Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2025 m. sausio 31 d., penktadienis

John Fenn, ar krikščionys gali būti prakeikti? 2 iš 2, Savaitės mintys

 John Fenn, Can Christians be cursed? 2 of 2, Weekly Thoughts, 

 Sveikinu visus,

 Tikėjimas kyla ne iš mūsų, jis kyla iš malonės, kaip teigiama Efeziečiams 2:8: Malone jūs esate išgelbėti per tikėjimą, ir TAI ne iš jūsų, tai yra Dievo dovana,


kad nesigirtumėte , kad tai iš jūsų.

 Kurią tikėjimo dalį, kuri nėra mūsų pačių, taip sunku suprasti? Jame aiškiai sakoma, kad tikėjimas kyla iš malonės. Malonė yra apreiškimas iš Tėvo. Malonė yra dieviškas apreiškimas. Pirmą kartą tai matome  Mato 16:16-17, kai Petras išpažino Jėzų esant Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi. Jėzus pasakė, kad tikėjimo išpažinimas kilo iš Tėvo apreiškimo apie šį faktą. Visas mūsų krikščioniškasis gyvenimas grindžiamas ta įvykių seka: pirmiausia malonė, tada iš tos malonės kyla tikėjimas – ir visas procesas nepriklauso nuo mūsų pačių ar mūsų pastangų „sukurti tikėjimą“.

 

Kitas  nukrypimas,-tai  baimės, sumaišties, nesantaikos apreiškimas, sukeliantis žmogaus atsaką – tikėjimą šėtono idėjų apreiškimu. Apreiškimas iš Tėvo yra ramybė, o apreiškimas iš velnio yra baimė.

 

Mato 9:29 Jėzus pasakė dviem akliesiems, kurie norėjo išgydyti: „Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą“. Jei turi baimės apreiškimą, pagal tavo tikėjimą ir bus tau.  Jei turite iš Tėvo kylančią ramybę , kad Jis aprūpins ateityje,  pagal jūsų tikėjimą taip jums ir bus. Ką jūs renkatės ? Blogio ar gėrio apreiškimą?

 

Iškrypusi malonė – blogio apreiškimas –  baimė yra atsakas.

Vieniša moteris leido savo laisvalaikį susitelkusi į žinias apie  ekonomikos žlugimą, ji baiminosi, kad neturės maisto. Dėl šios baimės ji naudojo mokėjimo korteles, kad pripildytų savo namus maisto produktais, bet dabar vėl bijojo, nes jau negalėjo atsiskaityti kortele. Paaiškinau, kad mes veikiame, imamės veiksmų, tik tada , kai turime Kristaus ramybę kylančią iš Jo buvimo mumyse, o Jis nenuves mūsų į tokią situaciją. Šioje savo gyvenimo srityje ji įrodė, kad labiau tiki šėtono blogio apreiškimu, nei visais Šventajame Rašte matomais Tėvo pažadais.

 

Internetas leido kiekvienam balsui įgyti auditoriją, o krikščionims dažnai baimė yra didžiausia šių balsų varomoji jėga. Jei pasiduosite baimės dvasiai, kuri yra šėtono planų apreiškimas, ir elgsitės pagal ją – jūs pašalinsite tą savo gyvenimo dalį , kuri yra  Dievo ramybėje. Perėjimas iš ramybės į kančią , nes baimėje yra kančia, yra „prakeikimas“.

 

Vienas  pamokslininkas, kurį pažįstu, sako žmonėms, kad jeigu jie neaukoja jo tarnavimui, jie atveria duris velniui. Jis taip pat yra sakęs, kad jei jie neįsijungia į jo tarnavimą, jie atsiveria velniui. Kai kurie netgi sako, kad jei žmogus neduoda pinigų jų tarnavimui jis atsiskleidžia prakeikimui. Pasiduodamas šiai manipuliacijai pasitelkdamas baimės dvasią, krikščionis demonstruoja didesnį asmeninį apreiškimą, taigi ir tikėjimą blogiu, nei mylinčiu dangiškuoju Tėvu.

 

Dievas sako apie blogą dalyką arba velnias sako apie blogą...

 

Apaštalų darbų 27:10 Paulius yra Romos kalinys laive. Jis teigia: „Ponai, aš suprantu, kad ši kelionė padarys daug žalos laivui, kroviniui ir mūsų gyvybėms“.

 

Paulius gavo Dievo apreiškimą – malonę – tai apibūdindamas jis pavartojo  (graikišką) žodį „suvokti“. Jis turėjo apreiškimą  dėl kelionės, kad  jie praras krovinį, laivą ir gyvybes. Prieš daugelį metų, kai buvau jaunas, maniau, kad bet koks blogo apreiškimas yra  iš velnio, ir ne kartą sudrausdavau Šventąją Dvasią. Keletą kartų  dėl savęs ar draugų, kaip Paulius, nujaučiau, kad nutiks kažkas blogo, jei aš arba jie padarys viską, ką suplanavę.

 

Taip išmokau nustatyti, ar Dievas man parodė, ką velnias suplanavo, kaip Pauliaus atveju, ar velnias bando mane išgąsdinti, kad daryčiau, ką nors kvailo ar neprotingo. Jokūbo 3:14-18 jis lygina pasaulio išmintį su Dievo išmintimi.

 

Pasak jo, pasaulio išmintis yra „nedvasinga ir demoniška“ ,ji sukelia sumaištį, pavydą, nesantaiką. Graikų kalboje žodis „nedvasingas“ yra „psuchkikos“ arba „psichozė“, reiškiantis protinį, juslinį (jausmus), labai gyvulišką ir elementarų. Jis sako, kad tai „jausminga“, reiškianti „pagrįsta jausmu protu“, ir demoniška. Sumišimas, baimė, sprendimai pagrįsti emocijomis.

 

Priešingai 17 eil.: "Bet išmintis iš aukščiau yra visų pirma tyra. Taip pat taiki ir taiką mylinti, dėmesinga, švelni, lengvai prieinama..." Dievo išmintis neša ramybę, šėtono išmintis sukelia sumaištį ir baimę. Kad ir įvyktų tragedija, yra ramybė. Kai tai velnias, atsiranda baimė, sumišimas, nerimas.

 

Pauliaus ramybė Apaštalų darbų 27:10 yra akivaizdi. Kai savininkas ir kapitonas nepaisė jo įspėjimo, audros viduryje Pauliui pasirodė angelas, pareiškęs, kad jis bus atvestas pas Cezarį, o visi 276 išgyvens, bet jie patirs laivo sudužimą ir išsilaipins saloje. Pauliaus ramybė leido į tą situaciją ateiti Tėvui.

 

Žmogus demonui atsiveria pasiduodamas pasaulio išminčiai – baimei, pasimetimui, nesantaikai, pavydui. Ar krikščionis gali save prakeikti, taip. Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą.

 

Kitas pavyzdys: Galatams 3:10

„Tie, kurie pasikliauja įstatymu, kad juos išteisintų, yra prakeikti...“ Paulius klausė Galatams 3:1, kas juos užbūrė? Burtininkavimas  yra manipuliavimas Dievo Žodžiu ir siekimas valdyti kitus. (I Samuelio 15:23: Maištas yra taip pat kaip burtininkavimo nuodėmė. Sauliaus maištas buvo Dievo Žodžio iškraipymas priimant tik pusę  tiesos, kad manipuliuotų kitais.)

