvo didelės ganyklos. Be abejo, būtent jiems pasirodė angelai, kai gimė Jėzus. Tai reiškė, kad pirmiausia buvo pranešta vadovaujantiems, jog mieste jau gimė paskutinės aukos  Avinėlis.

Kai miesto gyventojai ateidavo prie šventyklos, ten rasdavo turgų, kur buvo pardavinėjami gyvūnai aukojimui, taip pat-pinigų keitėjus, paminėtus Jn2:13-19 ir Mt21:11-13.  Šią grupę Jėzus užpuolė išvartydamas jų stalus ir pasidaręs bizūną iš virvių sakydamas: “Parašyta; Mano namai bus maldos namai visoms tautoms. Bet jūs pavertėte juos vagių landyne.“

Iš30:11-16 buvo reikalaujama „šventyklos mokesčio“, pusės šekelio, kurį mokėjo žmonės ateidami aukoti aukas. Bet evangelijos sako, kad tada buvo Pasha, taigi  žydai atvykdavo iš visos Romos imperijos, tai reiškė, kad jie naudojo  valiutą(monetas), kurios turėjo pagonių dievų atvaizdus,o tai buvo nepriimtina. Taigi jie pasikeisdavo pagoniškus pinigus į žydiškus šekelius.

Pinigų keitėjai ir gyvūnų pardavėjai miestiečiams ir iš lankytojų, atvykstančių švęsti į miestą Paschos reikalavo nepaprastai didelių pinigų už gyvūnus, ir pinigų keitimą, dėl to Jėzus supyko -o  ištremti žmones, neturėjo kito pasirinkimo, nes jie turėjo aukoti, kad būtų teisūs Dievo akivaizdoje, todėl mokėjo tuos pinigus. Pinigų keitėjai pasipelnydavo iš tokios situacijos.

Pateisintas pyktis nėra emocinis mąstymas - nei nuodėmė
Jėzus buvo išteisintas savo pyktyje, nes tai buvo neteisinga, kad šventyklos teritorijoje žmonės pelnytųsi iš aukotojų. Šventyklos vieta skirta melstis ir susitelkti į Dievą, o jie atidarė ten kavinę...atsiprašau- turgų, ir visi galėjo kelti pinigų keitimo kainas, pasipelnydami iš tų, kurie ateidavo garbinti ir aukoti aukas Dievui 😊 

Jei tu ar aš matau neteisingą situaciją ir supykstu, tai labai gali būti teisingas pyktis. Bet šiomis dienomis riba tarp pykčio pagrįsto amžinais principais, kas yra gerai, ir kas yra blogai buvo pakeista pykčiu: „pykstu todėl, kad jaučiu pyktį“.

Draugystė baigėsi, nes viena draugė neatleido ir nesigailėjo kitos draugės, nes ji svetimavimo. Ji pateisino savo romaną su vedusiu vyru, nes jo santuoka buvo nelaiminga ir irstanti, jis planavo skirtis, ir buvo nelaimingas.  O ji ir tas romanas tarp jų padarė jį labai labai laimingu, taigi ji manė svetimavimas buvo Dievo būdas atsikratyti nelaimingos santuokos.

Kai jos draugė pavadino tai tikruoju vardu-svetimavimu ir šoke pratrūko pykčiu, kai jos draugė teisinosi, draugė greitai pasitraukė  ir nutraukė visus kontaktus. Svetimautoja buvo emocinė mąstytoja, supykus ant savo draugės, kuri laikėsi principų to, kas teisinga ir to, kas neteisinga. Ji pateisino savo svetimavimą tuo, kaip ji jautėsi, ir sakė, kad Dievas vedė ją taip pasielgti. 

Užkietėjusios širdies sluoksniai
Kita situacija, kai Jėzus supyko, nutiko Mr3:1-5, tai buvo dėl žmogaus su padžiūvusia ranka išgydymo. Jis paklausė religinių lyderių, ar teisinga daryti gera per Sabatą, bet jie jam neatsakė.

Tekstas mums sako :“ Jėzus apsidairė nuliūdęs dėl jų širdies kietumo.“ Graikiška šaknis „poroo“ panaudota apibūdinti jų širdies kietumą. Bendrame naudojime tai buvo statybinis terminas, naudotas tinkavimo ar baltinimo  sluoksnių klojimui ant sienos apibūdinti. Pirmas tinkavimas, ir leidžiama išdžiūti. Tada antras tinkavimas , ir t.t Terminas dar buvo naudojamas apibūdinti kalcio tepimą ant pūslėtos odos, kol ji tampa kieta. 

Jėzus buvo piktas ant tų, kurie leido tokiam procesui vykti savo mintyse ir gyvenime. Jie žinojo, koks teisingas atsakymas - taip, yra teisinga daryti gera per Sabatą - bet jie nenorėjo susitvarkyti su neteisumu savo mintyse ir emociniu mąstymu, todėl tylėjo. Atsakydami teisingai jie turėtų susitvarkyti su užkietėjusios širdies sluoksniais - o tai jiems per didelis darbas. Jie turėtų pripažinti ir atidengti gilius užkietėjimo, neteisingo mąstymo  ir blogų emocijų sluoksnius - o jie nenorėjo to daryti.

