Gerbkime Dievo dalykus 4d.

Respect for the Things of God #4

John Fenn "Weekly Thoughts" 05/24

Esminė priežastis, kodėl negerbiami Dievo dalykai, - tai apreiškimo neturėjimas.

 Jėzus- vietinis vaikinas

Mt6:1-6 skaitome, kad Jėzus su mokiniais parkeliavo į savo tėviškę ir mokė sinagogoje. Tekstas sako, kad žmonės jį išgirdę stebėjosi ir klausinėjo, iš kur pas vietinį vaikiną tokia išmintis.

 „Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?

3 Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi Juo.“

Žemesnė, natūrali tiesa, tikrai yra tokia - Jis buvo vietinio dailidės sūnus. Aukštesnė tiesa - Jis Dievo Sūnus, kuris augo ir ruošėsi savo galutinei misijai  Juozapo ir Marijos namuose. Žmonės galėjo matyti tik natūralią tiesą.

Frazė:“ jie piktinosi, arba įsižeidė“ yra graikiškas žodis „eskandalizonto“. Kuris reiškia“ paspęsti spąstus kelyje“, kliūtis, kad užkliūtum ir būtum pagautas įsižeidimo. Šakninis žodis - „ skandalion“, tai- spąstų paleidiklis. Taigi žodinis paveikslas sako, kad Jėzaus teiginys būti kažkuo daugiau, nei vietiniu dailide, pasitarnavo kaip kabliukas įkalinęs juos spąstuose.

Lk4 detaliai aprašo Jėzaus apsilankymą  Nazarete. Jėzus pamokslavo  sinagogoje  apreiškimą, kad Jis pateptas tam, kad išlaisvintų pavergtuosius. Jie atmetė šitą apreiškimą, pasirinko įsižeidimą ir laikėsi savo natūralių žinių apie Jį, kad Jis yra tik dailidės sūnus. Įsižeidimas buvo toks stiprus, kad jie net bandė nustumti Jėzų nuo skardžio krašto.

Mes visada turime pasirinkimą  

Iz:55:7-9 Viešpats kviečia žmogų  atgailauti, palikti savo kelius ir mintis, ir pasirinkti Dievo kelius ir mintis, kurie yra daug aukštesni. Tai pakvietimas.

Apreiškimas visada ateina prieš šitą pasikeitimą mąstyme: iš aukščiau į žemiau. Apreiškimas, asmeninis apreiškimas iš Dievo, skatina žmogų  gerbti ir vertinti Dievo dalykus. O apreiškimo trūkimas veda į įsižeidimą. Taip atsitiko ir Jėzaus apsilankymo  Nazarete metu. Jėzus kalbėjo apie Dievo dalykus, bet žmonės nepasitikėjo Juo. Žmonės atmetė apreiškimą, kad Jis daugiau nei vietinis vaikinas. Jie atmetė kvietimą kilti aukštyn į aukštesnius kelius ir mintis. Dėl to atmetimo ir kilo panieka Jam.

 Jn6:40 Jėzus sakė: „ Tas, kuris mato Sūnų, ir tiki Juo, turės amžiną gyvenimą...“

Atkreipkite dėmesį, kad visų pirma, mes matome Sūnų, o tada -tikime. Tas pradinis „mato sūnų“ yra apreiškimas ir apšvietimas, tai momentas, kai suvokiame, kad Jėzus yra daugiau nei žmogus.

44eil.Viešpats toliau tęsia sakydamas, kad asmuo negali ateiti pas Jį kitaip, tik kai Tėvas jį patraukia, o45eil. paaiškina kaip tas patraukimas įvyksta:  parašyta, „jie bus mokomi Dievo“. Todėl kiekvienas, kuris išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas Mane“. Prieš tai, kai aš ir jūs įtikėjote Viešpatį, Tėvas mums suteikė apreiškimą apie Sūnų.

Šis pradinis apreiškimas dar kitaip vadinamas „apšvietimu“, ir tai tikinčiajam  yra viso gyvenimo procesas.