 

Apaštalų darbų 13 ir 14 skyriuose  fariziejai pasakė Pauliui, kad pagonys, kurie buvo išgelbėti, turi būti apipjaustyti ir paklusti Mozės įstatymui. Paulius tam pasakė ne. Apaštalų darbų 15 skyriuje jis nuvyko į Jeruzalę, kad pateiktų tą klausimą vadovams. Kai buvo nuspręsta, kad Paulius buvo teisus, \  priversti juos paklusti Mozės įstatymui po to, kai Dievas  juos atgimdė iš naujo IR pripildė Dvasios, būtų beprasmiška. Dievas jau davė jiems Šventąją Dvasią, kokia naudo iš to būtų jei jie po to  paklustų  Mozei?

 

Paulius sako, kad krikščioniui grįžti į Mozės įstatymą reiškia save prakeikti. Tai Jėzaus Kristaus darbo neigimo aktas. Nes Jis įvykdė įstatymą, o kai mes atgimsime iš naujo, Jo įstatymas užrašomas mūsų naujai sukurtoje dvasioje. Grįžti į įstatymą reiškia atmesti Jėzaus darbą, nes Jis priėmė Įstatymą ant savęs.

 

Viena didžiausių klaidų yra...

Krikščionys galvoja, kad jų gyvenimas priklauso nuo ankstesnių kartų nuodėmių. Jie mano, kad dėl ankstesnių kartų nuodėmių yra įstrigę kančių ir prakeikimo šablone. Jie skaito, kad juose yra Kristus. Jie skaito, kad jiems liepta naudoti Jėzaus vardą prieš demonus. Jie skaito: „Jis yra jumyse didesnis už tą, kuris yra pasaulyje." Tačiau jie tuo netiki. Jie tiki tuo, ką jiems sako jų akys ir aplinkybės – kad juos valdo praeities demonai, praeities nuodėmės, kad jie tenai yra įstrigę.

 

Atskirkime dvasinę tiesą nuo praktinės tiesos. Dvasiškai tu dabar priklausai Dievo šeimai. Dangaus pilietis. Jūsų dvasia buvo atkurta Šventosios Dvasios, po to buvai  užantspauduotas tos pačios Šventosios Dvasios (Efeziečiams 1:13). Jūsų Tėvas danguje jūsų neprakeikė ir neprakeiks. Dvasiškai jūs nesate prakeiktas.

 

Gamtoje jūsų žemiškas kūnas gali kilti iš nusidėjėlių, narkomanų, nedorų veikėjų. Jūsų kūnas gali būti paveldėjęs polinkį į jūsų protėvių nuodėmes. Melas yra tai, kad jūs automatiškai priklausote nuo šios šeimos nuodėmės linijos. Tai melas. Galite sulaužyti tą modelį savo valia.

 

Jėzus mokė daugelio dalykų, vienas iš jų buvo įsakymas naudoti Jo vardą demonams išvaryti. Nereikia melstis prieš juos. Neprašykite ko nors melstis, kad sustabdytų jų puolimą. Jūs – turite teisę naudoti Jėzaus vardą, kad įsakytumėte dvasias. Tu turi savyje Kristų, neatmesk  savo valdžios, kad leistum demonams vaikščioti aplink tave. Apsvarstykite tai Romiečiams 8:32 ir Hebrajams 1:1-3: Tėvas panaudojo savo Sūnų, kad sukurtų visą visatą. Tada Jis atidavė mums savo Sūnų. Kai turi Sūnų, turi visatą. Ką tau gali padaryti mažas senas velnias? Tu jau turi viską!

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

2025 m. sausio 24 d., penktadienis

John Fenn, Ar krikščionys gali būti prakeikti? 1 iš 2, ką pasakė Viešpats

  John Fenn, Can Christians be cursed? 1 of 2, What the Lord said. Weekly Thoughts. 1/25/25

 Sveikinu visus,

Žodis, apie kurį dažnai kalbama krikščionių sluoksniuose, yra „prakeikimas“. Sakoma taip: „Aš esu po prakeikimu“. Arba: „Aš esu po kartų prakeikimu“. Tai galibūti frazė, naudojama apibūdinti bet kokį


nuodėmės ar streso modelį, kurį žmogus bando pralaužti ir įgyti pergalę. O kai kuriems šeimos narių, dalyvaujančių okultizme, prakeiksmai yra labai realūs.

 Tarp daugybės gautų el. laiškų nemaža dalis jų yra susiję su žmonėmis, teigiančiais, kad juos užpuolė demonas. Neabejoju, kad tai dažnai yra tiesa. Kaip ir kodėl tai atsitinka krikščionims?

Valdžios svarba

 Aš mąsčiau apie Mato 28:18, kur Jėzus pasakė: „Man duota visa valdžia (ne jėga, kaip KJV ir kiti verčia) danguje ir žemėje. Todėl  eikite į visą pasaulį ir mokinkite visas tautas, darykite mokiniais ( besimokančiais), mokydami juos laikytis visko, ką aš jums įsakiau...“

 Aš galvojau apie tai, kaip Jėzus pasakė, kad jam buvo suteikta visa valdžia... ir sustojau. Pagalvojau: „Jeigu Jis turi visą valdžią, kodėl pasaulyje tokia netvarka? Ar „visa valdžia“ susijusi tik su Evangelijos skelbimu Kaip tai veikia?

 

Taigi vieną dieną paklausiau Jo, nes man buvo svarbu tai suprasti. Jis pasakė: "Aš turiu visą valdžią danguje ir žemėje. Šėtonas neturi. Velnias priverčia žmones suteikti jam savo valdžią, tada jis panaudoja jų valdžią prieš juos pačius. Tai, ką matote pasaulyje, yra kartų palikimo  kaupiamasis poveikis. ištisos tautos, suteikusios jam savo valdžią, kuria jis naudojo milijonus milijonų kartų iš kartos, į kartą šimtmečiais.

 

Jis pateikė dar daugiau detalių apie tai, kad Jis mane mokė, kad kiekvienam žmogui buvo suteikta valdžia savo gyvenimui. Todėl kiekvienas žmogus gali atiduoti savo valdžią Kristui, o tai atveria juos visiems dvasiniams palaiminimams, arba gali atiduoti savo valdžią velniui, kurią jis panaudos prieš juos.

 

Tai, ką Jis pasakė, sutapo su tuo, ką Tėvas man pasakė, kai buvau paauglys ir klausiau Jo apie dangų ir pragarą. Tuo metu Tėvas pasakė: "Tavo kūnas suteikia tau valdžią, kol jis gyvas žemėje. Bet kai kūnas miršta, žmogaus dvasia ir siela automatiškai tampa pavaldūs karalystei, kurios pilietis tas žmogus  yra." (Žinau, neteisinga gramatika, bet aš buvau vaikas ir Jis kalbėjo su manimi taip, kaip aš kalbėjau – atrodo, kad jis taip elgiasi su dauguma žmonių, juokinga).

 

Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi valdžią, nes buvo sukurtas kaip  laisvos valios dvasinė būtybė. Jėzus turi visą dvasinę valdžią, todėl mūsų pasirinkimas gali būti  suteikti savo valdžią Jam kaip savo valios veiksmą arba suteikti tą valdžią Šėtonui, priimant neteisingą mąstymą, klaidingus įsitikinimus ir panašiai.

 

Suteikę savo valdžią Kristui, tampame viena su Jo valdžia – štai kodėl Jis pasakė, kad tie, kurie tiki Jo vardu, naudos Jo vardą, kad išvarytų demonus, jie dės rankas ant ligonių ir matys juos pasveikstant, jei išgertų nuodų, tai jiems nepakenks – viskas Jo vardu dėl to, kad Jis suteikė mums savo įgaliojimus naudoti  Jį taip, kaip Jis tai darė savo gyvenime.

