Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. liepos 23 d., pirmadienis

Naujienlaiškis. 2012 birželis


John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 21 d.,

Sveiki,

Maldos temos
Eilę metų aš dalinausi apie tai, kaip Tėvas kalba man apie ateities įvykius - kaip parašyta Ezekielio 3:17 ir 33:6-7 aš esu sargas, kuris stovi ant sienos ir šaukia apie tai, ką jis mato artėjant. Turiu atsakomybę melstis ir pasidalinti tuo, ką matau ir girdžiu, tam ir yra skirtas šis naujienlaiškis. Aš viliuosi, kad jūs priimsite šituos dalykus rimtai ir melsitės dėl jų, kaip ir aš tai darau. Jei turėsite paliudijimą tai taip ir elkitės, bet jei ne – jokios žalos, jokio pasmerkimo, ačiū už skaitymą ir apmąstymą.

Tėvas dažnai pradeda sakydamas „taip yra dabar“ ir „Jei dalykai nepasikeis“. Visa tai dėl maldos:

Jis prašo būti dalyviu, įsitraukti į šiuos įvykius. Tai gali atrodyti keistai, bet tai tiesa, kad dangus inicijuoja daugumą užtarimo maldų.

Kaip pasakyta Romiečiams 8:26-27 mes nežinome, kaip turėtume melstis, todėl Šventoji Dvasia (kalbomis) teka iš dangaus į mūsų dvasias kaip Gyvoji Upė nuo Sosto, ir tuomet mes meldžiam tobulos Tėvo valios Gyvojo vandens upėmis, kurios grįžta atgal Jam, suteikdami Jam teisėtą galimybę laistyti žmonių gyvenimus.

Metų metais aš sutrumpindavau daug ką, dėl ko Tėvas prašo manęs melstis, bet aš nejaučiau poreikio pašalinti kažkurių dalykų, taigi pasidalinsiu kai kuo šiuose puslapiuose.

Vasario mėnesį
Vasario mėnesį Tėvas man pasakė, kad dėl to reikia melstis. „Šiuo metu Rusijoje kuriama tokia politika ir strategija, kurią matysite pasireiškiant kitą žiemą, jei niekas nepasikeis. Aš turiu daug žmonių tose srityse, kurie bus paveikti, todėl jūs turite melstis dėl jų. Tos politikos pasekoje Rusija drąsiai pradės naudoti kurą ir energijos išteklius, kad grasintų, manipuliuotų ir kontroliuotų buvusias TSRS tautas, norėdama paveikti jų politiką ar netgi infiltruoti savo žmones šitų tautų administracijoje“.

Aš pasakiau Tėvui: „Jie tai darė praeityje ypač Ukrainoje“. Jis pasakė: „Taip, bet kas buvo kartą padaryta rezervuotai, dabar taps politikos kursu ir taps priemone visose tų tautų vyriausybėse, kad jos paklustų Maskvai. Taipogi, jie netgi atvirai ir užmaskuotai grasins Vakarų Europai. Ryšium su tuo, stebėk turkų ir rusų ekonomiką ir energetinius susitarimus, nes jie taps svarbiausiais partneriais ir valdžia Vidurio Rytuose; tai įvyks greitai, pasauliui pasyviai stebint“.

Prieš savaitę Viešpats (Jėšua) man pasakė:
Tai buvo iš Viešpaties (aš nevadinu tai aplankymu, nes Jis pasirodė labai trumpai), Jis tiesiog pasakė ir išnyko: „Greitai bus atidengtas Laodikėjos surinkimas“.

Kai Jėšua man kažką pasako, tai visada liečia Kristaus kūną ir tai yra faktas, o ne maldos objektas, kad būtų galima dėl to melstis, sumažinti ar pakeisti. Tai konstatuojama kaip faktas. Laodikėjos surinkimas buvo drungnas, nors jie buvo turtingi ir jiems nieko netrūko. Iš Apreiškimo Jonui 3 skyriaus.

Laodikiečiai buvo materialiai turtingi ir akivaizdžiai prilygino finansinį palaiminimą teisumui prieš Viešpatį. Viešpats įspėjo Apr 3:14-22 atskleisti faktą, kad dvasiškai kalbant, jie buvo akli, vargšai, nuogi ir apgailėtini.

Aš nesiryžtu apibūdinti priemones, kaip vyks šitas atidengimas, bet atrodo – tai akivaizdžiai susieta su pasitikėjimu turtais daugiau nei Viešpačiu ir įsitraukimu į pasaulį, dėl ko jie tampa dvasiškai drungnais.

Mūsų dienomis
Sakydamas „Laodikėjos surinkimas greitai bus atidengtas“, Jis sako, tiems, kurie tapo drungni, nes įsitraukė į pasaulį ir susiviliojo pinigais, kurie mano, kad jiems dvasine prasme nieko netrūksta, nes jie yra tokie palaiminti, tiems kilimėlis, ant kurio jie stovi bus ištrauktas iš po kojų.

Daugelis iš jūsų žinote apie 1980 m. Jim Baker, Jimmy Swagert ir kitų skandalus – jūs prisimenate, kad daug vyrų ir moterų tada atkrito nuo Viešpaties. Žinoma, jie sudėjo savo tikėjimą į žmogų daugiau nei į Viešpatį, ir šitai buvo atidengta, kai tie žmonės krito, nes ir jie atkrito nuo Viešpaties. Jei būtų turėję tikėjimą daugiau Viešpačiu nei žmogumi, jie nebūtų paveikti kitų kritimo.

