Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. sausio 30 d., pirmadienis

Pranašiškas žodis 2012. 2 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 21 d.,

Sveiki visi,
Aš palikau jus nepabaigęs temos praeitą savaitę. Tikrai, nes išeikvojau straipsnio limitą, taigi leiskite man pratęsti ten, kur pabaigėme. Aš žiūrėjau iš praeities perspektyvos, rašiau apie Jėšua sugrįžimą, ir žiūrėjau, kas turi įvykti prieš tai, nagrinėjau kas Apreiškimo Jonui knygoje parašyta apie tai, kas laukia žemės. Tai apima Armagedono mūšį, kuriame dalyvaus rytų karaliai, prieš tai, kuomet nukris du meteoritai/ kometos ir sukels dulkių/ garų debesį, kuris uždengs 1/3 saulės/ mėnulio šviesos ir užnuodys 1/3 vandens, 1/3 augalų žus ir tai sukels pasaulio mastu ligas ir badą (Apr 8:6-13; 9:1-11).

Ar tai neįdomu, mergaitės ir berniukai? Aš plačiau nagrinėjau šituos dalykus serijoje „Nelaimės Apreiškimo knygoje”, taigi tęskime toliau, nes periodas, apie kurį kalba Apreiškimo Jonui knyga yra ateityje.

Faktiškai mažiausiai 7 metai. Kadangi mažiausiai 7 metai prieš Apreiškimo knygoje įvardintus įvykius bus trumpas karas, į kurį bus įtrauktas Izraelis, ir kuriame Izraelis ir sąjungininkai laimės. Faktiškai, Raštas sako, kad jie 7 metus bus aprūpinti degalais, nafta ir kitais resursais, kuriuos gaus kaip kompensaciją dėl karo baigties – tai bus karas, po kurio reikės 7 mėnesių palaidoti žuvusiems.

Netgi pasakyta, kad Izraelis samdys darbininkus, kurie vaikščios mūšio lauke ir pastatys vėliavas ten, kur jie ras kūno dalis; Ezekielis matė tai maždaug 586 metais prieš Kristų - mūsų dienų teismo metodus! (Ez 39:14-15).

Pamąstykite kartu su manimi apie trečiąjį pasaulinį karą
Ez 38 ir 39 apibūdina ekonominį ir karinį aljansą tarp kelių tautų, kurios vieną dieną užpuls Izraelį. Trys iš šitų tautų yra dabartinė Rusija, Turkija ir Iranas. Taigi leiskite paanalizuoti, kad mes galėtume gauti pranašišką supratimą apie šių dienų įvykius.

Jei domina, aš smulkiai nagrinėjau šitą karą cd/mp3 serijoje „Būsimas karas tarp Rusijos ir Izraelio“. Ez 38:11-12 pasakyta, kad šis ekonominis ir karinis aljansas užpuls Izraelį tikėdamiesi pasiimti grobį.

Klausimas – kokios sąlygos yra dabar, kurios tai atitinka?
Turkija bus ES atmesta ims bendradarbiauti su Rusija. Iranas, gerai skaitykime antraštes. Aljansas , kurį minėjo Ezekielis dabar egzistuoja ekonomine bei karine prasme, ir ateinančiais metais dar sustiprės.

Aš pasidalinau šiuose straipsniuose ir kai kuriose „Paskutinių laikų serijose“ apie tai, kad Viešpats aplankymų metu pasakė man „stebėti Turkiją“, kaip tų įvykių, kurie artėja indikatorių. Prieš kelis metus aš taip pat pasidalinau su jumis tuo, kad Jis man pasakė, jog Putinas sieks perrinkimo, ir tai įvyko.

Bet Ezekielis taip pat paminėjo ir kitas tautas – Libiją, Sudaną (Ezekielio dienomis pavadintą Etiopija) ir kai kurias buvusias Sovietų Sąjungos tautas aplink Turkiją ir Rytų Europoje. Žiūrėkite, kaip Rusija taps drąsesnė kurdama aljansą su Rytų Europa ir kitomis buvusiomis TSRS tautomis, statydama ten Rusijai draugiškus lyderius ir kitą politiką, kuri leis Maskvai daryti įtaką. Šita dalis dar turi pakankamai išsivystyti, kad pamatytume aljansą, kurį apibūdintas Ez 38, taigi – stebėkime.

Kokiomis sąlygomis, jie galvoja, bus saugu užpulti Izraelį?
Ezekielis sako, kad jie užpuls Izraelį, bet šiuolaikiniame pasaulyje, jei tai įvyktų dabar, juos konfrontuos JAV, Anglija ir tarptautinės pajėgos.