Aš dažniausiai meldžiuosi už kitus ir už save taip, kaip Paulius meldėsi už Efezo tikinčiuosius Ef1:17-19 : „...kad Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas duotų jums išminties ir pareiškimo  Dvasią Jo pažinimui, kad būtų apšviestos jūsų supratimo akys, kad galėtume pažinti  savo pašaukimo viltį...“ Apreiškimas iš Tėvo, apšvietimas trunka visą gyvenimą.

Ar mes vaikščiojame tame?

Štai viena priežastis, dėl kurios, taip vadinami tikintieji, pakėlę rankas „priimti Jėzų į savo širdį surinkimo tarnavimo metu neturi matomų pasikeitimų savo gyvenime - jie pakėlė rankas anksčiau nei gavo gilų ir asmeninį apreiškimą iš Tėvo apie Jėzų.

Daugelis „tikinčiųjų“, kurie pakėlė savo rankas,  turėjo tik protinį sutikimą, kad jiems reikia „priimti“ Jėzų, keisti savo gyvenimą, arba rasti atsakymą savo  gyvenimui-prieš tai nepatyrę asmeninio apšvietimo/apreiškimo iš Tėvo, kuris traukė juos prie savęs. Taigi jie ir toliau gyveno taip kaip ir anksčiau- nors kai kurie tai padarė iš apreiškimo. Bet dauguma - ne.

Tyrimai parodė, kad tik 6% tų, kurie išeina į priekį evangelistiniuose kruzeiduose „priimti Jėzų“, prabėgus metams vis dar Jį tebeseka. Tai iš dalies vyksta todėl, kad  jie apsisprendžia eiti su Kristumi tik protu, o ne turėdami asmeninį apreiškimą ir apšvietimą iš Tėvo?

Argi  mes tyrėtume versti žmones padaryti sprendimą prieš tai, kai Tėvas patrauks juos prie savęs, pamokys ir  paruoš jų širdis ateiti pas Viešpatį? Aš nemanau, kad taip reikia daryti. Surinkimo kultūra linkusi užskaityti  „apsisprendimą dėl Jėzaus“, bet jie neigia patį pirmą žingsnį šiame procese - būti pamokytam Tėvo.

Petras neskelbė: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, tol kol Tėvas jam tai neapreiškė. Tai paaiškino pats Jėzus. Visų pirma eina  apreiškiamas, po to skelbimas.  

Apreiškimas iš Tėvo, pamokymas iš Jo,  leidžia mums palikti natūralų mąstymą apie Jėzų, kaip dailidę iš Nazareto, ir priimti galimybė, taip kaip Jis skelbia apie save, kad Jis  Dievo Sūnus, ir  kad tai tiesa. Bet žmonės kovos su jumis dėl savo teisės pasilikti žemesnėje tiesoje, kuri yra iš šios žemės. Jie protu atmes aukštesnę tiesą.

Jūs galite pastebėti žemyn besileidžiančią spiralę...

 Rom 1:20-28 Paulius kalba apie  pamatinį apreiškimą iš Dievo, tai suvokimas, kad Jis yra visko Kūrėjas. Jis sako, kad netgi nematomos Dievo savybės gali būti matomos gamtoje, bet kai kurie žmonės, sužinoję apie Dievą, nesirenka pažinti Jį kaip Dievą, ir pripažinti Jo kaip Dievo, ir nesirenka būti Jam dėkingi, todėl jų kvailos širdys aptemsta...

Nusisukdami nuo apreiškimo jie leidžiasi žemyn spirale savo minčių procese. Kai asmuo atmeta Dievą, jis atmeta žmogų, kuris sukurtas pagal Jo paveikslą. Todėl jie praranda sugebėjimą diskutuoti apie idėjas ir koncepcijas  nepuldami asmens, kuris siūlo kitą požiūrį. Neturėdami pagarbos Dievui, jie negerbia ir žmogaus kuris yra šalia.

