Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Gerbkime Dievo dalykus 4d.

Respect for the Things of God #4
John Fenn "Weekly Thoughts" 05/24

Esminė priežastis, kodėl negerbiami Dievo dalykai, - tai apreiškimo neturėjimas.


 Jėzus- vietinis vaikinas
Mt6:1-6 skaitome, kad Jėzus su mokiniais parkeliavo į savo tėviškę ir mokė sinagogoje. Tekstas sako, kad žmonės jį išgirdę stebėjosi ir klausinėjo, iš kur pas vietinį vaikiną tokia išmintis.

 „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?
3 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi Juo.“

Žemesnė, natūrali tiesa, tikrai yra tokia - Jis buvo vietinio dailidės sūnus. Aukštesnė tiesa - Jis Dievo Sūnus, kuris augo ir ruošėsi savo galutinei misijai  Juozapo ir Marijos namuose. Žmonės galėjo matyti tik natūralią tiesą.

Frazė:“ jie piktinosi, arba įsižeidė“ yra graikiškas žodis „eskandalizonto“. Kuris reiškia“ paspęsti spąstus kelyje“, kliūtis, kad užkliūtum ir būtum pagautas įsižeidimo. Šakninis žodis - „ skandalion“, tai- spąstų paleidiklis. Taigi žodinis paveikslas sako, kad Jėzaus teiginys būti kažkuo daugiau, nei vietiniu dailide, pasitarnavo kaip kabliukas įkalinęs juos spąstuose.

Lk4 detaliai aprašo Jėzaus apsilankymą  Nazarete. Jėzus pamokslavo  sinagogoje  apreiškimą, kad Jis pateptas tam, kad išlaisvintų pavergtuosius. Jie atmetė šitą apreiškimą, pasirinko įsižeidimą ir laikėsi savo natūralių žinių apie Jį, kad Jis yra tik dailidės sūnus. Įsižeidimas buvo toks stiprus, kad jie net bandė nustumti Jėzų nuo skardžio krašto.


Mes visada turime pasirinkimą  
Iz:55:7-9 Viešpats kviečia žmogų  atgailauti, palikti savo kelius ir mintis, ir pasirinkti Dievo kelius ir mintis, kurie yra daug aukštesni. Tai pakvietimas.

Apreiškimas visada ateina prieš šitą pasikeitimą mąstyme: iš aukščiau į žemiau. Apreiškimas, asmeninis apreiškimas iš Dievo, skatina žmogų  gerbti ir vertinti Dievo dalykus. O apreiškimo trūkimas veda į įsižeidimą. Taip atsitiko ir Jėzaus apsilankymo  Nazarete metu. Jėzus kalbėjo apie Dievo dalykus, bet žmonės nepasitikėjo Juo. Žmonės atmetė apreiškimą, kad Jis daugiau nei vietinis vaikinas. Jie atmetė kvietimą kilti aukštyn į aukštesnius kelius ir mintis. Dėl to atmetimo ir kilo panieka Jam.

 Jn6:40 Jėzus sakė: „ Tas, kuris mato Sūnų, ir tiki Juo, turės amžiną gyvenimą...“

Atkreipkite dėmesį, kad visų pirma, mes matome Sūnų, o tada -tikime. Tas pradinis „mato sūnų“ yra apreiškimas ir apšvietimas, tai momentas, kai suvokiame, kad Jėzus yra daugiau nei žmogus.

44eil.Viešpats toliau tęsia sakydamas, kad asmuo negali ateiti pas Jį kitaip, tik kai Tėvas jį patraukia, o45eil. paaiškina kaip tas patraukimas įvyksta:  parašyta, „jie bus mokomi Dievo“. Todėl kiekvienas, kuris išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas Mane“. Prieš tai, kai aš ir jūs įtikėjote Viešpatį, Tėvas mums suteikė apreiškimą apie Sūnų.
Šis pradinis apreiškimas dar kitaip vadinamas „apšvietimu“, ir tai tikinčiajam  yra viso gyvenimo procesas.

Aš dažniausiai meldžiuosi už kitus ir už save taip, kaip Paulius meldėsi už Efezo tikinčiuosius Ef1:17-19 : „...kad Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas duotų jums išminties ir pareiškimo  Dvasią Jo pažinimui, kad būtų apšviestos jūsų supratimo akys, kad galėtume pažinti  savo pašaukimo viltį...“ Apreiškimas iš Tėvo, apšvietimas trunka visą gyvenimą.


Ar mes vaikščiojame tame?
Štai viena priežastis, dėl kurios, taip vadinami tikintieji, pakėlę rankas „priimti Jėzų į savo širdį surinkimo tarnavimo metu neturi matomų pasikeitimų savo gyvenime - jie pakėlė rankas anksčiau nei gavo gilų ir asmeninį apreiškimą iš Tėvo apie Jėzų.

Daugelis „tikinčiųjų“, kurie pakėlė savo rankas,  turėjo tik protinį sutikimą, kad jiems reikia „priimti“ Jėzų, keisti savo gyvenimą, arba rasti atsakymą savo  gyvenimui-prieš tai nepatyrę asmeninio apšvietimo/apreiškimo iš Tėvo, kuris traukė juos prie savęs. Taigi jie ir toliau gyveno taip kaip ir anksčiau- nors kai kurie tai padarė iš apreiškimo. Bet dauguma - ne.

Tyrimai parodė, kad tik 6% tų, kurie išeina į priekį evangelistiniuose kruzeiduose „priimti Jėzų“, prabėgus metams vis dar Jį tebeseka. Tai iš dalies vyksta todėl, kad  jie apsisprendžia eiti su Kristumi tik protu, o ne turėdami asmeninį apreiškimą ir apšvietimą iš Tėvo?

Argi  mes tyrėtume versti žmones padaryti sprendimą prieš tai, kai Tėvas patrauks juos prie savęs, pamokys ir  paruoš jų širdis ateiti pas Viešpatį? Aš nemanau, kad taip reikia daryti. Surinkimo kultūra linkusi užskaityti  „apsisprendimą dėl Jėzaus“, bet jie neigia patį pirmą žingsnį šiame procese - būti pamokytam Tėvo.

Petras neskelbė: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, tol kol Tėvas jam tai neapreiškė. Tai paaiškino pats Jėzus. Visų pirma eina  apreiškiamas, po to skelbimas.  

Apreiškimas iš Tėvo, pamokymas iš Jo,  leidžia mums palikti natūralų mąstymą apie Jėzų, kaip dailidę iš Nazareto, ir priimti galimybė, taip kaip Jis skelbia apie save, kad Jis  Dievo Sūnus, ir  kad tai tiesa. Bet žmonės kovos su jumis dėl savo teisės pasilikti žemesnėje tiesoje, kuri yra iš šios žemės. Jie protu atmes aukštesnę tiesą.


Jūs galite pastebėti žemyn besileidžiančią spiralę...
 Rom 1:20-28 Paulius kalba apie  pamatinį apreiškimą iš Dievo, tai suvokimas, kad Jis yra visko Kūrėjas. Jis sako, kad netgi nematomos Dievo savybės gali būti matomos gamtoje, bet kai kurie žmonės, sužinoję apie Dievą, nesirenka pažinti Jį kaip Dievą, ir pripažinti Jo kaip Dievo, ir nesirenka būti Jam dėkingi, todėl jų kvailos širdys aptemsta...

Nusisukdami nuo apreiškimo jie leidžiasi žemyn spirale savo minčių procese. Kai asmuo atmeta Dievą, jis atmeta žmogų, kuris sukurtas pagal Jo paveikslą. Todėl jie praranda sugebėjimą diskutuoti apie idėjas ir koncepcijas  nepuldami asmens, kuris siūlo kitą požiūrį. Neturėdami pagarbos Dievui, jie negerbia ir žmogaus kuris yra šalia.

Kaip krikščionys mes turime apreiškimą iš Tėvo. Mes turėtume būti labiausiai gerbiantys žmonės, nesvarbu ar tas žmogus yra krikščionis, ar ne – jam  Tėvas davė gyvenimą ir vien dėl to reikia jį gerbti.  Pasirinkite aukštesnius Tėvo kelius ir mintis,  ieškokime Jo ir Jo supratimo - bet Jis suteikia tai tik tiems, kurie pažįsta Jį ir vaikščioja su Juo ir su tuo apreiškimu...pagarba Dievui savaime veda į pagarbą žmogui ir Jo kūriniui...mintys...
Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn


www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

2019 m. gegužės 18 d., šeštadienis

Pagarba dieviškiems dalykams 2d.