Taigi, kokios yra sąlygos, kurioms esant, JIE MANO, kad niekas neateis padėti Izraeliui? Kas turi įvykti jiems, kad užpuldami jie jaustųsi pakankamai saugiai? Aš galiu įžvelgti tris elementus:

1) JAV neturės jokių, arba turės labai nedideles karines pajėgas Vidurio Rytuose. 2) JAV neturės politinės valios būti įtraukta dar į vieną Vidurio Rytų karą. 3) JAV vyriausybė ir žmonės bus susitelkę į savo pačių ekonomines problemas, taigi neturės noro būti įtraukti.

Ezekielio 38:9 parašyta: „Tu ateisi kaip audra, kaip debesis uždengsi šį kraštą“, o tai duoda suprasti apie įtrauktą didelį oro pajėgų dalyvavimą tam, kad puolimą galima būtų pradėti greitai. Ezekielis aiškiai atskleidžia, kad šios didžiulės daugelio tautų karinės pajėgos yra milžiniška jėga ir jie galvoja, kad gali pulti be didelio pasipriešinimo.

Pirmajame Persijos įlankos kare ir įsiveržime į Iraką, JAV prireikė daug mėnesių, kad sukurti karines pajėgas Kuveite – kiekvienas gali iš anksto numatyti atakas ateinančias mėnesiais. Iš Ezekielio aišku, kad armijos atakuojančios Izraelį galvoja, jog suspės užpulti ir pasitraukti iki tol, kol Izraelio sąjungininkai sutelks armiją jiems sustabdyti.

Taigi mūsų dienomis, kaip perteikia kasdieninės naujienos žiniasklaidoje, mums reikia laikyti žvilgsnį nukreipus į Iraną, Turkiją ir Rusiją. Stebėk, kaip visos trys stiprės karine prasme. Stebėk naujienas ir ieškok ekonominių ryšių tarp Rusijos su kiekviena minėta tauta. Ieškok Rusijos ir sąjungininkų, kurie užpildys vakuumą, kuris liks tuomet, kai JAV patrauks savo įtaką iš Vidurio Rytų.

Tai reiškia, jei JAV ar Izraelis atakuos Iraną tarp dabar ir tada – tai nebus didžiulis smūgis, bet maži susišaudymai ir įrangos bei resursų bombardavimas. Taigi, nebūkite šokiruoti antraščių.

Dar šiek tiek įžvalgos
Su JAV prezidento rinkimais, kurie įvyks šį rudenį, mums reikia pagalvoti, koks prezidentas sumažintų JAV karines pajėgas ir NENORĖTŲ įsitraukti (arba negalėtų) būti pastatęs savo kojų Vidurio Rytuose, kad tautų aljansas paminėtas Ezekielio 38 skyriuje jaustųsi pakankamai saugiai įsiveržti. Įsiveržimo mastas žemėje ir ore būtų pakankamai didelis sulaikyti bet kokius Izraelio sąjungininkus nuo įsitraukimo į karą. IR jie mano, kad suspės įvykdyti ataką ir susidoroti su Izraeliu iki jam sutelkiant savo sąjungininkus kontratakai.

Visi galvotų, kad Romney turėtų būti plačių pažiūrų, ir ataką Izraeliui vertintų kaip ataką prieš JAV. Ron Paul turėtų leisti Izraeliui pačiam kovoti už save. Prezidento Obamos atstovai viešai pareiškė, kad įsiveržti į Izraelį – tai reiškia atakuoti JAV, bet jis mažina karines pajėgas ir ateityje susitelks į JAV ekonomiką.

Nesvarbu, kas laimės – JAV toliau trauksis iš Vidurio Rytų, ir tą vakuumą užpildys Rusija aljanse su Turkija ir būtent Iranu, o taipogi Libija bei Sudanas, ir visai nesvarbu kas nutiks per rinkimus. Ar pastebite, koks vykdomas žaidimas šachmatais? Jei Rusija susijungs su Turkija Šiaurėje, Iranu Rytuose, ir Libija bei Sudanu Pietuose ir Vakaruose – Izraelis gali būti tiesiogine to žodžio prasme nustumtas į jūrą ir apsuptas iš visų pusių.