 

Ką tai reiškia...

Tai reiškia, kad nė vienas krikščionis nėra pavaldus kieno nors burtininkavimo prakeikimui. Bet jei manote, kad esate pavaldūs demonams ar prakeikimui, jūs teisėtai suteikiate jiems savo valdžią, kurią jie naudoja jus kankindami. Tai reiškia, kad jūsų mirusių ar gyvų giminaičių nuodėmės negali jūsų paveikti, jei naudosite savo valdžią ir atmesite(nekartosite, vert.) jų nuodėmių. Tai reiškia, kad joks krikščionis niekada neturėtų bijoti velnio. Bet jei krikščionis buvo klaidingai išmokytas melstis prieš velnią, jis bus demonų ir prakeikimų įtakoje Jei jie bus tinkamai išmokyti paklusti Jėzui naudodami Jo vardą prieš juos, tada jie gyvens be demonų įtakos, nepaisant velnio planų.

 

Tai reiškia, kad pagundos gyvenime yra velnio pastangos priversti jus suteikti jam savo valdžią toje srityje, kad jis galėtų panaudoti jūsų valdžią prieš jus.

 

Pagundos

Pagalvokite apie savo gyvenimą kaip apie didelę picą, supjaustytą į 12 griežinėlių. 11 iš tų dalių jūs gyvenate visiškai dėl Viešpaties. Bet taip atsitinka, kad  1 jos  dalis  yra nuodėmės gabalas. Ne tik charakterio trūkumas, kurį Viešpats stengiasi pakeisti, kad padėtų jums  subręsti. Tačiau tiesioginė pagunda, kuri kartojasi reguliariai – nes tave stebėję demonai žino tavo silpnybes. Gundymas, kaip matome Jėzaus gundymuose, apėmė du dalykus: kūną ir vilionę.

 

Jėzus buvo alkanas, tai buvo kūnas. Šėtonas norėjo suvilioti Jį paversti akmenis duona. Jėzus atėjo mums parodyti, kas Jis yra, tai yra kūnas. Šok žemyn  ir įrodyk, kas esi, - tai vlionė. Jėzus atėjo išgelbėti žmonijos ir grąžinti pasaulio vyriausybes Dievui, tai yra kūnas. Pagarbinki Šėtoną ir jis duos tau pasaulio karalystes, nesilaikyti Dievo plano, buvo viliojimas.

 

Kiekvienu atveju Šėtonas, gundė Jėzų piktnaudžiauti savo valdžia arba atiduoti savo valdžią velniui. Turime nuoširdžiai pasikalbėti su savimi apie tai, kaip tai padaryti

. Mūsų kūnui patinka nuodėmė. Kai nuoširdžiai save pažinsi, galėsi kovoti su pagunda. Negalite kovoti su pagunda ar demonu, jei jūs ir demonas žinote, kad tikrai norite tos nuodėmės... kiekvieną kartą atiduosite savo valdžią, kol išmoksite labiau vertinti savo bendrystę su Dievu, nei tą nuodėmės  akimirką.

 

Jėzus turi visą valdžią danguje ir žemėje.

Pasitelkime  kvantinę mechaniką ir pagalvokime apie tai tokiu būdu. Šviesa yra tikra, ją galima išmatuoti, joje yra dalelių. Tamsa tiesiogine prasme yra niekas, tamsa neegzistuoja kaip „daiktas“. Tamsa yra tik šviesos nebuvimas.

 

Važiavau per labai plokščią Vakarų Kanzaso dalį, JAV valstiją, garsėjančią plokščiais laukais ir mažais medžiais. Artėjo saulėlydis, o regėjimo erdvė buvo nuo horizonto iki horizonto, kad galėčiau matyti tamsą, sklindančią per žemę. Aš sušukau: „O, Tėve, žiūrėk, kaip tamsa veržiasi! Jis iš karto atsakė: „Ne tamsa žengia į priekį, o šviesa traukiasi“. Kokia tai buvo pamoka visam gyvenimui. Taip į mūsų gyvenimus patenka demonai ir prakeiksmai. Mes leidžiame šviesai savyje trauktis, o tai leidžia tamsai judėti pirmyn.

 

Atsitraukdami neleiskite tamsai sklisti į priekį – ji užpildys tą vakuumą. Atsistokite savo valdžioje, priešinkitės, liepkite šalin, ir šėtonas pabėgs.

 

Dabar supraskite tai: blogis neegzistuoja kaip „dalykas“, kurį būtų galima išmatuoti. Blogis yra gėrio nebuvimas. Tai Dievo nebuvimas bet kurioje situacijoje. Bet kuriame gyvenime. Tai viso to, kas yra Dievas, atmetimas. Matuoti galima tik gera. Blogis yra nepalyginimas su gėrio laipsniu. Atsistokite ir naudokite savo „gėrį“ – Kristų savyje – jei/kai ​​pajusite demonišką ataką. Didesnis yra Tas, kuris yra jumyse, nei tas, kuris  pasaulyje naudokitės Kristaus mums duotais įrankiais Jo vardu, tai mes esame viena su Juo. Nepasiduokite baimei ir demonų gąsdinimui. Vykdyk savo valią prieš demonus – Kristaus jumyse yra didesnis už juos!

 

Mes čia pratęsime kitą savaitę apie kartų prakeiksmus ir dar daugiau... iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com

2025 m. sausio 20 d., pirmadienis

2025 m. sausio mėn. naujienlaiškis

 January 2025 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Iš pradžių šiek tiek apsitvarkysiu  namus;

  JAV piliečiams: jei norite gauti kvitą už 2024 m. aukas, atsiųskite mums el. laišką adresu cwowi@aol.com arba connect@churchwithoutwallsinternational.org,


nurodydami savo vardą, pavardę, el. pašto adresą ir pašto adresą, ir mes atsiųsime jį el. paštu. Nuo 2017 m. pasikeitus mokesčių įstatymui, tik tie asmenys, kurie detalizuoja atskaitymus savo mokesčių deklaracijose, gali pretenduoti į atskaitymus už davimą, todėl labai sumažėjo asmenų, kuriems reikalingas davimo kvitas, skaičius. Bet mes mielai suteiksime informaciją, jei jūs detalizuojate. Dėkojame už aukas!

 Pasivaikščiojimas po Senąjį Testamentą:

 Su naujaisiais metais pradedu metų trukmės Senojo Testamento studijas, pradedant šį mėnesį Pradžios knyga. Tai bus žavinga, tikras apšvietimas  ir skatins susimąstyti! Studijos bus didžiulė palaima, papildys jūsų bendrąsias žinias, ir mes matysime Kristų per visą ST.

 Atlantos konferencija.

 Mūsų Atlantos šeštadienio konferencijoje, vykusioje 11 d., puikiai praleidome laiką Viešpatyje. Iš daugelio girdėjau, kaip pusiausvyra tarp mokymo, praktinės išminties ir Dvasios judėjimo  garbinime juos tikrai pakeitė. Kartu valgėme  pietus bei vakarienę, taip užsimezgė naujos draugystės. Manau, kad mums atstovavo 11 valstybių, ir daugelis tų, kurie negalėjo atvykti dėl oro sąlygų, galėjo prisijungti prie dalies sesijų per Zoom. Vėliau šiais metais planuojame surengti daugiau šių 1 dienos renginių!