Jėzus darė tai, kas buvo teisinga, bet kokiu atveju, ir išgydė žmogų, palikdamas mums pavyzdį , kad visada elkis teisingai, nesvarbu, kaip kiti priima tai. Kaip Jn3:20 sako: „ Tie, kurie daro bloga, nekenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jų pikti darbai nebūtų apšviesti.“

Pritaikant tai šiandien dienai, mes turėtume ištirti save, pažiūrėti, ar mūsų pyktis yra  pateisinamas (teisingas), ar ne. Ar mūsų pyktis yra paremtas emocijomis dėl kelio reakcijos ir nelogiško mąstymo bei problemų, kurias giname pykdami ant to, kuris priartėja?

Ar tai kažkas paprasto, kaip spyris šuniui, kai grįžti namo piktas ant kažko kas atsitiko darbe? Ar tu pyksti ant kažko bet išlieji tai ant savo vaikų? Ar tu supyksti tik dėl to, kad taip jautiesi, o ar tu nori išanalizuoti savo širdį , pažiūrėti kokia yra tikroji  priežastis?

Daugiau kitą savaitę...iki tada, laiminu,
John Fenn


www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

2019 m. spalio 4 d., penktadienis

CWOWI Newsletter September 2019



2019 rugsėjo mėn.  CWOWI Naujienlaiškis

Sveiki,
Barbara paskambino man apie 2 valandą ryto į Sietlą, kur buvau išvykęs pirmadienį prieš savaitę, tai buvo 4 valanda ryto Oklohomos laiku. Nusiautė audra, ir kaip vėliau sužinojome, vėjo stiprumas buvo 110 mylių per valandą
(177 k/h), tūkstančiams dingo elektra, o šalia mūsų namo buvo išversta 12 didelių medžių ir keliolika mažesnių. Vėjo stiprumas į šiaurę nuo mūsų buvo pasiekęs 142 mylias per valandą (229k/h) ir prireikė savaitės, kol mūsų regione buvo visiškai atstatytas elektros tiekimas.

Vėliau sužinojome, kad praūžė F2 tornadas, ir atrodo, kad tai tiesa, nes daugelio medžių viršūnės buvo susuktos, o kadangi mūsų medžiai buvo nuversti ir gulėjo iš šiaurės į pietus kryptimi, tuo tarpu kaimyno, gyvenančio už 1 kilometro į šiaurę, medžiai buvo nuversti iš pietų į šiaurę kryptimi, nurodydami sukimosi kryptį.

Vėliau tą pačią dieną Barbara matė plastikinį šiaudelį įsuktą iki pusės į žemę visiškai statmenai. Mes buvome girdėję, kad tornadai gali į medžius įkelti šieną iš laukų kaip spyglius, tačiau nieko panašaus nebuvome matę.
2 medžiai, aukšti ir sveiki baltieji ąžuolai, nugriuvo tiesiai ant grindinio, jį suardydami, labai  mūsų namo kampo , kur Barbara miegojo. Kitas didelis  ąžuolas, aplink kurį buvo grindinys, buvo išrautas su šaknimis, ir tik grindinys, kuris juosė kamieną, sulaikė jį, kad nenugriūtų ant mano biuro. Buvo nugriautas stogo kampas ir sugadintas lietvamzdis. Kiti medžiai nuvirto ant mano sunkvežimio, visa padaryta žala dar skaičiuojama. Kiti medžiai virsdami sugriovė dalį mūsų privačios tvoros iš šiaurės ir pietų pusių. Dar vienas  ąžuolas užgriuvo ant kito medžio, kuris jį sulaikė nuo virtimo ant Kriso miegamojo ir vonios kambario. Dar kiti užtvėrė mūsų išvažiavimą. Mano biure buvo didelis panoraminis langas su vaizdu į ežerą, medžio, kuris sugriovė stogą ir lietvamzdį, šakos subraižė stiklą, tačiau jo nesuskaldė. Nuostabi malonė.

Barbara buvo labai sukrėsta – buvo tamsu, aš buvau už tūkstančio kilometrų, iš visų namo pusių nugriuvę medžiai neleido jai išvykti iš namų, nors aplinkui buvo nutrūkęs elektros tiekimas, mūsų generatorius veikė, o tai reiškė, kad mūsų namuose buvo elektra, vieninteliame name visame regione. 4 valandą ryto Sietlo laiku, 6 val. Oklohomos laiku, aš paskambinau į namus, mašinos draudimo agentūroms Oklohomoje, medžių išvežimo kompanijai, tvoros tvarkymo kompanijai ir kitoms, koordinuodamas darbus emocionaliai sukrėstai Barbarai, kur, kada ir kaip jiems atvykti – dėl audros 6 valandą ryto visi buvo atsikėlę ir dirbo.

