Kaip Jėzus gydo emocijas. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 15 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Dabar paliksime moters prie šulinio pavyzdį, kuris pailiustravo Jėzaus naudojamus metodus, suteikiančius žmonėms emocinį išgydymą. Tie patys principai pastebimi ir evangelijose:

Pripažink kur esi be teisimo ar nuomonės – pripažink tai, būk dabartyje. Dievo apreiškimo šviesoje atstatyk supratimą apie savo istoriją, ir patikėk Jam savo neatsakytus klausimus, kol nueisi į dangų. Papasakok kitiems apie apreiškimą, kurį gavai, ir kaip jis tave pakeitė. Apsispręsk atsiskirti nuo betvarkės, kurioje esi įklimpęs. Nors jautiesi vienas, tačiau Dievas nepadarys šio sprendimo už tave. Ką moteris prie šulinio padarė su vyru Nr.6? Jėzaus nebuvo ten, kad už ją priimtų sprendimą – ji pati turėjo įvertinti savo gyvenimą ir priimti išmintingus sprendimus.

Vyras su demonų legionu

Jėzaus laikų legionas Romoje sudarė 2,000 kareivių, o tai reiškia, kad Morkaus 5:1-20 ir Luko 8:26-39 vyras buvo sunkioje nuodėmėje. Morkaus 5:2 sako, jog jis turėjo „netyrąją dvasią“. Tai galėjo būti pasakyta bendrąja prasme apie žmogų, turintį demoną, bet žvelgiant į kontekstą, čia kalbama apie ypatingos rūšies dvasią. Tuo pat būdu Biblijoje naudojamas žodis „broliai“, kas atitinka tikintį vyrą arba moterį, ar net vaiką, kitu atveju, tai gali reikšti vyrų grupę.

Šiuo atveju „netyroji dvasia“ atitinka seksualiai netyrą dvasią, kas paaiškina vyro nuogumą, savęs žalojimą. Galbūt bandymas jį surakinti grandinėmis pradžioje buvo susijęs su ypatingo pobūdžio seksualiniu iškrypimu. Nežinome nieko daugiau, tik kad pirminė vyro nuodėmė buvo seksualinio pobūdžio, ir tai privedė prie 2,000 demonų apsigyvenimo jame.

Toks atviras vertinimas svarbus šiai studijai apie tai, kaip Jėzus gydo emocijas, kadangi šis vyras be abejonės turėjo įvairiausių emocinių sužeidimų bagažą.

Pripažink kur esi būtent dabar

Tačiau žmogus vis dar buvo išlaikęs šiek tiek kontrolės, nes Morkaus 5:6 pasakyta: „Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį“. 15 eilutėje pasakyta, kai Legionas ir jo pavaldiniai buvo išvaryti lauk, o žmogus buvo: „apsirengęs ir sveiko proto, sėdintis prie Jėzaus kojų“.

Jėzaus pagarbinimas šiam vyrui buvo lygus pripažinimui, kad jis turi demoną, nors vyriausias demonas ir ėmė kalbėti Jėzui – Jėzus viską matė: jis buvo nuogas, kraujavo dėl žaizdų, kurias pasidarė akmenimis, matėsi užsilikę randai dėl sužeidimų, grandinių likučiai vilkosi iš paskos – tai toks pat momentas, kurį išgyveno moteris prie šulinio. Pažodžiui galėtume tai pavadinti akimirka, kuomet žmogus pripažįsta, kur jis yra prieš Dievą ir kitus žmones.

Apreiškimas atitaisantis jūsų istoriją

Ir vėl nepastebime jokios nuomonės apie tą vyrą bei jo demonišką ir nuodėmės problemą ar istoriją. Jėzus su jo istorija susitinka kitaip, nei tai padarė su moterimi prie šulinio – šiuo atveju Jis išveja lauk demonus – moteriai prie šulinio Jis apsireiškė tik pažinimo žodžiais, Jis žinojo visa, ką ji yra padariusi. Abu atvejai apima Dievo galios pasireiškimą; pažinimo žodžiai vienu atveju, demonų išvarymas – kitu.

Noriu, kad pastebėtumėm atsipalaidavimą, kurį vyras pajuto su Jėzumi. Apsirengęs, sėdintis prie Jėzaus kojų (Luko 8:35), sveiko proto. Apreiškimas, kad Jėzus yra Dievas ir Jis nesmerkia nuodėmių, dėl kurių žmogus buvo tapęs 2,000 demonų namais, leidžia žmogui sėdėti atsipalaidavus prie Jėzaus kojų. Ką manote jis veikė sėdėdamas prie Jėzaus kojų? Jis mokėsi. Jis klausėsi mokymo, kuris pakeitė jo mintis apie savo gyvenimą, savo istoriją, ir pertvarkė jo mintis apie savo gyvenimą.

Papasakok kažkam apie apreiškimą ir širdies bei proto pasikeitimą, kurį priėmei

Morkaus 5:18-20 ir Luko 8:38-39 sakoma, jog Jėzui ir mokiniams lipant į valtį, kad plauktų į kitą ežero krantą, jis prašė Jėzaus, kad leistų vykti su Juo.

Gadariečių kraštas yra žinomas, kaip Dekapolis – 10 Graikijos miestų kraštas (deca - dešimt, polis - miestas), dabartinė Jordanija. Kraštas nepriklausė žydams ir tuo laikotarpiu turėti graiką mokinį skelbiantį izraelitams apie jų Mesiją, buvo nepriimtina. Todėl Jėzus pasakė ‚Ne‘.

Pagalvokite kokius jausmus tai iššaukė šiam žmogui: „Jėzau, noriu sekti tave!” „Ne”. Dar kartą, kaip ir su moterimi prie šulinio, Jėzus paliko vyrą, kad šis priimtų sprendimą. Yra tokių sprendimų, kuriuos gali padaryti tik jis pats, Jėzus to nepadarys už jį.

„Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo“. Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.“ Morkaus 5:19-20

Pamąstyk apie šio vyro istoriją ir jausmus, nes Viešpats tą patį daro ir šiandien su mumis

Jėzus žmogui pasakė pirmiausia eiti namo, o tada pas draugus. 1 Petro 4:10 parašyta: „Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.“

Žmogus turėjo priimti sprendimus, kurie buvo susiję su jo grįžimu namo pas šeimą ir draugus, bei su jo gyvenimo atstatymu. Moteris prie šulinio nepaliko savo bendruomenės, nes ji turėjo priimti sunkų sprendimą dėl šeštojo vyro – jie susituoks ar išsiskirs? Iš Legiono išlaisvintam vyrui Viešpats neleido išvykti ten, kur niekas jo nepažįsta. Kaip ir moters prie šulinio atveju, Viešpats privertė jį prisipažinti ir pasimokyti iš to, bei atstatyti savo gyvenimą teisingai apsisprendžiant ten, kur jis gyveno.

Abejais atvejais iki šiol mes matėme, kad Viešpats suteikia emocinį išgydymą žmonėms, naudodamas tuos pačius metodus – Jis toks pat vakar, šiandien ir visados. Jis nepasikeitė. TIEK daug krikščionių meluoja, sakydami „Dievas mane veda“. Tai ne Dievas, tai kalba jų silpnas stuburas, jų nenoras patiems priimti sunkius sprendimus. Jie slepiasi už dvasinių banalybių ir emocinio mąstymo, kuris yra pusiau tiesa, vedanti į apsimestinę pažangą, tačiau kuri po kelių mėnesių pasirodys esanti ne ką daugiau kaip butaforija jų gyvenimuose.