 Aplankymas

  Neseniai aplankymo metu  paklausiau Viešpaties apie ateinančius metus. Įdomu, kaip Jis kalba, nes iš pradžių Jis pasakė: „Aš jau sakiau jums, kaip yra dabar, ir kas bus valdant naujai administracijai, todėl man nebereikia jums vėl pasakoti. (Aš pasidalinau tuo) Klausykite, ką Dvasia sako bažnyčioms. Sutvarkykite  ir paruoškite savo širdis, nes ateinantys metai yra laikas ruoštis ir įsitvirtinti, o ne laikas tingėti ir galvoti, kad viskas tęsis taip, kaip buvo.

 Tie, kurie vaikščioja su Viešpačiu, kaip jūs, skaitantys tai, savo dvasioje žino, kad „kažkas vyksta“. Jaučiame, kad Tėvas daro ar ruošiasi daryti tai, ko dar nematėme šioje šalyje. Šiame apsilankyme Jis pasakė, kaip ši šalis gyvens ateityje, nes daugelis iš šios naujos administracijos tikisi, kad vyriausybė būtų jų šaltinis ir tiekimas. Tačiau mums Jis kalbėjo apie stebuklus, matomus žmonių namuose, apie stebuklingą aprūpinimą ir situaciją, kai mes būsime šmeižiami kultūroje, bet pagal asmenį patyrimą  žmonės ateis pas Viešpatį , ir  bus labai daug tokių žmonių. Čia slypi didžiulė ramybė.

 JAV tarp konservatorių jaučiasi   „vakarėlio atmosfera“, džiaugsmingas laimingų dienų pažadas vėl čia... kaip tik apie  tai įspėjo Viešpats, ir tai taikoma visoms tautoms. Turime laiko langą sutvarkyti ir paruošti savo širdis.

  Kitokiame kontekste Luko 21:14 Jėzus pasakė: „Dabar nusistatykite savo širdyse ir pagalvokite, prieš atsakydami“. Žodis „nustatyti“ yra „atidėti dešimtinę“ ir reiškia „pastatyti“ arba „pastatyti į vietą“. Mato 5:15 buvo pavartota, kotekste: nedėkite žiburio po krepšiu, o Mato 27:60 apibūdinti, kur jie „padėjo“ arba „paguldė“ Jėzaus kūną kape.

 Jėzus Luko 21 skyriuje kalbėjo apie kultūrinį arba tiesioginį persekiojimą ir liepė dabar, kol to dar nėra, įtvirtinti savo širdį teisingoje vietoje.

  Kaip „sutvarkyti“ širdį

 Hebrajams 10:32 sakoma: „Prisimink buvusias dienas, kai buvai pirmą kartą apšviestas (gimei iš naujo), ir didelius sunkumus, su kuriais susidūrei“. Prasmė yra prisiminti Jo ištikimybę nuo pradžios iki dabar ir nurimti savo širdyje, kad žinotumėte, koks Jis buvo ištikimas tada, koks Jis ištikimas dabar ir bus ištikimas ateityje. Galite nuraminti širdį dėl būsimų sunkumų, jei prisiminsite jo ištikimybės įrašą per visą savo gyvenimą. O kai kurie iš mūsų gali pagalvoti apie savo gyvenimą prieš ateinant pas Viešpatį ir prisiminti, kaip Jis buvo ištikimas, kad pirmiausia mus atvestų išganymą – be Jo daugelis iš mūsų būtų mirę arba uždaryti! Prisiminkite pirmąsias dienas, nusiteikite savo širdyje, kad Jis buvo ištikimas, yra, ištikimas, bus ištikimas. Nieko nebijokite. Laikykitės atokiau nuo svetainių, kuriose yra baimės dvasios, nes yra daug „krikščioniškų“ svetainių, kuriose veiki tos  nešvarios dvasios. Būkite drausmingi, kad ir koks smalsus būtumėte... tikėjimas Kristumi yra rimtas reikalas, saugokite savo širdis ir protus.

 
Nes tie, kurie vaikščioja su Juo, kurie laikosi Jo ramybės, matys Jo ištikimybę visame kame
.

 Pradėdami naujus metus, dėkojame už jūsų maldas, el. laiškus, rašytinius maldos prašymus – norėčiau, kad galėčiau kiekvienam atsakyti padėkos raštu, bet tai neįmanoma. Žinokite, kad mylime jus, vertiname jus ir meldžiu už kiekvieną maldos prašymą – jūs mums svarbūs, ir mes dėkojame, kad esate mūsų gyvenime!

 Laiminu,

 Džonas, Barbara, Brianas ir Amy

 Kviečiame dalyvauti Tarptautinėje Namų bažnyčių konferencijoje Lietuvoje!

 

 

Sveikinu visus,

Dažnai girdžiu žmones sakant, kad , kad mūsų konferencijos labai skiriasi nuo bet kurios kitos konferencijos, kurioje jie kada nors dalyvavo. Visi jie sako tą patį: dažniausiai konferencijos būna ilgos ir beasmenės, nuobodžios, dažnai tik emocijos ar tik informacija – bet mūsų konferencijos visada būna skirtingos. Kviečiu ateiti ir patirti patiems!

 Tai vyksta todėl,  kad mes priimame nedidelį dalyvių skaičių, kartu valgome  ir visi būname toje pačioje vietoje, taip pat dalinamės giliomis  dvasingomis ir praktiškomis įžvalgomis, kaip mes  suprantame Viešpatį ir Jo kelius. Pakankamai mažos konferencijos, kad leistų Viešpačiui judėti tarp mūsų, ir atlikti gilią asmeninę tarnystę, bet pakankamai didelės, kad žmonės susirastų daug naujų draugų, kurie sujungs jus su didesniu Viešpaties atliekamu darbu. Subalansuotos, sveikos, gyvenimą keičiančios – tikiuosi, kad prisijungsite prie mūsų!


Iki pasimatymo!

 

Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią Tarptautinę namų bažnyčių konferenciją su Džonu Fenu, kuri vyks Lietuvoje 2025 m. birželio 5 d. – birželio 8 d. Tai bus unikali galimybė užmegzti ryšį su namų bažnyčiomis Europoje, pasidalinti bendru tikėjimu ir gyvenimo patirtimi, taip pat pagilinti savo įžvalgas ir supratimą įvairiomis temomis kartu su Džonu Fenu, kuris žinomas kaip mokytojas ir kurio troškimas - atskleisti Dievo Tėvo kelius.

 

Konferencijos akcentai

📅 Data: 2025 m. birželio 5 – 8 d
📍 Vieta: Lietuva, Šilo g. 8, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. (www.rokosodyba.lt)
💶 Kaina: 275 EUR asmeniui (kūdikiams iki 2 metų nemokamai), vaikams iki 12 metų – 100 EUR asmeniui. Yra galimybė dalyvauti 1dieną, su pietumis ir vakariene 1suauguaims žmogui kaina50eu, Iškilus klausimams drąsiai rašykite mums elektroniniu paštu:   conferencelt2025@gmail.com

 

 

 


 

 Šis keturių dienų renginys skirtas suteikti galimybę turtingai ir artimai pabendrauti. Dalyviai turės daug laiko mokymuisi, apmąstymams ir bendravimui vienas su kitu. Nesvarbu, ar atvykstate iš Lietuvos, ar keliaujate iš užsienio, ši konferencija žada būti nepamirštamu įkvėpimo, augimo, dangiškojo Tėvo ir vienas kito pažinimo laiku.

Registracijos informacija:

Norint užsirezervuoti vietą, prašome registruotis el. paštu conferencelt2025@gmail.com. Mūsų organizacinė komanda – Deividas, Gerimantas, Kęstutis ir Wil & Ank – mielai padės iškilusiais klausimais ir pasirūpins, kad turėtumėte visą reikalingą informaciją.