Kaip krikščionys mes turime apreiškimą iš Tėvo. Mes turėtume būti labiausiai gerbiantys žmonės, nesvarbu ar tas žmogus yra krikščionis, ar ne – jam  Tėvas davė gyvenimą ir vien dėl to reikia jį gerbti.  Pasirinkite aukštesnius Tėvo kelius ir mintis,  ieškokime Jo ir Jo supratimo - bet Jis suteikia tai tik tiems, kurie pažįsta Jį ir vaikščioja su Juo ir su tuo apreiškimu...pagarba Dievui savaime veda į pagarbą žmogui ir Jo kūriniui...mintys...

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

www.churchwithoutwallsinternational.org and email me cwowi@aol.com

Pagarba dieviškiems dalykams 2d.

John Fenn "Weekly Thoughts"
Respect for the Things of God #2

Praeitą savaitę aš rašiau apie Paulių, kuris liepė korintiečių žmonoms vėl užsidėti savo vualius, kad nebūtų rodoma nepagarba vyrams ir, kad angelai galėtų saugoti jų namus.

Jos buvo laisvos Kristuje nusiimti savo vualius- ženklą, kad jos yra ištekėjusios - bet jis prašė jų to nedaryti, kad būtų pagerbta dieviška tvarka.

Paulius tai  rašo, lyg tai buvo bendras supratimas-  pakanka joms priminti dievišką tvarką santuokose, įskaitant angelų apsaugą, ir tai turi pakeisti  jų elgesį.  Pamąstykime apie tai. Pagarba dieviškiems dalykams.  Pagarba Dievo tvarkai. Pagarba angelams, kurie saugo jūsų šeimą. Paulius tikėjosi, kad tas priminimas pakeis juos ir atrodo, kad  tai įvyko, nes jis jau daugiau negrįžta prie tos pačios temos kitame laiške.

Prisiminkime Apd12:10-15

Petras buvo antgamtiškai angelo  išlaisvintas iš kalėjimo, ir mums pasakyta, kai jis pabudo ir suvokė, kad nesapnuoja, jis nuėjo į  evangelisto Jono Morkaus motinos Marijos namus. Tai galėjo būti vėlus laikas, arba labai ankstus rytas, bet namas buvo pilnas žmonių, kurie meldėsi už Petrą.
Kai mergina vardu Rodė atsakė į Petro beldimą, ji buvo taip apstulbusi, kad net nepažiūrėjo, ar tai Petras, ir palikusi jį už durų, nubėgo į vidų pasakyti visiems apie tai.  Žmogaus prigimtis niekada nesikeičia: jie visi meldėsi už jo išlaisvinimą, bet kai tai įvyko, jie nepatikėjo. Tai padrąsina mus melstis ir tada, kai mes iki galo nežinome Viešpaties valios.

Kai Rodė tvirtino, kad tai Petras, jie atsakė:- „ tai jo angelas“.

Aš prisimenu, skaičiau tai būdamas paaugliu,  ir sakiau Tėvui, kad noriu taip atnaujinti savo protą, kad pasigirdus beldimui į duris iš kart pagalvočiau, kad tai galėtų būti angelas.  Aš vis dar to nepasiekiau to,  bet turėkime galvoje faktą, jie manė, kai pasigirdo beldimas,  kad prie durų galėjo būti angelas, kuris gal būt paaiškins kažką apie Petro situaciją.

1Kor4:9 Paulius sako, kad apaštalai padaryti tarsi žemiausiais Viešpatyje, jų gyvenimai tapo reginiu pasauliui, angelams, ir visuomenei.

1Tim3:16 Paulius sako: didi dievotumo paslaptis, kad Kristus tapo žmogumi, Šventąja Dvasia paskelbtas teisiu, matomas angelų ir pamokslaujamas visame pasaulyje.

1Kor6:2 jis sako, kad ateinančiais  amžiais mes teisime (valdysime, administruosime) pasaulį ir angelus.