Romiečiams 12:2 išblaško teiginius, kaip pakeisti savo gyvenimą – kaip pergyventi graikišką metamorfozę – „atnaujinti protą“, aukojant savo kūnus kaip gyvą auką Dievui. Laiko tarpsnis. Turite pakeisti savo mintis, kad pakeistumėte savo protą. Tai reiškia, kad turite pakeisti savo jausmus. Dievas ir jūs pripažįstate, kur esate, susilaikote nuo pasmerkimo, žengiate tikėjimo žingsnį, priimdami, kad kai kurie dalykai ir liks neatsakyti, kol pateksite į dangų, atstatykite savo supratimą apie savo paties istoriją, pasimokydami iš Jo perspektyvos, dalintis tuo, ką Dievas daro, ir tada atstatyti iš naujo savo emocijas ir gyvenimą.

Pirmoje šios serijos dalyje aš minėjau Izaijo 42:2-4, kur sakoma, kad Viešpats nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą (jūsų) žemėje. Štai kaip Jis atlieka tuos teisingumo nustatymus – Jis pasiunčia mus tiesiai ten, kur esame, ką jau pripažinome, tačiau su nauju gyvenimu – ir tada palieka mus su savo apsisprendimais, Pats stebėdamas. JEIGU mes priimame išmintingus sprendimus Jame, Jis gali įgyvendinti teisingumą mūsų gyvenime – pusiausvyrą, teisumą, pamaldumą - teisingumą. Jeigu priimame klaidingus sprendimus, Jis ir vėl pakartos bandymą įvykdyti išgydymo procesą mūsų emocijose... kai kurie žmonės vis eina aplink tą kalną ir niekada nepasimoko. Kiti, kaip šie du pavyzdžiai, pasimoko.

Kitas pavyzdys, kitą savaitę... Ar jau pradėjote pastebėti modelį savo pačių gyvenime? Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 8 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Pirmose dviejose šios serijos dalyse aš sakiau, kad Jėzus pirmiausia ir visada patvirtina, kur asmuo tuo metu yra, ir tai daro neišreikšdamas nuomonės ir neteisdamas.

Su moterimi prie šulinio viskas buvo labai aišku:

„Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

Šį šabloną dažnai sutiksime Evangelijose, kaip jau sakiau Jėzus gydo emocijas, pirmas žingsnis; Pripažink, kur tu esi dabar.

Kalbant visai ne ironiškai, tai būdinga ir kiekvienai ne-dvasinei programai, padedančiai susitvarkyti su emocinėmis problemomis, pradedant nuo priklausomybių, baigiant depresija, pradedant nuo finansinio žlugimo, baigiant sugriuvusių santykių, kuriuos žmonės prisiėmė sau, atstatymo. Visos šios ne-dvasinės programos ir metodai netyčia pasekė būdu, kuriuo Viešpats pradeda emocijų išgydymo procesą: Pripažink, kur dabar esi.

Šiuolaikiniais žodžiais tariant galėtumėm sakyti „prisiimti atsakomybę“ už savo gyvenimą. Atvirai prisipažink, kur tu dabar esi – jokio pasmerkimo – tik atviras prisipažinimas. Tai labai skiriasi nuo gerai besijaučiančios prie tikinčiųjų prisiderinančios, bekonfrontacinės, kietų apsisprendimų evangelijos, dabar pateikiamos, lyg tai būtų kokia kraštutinė charizmatinė (netgi Tikėjimo Žodžio) bažnyčia. Daug socialinių evangelijų sako, kad užtenka pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, o Jis ten viską padarys geriau. Tačiau Jėzaus metodai yra visiškai aiškūs: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kur tu dabar esi. Prisipažinti.

Antras žingsnis...

Leisti Viešpačiui pertvarkyti idėjas apie savo istoriją. Ši moteris perėjo per 5 santuokas ir tai sukėlė daug prisiminimų ir emocijų, kurios suformavo jos nuomonę apie save pačią ir savo gyvenimą. Šis momentas, kai Jėzus „pasakė man visa, ką esu padariusi“, - pertvarkė jos pačios supratimą apie savo istoriją. Ji leido tai padaryti. Ji leido sau net paklausti tokių dalykų, kaip „Jeigu tu visa tai žinojai ir visa tai matei, ir stebėjai, kaip aš einu per gyvenimą, tai kodėl neįsikišai? Kur tu buvai?“

Antras žingsnis, dalis A

JEIGU ji ir turėjo panašių klausimų, Jis nepateikė paaiškinimo. Emociškai palūžęs žmogus turi suvokti, jog negaus visų atsakymų šiapus. Emociškai ir dvasiškai sveikas žmogus gali perlipti per tokius klausimus „kaip“ ir „kodėl“ ir eiti toliau, sutikdamas su tuo, kad atsakymai ateis danguje, kai tuo tarpu palūžęs stiebas negali – jie lieka ties „kaip“ ir „kodėl“.

Jėzus nei šiai moteriai, nei kitiems žmonėms, nepateikė jokio paaiškinimo pavyzdžiais, nes Evangelijose nesimato jokio paaiškinimo – kažkas turės palaukti dangaus, kol bus atsakyta į šiuos klausimus. Tam, kad žmogus būtų emociškai sveikas, jis turi padėti į šalį neatsakytus klausimus, taip žengdamas tikėjimo ir pasitikėjimo žingsnį.

Paulius 2 Timotiejui 1:12 rašo: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ Patikėk Jam šiuos klausimus.

Nuo tos „Jėzaus akimirkos“, ji pajudėjo iš savo praeities ir susitelkė į čia ir dabar – į dabar vykstantį pokalbį. Jis neleido jai atsinešti savo praeities, klausinėti apie tai, vis žvilgčioti per petį, išraudoti greta jos stovinčiam Dievui kūne skirtus klausimus – Jis buvo dabartyje.

Tai man primena, ką Jis man kartą pasakė, ir tai gražiai skamba angliškai: „AŠ ESU visada esantis. Norėdamas būti su manimi, turi būti dabartyje.“ (I AM, which is always present. So to be in my presence you must be in the present.)

Kai esate čia ir dabar, su Juo dabartyje, nelieka minčių apie praeityje buvusius „kaip“ ir „kodėl“. Jis nepaklausė, kodėl ji buvo ištekėjusi 5 kartus, Jis paprasčiausiai pripažino tai ir leido jai tai pripažinti. O tada Jis pasitraukė.

Trečias žingsnis emocinio išgydymo link...

Kai Jono 4:26 Jis pasakė, kad yra Mesijas, ji „paliko savo ąsotį“ ir nuėjo į miestą, ir dėl šios priežasties Jėzus buvo pakviestas ten pasilikti dar 2 dienas. Ji papasakojo kitiems apie šį apreiškimą. Dievas ją priėmė tokią, kokia ji yra, su savo praeitimi, bei pakeitė jos nuomonę apie savo istoriją. Dabar ji pasakojo kitiems, kaip ji pasikeitė.

Savo istorijos at-statymo pripažinimas yra kitas gyvybiškai svarbus elementas, kurį matome, jog vis iš naujo naudoja Jėzus. Pripažinimas, kur tu esi, leidžia Dievui įnešti apreiškimą į savo praeities supratimą, kuris atstato tavo mąstymą, o tada papasakoji kitiems, kaip per tai perėjai, o to pagrindas yra apreiškimas iš Dievo.

Ketvirtas žingsnis emocinio išgydymo link...

Kadangi turiu tiek daug pavyzdžių, kaip Evangelijose Jėzus gydo emocijas, neskirsiu daug laiko kiekvienam principui, norėdamas jums parodyti žmonių įvairovę ir kaip tie patys elementai buvo jiems pritaikyti – tačiau galiausiai, paskutinis dalykas apie moterį prie šulinio.

Jono 4:41-43 sakoma, kad Jėzus su jais pasiliko 2 dienas, o tada išvyko. Jis paliko moterį prie šulinio su nauju gyvenimu, bei su apsisprendimo galimybe.

Tai svarbus Viešpaties metodas – Jis paliko jai priimti sprendimą, Jis tai daro ir šiandien:

Konkrečiai, ką ji darys su šeštuoju vyru, su kuriuo dabar gyvena?

Mes nežinome, kokias emocines traumas ji išgyveno savo pirmosiose 5 santuokose, tačiau žinome, kad būtent dėl to gyveno tik susidėjusi su šeštuoju vyru. Šiuolaikiškai kalbant, kadangi šiandien žmonės yra tokie pat, kaip ir anksčiau, gal ji kažko tai bijojo – nenorėjo palaidoti dar vieno vyro, nenorėjo vėl patirti, kaip jis palieka ją dėl jaunesnės draugės – arba daugybė kitų priežasčių, kaip kad šiais laikais.

Jėzus ją paliko, dėl to ji galėjo apsispręsti

Yra daug pavyzdžių, rodančių, kad dažnai Viešpats vaidina Stebėtojo vaidmenį, kuris stebi, kad pamatytų, ką mes darysime. Jeigu jūs etate, tokie kaip aš, tai daug kartų patyrėte, jog Viešpats stebi, laukia, likdamas užnugaryje, kad pamatytų, kokį padarysite sprendimą.

„Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą...“ Pradžios 29:31

„Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa, kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.“ (Patarlių 24:17-18)

„Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą.“ (Luko 22:60-61)

Taip atsitiko, kad Jėzus paliko moterį prie šulinio su prieš jos akis kabančiu apsisprendimu: Kaip ji susitvarkys savo gyvenimą? Jis, Dievas, stebės ją atsitraukęs. Man patiktų toks pasakymas: „Dažnai Dievo nėra įvykyje; Jis yra mūsų atsakyme į įvykį.“ Jis leis jums priimti sprendimą, visiškai jums nedarydamas įtakos – jūs turite pakankamai žinių, kad priimtumėte pamaldų sprendimą – o Jis bus teisingame sprendime.

Norintiems, kad Dievas priimtų sprendimą už juos

Aš dažnai pastebiu šią „tegul Dievas nuspendžia už mane“ giesmelę iš krikščionių, nenorinčių pasijudinti dėl dvasiškai gerai skambančios priežasties: „nenoriu prasilenkti su Dievu“, tačiau iš tikrųjų tai reiškia: „Aš bijau“. „Bijau pasikeitimų“. „Bijau finansinių ir emocinių sunkumų.“ „Bijau, nes tai man nauja, o tai ką turiu ir kur esu, nors tai vargana, suteikia tam tikrą komfortą, nes tai pažįstama.“ Jėzus paliko šią moterį, kad ji pati priimtų sprendimą apie savo gyvenimo būdą. Emociškai sužalotas žmogus paprasčiausiai jaučiasi vienas, net nesuvokdamas, kad jis yra vienas tik dėl to, jog Viešpats atsitraukia, juk sprendimas yra čia pat. Dievas YRA čia, tačiau Jis lieka nepastebimas užnugaryje.

Aš išeikvojau vietos limitą – atsiprašau, kad tenka nutraukti mintį – mes sugrįšime čia kitą savaitę su kitu emocinio išgydymo Evangelijose pavyzdžiu... Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 1 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Aš iškėliau klausimą, kaip čia yra, kad Evangelijose mes nematome Jėzaus ant ko nors uždedančio rankas, kad išgydytų emocijas, nors aišku, kad emocijų išgydymas yra kryžiaus darbo sudedamoji dalis. Tai kur Jėzaus tarnystėje randame emocinį išgydymą?

Pamatinė Rašto vieta suteikia raktą

Izaijo 42:1-4 – pranašystės apie Mesiją 3-4 eilutėse sakoma: „Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo...“

Mes nustatėme, jog asmuo, kuriam reikia emocinio išgydymo, čia palyginamas su įlūžusiu augalo stiebu ir vos degančia aliejine lempa, tačiau noriu, kad pamatytumėt, iš kokio taško žvelgia Viešpats, nes tai mums suteiks supratimą, koks yra Viešpaties tikslas, kai Jis suteikia emocinį išgydymą.

Pirmiausia supraskite: „Jis nepails ir nenusivils“

Šis teiginys, kad Viešpats nenusivils mumis, yra toks milžiniškas ir TOKS maloningas, kad Viešpats įtraukė jį į pranašystę apie Mesiją. Taip yra todėl, kad emociškai palūžęs žmogus, tai žmogus, kuris vos palaiko savo šviesą, jaučiasi nusivylęs, beviltiškas ir mano, jog greičiausiai bus nuvylęs ir Viešpatį.

Pasakyta, kad Jis nenusivils, kol „...įgyvendins teisingumą žemėje“. Tai reiškia, jog Jis juda teisingumo atnešimo jums kryptimi – Jis ĮGYVENDINS teisingumą jūsų gyvenime, emocijose, teisingo ir klaidingo patirtyje bei gyvenimo sąžiningume. Jis nenusivils ir tikrai įvykdys teisingumą.

Sakoma, kad Jis tai padarys „iki galo“ („ištikimybėje“). Jis bus tau ištikimas, kaip nei vienas kitas. Jis įvykdys teisingumą tavo gyvenime, kai nei vienas to nenorės arba negalės padaryti.

Jis jūsų nebelauš, neužgesins jūsų vos degančios šviesos, tačiau tikrai išgydys jus, atnešdamas teisingumą į jūsų žemę, į jūsų gyvenimą... kaip Jis tai padarys?

Turite tai prisiminti...

Aš negaliu to akcentuoti daugiau – viskas, ką matome Evangelijose, kaip Jėzus atneša teisingumą į emociškai palūžusio žmogaus gyvenimą, gali būti susieta su viršutine eilute. Tai svarbu, nes natūralus būdas, kaip žmogus mato teisingumą, reiškia, tave sužeidęs asmuo galiausiai atsiims savo. Jei kas jums suteikė emocinio skausmo, turės sumokėti už savo nuodėmę. Tai pirmiausiai aplanko natūralų žmogų, kai jis perskaito: „Jis įvykdys teisingumą iki galo.“

Kas jeigu Dievo perspektyva apie teisingumą jūsų gyvenime skiriasi nuo tos, jūsų įsivaizduojamos? Žinoma, kad tie, kurie nusidėjo jums, stos prieš Viešpatį duoti apyskaitą, tačiau tai bus ateityje. O kaip čia ir dabar? Ką Jis darys, kad padėtų jums išgyti iš sužeidimų? Kas jeigu Jo teisingumo įvykdymo tavo gyvenime supratimas apima ne tik užtikrintumą, kad tave sužalojęs asmuo vieną dieną atsistos Jo akivaizdoje, bet taip pat, pagalbą išsiaiškinant, kas nutiko su tavimi ir krypties parūpinimą?

Pavyzdys #1: Moteris prie šulinio

Jono 4 skyriuje Jėzus yra prie šulinio ir vietinės moters prašo vandens. Ji yra „ramybės žmogus“ Jo atžvilgiu, dar nesuvokianti, su kuo kalba, tik susidomėjusi pokalbiu su vyru. 16 eilutėje Jėzus paprašo, kad ji pašauktų savo vyrą, o ji atsako, kad neturi vyro. Po tokių žodžių, Jėzus apreiškia, kad Jis žino (dėl to mes tai vadiname pažinimo žodžiu), jog ji turėjo 5 vyrus ir dabar gyvena su 6-uoju.

Dabar turime šiek tiek paspėlioti. Pagalvokite apie savo pažįstamus žmones, kodėl ši moteris buvo ištekėjusi 5 kartus ir gyveno su 6-uoju, nes tada žmonės buvo tokie pat, kaip ir dabar. Kodėl ji nenorėjo ištekėti už to vyro? Ar šeštasis norėjo susituokti, o ji ne? O gal ji norėjo ištekėti, o #6 nenorėjo?

Ar ji palaidojo 3 vyrus ir išsiskyrė su 2? O gal ji palaidojo visus penkis? Ar ji išsiskyrė su visais 5 ar jie visi išsiskyrė su ja? O gal ji palaidojo 2 ir išsiskyrė su 3?

Matote, jeigu tikime, kaip teigia Izaijas 53 skyriuje, kad mūsų emocines negalias, sielvartus ir skausmus Jėzus pasiėmė sau, tuo pačiu „esame išgydyti Jo žaizdomis“, tai reiškia, kad su kiekvienu fiziniu išgydymu įvyksta ir emocinis išgydymas. Taip pat ir atvirkščiai: jeigu įvyksta emocinis išgydymas, tai įvyks išgydymas ir natūraliame pasaulyje, arba tiesiogiai fizinis, o gal aplinkybių, santykių, o gal bendrai – gyvenimo išgydymas. Negalima jų atskirti, nes tai pateikta kaip vienas Mesijo aukos darbas.

Jai nereikėjo fizinio išgydymo, tačiau emocinis išgydymas atnešė išgydymą į jos natūralų gyvenimą

Nesvarbu, dėl ko ji buvo ištekėjusi 5 kartus ir gyveno su šeštuoju vyru, tačiau tai, kad buvo ištekėjusi 5 kartus, o dabar yra vieniša, atskleidžia, jog ji turėjo emocinį bagažą. Štai dėl ko, tais laikais ir toje kultūroje, ji ir šeštasis vyras gyveno kartu.

Vėliau savo kaimynams 29 eilutėje ji sakys: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi.“

Tai mums atskleidžia, kad tarp jos ir Jėzaus įvyko platesnis pokalbis, nei Jonui buvo leista užrašyti ir kas tapo Jono 4 skyriumi – akivaizdu, kad Jėzus pasidalino kažkuo daugiau, ką Jis žinojo apie jos gyvenimą, ne tik tuo, ką sako Jonas 4 skyriuje – Jis jai pasakė viską, ką ji buvo padariusi.

Išgydymo metodas #1 – Pripažinti, kur tu esi dabar

Pastebėkite, kad Viešpats paprasčiausiai pasakė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi 5 vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“ (18 eilutė) Jokio teisimo, jokio pasmerkimo, jokio nuomonės išsakymo – Jis tik pripažįsta, kur ji yra dabar, šiuo momentu. Tai pirmas žingsnis, būti žiaurioje tiesoje su savimi ir Dievu apie tai, kur esi šiuo metu. Tai ne nuomonė ar emocijos – Jėzus paprasčiausiai konstatavo tiesą ir paskatino ją taip pat padaryti. Evangelijose matysime šį modelį daug kartų – pirmas žingsnis, Jis ir jie pripažįsta, kur jie yra dabar, jokios maskuotės, jokio aiškinimo, kodėl, - vien tik tiesa.

Išgydymo metodas #2 – Atstatyti istoriją Šventosios Dvasios dėka

Ši moteris perėjo per savo 5 santuokas ir gyveno su šeštuoju vyru, aiškiai šiame savo gyvenimo taške nesirūpindama tuo, ką mano Dievas apie jos gyvenimo būdą. Mes galime padaryti išvadą, kad ji jautėsi greičiau vieniša, praradusi mirties arba skyrybų atveju savo 1-5 vyrus, gal būt savęs klausdama, kur buvo Dievas, kai ji ėjo nuo vienų santykių prie kitų vien tam, kad jie baigtųsi. Ji pergyveno 5 vyrus ir pradėjo santykius su šeštuoju greičiausiai nesirūpindama Dievu, ir tai buvo jos perspektyva.

Tai buvo jos tikrovė. Dievo nebuvo rasta tuose pirmuose 5 santykiuose. Visa ko jai reikėjo, tai būti žmona ir mama, taip vyras po vyro, santuoka po santuokos... Jai reikėjo stabilumo, ramybės, ir jai kildavo klausimai – tiek daug, kad kai Jėzus atskleidė, jog žino apie jos 5 santuokas, ji pakeitė temą į dvasinę. Ji buvo giliai dvasinga, tačiau pasimetusi, ir Jėzus pasakė jai tiesmukiškai, kad „jūs garbinate, ko nepažįstate“. (22 eilutė)

Jos supratimas apie savo gyvenimą buvo toks, kad ji nugyveno jį pati. Ji buvo kieta. Viduje ji buvo stipri. Ji stūmėsi pirmyn nepaisydama to, ką gyvenimas jai numesdavo. Kur buvo Dievas? Kam rūpi, man patinka šeštasis vyras, taigi ir susimesiu su juo. Dievas pademonstravo, kad Jam nerūpi mano gyvenimas.

Atstatyti – Jėzus matė viską, Jėzus ten buvo

Jėzus davė jai apreiškimą, kuris atstatė jos supratimą apie jos istoriją: Jis žinojo, per ką ji eina. Jis ten buvo. Jis tai įrodė, pasakydamas apie jos 5 santuokas ir apie visa, ką ji buvo padariusi. Jis privedė ją prie šio taško dėl tam tikros priežasties. Ji turėjo pakeisti mintis apie savo gyvenimą, savo įsitikinimą, jog Dievo ten nebuvo. Sužeistas asmuo turi patirti Viešpatį, kaip Šventąją Dvasią, kad Jam leistų atstatyti idėją apie savo istoriją. Istoriją, kuri galiausiai parodo, jog Jis ten buvo.

Mes pamatysime šį modelį Evangelijose – emociškai sužeistiems asmenims Jėzus apreiškia faktus, kurie atstato jų pačių istorijos idėjas. O šiandien daugiau nebeliko vietos, taigi, kitą savaitę pratęsime nuo čia. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 24 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Visi galime išvardinti fizinius išgydymus, kuriuos Jėzus padarė Evangelijose, pradedant nuo aklojo praregėjimo iki vaikščiojančio luošio, tačiau ar galite paminėti bent vieno žmogaus emocinių žaizdų išgydymą?

Ar yra kokia nors vieta Evangelijoje, kur Jėzus uždėjo Savo rankas ir pasakė kažką panašaus: „Būk išgijęs iš savo emocinio skausmo, atsiradusio, mirus tėvui, kai tau buvo 10 metų“? Ar yra koks pavyzdys, kaip parašyta, jog buvo daugybė išgydytų ir išvaryti demonai, kad būtų pasakyta: „taip pat buvo išgydytos ir emocijos“?

Nėra tokios vietos. Milijonai tikinčiųjų yra įstrigę emocinėje pelkėje, negalintys pajudėti gyvenime, negalintys ištrūkti iš emocinio skausmo ir atsiminimų, kurie juos smukdo ir traukia į emocinę tamsą. Jie tikisi, kad koks nors naujas mokymas pateiks jiems atsakymus, koks nors pranašas uždės ant jų rankas ir viskas praeis, koks nors išlaisvinimo tarnautojas išvarys praeities šešėlius, atsiras koks nors raktas, kuriuo bus įmanoma atrakinti jų emocinių žaizdų duris.

Taip jie bando dvasinius vandenis, vos ne vos išlikdami jų paviršiuje, dažnai užliejami jausmo, kad kažkas su jais negerai, kad jie yra sugadintos prekės, ir jeigu tik galėtų išgyti iš tos praeities traumos, jie galėtų pilnai tapti tuo, kuo yra pašaukti būti Kristuje.

Yra tarnystės, kurios siūlo viltį, tačiau nors ten ir suteikiama pagalba, retai išgirsi, kad kažkas išgijo visu 100%, o tie, kurie sako, jog buvo išgydyti 100% emociškai, paprastai būna išstatyti ant tarnystės brošiūros, panašiai kaip TV svorio metimo programoje, kur jie parodo geriausiai pavykusias istorijas... „Liza B numetė 150 svarų (68 kilogramų), taigi, ir tu gali...“

Milijonai vis dar trokšta to vienintelio rakto, atrakinančio duris jų išgydymui, to trupinėlio slaptų žinių, kurios juos išgydytų ir išlaisvintų, ir jie galėtų pajudėti į priekį Dieve.

Taigi kur matėme, kad Jėzus Evangelijose išgydė kieno nors emocijas, o kur matėme emocinius išgydymus Apaštalų Darbų knygoje, kur matėme tokį mokymą Naujojo Testamento laiškuose? O gal mes kokie emociniai luošiai, palyginus su ankstyvąja bažnyčia? O gal jie žinojo, ko mes nežinome? O gal tai buvo persipynę per Evangelijas ir laiškus tokiame lygyje, kad nebuvo jokio reikalo tai pateikti, kaip atskirą mokymą?

Vis dėlto emocijų išgydymas yra įtrauktas į atpirkimą per fizinį išgydymą

Viena iš pagrindinių eilučių apie išgydymą yra Izaijo 53:4-5, kur sakoma: „Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus... Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“

Čia nepaneigiamas faktas, kad abu emocinis ir fizinis išgydymai buvo kryžiaus darbo sudedamoji dalis: Negalios, Skausmai, Ramybė. Tačiau kur Evangelijose matome, kad Jėzus išgydo kieno nors emocijas? Užtikrinu jus, kad Jis tai daro, ir aš jums parodysiu kur ir kaip Evangelijose tai randame, kaip tai priimti, nes ši serija ir yra būtent apie tai.

Įlūžęs stiebas

Kita pranašystė apie Mesiją, tiesiogiai teigia, kad Jis gydys emocijas, palygindama asmenį, kuriam reikia emocinio išgydymo, su „įlūžusia nendre“ ir vos rusenančia lempa. Apie tai skaitome Izaijo 42:1-4, kur 3-4 eilutėse sakoma:

„Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje“.

Tai galingas emociškai sužeisto žmogaus paveikslas. Mes visi galime paimti gėlę ar jauną augalą ir lenkti jo stiebą, kol jis įlūš. Iš pažiūros, bent jau kurį laiką, ta gėlė, lapas ar augalas atrodys normaliai, tačiau dėl įlaužimo kamiene, jis negalės gauti jam reikalingų maisto medžiagų.

Įlaužimas – tai žaizda po paviršiumi, šiame pavyzdyje – emocinė, tačiau tas pats paveikslas tinka ir tarkime, jūsų rankai ar kojai. Jūsų oda nėra įtrūkusi, kaip ir žievė ant augalo stiebo nėra įtrūkusi. Jūs galite netgi pridengti savo sulūžusią ranką ar koją drabužiais, taip kad niekas nematytų to lūžio.

Tačiau po paviršiumi – ten bjauru ir skauda. Tai gali trukti savaitėmis. Jūs saugote tą sulūžusią vietą, nes jeigu kas nors netyčia atsitrenkia ar pasitrina į ją, jums skauda! Ir niekas net neįtaria, jog ir toliau jus skaudina. Tas pats yra su emociniais sužeidimais, pateiktais šiose eilutėse. Emocinis sužeidimas paslėptas nuo akių, saugomas to asmens, tačiau jeigu kas nors netyčia prisispaudžia prie tos emocinės žaizdos, apsauginė ir grįžtamoji reakcija būna stipri.

Emociškai sužalotas asmuo į situaciją reaguoja neproporcingai.

Kitaip tariant jis reaguoja stipriau, nei reikalauja situacija. Draugas gali atsainiai juoktis iš jų vaikystės situacijos, tačiau emociškai sužalotas asmuo, turėjęs tą pačią vaikystės patirtį, gali užsipulti draugą su pykčiu ir ašaromis... priversdamas kitą žmogų spėlioti, ką jis tokio pasakė, kad iššaukė tokią reakciją.

Rūkstantis dagtis

Izaijas taip pat mini ir aliejinę lempą, kur aliejus vaizduoja Šventąją Dvasią, kurios šviesa vos rusena. Jie tokie sužaloti, taip sužeisti emociškai, kad jaučiasi vos gyvais, vos rusenančiais. Kaip ir emociškai sužalotas asmuo, iš tikrųjų tai yra vienas ir tas pats dalykas, jie gali paslėpti savo sužalojimo faktą. Jie gali šypsotis ir kalbėti apie savo reikalus, kai viduje jiems skauda, jie vos gyvi, vos gali išlaikyti degančią šviesą.

Vos rusenantis dagtis kitas „aliejines lempas“ mato degančias ryškia šviesa, jose liepsnoja visiems regima Dievo šviesa, tuo tarpu jie spėlioja, kodėl ta pati Šventoji Dvasia neateina ir neišgydo jų, kad ir jų šviesa spindėtų ryškiai. Jie jaučia, kad turi tik dalį Šventosios Dvasios, Dievo, savo gyvenime ir vos gali palaikyti tai, ką turi. Jie klausia savęs: „Kas su manimi negerai?“

Tokioje situacijoje yra tas, kam reikia emocinio išgydymo, tas kuris yra sužalotas ir vos begalintis palaikyti savo šviesą. Tačiau jų išgydymas buvo numatytas ant kryžiaus – tik kur jis pasireiškia? Kaip žmonės buvo emociškai išgydyti Evangelijose? Tai nuo čia toliau pratęsime kitą savaitę, iki kito karto. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 3 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Tęsiame mūsų diskusiją, apmąstydami, ar mintys turi substanciją. Tačiau, kad tai padarytume, turime atsigręžti į šviesą – ir į Šviesą.

Dievas yra šviesa ir Jame nėra tamsos. Dievas yra meilė.

Šie 1 Jono 1:5 ir 4:8 teiginiai atitinkamai yra pateikiami, kaip tušti pareiškimai. Dievas yra meilė ir šviesa, todėl meilė ir šviesa yra sinonimai. Meilė įneša šviesą į bet kokią situaciją, bet kokius santykius, o šviesa (aukštesniais būdais) įneša meilę į bet kokią situaciją, bet kokius santykius.

Jokūbo 1:13, 16-18 įspėja žmones negalvoti apie teiginį 2-3 eilutėje, kad sunkumams užgriuvus, tai jiems padarė Dievas (ne!):

„Nė vienas mėginamas/ gundomas/ bandomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“... Neapsigaukite, mano mylimi broliai! (Tik) Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi. Savo valia Jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi Jo kūrinių pirmieji vaisiai.“ 

Dievo abėcėlė

Dvasios sritis sukūrė natūralią sritį, o tai reiškia, kad natūralūs dėsniai yra lyg raidės Dievo abėcėlėje. Pagalvokite, kaip mes naudojame raides. Mes raidėmis abėcėlėje naudojamės, lyg savo minčių, emocijų ir savo širdžių intencijų talpyklomis. Mes suformuojame mintį, motyvą, planą, tada naudojamės raidėmis, kad suformuotumėm šias mintis į kažką materialaus, o šie žodžiai tada gali būti perdaryti į kažką dar substancinio. Žodžiai yra kaip brėžiniai – ne pats statinys, bet statinio planas, kuris yra matomas. Raidės yra statybiniai blokai.

Kaip natūralūs dėsniai, tokie kaip gravitacija, šviesa, energija ir masė Dievui – tai Jo raidės, Jo abėcėlė, kuri tinkamai įrengta sudaro tvarkingą natūralų pasaulį. Jis suplanavo natūralų pasaulį ir mus. Jis išrado šią natūralių dėsnių abėcėlę, tai kilo iš Jo proto, Jo vaizduotės, bei Jo valios pasireiškimo. Tada Jis pakvietė Savo intencijas būti ir atsirado natūralus pasaulis.

Todėl šviesa, meilė ir gyvenimas yra tikra ir pirma substancija. Nors šviesa yra procesas, kuris gali perduoti energiją – pagalvokite apie tai minutę. Biblijoje pateiktą paprastą Dievo kaip Šviesos ir Meilės apibūdinimą mes randame šiuolaikiniuose tyrinėjimuose apie šviesą, kad šviesa yra substancija, šviesa yra procesas, ir šviesa gali perduoti energiją. Fizinis pasaulis yra Dievo būdų ir buvimo atspindys... nuostabu.

Mūsų mintys, taip išeina, yra tvirtos, tai substancija, kuri turi svorį, pirmiausia dvasinėje srityje, o po to į išorę ir fizinėje.

Kai Paulius sako (apie tai užsiminėme praeitą savaitę), kad mūsų vidinis žmogus atsinaujina, mums žiūrint į neregimą amžiną sritį, šitas „žiūrėjimas į“ neregimą, reiškia, kad mūsų mintys „žvelgia“ per neregimą, ir šis „žvilgsnis“ atnaujina mūsų dvasinį žmogų. Mūsų mintys, pakylėtos, persiunčia energiją (nežinant, kaip geriau išsireikšti) arba Gyvenimą į mūsų dvasinį žmogų, kad jį atnaujintų. Mūsų mintys tikrai turi substanciją, gali būti gėrio, Gyvenimo ir Šviesos nešėjomis.

Izaijo 55:7-9 mums sako, kad Dievo keliai ir mintys – mintys – aukštesnės nei mūsų keliai ir mintys. Tai yra apreikšta, kad Dievas neregimoje srityje ir judėdamas pagal aukštesnius kelius ir mintis, galvodamas ką nors sukurti, tik išplės tuos aukštesnius kelius žemyn, taip sakant, kad sukurtų natūralius dalykus. Tai reiškia, jog natūralus pasaulis yra tarytum veidrodis, kaip Paulius laiško Romiečiams 1 skyriuje sako, kad Jo neregimi dalykai gali aiškiai matytis kūrinijoje.

Yra Kažkas aukščiau nei substancijos mintys

Laiško Žydams 4:12 išstudijavau plačiai. Turėjau gražią schemą, ją mėgau naudoti, rodydamas žmogaus širdį, kurią nuo viršaus iki apačios kalavijas perkerta per pusę. Tada aš sudarau sąrašą, remdamasis eilutės gramatika:

„Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia (kritikuoja) širdies mintis bei sumanymus.“

Jei pažvelgsite į sąrašą, pamatysite, jog siela, sąnariai ir mintys eina pirma ir priskirti vienam stulpeliui, kai tuo tarpu dvasia, kaulų smegenys ir intencijos – kitam stulpeliui.

Siela, žmogiškas valios šaltinis, intelektas, emocijos, yra lyg ryšys, jungiantis abi dalis, kūną ir dvasią. Dvasios stulpelyje yra kaulų smegenys ir motyvai. Kaulų smegenys yra ten, kur kraujas, jei tai yra kūnas – tai jo šerdis, šaknis, gyvybės šaltinis, nes gyvybė yra kraujyje – tai žmogaus dvasia. Dvasia ir siela kartu sudaro širdį. Rašte pastebėsite eilutes, kur naudojamas žodis „širdis“, ir priklausomai nuo to, ką autorius nori pasakyti, šis žodis gali reikšti ir dvasią ir sielą kartu, arba tik dvasią, arba tik sielą. Kontekstas atskleidžia subtilius skirtumus.

Ir daugelis buvo mokomi, kad Dievo Žodis – daugeliui pamokslininkų tai reiškia užrašytus dokumentus, kurie prasideda nuo Pradžios knygos ir baigiasi Apreiškimu Jonui – Biblija, ir daugybė pamokslų buvo pasakyta apie tai, kaip Dievo Žodis kritikuos tavo mintis ir motyvus... tai puiku... išskyrus tai, kad ta eilutė reiškia ne tai. Taip, turite išmesti visus šiuos supratimus pro langą.

Kadangi 13 eilutė aiškiai sako, ką autorius nori pasakyti, kad Dievo Žodis teis/ kritikuos mūsų širdies sumanymus ir mintis: „Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą. Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų...“

Žydams 4:12, autorius kalbėdamas apie Dievo Žodį, kalba apie Asmenį, vadinamą Dievo Žodžiu – Viešpatį Jėzų – Jis tas, kuris nutiesia tiltą tarp plyšio atsiveriančio tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ne popierius ir rašalas, bet Žodžio Asmuo.

Tai gi, jei žvelgi į moterį geidulingai, pakeisk šią mintį, šią substanciją į galvojimą apie ją, kaip apie Dievo kūrinį, už kurį numirė Jėzus – ir pasimelsk už ją. Kai nori supykti ant ko nors be priežasties, pakeisk šią mintį į meilę, kad Jėzus numirė už juos ir myli juos, nepaisant jų bjaurių asmenybių. Melskis už juos. Jėzus žvelgia, Jėzus kritikuoja mūsų mintis ir intencijas. Mūsų užduotis yra suvokti, kad mūsų mintys lygios mūsų veiksmams, taigi Dvasios darbas vyksta mūsų širdyse, mūsų mintyse, ir tokiu būdu mes atnaujiname protą, tokiu būdu mes keičiame savo gyvenimus...

Kitą savaitę kita tema...iki kito karto, būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 2 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Praeitą savaitę užbaigiau klausimu:

Ar mintys turi masę?

Rašte yra daugybė nuorodų, susiejančių dvasios sferą su natūralia sfera, galbūt labiausiai išbaigtas teiginys yra Laiške Hebrajams 11:3:

„Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.“

Regimi dalykai atsirado iš „neregimybės“, tai reiškia, jog dalykai egzistuoja ir šioje srityje: dvasios/Dvasios sritis TURI masę, o tai reiškia, jog ją turi ir mūsų mintys bei motyvai...

Graikiškas žodis „sutverti“ angliškoje Karaliaus Jokūbo Biblijos versijoje yra „katartizo“, kuris reiškia įrėminti, sunerti drauge, paruošti, suformuoti – kitaip tariant, visa regima visata ir kaip tai sąveikauja tarpusavyje nuo gravitacijos iki fizikinių molekulinių ir branduolinių dėsnių, iki virsmo nuo sezonų prie pagrindinių elementų sukūrimo, viskas prasidėjo neregimoje dvasinėje srityje, o dar konkrečiau, Dvasioje. Žodžio Asmuo, Kristus Jėzus, sutvėrė visatą.

Pavyzdys, kurį naudoju nusakyti komandiniam darbui tarp Tėvo, Jo Dvasios ištekėjimo, kuris, kaip Jėzus sakė „eina iš Tėvo“ (Jono 15:26), ir Sūnaus yra toks: Tėvas nusprendžia, jog reikia nuplauti mašiną, ir šį darbą patiki sūnui, kuris naudoja vandenį, kad nuplautų mašiną. Galime sakyti, kad tai padarė Tėvas, tačiau jis labiau yra planuotojas, tuo tarpu darbą atliko sūnus. O veiksnys, nuplovęs mašiną, yra vanduo. Tai Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios momentinė nuotrauka.

„Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.“ Tėvas naudojo Sūnų, kad sukurtų pasaulius. (Pasauliai dar verčiami, kaip „visata“, o „amžiai“ yra laiko epochos) 

Kai mes išoriškai senstame, viduje tampame gyvesniais

„...nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina... tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima – amžina.“ (2 Korintiečiams 4:16-18)

Kaip mes einame per gyvenimą, žvelgdami į neregima? Tada mes esame tiltas tarp neregimos dvasinės srities, kuri atsinaujina ir stiprina mūsų dvasinį žmogų, ir natūralaus pasaulio, kurio įtakoje mūsų kūnai sensta ir nyksta. Žmogaus dvasia, kuri buvo atkurta Šventosios Dvasios, nutiesia tiltą tarp šio atotrūkio tarp neregimo ir regimo, ir kadangi mes esame dvasios/Dvasios dalykuose, esame atnaujinami iš vidaus. Tai šioks toks paradoksas, kai aš išoriškai senstu ir linkstu prie žemės, tačiau viduje esu stipresnis, vyriškesnis, gyvybingesnis nei tada, kai pirmą kartą atėjau pas Viešpatį, jau daugiau nei prieš 43 metus.

Kažkaip tas gyvenimas Dvasinėje srityje turi substanciją, kuri daro įtaką šiai sričiai. Kažkaip dvasinės mintys sugeba sukurti dalykus toje žemesnėje kūrinijos srityje.

Galiu tai teigti, tačiau tai tik mintis, idėja, pastebėjimas. Tačiau kai aš keliavau po dangų, man susidarė įspūdis, jog molekulinė dangaus struktūra funkcionuoja daug aukštesniu laipsniu nei molekulės žemėje. Galėčiau palyginti tai su malūnsparniu, kuris kybo vietoje, nes mentės sukasi lėtai, panašiai kaip molekulės žemėje. Atvirkščiai, kai malūnsparnis kyla, jo mentės juda labai greitai, jį keldamos nuo žemės paviršiaus – taip galima palyginti dangaus ir žemės greitį. (Tai tik mano pastebėjimas, negaliu to niekaip įrodyti)

Pažinimas, pranokstantis pažinimą

Laiške Efeziečiams 3:17-19 Paulius sako, jog jis meldžiasi už juos, kad jie, įsišakniję ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje (agape), galėtų suvokti ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą. Kaip asmuo gali kažką pažinti, kas pranoksta pažinimą?

Jis kalba apie Jo pažinimą mūsų dvasioje ir Jo didelės meilės mums pažinimą, ko negalima suvokti vien tik mentalinėje proto srityje.

„Mentaliniai“ arba „cerebraliniai“ krikščionys niekada nepažins Jo meilės, kol jie neišmoks būti ryšyje ir tėkmėje iš savo dvasios. Jie niekada nepatirs Jo meilės jausmo, nes Dievas yra Dvasia, o ne smegenys. Žmonės laikantys Dievą smegenyse, nežino, kaip tekėti ar net būti ryšyje su savo dvasiniu žmogumi, ir dėl to gana dažnai patiria sunkumus meldžiantis kalbomis – jie veikia iš smegenų, o ne iš dvasios. Jis teka iš dvasios į šią natūralią sritį, tai yra tiltas.

Be jokios abejonės didžiausias tiltas tarp neregimos dvasinės srities ir šios srities yra Jėzaus Kristaus asmuo – tikras žmogus, tikras Dievas. Laiškas Žydams sako taip:

„Jis, Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo (Tėvo) jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes...“

„Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą!“ Jono 14:9

Mokslas teigia...

Natūraliai mūsų mintys - tai ne ką daugiau kaip neutrali trajektorija smegenyse, turinti ne daugiau masės ir substancijos nei elektriniai ir cheminiai impulsai, jau ir taip esantys smegenyse. Mintys – ne ką daugiau, nei elektriniai ir cheminiai patvarkymai smegenyse. Nors šios mintys pasireiškia veiksmais, kurie yra gana tvirti. Iš minčių ateina planai, nupiešiami ir pastatomi namai, prasideda ir baigiasi santykiai – visas jūsų gyvenimas prasideda mąstymo procese.

Mes sugrįžtame prie diskusijos apie šviesą ir kvantinę fiziką, nes Dievas yra šviesa, atnešanti mums geras mintis ir planus, kurie teka į mūsų dvasią, o tada į mūsų sielą ir pasiekia mūsų kūnus bei fizinį pasaulį... o aš šiandien nebeturiu daugiau vietos. Iki kitos savaitės, būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kvantinė fizika ir Jėzus: Ar mintys yra tvirtos? 1 dalis

John Fenn, 2017 m. birželio mėn. 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Neseniai sėdėjau šalia jaunos merginos ir išgirdau, kaip ji susipažino su Jėzumi, ir tai buvo gana įspūdinga. Dar prieš kelis metus ji buvo ateistė – ir ne kokia nors vidutiniška rami ateistė – ji aktyviai dalyvaudavo gatvėje vykstančiose demonstracijose prieš religijas. Ji manė, kad krikščionys yra kvaili ir neišprusę bei žvelgdavo iš aukšto į visus tuos nemąstančius kvailus religingus žmones. Jos pačios žodžiais  - ji buvo aktyvistė, pikta, rėksminga, demonstratyvi, liepsnojanti liberali ateistė.