Laukiame jūsų ir norime pasidalinti savo gyvenimo patyrimu su jumis!

Rašykite mums.

 

2025 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Džonas Fennas, Kaip tikėjimas, sveikas protas ir logika veikia kartu, žaidimas: karšta/šalta ?, 3 iš 3, 25-01-18

 John Fenn, How faith, common sense, and logic work together, Hot/cold game?, 3 of 3, 1/17/25

 Sveikinu visus,

Aš gyvenu pagal tai, ką parašiau – nesu tobulas, bet noriu pasidalinti tuo, kaip siekiu Tėvo valios ir laiko apreiškimo  prieš ką nors darydamas. Bet pirmiausia


pavyzdys iš Pauliaus gyvenimo:

 

Paulius keliauja per Turkiją...

 

Apaštalų darbų 13-16 skyriuose Paulius keliauja iš rytų į vakarus per šiuolaikinę Turkiją. Viduryje Turkijos yra Galatija, o kai kuriuose miestuose jis aplankė Pisidiją Antiochiją, Ikoniją, Listrą, Derbę. Pauliaus laiškas galatams skirtas šių miestų (namų) surinkimams.

 

Apaštalų darbų 16:4 pasakojama, kad Paulius vaikščiojo po jų miestus, skelbdamas Jėzų ir ruošdamas mokinius, visada eidamas į vakarus. 16:6 rašoma, kad jie norėjo pasukti į kairę, eidami žemyn į Efezą pakrante, bet „Šventoji Dvasia jiems uždraudė“ tai padaryti. Mums nepasakyta, kaip tai buvo pranešta, bet jie visi žinojo, kad į Efesą nevyks. Vėliau, Apaštalų darbų 19 skyriuje, Paulius ten nuvyko. Kodėl tada ne? Galbūt maždaug 12 vyrų, kuriuos jis sutiko per 19:1–6, dar nebuvo savo vietoje. Galbūt Viešpats tiesiog norėjo, kad Paulius vyktų į Graikiją, prieš leisdamas jam vėl grįžti į Turkiją.

 

Čia veikia sveikas protas ir Viešpaties vadovavimas, kai Viešpats sako „Ne“. Be jokio tolesnio paaiškinimo ar nurodymo, bet turint tvirtą „ne“ savo dvasioje, nors natūralu buvo toliau eiti į vakarus. Galime sekti jų pavyzdžiu, kai žinome, kad einame Viešpaties kelyje, bet sulaukiame „ne“ kiekvieną kartą, kai manome, kad žinome kitą žingsnį.

 

Tuoj pat  kitoje 7 eilutėje, sakoma, kai jie nuėjo į vakarus į Misiją, kuri yra šiaurės vakarų Turkija, ir norėjo pasukti atgal į šiaurę ir rytus į Bitiniją palei šiaurinę Juodosios jūros pakrantę. Bet vėlgi Šventoji Dvasia „neleido“ jiems to daryti. Šiuolaikinis Stambulas yra ant vakarinės senosios Bitinijos sienos.

 

Atrodo, kad jie iš pradžių bandė eiti į kairę, paskui bandė eiti į dešinę, nežinodami, kur veda Viešpats. Bet jie kiekvieną kartą sulaukdavo tvirto „ne“. Taigi jie ir toliau darė tai, kas atrodė logiška ir teisinga, tęsdami kelionę į vakarus. Dažnai Jis mums pasako tik „ne“ be jokio paaiškinimo.

 

Neturėdami kito pasirinkimo, kaip tik judėti į vakarus, jie greitai bėgo iš šalies.

Jie keliavo per Turkiją, o 8 eilutė mums sako, kad jie nuvyko į Troadą (Trają), kuris tuo metu buvo svarbus miestas Egėjo jūros pakrantėje. (Egėjo jūra, Viduržemio jūros dalis) Jie tiesiogine prasme vaikščiojo per šalį iš rytų į vakarus, o dabar prieš juos atsivėrė vandenyno platybės.

 

Ką Paulius turėjo daryti? Sakydami jiems „ne“ kiekvieną kartą, ir galiausiai jie atsidūrė vandenyne nežinodami, ką daryti toliau.

9-12 eilutės atskleidžia, kad Dievas davė nurodymus tik tada, kai jie neturėjo kur kitur eiti. Paulius naktį matė regėjimą – sakoma, kad  regėjimas buvo duotas 2 kartus naktį. Taigi mes nežinome, ar tai buvo „dvasinis sapnas“, ar  regėjimas, kai jis vieną iš tų naktų buvo pabudęs.

 

Pagaliau!

Regėjime pasirodė graikas  iš Makedonijos, sakydamas: „Ateik čia ir padėk mums!“ Kodėl Viešpats nedavė regėjimo, kai jie gavo pirmąjį „ne“, kai bandė nuvykti į Efezą ir tą pakrantę? Kodėl Viešpats nepateikė regėjimo, kai jie bandė pasukti atgal į šiaurę ir rytus palei šiaurinę Turkijos sieną? Kodėl Jis laukė, kol jie tiesiogine prasme nebeturės žemės po kojų, kad parodytų jiems viziją apie išvykimą į Graikiją? (Mes to nežinome)

 

Pažvelkite į tai, kaip Viešpats juos vedė keletu tvirtų „ne“. Visą tą laiką, kai durys buvo uždarytos, jie darė tai, kas buvo teisinga. Jie laikėsi sveiko proto. Apaštalų darbų 13:1-3 jie žinojo, kad jie buvo išsiųsti Šventosios Dvasios. Taigi jie tiesiog ėjo, nors „ne“ po „ne“ buvo vienintelė kryptis, kurią jie gavo iš Viešpaties.

 

Kai buvome vaikai, žaisdavome žaidimą, kai vienas vaikas kažką slėpdavo, o paskui leisdavo kitiems ieškoti. Vienintelė jiems suteikta kryptis buvo „šilta“, „šalta“, „šilčiau “ arba „šalčiau“ – ir tai buvo pašalinimo procesas, kurį turėjo pereiti objektą medžiojantis asmuo – sveikas protas ir logika, kad susiaurintų plotą, kol galiausiai pasiekdavo nulį ir rasdavo paslėptą objektą. Tai man primena, kaip Viešpats elgėsi su Pauliumi ir jo bendrakeleiviais. Kartais jaučiamės lyg „šilta/šalta“ žaidime. Jis veda mus priimti sprendimus pašalinimo procese.

 

Didžioji mūsų gyvenimo dalis yra panaši į tai, kas nutiko jiems. Vykdome savo verslą tol, kol negauname atsakymo „taip“ / „ne“.

Sudarydamas tvarkaraštį dienai, savaitei, iš karto klausiu Tėvo, ar viskas gerai.

 

Kiekvieną savaitę, kai pasiimu Chrisą iš jo grupės namų, turiu 2 ar 3 dalykus, kuriuos Barbara ir aš suplanavome jam – jam patinka eiti į parduotuves, sveikintis su žmonėmis, paglostyti visus sutiktus šunis ir panašiai. Tačiau, išskyrus tuos 2 ar 3 dalykus, aš klausiu Tėvo: „Ką suplanavai Kristui šią savaitę?“

 

Labai dažnai, kol esame išvykę, aš būnu dvasia raginamas, tai būna subtilus nurodymas, beveik mano dvasios pasiūlymas, eiti pažiūrėti

kas vyksta mūsų mažame oro uoste (Grove, Oklahoma, nedidelis vieno kilimo ir tūpimo tako oro uostas) – ir kai tai nutinka, matome kylančius ar besileidžiančius lėktuvus arba matome juos prie mažo terminalo, kur  aš statau automobilį ir ištraukiu Chrisą. Mes eisime į terminalą, kur šiuo metu esame žinomi, ir labai dažnai mums būna leista ant asfalto vaikščioti aplink lėktuvą (kai variklis išjungtas). Dėkojame už tokį Tėvo aprūpinimą.