Viena senyva pora buvo lovoje, kai per stogą ant jų namo užvirto medis, o didžiulė šaka nukrito ant jų lovos, prispausdama juos abu. Gelbėtojai turėjo panaudoti grandininius pjūklus, kad juos išlaisvintų – dėkui Dievui jie nebuvo labai sužeisti, tik įkalinti tarp šakų, juos prispaudusių prie čiužinio.
Kai tai baigėsi, mūsų draudimas padengė tik 1000$ medžių išvežimo kompanijoms, pateikusioms 10,800$ sąskaitą, sumos. Tačiau medžius reikėjo pašalinti tučtuojau – vien tik virš Kriso miegamojo kybantis medis galėjo bet kuriuo metu nukristi net neperspėjęs.

Kelias nuotraukas, kurias Barbara padarė tą rytą, įkėliau į Facebook‘ą , kai kurie mačiusieji, į kokią keblią padėtį buvome patekę, nusiuntė šiek tiek pinigų, bet mes turime dar padengti 5800$ sumą. Draudimas padengs didžiąją dalį tvoros, sunkvežimio, grindinio taisymo išlaidų – nors bus dar daug ir be draudimo padengtų – daug kiemo, namo tvarkymo darbų, kitų įvairiausių išlaidų už darbą ir tvarkymus – dauguma jūsų be abejonės esate patyrę panašių dalykų ir žinote, kad netgi su geriausiu draudimu lieka daug papildomų išlaidų, kurių draudimas nepadengia.

Mes labiausiai dėkingi, kad Barbara liko sveika. Mūsų kiemo išvaizda labai pasikeitė, bet mes turėsime malkų savo krosniai kelioms žiemoms, cha. Mes jau turėjome daug medžių ir nuolaužų pakrantėje, kurias atnešė neįprastai aukštai pakilęs ežero vanduo visą liepos mėnesį, o dabar mes turime milžinišką krūvą medžių ir šakų, kurios buvo atrinktos, supjaustytos, o likučiai sudeginti. Ką galėjau padaryti sugrįžęs namo, tai kurį laiką palaikyti Barbarą. Ji nuostabi ir viskuo pasirūpino su malone ir aiškumu, vadovavo medžių išvežimo komandoms, draudimo agentui, TV/telefono darbuotojams, bei kaimynui kuris savo grandininiu pjūklu išpjovė medžius nuo praėjimo, padarydamas kelią komandoms patekti į vidų, o jai išeiti iš kiemo, ir taip toliau. Dėkojame už visokią pagalbą, kurią suteikėte mums, prisidėdami prie sąskaitos padengimo, kurios draudimas nepadengė. Nuotraukos yra mūsų internetiniame puslapyje www.cwowi.org pavadinimu „Updates from around the network“ (Atnaujinimai iš viso tinklo). Norėdami tai rasti paeikite šiek tiek žemyn nuo namų puslapio, jos yra dešinėje pusėje.

Konferencija Naujojoje Anglijoje Mančesteryje, Naujajame Hempšyre spalio 11-13
Vis dar turime kelias laisvas vietas, jeigu norėtumėte atvykti, tačiau artėja rezervacijos pabaiga. Galite nueiti į mūsų internetinį puslapį, kur rasite smulkesnę informaciją ir galėsite užsiregistruoti.
Pradėsime nuo pasisveikinimo su kepsniais gryname ore Tomo ir Silvijos namuose penktadienio vakarą, šeštadienis bus skirtas mokymui, asmeninei maldai ir šlovinimui. Po pietų aš pasidalinsiu keliais Viešpaties aplankymais. Kalbėsimės apie pranašiškus dalykus, tai pat bus klausimams – atsakymams skirtas laikas. Sekmadienio rytas bus kaip namų surinkime, tačiau užtikriname, kad kiekvienas galės paprašyti maldos, stebėsime, ką Viešpats kalba per kiekvieną ir kiekvienam. Tai taip pat yra gera galimybė susitikti su kitais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje šiame regione.

Melskitės už mus
Nuoširdžiai sakome, esame pavargę. Kiek daug visko įvyko nuo kovo mėnesio iki dabar! Kovo mėnesį vykome į Suomiją, gegužės-birželio pradžioje buvome EU konferencijoje Olandijoje, patyriau 2 širdies procedūras, kurios pasibaigė liepos mėnesį defibriliatoriaus/stimuliatoriaus įstatymu. Rugpjūčio mėnesį buvo JAV vidurio vakarų konferencija Wiskonsine, po savaitės užklupo audra ir likęs rugsėjis bus kupinas valymo, taisymo ir atstatymo darbų. Spalio mėnesį vyks mūsų konferencija JAV, Naujojoje Anglijoje... tada pailsėsime!
Mes LABAI vertiname jūsų maldas, jūsų palaikymą, ir mums šiuo metu viso to reikia.

Dievo mirktelėjimai
Mes dėkingi, kad tarp tūkstančio medžių ir namų bei kitų statinių, sugriautų mūsų regione, niekas nežuvo. Mes turėjome per prievartą kreipti savo mintis prie Kristaus, kad išlaikytumėm dėkingumą ir žvelgtumėm į gerus dalykus. Mūsų namai išliko, Barbara išliko, man liepos mėnesį įstatė defibriliatorių, mūsų sūnui Braijenui, kuris dirba kartu su mumis, prieš kelias savaites sėkmingai atliko nugaros operaciją, reikalai su Krisu teka sava ramia vaga, kaip ir jo sveikata – yra daug dalykų, už kuriuos galime būti dėkingi!