Žinant Viešpaties nekintamumą, aš tikiuosi, kad Jis ir vėl panaudos tą patį principą tam, kad atidengtų neteisingai nukreiptą tikėjimą.

Jis man pasakė, jog vėl nutraukia užuolaidą tam, kad visi galėtų matyti tai, kas yra kai kurių labai matomų tarnautojų užkulisiuose. Bus žmonių, kuriuos tai sukrės, taigi aš meldžiuosi dėl to, nes
tai akivaizdžiai susiję.

Dvasios keliai
Kai šitie dalykai įvyks – ekonominis sudrebinimas tradicinio mokymo: „Dievas lygu finansams“, bus atidengtos žmonių klaidos dėl to, kur jie sudėjo savo tikėjimą.

Aš prisimenu Bilo Klintono prezidentavimo metu, vykstant sekso skandalui dėl Monikos Levinsky, ir tuo pačiu metu Whitewater, ir kitiems skandalams atidengiantiems godumą ir kyšius, Tėvas pasakė man.

Aš paklausiau kodėl Jis leido, kad tam prezidentui taip nutiktų, ir koks buvo to tikslas. Aš buvau nustebęs, kai Jis pasakė: „Aš leidau jam būti prezidentu ir būti atidengtam jo privačiam gyvenimui straipsnių antraštėse, nes jis atstovauja svarbiausias kartos nuodėmes, kurios yra dvi: godumas ir seksas“.

Aš paviešinau jas antraštėse tautoje, kad žmonės galėtų tame matyti savo gyvenimus, ir būtų paraginti pasakyti: „Žiūrėkite, jis toks kaip aš, man reikia pasikeisti“ – tam, kad kai kurie galėtų atgailauti ir ieškoti Manęs“.

Išvados
Anksčiau aš sakiau, kad dabar reikia rimtai žiūrėti į tai, ką reiškia būti Viešpaties mokiniu. Dienos kai buvome lyg vaikai žaidžiantys su Kalėdų dovanėlėmis po eglute seniai praėjo. Prieš mus - augimo ir rimtumo dienos, ir laikas sutvarkyti mūsų namus. Vaikščiokite ramybėje, nebijokite, bet būkite susitelkę į dangiškus tikslus.

Prisimenu, po žemės drebėjimo Japonijoje ir Arabų pavasario metu, kai Viešpats man pasirodė, aš paklausiau apie Japoniją, Egiptą, ir kitus dalykus. Jis atsakė mano klausimus ir pabaigė sakydamas: „...Egiptas dabar nepaklius į karines musulmonų rankas, bet kas tau rūpi? Ar tai tave liečia? Tu turi būti Tėvo reikaluose“.

Geras patarimas!

Viliuosi, kad tai yra jums palaiminimas ir maldos tema.

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Tradicijos. 6 dalis / Žodžio ir Dvasios balansas


John Fenn, 2012 m. liepos mėn. 6 d.,

Sveiki,

Praeitą savaitę aš pabaigiau klausimu: kaip atskirti tiesą nuo klaidos, kai jūs galvodami apie mokytoją arba mokymą jaučiate savo dvasioje, kad kažkas negerai, o jūsų smalsus protas nori žinoti daugiau. Ką jūs darote?

Tie išprotėję pagonys
Pirmus 10 metų po Sekminių, surinkimas buvo žydiškas. Apaštalų darbų 10 skyriuje Petrą ištiko visiškas šokas, kuomet jis pasakojo romėnams Kornelijaus namuose apie Jėšua, ir jie pradėjo kalbėti kitomis kalbomis.

Kai tai įvyko, Jis ką tik buvo pasakęs, kad Jėšua buvo prikeltas iš numirusiųjų ir visiems, kurie įtikės Jį, bus atleistos nuodėmės. Apd 10:45 pasakyta, kad žydai kartu su juo buvo „nustebę”, nes tie pagonys gavo tą pačią Šventą Dvasią kaip ir jie!

Taigi dabar iškyla klausimas: ar turi šitie pagonys laikytis žydų įstatymo? Jie buvo neapipjaustyti, anksčiau buvę stabmeldžiai, pasileidėliai, kurie praktikavo seksą su šventyklos prostitutėmis ir/ arba su kuo tik patinka, galbūt kai kurie iš jų buvo pedofilai, nes tai buvo normalu to meto graikų kultūrai, be jokios abejonės kiaulienos valgytojai, o kai kurie galbūt turėjo daug žmonų. Ar Dievas nori, kad jie laikytųsi standartų, tokių, kaip Mozės įstatymas?

Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“ (Apd 15:1).

Šiuo klausimu jie turėjo svarų argumentą, nes Paulius ir Barnabas mokė, kad jiems reikia tik mylėti Dievą visa širdimi ir mylėti savo artimą kaip pačius save, gyventi dievotai bei moraliai ir nereikalavo sugrįžti prie žydiškų šaknų ir įstatymo. Bet jie nusprendė, kad Paulius ir Barnabas eis į Jeruzalę susitikti su kitais apaštalais ir vyresniaisiais ir kartu nutars. Jų pavyzdys, kaip atpažinti Viešpaties valią, tinka mums ir dabar!

Žodis ir Dvasia
Apaštalų darbų 15 skyriuje mums pasakyta kas nutiko: Ten buvo daug nuomonių už ir prieš, būtent tada Petras ir papasakojo apie savo patirtį Kornelijaus namuose (Apd 10), sakydamas.

Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis. Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti? Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie“ (Apd 15: 8-11).

Petras suprato, kad Dievas veikia tarp pagonių Šventąją Dvasia, o Paulius ir Barnabas tada visiems papasakojo apie visus stebuklus ir išgelbėjimus pagonių tarpe, kad visi galėtų pamatyti, ką Šventoji Dvasia daro tarp ne žydų tautybės žmonių.

Tai yra raktas #1 – kai jūs išgirstate apie kažką naujo, mokymą arba liudijimą, kad kažkur veikia Šventoji Dvasia kažkokiu nauju būdu - tuomet pasidairykite po Kristaus kūną, ir pasižiūrėkite į istoriją, kad pamatytumėte, ką Šventoji Dvasia darė praeityje ir paklauskite: ar tai ką aš girdžiu sutinka su Jėzaus charakteriu ir tuo, ką Šventoji Dvasia padarė praeityje.

Pavyzdžiui: jeigu jūs tikite, kad moterys turi apsigaubti galvas vualiais, nes tai paminėta 1 Kor 11, tada jūs turite pasidomėti 2000 metų surinkimo istorija, visais prabudimais, visais Dievo judėjimais, ir žiūrėti, ar Šventoji Dvasia reguliariai ir nuosekliai per amžius reikalavo, kad moterys apsigaubtų vualiais. Ne. Tai kultūrinė problema, ne Dievo įsakymas. Ar jūs pakeisite tai kuo tikite, kad susiderintumėte su tuo, ką Šventoji Dvasia darė ir daro? Jeigu Ji neįsakė 200.000.000 Kinijos krikščionių moterų gaubtis vualiais ir Ji to nedarė nei Velso prabudime, nei Toronto Palaiminime - tuomet jūs renkatės arba pasilikti užsikietinę savo tikėjime, arba keistis ir sutikti su Dievu.

Apaštalų darbų 15 skyriuje lyderiai girdėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir matė, kad tai sutiko su Jėzaus charakteriu; žmonės buvo daromi Viešpaties mokiniais.

Raktas #2- Galbūt kai kurie galvojo, kad Petro patyrimas su pagonimis buvo keistas. Kaip gi jie žinojo, kad Paulius ir Barnabas nemelavo apie tai, ką Šventoji Dvasia padarė ir daro? Žinodami, kad Žodis ir Dvasia yra Viena ir visada sutarime, Jokūbas, Jėšua brolis, pakilo su tokiu nusistatymu:

Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „Vyrai broliai, paklausykite manęs! Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones. Čia dera pranašų žodžiai (Žodis), kaip parašyta...“ (Apd 15:14-15)

Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti, o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo. Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose“ (Apd 15:19-21).

Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina...“ (Apd 15:28)

Apaštalai, kurie užrašė Naująjį Testamentą, dalyvavo tame susirinkime. Jie žiūrėjo, ką Šventoji Dvasia darė ir jau padarė, ir taip pat į Žodį, kad patvirtintų, kas yra iš Dievo ir kas ne, ir kad pagal tai padarytų sprendimus. Jie suprato, kad Žodis ir Dvasia sutaria.

Grįžkime prie pavyzdžio: taigi Šventoji Dvasia 2000 metų surinkimo istorijoje nereikalavo, kad moterys gaubtųsi vualiais, nors jūsų Žodžio supratimu Dievas nori, kad moterys gaubtųsi vualiais – ar jūs pasirengęs pakeisti savo supratimą, kad Žodis ir Dvasia būtų sutarime jūsų širdyje? Vienintelis būdas tai padaryti yra sąžiningai pripažinti, kad 2000 metų Šventoji Dvasia nereikalavo moterims nešioti vualių, todėl jūs turite pakeisti savo Rašto supratimą - ar jūs pasiruošęs tai padaryti?

Jeigu taip, jūs augate balanse. Jeigu ne, tada jūs įstringate rutinoje ir Dievas toje srityje nedaug ką gali jums padėti, ir nors Žodis ir Dvasia sutinka, tai buvo kultūrinė problema, o jūs esate nemokytinas ir užkietėjęs.

Dabar, aš nežinau nei vieno, kuriam tai yra problema, štai todėl aš naudoju tai kaip pavyzdį. Bet noras pakeisti mūsų supratimą apie Dievą, jei Dvasia ir mūsų Žodžio supratimas nesutinka, yra raktas augimui.

Tiko Jokūbui, Pauliui, Petrui, Jonui, Judui - tinka ir mums!
Leiskite man panaudoti kai kuriuos tikrus modernius pavyzdžius. Paimkime tokį pavyzdį – Ganytojiškas judėjimas (Shepherding movement') - aš žinau, kviečiu jus sugrįžti į praeitį, tai įvyko 1970-1980, bet pasvarstykite kartu su manimi.

Ganytojiškas judėjimas prasidėjo, kaip 1 ant 1 mokinystės ir mentoriavimo (kuravimo) mokymas, ir tai labai greitai išpopuliarėjo. Kaip nutinka su daugeliu kitų naujų mokymų, greitai šio naujo judėjimo mokinai pakilo į naują lygį. Jei 1-1 mokinystė buvo gera, tai kodėl neišplėtus jos visam surinkimui? Greitai daugelis surinkimų mokė, kad žmonės negavę vyresniųjų pritarimo negali pakeisti darbo, parduoti, pirkti automobilių ar namų ir t.t. Surinkimo vadovai kontroliavo kiekvieną gyvenimo sritį.

Bėda ta, kad „Ganytojiškas judėjimas“ buvo laikomas „Dievo patvirtintu“, taigi juo pasekė tiek daug žymių žmonių, padėdami į šoną savo sveiką protą, ir Dievo vardu prarasdami savo įsitikinimus. (Klaidinga religija visada prašo žmonių atmesti bei nepaisyti sveiko proto, ir suteikia savo valdžią ir lyderystę).

Dabar... jūs išbandykite tai surinkime... jūs ateinate sekmadienio rytą ir jums kažkas atrodo netinkama, bet jūs negalite aiškiai parodyti pirštu į tai. Jūsų dvasioje įtampa. Pirma reakcija – eiti prie artimiausio išėjimo, bet jūs tyrinėjate; garbinimas atrodo geras, ir žmonės draugiški... bet ore tvyro įtampa ir kažkoks nerimas jūsų dvasioje. Taigi jūs turite Tiesos Dvasią, kuri sako jūsų dvasiai, kad kažkas yra ne taip... jums reikia patvirtinimo.

Tai ateina iš sakyklos... Žodis skamba gerai, bet persunktas atskaitomybe kiekvienu momentu. Faktiškai, tai per daug akcentuojama ir jūsų dvasioje auga sielvartas bei sunkumas. Kai jūs išeinate, jūsų emocijos sumišę, ir graužatis jūsų dvasioje sako, kad kažkas negerai. Ką jūs darote?

Jūs ištiriate dalykus.
Mentorystės (kuravimo) tema, kai viena karta moko kitą, vyresni vyrai ir moterys moko jaunesnius tikėjime yra Biblijoje... tai visada gerai. Bet jūsų dvasia per Šventąją Dvasią nesutinka su dvasia šiame surinkime... taigi jūs kasate giliau ir matote, kaip žmonės prašo leidimo keisti darbus ir pirkti mašinas... ir jūs negalite rasti tokio kontrolės pavyzdžio Žodyje, jūsų protas staiga suvokia kodėl jūs jaučiate tą sielvartą, ir jūs daugiau ten neinate. Tuomet jūs tiesiog praėjote tą patį procesą kaip Paulius ir Barnabas, Petras ir Jokūbas Apaštalų darbų 15 skyriuje. Jūs surandate balansą tarp Dvasios ir Žodžio.

Barbara ir aš aplankėme mažą charizmatinį surinkimą, kur eidavo mūsų keli brangūs draugai. Mes galvojome – gerai, puikus surinkimas, mes pažįstame kelis žmones, tarnavimas turėtų būti geras. Garbinimas buvo pakankamai geras, nors mums šiek tiek per daug „religingas“ – malonės lašai krinta ir vargas mums, nes esame kaip tie kirminėliai – bet tai pakrypo vertikaliai, kad tikrai išreikštų meilę Viešpačiui, ir tada vieną tylos prisodrintą momentą, buvo aišku, kad bus pranašystė.

Bet pranašystė per vieną garbinimo komandos narį prasidėjo taip: „Mano maži vaikeliai, jūsų lūpos sako, kad jūs mylite mane, bet jūsų širdys yra toli nuo manęs...“ ir tęsė toliau. Mano dvasia buvo nuliūdinta. Barbara ir aš pažiūrėjome vienas į kitą siaube. Tiesą sakant, mes jautėmės siaubingai dėl mūsų draugų, kurie manė, kad tai tikras žodis nuo Viešpaties.

Mūsų dvasios buvo nuliūdintos, ir be to mes žinojome Žodį. 1 Kor 14:3 pasakyta, kad pranašystė yra „statydinimui, padrąsinimui ir paguodai“. Tai nebuvo nei vienas iš dalykas iš išvardintų – tai atėjo iš paties asmens dvasios, jo paties religinio proto, ir tai visai nebuvo Dievas... tai buvo užmaskuotas pamokslavimas surinkimui norint pasakyti kokie jie yra netinkami Dievui... jie pasijautė žemiau nei gyvatės pilvas, kai mes išėjome. Taigi, mes turėjome Dvasios ir Žodžio paliudijimą, kad tai nebuvo žodis nuo Dievo, bet mūsų draugai buvo tam akli. Jie atmetė sveiką protą, Žodį ir tai, ką sakė Dvasia...

Pabaigsiu šią seriją kitą savaitę, nes tęsti neleidžia straipsnio formatas. Būkite palaiminti!


2012 m. liepos 6 d., penktadienis

Tradicijos. 5 dalis / Tiesa viduje


John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 30 d.,

Tiesos Dvasia viduje

Sveiki,
Praeitą savaitę aš dalinausi daugiausiai apie nežodinius būdus, kaip Tėvas kalba mums per Šventąją Dvasią, susitelkdamas į tai, kaip atskirti žmonių tradicijas nuo tyro Dievo Žodžio. Kadangi mes nebuvome mokomi klausyti ir pasitikėti tuo vidiniu liudytoju, aš norėčiau dar dalintis apie tai, kaip Tiesos Dvasia „kalba“ mums visą laiką; kadangi Ji yra Tiesa, ir tuomet vėl sugrįžti prie to, kaip atskirti žodines tradicijas nuo Žodžio.

Myliu tuos vaisių pyragus
Barbara išbandė du naujus vaisių pyrago iš persikų receptus, pagamindama po pusę kiekio kiekvieno recepto. Kai jie kepė, ji pajuto perspėjimą savo dvasioje ir suprato prote, kad kažkas negerai su vienu iš tų receptų. Ji mąstė apie juos kuomet jie kepė, peržiūrėdama abiejų užrašytų receptų procesus.

Pirmas receptas, kurį ji peržiūrėjo, atrodė sukurtas teisingai, taip ji jautė savo dvasioje... ji turėjo ramybę dėl jo savo dvasioje, bet graužiantis jausmas, kad kažkas negerai vis dar vyravo jos viduje. Ji peržiūrėjo antrąjį receptą, kuris reikalavo šiek tiek citrinų sulčių. Kai ji skaitė tą dalį recepto, jos dvasia liudijo, netgi pašoko joje, kad čia kažkas negerai. Nedelsiant ji pagalvojo: „Abejoju, ar aš sumažinau per pusę citrinų sulčių, galvoju, kad įdėjau jų tokį kiekį, kaip visam receptui“.

Kai vaisių pyragai buvo pagaminti ir ji pradėjo ragauti, pasakė: „Taip, tai pasitvirtino, aš viską padalinau per pusę pagal receptą, bet užmiršau padalinti pusiau citrinų sultis – tai tikrai stipru.“ (Jūs galite mėgti citriną, bet aš mėgstu persikų ir citrinos derinį... bent jau man tai buvo valgoma, bet tada buvo retas atvejis, kuomet aš atsisakiau maisto 

Analizė
Tiesos Dvasia mūsų viduje yra Tiesa nesvarbu kokioje situacijoje. Ji nieko daugiau nedaro tik patvirtina tiesą ir reaguoja į tiesą. Jos atsakymas sąžiningas ir teisingas apie bet kokią situaciją. Kai ji padarė klaidą gamindama pagal receptą, Šventoji Dvasia nieko daugiau nedarė tik suteikė paliudijimą apie šią tiesą jos dvasiai. Jos protas tada turėjo suvokti, atskirti, pastebėti, kad kažkas jos dvasioje sakė, jog ne viskas gerai. Ji turėjo apie tai iš naujo pamąstyti ir patikrinti abu receptus. Kol jos akys užkliuvo už citrinų sulčių. Kai tai vyko, jos dvasia nedelsiant pašoko viduje, o protas atpažino tą šoktelėjimą. Štai kaip tai veikia.

Blondinas vaikinas
Krikščioniškose TV pasirodo toks blondinas vyrukas, jis kviečiamas surinkti paaukojimus. Nieko negaliu padaryti, bet jis man sukelia pasibjaurėjimą. Kai pirmą kartą jį pamačiau, mano dvasia susigūžė nuo šito jausmo. Taip nutinka, kai prie ko nors būna prilipusi neteisinga dvasia. Mano reakcija yra tokia, nes mano protas tikrina mano dvasią, kad suprastų, kaip ji reaguoja, ir Šventoji Tiesos Dvasia akivaizdžiai perduoda mano dvasiai, kad prie to vaikino prilipusi nešventa dvasia... ir mano prote atsiranda tas nejaukus pojūtis, kurį perduoda mano dvasia.

Prašymas priimti į darbą
Pamenu 1979 metais aš rašiau pareiškimą dėl priėmimo į tarnavimą, nes tada maniau, kad taip reikia. Aš nežinojau, kokia Viešpaties valia, bet tvirtai tikėjau, kad turiu padaryti tai, ką galiu padaryti natūraliai, ir leisti Jam toliau mane vesti, pradedant nuo ten. (Aš ir dabar taip tikiu; net Dievas negali vairuoti stovinčios mašinos.)

Bet kai aš pildžiau tą anketą dėl darbo, mano protas pastebėjo, kad mano dvasioje juntama tarsi sunki spaudžianti ranka, kuri visu svoriu sakė „ne“ tam darbui. Negalėjau užpildyti tolimesnių anketos puslapių, nes tas svoris darėsi vis sunkesnis ir ranka vis labiau spaudė... galiausiai aš negalėjau to daugiau pakęsti ir pasakiau sekretorei, kad negaliu pabaigti užpildyti pareiškimo. Ji liepė man pasirašyti tai, ką jau buvau parašęs ir pažadėjo tuos dokumentus įdėti į segtuvą. Mano protas pastebėjo Tiesą mano dvasioje - tai nebuvo man Dievo skirtas darbas - taigi, aš išėjau.

Tiesa ir nuodėmė
Mes keliese diskutavome apie įvairius dalykus vykstančius Kristaus kūne, ir vienas iš mūsų paklausė apie ypatingą pareiškimą, ar tai buvo iš Dievo ar ne. Aš pašokau ir gana tvirtai pasakiau, kad tai nebuvo pagal Raštą, tuo staigiai nutildydamas žmogų. Aš norėjau pasiūlyti Raštu paremtą nuomonę, bet nenorėjau taip ryžtingai išsireikšti, kad sužeisčiau jo jausmus.

Su juo atrodė viskas gerai, bet staiga mano protas pastebėjo sielvartą, kuris buvo giliai dvasioje - aš žinojau, kad nusidėjau, nors žmogus maloniai neparodė jokios blogos reakcijos. Bet aš žinojau, ir Tiesos Dvasia nuliūdindama mane atnešė mano dvasiai paliudijimą, kad aš nusidėjau. Nors aš paprašiau atleidimo, tas nuliūdimas mano dvasioje ir apgailestavimas pasiliko su manimi. Aš beveik iš karto paprašiau Viešpaties atleidimo - ir tiesiog priekaištavau sau, kad kalbėjau taip drąsiai, tvirtai ir tokiu būdu.

Tiesos Dvasia yra tiesa - kai mes nusidedame, Ji visada leidžia mums tai suprasti. Jei mes užsispyrę kartojame nuodėmę, kuri prieštarauja Dvasios balsui, mes atbunkame girdėti, nes daugiau nebeturime ausies girdėti, ką Dvasia mums sako... ir tik atgaila bei noras nedelsiant paklusti, kai kitą kartą mes pajusime tą sielvartą, gali atnaujinti mūsų jautrumą toje srityje.

Pasitikėti Tiesos Dvasia
Šios serijos tema – kaip atskirti teisingą nuo klaidingo Biblinio mokymo, bet pirmas žingsnis, kaip rašiau anksčiau - atpažinti Tiesos Dvasią mūsų viduje. Praeitą savaitę aš kalbėjau apie žodžius Naujajame Testamente, kurie apibūdina tai, kaip žmogaus protas atpažįsta kažką savo dvasioje ateinant iš Šventosios Dvasios: paliudijimas, atskyrimas, suvokimas, apreiškimas.

Žydams 5:14 sako „Stipri mėsa yra tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo“ (vertimas iš anglų k.)

Tai yra stipri mėsa (stiprus maistas) – Bet tai turi tapti gyvenimo keliu, jei norite vaikščioti balanse ir nebūti nuvestam į šoną, kaip vaikui blaškomam kiekvieno mokymo vėjo, kuris pasitaiko tavo kelyje. Atkreipkite dėmesį, kad šis subrendimas „pasiekiamas pratybomis“ - tai reiškia išbandymai, klaidos ir žūtbūtinis pasiryžimas iškęsti tuos išbandymus ir klaidas, nes tai pratybos, kurių metu mes augame. (Tai tinka beveik viskam, pradedant automobilio vairavimu iki vaikščiojimo su Dievu - tai darydami mes turime taikyti patyrimą, mokytis iš klaidų, ir vėl bandyti. Taip augame.

Antra, atkreipkite dėmesį, mes turime lavinti mūsų pojūčius, kad atskirtume. Pirmame mokymo aplankyme, kurį aš turėjau 1986 metų spalio 1 dieną, kuomet man pasirodė Viešpats, gavau tokius nurodymus:

Naujajame Testamente žodžiai: suvokti, atskirti, liudyti ir apreikšti, apibūdina procesą, kurio metu protas pagauna tai, kas yra dvasioje (per Šventąją Dvasią). Jūs turite išlavinti save nuolatos perjunginėti savo dėmesį pirmyn ir atgal tarp natūralių pojūčių ir jūsų dvasinių pojūčių...“

Kai Luko 8:46 Jėšua paklausė: „Kas mane palietė?“ ir Petras pasakė Jam, kad visi Jį liečia, Jėšua iš tiesų žinojo, kad minia Jį liečia. Bet Jėšua išlavino savo pojūčius persijungti pirmyn ir atgal tarp natūralių pojūčių ir dvasinių pojūčių – ir kai Jis tai darė, Jis suvokė, kad jėga plaukia iš Jo Dvasios bei paklausė „Kas mane palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga“.

Pamąstykite apie tai
Paulius išreiškė susirūpinimą ir mokė apie klaidingus mokytojus 2 Korintiečiams 11, sakydamas: Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate“ (4 eil.)

Atkreipkite dėmesį - kitą Jėzų, kurio Paulius neskelbė, kitą dvasią, kurios anksčiau nebuvote priėmę, kitą evangeliją, kurios jie anksčiau nebuvo gavę. Todėl klaidingas Jėšua pristatymas, kurio nerandame Pauliaus laiškuose, kurie sudaro didžiąją dalį Naujojo Testamento, dvasią, kuri skiriasi nuo Tiesos Dvasios, ir kitokią evangeliją nei tikroji Evangelija, kurią anksčiau priėmėme.

Kadangi mes turime Tiesos Dvasią savo viduje, Ji duos liudijimą mūsų dvasiai ir mūsų protas galės atskirti, suvokti, paliudyti ar gauti apreiškimą apie klaidą vienoje ar daugiau iš šių trijų sričių.

Taigi blondinas televizijoje bando surinkti pinigus krikščioniškiems internetiniams tarnavimams ir kalba apie šimteriopą prieauglį, arba kas nors sako, kad mums reikia rėkti/ melsti/ šaukti/ pasninkauti, kad atsidarytų dangus, arba sako, kad Dievas nori, jog mes garbinimui pasirinktume šeštadienį, ar kas nors sako, kad nuodėmė gerti vyną, ar kas nors sako jei duodi X pinigų jų tarnavimui būsi išgydytas/ gausi atsakymą į maldą... o tavo dvasia turi perspėjimą, tavo protas priima sunkumo pojūtį iš dvasios, bet tavo protas ir emocijos taip pat domisi ir nori sužinoti daugiau... ką tu darai su tuo perspėjimu savo dvasioje, kai mūsų klausiantis protas nori sužinoti daugiau?

Ir štai čia mes pratęsime kitą savaitę, nes šiandien neleidžia straipsnio formatas... palaiminimai!


2012 m. liepos 3 d., antradienis

Žmonių tradicijos. 4 dalis


John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 23 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę aš pasidalinau tuo, kaip Žodinis Įstatymas – mokymas, kuris nėra Dievo Žodis yra pristatomas kaip Dievo Žodis ir neleidžia žmonėms mąstyti patiems, atmeta asmeninę atsakomybę ir poreikį iš tiesų pažinti Dievą ir vaikščioti drauge su Juo; pakeičia santykius formulėmis paremtu tikėjimu.

Kaip Dvasia perteikia
Kai mes girdime arba skaitome mokymą, kuris kilo iš Žodžio, mes turime žinoti, kaip atskirti ar tai Žodis, ar tai yra Žodinė Tradicija, kuri yra pakelta virš Žodžio. (Geri žmonės tikrai gali remtis doktrina net nenutuokdami, kad tai Žodinė Tradicija). Mokymas tampa Žodine Tradicija, kai jis pakyla virš apreikšto Dievo Žodžio ir tampa doktrina.

Jono16:13
...bet kai ateis Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš Savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir parodys jums dalykus, kurie dar turi įvykti“ (vertimas iš anglų k.)

Įves, kalbės, parodys. Tik vienas iš šitų veiksmažodžių yra žodinis. Įvesti ir parodyti yra nežodinės komunikacijos priemonės. Kai žmonės manęs klausia: „Kaip aš žinau, kad mokymas yra iš Dievo, ar ne, jie galvoja, kad Dievas kalbės jiems „taip“ arba „ne“ kaip garsus balsas jų prote (Ar nebūtų tai puiku?)

Dievas yra tavo dvasioje, o ne prote. Jis yra Dvasia, tavo dvasia yra atgimusi ir gali judėti Dievo dalykuose. Todėl Jis perduoda tavo dvasiai.

Nežodinė komunikacija
Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų“.
Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla“.
Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: „Kam taip svarstote savo širdyse?““
...Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga“.
Iš tiesų dabar aš suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis“.
Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms!“.
Ir štai dabar aš, dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man liudija, sakydama, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai
Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai“.
(Lk 2:26, 1 Kor 14:30, Mk 2:8; Lk 8:46; Apd 10:34, 27:18; 20:22-23, Rom 8:16)

Apreiškimas per Šventąją Dvasią, pajautimas (supratimas) mūsų dvasioje - taip Biblija apibūdina nežodiniams būdus, per kuriuos Šventoji Dvasia perduoda tai, ką ji išgirsta iš Tėvo ir Viešpaties.

Kai jūs girdite arba skaitote mokymą, jūs turite išlavinti savo protą nedelsiant nukreipti dėmesį į savo dvasinį žmogų, ieškoti pojūčio, taip, pojūčio savo dvasioje, kuris gali būti apibūdintas kaip paliudijimas, suvokimas, apreiškimas. Kai kurie man sakė: „Kai tu mokai, tai randa atgarsį (sukelia rezonansą) mano dvasioje, net jei kartais mano protas vis dar bando „pagauti mintį“.

Žodis „rezonuoja“ yra geras modernus sinonimas žodžiams liudyti, suvokti, apreikšti. Kai tai yra Dievo mokymas, visada bus susijaudinimas, džiaugsmas, laimės pojūtis mūsų dvasioje, ir tai visai nesusiję su mūsų emocijomis ir mintimis. Tai sukelia rezonansą mumyse. Tai prasiverš purslais, kaip gyvojo vandens upė iš mūsų dvasios, ir bus regimas poveikis mūsų emocijoms ir mintims... bet srovė teka iš jūsų dvasios į jūsų protą.

Štai kaip tai veikia
Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais žodžiais, kurių moko Šventoji Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais... tai tik dvasiškai vertinama. O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?“ O mes turime Kristaus protą“ (2 Kor 2:13-16).

Čia naudojame žodį atskirti (matyti skirtumą) tai yra paskutinis mūsų paminėtas žodis naudojamas nežodinei komunikacijai iš Tėvo per Šventąją Dvasią tiesiai į mūsų dvasią. Suvokti, paliudyti, atskirti, apreikšti. Jie yra neaiškūs, ir mes turime būti atsargūs ir neskubėti daryti išvadų, nes jie neaiškūs. Jėšua nežinojo, kas Jį palietė, o tik tai, kad kažkas tai padarė. Simeonas tiesiog žinojo, kad jis nemirs, kol pamatys Mesiją, bet jis nežinojo, kiek metų bus Mesijui, kai Jį pamatys.

Taip pat jūs galite matyti iš Rašto, kokie glausti yra šitie perdavimo būdai. Asmeninė pranašystė, kuri užima 20 lapų, atrodo dvasiškai, nors nieko nepasako iš Dievo. Naujojo Testamento asmeninė pranašystė yra trumpa, glausta, sutinka su Žodžiu. Visa kita yra klaida; Naujajame Testamente mes nematome monotoniškai kalbančios Šventosios Dvasios.

Tai gali prieštarauti kieno nors Žodinei Tradicijai, nes yra daugybė mokymų apie asmeninę pranašystę, ko nėra Žodyje, nors tie mokymai yra daugelio vertinami labiau už Žodį – aš sutikau žmonių, kurie labai supyko ant manęs, kai aš pasakiau, kad jų 25 puslapių asmeninė pranašystė gauta iš to ir to nėra iš Dievo... išpučia ego? Taip. Dievas? Ne. Asmeninė pranašystė Žodyje yra tiksli, pataiko tiesiai į taikinį, ir tikrai kažką pasako tais kelias žodžiais.

Leiskimės trumpam triušio pėdsakais
Tikrai daug žmonių yra kažką suvokę, atskyrę, gavo apreiškimą savo dvasioje ir tada jie prideda „taip sako Viešpats“ - ir tai neteisinga. Yra klaidinga sakyti: „Dievas pasakė man“, kai tai, ką tu gavai, yra tik suvokimas, atskyrimas, paliudijimas ar apreiškimas. Jei tu tik pajutai kažką, taip ir sakyk. Daugelis žmonių nori, kad Dievas jiems kalbėtų, bet jie neturi nei kruopelytės principingumo (vert. integralumo, charakterio vientisumo, dorumo) – jei negirdite, kaip Jis jums kalba, bet tik jaučiate kažką, kas buvo paminėta, tai ir pasakykite apie tai būtent taip, kaip tai gavote.

Dažnai Dievas apreikš ir jūs suvoksite, kokie yra velnio planai, jei niekas nepasikeis, taip kaip buvo Pauliui Apd 27:10, kai jis suvokė, kad laivui sudužus jie gali prarasti savo gyvybes. Tėvas apreiškė Pauliaus dvasiai ir jis suvokė, kas nutiks, jei niekas nepasikeis – jie visi mirs.

Kartais žmonės gauna baisius dalykus savo dvasioje ir prideda: „taip sako Viešpats“, arba dar blogiau pasako: „Dievas man pasakė“, blogiausia – bando sudrausti Šventąją Dvasią, kai jiems parodytas velnio planas, kad jie galėtų melstis ir pakeisti tai, bet taip neįvyksta, nes Dievas išstumiamas dėl jų klaidos ir nesupratimo. Dievas yra maloningas! Reikia elgtis taip, kaip Paulius darė - užtarimo malda, ir Dievas pakeičia tai, ką velnias suplanavęs.

Šventoji Dvasia tikrai kalba – 1/3 Jono 16:13 pastraipos pradedama „kalba”. Kai Jis tai daro, tai kaip „garsus balsas prote“ nors iš tiesų Jis kalba į dvasią. Tai visada yra trumpai, glaustai, tiksliai. Taip pat kalba angelai – visada pasakoma tiksliai, trumpai ir glaustai.

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą, sakydamas: „Kelkis ir eik pietų link ant kelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias““.
Dvasia pasakė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo““.
... jis regėjime aiškiai išvydo pas jį ateinantį Dievo angelą, kuris jam tarė... siųsk vyrus į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis svečiuojasi pas vieną odininką, Simoną, kurio namai stovi prie jūros...“
Petrui, vis tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: „Štai trys vyrai ieško tavęs. Kelkis, lipk žemyn ir keliauk su jais nė kiek nedvejodamas, nes Aš juos atsiunčiau“.
Taip sako Šventoji Dvasia: ‘Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas.’“ (Apd 8:26, 29;10:1-5,19-20; 21:11)

Dažnai, kai žmogus iš tiesų niekada nebūna girdėjęs jam kalbančios Šventosios Dvasios, tai būna taip garsu ir tikslu jam, kad jis dažnai galvoja, jog tai yra girdima žmogaus ausims. Ji yra tik kartais girdima žmogaus dvasioje. Kai jūs priprantate prie Jos balso – tai neatrodo taip garsu, bet išlieka labai aiškiu.

Atgal nuo triušio pėdsakų
Dažniausiai, kai mokymas yra nesubalansuotas, pirmą kartą kai žmogus girdi tą mokymą bus labai dramatiškas ir aiškus Šventosios Dvasios įspėjimas - suvokimas, liudijimas, skyrimas, apreiškimas apie tai, kad būsi stipresnis, jeigu „nesėdėsi“ drauge su tuo žmogum. Tai jaučiame dvasioje kaip sunkumą, tamsą ir sielvartą. Tas liudijimas, atskyrimas, suvokimas, pojūtis bus „sunkus“ ir nebus ramybės. Ji yra Tiesa, Ji stipriai reaguoja į mokymus, kurie prisidengia Dievo vardu, bet iš tiesų yra fariziejiška Žodinė Tradicija.

Jei žmogus užsikietina klausyti, skaityti, ar lankyti tą Internetinį puslapį, kuris liūdina Šventąją Dvasią, tas žmogus atbunka – deda sluoksnį po sluoksnio ant savo širdies – jų dvasia ir Dvasios balsas tampa palaipsniui neaiškus ir sunkiai atpažįstamas. Tai tas pats procesas, kurį aš paminėjau anksčiau šioje serijoje iš Morkaus 3:1-6, kur Jėšua klausė fariziejų, ar Šabato dieną tinka daryti gera.

Jis buvo nuliūdintas širdies kietumo, to tinkavimo ir dažymo proceso, kai klojamas sluoksnis, leidžiama nudžiūti, sukietėja, tada klojamas kitas sluoksnis. Toks asmuo, kuris tučtuojau nenusigręžia nuo kažko, kai tik suvokia, atskiria, gauna liudijimą, arba apreiškimą, kad mokymas, asmuo, Internetinis tinklalapis yra ne iš Dievo, eis tiek toli toje klaidoje kiek norės, kol neatgailaus.

Kitą savaitę- daugiau apie Dvasią ir Žodį. (Mano CD/mp3 serija „Kaip būti vedamam Dvasios“ ir mano DVD apie tai, kaip Viešpats mokė mane girdėti Tėvo balsą, yra geros tolesnės studijos, taip pat ir mano knyga „Dievo laikų vykdymas” (spausdinta arba audio).