Pastaba: aš prisimenu vieną iš ankstyvųjų Viešpaties aplankymų, ir to, ką aš vadinu“ mano angelu“. Man buvo leista ir aš paklausiau angelo:“

kaip tu jautiesi, kad aš administruosiu tave ateinančiame amžiuje?“. Žvilgsnis jo veide staiga pasikeitė ir jame pasirodė didžiulis nustebimas. Su dideliu užsidegimu ir užtikrintumu jis atsakė.

„Tai teisinga! Tai teisinga!(“Kodėl? Aš paklausiau) “Prisimink: mes pažįstame jį kaip Kūrėją. Bet jūs pažįstate Jį kaip Gelbėtoją.”Palyginkime pirmojo amžiaus pagarbą angelam ir šiuolaikinę krikščionišką kultūrą

Šiandien plačiame šiuolaikinio surinkimo sluoksnyje kalba apie angelus sutinkama aikčiojimais, tarsi pamatyti vieną iš jų būtų gyvenimo tikslas, arba nusileidžiama iki Naujojo Amžiaus mokymo ir praktikos  apie  dvasią-vedlį.

Bet kur gi pagarba, baimė, angelų ir dieviškos tvarkos baimė gyvenime, kurią matome NT puslapiuose? Gerai, kad domimasi, žavimasi, bet nereikia pamiršti, kad šiame amžiuje, jie galingesni už mus. Vienas dalykas , kurį išmokau iš tų daugelio Viešpaties ir angelų aplankymų, yra tai, kad jie tik tarnai-pasiuntiniai nuo Dievo Tėvo.

Jie neturi emocinio prisirišimo prie mūsų, jiems patinka, tas, kurį jie saugoja, nes jie vaikščioja meilėje, bet jeigu  Viešpats pasakytų atimti mums gyvybę , nuteistų mus, jie tai padarytų nedvejodami. Tai panašu, kaip aš sakydavau savo berniukams, kai jie gavo arklius: „Jūs galite mylėti juos ir galvoti, kad jie jus myli, bet niekados  neužmirškite, kokią jėgą jie turi.“ Tas pat su Tėvu, Viešpačiu, ir angelais. 

Aš jau dalinausi, kaip aplankymo metu Viešpats mokė mane apie angelus ir demonus. Aš paklausiau, ar teisinga įsakinėti angelams. Jis atsakė: „Jūs net nežinote, kaip teisingai melstis. Kodėl manote, kad žinote, ką turi daryti angelas?“

Aš tučtuojau prisiminiau  iš Rom8:26 :“ Šventoji Dvasia padeda mums mūsų silpnume, nes mes nežinome, kaip turėtume melstis. Dvasia užtari a mus  neišsakomais maldavimaiskuriuos negalima ištarti artikuliuota kalba.“

Aš pasakiau Viešpačiui, kad daugelis žmonių įsakinėdavo angelams ir mokė, kad mes galime tai daryti, remdamiesi Ps103:20, kuri  sako, kad jie paklūsta Žodžiui. Idėja buvo cituoti  šią eilutę ir įsakinėti jiems tai daryti. Jo atsakymas buvo toks:

„Paskaityk pastraipą ir tu pamatysi, kad kontekstas ne toks, kad žmogus gali cituoti eilutę, bet palyginimas  žmogaus mirtingumo (15eil.) su Viešpačiu, kuris myli juos taip, kad duoda įsakymus angelams jų labui ir naudai. AŠ ESU Žodis pastraipoje. Aš esu Tėvo jėgos žodis.“

„Argi neskaitėte , kad kūno dienomis sode, aš galėjau paprašyti Tėvą ir Jis būtų davęs man12 legionų angelų? Angelai priklauso Tėvui.

