Džonas Fenas, Kai lyderiai krinta, 3/3, 10/05/24

John Fenn, When leaders fall, 3/3, 10/05/24

Sveikinu visus,

Aš parodžiau Viešpaties ketinimus, kai lyderis krinta, atskleisti lyderio geismą, kai jis veikia jo paskatintas. Taip pat aptarėme surinkimo atsaką, kaip ir kodėl viskas

tvarkoma taip, kaip tvarkoma dabar.

 Paulius privačiame laiške Timotiejui, kuris prižiūrėjo dešimtis namų surinkimų Efeze, rašė: „Nepriimk kaltinimų prieš vyresnįjį nebent būtų du ar trys liudytojai. Tuos kurie nusideda bark viešai, kad ir kiti bijotų“. I Timotiejui 5:19-20

 Baimė yra Dievo baimė ir baimė dėl savo elgesio, kad jie apsisaugotų nuo panašios nuodėmės. NIV tai įvardija kaip „įspėjimą“.

 Ir tai yra visų mūsų pirmas  atsakymas

Kai brolio ar sesers nuodėmė tampa viešai žinoma, mūsų atsakas neturėtų būti pajuokavimas. Neturėtų būti ir painiavos. Turėtume pažvelgti į savo gyvenimą, kad įsitikintume, jog nemėtome akmenų į puolusius lyderius, slėpdami savo „slaptas nuodėmes“.

 „Lengvumas“ Dievo dalykams

"Štai aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus ir pasakoja juos visiems, dėl kurių mano žmonės klysta paskatinti to  lengvumo. Jie visai nepadeda mano žmonėms." Jeremijo 23:32

 Žodis „lengvumas“ taip pat verčiamas kaip „neatsargumas“ ir „išlaidumas“. Tėvas sako, kad Jis yra prieš tuos, kurie su Juo ir su Jo dalykais elgiasi atsainiai, neatsargiai. Klaida ta, kad jie tą lengvumą, tą atsainų požiūrį į Dievo dalykus perduoda kitiems.

 Daugelyje auditorijos  surinkimų kultūros lyderių matome atsainumą – lengvumą Dievo dalykų atžvilgiu, neapdairumą kalbant Dievo vardu. Jie naudojasi Jo malone, nekreipdami dėmesio į Jo šventumą. Lengvumas, atsainus požiūris į Dievą ir Dievo dalykus kyla iš apreiškimo stokos. Žmonės klausia: „Kur yra Dievo baimė?“ ir atsakymas yra toks: Dievo baimei reikia Dievo apreiškimo. Pažinti Jį reiškia bijoti – pagarbiai gerbti – Jį ir Jo kelius.

 Teiginiai, kad „Dievas man parodė“ arba „Dievas davė man šį sapną“ arba „Dievas man pasakė“, yra labai rimti dalykai. Šis lyderių Dievo baimės trūkumas veda į ilgai tvyrantį geismą širdyse, pasireiškiantį sunkia nuodėme. Kai kunigas Korachas sukilo prieš Mozę ir Aaroną, Skaičių 16:9 Mozė atsakė:

 "Ar tau menkas dalykas, kad Dievas jus atskyrė, kad priartintų prie savęs, kad tarnautumėte palapinėje..."

 Korahas ir jo pasekėjai buvo skatinami ego, jo, kaip kunigo, pareigų arogancijos, todėl jie atsainiai mąstė apie pašaukimą savo gyvenimui ir apie Dievo dalykus. Tą patį „lengvumą“ ar „atsainumą“ Dievo dalykams matome pas krikščionys, beprasmiškai vartojančius Jo vardą, kurie sako: „O mano Dieve“ kiekvieną kartą kai susijaudina ar nustemba. Matome, kad krikščionys vadina Tėvą „tėčiu“, nesupranta, kaip Rašte vartojamas žodis „Aba“. Tai matome iš ekstravagantiško kai kurių pastorių gyvenimo būdo. Tas Dievo baimės trūkumas kartu su ego sukelia saviapgaulę, dėl kurios tarnautojas užmezga romaną nesitikėdamas  pasekmių.

 Paliaubos arba pergalė

Daugelis krikščionių vyrų ir moterų skelbia paliaubas su nuodėme, užuot siekią pergalės. Kūno troškimai visada bus, tačiau svarbiausia yra kontroliuoti juos ir su jais susijusias mintis. Hebrajams 11:26 sakoma, kad Mozė paliko Egiptą, nes: „Jis vertino Kristaus paniekinimą (įžeidinėjimus, persekiojimą dėl bendravimo) daugiau nei Egipto turtus, nes žvelgė į (galutinį) atlygį“. Mozė gavo Dievo apreiškimą. Jis rimtai žiūrėjo į dangų.