Vakar mes su Krisu buvome išvykę, kaip paprastai penktadieniais, tėvas su sūnum, ir kai atvykome prie sąvartyno/perdirbimo punkto, kad išmestumėm savo šiukšles, šiukšlių mašina kaip tik tuštino didžiulius metalo surinkimo konteinerius. Vairuotojas privažiavo prie pat konteinerio, tada su iš sunkvežimio priekio išlindusiomis keltuvu-šakėmis paėmė konteinerį, iškėlė jį į viršų ir išvertė jo turinį į sunkvežimio galą, kad suspaustų medžiagas, tada labai triukšmingai, kas Krisui patinka, vėl pastatė konteinerį į vietą.

Tai Krisui suteikė 25 minutes tyro džiaugsmo ir pramogų. Aš buvau dėkingas ir apstulbęs, kaip per visus praėjusių savaičių, mėnesių įvykius pasireiškė Tėvo ištikimybė, kaip ir visiems žinomas Kriso posakis: „Viešpačiui tiesiog patinka sunkvežimiai.“

Tėvas ir Viešpats atrodo mėgaujasi mažais dalykais. Lyg Dievas merktų mums akį asmeniškuose dalykuose, vien tam, kad atpažintumėm, jog Jis yra čia, darbuojasi, kreipia mūsų žingsnius, ieško mažų dalykų, kai tuo tarpu mes sprendžiame „dideles“ problemas. Ir vis dėlto klausiu savęs, gal šie maži akies mirktelėjimai, ir YRA „dideli“ dalykai. Kadangi šie maži gestai mums padeda pakoreguoti mūsų nuostatas didelių dalykų, su kuriais turime susidoroti, atžvilgiu.

Aš kaip tik pradėjau savo kassavaitinių minčių seriją „Kaip save patvirtini?“, o tai yra tobulas pavyzdys. Kas patvirtina mūsų tikėjimą, kas mus patvirtina, kad visa kuo tikime ir žinome - tiesa, yra tiesa? Man šie maži Dievo akies mirktelėjimai yra raktas. Tai lyg duonos trupiniai, vedantys namo ilgu keliu, kiekvienas patvirtinantis, kad esame teisingame kelyje.

Kokiu būdu pastaruoju metu Dievas jums pamerkė? Įsižiūrėkite į tai, prisiminkite ir dėkokite Jam už tai. Pasilikite šiame dėkingume.
Labai daug naujienų! – dėkojame, kad esate mūsų gyvenime!
Laiminame,
 John & Barb

Emocinis arba racionalus mąstymas


John Fenn. Weekly Thoughts. Emotional Reasoning, or Rational Thinking. 4/10/19

Sveiki,
 Jau pačioje pradžioje leiskite man apibūdinti emocinį mąstymą:
Emocinis mąstymas yra procesas, kai asmuo tiki, kad jo emocinė reakcija yra teisinga, nepriklausomai nuo akivaizdžių įrodymų, kurie kalba priešingai. Tai procesas, kurio metu mes formuojame savo mintis, nuomonę, idėją, ar įsitikinimą remdamiesi tuo, kaip mes jaučiamės.

Tai reiškia, kad logika, akivaizdumas, ir faktai nedaro įtakos emocijų valdomam asmeniui, nes jis tiki, tuo ką jaučia, ir todėl galvoja, kad jis yra teisus. Joks faktų kiekis ir akivaizdumas negali pakeisti  jų nusistatymo.  Net jeigu jis stebi dalykus, prieštaraujančius jų jausmams, jis to nepriims, nes dėl savo jausmų sąmoningai atmeta logiką.
Jie tai  jaučia, todėl tai jiems - tiesa. Stulpelis, paragrafas. Vėl ir vėl.

Emocijų valdomas asmuo atmeta šalin logiką ir minčių procesą, kuriame yra analizė, apmąstymai, kontempliacija ir samprotavimas dėl to, kaip jis jaučiasi dėl kurio nors asmens ar situacijos. Emocinis samprotavimas nuveda asmenį į disfunkciją ir netgi į savęs sunaikinimo kelią.

Leiskite apibendrinti: Jūs niekada neaugsite dvasiškai labiau nei augsite emocinėje sveikatoje.

Raštas pakartotinai mums sako, paimti  mintis į nelaisvę, galvoti apie tai, kas gera, tikėti geriausiu ir dar daugiau, tačiau krikščioniška kultūra pilna emocijų valdomų žmonių.

Jie  dvasiniai kūdikiai, netgi jeigu jau metų metasi pažįsta Viešpatį; surišti emociniu sąstingiu, emocinės stagnacijos dėl patirtų gyvenime įvykių.