Argi neskaitėte, ką aš pasakiau Sardų surinkimui? Jei jie atgailaus, jie stovės su Manimi, ir aš pripažinsiu juos prieš Tėvą ir Jo angelus. Angelai priklauso Tėvui. Bet atsakau į tavo klausimą: ne, jūs neturite tokios teisės.“ (Mt 26:53; Apr3:5)

Aš atsakiau:“ Bet Viešpatie, būna kartais, kai esu Dvasioje ir meldžiuosi už kažką,  jaučiu, kaip angelai išvyksta ir yra  panaudojami toje srityje, už kurią meldžiuosi, nors aš jiems neįsakiau, aš būnu tuo užtikrintas ir gerai suvokiu, kad jie tada veikia. „ Jis atsakė: „ tuo metu, kaip sakai, tu esi Dvasioje ir gali jausti tokius dalykus, ir gerai padarei, kad neėmei tikėti klaidingu mokymu, bet teisingai įvertinai tuos dalykus. Daugelis tų , kurie praktikuoja tą klaidą, turi geras širdis, taigi darau, ką galiu dėl jų, nors Šventoji  Tiesos Dvasia pasilieka tiesos ribose ir neveikia kartu su ta kvailyste.

. 

Tai išsamiausias liudijimas, kuriuo pasidalinau apie aplankymą, ir mano  tikslas nėra atkreipti  dėmesį į aplankymą, bet kad mes turime gerbtume ir turėtume šventą baimę Dievo dalykams. Tiek daug žmonių prarado pagarbą angelams bei Dievo dovanoms ir galvoja apie save, kad jie kažkas, kokie iš tiesų jie nėra. Liūdna.

Kitą savaitę aš kalbėsiu apie tai, kaip familiarumas Jėzaus atžvilgiu ir matymas Jo kaip dailidės sūnaus neleido jo miestelio gyventojams suvokti svarbesnės tiesos apie Jį , ir kaip šiandien daugelis krikščionių yra  per daug familiarūs su Tėvu ir Viešpačiu, todėl neturi tikro teisingo supratimo apie Jų didybę ir dievišką jėgą. Tikro apreiškimo trūkumas bažnyčios kultūroje nuvedė į tokią didelę klaidą.

Iki tada,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

Gerbkime Dievo dalykus 1d.

John Fenn, Weekly Thoughts, Respect for the Things of God #1   03/05

Sveiki,

Kai buvau labai jaunas mano tėvai su savo augančia šeima persikėlė į gyvenvietę 4mylios(6.4km) už miesto kaime. Mes turėjome maždaug 2.5 akrų(1ha) žemės ir didelį rančos stiliaus namą( 1aukštą), per sklypą tekėjo upelis, augo vaismedžiai...ir buvo viena bendra telefono linija visiems gyventojams.

Kai reiškia bendra telefono linija? Tai reiškia, kad keli namai  dalinosi vienu telefonu. Kai pakeldavai telefono ragelį tuo metu, kai  kas nors iš kaimynų

 kalbėdavosi, galėjai girdėti jų pokalbį.

Tomis dienomis, aš manau, kad mažuose miesteliuose ir tokiose kaip mūsų kaimo gyvenvietėse visose atsirasdavo ponių, kurios iš neturėjimo ką veikti pakeldavo telefono ragelį ir pasiklausydavo  kaimynų pokalbių, o po to skleisdavo pletkus ir gandus, arba labai aštriai pasisakydavo apie tai, ką girdėjo. Dabar jie tai vadina socialiniais tinklais, juokinga.

Prisimenu, kai  mano mama pakeldavo telefono ragelį norėdama paskambinti, ji palūkuriuodavo kurį laiką, kol įsitikindavo, kad niekas kitas nesinaudoja tuo metu ta pačia telefono linija, ir tik tada kalbėdavo. Kai man buvo maždaug 6-7 metai, tėvai perstatė namą. Technologijos patobulėjo ir dabar kiekvienas namas turėjo savo telefono liniją. Taip baigėsi svetimų pokalbių  pasiklausymai!

P.A.G.A.R.B.A.  

Pagarba kitų žmonių privatumui pasveriama pagunda  pasiklausyti kaimynų, gaila, kad dažnai pagunda  nugali. Laisvė pakelti  telefono ragelį ir pasiklausyti kaimynų pokalbio kai kuriems tampa neįveikiama pagunda- jie tiesiog negali savęs disciplinuoti, kad pagerbtų ir mylėtų savo kaimyną.