 "Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra šiame pasaulyje. Jei kas myli šį pasaulį, tai nėra jame Tėvo meilės". I Jono 2:15

 Angliškai tai skamba griežtai, bet graikų kalba suteikia aiškumo. Žodis, vartojamas versti graikišką  „pasaulis“ 3 kartus yra „kosmosas“ ir reiškia „pasaulio sistemą“ arba, sakytume, „pasaulio kultūrą“. O žodis „meilė“ yra „agapė“, besąlyginė Tėvo meilė. Jis sako, kad, viena vertus, jūs negalite būti įsimylėję pasaulio sistemos ir pasaulio dalykų, kartu besąlygiškai mylėdami Tėvą ir Jo dalykus.

 Tą patį Jėzus pasakė Mato 6:21: „Kur yra tavo lobis (ką labiausiai vertini), bus ir tavo širdis. ir 24 eilutėje: "Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams. Jis nekęs vieno, o kitą mylės arba bent jau laikydamasis vieno niekins kitą."

 Romiečiams 13:14* Paulius rašė apie procesą, kai geismas virsta veiksmu: „Apsirenkite Viešpačiu Jėzumi ir netenkinkite(liet. vert.) angl. nesirūpinkite tenkinti  kūno geismų“. Graikų kalbos žodis, išverstas „pasirūpinti“, yra įvardis. Jis kilęs iš „pro“, kuris reiškia „prieš“ ir „noia“, kuris yra „galvoti“. Žodžiu, negalvok iš anksto, kaip išpildysi kūno geismą. *Graikų kalba: epithumia; noras, geismas, noras daryti.

 Vedžiau vyrą pas Viešpatį, kuris turėjo įprotį kiekvieną penktadienio vakarą po darbo prisigerti vakarėlyje su savo darbo draugais. Jie pradėdavo kalbėti apie planus penktadieniui nuo savaitės pradžios

 pirmadienį. Jie iš anksto galvojo, kaip visi atsineš alaus į tą ar kitą vietą, suruoš vakarėlį ir prisigers.

 Mano pagalba buvo surengti alternatyvą tam penktadienio vakarėliui. Matote, Biblija nesako tiesiog liautis nusidėti, bet nustoti nusidėti ir pakeisti tą veiksmą teisingu. Jonas Krikštytojas liepė atnešti vaisių, įrodančių jų atgailą. Efeziečiams 4 skyriuje ir kitose vietose Paulius rašė, kad jie pašalintų senus geidulius ir apsirengtų nauju žmogumi. Taigi, užuot galvojęs iš anksto kaip pasirūpinti kūnu, jis įsitraukė į penktadienio vakaro Biblijos studijas surinkime, ir tai pakeitė jo gyvenimą.

 Daug kartų kalbėjau apie Viešpaties aplankymus  per pastaruosius 2 metus, jų metu  Jis pasakė, kad prašo Jo žmonių teisti save.

 Štai kas vyksta. Viešpaties reikalai rimti. Iš mūsų reikalaujama rimtai išbaigti savo išganymą. Kaip Jis sakė, o aš rašiau liepos mėn. informaciniame biuletenyje, artėja didelis atskyrimas. Tai yra ta takoskyra tarp tų, kurie valosi savo gyvenimą, ir tų, kurie myli dabartinę pasaulio sistemą ir pasaulio dalykus.

 Atsiminkite, kad mūsų Tėvas, mūsų Viešpats, karalystė, kurios piliečiai esame, vertina taurę vandens ištroškusiems. Karalystės vertybės apima Viešpaties brolių ir seserų aprūpinimą maistu, lankymu ir drabužiais. Karalystės vertybės – tai santykiai, paremti romumu ir širdies nuolankumu, kaip ir mūsų Viešpats.