Jų problemos nėra emocijos, bet- jų gyvenimo būdas. Daugelis pasirenka pasilikti emocinėje rutinoje, nes daug kartų buvo įskaudinti, arba jie tiesiog nekovoja mintyse su savo emocijomis. Kai kurie niekada neišmoko kaip galvoti, kaip pajungti savo emocijas Kristui, Jo keliams ir Jo mintims- jie niekada neišmoko aukštesnių kelių.

Mintys turi kontroliuoti emocijas, ne emocijos mintis. Paulius nesako paimti nelaisvėn  mąstymą, bet įsivaizdavimus. Tai reiškia emocijas.
  
Yra laikas, kai mes paklūstame emocijoms, o geriausiu atveju emocijos ir samprotavimai veikia kartu. Galiausiai, ligoninėje, skubios pagalbos skyriuje reikia seselių ir gydytojų, kurie emocionaliai reaguoja į situaciją, bet taip pat sugebėtų padėti pacientui, kad jo gyvybė būtų išgelbėta.

Kai kurie pavyzdžiai
Pavyzdžiai apie nesugebėjimą , ar nenorą padaryti sprendimus.
Žmogus galbūt susiduria su finansiniais sunkumais, bet negali prisiversti susirasti darbą, nes iš tiesų, jam labiau patinka mėgautis Veidaknyge ir kitais socialiniais tinklais. Tai, ką mūsų seneliai vadintų tinginyste, mes pridengiame dvasiniu ar kitokiu dangalu ir faktiškai nenorime rasti darbo.
  
„Aš kenčiu nuo depresijos, taigi (todėl) mano santuoka yra “. Asmuo, kuris  jaučiasi saugiai depresijoje, pasirenka depresijos saugumą  santuokos sąskaita, užuot paieškojęs konsultanto ir įveikęs sunkumus. Jo jausmai verčia susimąstyti, ar jis nori sumokėti kainą, kad išgelbėtų santuoką. Emocijos trukdo jam atlikti sunkų dalyką, kuris padėtų  išsaugoti ir pakeisti jų santuoką. Jis geriau pasiliks saugioje situacijoje, tame ką jaučia, nes tai pažįstama, ir nėra rizikos nesėkmei. Tas asmuo iš tiesų gyvena nesėkmėje, tik negali to suprasti.

Jeigu jus kada nors išmetėte iš draugų FB-e, kai asmuo supyko ant jūsų, tai gali būti, kad jis emocinis samprotautojas. Jūs gal būt paspaudėte jų „jautrų mygtuką“, ir tada buvote išmestas iš draugų FB-e. Tas pat vyksta realiame gyvenime taip pat - tu gal būt susiginčijai su draugu, bandai paaiškinti, bet tavo požiūris valdomas emocijų, kurios visai nelogiškos, ir jūsų draugystė tada ir pasibaigia.

Asmuo susižavėjęs asmenine pranašyste, kurią gavo iš taip vadinamo pranašo: „vykti į Kiniją“, susideda daiktus ir po 2 savaičių išvyksta, nes mano, kad taip sakė Viešpats. Jis atmetė mąstymą, logiką, planavimą, pagalbą ir nuskrido į Hon Kongą. Po mėnesio  jo surinkimas jau rinko aukas bilietui atgal. Jis vadovavosi tik  emociniu samprotavimu, bet palaikė jį tikėjimu. Tai nebuvo tikėjimas, bet spėliojimas ir kvailumas.

Realiame gyvenime ar socialiniuose tinkluose, jūs galite pamatuoti emocinį samprotavimą  stebėdami, asmens reakciją , jei ji didesnė nei situacijai derėtų . Ar jų reakcija neproporcinga situacijai? Kitais žodžiais, ar jie sprogsta kaip atomas jei situacija iš tiesų mikroskopinė? Ar jie palieka logiką , kai jūs „prieinate per arti“, gal būt ima šaukti ant jūsų, pratrūksta ašaromis ar kaltinimais? Jie- emocijų valdomi žmonės.

Kitas emocijų valdomo žmogaus pavyzdys yra vengimas atsakyti į klausimą. Užuot pasivedus jų nerišliai logikai, tas emocijų vedžiojamas žmogus  kalba apie tai, kaip jis jaučiasi, kaip kiti blogai elgėsi ir taip toliau. Jo emocijos trukdo atsakyti į klausimą, nes  jiems nepatogu atsakyti.

Kartais asmuo tikrai negali kažkokia tema kalbant pakankamai greitai sutvarkyti savo minčių ir jausmų diskusijos metu, todėl emocinis protrūkis greitai diskusiją nutraukia, ir tuo nieko nepasiekiama.

„Aš nesijaučiu išgelbėtas, todėl aš ir nesu (Dievas ant manęs pyksta). Tai asmuo, kuris gali skaityti skyrių ir eilutę, kad yra išgelbėtas, bet jis tiki savo emocijomis labiau nei Dievo Žodžiu.

Kaip Jėzus išvalė šventyklą, apversdamas stalus ir pasidaręs botagą, bet nenusidėjo. Kaip Paulius ir Barnabas nesutarė taip intensyviai, kad net išsiskyrė, tik liko draugais ir tapo bendradarbiais praėjus jau daug laiko po to? Kaip Petras susitvarkė su savo emociniu protrūkiu, kai išsižadėjo Kristaus ir tapo didžiu apaštalu?