Gerai, tai apima 1) karinių jėgų buvimą Vidurio Rytuose ir 2) JAV politinę valią...
Taigi, kas beatsitiktų JAV – tai įtakos Rusiją galvoti, kad jei jie įsiverš į Izraelį su milžiniška jėga, tuomet nei JAV, nei kas nors kitas negalės jų sustabdyti. Ekonomika. Istorija kartoja save, ir jei jūs pasižiūrėsite į abu – Pirmą ir Antrą Pasaulinius karus, abiem atvejais Vokietija galvojo, kad JAV bus silpna politinė jėga, su silpnos politinės valios žmonėmis, bus apimta didelės depresijos, kad galėtų įsitraukti.

Vienas faktorius Pirmame Pasauliniame kare buvo Lusitanijos nuskendimas, kuris padėjo pakeisti politikų ir žmonių valią. Antrame Pasauliniame kare tai neįvyko iki 1941 metų gruodžio 7 dienos. 1941 tai pakeitė Vašingtono ir žmonių valią, kad jie būtų įtraukti. Mes vargiai būtume pajudinę nors pirštą padėti Anglijai mūšyje dėl Britanijos ir būtume leidę jiems pralaimėti tą vasarą ir 1940 rudenį, jei Hitleris nebūtų pakeitęs savo planų.

Taigi žiūrėkime, kaip JAV susitelks į save, išves iš Vidurio Rytų karines pajėgas, ir JAV ekonomika taps tautai svarbiausia, į ką jie susitelks. Žiūrėkime kaip Rusija užpildys vakuumą paliktą po JAV atsitraukimo iš to rajono.

Bet įsiveržianti jėga yra neteisi – Izraelio sąjungininkai ATEIS jo ginti
Čia aš pratęsiu kitą savaitę

Gausių palaiminimų!


John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Pranašiškas žodis 2012. 1 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 14 d.,

Pranašystės 2012-siems
Jeigu jūs esate tokie kaip aš, tai šiuo metu gaunate elektroninių laiškų iš įvairių tarnavimų su „pranašiškais“ žodžiais 2012 metams. Štai čia yra keli pavyzdžiai apie 2012 metus, kuriuos aš gavau elektroniniu paštu:

Bus pasikeitimai... karalystės lyderių tarpe, evangelizmo garsas turi sustiprėti, ateis antgamtinis aprūpinimas, JAV išaugs persekiojimai, toliau augs lenktyniavimas atominių ginklų srityje, išaugs savižudžių skaičius, šalys toliau purtysis emigrantų norėdamos išlaikyti savo suverenumą, krikštas Šventąją Dvasia pasitrauks į antrą planą.

Tai gali būti arba gali nebūti pranašiška, nes nėra nieko, ko negalima būtų žinoti natūraliu protu. Tai panašu į išvadas padarytas skaitant straipsnių pavadinimus, statistiką arba vadovaujantis bendru suvokimu ir jiems pritaikyta etiketė: „Pranašiškas žodis 2012 metams“.

Dėl to man tai skamba lėkštai, keistai ir neįtikėtinai. Ar kuris nors skaitantis ir taip nežino, kad šiais metais bus pasikeitimų lyderių tarpe? Ar kas nors supranta, kas turima galvoje kai skelbiama, kad „evangelizmo garsas šiais metais turi būti padidintas“? (Padidinti garsą konferencijose ir mitinguose?)

Ar kas nors galvoja, kad naujienos apie derybas dėl atominio ginklo yra tiesiai iš dangaus žiniasklaidos? Ar yra čia kas nors, kas ir taip nežino, kad musulmonų skaičius auga palyginus su kitų žmonių gimstamumu pasaulyje arba, kad didėja mirtininkų skaičius? Aš nežinau, kokioje pasaulio dalyje krikštas Šventąja Dvasia yra nustumtas į antrą planą, bet tik ne toje, kur aš gyvenu.

Prašyčiau žodį mano pasauliui!
Aš turiu pasakyti, kad rašau apie tai, kas yra neteisinga todėl, kad grąžinčiau balansą ir padėčiau apibūdinti tai, kas yra numatanti pranašystė ir kur mes turėtume žiūrėti.

Petras pasakė: „Todėl aš niekad nesiliausiu jums priminęs šiuos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje tiesoje (2 Pt 2:12). Turima tiesa yra tai, ką Dievas daro šiandien.

Tada jis kalbėjo apie savo patyrimą ant Atsimainymo kalno, kai jis matė pašlovintą Jėzų, matė ir girdėjo Mozę ir Eliją, atstovaujančius Įstatymą ir Pranašus, ir kalbančius apie greitą Jėzaus mirtį. Mozė kalbėjo apie tabernakulio pavyzdžius ir šešėlius, kaip Jis turi atlikti aukojimą. Elijas kalbėjo Jam apie pranašystes, kurias Jis turi išpildyti. Petras taip pat matė šlovės debesį ir iš dangaus girdėjo kalbant Tėvą (Luko 9:31).

Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno. Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio... Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama...“ (2 Pt 1:19-20)

Darome sumuštinį
Prieš tai, kai Petras rašė apie įsitvirtinimą „turimoje tiesoje“, jis rašė apie charakterio ugdymą – pridėkite prie savo tikėjimo dorybę, pažinimą, savitvardą, pastovumą, maldingumą, brolišką meilę, besąlygišką meilę ir uoliai tai ugdykite, kad nieko nestokotumėte Kristuje.

TADA jis kalbėjo apie įsitvirtinimą turimoje tiesoje, ir vykdymą nurodymų daugiau žiūrėti į Raštą nei į dvasinius patyrimus ir žodžius. Taigi jis padarė sumuštinį. Būti įsitvirtinusiam turimoje tiesoje reiškia mėsą. Duona iš vienos pusės yra Dievo prigimties ugdymas mumyse, o kitas sluoksnis yra balansas tarp Žodžio ir Dvasios Rašte. Visi kartu jie mums sudaro „sumuštinį“.

Ką šiandien daro Dievas?
Leiskite man šiek tiek pajuokauti, nors tikras pranašiškas žodis pagrįstas tuo, ką pasakė Petras: Nesvarbu per ką jūs eisite 2012 metais, bet Viešpats prašo, kad tuo metu jūs uoliai ugdytumėte dorybę, pažinimą, savitvardą, ištvermę, maldingumą ir meilę, kad jūs būtumėte išbaigti ir nieko netruktų jūsų dieviškam charakteriui.

Aš negaliu prisiminti, kad elektroniniuose laiškuose, kuriuos aš gavau, apie tai, kas laukia mūsų ateinančius 12 mėnesių, kur nors būtų tai paminėta, nors žmogus stato arba griauna savo gyvenimą siekdamas šitų dalykų arba jų nepaisydamas.

Tuo metu, kai vieni gyvenimo laukuose vaikosi dvasinių drugelių, tikėdamiesi gauti sau pranašišką žodį susirinkime arba ieškodami ten pat šlovės patyrimų, kiti laikosi dar tikresnio pranašystės žodžio, kuris liepia mums pasišvęsti augimui Kristuje, nepaisant to, kad jis vyksta per gimdymo skausmų sąrėmius (Gal 4:19).

Pasaulio įvykiai žiūrint iš praeities perspektyvos?
Dabar apie pasaulio įvykius. Dvasia ir Žodis sutinka, taigi mes galime žiūrėti į dalykus, kurie atrodo kalba mums apie tai, ką Dievas daro pasaulyje ir tada patikrinti tuos įvykius pagal Raštą. Kas sutinka su tuo, ką sako Žodis, mes pasilaikome, o kas ne – atmetame arba padedame į šoną.


Žiūrint iš Rašto perspektyvos, leiskite man pradėti nuo to, kad Jėšua vieną dieną grįš įtvirtinti savo žemiškąją karalystę. Tai įvyks tik po Megiddo mūšio Izraelyje, hebrajiškai Armageddon. Ta armija kuri kovos prieš Izraelį, „karaliai iš Rytų“, turės milijonus karių (Apr 9:16; 16:12, 16).

Dėl tos kariuomenės masiškumo, galima numanyti, kad vienas iš tų kariaujančių karalių bus Kinija. Taigi mums reikia pasižiūrėti, ar Kinija veržiasi tapti pasaulio kariniu gigantu.

Antraštės rodo, kad šitos pranašystės pildosi tiesiog mums prieš akis, taigi, stebėkime Kiniją, kaip ji tampa militaristine ir bando dominuoti ir bauginti pasaulį.

Prisimenu 1990-92 metais aš patyriau keletą Viešpaties aplankymų, kuriuose Jis kalbėjo apie artėjančius politinius įvykius ir stichines nelaimes gamtoje. Vienas iš dalykų ką Jis pasakė, kad „pasaulis stebi, kada grius Sovietų Sąjungos siena, bet jie turėtų stebėti Kiniją, nes ateinančias metais ji augs ekonomiškai ir taps pasauline jėga, netgi bandys ekonomiškai užvaldyti kiek tik įmanoma daugiau Azijos, Afrikos ir kitų kraštų. Ir tai ji turės padaryti, kad atliktų savo vaidmenį paskutiniais laikais“.

Bet prieš Armagedoną
Ar jūs žinote, jog Apreiškimo knyga mums sako, kad į žemę atsitrenks 2 asteroidai? Tai tiesa. Vienas pasirodys sausumoje, kitas vandenyne, ir tai sukels dulkių ir garų debesis, kurie uždengs 1/3 saulės, mėnulio, žvaigždžių, apnuodys druską ir vandenį. Prasidės ligos ir badas, taip pat odos ligos. Ar jūs žinote, kad prieš Armagedoną saulė tarytum iššaudys galingus šviesos pliūpsnius, kurie pažeis žemę (greičiausiai po to bus meteorų/kometų liūtis)? (Apr 8:6-13; 16:8).

(Jei domitės gamtinėmis ir ekonominėmis nelaimėmis paminėtomis Apreiškimo knygoje, jus sudomins mano audio serija „Nelaimės Apreiškimo knygoje“)

Gerai, taupyk laiką – tu mus gąsdini
Aš jau išeikvojau teksto limitą šiai savaitei, taigi pratęsiu čia kitą savaitę. Bet dabar štai kas: ką tik bedarytų Dievas jūsų gyvenime šiais metais, Jis visada kreips jus taip, kad taptumėte daugiau panašūs į Kristų, ir tai yra tikrasis pranašystės žodis. Daugiau apie tai, ką Šventoji Dvasia sako bažnyčiai ir apie pasaulio įvykius - kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. sausio 14 d., šeštadienis

Jėšua stebuklas. 4 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 7 d.,

Vieną nuostabią pavasario dieną Kolorade, aš važiavau į šiaurę per Denverį (1-25): kelio kairėje pusėje bolavo snieguotos kalnų viršūnės, sniegas tirpo ir kalnų papėdės žaliavo, aplink mane driekėsi miestas - mano automobilio stogas ir langai buvo atviri, ir aš dėkojau Tėvui, kad Jis yra ištikimas ir atleidžia man visas nuodėmes.

Aš citavau 1 Jn 1:9 , kur pasakyta: „Jei mes išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, Jis atleidžia mūsų nuodėmes ir apvalo mus (padaro tyrus) nuo visokių nedorybių (neteisumo)”.

Aš mąsčiau, kokia nuostabi yra ši tiesa - jei aš išpažįstu tai ką  žinau, Jis atleidžia visas nuodėmes, net tas, kurių aš nežinau, apvalydamas mane nuo visokio neteisumo – kaip gerai!

Kai aš mąsčiau apie žodžius „Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų…“, aš pasakiau: „Ačiū Tėve, kad esi man ištikimas, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas su manimi, kad atleidi nuodėmes, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas, ir apvalai mane nuo visokio neteisumo...“, Jis staiga nutraukė mane viduryje sakinio:

„Aš nesu ištikimas tau. Aš esu ištikimas tam, ką mano Sūnus atliko ant kryžiaus!“

Dangiška valiuta?
Staiga aš supratau, kad Jis buvo teisus, nes žodžiai „ištikimas ir teisingas“ – „tik“ nurodo į tai, ką Jėšua padarė ant kryžiaus, sumokėdamas už pasaulio nuodėmę, bet aš niekada nepagalvojau apie tai iki šio momento, kai gavau aiškumą iš dangaus. Aš sustingau nuščiuvęs romiame susižavėjime, kol mano protas dirbo, kad pakeistų savo teologiją. Aš mintyse atgailavau pelenuose ir su ašutine, kad neteisingai supratau šituos dalykus.

Visą šitą laiką, aš mąsčiau, kad Jis man buvo „ištikimas ir teisingas”, niekada nemąsčiau, kad tai ne dėl manęs, jaučiausi tarsi būčiau įsižeidęs. Staiga buvo apšviesta mano dvasinė arogancija ir išdidumas dar ryškiau nei sniego kepurės ant kalnų ryškiame dangaus mėlynumo fone - kaip arogantiška buvo mąstyti, kad atleisdamas Tėvas buvo ištikimas man.

Jis buvo ištikimas Jėšua aukai ant kryžiaus atliktai prieš 2.000 metų, ne mano mažam gyvenimui. Iki šio momento, aš galvojau, kad Tėvas ir Sūnus danguje diskutuodavo tarpusavyje, kai išgirsdavo mane prašant atleidimo: „Ar mes atleisim jam, ar šį kartą šiek tiek nubausim?”