 Pasauliui patinka šou, pristatymas, fasadas, viliojantis kitus dalyvauti tame fasade, slepiantis už viso to nuodėmę ir vargą bei sudaužytas širdis. Pasirinkimas aiškus, kai kurie ganytojai yra teisiami, tačiau turėtume pamatyti jų geismus ir įvertinti savo širdis. Vaikščioti su Dievu, pažinti Tėvą ir Jėzų nėra lengvas dalykas. Elkis su Dievo reikalais rimtai ir pagarbiai, kaip jie verti.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org

2024 m. rugsėjo mėn. naujienlaiškis

 JOHN FENN,   2024 SEPTEMBER,  NEWSLETTER  

 Sveikinu visus,

 Šeštadienį, rugsėjo 7 d., mano dvasia buvo sujaudinta taip, kaip seniai nebuvo. Aš nuvežiau Krisą į jo grupės namus ir bandžiau atsipalaiduoti, bet mano mintys

vis sugrįždavo apie neabejotiną dvasios sujaudinimą.

 Tai nebuvo Tėvas, nes kai Jis sužadina mano dvasią, tai susiję su pagrindiniais klausimais, nes Jis yra Tėvas, visų gėrių Šaltinis. Kai Jis sujaudina žmogaus dvasią, pojūtis „sunkesnis“.  Viešpats, yra Dievas, bet ir tikras žmogus, todėl pojūtis lengvesnis, labiau orientuotas į sielą/emocijas/gyvenimą,  tai

 labiau panašu į draugą, bandantį atkreipti tavo dėmesį. Tai buvo Viešpats, kuris bandė atkreipti mano dėmesį.

 Negalėdamas suprasti, kas vyks , kodėl toks sujaudinimas, galiausiai paklausiau: „Kas tai, Viešpatie? Jis iš karto, bet labai paprastai atsakė:

 Jums ir mano kūnui  ateina dienos, kai jūs turite vaikščioti išmintingai ir būti blaivūs šiame pasaulyje“. Aš paklausiau: „Ką turi omenyje sakydamas „blaivūs“? ir Jis tiesiog pasakė: „Pažiūrėk“. Taip ir padariau.

 Išmintis yra tai, kaip pritaikyti žinias.

 Virėjas turi žinių apie patiekalo ingredientus, tačiau išmintis yra žinoti, kaip sudėti ingredientus, kad paruoštumėte patiekalą. Mechanikas turi žinių apie visas automobilio variklio dalis, tačiau išmintis yra žinoti, kaip jas tinkamai sujungti.

 Saliamonui kalbėjo 2 moterys, kurių kiekviena tvirtino, kad kūdikis yra jų pačių. Reikėjo išminties, ką daryti su pateikta informacija, norint išsiaiškinti, kas yra tikroji motina.

 "Vaikščiok išmintingai su tais, kurie yra išorėje( tikėjime) , išnaudodamas laiką“. Kolosiečiams 4:5 (vert.liet.“elkitės išmintimgai su pašaliniais, išnaudodami laiką.“

 Šia panaudotas žodis „išpirkti“ yra exagorazo ir reiškia „supirkti, pasinaudoti pirkimo galimybe, t. y. „išmintingai ir šventai panaudoti kiekvieną galimybę daryti gera“. (Thayer's Lexicon) Tai reiškia, ar leidžiame laiką ir kreipiame dėmesį į tai, kas gera, tyra, taiku, dievobaiminga, kad ramybė valdytų mūsų sielą? Filipiečiams 4:8

 1 Korintiečiams 14:10 Paulius rašė: „Šiame pasaulyje yra daug balsų ir nė vieno be prasmės“. Susikoncentruokite į tuos balsus, kurie yra geri, subalansuoti, suteikia gyvybę, ir pasinaudokite jais.

 Išmintis paima žinias ir jas tinkamai pritaiko – žinant, ką atmesti, ką priimti ir į ką atkreipti dėmesį, kai viskas yra apsvarstoma mūsų galvose. Dabar daug krikščionių praranda sveiką nuovoką, nes klauso socialinėje žiniasklaidoje  keistų ir nesubalansuotų balsų.

 Tiesą sakant,  per pastaruosius 30 metų patyriau, kad  augant internetui, tie,  kurie labiausiai linkę tapti keistų ir nesubalansuotų, baime grindžiamų mokymų, laikomų „iš Dievo“ aukomis, buvo vieniši arba nevienodai sujungti santuokoje, vidutinio amžiaus moterys ir vyrai. Jie yra dvasinės salos, gyvenantys tik sau.