Rašysiu apie tai kituose straipsniuose šioje serijoje...daugiau kitą savaitę, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis

Kaip jūs esate patvirtintas? 4d.

  John Fenn, Weekly Thoughts, How are you  affirmed? 

Sveiki,

Kristaus kūnas Efeze prasidėjo nuo dešimties vyrų (Apd19), ir kai kurie teigia, kad per 10 metų ten jau buvo 25000 tikinčiųjų, o viso mieste gyveno 25000 žmonių. Maždaug 10% gyventojų tapo tikinčiais padedami Pauliaus kasdieninio mokymo, kuris vyko  2metus Tirano mokykloje  ir ypatingų stebuklų, kuriuos Viešpats ten darė. Dievo judėjimas buvo stiprus, jis padarė poveikį ekonomikai; stabų dirbėjai ėmė patirti nuostolius.

Daugelis tikinčiųjų sudegino savo okultines knygas ir atgailavo. Taip Viešpaties pažinimas pasklido valstijoje vadinamoje Azija,- tai palyginus, nedidelė sritis pakrantėje, ten, kur dabar yra Turkija. Pradedant  Efezu greitai ir
 kiti pagrindiniai miestai Azijos valstybėje greitai turėjo stiprią tikinčiųjų bazę, paminėtą Apr 2 ir 3 skyriuose: Smirna, Filadelfija ir Laodikėja.

Jie visi susirinkdavo namuose sekdami originale sinagogų praktika, judėjimu, kuris plito namuose maždaug 200-100 m. prieš Kristų ir po Sekminių . 25000 žmonių keliavo keisdami namus, ir tuos, kurie vadovavo arba buvo namų šeimininkais, laikėsi paprastumo pagal Apd2:42 - mokymas, maistas, bendravimas, malda.

Bet kai mes skaitome laišką Efeziečiams, aišku , kad jie turėjo problemų, nes buvo nesubrendę. Paulius rašė jiems 4 skyriuje, kad tie, kurie vagia, liautųsi ir eitų dirbti, kad turėtų pinigų ir kitiems, kurie stokoja, padėti. Tame pačiame skyriuje Paulius sakė jiems: te saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės, bet mylėkite vienas kitą ir atleiskite  vienas kitam. Ef 4:19 jis sakė jiems liautis ištvirkavus taip,  kaip jie tai darė prieš tapdami tikinčiaisiais, ir liautis keiktis ir apšnekėti.

Daryti arba žinoti
Jie įtikėjo Viešpačiu, bet Paulius sakė jiems liautis nuodėmiauti 4:20. Nes „ne to jūs išmokote iš Kristaus“. Jis sakė jiems „nusivilkti „ senąjį žmogų ir „apsivilkti“ nauju žmogumi (eil.24) ir dar keli įsakymai:“ darykite tai“ ir „nedarykite to“. Nėra abejonių, kad jie buvo tikintieji, bet taip pat aišku, kad jie turėjo moralinių ir dvasinių problemų.

Tačiau jie buvo stiprūs tikėjimo „vykdytojai“. Apr2:1-7 Viešpats pagiria juos dėl jų „ištvermės, kantrybės, gerų darbų, ir tai, kad jie atmeta melagingus mokytojus, ir nepaisant priešiškų aplinkybių, išlieka stiprūs tikėjime gyvenimo kelyje. Bet Jis sako Apr2:4, kad jie paliko pirmąją meilę.

Aš lankiausi pas misionierių, kuris paprašė manęs pasimelsti dėl kai kurių dalykų sąraše ir pasakyti, ką Viešpats ar Tėvas jam pasakys. Aš pasakiau, kad jam pačiam reikia melstis, o ne man. Jis atsakė: “ Aš esu per daug užsiėmęs tarnavimo darbu, kad melsčiausi “.

Akivaizdu, kad jie buvo per daug užsiėmę darydami įvairius darbus, todėl apleido „pažinimą“.
Paulius nerašo jiems apie tai, kad reikia sudrausti velnią, ar išvyti piktas dvasias atėjusias iš jų ankstesnio gyvenimo, kai jie praktikavo okultizmą ir stabmeldystę. Jis nemeta kaltės dėl jų problemų ant tų dvasių, kurios atėjo per kartų kartas.  Faktiškai jis uždeda atsakomybę tik ant jų pačių: jūs buvote nusidėjėliai praeityje, dabar esate nauji kūriniai Kristuje, todėl elkitės prideramai.
BET...jis tikrai įsako : “ darykite tai“ ir „nedarykite to“ su malda, kad jie pažintų meilę, kuri pranoksta visokį pažinimą. Tai kyla iš žinojimo, kad mes gyvename savo gyvenimą Jame ir dėl Jo. Dėl šito supratimo mes  darome „gerus darbus“ ir nugalime pasaulio pagundas.

