Abba“ nereiškia „tėtis“

John Fenn "Savaitės Mintys" 2018 lapkričio 24d.

Sveiki,

Neseniai aš kalbėjau apie tai savaitiniame "Facebook" / "YouTube" vaizdo įrašų mokyme, bet dauguma tų, kurie gauna mano „Savaitės Mintis“ nežiūri tų vaizdo įrašų, todėl šis straipsnis skirtas jiems, taip pat  pateiksiu daugiau detalių nei 9 min. vaizdo įraše.

Prieš daug metų aš tarnavau viename mieste „salės“ tipo surinkime. Kai

pastorius ir aš kalbėjome, jis vis kreipdavosi į Tėvą  „tėčiu“: „ Mes pamatysime, ką tėtis galvoj apie tai“, ir „Tėtis mums toks maloningas“ ir t.t.

Turiu būti sąžiningas- nesijaučiau savo viduje gerai, iš tiesų  Šventoji Dvasia mano dvasioje buvo siaubingai nuliūdinta, ir aš nežinojau kodėl. Galų gale visi moko, kad „abba“ hebraiškai reiškia „tėtis“, tai kodėl gi nesikreipti į Dievą Tėvą „tėti“; juk Jėzus taip darė, argi ne?

Aš ėmiau tyrinėti ir mąstyti, kodėl Dvasia ir mano dvasia nuliūdo, kai tas pastorius ir metų metais kiti, kalbėdami apie dangišką Tėvą naudodavo žodį „tėvelis, tėtis“.

Angliškai žodį „tėtis, tėvelis“ sako maži vaikai, kurie  neturi intelektualinio suvokimo, ką reiškia būti tėvu. Mano tėtis viską gali. Mano tėtis pats stipriausias pasaulyje. Mano tėtis -tobulas. Tik aš ir mano tėtis.

Tai tipiški šio žodžio panaudojimai anglų kalboje. Jis naudojamas mažų vaikų, kurie neturi supratimo, ką reiškia būti tėvu. Tėtis jiems dalinai didvyris, dalinai tobulybė, dalinai žaidimų draugas, dalinai absoliutus autoritetas, bet visada tas, dėl kurio, jo akyse tu jautiesi vieninteliu visame pasaulyje. Tėtis.

Tačiau žodis tėvas turi savyje intelektualinį suvokimą, to, kas yra vyras, tėvas. Tėvas yra vyras. Tėvas sunkiai dirba, kad šeima turėtų stogą virš galvos ir maisto ant stalo. Tėvas yra absoliutus autoritetas. Tėvas yra kažkas, ko tu nenori supykinti. Tėvas neša pasaulio svorį ant savo pečių. Žodis tėvas savyje turi supratimą, ką reiškia būti vyru ir aprūpintoju turinčiu esminę atsakomybe.

Atėjo toks laikas mano paauglystės metais, kai aš ėmiau skirti, ką reiškia tėtis, ir ką reiškia tėvas, ir aš ėmiau tai tinkamai naudoti. “Žinoma, tėti“ reiškė, kad aš pašokdavau išnešti šiukšlių, kai jis paprašydavo tai padaryti. „Taip, Tėve“ reiškė, kai jis liepdavo man ištuštinti šiukšliadėžę, arba disciplinavo mane, tai tik pora pavyzdžių.

Atsakymas yra „ne“, Jis nevadino Savo Tėvo „ tėčiu“.

Mokydamas Jėzus niekada nesikeipdavo į Savo Tėvą „ abba Tėve“. Jis neliepė mums melstis „Mūsų Abba Tėve, Kuris esi danguje...“ Jis niekada nesakė, kad Abba Tėvas nori, kad mes neštume daug vaisių, tik kad Tėvas nori, kad neštume daug vaisiaus.

Nei viena iš Pauliaus maldų neprasideda „Abba Tėve.“ Ef1:17,3:14-20, skaitome: Jėzaus Kristaus Tėvas. Ne Jėzaus Kristaus Abba Tėvas. Kalbėdamas apie išgelbėjimą, kurį mums suteikė Tėvas, Paulius niekada nesako „Abba Tėvas“, kuris išgelbėjo mus. Netgi Jonas 3:16 sako:“ Nes Abba Tėvas taip pamilo pasaulį, kad Jis atidavė Savo vienatinį Sūnų...“

Jei „abba“ reiškia „tėtis“, kodėl taip nesakyti maldoje? Ir kodėl mokant apie išgelbėjimą nenaudoti Abba Tėvas?

Žodis „abba“ Naujajame Testamente panaudotas 3 kartus: Mr14:36. Rom8:15. Gal4:6.

Tai aramėjiškas žodis, ne graikiškas, ir ne hebraiškas. Visais kartais jis naudojamas kartu su graikišku pater (Tėvas).

„... kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje, ir kad mes įgytume įsūnystę. 6 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Abba, Tėve!“ 7 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus...Gal 4:5-7

„ Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Abba, Tėve!“Rom8:15

„ ir Jis pasakė:“ 36 Jis sakė: „Abba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu“ Mr14:36,  Jėzus meldėsi Getsemanės sode prieš Jo (savanorišką) areštą.

Štai tokie yra šitie  3 „Abba Tėve“ panaudojimai Naujajame Testamente. Atkreipkite dėmesį, kad po  „abba“ visada seka „ tėve“, reiškiantis „Tėvą“. Tai padeda sukurti kontekstą ir nustatyti „abba“ apibrėžimą. Abba niekada neina vienas, bet visada su žodžiu Tėvas.

Taigi mums reikia pažiūrėti į šį žodį istoriškai, kaip jis buvo naudojamas Žydų kultūroje, ir patalpinti jį kontekste visų 3 anksčiau minėtų atvejų, kad teisingai suvoktume jo reikšmę.

Talmude žodis „abba“ buvo naudojamas kalbant apie garbingus rabinus, kurie turėjo valdžią ir pagarbą. Žemesnio rango ar išaukštinimo rabinai niekada nesikreipdavo į vyreniuosius „tėti“, bet abba buvo naudojamas su žodžiu „tėvas“ kaip pamaloninimo terminas. Jame buvo intelektualinio supratimo elementas, kuris pasako, kodėl žodis „tėvas“ buvo naudojamas su juo.

Žydų visuomenėje suaugę vaikai vadino savo tėvą „abba tėve“, su pamaloninimo reikšme. Ne tik esmine  žodžio „tėvas“ reikšme, kuri apibūdina tai, kas yra tas žmogus tavo gyvenime, bet „abba“ tėve reikšmė-jis yra jų tėvas, jų brangus tėvas.

Artimiausias „abba“ vertimas mūsų supratimui yra „brangiausias“ arba „didžiai vertinamas“.(Mano brangiausias, Mano vertingiausias).

Atkreipkite dėmesį, kad abu kartus Paulius naudoja šiuos terminus, kaip kontrastą, būti po Mozės įstatymu arba būti Dievo vaiku. Abu kartus jis sako, kad mes esame įsūnyti, TODĖL mes, arba mūsų dvasinis žmogus, šaukia „abba tėve“.

„kadangi mes gavome įsūnystės dvasią...mūsų dvasia šaukia „(Mano) brangiausias Tėve!”, (Mano didžiai vertinamas Tėve!“

“jūs buvote įsūnyti, todėl mes (džiaugsmingai) šaukiame“ be galo vertinamas ir brangiausias Tėve!”

Jėzus Sode: ”(Mano) Brangiausias Tėve. (Mano) Be galo vertinamas Tėve, visi dalykai tau galimi. Paimk iš manęs šią taurę. Bet tebūna ne mano, bet Tavo valia.”

Pabandykime šauktis Jo tokiu būdu: „Mano brangiausias, Mano be galo vertinamas Tėve! Stebėkite, kaip tai  atsilieps jūsų dvasioje, ar jausite, kad dvasioje-viskas gerai...jei seksite tuo, kaip ir aš, dabar jau 44+ metai vaikščiojantis su Tėvu, jūsų pasaulis pasikeis...

Jis nėra tėtis, Jis yra jūsų ir mano, mūsų brangiausias Tėvas, mūsų be galo vertinamas Tėvas...abba apima savyje ir vaikišką tikėjimą ir intelektualų suvokimą to, kas Jis yra, ir kas esame mes...

Kitą savaitę-nauja tema. Būkite palaiminti,

John Fenn

Jis pasako apie užbaigtą regėjimą nuo pat pradžių 5d.

John Fenn "Savaitės mintys" 2018 lapkričio 16d.