 

Yra daugybė dalykų, kuriuos Tėvas atskleidžia, suteikdamas man supratimo per tą malonę, o tikėjimas yra mūsų atsakas. „Eikite į sąvartyną/perdirbimo stotį“ ir stebime, kaip savivarčiai ištuština didelius konteinerius – Chrisui patinka stebėti didelius sunkvežimius. Kartais jaučiuosi priverstas eiti į sunkvežimių stotelę palei posūkį, tada sėdime ir žiūrime, kaip atvažiuoja ir išvažiuoja dideli sunkvežimiai (furos). Vietinėje sunkvežimių stotelėje gali stovėti 10 ar daugiau sunkvežimių, ir mes stebime, kai jie įvažiuoja ir išvažiuoja iš stovėjimo vietos , kai  vairuotojai įeina į vidų pavalgyti.

 

JEI Tėvas numatė ką nors, kad Chrisas pamatytų, kaip minėta aukščiau, Jis įdės tai į mano dvasią. Tačiau mūsų penktadienio reikalų tvarkymo  diena yra panaši į tai, kaip Paulius bando pasukti į kairę arba į dešinę, bet gauna „ne“. Sugalvoju idėją ir nukreipiu dėmesį, kad pamatyčiau, ar toje mintyje yra „gyvybės“. Pasveriu. Ar tai priklauso nuo manęs? Ar yra dar kažkas, ką Tėvas suplanavo?

 

Sužinojau, kad Tėvas ne visada turi „tobulą valią“ viskam – kartais Jam iš tikrųjų nerūpi, ką mes darome, tada Jis eis su srove ir vadovaus mūsų žingsniams, taip kaip mes einame. Kartais, kaip ir aukščiau minėtame Pauliaus gyvenime, mes einame savo keliais  ir Jis nurodo kitą kryptį  tik tada, kai pradedame nukrypti nuo Jo valios arba tai, ką planuojame, būtų neprotinga ar pavojinga.

 

Dėl daugelio dalykų mūsų gyvenime Jis palieka mums spręsti. JEI tai, ką mes planuojame, mums keltų pavojų, TAI Jis gali stipriai paraginti mus eiti kitu keliu ar daryti ką nors kita, nepasakydamas, kad neatsargus  automobilis būtų buvęs mūsų kelyje jei būtume toliau ėję ta kryptimi. LABAI svarbu išmokti nukreipti savo dėmesį į savo dvasią, kad galėtume išgirsti  iš Tėvo. Kartais tai yra „ne“ perspėjimų serija. Kartais turime ir toliau daryti tai, ką mokame daryti, tiksliai nežinodami, kur Jis mus nukreips toliau. Kartais tai panašu į karšta/šalta žaidimą, bet mes visada darome tai, ką mokame daryti natūraliai.

 

Šia tikėjimo ir sveiko proto tema dar yra tiek daug, bet kitą savaitę pereisiu prie naujos temos. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org


2025 m. sausio 10 d., penktadienis

Kaip tikėjimas, sveikas protas ir logika veikia kartu 2/ 3

 John Fenn, How faith, common sense, logic, work together, 2 of 3, Weekly Thoughts, 1/11/25

  Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę  gana atvirai apibūdinau  krikščionybės srovę, kuri mano, kad tikėjimas yra atskirtas nuo Tėvo valios. Tikėjimas nevadina to, kas yra, tarsi to


nebūtų. Per tikėjimą mes suprantame.... Turime suprasti, vadinasi, įgyjame žinių apie aplinkybes, o tai suprantame per tikėjimą. Bet vėlgi, tikėjimas yra mūsų atsakas į apreiškimą. Tikėjimas yra mūsų atsakas į Dievo malonę ir nurodymą, kuria kryptimi judėti.

 

Nojus gavo apreiškimą apie tvaną ir nurodymus statyti arką. Tai yra malonė. Tikėjimu suprato, ką malonė reiškia jam, jo ​​šeimai, jo pasauliui. Per tikėjimą (mūsų atsaką į apreiškimą) mes suprantame.

 

Kai Chrisui prireikė fizinės, profesinės ir logopedinės terapijos

Mūsų vyriausias sūnus Chrisas gimė skubiai atliekant C pjūvį, kai virkštelė buvo apsivyniojusi  aplink jo kaklą, tai gydytojas apibūdino kaip paslydusį mazgą. Su kiekvienu susitraukimu deguonis būdavo nutraukiamas, todėl buvo pažeistos jo smegenys. Smegenų pažeidimas  gimdymo metu vadinamas „cerebriniu paralyžiumi“ arba „CP“. CP yra sužalojimas, o ne liga ir ne demonas. Tai kaip bet kurios kitos kūno dalies sužalojimas, tik  smegenų trauma,  paveikia viską.

 

Chriso atveju ir po insulto, kai jam sukako  17 metų, jis nenaudojo kairiosios rankos, susilpnėjo pilvas ir turėjo sėdėti  invalido vežimėlyje. Jis gali trumpam išlaikyti savo svorį, bet negali vaikščioti. Jis taip pat yra psichiškai maždaug 4 ar 5 metų amžiaus, bet yra pats nuoširdžiausias, Jėzų mylintis, švelnios širdies vaikas vyro kūne, kurį tik galėtumėte sutikti (jis gimė 1979 m.). Jo paprastas tikėjimas išlaiko mus nuolankius ir sutelkia dėmesį į mūsų vaikščiojimo su Viešpačiu ir Tėvu esmę.

 

Kai jam buvo maždaug 5 metai, 1984 m

Gydytojai rekomendavo fizinę, profesinę ir logopedinę terapiją. Mes nežinojome  kaip elgtis , nes buvome išauklėti  Tikėjimo žodžio (TŽ) tradicijoje  tikintieji  ir pirmą kartą tapę tėvais jauni žmonės . Nežinojome, ar terapija „prieštarauja mūsų tikėjimui“ ar ne. Devintojo dešimtmečio pradžioje, kai įsigalėjo TŽ, kai kurie žmonės net suabejojo, ar neprieštarauja jų tikėjimui turėti automobilio, sveikatos, gyvybės ir būsto draudimą. Ar draudimas neprieštarauja tikėjimui tuomet buvo didelis klausimas. Mums reikėjo Viešpaties žodžio, kad turėtume tikėjimą, kuris leistų suprasti, kas su mumis vyksta. Per tikėjimą mes suprantame. Mums reikėjo Viešpaties žodžio.

 

Šie sunkūs klausimai apie tai, ką daryti su natūralia terapija, privertė mus apsvarstyti galimybę, kad Chrisasgali likti toks visą likusį gyvenimą. Tai privertė susimąstyti, kad galbūt jam visą likusį gyvenimą reikės ypatingos priežiūros. Mes visada manėme, kad tikėjimas vieną dieną padarys jį sveiką ir nuoširdžiai, nekreipėme dėmesio į mintis apie tai, kad jam reikia gydymo, specialaus išsilavinimo, prietaisų, tokių kaip vaikštynės, invalido vežimėliai ir panašiai. Tai nebuvo tai, kad mes neigėme, o labiau tarsi buvome susitelkę į tai, ko buvome išmokyti skelbti ir kalbėti  „tikėjimu“. Kai buvome paprašyti apsvarstyti jam reikalingas praktiškas, natūralias priemones, tai  smogė mums kaip antausis.