Aš galvojau, kad danguje turėtų būti kažkoks kiekis valiutos dėl mano nuodėmių, ir kiek kartų aš padarydavau tą nuodėmę, jie spręsdavo, ar man atleisti nedelsiant, ar man leisti kurį laiką pagyventi savigraužoje ir savęs smerkime, kol patirsiu apvalančią srovę iš dangaus.

Ištikimas Sūnui
Bet greitai aš pakeičiau savo mintis: kryžius buvo prieš 2.000 metų, darbas atliktas, todėl daugiau apie tai nediskutuojama. Tai reiškia, kad mano nuodėmės už ateinančius metus jau atleistos - už rytojaus dieną, ateinančią savaitę, ateinantį mėnesį, ateinančius dešimt metų... visos nuodėmės jau yra legaliai atleistos. Visų žmonių pasaulyje nuodėmės jau legaliai atleistos. Kai mes tikime Jėšua, mes gauname tą legalų atlikto darbo rezultatą, kai žemėje aš atrišu Jam savo širdį, tada dangus atrištas atsakyti atleidimu ir išgelbėjimu.

Viskas, ką aš turiu padaryti - tai nusižeminus išpažinti, pažodžiui - „sutikti“, arba pripažinti - „aš nusidėjau“ ir aš priimu atleidimą, tada mano bendravimas atstatomas. Faktas, kad aš atgailauju yra suprantamas taip: žodis „atgailauk“ reiškia pakeisti protą, ir bet kuris, kuris pripažįsta ir išpažįsta savo nuodėmę Dievui, nukreipia savo protą nuo nuodėmės į teisumą.

(Aš nenustoju būti Dievo vaiku, kai nusidedu, bet toje nuodėmės srityje mano bendravimas laikinai sustabdomas tol, kol aš pripažinsiu savo nuodėmę. Lygiai taip, kai aš būdamas vaikas užgavau savo mažą broliuką ir buvau pasiųstas į savo kambarį – aš niekada nenustojau būti savo tėvo vaiku, bet mano bendravimas buvo sustabdytas tol, kol aš prisipažinau savo tėčiui ir broliui, kad esu neteisus, tada bendravimas buvo atstatytas ir man buvo atleista).

Danguje nėra valiutos yra tik Tėvas, kuris ištikimas tam, ką Sūnus atliko ant kryžiaus. Wow.

Tėvas myli Sūnų, Sūnus myli Tėvą
Nors Tėvas gerbia tai, ką atliko Jo Sūnus ant kryžiaus ir netgi davė Jam vardą virš visų kitų vardų, netgi kai Jis nedelsiant atleidžia mums dėl to, ką Jo Sūnus padarė prieš daug metų, Sūnaus širdis trokšta grąžinti visą šlovę Tėvui.

„Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15:24-28).

Tėvas gerbia Sūnų, bet Sūnus vieną dieną viską atiduos Tėvui. Jėšua stebuklas tai, kad Jis nėra savanaudis, bet visada nori padėti mums ir grąžinti šlovę Tėvui. Jis tikrai romus, nusižeminęs ir nuolankus, ir Jis liepė mus: „Mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29).

Kai aš matau krikščionių elgesį, kuris yra 180 laipsnių priešingas romiai, tarnaujančiai prigimčiai, romiam ir nusižeminusiam Viešpaties charakteriui, aš atšoku siaube ir pasibjaurėjime. Jie iš tiesų Jo nepažįsta. Aš nesakau, kad jie nėra atgimę, bet jie tikrai Jo NEPAŽĮSTA, nes jei pažintų, taip nesielgtų.

Filipiečiams 3:10 atskleidžia tai, kas apaštalui Pauliui buvo pagrindinė vertybė ir prieš kokius 38 metus tapo mano pagrindine vertybe:

Aš užsibrėžiau tikslą pažinti Jį ir kasdien vis giliau žengti į Jo artumą, kasdien vis aiškiau suvokdamas, atpažindamas ir suprasdamas Jo Asmenybės stebuklą tam, kad pažinčiau Jo galybę sklindančią iš prisikėlimo, kuri apima visus tikinčiuosius, ir tam, kad dalinčiausi jo kentėjimais ir dvasioje galutinai būčiau perkeistas į Jo panašumą, suaugčiau su Jo mirtimi“ (Fil 3:10, išplėstinis vertimas).