TAČIAU...save ji laikė geru žmogumi, nes nemelavo, nevogė, nežudė. Tačiau ji nekentė religingų žmonių; netgi įsijungdavo TV programas su krikščionimis jose tam, kad pasijuoktų iš jų ir sau patvirtintų, kokie jie kvaili ir neišprusę.

Ir tada jos gyvenimas dėl tragiško atsitikimo pasisuko netikėta linkme. Po kelių operacijų jai buvo pasakyta, kad nors ir sulaukusi tik 20 metų, visam laikui turės naudotis ramentais arba vaikštyne, o vėliau greičiausiai – invalido vežimėliu, kadangi medicinos mokslas nieko daugiau negali jai padėti. Negalėdama įsivaizduoti, jog likusį savo gyvenimą nugyvens būdama neįgali, ji pradėjo mąstyti apie savižudybę. Ji galvojo, kaip galėtų tai atlikti lengviausiu būdu, ir kiek įmanoma neskausmingiau... ji vystė planą, kaip užbaigti gyvenimą.

Tada ji pastebėjo plakatą, skelbiantį apie krikščionišką susitikimą, kuris vadinosi „Stebuklai“. Ji pamanė, jog tai ir yra būtent tai, ko jai reikia – stebuklo. „Gal būt aš galėčiau įsimaišyti tarp jų ir pasiimti savo stebuklą, ir dingti kol niekas iš tų kvailų žmonių nespėjo papasakoti man apie savo Jėzų.“

Pasiremdama ramentais, lėtai patraukė į susitikimą ir pamatė žmones, keliančius rankas ir giedančius, ir ji nusistebėjo, kas čia per reikalai – ar tik ne dar daugiau kvailybės šiuose kvailiuose. Tačiau staiga 3 moterys paklausė, ar jos negalėtų pasimelsti už ją, ir ji leido.

Staiga ji atsidūrė ant žemės, žvelgdama į viršų, negalinti pajudėti, jūs ir aš galėtumėm pasakyti, jog ji atsidūrė „Dvasioje“. Tai atsitiko ir Petrui Apaštalų darbų knygos 9 skyriuje, kuomet jis buvo transo būsenoje, kai nebelieka natūralių pojūčių, o viskas yra sutelkta į Dvasią.

Staiga su ja ėmė kalbėti Viešpats, rodydamas jai šviesą ir tamsą. Šviesoje buvo meilė, džiaugsmas, ramybė... Jis parodė jai mintis apie kitus žmones. Ji pamatė puikybę ir neapykantą, ir pirmą kartą gyvenime pamatė, jog šios mintys yra tamsa. Ji bandė ginčytis su Juo, jog tai tik mintys, o ji pati yra geras žmogus. Ji buvo morali, sąžininga ir darbšti.

Tačiau Jis pasakė, jog šios neapykantos mintys apie kitus buvo tamsa, net jeigu ji ir nesielgė pagal savo neapykantą, mintys yra tas pats kas ir veiksmai. Jis pasakė, jog šios mintys yra materialios. Jos yra kietos. Jos yra tas pats, kaip ir veiksmai. Ji jautė šią materialią savo minčių tamsą, ir žinojo, jog tai tiesa.

Staiga ji pamatė, jog jos neapykanta kai kuriems žmonėms prilygsta žmogžudystei, kad savo mintyse ji norėjo jų mirties, kas ją išgąsdino, kadangi ji manė esanti geras žmogus, o ne kokia tai žudikė. Žudikė? Pagal savo mintis, ji matė, kad buvo žudikė. Ji matė, jog tamsa, buvo lyg žemyn, destrukcijos link, besisukanti spiralė. Ji pamatė, kad jeigu būtų likusi su šiomis mintimis, jos būtų nutempusios ją žemyn į tamsą.

Parodęs šiuos dalykus Jis paklausė: „Tai ką tu pasirinksi: šviesą ar tamsą?“ Ji atsakė: „Žinoma, šviesą!“ Kai tik ji tai pasakė, visa tamsa, visa neapykanta, visas išpuikęs savęs aukštinimas iškilo ir išėjo iš jos. Staiga ji atsidūrė šviesoje ir kažkas jos viduje pasikeitė, tai buvo gera ir šviesu.

Ji man pasakė, kad džiaugiasi, jog Jis tada jos neišgydė, nes jeigu tai būtų atsitikę, ji būtų paprasčiausiai palikusi savo ramentus ir pabėgusi, kol neišgirdo ko nors apie Jėzų. Tačiau metų bėgyje, kai ji geriau Jį pažino, Jis išgydė ją, ir dabar, sugrįžusi prie savo veiklaus gyvenimo būdo, ji vaikščioja su Viešpačiu.

Mintys prilygsta veiksmams – kvantinė fizika

Tą patį dalyką Jėzus pasakė Mato 5 skyriuje, ką ir jai prieš 3 metus, kad mintys prilygsta veiksmams: „O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą“.

Šiandieninėje kultūroje tai, kad Jėzus paminėjo 1 akį ir 1 ranką, o ne 2 akis ir 2 rankas, Jis mums aiškiai sako nukirsti procesą, kurio metu širdies geismas tampa veiksmu. Jėzus susieja mintį su veiksmu. Piktos mintys ir pikti veiksmai sudaro viena. O atvirkščiai, irgi tiesa? Geros mintys ir veiksmai sudaro viena.

Tačiau ne kiekviena mintis sulyginama su veiksmu, ir ji dar netampa materialia

Kai Tėvas Pradžios knygoje 1:26 pasakė: „Padarykime (Dievas arba El daugiskaitoje Elohim) žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą....“ tai buvo vidinė mintis, ji nebuvo niekam skirta, ji buvo grynai vidinė. Ji nepakilo iki susietumo su veiksmu lygio, iki kitos eilutės: „Taip Dievas padarė žmogų...“

Pradžios knygoje 18:17-19 Kristus laikinai materializavosi į žmogišką formą kartu su 2 angelais, ir valgė su Abraomu. Kai angelai pasileido į Sodomą, kad išgelbėtų Lotą, Viešpats stabtelėjo ir „Pasakė Sau: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta... jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio...“

Čia ir vėl buvo grynai vidinė mintis, kuri nebuvo niekam skirta. Tai gi, kai Jėzus sulygino geidulingas mintis su veiksmais, Jis sakė tai minčių, nukreiptų į kitus, paremtų nuodėme, atveju – nuodėmės, savanaudžių veiksmų, kurie dažnai apima naudojimąsi kitais savo pačių tikslais, atveju. Viešpats tai jaunai merginai parodė, kad jos neapykanta lygi veiksmams, nes jie buvo materialūs tamsos srityje, ir vieną dieną galėjo pasireikšti, nutempdami jos visą fizinį gyvenimą į tamsą.

Kur yra ryšys tarp dvasinio ir gamtiško, tarp minčių ir veiksmų?

O ką sako mokslas? Ar mintys turi masę? Jau nebeturiu vietos, mes sugrįšime prie to kitą savaitę... iki kito karto. Būkite palaimintii!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com