 

Mes niekada negalvojome apie tai, kad Chrisas tęs savo gyvenimą su celebraliniu paralyžiumi ir visomis kliūtimis, kurias dėl to teks patirti jam ir mums. Eilinis  gydytojas pasakė Barbarai, kai nustatė  diagnozę: „Atiduokite jį į globos namus  ir pamirškite, kad kada nors jį turėjote. Nėra jokių požymių, kad kiti jūsų vaikai būtų panašūs į jį.  Atiduokite jį į globos namus , pamirškite, kad jį turėjote, ir tęskite savo gyvenimą. “ Barbara paskambino man į darbą ir verkė iš sielvarto dėl gydytojo žodžių žiaurumo ir dėl cerebrinio paralyžiaus diagnozės. Tai buvo sunkūs sprendimai, kuriuos Dievas prašė priimti.

 

Joks rankų uždėjimas, joks nutarimas, joks pareiškimas, joks pasninkas, Jėzaus vardo skelbimas, nieko nepakeitė – mes neturėjome apreiškimo iš dangaus, todėl neturėjome tikėjimo žinoti, ką daryti – bandėme tai, ko buvome išmokyti. Tačiau tame nebuvo Gyvybės. Kai kalbėjome, įsakinėjome, skelbėme, Šventosios Dvasios nebuvo.

 

Pirmiausia yra malonė, tada tikėjimas, ir tai nėra nuo mūsų pačių. Mūsų išganymas remiasi tuo, kad gavome apreiškimą, kad Jėzus yra Viešpats, tada išpažįstame savo burna ir gyvenimu – atsakymas į apreiškimą yra tikėjimas. Mums buvo 22 metai, tėvai pirmą kartą, ir mums buvo liepta paguldyti savo pirmagimį į namus ir pamiršti jį. Mes, žinoma, atsisakėme. Tačiau  5 metų mūsų vaikas yra neįgalus ir jam reikalinga terapija, todėl reikėjo priimti sprendimus. Aš ieškojau Viešpaties su daugybe maldų ir nepaleidau, kol Jis neparodė man savo malonės dėl šios situacijos. Kad  galėčiau tikėti ir suprasti.

 

Viešpats kalbėjo su manimi, kai paklausiau apie Chriso skyrimą įvairioms terapijoms: „Terapijos veikia su manimi, o ne prieš mane“. (Kodėl, Viešpatie?) Nes jos priverčia raumenis judėti taip, kaip įprastai, todėl dirba taip, kaip buvo sukurtas kūnas, ir gijimo procesai, jau sukurti kūne. Terapija gydo kūną , veikia jo labui, o  ne prieš jį." Mes įtraukėme Chrisą į visas 3 terapijas ir jos jam buvo labai naudingos. Tačiau taip pat mums rūpėjo klausimai apie mūsų, kaip šeimos, ateitį.

. Laikyti jį namuose reiškė, kad Barb „darbas“ būtų visą darbo dieną būti namuose, mama, verčiant mane išlaikyti stogą virš galvos. Sunkūs sprendimai jaunai sutuoktinių porai.

 

Tikėjimas nenaudoja Dievo principų, išdėstytų Žodyje, nepriklausomai nuo Tėvo ir Jo valios, kad palengvintų tai, kas, mūsų manymu, turėtų įvykti. Ne. Mes einame su Juo, kad atrastume Jo valią, kuri visada seks Jo keliais, aprašytais Šventajame Rašte. Tada kartu su Juo mes gerai apgalvojame ir nustatome, kaip Jo apreikštoji valia mums apreikšta, bus pritaikyta gyvenime. Taip darė ir daro Nojus, Abraomas, Sara, Mozė, Jozuė ir kiti puikūs tikėjimo vyrai ir moterys.

 

Kai Jėzus turėjo pamaitinti 5000 vyrų, jis šią problemą suprato per tikėjimą. Jis teigė Jono 5:19 Jis darė tik tai, ką matė darant Tėvą. Taigi Jis privertė 5000 susėsti į grupes po 50 ir 100s, organizuotas, atsakydamas į minios problemą jas organizuodamas. TADA Jis padarė stebuklą.

 

Kai Jėzus dalyvavo  vestuvėse, Jiems trūko vyno, jis šią problemą suprato per tikėjimą. Jis paklausė, kokie ištekliai turimi, ir, kai jam pasakė, atsakė, kad 6 akmeninius puodus reikia užpildyti vandeniu. TADA Jis padarė stebuklą.

 

Tai suprantame per tikėjimą. Tai reiškia, kad pirmiausia turime gauti malonę. Bloga diagnozė?  Nusiramink, ieškok Dievo, nepaleisk, kol nerasi eidamas ta ar kita kryptimi. Nesvarbu, ar tai būtų stebuklas, kurį jums apreiškė, ar naudoti vaistus kovai su diagnoze, pirmiausia įsigilinkite į Jo Žodį, o po to tarkite Žodį.

 

Daugiau apie tai kitą savaitę... iki tol, palaiminimų!

Džonas Fenas

  http://www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

. http://www.namu-baznycia.lt/2025/01/skelbimas.html

2025 m. sausio 7 d., antradienis

Kaip tikėjimas, sveikas protas ir logika veikia kartu 1 iš 3

 How Faith, Common Sense, and Logic  Work Together #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Jaunam evangelistui buvo nustatyta gyvybei pavojinga diagnozė. Jei jis būtų gydomas mediciniškai, jis gyventų ilgą ir sveiką gyvenimą, bet negydymas


nusineštų jo gyvybę. Jis buvo vedęs ir turėjo mažų vaikų ir nusprendė „stovėti ant Žodžio“, o ne gydytis. Jis „kalbėjo Žodį“  savo kūnui ir paskelbė, kad pasveiko, bet po kelių mėnesių numirė.

 

 Jo mirtis daugelį sujaukė, nes visi „tikėjo“. Visi, kurie jį pažinojo, įsakinėjo, skelbė ir meldėsi. Ar tikėjimas reiškia, kad nors medicinos mokslas yra  pasirengęs išgydyti ligą, žmogus gali pasirinkti „tikėjimą“?

 

 Pinigai

 

Neturtinga  moteris turėjo pasiturintį draugą, susitikę jie  eidavo apsipirkti. Bandydama neatsilikti nuo savo turtingo draugo, moteris netrukus išnaudojo  savo korteles iki maksimumo ir labai greitai pastebėjo, kad neturi pinigų apmokėti kredito kortelių sąskaitų – tai žinojo jau tuo  metu, kai jas naudodavo kas savaitę eidama apsipirkti su savo draugu.

 

 

Ji prašė manęs melstis, kad Dievas paveiktų kortelių bendroves, kad jos dovanotų jos skolą, bet Jis to nepadarė. Jis dirbo su ja, kad taptų artimesnė savo draugui, pripažindama, ką ji darė. Ir ji išmoko sumokėti savo skolą per metus ir gyventi pagal išgales.

 

 

Sapnai

 

Žmona susapnavo, kad jos vyras ir vaikų tėvas buvo neištikimas jai. Ji supyko ant jo, nors jis viską neigė. Jos sapnai kilo dėl jos pačios nesaugumo, baimių ir prasto įvaizdžio. Tačiau jos sapnai kalbėjo, kad jis žiūri į kitas moteris, ir tai patvirtino „sapnų aiškintojai“ internete.