John Fenn "Weekly Thoughts"
Respect for the Things of God #2

Praeitą savaitę aš rašiau apie Paulių, kuris liepė korintiečių žmonoms vėl užsidėti savo vualius, kad nebūtų rodoma nepagarba vyrams ir, kad angelai galėtų saugoti jų namus.

Jos buvo laisvos Kristuje nusiimti savo vualius- ženklą, kad jos yra ištekėjusios - bet jis prašė jų to nedaryti, kad būtų pagerbta dieviška tvarka.

Paulius tai  rašo, lyg tai buvo bendras supratimas-  pakanka joms priminti dievišką tvarką santuokose, įskaitant angelų apsaugą, ir tai turi pakeisti  jų elgesį.  Pamąstykime apie tai. Pagarba dieviškiems dalykams.  Pagarba Dievo tvarkai. Pagarba angelams, kurie saugo jūsų šeimą. Paulius tikėjosi, kad tas priminimas pakeis juos ir atrodo, kad  tai įvyko, nes jis jau daugiau negrįžta prie tos pačios temos kitame laiške.


Prisiminkime Apd12:10-15
Petras buvo antgamtiškai angelo  išlaisvintas iš kalėjimo, ir mums pasakyta, kai jis pabudo ir suvokė, kad nesapnuoja, jis nuėjo į  evangelisto Jono Morkaus motinos Marijos namus. Tai galėjo būti vėlus laikas, arba labai ankstus rytas, bet namas buvo pilnas žmonių, kurie meldėsi už Petrą.
Kai mergina vardu Rodė atsakė į Petro beldimą, ji buvo taip apstulbusi, kad net nepažiūrėjo, ar tai Petras, ir palikusi jį už durų, nubėgo į vidų pasakyti visiems apie tai.  Žmogaus prigimtis niekada nesikeičia: jie visi meldėsi už jo išlaisvinimą, bet kai tai įvyko, jie nepatikėjo. Tai padrąsina mus melstis ir tada, kai mes iki galo nežinome Viešpaties valios.

Kai Rodė tvirtino, kad tai Petras, jie atsakė:- „ tai jo angelas“.

Aš prisimenu, skaičiau tai būdamas paaugliu,  ir sakiau Tėvui, kad noriu taip atnaujinti savo protą, kad pasigirdus beldimui į duris iš kart pagalvočiau, kad tai galėtų būti angelas.  Aš vis dar to nepasiekiau to,  bet turėkime galvoje faktą, jie manė, kai pasigirdo beldimas,  kad prie durų galėjo būti angelas, kuris gal būt paaiškins kažką apie Petro situaciją.

1Kor4:9 Paulius sako, kad apaštalai padaryti tarsi žemiausiais Viešpatyje, jų gyvenimai tapo reginiu pasauliui, angelams, ir visuomenei.

1Tim3:16 Paulius sako: didi dievotumo paslaptis, kad Kristus tapo žmogumi, Šventąja Dvasia paskelbtas teisiu, matomas angelų ir pamokslaujamas visame pasaulyje.

1Kor6:2 jis sako, kad ateinančiais  amžiais mes teisime (valdysime, administruosime) pasaulį ir angelus.

Pastaba: aš prisimenu vieną iš ankstyvųjų Viešpaties aplankymų, ir to, ką aš vadinu“ mano angelu“. Man buvo leista ir aš paklausiau angelo:“
kaip tu jautiesi, kad aš administruosiu tave ateinančiame amžiuje?“. Žvilgsnis jo veide staiga pasikeitė ir jame pasirodė didžiulis nustebimas. Su dideliu užsidegimu ir užtikrintumu jis atsakė.

„Tai teisinga! Tai teisinga!(“Kodėl? Aš paklausiau) “Prisimink: mes pažįstame jį kaip Kūrėją. Bet jūs pažįstate Jį kaip Gelbėtoją.”Palyginkime pirmojo amžiaus pagarbą angelam ir šiuolaikinę krikščionišką kultūrą

Šiandien plačiame šiuolaikinio surinkimo sluoksnyje kalba apie angelus sutinkama aikčiojimais, tarsi pamatyti vieną iš jų būtų gyvenimo tikslas, arba nusileidžiama iki Naujojo Amžiaus mokymo ir praktikos  apie  dvasią-vedlį.

Bet kur gi pagarba, baimė, angelų ir dieviškos tvarkos baimė gyvenime, kurią matome NT puslapiuose? Gerai, kad domimasi, žavimasi, bet nereikia pamiršti, kad šiame amžiuje, jie galingesni už mus. Vienas dalykas , kurį išmokau iš tų daugelio Viešpaties ir angelų aplankymų, yra tai, kad jie tik tarnai-pasiuntiniai nuo Dievo Tėvo.
Jie neturi emocinio prisirišimo prie mūsų, jiems patinka, tas, kurį jie saugoja, nes jie vaikščioja meilėje, bet jeigu  Viešpats pasakytų atimti mums gyvybę , nuteistų mus, jie tai padarytų nedvejodami. Tai panašu, kaip aš sakydavau savo berniukams, kai jie gavo arklius: „Jūs galite mylėti juos ir galvoti, kad jie jus myli, bet niekados  neužmirškite, kokią jėgą jie turi.“ Tas pat su Tėvu, Viešpačiu, ir angelais. 
Aš jau dalinausi, kaip aplankymo metu Viešpats mokė mane apie angelus ir demonus. Aš paklausiau, ar teisinga įsakinėti angelams. Jis atsakė: „Jūs net nežinote, kaip teisingai melstis. Kodėl manote, kad žinote, ką turi daryti angelas?“
Aš tučtuojau prisiminiau  iš Rom8:26 :“ Šventoji Dvasia padeda mums mūsų silpnume, nes mes nežinome, kaip turėtume melstis. Dvasia užtari a mus  neišsakomais maldavimaiskuriuos negalima ištarti artikuliuota kalba.“

Aš pasakiau Viešpačiui, kad daugelis žmonių įsakinėdavo angelams ir mokė, kad mes galime tai daryti, remdamiesi Ps103:20, kuri  sako, kad jie paklūsta Žodžiui. Idėja buvo cituoti  šią eilutę ir įsakinėti jiems tai daryti. Jo atsakymas buvo toks:

„Paskaityk pastraipą ir tu pamatysi, kad kontekstas ne toks, kad žmogus gali cituoti eilutę, bet palyginimas  žmogaus mirtingumo (15eil.) su Viešpačiu, kuris myli juos taip, kad duoda įsakymus angelams jų labui ir naudai. AŠ ESU Žodis pastraipoje. Aš esu Tėvo jėgos žodis.“

„Argi neskaitėte , kad kūno dienomis sode, aš galėjau paprašyti Tėvą ir Jis būtų davęs man12 legionų angelų? Angelai priklauso Tėvui.
Argi neskaitėte, ką aš pasakiau Sardų surinkimui? Jei jie atgailaus, jie stovės su Manimi, ir aš pripažinsiu juos prieš Tėvą ir Jo angelus. Angelai priklauso Tėvui. Bet atsakau į tavo klausimą: ne, jūs neturite tokios teisės.“ (Mt 26:53; Apr3:5)

Aš atsakiau:“ Bet Viešpatie, būna kartais, kai esu Dvasioje ir meldžiuosi už kažką,  jaučiu, kaip angelai išvyksta ir yra  panaudojami toje srityje, už kurią meldžiuosi, nors aš jiems neįsakiau, aš būnu tuo užtikrintas ir gerai suvokiu, kad jie tada veikia. „ Jis atsakė: „ tuo metu, kaip sakai, tu esi Dvasioje ir gali jausti tokius dalykus, ir gerai padarei, kad neėmei tikėti klaidingu mokymu, bet teisingai įvertinai tuos dalykus. Daugelis tų , kurie praktikuoja tą klaidą, turi geras širdis, taigi darau, ką galiu dėl jų, nors Šventoji  Tiesos Dvasia pasilieka tiesos ribose ir neveikia kartu su ta kvailyste.
. 
Tai išsamiausias liudijimas, kuriuo pasidalinau apie aplankymą, ir mano  tikslas nėra atkreipti  dėmesį į aplankymą, bet kad mes turime gerbtume ir turėtume šventą baimę Dievo dalykams. Tiek daug žmonių prarado pagarbą angelams bei Dievo dovanoms ir galvoja apie save, kad jie kažkas, kokie iš tiesų jie nėra. Liūdna.

Kitą savaitę aš kalbėsiu apie tai, kaip familiarumas Jėzaus atžvilgiu ir matymas Jo kaip dailidės sūnaus neleido jo miestelio gyventojams suvokti svarbesnės tiesos apie Jį , ir kaip šiandien daugelis krikščionių yra  per daug familiarūs su Tėvu ir Viešpačiu, todėl neturi tikro teisingo supratimo apie Jų didybę ir dievišką jėgą. Tikro apreiškimo trūkumas bažnyčios kultūroje nuvedė į tokią didelę klaidą.

Iki tada,
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Gerbkime Dievo dalykus 1d.

John Fenn, Weekly Thoughts, Respect for the Things of God #1   03/05


Sveiki,

Kai buvau labai jaunas mano tėvai su savo augančia šeima persikėlė į gyvenvietę 4mylios(6.4km) už miesto kaime. Mes turėjome maždaug 2.5 akrų(1ha) žemės ir didelį rančos stiliaus namą( 1aukštą), per sklypą tekėjo upelis, augo vaismedžiai...ir buvo viena bendra telefono linija visiems gyventojams.

Kai reiškia bendra telefono linija? Tai reiškia, kad keli namai  dalinosi vienu telefonu. Kai pakeldavai telefono ragelį tuo metu, kai  kas nors iš kaimynų
 kalbėdavosi, galėjai girdėti jų pokalbį.

Tomis dienomis, aš manau, kad mažuose miesteliuose ir tokiose kaip mūsų kaimo gyvenvietėse visose atsirasdavo ponių, kurios iš neturėjimo ką veikti pakeldavo telefono ragelį ir pasiklausydavo  kaimynų pokalbių, o po to skleisdavo pletkus ir gandus, arba labai aštriai pasisakydavo apie tai, ką girdėjo. Dabar jie tai vadina socialiniais tinklais, juokinga.

Prisimenu, kai  mano mama pakeldavo telefono ragelį norėdama paskambinti, ji palūkuriuodavo kurį laiką, kol įsitikindavo, kad niekas kitas nesinaudoja tuo metu ta pačia telefono linija, ir tik tada kalbėdavo. Kai man buvo maždaug 6-7 metai, tėvai perstatė namą. Technologijos patobulėjo ir dabar kiekvienas namas turėjo savo telefono liniją. Taip baigėsi svetimų pokalbių  pasiklausymai!


P.A.G.A.R.B.A.  
Pagarba kitų žmonių privatumui pasveriama pagunda  pasiklausyti kaimynų, gaila, kad dažnai pagunda  nugali. Laisvė pakelti  telefono ragelį ir pasiklausyti kaimynų pokalbio kai kuriems tampa neįveikiama pagunda- jie tiesiog negali savęs disciplinuoti, kad pagerbtų ir mylėtų savo kaimyną.

Panašiai ir krikščionis gali mylėti Viešpatį ir kaimyną, bet vienoje srityje nusižengti, nes turi laisvę tai daryti, taigi jiems trūksta disciplinos ir supratimo, kad apribotų save. Taip pat krikščionys kai kuriuose  „prabudimo centruose“ pasižymi tuo, kad naudoja Šventos Dvasios dovanas kaip 4 metų vaikai  žaisdami su jomis kaip vaikai Kalėdų rytą.

Jie aikčioja, jei kažkas mato „angelą“, ir sako: „ir aš norėčiau  pamatyti!“. Tarsi matymas angelo arba Viešpaties yra garbės ženkliukas. Jeigu jie žinotų, kas yra geriau, jie nebūtų dvasiniai kūdikiai.

Korinto miestas -vienas iš tokių pavyzdžių
Miesto moto buvo „laisvė ir žinios“, ir jie maksimaliai tuo naudojosi. Paulius 12-14 skyriuose turėjo rašyti jiems apie tai, kaip teisingai naudoti Šv. Dvasios dovanas su meile ir pagarba Dievui ir žmonėms. 1Kor Paulius rašo jiems ir išvardina beveik 10 situacijų, kuriose reiki reikia pasikeitimų.

Laisvė ir žinios- ką bedarytum, viskas gerai! Pirmame laiške korintiečiams 11:1-16 skyriuose yra tokia situacija; kai kurios  žmonos ateidamos į susirinkimą vykstantį namuose nusiimdavo savo vualius, Apd18:7-8 skaitome, kad  jie pradžioje rinkdavosi romėnų Justo namuose, kartu su tikinčiais žydais, ir taip pat su daugeliu Korinto įtikėjusių graikų.

Visos trys kultūros buvo kartu viename name. Moterys graikų kultūroje dengdavosi plonu beveik permatomu šydu, nes žmonos veidas buvo skirtas tik jos vyrui. Tai atitiko mūsų vestuvinio žiedo nešiojimą. Bet šios žmonos buvo laisvos Kristuje, taigi dabar jautėsi , kad visiškai teisėta nusiimti vualius.
Ar galite įsivaizduoti namų surinkimą šiandien, kur žmonos įeidami nusiima ir įdeda prie durų specialiai tam šeimininkų pastatytą indą savo vestuvinius žiedus, o išeidamos vėl juos pasiima ir užsideda. Jos jautėsi laisvai susirinkime su broliais ir sesėm Viešpatyje vykstančiame privačiame name  tarp draugų- jos buvo laisvos Kristuje, viskas buvo moraline prasme susirinkime buvo teisinga - tai kur žala?
Paulius paprašė jų (eil.13) spręsti(teisti) pačioms, ar teisingai jos elgėsi ir 16eil dengimąsi vualiu pavadino tradicija. Tai nėra doktrinos, bet kultūrinė problema, ir joms reikėjo teisti save ir suprasti, kas yra teisinga. Dar ir šiandien kai kuriose pasaulio  dalyse, šydas žmonoms yra norma, bet tai nėra religinė taisyklė visam pasauliui.


Tas pat Korinte
Didžiausia problema buvo nepagarba tvarkai santuokoje, tai svarbiausias dalykas jo nurodymuose. Jis netgi 10eil. sako, kad žmonos turi dėvėti šydus dėl angelų. Graikiškai „angelous“, taigi, jei jūsų vertimas sako „tarnautojai“, - tai neteisinga, eilutė ignoruoja graikų kalbą, kad būtų aiškiau tiems, kurie nežino jų kultūros ir istorijos - bet ši klaida viską keičia.
  
Paulius paprastai sako, kad jos gaubtis tais šydais, kad pagerbtų savo vyrus, ir „dėl angelų“. Jis taip sakė, nes jie tada suprato, ką reiškia “dėl angelų“. Jis skatino jas gerbti santuoką, ir bijoti Dievo. O mes ar tai  gerbiame, ir ar mes bijome Dievo?

Kitą savaitę aš pratęsiu šią temą. Ar jūsų surinkime  Dievo dalykai: angelai, Šv. Dvasios dovanos vertinamos pagarbiai ir su nuostaba, o gal tai tėra dalykai su kuriais galima žaisti, ir tik tam, kad  galėtumėte pasidalinti tais  naujais apreiškimais, ar regėjimu,  kad kiti galėtų aikčioti? Kokia yra jūsų surinkimo kultūra, arba  tavo krikščionių draugų  kultūra?
Iki tada...laiminu . John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 m. gegužės 1 d., trečiadienis

2019 balandžio mėnesio CWOWI Naujienlaiškis

Sveiki,

Mes ką tik baigėme švęsti Viešpaties prisikėlimą, tačiau ar žinote, ką iš tiesų reiškia „yra prisikėlęs“?

Angelai, kaip užrašyta Mato 28:6-7, Morkaus 16:6 ir Luko 24:6 sako, kad „Jis yra prisikėlęs“ – o jeigu jūsų vertime tose eilutėse parašyta, kad Jis „prisikėlė“, tai jums reikia pasiieškoti tikslesnio vertimo!
 
Išsireiškimas „prisikėlęs“ užrašytas gnominio aoristo forma, kas nurodo į tiesą, nesusietą su laiku. Kitaip tariant, išsireiškimas „yra prisikėlęs“ – tai besitęsiantis buvimas, besitęsianti gyvenimo būklė. „Yra prisikėlęs“ yra taip pat tikra ir pasireiškia tokia pačia jėga ir galia dabar, kaip ir tuo metu.

Jie nesakė „prisikėlė“, nors vėlesnėse eilutėse bus minimas prisikėlimo įvykis, kaip jau įvykęs, tačiau prisikėlimo būsena yra besitęsianti, be pabaigos.

Paulius Efeziečiams 1:19:20 sakė: „Aš meldžiuosi, kad jūs pradėtumėt suvokti, kokia nepalyginama jo galybės didybė mums tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai, kuria jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje...“

Tėvas panaudojo Savo jėgą, kad prikeltų Jėzų iš numirusių, ir toje pačioje jėgoje mes vaikščiojame – viskas, ką gaunate šiame gyvenime iš Tėvo yra ta pati „yra prisikėlęs“ jėgos dalis – besitęsiančio, visada esančio, niekada nesibaigiančio buvimo, kuriame yra Jėzus, būklė. Štai tokią jėgą mes turime.

Kodėl, liudydami kam nors, sakome, tu turi atgręžti savo gyvenimą į Jėzų, nes „Jėzus myli tave ir numirė už tave“, bet netęsiame toliau: „Jis prisikėlė iš mirties, todėl ir tu gali turėti naują gyvenimą Jame.“

Kodėl sustojame ties kryžiumi?
 Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl daug krikščionių jaučiasi neturintys jėgos, yra ta, kad jie protu, emocijomis ir teologiškai sustojo ties kryžiumi. Mes turime judėti prisikėlimo link ir suvokti, kad „yra prisikėlęs“ yra amžina buvimo būklė, kurioje mes dabar gyvename, nes mes esame Jame ir Jis mumyse!
  

Dvasinis rimtumas
Neseniai Viešpats man pasakė, kad Jis veikia taip, kad sukeltų dvasinį rimtumą Savo kūne.
  
Jis pasakė man kai ką, ką aš įsidėmėjau:“ Daugelis pakeis mąstymą. Jie mąstė, kad tai jie pakvietė Mane į Savo gyvenimą, dabar jie suvoks, kad tai Aš juos pakviečiau į Manąjį.

Jis netgi ketina naudoti dalykus, kuriuos padarė priešas, kad paskatintų savo žmones „atsibusti“ ir suvokti tikėjimo rimtumą ir  pasekmes. Buvo įdomu tai, kad  Jis kalbėjo apie pastaruosius  20 ar panašiai metų, kai leido žmonėms bėgioti nuo vieno prie kito mokymo, kol jų pastangos išseks ir jie pasiekę savo galimybių liepto galą, sustotų  ir imtų augti Jame. Jis pasakė, kad dabar atėjo toks laikas.
   
Mes matysime rimtą, beveik desperatišką ieškojimą to, kas tikra ir realu. Jis pasakė, kad aš ir daugelis suvoks tai bendraudami su kitais, suvokdami dvasinį rimtumą, kuris auga tarp draugų, kolegų, šeimos ir kaimynų. Taigi stebėkime tai savo santykių su žmonėmis rate - padėkime jiems vaikščioti giliau ir artimiau su Viešpačiu 


Malda už Džoną, Barbarą ir Krisą
 Rūpinimasis kaip suderinti Kriso priežiūrą namuose ir grupės namuose yra  nuolatinis mūsų tikslas, plius dar  vizitai pas gydytojus ir ligonines. Dėl  deformuotų pėdų Krisas negali nešioti batų – tik kojines, kadangi jokie batai jam netinka, net ir pritaikyti.

Kai norėdamas išimti arba pasodinti į vežimėlį, aš jį įkeliu į mašiną arba iškeliu iš mašinos namuose, jo pėdos atsiduria dumble arba baloje, purve ir ant akmenų (žemės). Patiesti plastiką, būtų tik ribota pagalba. Šią žiemą ir pavasarį tapo aišku, kad mums reikia pasistatyti įvažiavimą/garažą, kad galėtumėm jį įvesti į namus tiesiogiai, todėl prašau melstis už mus.


Aš lankiausi pas kardiologą ir jis mane užrašė „ekoskopijai“, kad ultragarsu ištirtų mano širdį – prieš 2 metus ši procedūra man jau buvo atlikta, jie net sakė, kad mano širdis/arterijos yra kaip 17-mečio, bet jie nori palyginti, kad įsitikintų, jog jos funkcijos nepablogėjo. Dėl tos pačios priežasties jie nori atlikti ir „cheminio streso testą“ – man reikia jūsų maldų.

Tinklas – Mums reikia išminties, kadangi CWOWI ir toliau auga, ir vis daugiau žmonių žiūri mano kassavaitines laidas YouTube kanalu – Facebook‘e taip pat yra sava auditorija, tačiau dauguma FB draugų mane pažįsta – tačiau Youtube laidas stebi žmonės, kurie, kaip pastebime, manęs/mūsų nepažįsta, ir jie dažnai komentuoja ir užduoda klausimus. Manau, kad mėnesio eigoje dabar turime virš 30,000 peržiūrų – rašantieji dažnai yra kaip avys be piemens ir mano širdis yra su jais, aš atsakinėju į klausimus, pateikiu mokymus ir taip toliau – dėl viso to mums labai reikia išminties, kadangi kalba eina apie namų surinkimą ir mokinystę, o tai sunkus ir intensyvus darbas. Labai dėkingas už jūsų maldas.


Konferencijos
  Paskutinės dienos, norintiems užsiregistruoti į konferenciją Olandijoje gegužės 30 - birželio 2 – tai bus nuostabus laikas Viešpatyje, tai gi užsiregistruokite dabar, susisiekdami su Wil ir Ank šiuo adresu cwowi@solcon.nl.

Mūsų JAV konferencijos rugpjūčio 15-18 dienomis Viskonsine ir spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje pildosi, tačiau vis dar yra vietų. Žinokite, kad jus mylime, už jus meldžiamės, branginame jus! Palyginus su kitais tarnavimais, esame labai maži, bet užimantys platesnę nei kiti vietą socialiniuose tinkluose – tačiau dabartinis CWOWI aukojančiųjų skaičius per metus nesiekia 500. Ypatingai dėkojame šiems žmonėms! Laiminame !

Džonas ir Barbara.

2019 m. balandžio 28 d., sekmadienis

Aš negaliu to patobulinti 3d.

John Fenn. Weekly Thoughts. I can‘t Improve on This #3 2019/04/26
.
Sveiki,

Šiandien: Ne žydų(pagonių) tikinčiųjų praktika - grįžimas prie žydiškų tikėjimo šaknų- kaip toli galima eiti?

Kodėl studijuojame žydiškas tikėjimo šaknis?

Paulius 1Kor10:1-11 pasakė korintiečiams, kad dalykai, kurie  atsitiko Izraeliui, buvo mums pavyzdys.

Rom3:1-2 Paulius klausia, koks privalumas būti žydu? Jis atsako, kad privalumas toks, kad jiems buvo patikėti „žodžiai“(Žodis). Taigi yra privalumas studijuoti žydiškas šaknis ir pavyzdžius iš jų gyvenimo(ST), blogus ir gerus iš Izraelio istorijos.


Bet tai tik iki tam tikro lygio
Paulius klausia Gal3:2-3 ar jie ...“gavo Šventą Dvasią skelbdami tikėjimą Kristumi, ar vykdydami Mozės įstatymą? Ar Dievas daro stebuklus tarp jų  Šventąja Dvasią, ar jums paklūstant įstatymo nuostatoms ir taisyklėms?( todėl) pradėję Dievo Dvasia, kaip jūs galvojate subręsti vykdydami Mozės įstatymo nuorodas ir taisykles?...“

Pauliaus teiginys čia nubrėžia mums  liniją.  Jei jūs galvojate, kad galite subręsti Kristuje  paklusdami Mozės įstatymams, jūs klystate. Tėvas mums padeda subręsti Šventąja Dvasia.

Dievo Dvasia ir žinios apie mūsų tikėjimą Kristumi „paruošia sceną“ veikti Dievui mūsų tarpe ir  daryti stebuklus tarp mūsų. Jis nėra prieš žydiškų šaknų studijavimą, jis prieš žmones, kurie sako, kad jūs turite, ar jums reikia, ar tai būtų jums gerai, ar galvoja, kad tai padės jums subręsti jei laikysitės Mozės įsakymų.

Ar jūs daugiau išmoksi? Taip. Ar daugiau subręsite? Ne. Branda ateina per charakterį ir Dvasios vaisių, kuris subręsta vaikščiojant su Kristumi. (2Pt1:5-8 ir Gal5:22-23)

Mozės įstatymas nėra jums
" suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams...“ Tim1:9,

Įstatymas nėra skirtas teisiesiems, bet parodo žmogaus nuodėmingumą. Jei tu turi Kristų savyje, įstatymas – ne tau.


Tai kam Mozės įstatymas?
Rom3:19 sako, kad įstatymas duotas, kad “visas pasaulis  būtų rastas kaltas prieš Dievą”. Kitais žodžiais, iki Mozės įstatymo žmogus nežinojo, kad buvo nusidėjėlis. Tas įstatymas apibūdino žmogui, kas yra nuodėmė. Jis parodė mums Dievo šventumą ir mūsų nuodėmingumą.

Paulius sako 1Kor 15:56b“ nuodėmės jėga yra įstatymas“. Tai reiškia, kad paklusimas Mozės įstatymui veda į didesnį nuodėmingumą. Jėzaus brolis Jokūbas pasakė Jk2:10: „Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų.“
Kitais žodžiais, nuodėmė yra nuodėme. Jei gyveni pagal Mozės įstatymą, bet neįvykdai bent vieno iš jo punktų, tampi kaltas prieš jį visą, nes nuodėmė yra nuodėme - būti kaltam pagal  vieną punktą, reiškia  būti kaltam prieš visus.

Jei užaugai griežtoje aplinkoje su savo taisyklėmis ir nuostatomis, tu žinai, kad tai tiesa. Jei būdamas vaikas susitvarkei savo kambarį ir išnešei šiukšles, bet  neatlikai kažko kieme - tavo griežtas tėvas disciplinuoja tave neatsižvelgdamas į tą gera, ką esi padaręs. Toks Mozės įstatymas.

Taigi, kodėl dabar, turėdami Kristų, krikščionys turi manyti, kad subręs jei vėl grįš prie Mozės įstatymo vykdymo?

Stabtelėkim ir pasvarstykime šį teiginį Gal3:21:“ Jei Dievas būtų galėjęs duoti tik vieną taisyklę, vieną formulę, vieną dalyką, kurį reikia daryti, kad turėtume amžiną gyvenimą, Jis būtų tai padaręs.“

„...24 Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu (į Kristų) išteisinti.
25 Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo(įstatymo) globoje.
26 Juk jūs (dabar)visi esate Dievo(Tėvo) sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi. „ eil. 24-26


Pažink savo širdį
Pagalvok apie savo šeimą, kai augai, jei tai buvo laimingas laikas, arba galbūt žinai šeimą, kuri atrodė buvo tobula, arba  tobula TV šeima sėdinti aplink pietų stalą, ir besišnekučiuojanti apie savo dieną...įsivaizduok tai.

Tie vaikai yra šeimos dalis. Mama ir tėtis nori žinoti, kas nutiko mokykloje, taip pat aplink broliai ir sesės besidalinantys įspūdžiais iš savo dienos. Triukšminga, aidi pokalbiai, vaikai pertraukinėja vienas kitą, gal būt vienas iš jų  nori kažką papasakoti tėvams, o kitas sarkastiškai pasišaipo...Mama ir tėtis savo viduje džiaugiasi kiekviena minute, sumišimas, triukšmas, padūkęs laikas.

Taip ir mums su Dievu Tėvu. Mes esame Jo vaikai- Jis džiaugiasi gyvenimo procesu, kuriame mes dalyvaujame. Jis nori žinoti kiekvieną mūsų dienos detalę. Jis visiškai įsitraukęs į tai, kaip anksčiau aprašyti mama ir tėtis, Jis iš tiesų gyvena mumyse. Taigi, tai reiškia, mes nusinešame Jį visur- į kiekvieną vietą, į viską, ką mes darome, į viską , ką mes kalbame - Jis visiškai mumyse, ir mes-Jame.

Jokia taisyklė negali pagerinti tai, joks burnos išpažinimas, joks pasninkas, ar geri darbai. Poilsis. Jėzus  yra mūsų Sabato poilsis 24/7-įeik į  Jo poilsį, tu turi ramybę su Dievu ir Dievas turi ramybę su tavimi, Kristus mumyse yra akivaizdus to  įrodymas, šlovės viltis.

Jei nori studijuok  žydiškas šaknis tikėjime, nes jų gyvenimai buvo pavyzdžiai mums, kaip sakė Paulius. Dalyvauk šventėse, studijuok kultūrą ir įstatymą jei nori, žydams buvo patikėtas Dievo žodis. Tai didelė vertybė.

Bet tu turi Kristų savyje. Neleisk , kad kas nors tau sakytų, kad dabar tau reikia paklusti Mozei, nes tu jau turi Kristų. Studijuok, auk, bet nepakliūk po ST Įstatymų jungu. Kaip Paulius apibūdina savo mokymą Gal6:15-16: „ Nes Kristuje nėra nei žydo nei graiko“, svarbu tik naujas kūrinys Kristuje. Tiems kurie gyvena pagal šią taisyklę ir tikrajam Dievo Izraeliui tebūna jiems ramybė.

Kitą savaitę-nauja tema. Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus: at cwowi@aol.com

2019 m. balandžio 23 d., antradienis

Aš negaliu to patobulinti ! 2d.


John Fenn . Weekly Thoughts.  I can't improve on this . #2 ,  2019/04/19

Sveiki,

Mes visi sutinkame su teiginiu, kad Kristus mumyse, bet vis tiek spėliojame: ”Ar galiu patobulinti tai, ką turiu Jame?”

Šiandien-  Mesijinis judėjimas: kaip toli galime eiti studijuodami hebraiškas šaknis, kad nepakliūtume į klaidą?


Buvo toks vyras, visuose dalykuose doras, mėgstamas, niekada nevedęs, turintis savo verslą, solidų charakterį ir labai mylintis Viešpatį. Jis norėjo sužinoti daugiau apie hebraišką Jėzų, todėl nuėjo į vietinę mesijinę kongregaciją.

Po pirmų 2 vizitų lyderiai paskyrė jam pasimatymą jo namuose, ir po to dar daug daug tokių aplankymų, dažnai net po 3-5 vakarus kiekvieną savaitę, jie jį mokė. Jie aiškino jam, kad jo tikėjime kažko trūksta, kad jis nepaklusnus Viešpačiui, nes nevykdo Mozės įstatymo, ir dėl to jis ėmė bijoti Dievo.

Jie mokė tą vyrą ignoruoti laišką Galatams, 1Jn laišką ir dar daugiau. Pradžioje jis kartais paskambindavo ir/arba parašydavo man el.laišką, kad sužinotų mano nuomonę apie tai, ką jie mokė, bet jie buvo šalia, o aš- kitoje  valstijoje...ir jis pasidavė, nes jie buvo nepailstantys.

Todėl jis paliko savo namų surinkimą, kurį lankė ir jo šeima, netgi pasirinko nuraukti visus kontaktus su savo ,šeima. Jis pasinėrė į visus tuos dalykus, kurių mokė ir liepė daryti jo mesijinės kongregacijos lyderiai. Šiandien jis atstatė savo bendravimą su šeima, bet nevisiškai, tik su tais, kurie lanko jo sinagogą.
Nuo tada jis nesusirašinėjo su manimi, net kai aš lankiau šeimą , kuri gyvena šalia jo. Man buvo liūdna, kad praradau draugą, bet tai buvo ne  mano, bet jo pasirinkimas. Pagal tai, ką girdėjau, jis intelektualiai passotintas, bet dvasiškai tuščias, ir trokštantis daugiau.


Aš galėčiau jums papasakoti dešimtis istorijų apie vyrus ir moteris, kurie savaitėmis ir mėnesiais palaipsniui ėjo tuo pačiu taku, kaip ir mano draugas, pasinerdami į mesijinį judėjimą ir palikdami visa kita.  Daugelis, žinoma, išlaikė balansą. Bet kaip gi nuoširdus ir geras troškimas sužinoti daugiau apie hebraiškas šaknis tampa nesveika priklausomybe? (Mano serijos šį mėnesį :“ Dvasinė priklausomybė 2 aprašo detaliai kelią į šią dvasinę priklausomybę)

Paulius rašė Rom10:2-4:
„2 Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.
3 Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.
4 Nes įstatymo pabaiga – Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.“

Pažiūrėkime kaip vyksta progresiją, kai asmuo pasuka šiuo keliu. Pirmas dalykas, kurį Paulius pamini yra tai, kad jie turi uolumo Dievui. Graikiškas žodis „zelon“ gali reikšti uolumą, pavydą, netgi pašėlimą. Šio žodžio šaknis  „zeo“ reiškia „burbuliuoti arba virti“. Tai reiškia būti pasišventusiu kam nors, ir turėti stiprias emocijas trokštamo objekto atžvilgiu.


Tie žmonės yra uolūs- verdantys savo troškime Dievo ir visų Dievo dalykų. Bet jis sako, kad šis uolumas neteisingas. Jis ne pagal apreikštas žinias.“

Žodis, kurį jis vartoja „nėra“(angl.) tai paprasta žodis „kat“ yra negatyvus, reiškiantis „prieš“- šiuo atveju nukreiptas „prieš pažinimą“. Jų uolumas yra toks didelis, kad jie ignoruoja tai, kas yra apreikšta, dėl sudėtingesnio „aukštesnio“ pažinimo- arba mažų mažiausiai jų uolumas sako jiems, kad yra aukštesnis pažinimas.

Dėl jų neteisingai nukreipto uolumo, ignoruojant tai, ką jie jau turi, Pats Kristus juose, Paulius sako, kad jie bando nustatyti savo teisumą. Jų mesijinis požiūris tampa struktūra, kurios dėka jie artėja prie Dievo, arba mato Jį per tą struktūrą; nepriima Kristaus, kuris mirė už juos, kad jie būtų teisūs prieš Dievą, o Kristus jau yra  juose.

Tai lyg  prieš kelis metus vykę „atviro dangaus“ judėjimo susirinkimai. Daugelis gerai žinomų krikščionių ėjo į konferencijas kurios skelbė, kad jie patirs „atvirą“ dangų“, savo noru ignoruodami tai, kad Kristus jau yra juose ir mes galime drąsiai ateiti prie malonės sosto. Jie buvo uolūs, bet ne pagal apreikštą pažinimą.

Priežastis, kad daugelis ignoruoja, tai, ką jie anksčiau žinojo esant teisinga, dėl „keisto“ judėjimo, todėl, kad jie nori greitų atsakymų į savo problemoms ir situacijoms. Kristus esantis juose būtų vedęs  susitvarkyti su savo problemomis  ir augti kaip asmeniui Jame- bet tai sunkus darbas.  Nemalonus darbas. Daug lengviau su jų uolumu bėgti į „atviro dangaus“  tarnavimą, kuris atrodo toks dvasingas, ir tikėtis, kad ten patirs greitą  problemos sprendimą. Bet tai nevyksta tokiu būdu.

Žmonės bėgioja prie formulių ir ritualų, nes nepakankamai gerai pažįsta Viešpatį. Mums pasakyta, kad krikščionių tikėjimas, tai - vaikščioti krikščioniškame charakteryje 2Pt1:5-8, ir  Dvasios/dvasios vaisiuje Gal5:22-23, kuris įgalina mus gyventi dievotą gyvenimą. Mes galime tai daryti, nes Kristus yra mumyse. Kristus mumyse yra viskas!

Nieko blogo studijuoti apie mūsų žydišką Jėzų, Biblijos kultūrą, šventes ir pasninkus- bet jeigu asmuo savo uolume palieka Kristaus paprastumą ir atranda žinias ritualuose ir amžinuose įstatymuose, kuriuos Jėzus išpildė, jie pakliūva į klaidą. Paulius tai koregavo Gal3, ir mes tai panagrinėsime kitą savaitę.

Kitą savaitę-apie tai, kaip Paulius mokė juos neprarasti pusiausvyros  Jėzaus žydiškumo pažinime.

John Fenn


www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com


2019 m. balandžio 13 d., šeštadienis

Aš negaliu to patobulinti! 1d.



John Fenn, "Weekly Thoughts" I Can't Improve on This! #1 2019/04/12

Sveiki,

Aš laimėjau Barbaros širdį pirmo pasimatymo metu. Ji sakė, kad taip buvo ir iš jos pusės. Jai buvo 15, o man buvo 16, ir aš turėjau  1965. Jai tai patiko, aš buvau aukštas, turėjau savo automobilį, žaidžiau krepšinį- nebūtinai tokia seka. Aš atidarydavau jai duris, kaip buvau išmokytas ir tebedarau tai ir šiandien, ir įsižiūriu į ją, ji man ir baugi ir žavinga (vis dar ir dabar).

Aš visą vasarą kaupiau drąsą , kad pakviesčiau ją į pasimatymą, ir pagaliau tai pavyko, ir ji sutiko! Mes nuėjome į kiną, nusipirkome popkornų ir gazuoto gėrimo. Tačiau važiuojant namo ėmiau labai nervintis, nes dėl pralaidžios sistemos ant karšto variklio ėmė lašėti benzinas.


Vakaras buvo be vėjo, kiekvieną kartą stabtelėjus prie šviesaforo pakildavo mėlynas dūmelis ir smirdėjo degančia alyva. Po to jis nuvingiuodavo per atidarytą langą. .. Ach ir kodėl tie žmonės vis važinėja per raudoną šviesą, kai reikia važiuoti per žalia...  Aš nenorėjau parvežti savo pasimatymo draugės kvepiančios  sudegusia alyva!
Netgi su visais tais sustojimais, atrodė, kad vakaras baigiasi per greitai. Kai pakelėje mes pamatėme spurgų parduotuvę, paklausiau ar ji norėtų spurgos- ji sutiko, ir man palengvėjo. Mes ilgai sėdėjome valgydami spurgas ir gerdami pieną ir kalbėdamiesi, pažindami vienas kitą, ir po kurio laiko, mes vėl išvažiavome ir atsidūrėme prie jos durų.

Ji išlipo , aš palydėjau ją prie durų. Aš esu 6‘6 (1.98), o ji 5‘3 ¾ (1.6m), tos ¾(1.9cm) jai laba svarbios - juokinga. Ji atsistojo ant viršutinio laiptelio, aš atsistojau laipteliu žemiau, ir mes švelniai pasibučiavome palinkėdami vienas kitam labos nakties. Ji sakė, kad nuskrido namo ir iš karto žinojo, kad ištekės už manęs. Man buvo aišku,  kad nebus kitos. Tarpas. Paragrafas. vėl ir vėl.


Kai tu jau turi Jo širdį...
Kai aš jau turėjau jos širdį, man nereikė daryti „šou“, kad ją vėl ir vėl laimėčiau, kaip povui su išskleista uodega, kai jis bando laimėti patelę. Tai būtų buvo beprasmiška: aš jau turėjau ją, o ji turėjo mane. Žinoma, mes darėm vienas kitam įvairius dalykus iš meilės ir gerumo, mes gerbėme ir vertinome vienas kitą, dabar stabiliai, šį rudenį jau 45 metai(susituokę 41). Bet man nereikia nieko daryti, kad laimėčiau jos širdį, tai padariau jau labai seniai, reikėjo tik išlaikyti tai ir pasitikėti ir suprasti, kad tai šventas pasitikėjimas. Viskas, ką mes darome dabar vienas kitam plaukia iš to: mes nebandome laimėti vienas kito vėl ir vėl- mes turime vienas kito širdį.


Dažniausiai mūsų ankstyvų pasimatymų mes tik kalbėdavomės, aš atvedžiau ją pas Viešpatį. Mes kalbėdavomės apie jos ir mano šeimų gyvenimą.  Prieš tai, kaip ji atgimė, jai reikėjo įveikti visų tų neteisybių pasekmes, kurias ji patyrė savo šeimoje, ir iš to kylančius klausimus- jai tai buvo procesas.


Tai, ką aš papasakojau yra kaip mūsų vaikščiojimas su Viešpačiu. Jis turi mūsų širdis, mes turime Jo širdį, nes mes turime Kristų mumyse. Likęs procesas - „Jo priėmimo į savo gyvenimą“, visko apmąstymas, suderinimas gyvenimo su mūsų tikėjimu, ir to įgyvendinimas. Mes jau turime Jo širdį, taigi bet kas, ką darome tai tik atsakymas į tai, nesistengiant kažko padaryti, kad tai įvyktų. Tai jau įvyko.
Paulius klausia Rom8:32: “ Tas, Kuris nepagailėjo Savo Sūnaus, bet atidavė Jį mums, kaip gi Jis nedovanotų mums kartu su Juo visų dalykų?“


Jis nori pasakyti, kad Tėvas pasiųsdamas Savo Sūnų,  padarė absoliutų maksimumą to, ką galėjo padaryti. Jei Jis duotų mums galaktiką, tai nieko nereikštų palyginus su Sūnumi. Jei jis duotų mums visą 1000 planetų auksą, tai neprilygtų Sūnaus atidavimui. Mes turime Jo širdį, mums nereikia šokinėti aplink kaip povui bandant Jį vėl laimėti, ar laimėti Jo dėmesį- jokios religinės formulės ar sukimosi ratu negali kažką pridėti prie to, kad Kristus mumyse, tai pabaiga visokių pastangų iš mūsų pusės laimėti Jį vėl ir vėl, kad padarytum Jam įspūdį, ir gautum daugiau iš Jo.

Jo Sūnus buvo Jam- viskas,- tai Jis paaukojo dėl mūsų, tai reiškia, kad Jis davė mums Jį ir dalykus susijusius su Juo.

Net negalime palyginti...
Bažnyčios kultūra visa apie „kažko darymą dėl Viešpaties“. Ritualams reikia pastato ir programų, ir tada viskas vyksta, bet ta struktūra natūraliai sukuria formulių kultūrą bandant paliesti Dievą, nes pastorius/kunigas stovi prieš kongregaciją kaip tarpininkas tarp jos ir Dievo. Todėl bažnyčia tampa vieta, kur susitinkame su ja, užuot susitikę su Dievu.
Pamąstyk apie savo gyvenimą: kiek formulių matei ar dalyvavai jose paremtų Naujuoju Testamento tiesomis, kad jūs turite Kristų savyje?
Jėzus pasakė Petrui, kad jis turi nukryžiuoti tokias savo mintis, kad nereikia Jėzui eiti ant kryžiaus- štai taip mes nukryžiuojame savo kūną, mes pakeičiame savo mintis ir motyvus, tai, ko mes norime tuo, ko Jis nori.
Visas likęs NT yra apie Šventos Dvasios vaisių plaukiantį iš mūsų Gal5:22-23 ir charakterį:  2Pt1:5-8:meilė, džiaugsmas, taika, švelnumas, gerumas, ištikimybė, romumas, dorumas, susivaldymas, pastovumas, dievotumas, besąlygiška meilė. Vaikščiojimas meilėje, darymas gero ir gyvenimas sąžiningai ir teisingai.

Nėra jokių formulių NT, tik mokymai ir paraginimai vaikščioti naujame žmoguje, gyventi naują gyvenimą Kristuje.

Paulius Rom 10:6-10 teigia, kad tikėjimas nebando eiti į dangų, nei leistis į bedugnę, kad pakviestų Jėzų iš ten, tikėjimas yra jau mūsų širdyse. Kristus-mumyse, šlovės viltis. Tai baikite tuos žaidimus!

Jūs turite visa, ko jums reikia savo dvasioje. Reikia išminties? Jūs turite Kristaus protą. Reikia  jėgos? Jūs galite viską per Kristų, kuris jus stiprina. Reikia kažko šiame gyvenime? Visi dalykai, ko reikia gyvenimu ir pamaldumui yra paruošti per Jėzaus Kristaus pažinimą. Kristus jumyse, taigi jūs turite visko pakankamai kad pragyventumėte dieną, šią savaitę, mėnesį, metus , visą gyvenimą.
Kitą savaitė: ką Paulius rašė apie religinę sistemą: Mesijinis judėjimas. Iki tada, laiminu,
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus:  cwowi@aol.com

2019 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Kodėl malonė triumfuoja prieš teismą 2d


John Fenn „Weekly Thoughts“ Why mercy triumhs over judgement 2019/04/05

Sveiki,
Praeitą savaitę aš klausiau, kaip Dovydas galėjo pažeisti Mozės įstatymą patalpindamas Sandoros Skrynią atviroje palapinėje, šokdamas prieš ją, garbindamas ir nekrito negyvas nuo Viešpaties rankos.

Mums pasakyta apie Dovydą Sam13:14, kad Dievas rado žmogų „pagal Savo širdį“, kad paskirtų karaliumi. Nors šitas vyras, Dovydas, turėjo charakterio trūkumų, kai buvo pateptas.

Su trūkumais kaip ir mes ...
Sakykime, kad jis paėmė kito vyro žmoną, po to nužudė jos vyrą, ir tada paslėpė abu nusikaltimus. Jis buvo toks baisus tėvas, kad jo sūnus ėmė vadovauti jo karalystei, ištrėmė jį ir netgi norėjo nužudyti, ir čia dar ne visi trūkumai.

Bet širdyje šis vyras buvo pagal Dievo širdį. Jo psalmės, kurias jis išplatino viešam naudojimui buvo skaidrios ir sąžiningos, ir leidžia naujai pažvelgti  į jo emocijas ir širdį. Tai teikia mums viltį, nes ir mes pilni trūkumų, klaidų, teisimo, neteisingų sprendimų ir blogų emocijų dėl sprendimų, kuriuos padarėme savo šeimose, bet mes mylime Dievą ir laikome save žmonėmis pagal Dievo širdį. ( Ps51, parašyta, kai Dievas konfrontavo jį dėl svetimavimo su Baršeba).

 Jo išoriniai veiksmai ir sprendimai ne visada atspindėjo tai, kad  savo širdyje jis buvo vyras pagal Dievo širdį.


Jėzus mums sako kodėl
Kita Dovydo nuodėmė buvo valgymas „padėtinės duonos“, kuri buvo padėta už pirmos uždangos kartu su menora ir smilkalų altoriumi. Tai aprašyta 1Sam21:1-6, ir paminėta Jėzaus Mt12:1-8:

„1 Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.
2 Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: „Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per Sabatą draudžiama“.
3 Jis jiems atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?
4 Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.
5 Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per Sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta?
6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!
7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.
8 Žmogaus Sūnus yra ir Sabato Viešpats“.( Oz 6:6)

  
Štai dėl ko mes galime turėti viltį dėl mylimųjų, kurie nevaikščioja su Dievu, bet pasilieka su Juo savo širdyje.

Jis valgė pašventintą duoną, nors tai buvo prieš įstatymą, įnešė Sandoros skrynią į Jeruzalę, pastatė ją paprastoje palapinėje ir šoko, garbino prieš ją, o tai taip pat buvo prieš Mozės įstatymą.  Bet jis nebuvo ištiktas mirties. Jis net klestėjo. Jis parašė mažiausiai pusę psalmių, kurias mes šiandien turime Biblijoje. Bet jis gyveno su Baršeba ir pagimdė Saliamoną. Bet vis tiek jis lieka visos karalių eilės galva, taip pat ir „Dovydo Sūnaus‘, Jėzaus, Mesijo. Taigi baisiai netobulas, todėl jam reikėjo malonės, kad šlovė atitektų Dievui, o ne jam ir jo sugebėjimui šventėti. Dievas pagerbė jo širdį labiau nei jo veiksmus. Ar gi jis nedaro to dažnai ir mūsų gyvenime?

Tai rodo, kad Viešpats mato mūsų širdį, padeda mums tvarkytis su savo trūkumais, ir veikia savo malone, kad prasiskintų kelią mūsų ir tų, kuriuos mylime, gyvenime.

Malonė triumfuoja (džiaugiasi) virš teismo- Oz6:6, Jok2:13

Mozės įstatymas leido vargšams vaikščioti laukuose ir valgyti sunokusius grūdus/vynuoges ir visa, ką jie ten rasdavo. Jiems nebuvo leidžiama neštis krepšio, kad neįsidėtų ten papildomai grūdų/vynuogių, bet imtų tik tai, ką jie galėdavo suvalgyti.(Pak Įst23:24-25)

Taigi tai, ką darė mokiniai buvo legalu pagal Mozės Įstatymą, bet problema, kurią turėjo fariziejai, buvo tai, kad jie negalėjo to daryti šeštadienį. Mozės Įstatymas nedraudė valgyti tokiu būdu šeštadienį, bet fariziejai sukūrė savo įstatymą sakydami, kad tai daryti yra nelegalu. Tai problema, kurią  Jėzus visada turėjo su religiniais lyderiais. Tai niekada nebuvo dėl Dievo Žodžio, bet dėl jų taisyklių, kurias jie pridėdavo ir iškeldavo aukščiau Dievo įstatymo.

Jėzus konfrontuodamas fariziejus, priminė jiems Dovydą, kuris valgė šventą duoną ir Dievas jo nenubaudė- klausdamas fariziejų, kodėl taip įvyko.  Jis priminė faktą, kad kai žmonės aukoja per Sabatą šventykloje, tai daro šventikai, ir Dievas jų nenuteisia už tai.

Po to jis pasakė:“: „jei jūs suprastumėte šią eilutę: aš noriu pasigalėjimo, ne aukos, jūs nebūtumėte pasmerkę nekalto. Nes aš Mesijas, aš esu net Sabato Viešpats.“


Ateikite drąsiai , kad gautumėte malonę ir pasigailėjimą, kai reikia pagalbos
Dovydas ir jo vyrai bėgo gelbėdami gyvybes nuo karaliaus Sauliaus ir buvo labai alkani tuomet, kai jie valgė tą pašventintą duoną, todėl Viešpats išliejo jiems Savo malonę.  Dovydas uoliai tyrai garbino, kai jis nešė Sandoros skrynią, todėl jam buvo parodytas gailestingumas.

Kai jūs taip žemai krentate dėl savo trūkumų, prisiminkite, kad Viešpats jau investavo į jus ateinantiems amžiams, kai Tėvas toliau rodys Savo malonės turtus jums. Mes turime trūkumų, bet Jis gali dirbti Savo malone per juos, ir dėka jų.

Dovydas buvo vyras pagal Dievo širdį. Šis teiginys nereiškia, kad jis neturėjo problemų, nes mes žinome, kad jis turėjo. Bet savo širdyje, jis mylėjo Dievą, norėjo geriausio savo šeimai, netgi kai jis ir kai kurie iš jo šeimos padarė baisius sprendimus-  Viešpaties malonė buvo ant jo ir jų.

Už visas mūsų klaidas kaltę ir pasmerkimą mes laikome prieš save ir niekada neužmirštame to savo širdyje, bet vis tiek  esame žmonės pagal Dievo širdį- štai taip Jis mato. Pagal tai Izraelio Dievas pasirinko labiausiai netobulą žmogų būti Izraelio karaliumi, ir lyderiu karalių eilėje, kuri atvedė iki Jėzaus. Dėkokite Jam už Jo gailestingumą ir malonę ir matykite, kaip Jis darbuojasi jūsų širdyje ir šeimoje.

Kitą savaitę- nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

2019 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Kaip Dovydas vaikščiojo NT Malonėje 1d.

 John Fenn "Weekly thoughts" How David Walked in NT Grace #1 2019/03/29
Sveiki,

Aš žinau, kad tai ilga žinia, bet kalbėjau su keletu šią savaitę, kurie gauna mano „Savaitės Mintis“, ir jie nežinojo, kad mes rugpjūčio 15-18 turėsime konferenciją Čikagos vakaruose, o spalio 11-13 Manchester New Hampshire, nes jie tiesiog praleido skelbimų dalį tekste.
Į abi konferencijas vyksta registracija, bet dar vis yra ir laiko ir vietos, jei tik jūs domitės ir norite daugiau išmokti.

Ar jūs žinote, kad karalius Dovydas pažeidė visą skyrių Mozės įstatyme mažiausiai du kartus, vaikščiodamas Naujojo Testamento malonėje, ko niekas kitas Senojo Testamento metu nedarė? Kodėl Dievas tai leido, ir ką mums tai reiškia?

Mes pažiūrėsime visus pavyzdžius, kodėl Dovydui buvo leista sulaužyti įstatymą ir likti gyvam, ir tada suprasime Tėvo širdį, ir kaip mes galime vaikščioti malonėje, kuri galbūt  mus ir išlaikė  iki šios dienos.


Jis turėjo mirti
Kai Dovydas tapo karaliumi, jis norėjo atstatyti Dievo garbinimą, taip, kaip buvo nurodyta Mozės įstatymuose. Šiuos nurodymus Mozė gavo iš Dievo. Pagal juos turėjo būti aukojimo altorius skirtas gyvulių aukojimui Viešpačiui, kuris simbolizavo kryžių. Ten buvo didelė praustuvė vandens, kur kunigai galėjo nusiplauti praeitį, kas simbolizavo, to, kas sena nuplovimą Žodžio asmens ir atgimimo iš naujo patyrimą.

(Nepriimkite tai pagal auditorinio surinkimo pavyzdį, kad asmuo turi atgimti iš naujo ir pasinerti į rašytinį Žodį, šis pavyzdys apima ir kryžių, ir kad žmogus nuplaunamas būtent Žodžio Asmens. Tiek daug krikščionių pažįsta rašytinį žodį, bet nepažįsta Asmens, kuris yra gyvasis Žodis, ir iš kurio kyla rašytinis žodis. Rašytinis Žodis yra antrinis, plaukia iš mūsų vaikščiojimo su Tikruoju Žodžiu. Tai reiškia,- kai reikia maldos ar atsakymo, visų pirma reikia eiti pas Gyvojo Žodžio Asmenį, o  ne rašytinį žodį.
Aukojimo altorius ir apsiplovimo indas( praustuvė) buvo tabernakulio/ šventyklos priekyje, visiems žmonėms gerai matomas, atstovaujantis naują gimimą. Kiti garbinimo dalykai buvo paslėpti nuo žvilgsnio, taip kaip ir nenutrūkstantis Dievo darbas mūsų širdyse. Jie buvo paslėpti nuo žvilgsnio už dviejų  uždangų.


Pirma uždanga
Už pirmos uždangos buvo aliejaus lempa su daugybe lempų(menorų) pripildytų aliejumi. Lempa yra Šventosios Dvasios įvaizdis ir dovanos, kurios apšviečia vidinę erdvę, po to- duonos stalas, kuris simbolizuoja nenutrūkstamą augimą ir tikinčio žmogaus priklausomybę nuo Asmens, Kuris yra Dievo Žodis( ne rašytinis Žodis, bet Žodžio Asmuo).

Nes žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu(rema- žodžiu skirtu būtent mums). Jis išeina iš Dievo burnos, tai rodo, kad Jis nėra spausdintas, tai Asmuo, kurio mes visų pirma siekiame. Trečias skyrius buvo smilkymo stalas, apie kurį Apr5:8 mums pasakyta,  tai yra šventųjų maldos. Tie 3 dalykai yra palapinėje/šventykloje, paslėpti nuo akių; Šventoji Dvasia ir Jos įgalinimas, priklausomybė nuo  Gyvosios Duonos Asmens/Žodžio ir maldų Tėvui.

Bet yra dar viena uždanga, giliau viduje, kuri atskiria šventą vietą nuo likusios šventyklos dalies. „Šventų švenčiausioje“ stovėjo auksu padengta su vienas prieš kitą stovinčiais garbinime cherubinais Sandoros skrynia. Dovydas pažinojo Dievą kaip tą, Kuris gyvena tarp cherubinų. (2Sam6:2, 1Kron13:6, taip pat 1Sam4:4). Būtent tenai pasireikšdavo Jo šventumas, ir tenai Jis bendravo su mūsų vidiniu žmogumi.

Kunigas tik kartą metuose Atpirkimo Dieną eidavo už uždangos prie Sandoros skrynios (Heb9:25).

Visi tie dalykai yra Mozės įstatyme ir buvo numatyta mirties bausmė visiems, kurie elgsis priešingai, nei nurodyta. To pavyzdys gali būti įvykis, kai Dovydas gabeno Sandoros Arką ir ne pagal nurodymus vežė ją jaučiais užuot nešęs ją ant kunigų pečių, ant karčių su žiedais jų galuose. Vyras vardu Uzas ištiesė ranką palaikyti arką, kad j nenukristų ir staiga krito negyvas (1Kron13:1-10)

Dovydas išmoko šią pamoką, išstudijavo situaciją. Kron15:2&13 sakoma, kad tik Levitų kunigai gali nešti arką nurodytu būdu.

Bet po to Dovydas padarė kažką verta mirties, bet nemirė, kad papasakotų  mums istoriją.

1Kron16:1 ir 2 Sam6:17 pasakoja, kad Dovydas ištiesė palapinę, pastatė tenai Sandoros skrynią, šoko prieš ją, ir aukojo daugybę aukų Viešpačiui. 2Sam 6 pateikia mums daugiau detalių apie tą dieną, pasakoja mums, kad nešdami Skrynią, jie eidavo 6 žingsnius ir aukodavo, šoko, šaukė, po to vėl- 6 žingsnius, ir vėl tai kartojo. Po to jie pastatė Skrynią palapinėje
Ir vėl šoko!

2Kron6:4 sako mums, kad kai Dovydas tai  pabaigė, jis paskyrė levitus prižiūrėti Arkai, jų tarpe buvo Asafas, garbinimo lyderis, parašęs mums 12 Psalmių( Ps50, ir 73-83).

Bet kodėl Dovydui buvo leista- praleisti aukojimo altorių, praustuvę, uždangas, menorą, duonos stalą, smilkalų stalą ir garbinti prieš Sandoros skrynią? Kodėl? Kodėl jis nemirė?
O apie tai, mano draugai, kitą savaitę. Duodu galimybę jums šiek tiek pagalvoti...iki tada, laiminu
John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man: at cwowi@aol.com