Panašiai ir krikščionis gali mylėti Viešpatį ir kaimyną, bet vienoje srityje nusižengti, nes turi laisvę tai daryti, taigi jiems trūksta disciplinos ir supratimo, kad apribotų save. Taip pat krikščionys kai kuriuose  „prabudimo centruose“ pasižymi tuo, kad naudoja Šventos Dvasios dovanas kaip 4 metų vaikai  žaisdami su jomis kaip vaikai Kalėdų rytą.

Jie aikčioja, jei kažkas mato „angelą“, ir sako: „ir aš norėčiau  pamatyti!“. Tarsi matymas angelo arba Viešpaties yra garbės ženkliukas. Jeigu jie žinotų, kas yra geriau, jie nebūtų dvasiniai kūdikiai.

Korinto miestas -vienas iš tokių pavyzdžių

Miesto moto buvo „laisvė ir žinios“, ir jie maksimaliai tuo naudojosi. Paulius 12-14 skyriuose turėjo rašyti jiems apie tai, kaip teisingai naudoti Šv. Dvasios dovanas su meile ir pagarba Dievui ir žmonėms. 1Kor Paulius rašo jiems ir išvardina beveik 10 situacijų, kuriose reiki reikia pasikeitimų.

Laisvė ir žinios- ką bedarytum, viskas gerai! Pirmame laiške korintiečiams 11:1-16 skyriuose yra tokia situacija; kai kurios  žmonos ateidamos į susirinkimą vykstantį namuose nusiimdavo savo vualius, Apd18:7-8 skaitome, kad  jie pradžioje rinkdavosi romėnų Justo namuose, kartu su tikinčiais žydais, ir taip pat su daugeliu Korinto įtikėjusių graikų.

Visos trys kultūros buvo kartu viename name. Moterys graikų kultūroje dengdavosi plonu beveik permatomu šydu, nes žmonos veidas buvo skirtas tik jos vyrui. Tai atitiko mūsų vestuvinio žiedo nešiojimą. Bet šios žmonos buvo laisvos Kristuje, taigi dabar jautėsi , kad visiškai teisėta nusiimti vualius.

Ar galite įsivaizduoti namų surinkimą šiandien, kur žmonos įeidami nusiima ir įdeda prie durų specialiai tam šeimininkų pastatytą indą savo vestuvinius žiedus, o išeidamos vėl juos pasiima ir užsideda. Jos jautėsi laisvai susirinkime su broliais ir sesėm Viešpatyje vykstančiame privačiame name  tarp draugų- jos buvo laisvos Kristuje, viskas buvo moraline prasme susirinkime buvo teisinga - tai kur žala?

Paulius paprašė jų (eil.13) spręsti(teisti) pačioms, ar teisingai jos elgėsi ir 16eil dengimąsi vualiu pavadino tradicija. Tai nėra doktrinos, bet kultūrinė problema, ir joms reikėjo teisti save ir suprasti, kas yra teisinga. Dar ir šiandien kai kuriose pasaulio  dalyse, šydas žmonoms yra norma, bet tai nėra religinė taisyklė visam pasauliui.

Tas pat Korinte

Didžiausia problema buvo nepagarba tvarkai santuokoje, tai svarbiausias dalykas jo nurodymuose. Jis netgi 10eil. sako, kad žmonos turi dėvėti šydus dėl angelų. Graikiškai „angelous“, taigi, jei jūsų vertimas sako „tarnautojai“, - tai neteisinga, eilutė ignoruoja graikų kalbą, kad būtų aiškiau tiems, kurie nežino jų kultūros ir istorijos - bet ši klaida viską keičia.