Ef3:14 „4 Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą...
16 kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje,
17 kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,
18 galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis,
19 ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo Tėvo pilnatvės.“
Dauguma maldų yra kažkas, kas gali būti nedelsiant pažįstama ir pamatoma. Bet Paulius meldėsi čia, kad jie galėtų suvokti , kas yra aukščiau už žinojimą.

Graikiškas žodis išverstas „suvokti“ , čia-„katalabesthai“. Tai reiškia sulaikyti, pasisavinti. Bet žodis, vartojamas „už žinojimo“ yra „gnoseos“, reiškiantis „galvos pažinimas“ arba samprotavimas. Paulius meldėsi, kad jie galėtų pasiimti ir priimti tai, kas virš žinojimo, virš proto pažinimo - pažinti Kristaus meilę.

 Visiškai aišku, kad Paulius meldžiasi jiems pažinimo, kuris viršija proto žinias. Tai labai panašu į jo maldą: 1:17-19, kad jiems būtų duota išminties ir apreiškimo Dvasia pažinti Jį, ir kad būtų atvertos jų supratimo akys.

Visa tai susiję su asmeniniu apreiškimu, kuris ateina per Jo pažinimą. Paulius niekada neragina savo mokinių įsitraukti į kurią nors „tikėjimo srovę“.

Jis pabrėžia, kad svarbu pažinti Tėvą ir Viešpatį, matyti ir žinoti savyje tai, kas virš proto pažinimo- tai tikėjimo tikslas: „ Tai yra amžinasis gyvenimas, pažinti tave vienintelį tikrąjį Dievą, ir Jėzų Kristų ,Kurį Tu siuntei.“

Tai yra tikėjimo tikslas. Tai -siekinys, kaip Paulius mokė filipiečius: pažinti Jį ir Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose. Tai tikslas. Viskas kas virš to- neturi vertės.

Kitą savaitę -nauja tema, iki tada, laiminu,
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com
  
www.churchwithoutwallsinternational.org

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Kaip tu esi patvirtintas? 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. How are you affirmed? #3  20/09/19

Sveiki,
Vieną dieną aš skaičiau pranešimą žiniose, kad didelės tarptautinės įmonės vadovas pasitraukė iš pareigų patyręs „asmeninę krizę“ . Vėlesniuose pranešimuose vadovas pasakojo, kad jis taip pasielgė supratęs, kad buvo motyvuojamas pasiekti karjerą versle dėl vienos esminės priežasties: nuo 12 metų  jis stengėsi įtikti tėvui, siekdamas kažko, ko iš tiesų niekada negalėjo pasiekti. kai jis suvokė, kad tai tiesa, dingo paskata ir jis liovėsi.

Daugelis krikščionių ir pastorių yra panašūs į tą vadovą, bando būti asmeniškai patvirtintu, mylimu, priimtinu struktūros, kuri vadinama „ Kristaus surinkimu (bažnyčia)“. Jie vejasi tai, ką mano, kad Dievas daro ar ko Jis nori, užuot iš tiesų Jį pažinę. Mes turime sekti Jo balsą ir atsakyti į jį, nesivyti aklai visko, ką manome, kad tai Jis, ir tikėtis, kad tai Jam patinka.
Kai kurie krikščionys niekada netampa tais, kurie „pažįsta“. Jie patvirtinami būdami užimti, užuot tikrai pažindami Viešpatį. Jie patvirtinami tose lenktynėse, bėgime, nepasiekdami Tėvo ir Viešpaties pažinimo. Jie prilygina užimtumą teisumui. Emocijos pakeičia patepimą, todėl daugelis krikščionių negali suvokti Šventosios Dvasios savo dvasioje. Jie tikintys, visada bėgantys paskui kažką, bet ne pažįstantys.


Tai yra amžinasis gyvenimas, kad jie pažintų tave vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų, kurį tu siuntei.“ Jn17:3

Ir tai yra ta kliūtis(trintis) kaip jie sako

Mes turėtume keistis, judėti nuo tikėjimo link pažinimo, ir būti patvirtinti paties Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus, kai mes juos pažįstame. „Tie, kurie pažįsta“ žino, kad vieną dieną Jėzus stovės šalia jų ir sakys Tėvui:“ Aš pažįstu juos ir jie pažįsta mane“ .

Garsieji Hamleto žodžiai :“ „Būti ar nebūti“ „Mirti, miegoti, tenkintis sapnu; ai, tai yra „rub“.

„rub“ buvo nuoroda į žaidimą, kurį mes šiandien galėtume pavadinti “pievos baulingu“, kuriame žemės nelygumai pakeičia rutulio judėjimo trajektoriją. Tie nelygumai ir yra „kliūtys“. Šiandien mes galvojame apie „nelygumus“ kaip apie tai, kas erzina, bet kontekste tai reiškia nukreipia rutulio kelią.

Tokiu būdu tikintysis, judėdamas savo kelyje, ir kartais susidurdamas su kliūtimis, kurios pakreipia judėti šiek tiek  kita linkme, tampa, tuo, kuris pažįsta, o ne tik tiki. Bet veiksmas toks lėtas, kad jie kartais net nesuvokia, kad juda nauja kryptimi, kol tarpas tarp „tikėjimo“ ir „pažinimo“ tampa aiškus.