Kiekvienas sprendimas, kurį aš padarau yra atsakymas į klausimą: „Ar tai padeda man geriau Jį pažinti?“ Nesvarbu koks sunkus bus apsisprendimas. Mano žmona ir aš taip gyvename jau daug metų. Koks yra teisingas sprendimas, ar tai padės mums geriau Jį pažinti? (Paprastai - tai būna daug sunkesnis kelias)

Yra kaina, kurią reikia sumokėti, kai tavo širdis pažįsta Jį – tu turi patvirtinti savo troškimą veiksmu.

Daugelis sunkiai suvokia, bet kuomet ateina situacijos, kurios reikalauja iš mūsų meilės, džiaugsmo, ramybės, kantrybės, švelnumo, pastovumo, susivaldymo, malonumo, gerumo, didesnio tobulumo ir dievotumo, tuomet vyksta šitų savybių augimas mumyse ir būtent tai yra Jo prigimtis, kuris yra romus ir nuolankios širdies. Jo pažinimas eina per nuoseklų ir atkaklų augimą šių savybių iki tol, kol jos tampa tuo, kuo mes esame.

Jo pažinimas neateina per dvasinius šiurpuliukus, angelų pasirodymus, paėmimą į dangų, demonų išvarinėjimą, praturtėjimą, ar per kitą kurį dalyką. Jo pažinimas ateina per Jo charakterio ugdymą viduje, kai mes einame su Juo per gyvenimo sunkumus.
Tai, kad mes galime pažinti Jį, kad mums leidžiama pažinti JĮ, tai YRA Jėšua stebuklas. Mūsų Kūrėjas nori ir trokšta bendrauti su mumis, būti su mumis visą amžinybę. Nuostabi malonė!

Kitą savaitę nauja tema. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2012 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Jėšua stebuklas. 3 dalis


John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 31 d.,

Jėšua stebuklas
Aš dalinausi iš Izaijo 9:6 apie Sūnų duotą ir vaiką gimusį, Jėšua (Jėzų) Kristų, Kristus reiškia Jo amžinąjį egzistavimą, o Jėšua – Jo žmogiškumą.

Jėšua stebuklas yra tai, kad Jis paliko šlovę, kurią turėjo pas Savo Tėvą „prieš pasaulio sukūrimą“, ir dar daugiau nei paliko, kaip mes matysime vėliau, Jis visiškai amžiams pakeitė Savo santykį su Tėvu (Jono 17:5).

Buvo rastas
Šitas paskutines pora savaičių mes nagrinėjome frazę iš Filipiečiams 2:5-8: „tapo tarnu ir panašus į žmones“.

Jis nusižemino visų pirma, kad būtų užmegztas ir po to, kad būtų Marijos įsčiose pilną laiką, o po to gimtų kaip kiekvienas kitas kūdikis – visa tai rezultatas to, kad Jis ištuštino Save danguje, paliko viską, ką tenai turėjo. Jis pasiliko Dievu, nes Jis neatsižadėjo Savo sūnystės, bet visa kita Jis paliko ir tapo panašiu į žmones.

Mokymasis kūne
Tai reiškia, kad Jis turėjo mokytis taip, kaip kiekvienas kitas kūdikis, vaikas, paauglys, kaip kiekvienas kitas sūnus. Nes pirmą kartą amžinybėje Jis egzistavo žmogaus kūno ribose.

Daugiau nebuvo keliavimo tarp dangaus ir žemės be fizinių apribojimų – jeigu Jis būtų buvęs per arti ugnies, kuomet Marija gamino valgyti – Jis būtų užsidegęs, visai priešingai nei ugnies krosnyje tuomet, kai Jis apgynė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą - Jis atidavė šitą jėgą, kad taptų žmogumi. Jis buvo vis dar Dievas kūne, bet pats Save apribojęs.

Nes pirmą kartą amžinybėje Jis asmeniškai patyrė tai, ką patiria žmogaus kūnas. Jis patyrė alkį, troškulį, poreikį miegoti ir, ką reiškia išmokti naujus dalykus. Tai buvo vaikščiojimas, kalbėjimas, mokymasis skaityti, naudojimasis vonia ir netgi tualetu!

Taip daug yra šituose žodžiuose „nusižemino ir tapo panašiu į žmones...“ (Fil 2:8)!

Kūrėjas tapo vienu iš savo kūrinių!
Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta“ (Žyd 5:8-9).

„Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties. Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą“ (Žyd 2: 9-10).

Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“(Žyd 2:17-18).

Romus ir nuolankios širdies
Kai Jėšua pasakė: „mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29) – tai nebuvo, kad Jis staiga tapo romiu ir nuolankiu tai sakydamas, bet Jis visada buvo romus ir nuolankios širdies netgi danguje, kai Jis dalinosi šlove su Tėvu.

Tai buvo tas pats romumas ir nusižeminimas širdyje, kuris sąlygojo tai, kad Jis save ištuštino ir visų pirma tapo vienu iš mūsų! Išdidumas taip nemąsto. Kristus „leido nesilaikyti Savo lygybės su Dievu, bet apiplėšti pačiam Save ir esybe tapti tarnu ir panašiu į žmones“. Štai koks nuolankus Jis buvo.

Pakeistas amžiams
Nuo Izaijo 9:6 iki Jono 3:16, Kristus yra vadinamas Dievo viengimiu Sūnumi. Jis buvo ir yra Dievo Sūnus. Bet Apaštalų darbų 13:33-34 pasakojama mums, kad po Kristaus prisikėlimo Tėvo ir Sūnaus santykis pasikeitė visam laikui.

„Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!“

Jeigu Jis buvo per amžius Dievo viengimis Sūnus, kodėl tada Tėvas sako prisikėlimo dieną: „šiandien Aš tapau tavo Tėvu?“

Priežastis ta, kad kai Kristus paliko dangų ir priėmė žmogaus kūną, Jis amžiams dabar turi tą žmogaus kūną. Jis buvo prikeltas fiziškai iš mirties žmogaus kūne. Rom 6:4 sako, kad Tėvo šlovė Jį vėl prikėlė ir vėl Jo kūną padarė gyvu – šį kartą padarytu iš dangiškos medžiagos – tai mes vadiname „pašlovintu kūnu”, bet vis dėl to tai yra žmogaus kūnas.

Dabar pakilęs į dangų, Jis apribojo Save buvimu Dvasios srityje iki Savo sugrįžimo, kai Jis įtvirtins Savo žemišką karalystę. Kai žmonės mato Jį po pakilimo į dangų – tai įvyksta per Šventąją Dvasią.

Kai Jis kelis kartus pasirodė Pauliui, ir kai pasirodė Ananijui ir liepė jam eiti ir surasti Saulių iš Tarso, ir Jonui Apreiškimo knygoje, ir šiandien man ar tau – tai įvyksta per Šventąją Dvasią (Apd 9:10,17; 18:9; 22:17-18; Apr1:10).

Tai vadinama regėjimu arba buvimu ,‚Dvasioje“, bet tai yra Šventosios Dvasios veikimas, techniškai priskiriamas prie dvasių skyrimo ir apima visus regėjimus bei dvasinius sapnus.

Jis nėra kaip holografinis ženklas, kuris projektuoja save šimtams žmonių tuo pačiu metu visoje žemėje – ne – kai žmonės Apaštalų darbų knygos laikais ar šiandien matė, ar mato Jėšua – tai reiškia, kad matė Jį patį. Jų akys buvo atvertos Dvasios sričiai, kaip buvo paminėta anksčiau, ir tai iš tiesų buvo Jis, o ne pristatymas, ir ne pakaitalas.

Mano požiūris...
...Jis daugiau nėra VIENGIMIS Dievo Sūnus. Tėvas dabar, pirmą kartą per amžinybę, turi Sūnų pašlovintu žmogaus kūnu. „ŠIANDIEN Aš tapau tavo Tėvu“. Nuo prisikėlimo dienos Jėšua yra vadinamas „pirmas atgimdytas iš mirties“ („pirmagimis iš mirusiųjų“) arba „pirmagimis tarp daugelio brolių“.

„...kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių“ (Rom 8:29)
„… Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę...“ (Kol 1:18)
„Bet jūs prisiartinote... prie šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios...“ (Žyd 12:23)
ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, Pirmagimio iš mirusiųjų...“ (Apr 1:5)

Jis yra pirmagimis iš mirusiųjų. Naujasis Testamentas pateikia daug įrodymų apie teisiųjų prisikėlimą - aš nežinau, koks jūsų ar mano eilės numeris, bet mes esame sąraše!

Jėšua stebuklas, To, Kuris yra toks romus ir nusižeminęs, jog nesilaikė pavydžiai pasiglemžęs Savo lygybės su Dievu, bet paliko visa tai, kad Jo kuklūs kūriniai galėtų turėti namus kartu su Juo danguje. Tai kelia žodžiais neišreiškiamą pagarbią baimę. Nuostabi malonė!

Tokios mano mintys. Pabaigsiu šitą seriją kitą savaitę. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com