  

Paulius paprastai sako, kad jos gaubtis tais šydais, kad pagerbtų savo vyrus, ir „dėl angelų“. Jis taip sakė, nes jie tada suprato, ką reiškia “dėl angelų“. Jis skatino jas gerbti santuoką, ir bijoti Dievo. O mes ar tai  gerbiame, ir ar mes bijome Dievo?

Kitą savaitę aš pratęsiu šią temą. Ar jūsų surinkime  Dievo dalykai: angelai, Šv. Dvasios dovanos vertinamos pagarbiai ir su nuostaba, o gal tai tėra dalykai su kuriais galima žaisti, ir tik tam, kad  galėtumėte pasidalinti tais  naujais apreiškimais, ar regėjimu,  kad kiti galėtų aikčioti? Kokia yra jūsų surinkimo kultūra, arba  tavo krikščionių draugų  kultūra?

Iki tada...laiminu . John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com

2019 balandžio mėnesio CWOWI Naujienlaiškis

Sveiki,

Mes ką tik baigėme švęsti Viešpaties prisikėlimą, tačiau ar žinote, ką iš tiesų reiškia „yra prisikėlęs“?

Angelai, kaip užrašyta Mato 28:6-7, Morkaus 16:6 ir Luko 24:6 sako, kad „Jis yra prisikėlęs“ – o jeigu jūsų vertime tose eilutėse parašyta, kad Jis „prisikėlė“, tai jums reikia pasiieškoti tikslesnio vertimo!

 

Išsireiškimas „prisikėlęs“ užrašytas gnominio aoristo forma, kas nurodo į tiesą, nesusietą su laiku. Kitaip tariant, išsireiškimas „yra prisikėlęs“ – tai besitęsiantis buvimas, besitęsianti gyvenimo būklė. „Yra prisikėlęs“ yra taip pat tikra ir pasireiškia tokia pačia jėga ir galia dabar, kaip ir tuo metu.

Jie nesakė „prisikėlė“, nors vėlesnėse eilutėse bus minimas prisikėlimo įvykis, kaip jau įvykęs, tačiau prisikėlimo būsena yra besitęsianti, be pabaigos.

Paulius Efeziečiams 1:19:20 sakė: „Aš meldžiuosi, kad jūs pradėtumėt suvokti, kokia nepalyginama jo galybės didybė mums tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai, kuria jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje...“

Tėvas panaudojo Savo jėgą, kad prikeltų Jėzų iš numirusių, ir toje pačioje jėgoje mes vaikščiojame – viskas, ką gaunate šiame gyvenime iš Tėvo yra ta pati „yra prisikėlęs“ jėgos dalis – besitęsiančio, visada esančio, niekada nesibaigiančio buvimo, kuriame yra Jėzus, būklė. Štai tokią jėgą mes turime.

Kodėl, liudydami kam nors, sakome, tu turi atgręžti savo gyvenimą į Jėzų, nes „Jėzus myli tave ir numirė už tave“, bet netęsiame toliau: „Jis prisikėlė iš mirties, todėl ir tu gali turėti naują gyvenimą Jame.“

Kodėl sustojame ties kryžiumi?

 Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl daug krikščionių jaučiasi neturintys jėgos, yra ta, kad jie protu, emocijomis ir teologiškai sustojo ties kryžiumi. Mes turime judėti prisikėlimo link ir suvokti, kad „yra prisikėlęs“ yra amžina buvimo būklė, kurioje mes dabar gyvename, nes mes esame Jame ir Jis mumyse!

  

Dvasinis rimtumas

Neseniai Viešpats man pasakė, kad Jis veikia taip, kad sukeltų dvasinį rimtumą Savo kūne.

  

Jis pasakė man kai ką, ką aš įsidėmėjau:“ Daugelis pakeis mąstymą. Jie mąstė, kad tai jie pakvietė Mane į Savo gyvenimą, dabar jie suvoks, kad tai Aš juos pakviečiau į Manąjį.

Jis netgi ketina naudoti dalykus, kuriuos padarė priešas, kad paskatintų savo žmones „atsibusti“ ir suvokti tikėjimo rimtumą ir  pasekmes. Buvo įdomu tai, kad  Jis kalbėjo apie pastaruosius  20 ar panašiai metų, kai leido žmonėms bėgioti nuo vieno prie kito mokymo, kol jų pastangos išseks ir jie pasiekę savo galimybių liepto galą, sustotų  ir imtų augti Jame. Jis pasakė, kad dabar atėjo toks laikas.

   

Mes matysime rimtą, beveik desperatišką ieškojimą to, kas tikra ir realu. Jis pasakė, kad aš ir daugelis suvoks tai bendraudami su kitais, suvokdami dvasinį rimtumą, kuris auga tarp draugų, kolegų, šeimos ir kaimynų. Taigi stebėkime tai savo santykių su žmonėmis rate - padėkime jiems vaikščioti giliau ir artimiau su Viešpačiu 

Malda už Džoną, Barbarą ir Krisą

 Rūpinimasis kaip suderinti Kriso priežiūrą namuose ir grupės namuose yra  nuolatinis mūsų tikslas, plius dar  vizitai pas gydytojus ir ligonines. Dėl  deformuotų pėdų Krisas negali nešioti batų – tik kojines, kadangi jokie batai jam netinka, net ir pritaikyti.

Kai norėdamas išimti arba pasodinti į vežimėlį, aš jį įkeliu į mašiną arba iškeliu iš mašinos namuose, jo pėdos atsiduria dumble arba baloje, purve ir ant akmenų (žemės). Patiesti plastiką, būtų tik ribota pagalba. Šią žiemą ir pavasarį tapo aišku, kad mums reikia pasistatyti įvažiavimą/garažą, kad galėtumėm jį įvesti į namus tiesiogiai, todėl prašau melstis už mus.

Aš lankiausi pas kardiologą ir jis mane užrašė „ekoskopijai“, kad ultragarsu ištirtų mano širdį – prieš 2 metus ši procedūra man jau buvo atlikta, jie net sakė, kad mano širdis/arterijos yra kaip 17-mečio, bet jie nori palyginti, kad įsitikintų, jog jos funkcijos nepablogėjo. Dėl tos pačios priežasties jie nori atlikti ir „cheminio streso testą“ – man reikia jūsų maldų.

Tinklas – Mums reikia išminties, kadangi CWOWI ir toliau auga, ir vis daugiau žmonių žiūri mano kassavaitines laidas YouTube kanalu – Facebook‘e taip pat yra sava auditorija, tačiau dauguma FB draugų mane pažįsta – tačiau Youtube laidas stebi žmonės, kurie, kaip pastebime, manęs/mūsų nepažįsta, ir jie dažnai komentuoja ir užduoda klausimus. Manau, kad mėnesio eigoje dabar turime virš 30,000 peržiūrų – rašantieji dažnai yra kaip avys be piemens ir mano širdis yra su jais, aš atsakinėju į klausimus, pateikiu mokymus ir taip toliau – dėl viso to mums labai reikia išminties, kadangi kalba eina apie namų surinkimą ir mokinystę, o tai sunkus ir intensyvus darbas. Labai dėkingas už jūsų maldas.

Konferencijos

  Paskutinės dienos, norintiems užsiregistruoti į konferenciją Olandijoje gegužės 30 - birželio 2 – tai bus nuostabus laikas Viešpatyje, tai gi užsiregistruokite dabar, susisiekdami su Wil ir Ank šiuo adresu cwowi@solcon.nl.

Mūsų JAV konferencijos rugpjūčio 15-18 dienomis Viskonsine ir spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje pildosi, tačiau vis dar yra vietų. Žinokite, kad jus mylime, už jus meldžiamės, branginame jus! Palyginus su kitais tarnavimais, esame labai maži, bet užimantys platesnę nei kiti vietą socialiniuose tinkluose – tačiau dabartinis CWOWI aukojančiųjų skaičius per metus nesiekia 500. Ypatingai dėkojame šiems žmonėms! Laiminame !

Džonas ir Barbara.