Vieną dieną jie atsibunda, jau eilę metų praleidę trasoje, ir suvokia, kad jie iš tiesų nepažįsta Tėvo. Jie nepažįsta Viešpaties Jėzaus. Ir jie stebisi, kodėl? Jie stebisi, kaip jie čia atsidūrė, ir ta tiesa juos išgąsdina.

 Tėvo ir Jėzaus Kristaus, „Kurį Tu siuntei“ pažinimas įgyjamas individualiomis, bet  ne grupės pastangomis,- tai asmeninis patyrimas, - tai netgi ne pažinimas gautas iš knygos, įrašo, tinklalapio, tarnavimo, mokymo, pastoriaus, geriausio draugo, kuris tave atvedė pas Jėzų.  Ta individo pastanga, individualus ėjimas. Bet kas, kas  nukreipia jus nuo šito, yra tie „nelygumai, trukdžiai“.

Geras, blogas, ir baisus patvirtinimas
Tai buvo trečiadienio vakariniame susirinkime , dalyvavo apie 1500 žmonių, aš gavau pažinimo žodį iš Viešpaties moteriai, kurios nepažinojau, kad ji nori tą vakarą nusižudyti. Tėvas buvo labai konkretus, ir aš pasidalinau su kongregacija tuo, ką išgirdau iš Šv Dvasios:

„Kai buvai maža, tau mama pasakė, kad nesi labai graži ir nesi labai protinga, todėl  visą gyvenimą  turėsi sunkiai dirbti. Tu supratai šį teiginį taip, kad esi baisi, ir tai atėmė iš tavęs viltį, tu nusivylei it ėmei pykti ant savęs, net savęs nekęsti.  Nusivylimas vedė į beviltiškumą- visišką vilties praradimą.  To pasekmė buvo beviltiškumas, po to - depresiją ir savęs žalojimas, net bandymai žudytis. Tėvas ir Viešpats Jėzus nori, kad žinotum, kad tai buvo melas, ir Tėvas turi tau planą...ir t.t. aš pakartojau tai, ką girdėjau iš Jo tą vakarą.

Kitą savaitę prieš trečiadienio tarnavimą aš vaikščiojau koridoriuje, mane sustabdė ta moteris ir  pasakė, kad ji tas asmuo, apie kurį kalbėjo Viešpats. Ji atėjo į susirinkimą galvodama: JEI Viešpatie man nekalbėsi, aš šį vakarą nusižudysiu, ir viskas bus  baigta.“ Ji parodė man randus ant riešų  nuo ankstesnių bandymų nusižudyti. Ta moteris sakė, kai aš meldžiausi, po to kai perdaviau jai žodžius nuo Viešpaties, ji daugiau neturėjo minčių nusižudyti, nes ramybę. Po 3 mėnesių aš ją vėl sutikau,  ji jautėsi gerai.žinojo, kad Viešpats ją myli, ir pirmą nuo tada, kai dar buvo vaikas, patyrė 

Vaikystėje ji buvo labai negatyviai patvirtinta. Kiekvieną kartą pažiūrėjus į veidrodį, ji tikėjo, kad vaizdas patvirtina mamos žodžius. Todėl ji tikėjo, kad ji-baisi.  Kiekvieną kartą gaudama blogą pažymį mokykloje, ji prisimindavo ir patvirtindavo mamos žodžius- kad ji nėra labai protinga.  Kiekvieną kartą, kai jos nepakviesdavo į vakarėlį, kiekvieną kartą , kai ji nebuvo pageidaujama kokiame nors klube, viskas, ką ji darė ir ko nedarė, visa tai pasitarnavo patvirtinti, kad ji nėra nei graži, nei protinga. Ji buvo patvirtinta kaip bjauri mergina be jokios ateities. Taigi ji norėjo vieną kartą visa tai pabaigti.
 Jai „ateiti pas Jėzų“ kiekviename mokyme, kiekvienoje tikėjimo srovėje, kiekviename, taip vadinamame Dievo judėjime, reiškė pastangas išgyti, bet tą vakarą ji  nutarė, užuot buvus tik  tikinčiąją, tapti ta, kuri pažįsta Dievą. „Pažinimas“ ją išgydė.

Kai jūs buvote jaunas, kaip jūs buvote patvirtinamas? Ar jūs esate patyręs kažką panašaus į tas „kliūtis“, kai vijotės Dievo judėjimus ar mokymus, ar tikėjimo sroves, bet niekada nebuvote iš tiesų išgydytas iš tų vaikystės žaizdų? Tėvo ir Viešpaties Jėzaus pažinimas IŠGYDYS jūsų žaizdas. Kaip tai padaryti?
Paulius meldėsi, kad mes pažintume meilę, kuri viršija pažinimą, čia aš pratęsi kitą savaitę ir užbaigsiu šią seriją.
Iki tada
John Fenn



 www.cwowi.org and email me at cwowi@aol.com



www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com