 

 

Užuot sprendusi tikrąsias savęs vertinimo ir depresijos problemas, ji labai supyko ant savo vyro, kai šis pasakė, kad jos sapnai nebuvo tikri ir teisingi. Remdamasi savo sapnais  apie jo neištikimybę, ji išsiskyrė ir vėliau nugrimzdo į depresiją ir neviltį, praradusi labai gerą vyrą ir patraukusi nuo jo  savo vaikus. Jis niekada nebuvo neištikimas ir jam skaudėjo širdį, matant, kad jo žmona susirgo  psichine ir emocine liga, užuot susitvarkius su tuo savyje , ko  Dievas iš tikrųjų norėjo.

 

 Taip vadinama "pranašystė"

 

Antrojo pastoriaus žmona pastojo, o „pranašiški draugų žodžiai“ vieningai tvirtino, kad tai bus mergaitė. Jie buvo taip susijaudinę dėl visų tų  „žodžių“, kad atsisakė gydytojo pasiūlymo nustatyti jų būsimo kūdikio lytį. Jos tėvai kambarį papuošė rožinėmis ir pastelinėmis spalvomis laukdami mergaitės gimimo. Kai jiems gimė  sūnus, jie buvo sugniuždyti ir jautėsi kvailai, nes patikėjo visais patikimų draugų „žodžiais“. Jie atsistatydino iš savo pareigų ir kuriam laikui atsiskyrė nuo Viešpaties ir daugiau nebegrįžo į tarnybą.

 

 Verslas

 

Moteris, kuri kartą per mėnesį vykdė didelius „garažo išpardavimus“ arba „kiemo išpardavimus“ ir jai gerai sekėsi, manė, kad sukurs  parduotuvę. (JAV „garažo išpardavimas“ reiškia namų apyvokos daiktų pardavimą iš garažo ar kiemo, paprastai vyksta penktadienį ir šeštadienį). Kadangi jos mėnesiniai pardavimai kieme buvo tokie palaiminti, ji buvo įsitikinusi, kad Dievas tai pavers visą darbo dieną veikiančiu parduotuvės verslu. Ji pasirinko labai prastą vietą nedidelės parduotuvių eilės gale, nematoma iš gatvės, tačiau samprotavo, kad Dievas yra joje, kad atvestų žmones į jos parduotuvę. Jis nekompensavo jos prasto vietos pasirinkimo, o ji pasidarė pikta ant Dievo ir stebėjosi, kodėl Jis nekompensavo jos prasto vietos pasirinkimo.

 

 

Tai tik keli atvejai, kai žmonės atsisakė sveiko proto ir logikos „tikėjimo“ naudai. Sveikata, pinigai, sapnai / dvasiniai dalykai, „Dievo žodžiai“ apima keletą kategorijų to, ką matome aplinkui.

 

 

 

Galbūt pažįstate ką nors panašaus į aukščiau išvardytus žmones, kurie atsisako pripažinti sudėtingas aplinkybes, pasirenka įsakyti ir paskelbti, „išvaryti demonus“ iš situacijos arba visiškai ją neigia. Galbūt pažįstate žmogų, kuris pradėjo verslą manydamas, kad Dievas yra tylus turtingas partneris, kuris kompensuos jų neprotingus sprendimus.

 

 

Arba galite pažįsti ką nors, kuris negali gyventi pagal savo biudžetą, nors uždirba pakankamai pinigų, bet užuot save drausminęs, jis pasirenka tikėti, kad Dievas nori, kad jis būtų turtingesnis nei  yra, todėl išlaidauja, su kiekvienu mėnesiu vis labiau įsiskolindamas. mėnuo.

 

 

 

Visi šie žmonės negalėjo patikėti, kad Dievas prašys jų spręsti giliai juose esančias charakterio problemas. Jie buvo mokomi, kad tikėjimas yra susijęs su turtu, sveikata, lengvesniu gyvenimu ir klestėjimu. Niekas jiems nesakė, kad būti Jėzaus mokiniu, besimokančiu, iš tikrųjų reiškia  mokytis Jo kelių ir pritaikyti juos savo charakteriui, mintims, emocijoms ir gyvenimo būdui.

 

 Hebrajams 11:3: Per tikėjimą mes suprantame...

 

Tikėjimu mes suprantame, kad amžiai (visata) buvo suformuoti Dievo Žodžio, kad tai, kas matoma, buvo sukurta nematomų dalykų“.

 

 

Tikėjimu mes suprantame. Aukščiau pateikti pavyzdžiai yra žmonių, kurie manė esą tikintys ir suprantantys. Bet jie netikėjo ir nesuprato teisingai. Priežastis ta, kad jie manė, kad tikėjimas gali būti panaudotas jų klaidoms nuslėpti arba kad tikėjimas reiškia, kad jiems nereikės priimti sunkių sprendimų dėl savo sveikatos ar verslo, kad Dievas išspręs visus sunkumus – jie manė, kad tikėjimas yra  įrankis, nepriklausomas  nuo Dievo ir Jo valios apreiškimo, bet taip nėra. Tikėjimas yra mūsų atsakas į Jo malonės apreiškimą.

 

 

 

Dažniausiai Dievo sprendimas yra sunkus sprendimas. Petras rašė II Petro 1:3-4: „Atitinkamai, Jo dieviškoji galia (jau) davė mums viską, ko reikia  gyvenimui ir pamaldumui, ir tai ateina per Jo pažinimą, To Kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę. Per tai mums duoti nepaprastai didingi ir brangūs pažadai, kad per juos  taptume dieviškosios prigimties dalininkais, išvengę suirimo, kuris į pasaulį atėjo dėl geismo“.

 

 

Šiuolaikinė surinkimo  kultūra sako žmonėms, kad pažadai yra mūsų sveikatai, turtui ir klestėjimui. Tačiau čia mums sakoma, kad pažadai duoti „kad galėtume tapti dieviškosios prigimties dalyviais“. Pažadai visų pirma yra apie Kristaus formavimą mumyse, kol mes pasieksime subrendimą. Štai kodėl aš dažniau sakau, kad Dievo sprendimas bus pats sunkiausias – dalyvaukite išgydymo procese, kontroliuokite savo išlaidas ir išlipkite iš skolų, priimkite sunkų ir išmintingą verslo sprendimą ir raskite atsakymus su savo sutuoktiniu ir Viešpačiu.

 

 

Jei pažvelgtume į charizmatišką naujausią istoriją, pamatytume daugybę tikėjimo „srovių“, kurių pagrindinės tradicijos (žmonių, o ne Dievo) yra pagrįstos nurodymu Dievui, ką daryti, arba savo aplinkybių keitimu savo pastangomis. Tokie dalykai, kaip „įvardink tai  ir pareikalauk“ arba šiuolaikinė versija, „nurodyk ir paskelbk“, surišti velnią ir įsakinėti angelams ir net „skelbti kraują“, gali būti priskirti prie žmonių, nenorinčių, kad situacija būtų prieš juos, kategorija. Kad išvengtų sunkių sprendimų arba išvengtų konfrontacijos, jie buvo mokomi „naudoti tikėjimą“, kad jį pakeistų įsakant, paskelbiant, surišant ar atrišant. Jie kaltina velnią, o ne savo pačių prastus sprendimus ir verčiau pabėgs iš savo situacijos, nei augs Kristuje. Jie prarado savo pirmąją meilę, kai norėjo būti panašūs į Jį, atiduoti viską už Jį.

 

 Kitą savaitę mes tai panagrinėsime, tinkamai įvertindami tikėjimą, sveiką protą ir logiką.

 

Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas