Tarptautinio namų surinkimo CWOWI 2018m. rugsėjo mėn. el. naujienlaiškis

Tarptautinio namų surinkimo CWOWI 2018m. rugsėjo mėn. el. naujienlaiškis

Sveiki,

Ačiū už daugelį skambučių, žinučių, ir el.laiškų, kuriuose klausėte apie krešulio mano širdyje  ST tyrimo rezultatus. Paskutinio apsilankymo pas gydytoją metu kai kas paaiškėjo. Krešulys yra kairėje priekinio prieširdžio dalyje, ir yra lyg mažas maišelis kairiojo prieširdžio raumenų sienelėje.

Krešulys vis dar tenai. Mes aptarėme visas galimybes pradedant operacija, kuri itin rizikinga, todėl atmetėme ją iš karto, dabar tiesiog tęsiam toliau dar keletą mėnesių su tuo kas yra, ką aš ir darau. Aš labai vertinu jūsų nuolatines maldas, kad krešulys išsisklaidytų ir nesusidarytų naujas.

Pranašiškos įžvalgos JAV ir Europai

Praėjusį mėnesį aš pasidalinau kai kuriais dalykais, ką Tėvas pasakė prieš pora metų: „žlugimas įvyks valdant konservatoriams“. Jis dalinosi tuo dar prieš pasirodant  praeito mėnesio el.naujienlaiškiui, kad, „Kai tai ateis, bus lyg Medano upelio vandenys“ - jūs prisimenate, kaip aš apibūdinau Medano upelio vandenis, kuris yra Kolorado nacionaliniame parke „Sand Dunes“, kuriame upelio bangos plaukia žemyn pasroviui, o  ne į kraštus, bet tiesiai žemyn.

Tai dėl to, kad upelio vagos dugnas yra smėlis, todėl po vandeniu formuojasi smėlio siena tol, kol ji išlaiko vandens spaudimą, bet kai srovė tampa per stipri, smėlio siena griūva ir viso to susikaupusio vandens banga staiga išsilieja pasroviui. Aš rašiau, kaip aš suprantu tą žlugimą, kurį Jis minėjo, jog visada laikiau jį griežtai ekonominiu, iš tiesų visų pirma tai mūsų visuomenės, visados laikiusios konstituciją galutiniu autoritetu šalyje, žlugimas. (Eikite į mūsų tinklalapį, jei norite paskaityti praeito mėnesio el.naujienlaiškį).

Didis padalinimas

Nuo pat pradžių JAV buvę prieštaravimai tarp liberalų ir konservatorių buvo sprendžiami  mandagia forma, konfrontuojant idėjas, o ne individus. Daugelis politikų buvo vadinami „nuosaikiais“ ar tai būtų liberalai, ar konservatoriai, tai reiškė, kad jie galėjo daryti kompromisus su savo įsitikinimais dėl visuomenės gerovės. Kai to reikėjo, jie visuomenės interesus galėdavo pakelti aukščiau savo asmeninės ideologijos. Daugiau to nėra. Politikai dabar yra vienoje arba kitoje pusėje, o tarp jų - didėjanti praraja.

JAV daugelis atvirai kalba, kad nori socializmo ar komunizmo, ir tautoje auga pasidalinimas. Augančios ekonomikos metu, auga ir intensyvėja pyktis bei asmeninės atakos prieš konservatorius bei krikščionis.

Tai buvo tik vienos dienos laikraščių antraštėse JAV

Konservatorių kandidatas buvo subadytas, tačiau liko gyvas, nes sulūžo peilis. Policija teigė, jog prieš ataką užpuolikas keikė prezidentą, kampanijos ženklas jį sustabdė.

Twiter žinutė grasina masiniu šaudymu „Trampo“ viešbutyje.

Padegta Wyoming respublikos vyriausybės būstinė.

Nevados profesorius šovė sau į ranką protestuodamas prieš Trampą.

Po spaudoje pasirodžiusio konservatų žurnalistės straipsnio, ji buvo priversta slapstytis dėl grasinimų išžaginti ir nužudyti.

„Twitter“ generalinis direktorius pareiškė: „konservatoriai nesijaučia saugūs“ jo kompanijoje.

„Washinton post“ redakcija teigia, jog JAV nukentėjo nuo „Florence“ uragano, nes Trumpas „buvo kaltas“ dėl savo požiūrio į klimato pokyčius. (Taip, jie apkaltino Trampą dėl uragano).

Visur aplink mus nyksta pakantumas, tačiau ta tikroji „banga“ ateis, kai nematoma smėlio siena po dabartine srove sugrius, tada banga, kuri dabar sulaikoma, užlies visą šalį. JAV pokyčių banga paprastai vyksta rinkimų metu - taigi pamatysime. Tam tikru momentu visa tai ves į ekonominį žlugimą daugelyje sričių, tačiau pirmiausiai ateina moralinis žlugimas, matomas „atviru sezonu“ prieš konservatorius ir krikščionis.

Mūsų gyvenime

Kiekvieną savaitę gauname daugiau klausimų, nei turime atsakymų. Du dažniausiai pasitaikantys klausimai yra: „Ar jūs turite dukterinį namų surinkimą mano regione?“ ir „Ar galite man padėti pradedant namų bažnyčią?“

Poreikis bažnyčioms x srityje yra didesnis, nei mes turime ten savo namų surinkimų. Bet mes visada padedame žmonėms pradėti namų surinkimus - ir džiaugiamės,

kad tiek daug pradeda.

Kaip prasideda daugelis namų surinkimų

Daugelis pradeda tada, kai grupė tikinčiųjų nutaria susitikti reguliariai vieno iš jų namuose, dažniausiai bendram valgiui, ir to susirinkimo metu bendrauja, meldžiasi, gal būt studijuoja Bibliją, arba bent dalinasi tuo, ką Viešpats daro jų gyvenime.  Kažkuriuo metu, jei ne nuo pat pradžių, jie nutaria tai daryti reguliariai - ir taip jie tampa namų surinkimu.

Kartais mes matome šeimą, kuri pradeda tik su savo vaikais. Tai gali tęsti metus ar daugiau, ir tada dar kažkas nori prisijungti, ir namų surinkimas išauga.

Kaip prasidėjo bažnyčia Filipuose

Skaitydami Apd16, galime matyti verslininkę Lidiją, kuri pakvietė Paulių ir jo bendrakeleivius apsistoti jos namuose. Kalėjimo viršininkas ir jo šeima buvo pakviesti apsilankyti tuo metu, kai jie gydė Pauliaus ir Silo žaizdas ir mokėsi apie Viešpatį iš jų.

Ji buvo verslininkė ir turėjo didelį namą, o kalėjimo viršininkas buvo mažai apmokamas valstybės tarnautojas - jis bijojo dėl savo gyvybės dėl žemės drebėjimo, kuris išlaisvino Paulių ir Silą, kai jie garbino nakties metu. Aš aplankiau jos namą Filipuose, taip pat apžiūrėjau kalėjimo vietą - tarp jų yra didelis kontrastas. (Jos namai vėliau, tuo metu, kai įstatymu buvo nutarta įkurti auditorinius surinkimus (bažnyčias) 300 metais (po Kristaus mirties), tapo maža koplyčia ir tas namas kažkaip išsilaikė, nors liko nedaug - tik kai kurios sienos ir jos nuostabių grindų plytelių likučiai.)

Net su šia verslininke, tapusia pirmąja namų šeimininke, priėmusia namų surinkimą Filipuose, ir kalėjimo viršininku su savo šeima - koks skirtingų socialinių sluoksnių susimaišymas. Pauliaus laiškas Filipiečiams buvo pats šilčiausias, asmeniškiausias, labiausiai atskleidžiantis. Jame nekoreguojamos moralinės kliaudos ar doktrina, jis tik dalinosi tuo, kas buvo Jo širdyje.

Dėmesys sutelkiamas į santykius

Paviršutiniškai galite pagalvoti, kad verslininkė ir kalėjimo viršininko šeima būtų keistas derinys pradėti namų surinkimui. Tačiau raktas yra ne sutelkti dėmesį į tai, kaip pradėti namų surinkimą, bet kaip statyti santykius.

Susirinkimai namuose kyla iš santykių, ne kitaip.

Prisiminkite tai: dauguma mūsų buvo išauklėti bažnyčios kultūroje, kur mokiniais tampama lankantis pateptuose susirinkimuose. Tačiau Biblija sako, kad mokiniais tampama per dvasinius tėvus ir mamas. Būkite jais ir turėsite santykius bei namų surinkimus, kurių trokštate.

Iššūkiai

Pora pastarųjų mėnesių buvo didelis iššūkis man ir Barbarai. Sveikatos problemos, mūsų neįgalaus sūnaus prižiūrėtojų komandos pasikeitimas, tai slėgė mus 24/7, taip pat greitas tarnavimo augimas, metė mums iššūkį šį rugpjūtį ir rugsėjį.

Neseniai paminėjome mūsų 40 metų santuokos jubiliejų, ir apmąstėme viską, ką nuveikėme, ką dabar darytume kitaip, ką praradome, bei visus sprendimus, padarytus dėl Viešpaties. Mes pradėjome susitikinėti, kai Barbara buvo 15, o man buvo 16, taigi iš tiesų, mes bendraujame kaip pora jau 44 metus. Mes padarėme tiek daug klaidų, bet galime pasakyti vieną dalyką, kad buvome greiti atgailauti, mokytis, ir daryti teisingus sprendimus. Mes tiesiogine prasme praradome milijonus dolerių versle ir/arba tarnavime, dėl to, kad darytume tai, ką Jėzus nori. Kaip pasakė Barbara, mes vertiname dangų daugiau nei žemę. Mes visada norėjome, kad mūsų vertybės būtų tokios, kaip Jėzaus.

Štai kodėl mes TAIP labai vertiname tuos, kurie duoda. Mes esame mažas tarnavimas, kuris pasiekia daug žmonių daugelyje tautų. Todėl kiekviena auka, nepaisant kokia ji maža, mums labai padeda. Jūsų davimas ir maldos tiesiogiai veikia mūsų tarnavimą. Sunku žodžiais išreikšti, kaip mes dėkingi Viešpačiui ir Tėvui  už jus - mes visada už jus dėkojame.

 Laiminame,

Džonas ir Barbara

 

Ką paaiškina Roš aŠana, Jom Kipur, Palapinių šventė 3d.

John Fenn, "Savaitės Mintys" 2018 rugsėjo 21d.

Sveiki,

Žydų švenčių supratimas, kurį naudodamas Paulius rašė savo laiškus, leidžia mums  šioje serijoje suvokti tų laiškų kontekstą Tai bus kaip dėlionės dalys, kurios pagaliau suranda savo vietą.

Trimitų šventė taip pat dar vadinama Atminimo Diena-Jom haZikkaron

10 dienų periodas tarp Trimitų šventės/RošhaŠana iki Jom Kippur,- tai atgailos laikas, kurio metu kiekvienas žmogus teisia save.  Trimitų šventė laikoma ir  teismo Diena tikintiesiems, o jų likimas užanspauduotas Jom Kippur- Atpirkimo Dienoje.

Atminimo Dieną Dievas atverčia prisiminimų knygą, būtent Gyvenimo knygą, arba Gyvųjų knygą kaip jie tai suprato, Mal3:16.“ 16 Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą.“

Tuo metu tie, kurie buvo „pakeisti“ skambant Paskutiniam Trimitui bus teisiami. Nes jie jau tikėjo Mesiju,o teismo nuosprendis- ne dangus ar pragaras, bet tai, ką jie padarė su tuo, ką jie gavo Mesijuje. Kaip tai atrodys?

Paulius pateikia įžvalgą 1Kor3:1-15: “... 1 Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.

2 Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,

3 nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai? (angl.lyg nebūtumėte atgimę...kiekvienas težiūri, kaip stato...)

11 Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.

12 Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų, –

13 kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas.

14 Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį.

15 O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.“

Rom14:10 ir 2Kor5:10 mums kalba, kad stosime prieš Kristaus teismo krasę. Tai įvyks skambant Paskutiniam trimitui danguje. Mums gali kilti toks klausimas:  kaip Viešpats suras laiko teisti visus tikinčiuosius, kurie gyveno  nuo žmonijos sukūrimo. Bet Viešpaties galybė mums nesuvokiama!  Kai buvau paimtas į dangų aš nebuvau žemėje 20-30 min, bet danguje atrodė, kad ten praleidau visą dieną. Jis AŠ ESU, ir aš manau, kad Kristaus teismas įvyks tiesiog akimirksniu  „paėmimo“ dieną.

Pamąstyk apie teismo krasę kaip apie milžinišką filtrą

Danguje visur yra tik tai, kas tyra, teisu, tobula ir dievota. Tai, kas netyra negali patekti į dangų, nes Tėvas yra toks galingas ir toks tyras, kad  niekas, kas netyra negali būti Jo akivaizdoje. Todėl turi būti filtras, Jėzaus teismo krasė, tolygi filtrui, ji sudegins viską asmens gyvenime ir širdyje, kas nėra taip tyra, kaip dangus. Kristaus teismo krasė sudegins visą neatleidimą, kartumą, pavydą, priešiškumą, susiskaldymus, savanaudiškus motyvus- viską , kas netyra ir nedievota. Pelai sudega, o kas tyra tas praeina.

Tai bus sutaikymo laikas tarp žmonių. Nes šventoji Dvasia atskleis, koks motyvas ir ketinimas buvo kiekvieno širdyje, kai vyko tie nesusipratimai, ir kai jie bus suprasti, ateis atleidimas ir malonė, išnyks skirtumai jie bus suderinti ir nustelbti to, kad esame danguje su Viešpačiu, draugais ir šeima. Tai įvyks dalinai todėl, kad visokie „pelai“, kurie iš šios žemės  sudegs. Ir koks džiaugsmas tada bus !

Tai įvyks ne tik dėl mūsų tyro dvasinio žmogaus, bet Viešpats pripažins ir įvertins mūsų teisingus sprendimus, nesavanaudiškas aukas, pastangas išlaikyti mūsų mintis ir motyvus tyrume- tai auksas, sidabras, ir brangieji akmenys.

Mes nežinoma, kaip Viešpats padarys tai, ką sakė Dovydas:“ tu surinkai visas mano ašaras į butelį...įrašei į knygą*. Mes nežinome, kaip Tėvas pamim mūsų maldas į dangų ir jos tampa smilkalais prieš Jį.* Mes nežinome, kaip jis paėmė pirmųjų apaštalų gyvenimus ir padarė pamatus miesto sienoms danguje* Bet Jis tai padarė. Mūsų teisingi sprendimai, mūsų augimas Jame, bus kažkokiu būdu pakeista dangiška medžiaga, ir kaip sakė Petras, mes esame gyvieji akmenys, mūsų gyvenimai stato dangaus miestą, štai kokia nuostabi malonė. *Ps58:8, Apr5:8, 21:14.

Bet kas gi vyks žemėje, kol tai vyks danguje?

Mes žinome, kad mūsų nebus tuo metu žemėje. Paulius 2 kartus sakė tai detaliai mokydamas apie „suspaudimų laiką“ (Jokūbo vargus)

1Tes1:10 „10 ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.

1Tes5:9: „9 Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“

Eil.11 „todėl guoskite vienas kitą šitais žodžiais“

Paulius pateikia detalių apie Paskutinį trimitą, kurias mes aptarsime kitą savaitę. Bet žinokite kad :jei jūs skaitote tinklalapius, kurie jus sukelia kažką kitą, o ne paguodą Viešpatyje, tiesiog LIAUKITĖS NARŠĘ JUOS, liaukitės žiūrėti tuos vaizdo įrašus.

Kai mūsų dideliam džiaugsmui, skambės paskutinis trimitas, pasauliui tai Baimės dienos, kurių metu žmones Dievas padalins į 3 grupes: visiškai teisūs, visiškai nedori, ir didžiausia grupė: vidutiniokai(neapsisprendę). Šituo metu prasidės „Mesijo gimdymo sąrėmiai“, taip pat vadinami Jokūbo bėdos, kurios pasibaigs Viešpaties Diena.  Biblijoje apie šį laiką yra maždaug 300 nuorodų. ( jei kas nors parašys man į cwowi@aol.com aš pateiksiu šių eilučių sąrašą el.laišku, jei norėsite jas  pastudijuoti.)

Mokoma, kad visas pasaulis  praeis prieš Dievą Trimitų šventės metu ir Dievas padalins visus į 3 grupes: visiškai teisūs, visiškai nedori, ir vidutiniokai.“ Visi bus teisiami per Roš aŠana, ir jų likimas bus atskleistas per Jom Kippur, tokie yra rabinų Meir ir Judo žodžiai...Visi dalykai bus teisiami per Roš aŠaną.“ Roš aŠana 16b-17a& Tosefta Roš aŠana1:13

Kiekvieną dieną skaitoma 27 psalmė, kuri, kaip sako siejasi su Baimės dienomis, arba Jokūbo vargais iš Jer30:7“ O! Tai didi diena! Jokia kita jai neprilygsta. Tai Jokūbo vargų diena, bet jis (Jokūbas, tai yra Izraelis) bus iš šito išgelbėtas.“ Tai mes vadiname „suspaudimų dienomis“, tuo metu taip pat dažnai skaitomas Ez33:1-7.( Sargo ant sienos įspėjimas.)

 

 Ps27„1 Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?

2 Kai nedorėliai – mano priešai ir piktieji – puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.

3 Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.

4 Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu – gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.

5 Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.

6 Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui!

7 Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!

8 Kai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu“.

9 Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve!

10 Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims.

11 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio ir vesk mane tikru taku dėl mano priešų.

12 Neatiduok manęs prispaudėjų savivalei, nes pakilo prieš mane neteisingi liudytojai ir alsuoja smurtu.

13 Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.

14 Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties! „

Kitą savaitę: paėmimo detalių supratimas, Antikristo apsireiškimas, ką reiškė “ atkritimas“Pauliaus dienomis.

 Iki tada, visus laiminu,

John Fenn

Ką paaiškina Roš aŠana, Jom Kipur, Palapinių šventė 2d.

John Fenn "Savaitės Mintys" rugsėjo 14d.

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie Dievo įkurtą Trimitų šventę. Šventė vadinama Roš aŠana, ir dar keliais vardais, kuriuos mes panagrinėsime, nes kiekviename jų yra Dievo pranašiško plano apreiškimas.

Šią savaitę aš noriu įterpti kai ką svarbaus į mūsų supratimą, kas padės  atsakyti į  „kaip“ ir, „kodėl“ šiai studijai, o kitą savaitę mes grįšime ir pasiaiškinsime daugiau detalių apie Trimitų šventę, Šventas dienas, ir Jom Kipur.

Roš aŠana reiškia „metų galva“

Taip kaip ir naujieji metai, kurie  „pagonims“ prasideda sausio 1-ąją, - tai  laikas pradėti viską iš naujo po to, kai nuteisei save dėl praėjusių metų. Daugelyje, jei ne visose žydų bendruomenėse Roš aŠana švenčiama 2 dienas, 1-ą ir 2-ą Tišri. Prisiminkime Padėkos dieną JAV, kuri prasideda paskutinį kiekvieno lapkričio ketvirtadienį. Daug žmonių jaučia, kad penktadienį dar ne laikas,  ką nors veikti, o tik virškinti vakar dienos šventinę vakarienę. Taip pat daugelis nemano, kad teisinga eiti į darbą 2-ą sausio, po Naujų Metų Dienos 1-os dienos. Taigi 1-a  Tišri dėl žmogiško s prigimties suskyla ir prasitęsia į 2-ą, juokinga.

Izraelis turi 2 kalendorius; šventą ir civilinį. Kaip skaitome Iš 12:2 Šventą kalendorių pradėjo Dievas Nisan 1 :“ Šis mėnesis bus mėnesių pradžia; tai bus pirmasis metų mėnesis.“ ( 2018 1-a Nisan buvo kovo 17d. 5778m.). 10-tą Nisano, prasideda Pashos savaitė.

  Civilinis kalendorius buvo naudojams  karalių valdyme

Jie naudojo civilinį kalendorių  tokiems dalykams, kaip nuosavybės pardavinėjimui, santuokoms, skyryboms ir pan. – pagal jų supratimą jūs negalite sumaišyti švento kalendoriaus, kuris skirtas Dievo šventėms, su civiliniu gyvenimu. Civilinis kalendorius prasideda per Trimitų šventę, Roš aŠana- per metų galvą.

 Niekur Senajame Testamente Dievas nenustatė Tišri 1 kaip Naujų Metų civiliniam kalendoriui. Tačiau  Senajame Testamente yra užuominos, kad labai seniai  jie šią dieną laikė civilinių Naujų Metų 1-ma diena, ir tikrai senuose rabinų raštuose, yra būtent taip. (Mišnoje, Roš aŠana 1:1 teigia:“ 1-a Tišri yra metų pradžia sabato ciklams, ir jubiliejiniams metams.“) Dargi Neemijo 8:1-8, buvo Tišri 1, naujas startas ištremtųjų sugrįžimui į žemę, ir t.t.

Be to, daugelis senovinių semitų kultūrų pradėdavo savo civilinius metus po rudens derliaus. Egiptiečiai taip pat turėjo šventą ir civilinį kalendorių; jų civiliniai metai prasidėdavo maždaug liepos 20d. Bet daugeliui semitų žmonių naujas žemdirbystės sezonas po rudens derliaus tapo 1-a naujų metų diena. Dievas aiškiai šito neuždraudžia, faktiškai kaip rodo antikinės kultūros, ir izraelitų raštai ir ST užuominos, tai buvo jų praktika. Taigi Izraelis per amžius turėjo 2 kalendorius.

Dabar  

Kai kurie skaitytojai galėtų paklausti, jei mes negalime ST rasti  daugelio šitų tikėjimų ir praktikų, kodėl turėtume į juos kreipti dėmesį? Ar šios praktikos ir tikėjimai tebegalioja ir šiandien?

Atsakymas yra toks: senovės rabinų raštuose mes randame, KAIP jie praktikavo skyrių ir eilutę- kaip jie tai įgyvendindavo. Talmude (Mišna&Gemara), Tragum, ir Midraš, mes randame „kaip“ veikė jų tikėjimas. Tos knygos yra senovės Izraelio, papročiai ir praktikos, užrašytos rabinų amžių bėgyje.

Pavyzdžiui, kiek krikščionių kada nors yra dalyvavę Pashos Sedare? Rašte paminėti tik 3 elementai, kurie yra būtini: keptas ėriukas, duona be mielių, ir karčios žolės (Iš 12:8), bet nieko nepasakyta KAIP tai valgyti.

Jei jūs dalyvavote Sedare, jūs žinote, kad dažnai ten pateikiamas sūdytas vanduo, kiaušinis, afrikomanas-  pusiau perlaužta duona, paslėpta lininėje servetėlėje, kad vėliau būtų surasta ir suvalgyta ir dar daugiau. Iš kur tai kilo, jei to nėra rašte ir  nėra instrukcijų, kaip valgyti Pashos maistą? Tas „kaip“ atėjo iš rabinų senovinių mokymų- „kaip“ valgyti Pashos vakarienę. Jūs nerasite to nei skyriuje nei eilutėje, bet tai tikrai buvo nuo senų senovės ir kilo iš Dievo originalių nurodymų.

Apaštalas Paulius Ef5:14-17 cituoja ir perfrazuoja rabinų mokymų skyrių iš Rambam, Hilchot Tešuva( sk.3):

„Pabuskite miegantys iš savo miego, ir snaudžiantys, pakilkite iš savo snaudulio, ištirkite savo darbus, atgailaukite ir prisiminkite savo Kūrėją. Tie iš jūsų , kurie užmiršo  tiesą laiko tuštybėje...pažvelkite į savo sielas ir pagerinkite savo kelius ir veiksmus, te kiekvienas atsižada nedoro  kelio ir minčių, kurios nėra geros...“

Paulius rašė:“ ...pabusk, tas kuris miegi, pakilk iš mirties, ir Mesijas apšvies tave. Žiūrėk tada, kad vaikščiotum apdairiai, ne taip kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos piktos. Todėl nebūk neišmintingas, bet suprantantis, kokia yra Viešpaties  valia“. Paulius panaudojo rabinų žodžius, todėl  ir mums  raštas suteikia šiek tiek teisių jais naudotis.

Kitas pavyzdys yra kontrastas tarp Pr 12:1 ir Apd7:2. Pr 12:1 skatome:

 Viešpats tarė Abramui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.“ Tai jam pasakė Dievas.

Kai Steponas sakė savo apsigynimo kalbą Apd7:2, 50 rašto eilučių mums pasakoja Izraelio istoriją, jam buvo leista baigti ir jis nebuvo pertraukinėjamas, nes tai buvo visiems žinomi dalykai. 2eil jis sako :“ ...Šlovės Dievas pasirodė mūsų tėvui Abraomui, kai jis gyveno Mezopotanijoje prieš jam apsigyvenat Harane, sakydamas:“ palik savo kraštą, šeimą ir eik į šalį, kurią tau parodysiu.“

Ar matote skirtumą? Steponas žinojo, kad Dievas iš tiesų pasirodė Abraomui, bet Mozė Pr12:1  šios detalės nepaminėjo. Mozė mums pasakė tik tai, ką  jam pasakė Dievas. Tai kaip gi judaizmui tapo žinoma, kad Dievas iš tiesų pasirodė Abraomui ir liepė jam išvykti? Tai perdavė per amžius žodinė ir rašytinė tradicija. Aš galėčiau tęsti ir tęsti,( pažiūrėkime, kokia informacija Steponas dalinasi eil.19- 25 kurios nerandame Išėjimo knygoje, tai dar vienas pavyzdys.)

Prisimenu labai praktiškus dalykus iš savo vaikystės, kai padėdavau mamai virtuvėje, ir ji buvo puiki kulinarė. Ji turėdavo užsirašius receptą, bet sakydavo: „recepte yra taip , bet aš darau kitaip, ...ir t.t. Viena buvo užrašytas žodis recepte, ir visai kas kita „kaip aš tai darau“. Aš galėčiau pateikti daugiau pavyzdžių iš savo tėčio gyvenimo, kaip jis remontuodavo daiktus su instrukcija rankoje, bet tai visada darė  šiek tiek kitaip, arba  dar pridėdamas kai kurias papildomas detales, kurių tenai nebuvo.  Tik todėl, kad kažko nebuvo mamos recepte negadino mamos patiekalo, taip pat ir mano tėvo atveju, kai jis taisydavo daiktus namuose naudodamas įgūdžius ir žinias, kurių nebuvo instrukcijose.

Štai kodėl šitie papildomi informacijos dalykai iš Rabinų mokymų yra galiojantys ir svarbūs mūsų supratimui.

Kur mes buvome...

Šias tiesas surašiau dėl to, kad, kiekvienas tai skaitantis galėtų atremti  į prieštaravimus  ir atsakyti į  klausimus, kuriuos jis gali sutikti. Tai kuo pasidalinausi, tai tikrai yra Biblijoje ir rabinų mokymuose. Aš nemanau esąs tobulas, jokiu būdu, bet aš laikausi to, kas solidu, subalansuota ir teisinga,  nenukrypsta į sensacijas, ir neperžengiu ribų,  neteigiu to, ko  negalima  patvirtinti raštu ir/ar istorija, kultūra, bei senovinėmis žiniomis.

Kitą savaitę aš pratęsiu rašydamas, kodėl Trimitų šventė yra jauno mėnulio fazėje, apie ką liudija užtemimai, ir ką patirs žemė po to, kai  nuskambės Paskutinis trimitas, parodydamas apie tai NT eilutes. Ačiū kad skaitote šiuos pamatinius dalykus reikalingus supratimui, ir apie tai, kodėl jie galioja ir yra svarbūs.

Iki kitos savaitės, visus laiminu!

(Ir primenu, kad mano trečiadienio ryto FB ir You Tube vaizdo mokymuose aš tęsiu šitą pačią temą.)

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org

 ir rašykite man el.laiškus  cwowi@aol.com

Ką paaiškina Roš aŠana , Jom Kipur, Palapinių šventė 1d.

Sveiki,

Priartėjo Žydų Naujieji Metai, Roš aŠana. Ji taip pat dar vadinama „Jom Teruah“( Prabudimo diena), ir šitos šventės supratimas yra raktas suprasti  paskutines dienas, surinkimo „paėmimą“, ir dar daugiau.

Roš aŠana metu, pučiamas šofaras , kad pažadintų teisiuosius mirusius. Paulius atskleidė pirmame laiške Korintiečiams (15:39-55), kad  gyvieji tuo metu bus taip pat pakeisti ir gaus pašlovintus kūnus, ir kartu su tais teisiaisiais, kurie mirė anksčiau, susitiks su Viešpačiu. Tai buvo paslaptis, kad mes, tie kurie esame gyvi susijungsime su teisiaisiais mirusiaisiais, nes judaizme neminima, kad gyvieji teisieji bus pakeisti.

Stulbina tai, kad tiek daug krikščionių sukūrė savo teologiją apie „paėmimą“, nesuprasdami Roš aŠana,nors apie tai Paulius mokė. Iš to kilo daug klaidų, taigi ši serija yra apie rudens šventes, kad mes galėtume suprasti raštą platesniame kontekste to, ką  Dievas daro ir ką darys, ir kokia mūsų dalis tame.

Mes baigiame 5778 metus

Šiais metais (2018) Roš aŠana yra 10-tą rugsėjo pagal mūsų kalendorių, žydų kalendoriuje tai Tišri 1, kuris pradeda 5779 metus. Tai žydų Naujieji Metai, kai pagal seną tradiciją, švenčiama diena, kurią buvo sukurtas pasaulis. Jom Kipur, Atpirkimo diena 10 dienų vėliau, rugsėjo 19 mūsų kalendoriuje, arba Tišri 10 žydų kalendoriuje. Tos 10 dienų nuo Roš aŠana pradžios 1-mą Tišri iki Jom Kipur pradžios Tišri 10 vadinamos Švenčiausios dienos.

Tos 10 dienų pabaigia didesnį 40 dienų atgailos laiką , kuris prasidėjo Elu 1 (šiais metais Rugpjūčio 12).

Tas 40dienų atgailos periodas vadinamas „tešuva“(hebr-grįžimas), kuris prasideda 1-ą Elu, 40 dienų prieš Jom Kipur. Per tas 40 dienų žydai kreipia savo galvas ir protus į Dievą, ir į kiekvieną, su kuriuo blogai pasielgė metų eigoje, nusižeminę jie tiria  savo praeitį ir  širdį, kad pasiruoštų Roš aŠanai, nes tai yra teismo diena tiems, kurie tiki Izraelio Dievą, ir tada- Atpirkimo Dienai(Jom Kipur), kai jų nuodėmės atleidžiamos.

Kas atsitinka per Roš aŠana

Roš aŠana yra pirmoji iš 7 Biblinių švenčių, kurios prasideda jauno mėnulio fazėje, kai nėra matyti danguje mėnulio. Kitos 6 prasideda, pilno mėnulio fazėje, bet Roš aŠana prasideda, kai  mėnulis yra paslėptas. Šiuo metu skaitoma Ps 81 eil 3:“ Pūskite šofarą per jauną mėnulį, paskirtu laiku, mūsų šventės dieną.“

To priežastį patyrinėsime vėliau, bet mėnulis visada atstovavo tikinčiuosius, judaizme pripažįstama, kad nuo sutvėrimo mėnulis buvo sukurtas valdyti naktį (Pr1:16). Mes taip pat suprantame, kad mėnulis neturi šviesos pat iš savęs, bet tik atspindi saulės šviesą...“

Roš aŠana prasideda, kai mėnulis yra pasislėpęs, nes Prabudimo dieną tikintieji pasislepia Mesijuje kartu su Juo, tuo metu  jie teisiami ir gauna atlygį, Mesijas karūnuojamas ir vyksta šventimas-ir visa tai danguje, kai žemė kenčia „Jokūbo vargus“.

Talmude šiam Terua įvykiui, Prabudimo dienai, naudojamas terminas Jom HaKeseh, kuris reiškia Paslėpimo diena. Paulius  patvirtina tai Kol2:16-17,sakydamas, kad jaunas mėnulis yra „dalykų, kurie ateis įvaizdis“. Daugiau apie tai kitą savaitę.

Originalus trimitas

Pasakyta, kad originalus trimitas buvo ragas to avino, kurį sugavo Abraomas krūme, kai norėjo aukoti Izaoką, ir buvo naudojamas kaip prabudimo pūstuvas (Heb. Teruah). Rabbi Eliezer rašė apie 700 PM(po Jėzaus mirties), kad  jau seniai buvo toks supratimas, kad kairys Abraomo avino ragas buvo pučiamas ant Sinajaus kalno (Iš 19:13) ir buvo vadinamas “pirmuoju ragu“ arba pirmuoju trimitu. Dešinys  Abraomo avino ragas žinomas kaip „paskutinis“ trimitas“ ir bus pučiamas kaip Prabudimo pūstuvas. Tai buvo Pauliaus nuoroda apie  paskutinį trimitą 1Kor15:52, bet jei skaitytojas nežino, kas yra Roš aŠana, nesupras jo reikšmės.

Tai iš dalies gali būti paaiškinimas, kodėl Heb11:17-19 sako mums simboliškai, kad Abraomas gavo Izaoką prisikėlusį iš mirties. Avino ragas, „paskutinis trimitas“, žymi auką, teismą, ir mirusių prisikėlimą.

Tai svarbu

Pagal Rabi Se‘adiah Gaon (892-942AD), tuo metu buvo 10 rago pūtimo reikšmių:

1)   Sukūrimo pradžia.

2)   1-a Baimės diena, paskutinės 10 atgailos dienų.

3)   Priminti mums apie Iš19:1-25, kai šofaras buvo pučiamas skelbti ir įspėti, nes „ mūsų tėvai priėmė, kai jie sakė,“ mes padarysime, ir mes išgirsime.“

4)   Priminti Izraeliui pranašų žodžius, kurie buvo prilyginami šofaro garsui, kaip įspėjimas sargo ant sienos, budėti.

5)   Priminti apie šventyklos sugriovimą ir priešo trimitų pūtimą

6)   Priminti Izaoko surišimą, kuris aukojo savo gyvenimą Dievui, ir kad  vietoj jo buvo paaukotas avinas

7)   Priminti mums, kad jaustume baimę ir drebėtume , kaip sako Amosas3, „Ar  žmonės mieste neturėtų išgirsti šofaro ir drebėti“

8)   Skelbti apie ateinančios Teismo dienos baimę, Saf 1 pasakyta“ Arti didi Viešpaties diena, labai arti yra šofaro ir šaukimo diena.“

9)   Priminti žydų tautos išblaškymą ir mūsų prabudinimą jų ateities surinkimui, kaip pasakyta, kad didis šofaras bus pučiamas tą dieną, ir tie, kurie išblaškyti, sugrįš.“ Iz27

10)            „Pažadinti mūsų tikėjimą apie ateities mirusių prisikėlimą, kaip pasakyta Iz18 „  Viso pasaulio gyventojai! Stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! Klausykite, kai išgirsite trimito balsą! 

Kodėl tai svarbu, ir ko trūksta

Teismo, atgailos, graudžių prisiminimų didžiojoje dalyje krikščioniškos kultūros nėra, ieškant visur ženklų, kodėl Viešpats galėtų jau greitai grįžti. Jie supranta šofaro pūtimą tik kaip būdą išnykti ir išvengti bausmių, kurios ištiks pasaulį, nesuvokdami, kad tai taip pat ir Kristaus  teismo krasė- taip- po to seka Avinėlio Vestuvių puota- bet mums, pagal Roš aŠana,-tai  teismo diena. Daugiau-kitą savaitę.

Roš aŠana liturgijoje kaip ir talmude (žydų ceremonijų ir įstatymo amžių bėgyje rabinų sudaryta knyga), Roš haŠanah taip pat vadinama Jom haZikkaron, o tai reiškia- „Atminimo  diena“. Taip ją pavadino  Dievas, kai  davė jiems šitą šventę (Kun23:24 “... prisiminimas(zikkaron) šofarų pūtimas, šventas susirinkimas.“ Dievas pavadino tai „Atminimo Diena“.

Per Roš aŠana Dievas atverčia Atminimo knygą, kaip matome Malch3:16:“ ¹⁶ Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje Atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą.

Tai gausi informacija pasigilinimui, bet aš kloju pamatą supratimui, kad galėčiau paaiškinti, ką Paulius pasakė 1Kor ir 1 ir2 Tes, kodėl ir kokią mes turime Apreiškimo knygą, ir paaiškinti Palapinių šventę, vienintelę iš 7 Dievo duotų švenčių, kuri bus švenčiama kiekvienais metasi Tūkstantmečio metu.

Kitą savaitę...apie Trimitų šventę, įvykių eiliškumą, Kada tai bus...ir dar daugiau.

Iki tada. Visus laiminu.

John Fenn

  www.churchwithoutwallsinternational.org ir raykite man el.laiškus:  cwowi@aol.com

Šventoji Dvasia. Kaip Ją pažinti. 6d.

John Fenn 2018 rugpjūčio 31d.

Sveiki,

Jeigu dabar  jūs nuolatos lavinate savo protą  nukreipti dėmesį nuo natūralių pojūčių į dvasinį žmogų, giliai savo dvasioje, jūs jau atpažįstate  Jo Buvimą. Tai Viešpaties buvimas-šiltas, taikingas, švelnus, nuolankus, guodžiantis, ir visada ten esantis.

Jie neturėjo „Žodžio“

Įsivaizduokite, kad pirmojo amžiaus tikintieji gyveno, kai dar apaštalų laiškai, nebuvo surinkti ir užrašyti kaip mūsų Naujasis Testamentas. Iki tada tikintysis PRIVALĖJO pažinti Šventosios Dvasios buvimą savo viduje. Tas Buvimas juos vedė, išlaikė tiesoje ir balanse. Dabar mes taip pasitikinčiai cituojame evangelijų ir Apaštalų darbų eilutes, laiškus Romiečiams ir Efeziečiams, bet tada tų dokumentų dar nebuvo, arba jie tik buvo rašomi! Jie TURĖJO  pažinti Šventą Dvasią savyje. Ji buvo Tiesos balsas pagoniškos kultūros apsuptyje, kai iškildavo ginčytini mokymai apie Dievą, Tėvą ir Viešpatį.

Jie turėjo pažinti bendravimą su Šventąją Dvasia, nes kai kas nors mokė neteisingai, ir jų ausys girdėdavo tą klaidinančią žinią, jie atpažindavo Šventosios Dvasios sielvartą. Nebuvo skyriaus ir eilutės, kad būtų galim atsiversti, patikrinti ir pateikti argumentus- kiekvienas tikintysis turėjo pažinti Tiesos  Dvasią savyje.

Todėl savo antrame laiške korintiečiams Paulius nerimavo dėl jų:“ Aš bijau...kad jūsų protai nesugestų nenuklystų nuo paprastumo, kas yra tikėjimas Kristumi...kad jūs nepriimtumėte žmonių, kurie skelbia kitą Jėzų, ne tą kurį mes skelbėme, arba kitą dvasią, ne tą kurią priėmėte, ar kitą evangeliją, kurios jūs nepriėmėte...“

Nes tiems, kurie pažįsta Tiesos Dvasią, subtilūs priešo bandymai nukreipti į šoną, reiškia padaryti sudėtingu  jų tikėjimą, reiškia kitą Jėzų, kitą dvasią ir kitą evangeliją.

Ir štai kodėl mes sutinkame krikščionis, kurie ginčysis dėl doktrinos, kuria jie tiki, nors Žodis moko kitaip, ir jūs žinote, kad tai pusiausvyros praradimas, bet jie to nesuvokia- nes jie neklauso arba ignoruoja, arba net nepažįsta tiesos Dvasios.

Jeigu tie krikščionys pažinotų Ją ir Jos buvimą savyje, prieš pradėdami pašėlusiai ginti savo numylėtą doktriną, jie pavestų Jai savo mintis. Bet palikę paprastumą Kristuje jie pasirinko proto evangeliją, kuri reiškia kad jų kelias taps vis sudėtingesnis. Ir jie ginčysis su jumis bandydami evangelizuoti jus pagal savo supratimą- o tie argumentai visi iš proto, be svarstymo, be klausimų

:“ Ar tavo dvasia tai patvirtina? Ar savo dvasioje jauti, kad tai teisinga?

Praeities jausmai, ir priminimas jų sau

Efeziečiams4:18-19 Paulius kalba apie nusidėjėlius, kurie sustabarėję ir pasidavę (seksualiniai) nuodėmei.

Frazėje “sustabarėję“ reiškia tą, kuris

„nustoja jausti skausmą“. Šis skausmas yra dvasiniame žmoguje, jie jau nesijaučia nešvarūs savo seksualinėje nuodėmėje, ir nejaučia Dievo įtikinimų savo dvasioje.

Krikščionys taip pat gali „sudeginti  savo sąžinę.“ 1Tim4:1-2 Paulius  naudoja tą frazę apibūdinti tikinčiuosius, kurie „atsiskyrė nuo tikėjimo, pasidavę( klausydami ar sekdami) suvedžiojančias dvasias, ir demonų mokymus...“ Suvedžiojimas yra ilgas procesas, viliojantis eiti  į vietą, kur jie normaliai neitų, ir daryti dalykus, ko jie normaliai nedarytų. Taip veikia demonai. Kad padarytų sudėtingu mūsų tikėjimą. Suvedžiojimas yra pagundymas, kuris kreipia kažkur ir sukelia susižavėjimą. Štai kaip veikia demonai, kad suvedžiotų tikinčiuosius, kad jie tikėtų jų ( demoniškos kilmės) doktrinomis(mokymais).

Kaip krikščionis atgauna jautrumą, kurį kažkada turėjo?

Per atgailą, ir tada sutelkdamas savo pastangas jausti, pajusti Jo buvimą savyje, ir paklusdamas Jam savo sprendimuose. Tai yra tikėjimas. Kai jūs jaučiate ramybę eiti x kryptimi, bet jokio kito vedimo, pasukite x kryptimi...kartokite tai vėl ir vėl ir tas jautrumas sugrįš.

Kai angelas kalba, tai iš išorės, nes angelai yra individai.

Jų buvimas jaučiamas tarsi kambaryje yra kažkoks asmuo, kuris yra tikintysis. Jei jūs sutelksite dėmesį į to angelo nurodymus, jūs galėsite atskirti, kad tai buvo iš išorės, ir kryptį, iš kur tai atėjo. Bet Šventoji Dvasia yra jūsų dvasioje. Ne jūsų prote, ir jei suprasite skirtumą tarp to, kas yra jūs ir kas yra Jis, suvoksite iš kur kyla  tas balsas, tas vedimas ir ta ramybė.

Jei tas balsas, tas vedimas, ta ramybė kyla iš išorės - tada tai angelas. Jeigu tai iš jūsų dvasios gilumos ir išplaukia į protą-tada tai Šventoji Dvasia. Jei iš vidaus, erdvėje tarp ausų-paprastai tai jūs pats, jūsų širdis, jūs.

Hebrajams5:14

„14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo. “

 Taip nebūna, kad užtenka išgirsti mokymą ir to pakanka. Vienintelis kelias yra būti žodžio vykdytoju. Tai gyvenimo stilius. Tai disciplina. Tai sutelktos pastangos. Tai nėra lengvas kelias. Tai dėmesio kaitaliojimas atgal ir pirmyn tarp natūralių pojūčių ir jūsų dvasinio žmogaus, kad nustatytumėte, iš kur tai kyla, ir tada žengiate tikėjimu, „kad panaudotumėte“.

Išbandymas ar klaida

Asmuo turi pasitikėti faktu, kad jeigu jis atgimęs tikintysis, Kristus tikrai yra jo viduje, ir būtent TEN turi būti sutelkiamas dėmesys bendravimui su Juo. Dėmesys turi būti sutelkiamas ne vaikščiojimui į surinkimą(bažnyčią), ne į autoritetingą lyderį, kuris deda rankas ant jūsų, bet į Kristų, kuris jumyse, ir Kuris yra šlovės viltis. Žodis ir Dvasia sutinka, taigi ką tik jūs galvojate, kad  Žodis sako, arba kažkas teigia, kad taip sako Žodis- turės jumyse atgarsį ir jūs jausite kažką gero savo dvasioje. Bet koks mokymas arba patyrimas, kurį kažkas turėjo ar praktikuoja ir sako, kad, tai Šventoji Dvasia, bet to nėra Žodyje ir nėra patvirtinimo dvasioje, tai nėra Šventoji Dvasia.

6 Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti;(kad jis tau galėtų kalbėti) Rom1O:5-11. Ar jūs kada taip mąstėte:“ kad tik man pasirodytų Jėzus“, „kad tik galėčiau nueiti į dangų“, ar „kad tik galėčiau pamatyti angelą“, tai nėra tikėjimas. Tikėjimas yra jūsų širdyje, ten kur yra Jis. Ne pastate, bet jumyse, Dievo šventykloje. Pažink Dvasią savo dvasioje.

Pašalink iš savo širdies pjedestalo „surinkimo(bažnyčios) pastatą“, pastorių, savo mėgstamiausią mokytoją- patrauk visus, kuriuos išaukštini ant pjedestalo ir tegu tą vietą užima Kristus tavyje kaip bendravimo ir apreiškimo šaltinis. Gerbk pastorių, šventųjų surinkimą, nesvarbu kokiu būdu jie garbina- bet žinok, kad Tiesos Dvasia tavyje tars paskutinį žodį. Apsispręsk jos nuomonei suteikti svarbiausią vietą, net jei kas nors tau parodytų pastraipą ir eilutę, bet viduje Dvasia imtų sielvartauti, arba nebūtų patvirtinimo, kad tai teisingas mokymas, paklusk savo dvasiai. Paklusk Šventajai Dvasiai.

Aš nekalbu apie tavo protą , kuris sutrinka, tai ne tas pats, aš kalbu apie tai, kad protas pastebi sielvartą, tuo metu, kai mokytojas pasako kažką neteisingai. Pasitikėkite Dievo Dvasia savyje. Gal būt jūs negalėsite to iš karto nustatyti, bet pasitarkite su kažkuo, kas yra balanse, ar gilinkitės į žodį ar kitus mokymus pats, kol Šventoji Dvasia atsilieps tavo dvasioje ir pasakys: „taip“, tai man skamba teisingai, tai yra tiesa...“

Tikiuosi, kad ši serija buvo jums palaiminimas, kitą savaitę-nauja tema, iki tada, laiminu!

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man: cwowi@aol.com

Šventoji Dvasia. Kaip Ją pažinti. 5d.

John Fenn 2018 rugpjūčio 24d.

Sveiki,

Kaip atskirti, kur veikia Tėvas, Sūnus ar Šventoji Dvasia?

Tėvas yra šaltinis

Jis visų dovanų davėjas*, Jis mus sukūrė, kad būtume pirmi Jo kūrinijos vaisiai, Jis taip pamilo pasaulį, kad atidavė Savo Sūnų*...taigi Jo buvimas yra sunkesnis, „tankesnis“ ir „tirštesnis“. Tėvas dirba su esminėmis  problemomis širdyje- kas mes esame, koks mūsų tikslas, kam mes gyvename šioje planetoje. Labai dažnai tik buvimas šiame tirštame šventame buvime leidžia Jam atlikti  darbą mumyse, kurio mūsų protas nesuvokia. Bet dauguma žmonių pripažįsta, kad mums tuo metu reikia atsisėsti, nurimti ir būti tyliems.*Jokūbo1:13-18, Jono3:16

Pavyzdžiui, tarnavimo, maldos ar garbinimo metu, kai Tėvas pradeda dirbti su esminėmis mūsų širdies problemomis, - tai laikas, kai, atrodo, kad nieko negali pasakyti, ir net judėti tuo metu būtų neteisinga. Tai labai ramus laikas. Tuomet būni tylus, tik pasilikdamas paniręs Jame, sėdi ir tiesiog patiri Jį. Dažnai atrodo, lyg tavo pėdos būtų įmūrytos betone, tu tiesiog negali pajudėti jo tirštame buvime, o Jis dirba su esminėmis ir labai asmeniškomis problemomis žmoguje, ko mūsų protai dažnai nesuvokia.

Jėzaus artumas

Jėzaus artumas yra lengvesnis, jaučiamas daugiau sielos ir emocijų srityje. Jis ramus, guodžiantis ir Jo artume jautiesi “normaliai“. Tai, ką jūs jaučiate tiesiog dabar savo dvasioje, tai yra būtent tas Jėzaus buvimas, bet, kai Jis čia, Jis  juntamas stipriau ir intensyviau. Kai jūsų dvasinis žmogus atpažįsta Jį, visada džiaugiasi ir yra sužavėtas arba jaučia per kraštus besiliejančią ramybę, (negaliu niekaip kitaip to apibūdinti). Pirmą kartą, kai pamačiau Jį mokymo aplankyme, o tai buvo 1986 spalio 1d., mano protas spėliojo, kodėl mano dvasinis žmogus  susijaudino, lyg drugeliai skraidytų  dvasioje, nors nerimo nebuvo , tik susijaudinimas, ir tada-aš Jį pamačiau.

Tuo metu, kai Jis kažkur arti, Jo buvimas jums bus visiškai akivaizdus, jei tik išlavinsite protą nukreipti dėmesį į savo dvasinį žmogų. Tačiau asmuo turi priprasti nukreipti  dėmesį į savo dvasinį žmogų, tik tada jis pajus Jo buvimą. Turite treniruotis.

Visa tai per Šventąją Dvasią

Apaštalų darbuose kelis kartus randame aprašymą, kaip Šventoji Dvasia  kalbėjo žmonėms,  galbūt ir jūs  taip pat girdėjote Jos balsą! Žmonės, kuriems šis patyrimas nėra įprastas, visada sako, kad tai buvo „girdimas” balsas, garsus, arba abu, tai ir tai. Bet iš tiesų maždaug 99% kartų  mano patyrime, kai klausiau žmonių liudujmų, tai, ką jie girdėjo  buvo Šventoji Dvasia, ir tai nebuvo „girdimu“ balsu, jie tiesiog niekada negirdėjo Jo anksčiau. Ji visada  aiški, kalba glaustai, tiesiai, ir pritraukia tavo dėmesį.

Prisiminkime, kad Jėzus pasakė savo mokiniams Jono16:12-13 „¹² Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.
¹³ Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.“

Po to, kai angelas kalbėjo Filipui Apd 8:26 eiti keliu į Gazą eil.29-3O skaitome: „29 Dvasia pasakė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo“. Ir Pilypas nubėgo...

Šventoji Dvasia nekalba iš Savęs, todėl tikrasis nurodymų, kuriuos davė Pilipui angelas, eiti tuo keliu autorius, Tas Kuris nukreipė jį iš dangaus,  buvo Tėvas, arba Viešpats. Mums tai nepasakyta, bet pasakyta, kad Dvasia kartoja tai, ką girdi. Pilypas turėjo tai išgirsti savo viduje, garsius, tiesius, glaustus nurodymus, žiūrėkime į šią eilutę ir pamatysime, kokia tiesi Ji yra.

Apd10:4-6 Romos šimtininkui, vardu Kornelijus, pasirodo angelas, liepia jam eiti į Jopę ir pasiteirauti namuose žmogaus vardu Simonas, kuris yra odos apdirbėjas, ir pas kurį apsistojęs   vyras vardu Petras. Ir jis pasakys Kornelijui, ką jis turi padaryti.

Po to, kai Petras pamatė paklodę su įvairių gyvūnų atvaizdais, kurie kalbėjo ne apie dietą, bet kad visi žmonės yra apvalyti Viešpaties ir gali suprasti evangeliją, Apd10:19-20 : “ Dvasia jam pasakė:“ Žiūrėk! Trys vyrai ieško tavęs. Eik su jais nedvejodamas, nes aš juos pasiunčiau.“ Tada Petras nuėjo...“

Šventoji Dvasia pranašystėje

Apd13:1-3 mes matome 5 vyrus, pranašus ir mokytojus, tokios jų funkcijos Kristaus kūne, besimeldžiančius, pasninkaujančius ir laukiančius Viešpaties. Tai labai internacionalinė  grupė,  sudaryta iš įvairių rasių žmonių grupė: Barnabas iš Kipro, Simenonas „ kuris buvo vadinamas Nigeriu (juodaodis, iš centrinės Afrikos)“, Lucijus iš Kirenės(rytų Libija), Menianas, kuris augo kartu su Herodu, ir Saulius iš Tarso( Iš Cicilijos, pietinis modernios Turkijos krantas).

Kai jie tarnavo Viešpačiui, pasakyta: “ Šventoji Dvasia prakalbo ir pasakė: “ Atskirkite Man Barnabą ir Saulių darbui , kuriam aš juos šaukiu“. Ir kai jie pasninkavo, uždėjo ant jų  rankas ir  pasiuntė juos į kelią.“

Viešpats niekada nepasikeičia, todėl  tai, ką Jis daro dabar tarp mūsų, Jis darė ir tada. Todėl atkreipkite dėmesį; pasakyta, kad tie 5 vyrai buvo pranašai ir mokytojai, aišku, kad kažkas turėjo pranašišką žodį ir girdėjo, kaip Šventoji Dvasia pasakė tuos žodžius. Lukas, kuris tai mums užrašė, susitelkė labiau į žinią  nei į siuntėją. Tas, kas kalbėjo iš dangaus buvo Tėvas, arba Viešpats Jėzus, bet kaip ir su Pilypu bei Petru aukščiau, mums nepasakyta, kas būtent.

Kitas Šventosios Dvasios pavyzdys pranašystėje

Apd 21:11 pranašas Agabas paima Pauliaus juostą ir iliustruodamas sako:“ Šventoji Dvasia sako( surišdamas juosta savo rankas ir pėdas), Štai taip padarys žydai šitos juostos vyrui, ir atiduos jį romėnams.“ Ir kai mes išgirsime apie šituos dalykus...“

Čia mums pasakyta, kad Agabas išgirdo Šventąją Dvasią kalbančią šituos žodžius. Man asmeniškai taip nutinka, kai aš kam nors pranašauju arba kalbus išminties žodžius, tada aš paprastai girdžiu Šventąją Dvasią tiesiogiai. Galima suvokti, kas siunčia šią žinią, nes būdama Tiesos Dvasia Ji tiksliai ir taikliai atkartoja tai, ką girdi.

Jei jūs prisimenate tai, ką aš sakiau aukščiau apie „sunkų“ jausmą iš Tėvo ir lengvesnį, daugiau į sielą nukreiptą jausmą liudijantį apie  Jėzų, būtent tai aš ir jaučiu,  kai girdžiu kalbant Dvasią. Taigi aš galiu pasakyti, ar tai Tėvas ar Viešpats kalba per Dvasią. Kartais kalba Dvasia, o kartais Viešpats. Pažinkite skirtumus praktikoje, kai patys garbinsite, melsitės ir bendrausite su Dvasia.

Aš suprantu, kad daugeliui skaitytojų šitos žinios bus gilesnės nei dauguma anksčiau girdėtų mokymų. Bet tai skaitydami daugelis galės pamąstyti apie savo gyvenimą ir prisiminti laiką, kai  jie jautė Tėvą ar Viešpatį, arba net girdėjo Šventąją Dvasią.

Kai  tik atsibundu, aš pasakau Tėvui labas rytas, paprastai pasakau Jam komplimentą  dėl nuostabaus ryto, ir paklausiu ar Jis nori, kad už kažką pasimelsčiau. Bet labiausiai man patinka,  jausti Jį savo viduje, Jo buvimo šilumą savo dvasioje. Aš išmokau nuolatos nukreipti savo dėmesį nuo natūralių jausmų į  savo dvasinio žmogaus jausmus ir atgal, nes taip daryti pamokė Viešpats,  kai pirmą kartą mane aplankė 1986/1/1O. Tai pakeitė mano gyvenimą.

Čia mes pratęsime kitą savaitę; apie subtilų Dvasios „liudijimą“, ir kaip atskirti angelą nuo  Dvasios.

Iki tada, laiminu jus,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com