Sveiki,

Aš porą kartų aplankiau Romos katakombas, praleidau valandas mąstydamas apie tai, kaip gyveno žmonės, prie kurių kaulų aš dabar vaikščiojau kaip turistas. Kiekvieną kartą būdavau giliai sujaudintas. Romėnų katakombos - tai keletas kanalų ir laidojimo lentynų, iškastų  minkštoje vulkaninėje uoloje giliai po žeme (apie 20-60 pėdų arba 6-20 metrų).

312 krikščionybė buvo legalizuota, o 380 tapo valstybine religija. Po 250 trukusio persekiojimo Romos imperijoje išliko 40 katakombų, kurios primena apie milijonus tikinčiųjų. Jos padengia iš viso apie 600 akrų(2.4 kvadratinių km) po Roma, vien tik San Callisto katakombose yra palaidota virš 500, 000 mūsų ankstyvųjų brolių ir sesių Viešpatyje. St..Domitilla yra apie 150,000, ir tai tik 2 iš 40.

Dailės kūriniai tuose požeminėse galerijose tiesiog nuostabūs, ne tik palaidotų žmonių gyvenimo vaizdai, Biblijos istorijos, bet pagrindinė tema: mirtis neturi jėgos, o dangus egzistuoja realiai.

Kažko trūksta tame mene

Mane palietė ir pasiliko atmintyje tai, kad tenai nebuvo pavaizduota nukryžiavimo scenos. Ten yra scenos iš Biblijos, tokios kaip Nojus arkoje,  3 vaikai ugnyje, bet nėra kryžių. Viskas, būtent viskas kalba apie prisikėlimą. Jų evangelija buvo ne apie kryžių, bet apie prisikėlimą.

Tai, ką jie išreiškė savo mene sutinka su NT tekstais: Kristus jumyse! Prisikėlęs Kristus, Jo prisikėlimo jėga gyvena jumyse!

Ar jūs suvokiate…

...“kryžius“ paminėtas tik 12 kartų laiškuose, ir tai tik 6 laiškuose: 1Kor, Gal, Kol, Ef, Fil, Kol, Heb. Štai taip! Žodis „nukryžiuotas“ yra paminėtas tik 12 kartų 5 laiškuose.

Palyginimui, esu anksčiau  minėjęs, ir nusiunčiau el. laiško  priede, tiems, kas prašė ( nusiūsiu ir jums, jei parašysite man cwowi@aol.com) yra mažiausiai 108 kartus paminėta „mes Jame“ arba „Jis mumyse“; Kristus mumyse, arba mes Jame.

Jei studijuosite Pauliaus laiškus, jūs rasite nuorodas apie kryžių tik pamokyti mus, kad per kryžių Tėvas mums suteikė išgelbėjimą, bet tai nereiškia, kad mes turime į tai susitelkti. Jis visada pradeda tuo ir kreipia mūsų žvilgsnius į prisikėlimą ir Kristų mumyse. “ Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja. 2Kor 5:17

Šioje eilutėje nėra nieko apie „kryžių“- susitelkiama į Kristaus prisikėlimo jėgą, į naują kūrinį mumyse.

Geras pavyzdys Ef1:3-14, kuriame pasakyta, kad Tėvas palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais danguje(3eil.), ir Tėvas įsūnijo mus per Jėzų(eil.5), ir Tėvas mums suteikė atleidimą per Savo Sūnaus kraują(eil. 7)

Paulius pristato Jėzų kaip priemonę, per kurią Tėvas įvykdė išgelbėjimą, ir tada jis rašo apie tai, ką reiškia būti karališkoje šeimoje. Be abejo, Jėzus yra vertas garbinimo, ir  pagarbos dėl Savo vaidmens, bet Tėvas panaudojo Savo Sūnų kad būtų įvykdyta Jo valia- didis komandinis darbas, bet kryžius tik priemonė, kuria jie suteikė mums išgelbėjimą, ir tai, ką mes turime dabar Jame.

Ef2:7 Paulius sako, kad mes išgelbėti šiame amžiuje „ kad ateinančiais amžiais Jis (Tėvas) parodytų mums savo gerumo turtus Jėzuje Kristuje.“

Pauliaus mąstymas nėra sutelktas kryžiaus link, tik mokyti mus, kad kryžius, -tai priemonė suteikti mums išgelbėjimą- ir po to jis rašo apie Kristų mumyse.

Turėkite galvoje...

Kai įžengiate į krikščionišką knygyną, palyginkite kiek jame kryžių, o kiek tuščių kapų. Išskyrus prisikėlimo Dieną, šios scenos nėra įprastos. Kiek iš mūsų buvo išauklėti denominacijose, kuriose vykdavo kunigų procesijos, kurių metu kiekvieno tarnavimo pradžioje yra nešamas kryžius ? O kas jeigu kunigas neštų paveikslą su tuščiu kapu? Kiek iš mūsų, kurie dabar tai skaito  turi kryžius, kurie kabo ant sienos, ar stovi lentynoje? O kiek mūsų turi vaizdus su tuščiu kapu? Ar jūsų mąstymas sutelktas į kryžių, ar kaip Pauliaus ir ankstyvųjų krikščionių- į prisikėlimą?

Jums tai gali pasirodyti ciniška, bet pasvarstykite...

Istoriškai kalbant, Naujasis Testamentas nesusitelkia į kryžių, bet į prisikėlimą, į Kristų mumyse, ir dangaus realumą. Katakombų piešiniai ir ankstyvojo surinkimo tėvų raštai nuolatos sutelkia dėmesį į prisikėlimą.

Visa tai pasikeitė, kai krikščionybė buvo legalizuota 312 ir tapo valstybine religija 380, kai daugelis pagoniškų šventyklų buvo paimtos ir naudojamos tos valstybinės religijos atstovų. Kaip mums papasakojo turizmo gidas, pagonių šventyklos labai tiko sutalpinti minioms, tų, kurie atėjo iš namų, nes ten buvo suolai, platforma, sakykla- ir taip gimė surinkimas  kuris renkasi salėje.

Atleiskite man, dėl šios apžvalgos, jei jus tai žeidžia, bet iš to, ką studijavau ir supratau, mačiau, kad buvo nuolat primenamas kryžius, ir kad mes praeityje buvome nusidėjėliai, ir tai dalinai , tam, kad kaimenė ateitų į salę, kad būtų galima juos laikyti silpnus jų tikėjime ir visada žiūrinčius į praeitį. Kaip žmogus gali  žiūrėti pirmyn į prisikėlimo jėgą, jeigu jam nuolatos primenama, koks jis buvo anksčiau.

Kai studijuojate ankstyvuosius namų ir šeimos pagrindu veikusius surinkimus, pastebite, kad ankstyvieji krikščionys buvo susitelkę į Kristų juose ir prisikėlimo jėgą, kad gyventų šventą ir tikslingą gyvenimą.

,užuot nuolatos prisimintų,  kokie jie buvo iki Kristaus, ir tai stulbinantis skirtumas.

Galutinis pabaigtas regėjimas

Visi pažadai, kuriuos mes esame gavę mūsų gyvenimui, ar mūsų mylimiesiems šiame gyvenime, yra tame didesniame pabaigtame regėjime. Tai kaip rusiškos viena į kitą įdėtos matrioškos, kur didesnė talpina mažesnę, o ta- dar mažesnę ir t.t. taip ir mūsų pažadai, kuriuos gavome mūsų gyvenimui. Jie įdėti į didesnį-būtent Kristus mumyse, dangus mūsų laukia. Baigiamoji scena Apreiškimo knygoje yra tai, kad miestas, kurį mes vadiname dangumi ateina į žemę.

Paulius du kartus rašė filipiečiams, kad jie yra dangaus piliečiai (3:17,20), o kolosiečiams jis sako : “1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.

Nes jūs jau esate mirę, ir jūsų gyvenimas yra paslėptas Kristuje su Dievu Tėvu.“ (3:1-4)

Sužinokite, ką jūs turite Kristuje- ar galite įsivaizduoti, ką mes turime savyje!? Tas, kuris kalbėjo Mozei iš degančio krūmo, gyvena jumyse!(Iš3:14. Jn8:58). Būkime dėkingi už kryžių visomis jėgomis, kryžius sumokėjo mums už gyvenimą Kristuje, naujai sukurtame dvasiniame žmoguje, kuris yra sukurtas Dievo Dvasios, kad mes galėtume gyventi kartu su Tėvu ir Sūnumi- taigi susitelkime į vaikščiojimą su Tėvu, mūsų galutinį siekį!

Kitą savaitę nauja tema, iki tada, visus laiminu.

John Fenn

Jis pasako apie užbaigtą regėjimą nuo pat pradžių 4d.

John Fenn "Savaitės Mintys" 2018 lapkričio 9d.

Sveiki,

Prieš mums pradedant CWOWI ir  dar būnant auditorinio tipo surinkime, Barbara matė regėjimą apie mūsų ateitį. Mes galvojome, kad jį supratome, bet iš tiesų neturėjome jokio supratimo apie tai. Tai raktas šios dienos temai- mes galvojame, kad supratome, bet tai, kas buvo perduota, skyrėsi nuo to, kas iš tiesų įvyko.

Regėjimas

Ji stovėjo mūsų namo  paradinių durų tarpduryje, žiūrėdama į išorę ir sveikindama begalinę eilę žmonių, kurie ateidavo į mūsų namus, jiems buvo patarnaujama, jie buvo išgydomi, fiziškai ar emociškai, jie atgaudavo dvasinę pusiausvyrą ir sveikatą, kai kurie atgimdavo iš naujo, bet visi buvo visiškai atstatyti.

Po kurio laiko  ji pamatė žmones išeinančius iš namo ir jau galinčius gyventi pilnavertį ir subalansuotą gyvenimą. Kiekvieną kartą, kai asmuo paliesdavo kojomis žemę, tai sukeldavo lyg nuvilnijančias tolyn bangeles, kaip akmenukas mestas į ramų tvenkinį, tai reiškė, kad jie paliesdavo kitų žmonių  gyvenimus. Tai tesėsi ir tesėsi tol, kol Barbara negalėjo matyti nieko kito tik žmones išeinančius iš namų ir sukeliančius  tas nuvilnijančias bangeles, kurios paliesdavo kitus.

Tuo metu mes buvome auditoriniame surinkime, taigi mes supratome tai tiesiogine prasme, manėme,  kad tai reiškia tūkstančius žmonių, kurie ateis į mūsų namus. Mes priėmėme tą regėjimą ir tučtuojau ėmėme įsivaizduoti save kaip tarnavimo vadovus, darbo ūkį, mokymo centrą, ir kaimynystėje išsidėsčiusią tikinčiųjų bendruomenę. Tai turėjo būti maža krikščioniška bendruomenė tarp kaimynų, kuri galėtų išsilaikyti, jei visuomenė patirtų žlugimą.

Nieko nevyko, kol Viešpats nepasirodė man 2 kartus 2001 ir nepasakė: „Aš noriu, kad pradėtum namų surinkimą ir namų surinkimų tinklą, ir kurtum struktūrą, kuri padėtų vystytis  namų surinkimams visame pasaulyje.“ Mes tada supratome, kad tai, ką matė Barbara, buvo CWOWI , ir mes  pradėjome tai  mūsų namuose. Nors tinklas dabar yra daugelyje tautų, dvasine prasme, žmonės ateina į mūsų namus, jie atstatomi ir po to toliau gyvena savo gyvenimą.

Tiesiogine prasme regėjimas neišsipildė, bet dvasinė tiesa perteikta tame regėjime, įvyko.

Pauliaus regėjimas

Štai kaip mes patenkame į bėdą. Mes turime kažką savo širdyje iš Viešpaties ir manome, kad tai įvyks tiesiogine prasme, ir tiesiog dabar, ir tai turi įvykti tiksliai taip kaip žodis/regėjimas/našta iš Viešpaties buvo gautas. Kaip matėme mūsų gyvenimo pavyzdyje, ne visada taip įvyksta.

Apd16:6-10 Paulius su savo komanda keliavo į Rytus ir Vakarus dabar tai būtų šiuolaikinė Turkija. Kartais jie stengėsi pasukti į kairę ar į rytus link jūros kranto, bet Viešpats, kaip sako tekstas, neleido jiems to padaryti.

Kai Viešpats jiems uždraudė pasukti į pietus, Paulius ėjo toliau į vakarus , kol priėjo pakrantės miestą Troas: jis perėjo kraštą, prieš jį buvo tik vandenynas. Tada jis pamatė regėjime makedonietį už jūros, kuris šaukė: “ateik ir padėk mums.“ Šis regėjimas buvo patvirtinimas, kad reikia eiti į vakarus, į Europą.

Štai ką noriu tuo pasakyti:

Paulius niekada nesutiko to vyro, kurį matė regėjime. Apd16:11mums sako, kad vietoj to, jis rado verslininkę Lidiją, ir ji priėmė pirmą namų surinkimą Filipuose. Vėliau jai ir aplink ją esantiems žmonėms parašytas Pauliaus laiškas yra pats šilčiausias ir atviriausias  iš visų. Aišku, kad  Pauliaus širdyje jie turėjo ypatingą vietą. Taip pat parašyta, kad jie  nuolatos aukojo  jo tarnavimui.

Prieš eilę metų mes su Barbara vadovavome grupei, kuri keliavo Pauliaus kelionių maršrutu, ir aplankėme Filipus ir jos namą, kuris, kai krikščionybė buvo legalizuota, tapo koplyčia. Nedaug kas išliko, tik apatinės sienos ir nuostabi grindų mozaika.  Tačiau nėra užrašų apie tai, kad Paulius kada nors sutiko vyrą matytą regėjime, kuris prašė jo ateiti į Makedoniją ir padėti.

Mums ima kilti klausimai:  „kodėl regėjimas neįvyko, o gal kažkur mes su juo prasilenkėme. Kartais kaip ir regėjimas apie tuos žmonės prie mūsų durų ir mūsų namuose, arba apie žmogų iš Makedonijos, regėjimas, sapnas, pažadas yra dvasiniai. Tai išsipildo kitu pavidalu, ne taip kaip galvojome. Tas žodis jums išreiškia dvasią to, ką Viešpats turėjo galvoje, bet ne detales. Tai nėra brėžinys, tai impresionistinis paveikslas už kurio stovi dvasia. Jis nubrėžia kontūrus, bet jūs ir aš tapome paveikslą.

Pavyzdžiai

Žmogus sako, jis pašauktas į pastoriaus tarnavimą, bet jis dirba karjeros darbą, ir galvoja, kad prasilenkė su Dievu. Tai įvyko todėl, kad jis manė, kad jo pašaukimas -tarnauti sakykloje. Bet NT tiesa, tokia, kad Kristus yra mumyse, ir pastoriaus dovana nieko bendro neturi  su tuo, kaip jis užsidirba pragyvenimui. Jis nesuvokė, kad dirbdamas savo darbą jis tarnauja Kristui, nes  Kristus yra jame.

Taigi jo elgesys, jo patarimai   bendradarbiams, taika ir ramybė tame skyriuje, kuriam jis vadovauja, tai jo, kaip pastoriaus tarnavimas. Tie, kurie dirba jam jaučiasi saugiai, ramiai, mylimi, laisvė ir taika ofise, - tai pastoriaus patepimas.

Aš mačiau vaikų, kurie buvo pastoriais kitiems vaikams, švelniai besirūpinantys savo draugais. Pramonėje dirba direktoriai, kurių ofisas yra kaip asmeninio konsultavimo ofisas, direktorius myli žmones savo įmonėje labiau nei savo darbą, duoda jiems gyvenimo patarimus, taip lygiai kaip ir instruktažą darbo klausimais.

Pora, kuri nori pasiekti kitas poras padėdama joms biudžeto, šeimos gyvenimo verslo planavimo klausimais. Parduotuvės savininkas, kuris ieško galimybių, kaip teikti produktus nepasiturintiems, arba sukurti darbo vietų tiems, kuriems reikia papildomai pinigų.  Visi šitie dalykai ir dar daugiau panašių tai dvasinė dovana vadinama „pastorius“ arba pažodžiui, „tas, kuris gano avis“. Avių ganymas nėra sakykla, dauguma pastorių  yra vyrai ir moterys, paaugliai ir vaikai dirbantys įvairiose srityse. Kristus yra mumyse, kur mes bebūtume, todėl darbo pavadinimas mažai ką Jam reiškia.

Aš galiu įsivaizduoti...

NT tiesa tokia- buvau alkanas ir jūs mane pamaitinote. Ištroškęs ir jūs man davėte atsigerti. Keleivis ir jūs mane priėmėte. Nuogas ir jūs aprengėte mane. Ligonis ar kalėjime ir jūs mane aplankėte. Tai- NT tiesa. TAI yra tarnavimas. Čia nėra sakyklos. Pagrinde yra meilė, rūpinimasis tais aplink mus,- TAI tarnavimas. Tai plaukia iš individo širdies, į jo namus, ir po to  į išorę kitiems.

Aš gali įsivaizduoti moterį, kuri atvyksta į dangų ilgo gyvenimo pabaigoje, ir jaučiasi siaubingai, kad niekada neįėjo į tarnavimą, kurį Viešpats jai davė, jausdama taip lyg būtų tai praradusi. Ji jautė, kad buvo pašaukta į tarnavimą dar vaikystėje, po to ji įsimylėjo, ištekėjo, sukūrė šeimą, ir kai jai sukako 70 ji spėliojo, ką Dievas apie ją galvoja, nes ji niekada „nebuvo tarnavime“.

Jis parodė jai, kaip ji nuo vaikystė padėdavo kitiems, buvo pirma, kuri užkabindavo naują mokinį klasėje, savanoriavo paauglystėje sriubos virtuvėje, paaukojo karjerą tam, kad liktų namuose ir išaugintų vaikus, daugybę kartų teikė maistą tiems, kuriems jo trūko, rašė padrąsinimo raštelius...ir Viešpats padės jai suvokti, kad tai buvo JIS, kuris rūpinosi tais žmonėmis, mylėjo žmones, rūpinosi jais per ją kaip pastorius... ji buvo tarnavime visą laiką, ji tiesiog paprastai pritaikydavo idėjas, tai, kas buvo Jo širdyje, nors gyveno manydama, kad  prasilenkė su Juo.

Kai aš pastoriavau mažame surinkime, Barbara buvo pirmas asmuo, kuris patyrė panieką ir pajuoką iš kai kurių, kai pasakė, kad ji nedainuoja, negroja klavišiniais, kad ji nėra mokytoja, kad jos tarnavimas yra už scenos, padėti man, kad aš galėčiau  vadovauti surinkimui ir pastoriauti.

Ji jautėsi siaubingai ir ją graužė sąžinė, kad ji nepatenkino kai kurių moterų lūkesčių surinkime. Viešpats ją įtikino, kad mes esame viena kaip vyras ir žmona, ir kad jos tarnavimas visų pirma man ir vaikams, o po to kitiems, tiek kiek ji galės. Tie žodžiai iš Viešpaties, saugumas ir ramybė širdyje,  padėjo jai tuo metu nuraminti savo mintis. Tikiuosi, kad tai padės ir jums.

Daugiau- kitą savaitę...iki tada, laiminu,

John Fenn

Jis pasako apie užbaigtą regėjimą nuo pat pradžių, 3d.

John Fenn , "Savaitės Mintys" 2018 lapkričio 3d.

Sveiki,

Praeitą savaitę dalinausi apie mūsų sūnų (turintį negalią) Krisą ir jo didį, bet vaikišką tikėjimą. Mano širdyje ramu, žinant, kad Viešpats jam kalbėjo ir sakė, jog Jis „vaikščios po kalnus“ su juo. Ramybė, gyvenanti mūsų širdyse, leidžia Barbarai ir man ištverti rūpinantis Kriso gyvenimu kaip mūsų namuose, taip ir grupės namuose. Savo pirmuosius 24 metus jis gyveno su mumis, tačiau kai jo broliai užaugo, išvyko mokytis ir vedė, mes su  Barbara, suvokėme, kad negalime vieni juo pasirūpinti. Taip mes priėmėme mūsų gyvenime patį sunkiausią sprendimą – apgyvendinti jį grupės namuose ir patiems apsigyventi arčiau jo, kad galėtume dalyvauti jo gyvenime. Šį gruodžio mėnesį jam sueis 39, nors protiškai jis maždaug  4 metų, tačiau jo suvokimo galimybės yra didesnės, nei tokio amžiaus vaiko.

 Jeigu jums ilgą laiką teko rūpintis kitu žmogumi, tada jūs suprasite kaip mes jaučiamės. Mes turime  palaimintus ir laisvus penktadienius, kai mes su Krisu važinėjamės po miestą: aš jį pasiimu iš grupės namų apie 8 valandą ryto, nuprausiu ir nuskutu, tada išvažiuojame, vykstame dažniausiai į Sonic‘ą – vietinį greito maisto restoraną. Kai įvairuojame į ‚savo‘ vietą Nr.21 ir paspaudžiame mygtuką, vadybininkė Melisa pasveikina mygtuko paspaudimu ištardama: „Sveiki, Džonai ir Krisai“, o mes visada jai gražiai atsakome... štai taip prasideda diena, ir mus pažįsta visas miestas.

Apie 4 po pietų, grįžtame namo, kur laukia Barbara, paruošusi vakarienę... Šeštadienio rytą aš maudau Krisą, tada jis žiūri televizorių, kol aš rengiu gausius pusryčius; jam patinka tėčio paruošti „kiaušiniai su sūriu“, kas yra ne kas kita, kaip kepti kiaušiniai su sūriu, tačiau grupės namuose paprastai jis valgo dribsnius, todėl- tai savaitės puota. Dažniausiai šeštadienį jis žiūri savo mėgstamus filmus ir laidas – tai vienintelis savaitės laikas, kai jis gali nuspręsti, kur važiuoti, ką valgyti, ką žiūrėti per televizorių -  gyvenimo namų programa reiškia, kad kiti nusprendžia visus šiuos dalykus.

Mums linksma kartu, jis mus prajuokina – ir yra naudojamas Viešpaties. Dalinausi, kaip vieną rytą viduje jaučiausi apgailėtinai ir tyliai mąsčiau, klausdamas Tėvą, kaip man pasirūpinti Krisu 2 dienas per savaitę, atlikti visus reikiamus darbus dėl CWOWI, keliauti, rūpintis namais ir panašiai, dažniausiai gailint savęs. Aš užbaigiau savo skundą Tėvui viduje klausdamas: „Ką, gal aš koks nešulinis gyvulys?“ Tuo metu buvau atsiklaupęs priešais Krisą  moviau jam kojines, staiga jis palietė mano galvą ir pasakė: „Tu esi geras arkliukas.“ Žinią supratau, Tėve: "Pakeisk savo nuostatą ir nuotaiką, ir liaukis savęs gailėtis. Cha.

Žmonės žino ir mato, –tai  Džonas ir Krisas tvarko reikalus mieste

Tačiau, ko žmonės nemato, tai- susirinkimai grupės namuose. El.laiškai ir skambučiai socialiniams darbuotojams. Praeitą savaitę kalbėjomės apie jo maisto davinį, kadangi jie stebi jo svorį. Dar prieš savaitę derinau kasmetinį vizitą pas akių gydytoją. Dar prieš savaitę vežiau jį į ligoninę tyrimams. Šią savaitę jie nori, kad jį nuvežčiau pas sedacijos dantų gydytoją, kad būtų atlikta burnos higiena su narkoze, kadangi paskutinį kartą tai buvo atlikta prieš 2 metus (jis turi būti užmigdytas, kadangi jam nepatinka dantų gydymas), tačiau tai kainuoja 1500$, kuriuos reikia sutaupyti ir suplanuoti, ir taip toliau... nuolatinė globa.

 Žmonės nemato kitos dėl smegenų pažeidimo atsirandančios pusės, ar tas pažeidimas būtų prigimtinis ar dėl karo, automobilio avarijos ar pargriuvus, žmonės su pažeistais smegenimis nemėgsta staigių pokyčių. Stiprus triukšmas, tvarkaraščio ar krypties pasikeitimai dažnai būna lydimi staigių ir agresyvių reakcijų – šauksmų, daužymo, svaidymo ką tuo metu turi rankoje, ar kas papuola po ranka, kandžiojimosi, ekstremalaus elgesio. Kai tik įtampa nuslūgsta, jie tampa nuolankiais, atsiprašinėjančiais, sugrįžta jų normali mylinti asmenybė. Toks yra Krisas. Toks gyvenimas su Krisu. Nebesuskaičiuoju, kiek kartų man buvo suduota, įgnybta, trenkta, įdrėksta, kiek kartų jis man į kūną suleisdavo savo nagus, kai jis gnybdavo iš visų jėgų, buvau jo apšauktas ir užpultas, kai paprasčiausiai judėdamas eilėje netikėtai apsisukdavau arba pakeisdavau kryptį – toks elgesys kyla dėl smegenų sužeidimo.

Kodėl tuo dalinuosi?

Kadangi Krisas (ir mes) turime pažadą, jog vieną dieną Viešpats vaikščios po kalnus su Krisu, tačiau kol kas mes turime su juo tvarkytis, ir tai truks iki mūsų arba jo gyvenimo pabaigos, arba kol tas išgydymas įvyks. Viešpats tai žino. Viešpats matė tai, prieš suteikdamas Savo pažadą. Kol kas mūsų gyvenimas su juo yra nuolatinė našta ir džiaugsmas.

Netgi jam būnant grupės namuose, mes spėliojame: Ką dabar veikia Krisas? Ar jam nešalta? Gal jam reikia į tualetą? Gal jis alkanas, kaip jis elgiasi, ką jie pasakys, kaip jis praleido savaitę, kai atvažiuosiu jo pasiimti Penktadienį? Nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje bebūčiau, Krisas visada visada yra su manimi. Iš esmės,- tai jis keturmetis, paliktas rūpintis kitiems, kurie niekada negalės taip gerai juo pasirūpinti, kaip Barbara ir aš. (Kaip jau sakiau, jam jau beveik 39 metai).

Tačiau Viešpats tai žino. Tėvas tai žino. Viešpats Krisui davė užbaigtą regėjimą, subrandintą ir pilną pažadą: „Aš vaikščiosiu su tavimi po kalnus“. Tačiau dabar iki to laiko yra daug sunkumų, baimės ir emocinių trūkumų, kuriuos reikia jam ir mums pildyti. Tačiau jo teigiamas nusiteikimas yra džiaugsmas ir įkvėpimas mums. TAIP Pat ir pavyzdys mums.

2Petro 1:3-4 Petras sako taip:

„Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui... Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais...“

Ar suvokiate? Jis davė mums didžius pažadus, kad būtumėm Jo dieviškos prigimties dalininkais. Šis pareiškimas 100% prieštarauja kiekvienam Tikėjimo Žodžio, Charizmatinės, Socialinės Evangelijos, Evangelinės ar kokio kito pavadinimo tikėjimo „srovių“ teiginiams: Pažadai yra duoti, kad mes galime tapti Jo prigimties dalininkais.

Ne tam, kad į maldas būtų atsakyta. Ne tam, kad  Jis suteiktų  atsakymus į  mūsų širdies troškimus (arba geidulius). Ne tam, kad išpildytų mūsų svajones (būtų užkaišytų skyles, kai kalbame apie namus, mašiną, sutuoktinį, atostogas, banko sąskaitą, ir t.t.). Pažadai duoti tam, kad mes galėtumėm dalyvauti Jo prigimtyje. Mes matome atsakymus į maldas, į mūsų poreikius ir troškimus Jis suteikia šiuos pažadus mums, kad galėtumėm augti Jame. Teisinga yra ir viena ir kita, reikia ir vieno ir kito. Vienas dalykas – kai žemė žvelgia į dangų, kitas – kai dangus žvelgia į žemę. Iniciatyva kyla iš Jo, jis yra Dievas. Jis suteikia pažadą, kad mes taptume panašūs į Jį. Tai - svarbiausia. 

Jis duoda užbaigtą regėjimą, brandų ir su gražia pabaiga rezultatą – tačiau, kad tai gautume, reikia tapti Jo dieviškos prigimties dalininkais. Kiekvienas suteiktas pažadas reikalauja augimo, kad pamatytume išsipildymą, ir nesvarbu, kada tas išsipildymas įvyks: šiame ar kitame gyvenime.

Turėkite tokią nuostatą savo širdyje. Pakeiskite požiūrį, žiūrėkite, kaip galite augti stovėdami ant to pažado, kurį Jis davė, laukdami jo išsipildymo. Supraskite, kad kiekvienas pažadas turi sąlygą, o šioje sąlygoje visada yra charakterio pasikeitimas šventumo link.

Kitą savaitę pakalbėsime apie Jo pažadų menamus prieštaravimus, bei laiko spragas mūsų gyvenimo tiesėje... iki tada, būkite palaiminti.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man cwowi@aol.com

2018 spalio mėn. CWOWI Tarptautinio surinkimo be sienų naujienlaiškis

Sveiki

Ką tik pasibaigė mūsų konferencija, kurioje dalyvavo atstovai iš 21 valstijos, plius Kanados ir Nyderlandų. Kaip kai kas pasakė: „Susirinkome nepažindami nei vieno, tačiau iš karto tapome draugais, tarsi jau daug metų būtume pažinoję vienas kitą“. 2 laiške Korintiečiams 5:16-17 Paulius tai apibūdina: „Todėl nuo šiol nebenorime nė vieno pažinti kūno požiūriu, bet pažinti pagal jų dvasią, nes kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys...“ (laisvas vertimas).

Jo artumas mums buvo akivaizdus ir juntamas garbinime, mokymuose ir bendravime prie stalų kartu valgant šeimyniškoje, draugiškoje ir nevaržomoje atmosferoje. Galėjai jausti jo ramybę. Viena mūsų grupė po to kalbėjome, kaip išlaikyti šį intymumą kitose konferencijose. Esmė tokia: „Mes ieškome brolių ir seserų, o ne tolimų giminaičių“.

Konferencijoje mes visi atradome brolių ir seserų, tačiau šis sakinys įkūnija kiekvieno mūsų paieškas pajudėjus link santykiais grindžiamo tikėjimo už auditorinės bažnyčios ribų. Savo pobūdžiu (tai ne kritika) auditorinės bažnyčios lankytojai turi bendravimą su auditorija ir jos nuspėjamu savaitiniu formatu, bet ne su tos auditorijos žmonėmis. Todėl auditorija grindžiamas surinkimas turi parūpinti programas, skatinančias savo narius pažinti vienas kitą.

Tačiau biblijiniu požiūriu tikėjimas grindžiamas santykiais ir susirinkimai namuose yra natūrali šių santykių vystymosi pasekmė. Tada paieškos sutelkiamos tam, kad atrastume ‚brolius ir seseris, o ne tolimus pusbrolius ir pusseseres‘, su kuriais statydinsime savo santykius. Mūsų malda už kiekvieną jūsų, kad Tėvas parūpintų jums šiuos dvasinius brolius ir seseris.

Barbara ir aš ypač džiaugiamės tuo, kad susirinkusieji turėjo galimybę susitikti su Wil ir Ank iš Nyderlandų – jie yra tikri apaštalai, keliaujantys po Europą bei statydinantys tikėjimą, dirbantys kartu su mumis vystant namų bažnyčių tinklą ir yra mūsų brangūs draugai. Jie parašė atsiliepimą šiam naujienlaiškiui:

„Mums buvo didžiulis palaiminimas dalyvauti šioje konferencijoje, esame be galo dėkingi už tai! Mes pažinojome kai kuriuos jūsų per Facebook-ą ir panašiai, tačiau dabar pamatėme jus akis į akį – tai buvo nuostabu. Mes branginame visus naujus kontaktus ir norime palaikyti ryšius su jumis visais.

Jeigu norite gauti mūsų naujienlaiškį ir išgirsti, kas vyksta Europoje bei mūsų gyvenime, duokite mums žinoti, parašykite cwowi@solcon.nl. Jeigu būsite Europoje ir norėsite pamatyti mus, esate laukiami atvykti ir pasilikti su mumis keletą dienų. Mums bus malonumas priimti jus. Jūs esate laukiami!

 Dėkoju už palaikymą visais būdais, palaiminimai! Wil ir Ank Kleinmeulman“

Iš tiesų noriu paraginti jus, Europoje, aukoti jiems. Jie atvėrė savo namų duris pavieniams asmenims, šeimoms bei susirinkimams, jie keliauja aplink Europą mokydami ir teikdami dvasinį vedimą bei įžvalgas iš savo dešimtmečių patirties, niekas nemato, kiek laiko jie praleidžia teikdami pagalbą kiekvienam jos ieškančiam. Mes palaikome juos – cwowi ir Johnas su Barbara – kas mėnesį, raginame ir kitus prisidėti.

Kita kelionė: lapkričio 3-4 dienomis Bozeman, Montanoje. Vyksta John, Barbara ir Brian, tema ‚Subalansuotas Biblinis klestėjimas‘, ir tai NE apie aukojimą. Bus šlovinimas, kalbėsime apie tai, ką iš tiesų sako Biblija apie pinigus, pažvelgsime į tai visiškai kitaip, nei kada nors anksčiau. Apžvelgsime apreiškimo gavimą apie finansus, kaip Jis veda finansuose ir daugiau.

Pranašiška įžvalga

Šį mėnesį užsiminsiu apie tris dalykus. Pirma, apie mūsų maldų efektyvumą, kokia įtaką jos turi Tėvui. Tai galime matyti evangelijoje pagal Matą 24:15-20, kur Jėzus moko, apie taip vadinamą „klasikinį“ Danieliaus 9:25-27 supratimą, kuris yra tikslus, konstatuojantis, jog ‚nuodėmės žmogus‘ įeis į šventyklą Jeruzalėje įpusėjus 7 metų taikos paliauboms.

Kai tai įvyks, kiekvienam tai matančiam jis liepia bėgti iš Jeruzalės, ir 20 eilutėje priduria: „Melskitės, kad tai (bėgimas iš miesto) neįvyktų žiemą ar per Sabatą“. Aš pastebėjau nuostabų dalyką, jog net Antikristo pasirodymas šventykloje meldžiantis gali būti pakoreguotas pagal metų sezoną ir net savaitės dieną.

Taigi turiu ramybę dėl artėjančių rinkimų JAV dėl daugybės maldų šioje tautoje, jausdamas, jog neišvengiami dalykai yra arba bus uždelsti. Skaičiau ir girdėjau daugybę grasinimų, kylančių iš kairiųjų, ypač paskutines tris savaites, ir, kai paklausiau Tėvo apie juos, jis atsakė, jog nieko iš to nebus. Prieš tai Jis dažnai sakydavo, jog reikia dėl to melstis ar panašiai. Nepriklausomai nuo to, kas vyksta, Tėvas kontroliuoja viską ir yra ramybė ilsintis bei sutelkus dėmesį į Tėvo reikalus.

Būtent – sutelkus dėmesį. Nebūti blaškomiems antraščių, interneto bei kitų nuomonių (net jei tai Biblijos mokytojai), kurie nukreipia jūsų dėmesį nuo Tėvo ramybės dvasioje. Pasitraukite nuo tų, kas blaško jūsų dėmesį. TIEK daug krikščionių yra tarsi auksiniai rotveileriai, tai šunų veislė, pasižyminti tuo, kad net žiūrėdami tiesiai į jus jie gali staiga nubėgti paskui mažiausią dalyką, pasirodžiusį jų periferiniame akiratyje: voverę, automobilį gatvėje, balsą kitame kambaryje. Nebūkite kaip tie auksiniai rotveileriai – žvelkite į tai, ką Viešpats duoda jums šiandien.

Aš supratau, jog Viešpaties dėmesys yra į Jo žmones ir Jis darys tai, ką Jis nori, nepriklausomai nuo žmonių vyriausybės. Suvokime, jog esi Jėzaus karalystės pilietis, yra ramybė, ir nors esi veikiamas fizinės tautos, kurios pilietis esi, gyvenančiam tikėjimu dangaus karalystės įstatymai ir kultūra yra aukščiau žemiškos vyriausybės, jei ieškai Jo aprūpinimo. Tai ir yra, kai Jo žmonės bus tarsi ‚žemės milžinai‘, kaip kad Jis sakė mums.

Antras dalykas yra ryškėjantis pasidalijimas tarp tautų aprašytas Ezekielio 38 skyriuje, vieni palaikantys Izraelį, kiti prieš jį. Senokai spėjama, jog šių dienų Turkija (Togarmah Ez 38) susivienys prieš Izraelį su Iranu (Persija) ir Rusija (Magogu), ir ‚nuosaikios‘ Arabų tautos su kitomis vakaruose palaikys Izraelį (ar bent jau nekovos prieš jį). Šiuo metu didėjantis pasidalijimas tarp Turkijos ir Saudo Arabijos įsipaišo į šį scenarijų. Stebėkite kaip didėja šis pasidalijimas.

Trečias dalykas yra, ką pasakė man Viešpats, ne Tėvas, dėl kurio reikia budėti (ir melstis), nes artėja pasikeitimai Europos šalių vyriausybėse, kas paveiks (vėliau, ne tuoj pat) dalykus, liečiančius Jo žmones. Jis pasakė, jog kai kas gero bus Jo žmonėms Europoje. Tačiau Jis neatskleidė jokių detalių, ko reikia melsti Jo žmonėms, o aš kol kas to nepaklausiau.

Žinau, jog kai Tėvas kalba man apie pranašiškus dalykus, tai yra daugiau apie prigimtį, vyriausybes ir panašiai. Tačiau kai Viešpats stovi prieš mane ir komentuoja apie dalykus, dėl ko melstis Jo kūnui – mes esame viena su Juo, taigi Jis priima dalykus asmeniškai. Jis sako, jog artėja permainos vyriausybėse ir už tai reikia melstis. Paulius 1 laiške Timotiejui 2:2 aiškina, kaip melstis už valdžias, kad „tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą“.

Dievotumas yra gyvenimo būdas, vadinasi turime melstis, jog teisusis netaptų piktadarių auka ir gyventų dievotą bei kilnų gyvenimą. Paulius sako melstis, kad galėtume gyventi ramų, taikų gyvenimą oriai ir sąžiningai. Tokia mūsų malda už savo brolius Europoje artimiausiu metu. Jis ypač pabrėžė ateinantį pavasarį. Taigi stebėkite ir melskitės dėl rinkimų Europoje ir pasikeitimų politikoje.

Ypač dėkoju tiems, kurie paliko mus finansais ir maldomis: vienas dalykas, kurį leidžia konferencija, tai sujungti veidą su vardu elektroniniame ar paprastame laiške. Ir vis dėlto yra dar be galo daug tų, kurie nebuvo atvykę į šią konferenciją, kuriuos žinau vardu, bet nesu nė karto sutikęs ar matęsis labai seniai. Tačiau mes mylime jus ir vertiname ne mažiau. Su kiekvienu paaukojimu ar tai per PayPal ar laišku, aš stabteliu, perskaitau jūsų vardą ir meldžiuosi už jus (taip pat ir už kitus paminėtus maldos prašymus).

Tai nėra tik žodžiai, kuriais stengiuosi išreikšti, ką mums reiškia jūsų dovanos, kaip labai jos paliečia mūsų širdis. Mes žinome, kaip kad Paulius sakė Korintiečiams, jog jūs pirmiau pavedėte save ir savo aukas Viešpačiui, o tada mums. Ir kaip jis sakė 2 Korintiečiams 3:2, mes taip pat galime sakyti, kad Viešpats įrašė jus į mūsų širdis, sujungė savo Dvasia kaip tikrus brolius ir seseris.

Esu be galo dėkingas jums!

John ir Barb

Jis pasako mums apie pabaigtą regėjimą nuo pat pradžios 2d.

John Fenn 'Savaitės Mintys" spalio 26d.

Sveiki,

Mes su Barbara atėjome pas Viešpatį 1970-ųjų viduryje Charizmatinio atsinaujinimo metu, kai milijonai žmonių denominacinėse bažnyčiose taip pat atėjo pas Viešpatį. Mes buvome pakrikštyti Šventąja Dvasia, kaip ir kiti milijonai tikinčiųjų, ir pradėjome namuose maldos susirinkimus svaitės dienomis likdami ištikimi denomincinei bažnyčiai sekmadienio rytą.

Pažadai, pažadai

Tai buvo prieš tai, kaip Tikėjimo Žodžio(TŽJ) judėjimas 1980-aisiais mokė pasitikėti Dievo Žodžiu. Iki tada daugelis charizmatinių namų susirinkimų neturėjo subalansuoto mokymo- tai, kas ten vyko, atrodė kaip laukiniai vakarai. Mums reikėjo pasitikėti Šventosios Tiesos Dvasios vidiniu liudijimu, kad įvertintume viską, ką girdėjome ir matėme, ir būtent tada aš pirmą kartą išmokau pasitikėti Juo, pažinti Jo balsą ir  vidinį liudijimą.

Bet Tikėjimo Žodžio judėjimas(TŽJ) turėjo savo problemų, dėl žmogiškos prigimties, žmonės, kurie buvo ekstremalūs charizmatiniame judėjime, tapo ekstremalūs ir šiame judėjime, ir man su Barbara tai taip pat padarė poveikį.

Tie iš jūsų, kurie mus pažįstate, žinote, kad mūsų vyriausias sūnus neįgalus.

Šį gruodį jam sukaks 39, bet dėl to, kad jam gimimo metu trūko deguonies bambagyslės virkštelei užveržus kaklą, jis dabar protiškai yra 4 metų amžiaus. Jis mums džiaugsmas, bet taip pat ir sunki našta. Jo diagnozė- cerebralinis paralyžius (SP), dėl smegenų traumos gimdymo metu. Ta smegenų trauma gali būti labai švelni, bet ir labai sunki: priklauso nuo to, kiek laiko smegenys negavo deguonies. SP nėra liga, bet smegenų trauma gimdymo metu.

TŽJ įtaka charizmatiniam judėjimui ir mums 1980 buvo didesnė nei tik mokymasis pasitikėti Dievo Žodžio vientisumu. Tai suteikė pusiausvyrą  nevaržomoms 1970-ųjų keistenybėms, ir šito labai reikėjo. Bet iš to kilo taip pat  ir nesveika surinkimo (bažnyčios) kultūra.

Praradusio balansą mokymo apie išgydymus poveikį patyrėme ir mes su savo sūnumi.

Tie, kuriuos įtakojo TŽJ kultūra, klausdavo mūsų: kodėl jūsų sūnus nepagijo. Jie klausdavo, ar aš pasninkavau. Jie mums  surasdavo Rašto eilutes skelbti ir išpažinti. Kai kurie atkreipė dėmesį į tai, kad dėl smegenų traumos  mirė dalis smegenų, todėl siūlė idėjas pradedant nuo hiperbarinių kamerų iki eilučių apie orą skelbimo.

Kai kurie norėjo išvaryti demonus iš jo. Bet SP yra trauma ir čia nėra jokių demonų. (Viešpats netgi man tai pasakė aplankymo metu, ir rodė man Žodyje, kaip Jis išgydydavo traumas, ir tai buvo tik traumos. Jis parodė man, kad susižeidimai buvo pradedant žmogaus padžiūvusia ranka atveju iki raišų žmonių ir  Apd (14:8-10), nei vienas iš jų neturėjo demonų – tik sužeidimus, kuriuos reikėjo išgydyti.

Po to dar buvo tie, kurie pranašavo įvairiais būdais: “ Taip sako Viešpats:  jūs turite slaptą nuodėmę, Dievas bando palaiminti jus duodamas neįgalų sūnų, Dievas bando jus kažko pamokinti .“ Ir reikia neužmiršti tų, kurie pateikdavo net konkretų laiką: maždaug po metų  jis bus sveikas, arba “aš tiesiog jaučiu, kad tai labai arti“, arba „tiesiog jau čia pat“.  Ir dar buvo ta bendra kultūra, kurios pasėkoje žmonės žiūrėjo į mus iš aukšto sakydami: „ kažkas su jumis negerai, kad jūs nematote išsipildant Dievo pažadų savo gyvenime.“

Ką Viešpats pasakė Krisui

Nuo to vakaro, kai mes pirmą kartą  sužinojome apie Kriso smegenų traumą, kai jam buvo 6 mėnesiai, iki šios dienos, mes turime ramybę dėl jo išgydymo. Kiekvieną naktį, kai Krisas eina miegoti paskutinis dalykas, ką jam pasakau : „Jo žaizdomis“, ir jis atsako :“ aš buvau išgydytas“. Jo neįgalumas, neleidžia jam suvokti laiko ir būtojo laiko, todėl jis atsako taip, nes mes tai kartojame metų metais, bet jis vis tiek nesuvokia būtojo laiko- „kieno žaizdomis jūs BUVOTE išgydyti.“

Deja Krisas turi savo požiūrį. Kai jam buvo 22, jis atėjo šliauždamas per koridorių (jis negali vaikščioti, tai traukė save ant pilvo, kaip daro kareiviai sakydamas: “ Tėti, tėti! Ar žinai, ką man Jėzus pasakė?! Jis sakė, kad vaikščios su manimi po kalnus! Teip, štai ką Jis pasakė Valio! Argi  tai ne šaunu? Valio! Teip, štai ką Jis pasakė, Jis vaikščios su manimi po kalnus Valio!“

Nuo to momento Krisas, matydamas per televiziją bėgiojančius vaikus, sako: „ Kai aš būsiu danguje, aš bėgiosiu kaip jie. Kai būsiu danguje nereikės ratukų.“

Pratęsiant tai, ką kalbėjome praeitą savaitę, mes matome, kad Viešpats davė Krisui pažadą, užbaigtą, subrendusį regėjimą. Jėzus niekada nesakė, kad Jis vaikščios su Krisu šiame amžiuje, bet Krisas suprato, kad Jėzus kalbėjo apie dangų.

Dėl didingo žodžio pasakyto jam

Dėl nuostabaus Viešpaties pažado poveiko Krisui, jis ramybėje laukia dangaus, kad būtų išgydytas. Aš negaliu  nepaisyti jo tikėjimo, bet mums tenka eiti per daugybę sunkumų šiame gyvenime iki tos dienos, kai jis bus sveikas. Visada yra kaina, kurią reikia sumokėti, kad pamatytum, kaip išsipildo pažadas.

Aš sąžiningai nežinau, ką daryti su ta ramybe, kurią aš turiu jau daugiau 3 dešimtmečius dėl Kriso išgydymo- galbūt ta ramybė reiškia, bus taip, kaip Krisas tiki, danguje jis bus sveikas. Galbūt ta ramybė reiškia, aš matysiu tai dar iš šios dangaus pusės?

Raktas man, ir „išeitis šiandienai“ yra pasilikti ramybėje  gavus asmeninį pažadą. Tas pažadas bus pabaigtas regėjimas, užbaigtas paketas. Pasilik ramybėje ir liaukis ieškojęs- kada ir kodėl. Kai Krisui buvo 5 -eri ir aš nuolatos išpažindavau, skelbiau, citavau išgydymo eilutes labai susitelkęs kiekvieną dieną, labai emocionaliai, su užtikrintumu savo žodžiuose, norėdamas parodyti Viešpačiui, kad tai ir turiu omenyje, ką sakau, staiga Tėvas paklausė manęs. Jis įsiterpė į mano išpažinimus su klausimu, tik įsivaizduokite!

“Ant kokios eilutės tu stovi?” ( Mes vis dar buvome veikiami TŽJ, taigi aš išsirinkau eilutę ir „stovėjau” ant jos). Aš atsakiau: 1Pt2:24. Jis paklausė: “Ką ji sako?” Aš pacitavau Jam: “ tas, Kuris pats užnešė savo kūne mūsų nuodėmes ant medžio, kad mes mirę nuodėmėms gyventume teisumui: Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti.”

Jis atsakė:” Labai gerai. Ar gali tiesiog tikėti šiuo pažadu, neieškodamas pasireiškimo? ”Tai man  buvo netikėta, bet aš atsakiau po pauzės suvokęs, ką Jis man liepia daryti: ” Taip. Aš galiu.” Į tai Jis atsakė: “Labai gerai. Tada tiesiog tikėk pažadu. Ilsėkis tame pažade. Patrauk savo akis nuo pasireiškimo.”

Štai iš kur kilo mano ramybė- aš lioviausi ieškoti pasireiškimo ir nuo tos dienos 34 metai turiu ramybę. Ar aš pasninkavau dėl to išgydymo? Taip,- 15 dienų, tik vanduo, kol suvokiau, kad tai nepakeis Tėvo, ar Viešpaties proto šiuo klausimu.

Jei pažįstate mane, jūs žinote, kad Viešpats buvo maloningas ir aplankė mane daug kartų nuo to pirmo karto 1986. Kadangi Jis paprastai ateina, kai aš esu namuose, Krisas buvo gale koridoriaus ir aš TAIP norėjau, kad JIS Tiesiog nueitų ir išgydytų mano sūnų. Netgi yra buvę , kad aplankymų metu Krisas buvo šalia manęs savo ratukuose, o Viešpats stovėjo šalia manęs ranka pasiekiamu atstumu- bet to aplankymo metu Jis tik paaiškino man, kodėl taip sunku žmonėms, kurie  ilgai sirgo būti išgydytiems. Aš vis dar esu ramybėje ir nepalieku tos ramybės. Visus šituos metus aš pavydžiai saugau savo ramybę.

Meldžiuosi, kad jūs grįžtumėte prie to paskutinio dalyko, kurį Jis jums sakė apie jūsų mylimąjį, ar situaciją, ir rastumėte ramybę pažade, nukreipę savo akis nuo pasireiškimo- ir pasiliktumėte ramybėje. Kaip Krisas, mažas vaikas turi ją. Kaip aš ją turiu, taip galite ir jūs.

Daugiau- kitą kartą, laiminu.

John Fenn

Jis pasako mums apie pabaigtą regėjimą jau pradžioje 1d.

John Fenn  "Savaitės Mintys" 2018 spalio 19d.

Sveiki,

Ar jautiesi taip, lyg būtum praradęs Dievo regėjimą savo gyvenimui, o gal ieškai Jo plano? O gal spėlioji, ką paruošęs tau yra sekantis amžius ?

Iš3:7-8 kai Mozė stovi prieš Viešpatį prie degančio krūmo, ir Viešpats sako:“...
⁸ Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.“

Iš 4:30-31 skaitome: “ ³⁰ Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.
³¹ Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį. „

Bet nei vienąs iš jų neišgelbėjo Jozuė ir Kalebas, kurie pamatė, kad žemė plaukia medumi ir pienu. Ar Dievas melavo, o gal  mes galime taip Jo nesuprasti, kad niekada nepamatytume išsipildant pažadus?

Tai, ką mes čia matome, tai nesugebėjimas bendrauti, ar ne?

Atkreipkime dėmesį, kad Mozei buvo pasakyta, kad jis nuves juos į žemę

tekančią medumi ir pienu, Viešpats čia kalbėjo apie aukščiausius geriausius ir patraukliausius savo plano aspektus. Jis nepateikė detalių apie ėjimą per dykumą. Jis neminėjo to, kad jie turės nugalėti žmones, kurie tenai gyveno. Jis pateikė užbaigtą viziją, subrendusią ir užbaigtą, rezultatą- žemė tekanti medumi ir pienu. Tai vizija, kuri turėjo juos sustiprinti.

Pr12 prieš 400 metų mes matome, kaip Viešpats taip lygiai pasielgė su  Abraomu. 13eil. pasakyta:
1“ Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.

Koks didis pažadas!

Jis pateikė užbaigtą ir subrendusį regėjimą, geriausio scenarijaus pabaigą. Ir, žinoma, Abraomas pradėjo kelionę. Jei jūs pažiūrėsite žemėlapį-, tai 1000 mylių atstumas(1609 km). Ir kai jis nuvyko ten, kur Dievas norėjo, 12:7,” Viešpats pasirodė Abraomui ir pasakė:” tavo sėklai atiduosiu šią žemę.” Tu atvykai, Abraomai. Gali leisti šaknis!

Mums pasakyta, kad Abraomas tenai pastatė altorių Viešpačiui, po to apėjo naują kraštą. Kai jis tyrinėjo naują kraštą 10eil. pasakyta:“ Žemėje buvo badas, ir Abraomas nuėjo į Egiptą kad pasiliktų ten, nes badas buvo labai didelis toje žemėje.“

Badas žemėje nebūtinai ženklas, kad prasilenkei su Dievo valia. Bet tau gali tekti keisti planus, prisitaikyti prie situacijos ir sugrįžti prie regėjimo vėliau, kaip ir Abraomas, kuris po kelių metų vėl grįžo į žemę. Ar jūs pastebite dėsningumą?

Viešpats visada  mums sako  apie užbaigtą dalyką, subrendusį regėjimą, įvykdytą planą geriausią scenarijaus atvejį. Jis visada praleis detales, tai ką mums kainuos įgyvendinti tą regėjimą. Jis gali leisti jums sužinoti, kad tai bus sunku, bet retai jis atskleidžia kiekvieną detalę. Pagaliau, mes vaikščiojame tikėjimu, ne regėjimu.

Netgi apaštalas Paulius tai patyrė. Kai jis liudija prieš karalių Agripą Apd26:15-19 jis sako :“ 15 Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.

16 Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.

17 Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių(žydų) ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu,“

Viešpats kalbėjo apie didžius dalykus

Aš pasirodau tau dabar, pasirodysiu tau vėliau ir suteiksiu daugiau informacijos. Aš išgelbėsiu tave iš žmonių ir siųsiu pas pagonis. Oi, tai skamba nuostabiai. Bet paskaitykime,  ką Pauliui teko iškentėti, kol išsipildė šis regėjimas.

 2Kor11:24-27:“ tris kartus patyriau laivo sudužimą, dieną ir naktį plūduriavau vandenyne...ir jis tęsia apie išdavystes, apiplėšimus, nusilpimą, badą, pasninką, šaltį ir neturėjimą kuo šiltai apsirengti, plius emocinis krūvis rūpinantis žmonėmis.

Mes žinome Viešpats pasakė Ananijui 9:16, kad  Viešpats pasakys Pauliui, ką jam teks iškentėti, kad įvykdytų savo pašaukimą, bet jei tai dėsningumas, tai Viešpats nutylėjo daug detalių.

Ar tu galvoji, kad Petras žinojo, kai Viešpats pasakė jam, kad Jis padarys Petrą žmonių žveju, kad vieną dieną jis mirs kankinio mirtimi? Jam tai nebuvo pasakyta iki  Jn21:18-19. Tuo metu jis žinojo labai daug, nes jau buvo pakankamai giliai visuose dalykuose. Ar jis žinojo, kai jis paliko žvejybos verslą Lk5:9-11, kad jis palieka tai, kad vieną kart mirtų kankinio mirtimi? Žmonių žvejys skamba švelniai, romiai ir kilniai-tiesiog gražiai. Bet tarp kitko, tu mirsi nukryžiuotas, kai pasensi, žmones ves tave ten, kur nenorėsi eiti- ar vis dar jautiesi kaip žmonių žvejys?

Tu esi normalus

 Aš nežinau nei vieno, kuris visą savo gyvenimą tobulai elgėsi. Abraomas nusprendė „padėti“ Dievui susilaukdamas Izmaelio su Hagara,  ir žiūrėkite, kokią netvarką dėl to jis paliko pasauliui. Jis mūsų  tikėjimo, tėvas, todėl žiūrėkime jį.  Mozė niekada neišvydo pažado žemės. Jona buvo prarytas, Elijas slėpėsi oloje, Jonas Krikštytojas klausė, ar Jėzus  tikras Mesijas, o gal jiems dar reikia laukti kito, Petras 3 kartus išsižadėjo Viešpaties, ir taip toliau.

Nepamirš, kad tu jau esi amžinybėje. Mes žiūrime į dalykus, apie kuriuos mums pasakė Viešpats, bet nematome jų išsipildant, ir stebėdami kalendoriuje mūsų mirtingumą stebimės, kas blogai su mumis, arba atgailaujame dėl nuodėmių, kurios jau seniai atleistos. Mes užmirštame, kad mes jau gyvename amžinybėje, jau gyvename amžinai.

Kas neįvyko šiame gyvenime, gali įvykti sekančiame amžiuje. Faktiškai aš galvoju , kad daug dalykų, kuriuos Jis mums pasakė, įvys po eilės metų ar dešimtmečių, kai mūsų kūnai jau bus mirę. Mūsų gyvenimas, sako Jeremijas,  šiame amžiuje tarsi kvėpavimas, kurį mes galime matyti šaltą rytą. Tokia yra Viešpaties  perspektyva, taigi Jis investavo į mus ilgam periodui.

Senajame Testamente yra daug pranašysčių, kurios įvyks tik sekančiame amžiuje, taigi kodėl taip sunku tikėti tuo, ką Jis sako mums šiandien, kad tai bus įvykdyta po 50, 100 ar 200 metų? Jo Žodis negrįž tuščias, bet įvykdys tai, ką Jis pasakė. Matyk toliau nei šio kūno gyvenimo ribos, ir suvok, kad jau esi amžinybėje.

Šiame kelyje spaudimas krinta, jei jūs norite žinoti, ne ant jūsų, bet ant Jo. Jei Dievas kada nors jums kažką duoda ir jūs galvojate: “ Aš galiu tai atlikti“, tai nėra Dievas. Jei taip būtų, jūs pasiimtumėte šlovę sau ir galėtumėte stoti prieš Jį sakydami“ Žiūrėk, ką aš pats dėl Tavęs padariau! Bet taip nebus. Regėjimas, kuris yra PER didelis, PER DAUG šlovingas- Būtent toks yra Dievo regėjimas. Būtent toks, kuriam įvykti reikia stebuklo.

Stebuklo? Taip, tokio, kaip ir senam vyrui ir moteriai susilaukti kūdikio. Kaip ir mikčiojančiam vyrukui, kuriam reikia brolio, kad už jį kalbėtų ir turinčiam medinę lazdą, kuri daro stebuklus. Kaip ir apaštalui, kuriam suguldydavo ligonius, kad jo šešėlis išgydytų, arba žmogui, kurio rūbo skiautės gydydavo. Jeigu jūs tai galėtumėte patys, tai nebūtų Dievas. Jei jums reikia stebuklų, kad išsipildytų regėjimas, tai gali būti Dievas, kad šlovė būtų Jam, ne mums.

Daugiau- kitą savaitę...kaip tai veikia, sprendimai, kuriuos mes darome, ir kaip su tuo prarastu laiku?

Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com