 Paprastai jie neturi surinkimo(bažnyčios namų), neturi artimų draugų ir per daug laiko praleidžia socialinėje žiniasklaidoje, o ne laikosi subalansuotos tikrų „kūniškų“ draugų „dietos“. Paprastai jie neturi bažnytinės šeimos, palieka gerą mokymą dėl to, kas juos žavi, retai dirba kasdienius darbus. Trumpai tariant, jų gyvenime nėra žmogaus, kuris sugrąžintų juos į pusiausvyrą. Nėra kam nuskusti šiurkščių kraštų. Jie nepažįsta nieko realiame gyvenime, kieno nuomonę JIE vertina. Jie vertina kažkokio nepažįstamojo, mokančio keistą mokymą nuomonę, kuri verčia manyti, kad turi slaptos arba mažai žinomos informacijos. Ir jie atmeta sveiką protą, logiką, net mokslą. Jie nepažįsta Tiesos Dvasios savo dvasioje arba, jei pažįsta, ignoruoja Jos liudijimą savo dvasiai, jie klysta, sąmoningai atmesdami Tiesą.

 Jei jų gyvenimas pica su 12 gabalėlių, jie suvalgo tik 1 gabalėlį, o likusią picos dalį išmeta. Kitą dieną jie gauna kitą tokio pat skonio picą, suvalgo 1 gabalėlį, o likusią išmeta. Likusi pica suteiktų pusiausvyrą ir perspektyvą, tačiau jie atmeta pusiausvyrą ir objektyvumą. Taip yra todėl, kad tai reikštų, kad jiems teks sunkiai dirbti , jei nori turėti draugų, rizikuoti eiti į surinkimą(bažnyčią),  turėti žmonių savo gyvenime ir augti kaip asmenybe ir asmenybe Kristuje.

 Jie ignoruoja „laiko išnaudojimą“ ir sutelkia dėmesį į savo dabartinę priklausomybę.

 Viešpaties įspėjimas šiomis dienomis gyventi išmintingai apima visa tai ir dar daugiau. Subalansuokite viską, viską apgalvokite, pažinkite laikus ir sezonus, vadovaukitės sveiku protu.

„Sober“ graikiškai reiškia „nepho“ ir šiame kontekste reiškia: „neapnuodytas  nuodėmės įtakos iliuzijos“. Tai reiškia būti sveiko proto, neapsvaigusiam nuo pasaulio kultūros. Žodis „nepho“ reiškia „nepaveiktas svaigalų“. Kyla klausimas – kas mane svaigina?

 Ar tai svetainė apie sąmokslus? Ar tai pranašiškos interneto svetainės, kuriose žmonės nuolat pasakoja apie savo naujausią sapną, viziją ar dvasinę patirtį? Kas svaigina? Eiti į barus? Eiti į sportą? Sunkiai dirbi už  atlyginimą? Kas svaigina? Ar erzinti kūną s*x yra realu ar įsivaizduojama? Ar jus svaigina susibūrimas su pažįstamais žmonėmis Viešpaties  ir vieni kitų akivaizdoje?

 Šiuo metu Kristaus kūnas turi teisti pats save. Matome, kaip lyderiai krinta į kairę ir į dešinę dėl laikomų  metų metus geismų  savo širdyse, kurie pasireiškia visokiomis nuodėmėmis. Teismas yra ne tik jiems, bet ir kiekvienam Kristaus kūne. Jei save vadinate krikščioniu, būkite rimtas.

 Didžiausias nuotykis gyvenime yra vaikščiojimas su Dievu.

 „Kadangi priklausome dienai, gyvenkime blaiviai...“ 1 Tes 5, 8

 "...Norėčiau, kad būtumėte išmintingi tam, kas gera, ir nesusimaišę/nesuteršti blogiu." Romiečiams 16:19.

 "Jei priklausytumėte pasauliui (kosmosui, pasaulio sistemai / kultūrai), jis mylėtų jus kaip savo. Bet aš pašaukiau jus iš šio pasaulio (kosmoso, pasaulio sistemos / kultūros). Jono 5:19-20

 Viešpats įspėja, kas mes esame. Mes esame Jame ir Jis mumyse. Tai yra mūsų tapatybė.

 Stebime mus supantį pasaulį, atsiribodami nuo meilės populiariajai kultūrai. Manau, viskas pasikeis ir bus nukreipta dar atviriau prieš konservatorius, žydus ir krikščionis. Ar kitais metais, ar per ateinančius kelerius metus, aš nežinau. Tačiau Jo perspėjimo žodis yra skirtas Kristaus kūnui visame pasaulyje. Kitu metu Viešpats komentavo, kad atsiras priešiška reakcija populiariajai kultūrai (tai matome JAV, ES ir kitur), bet tada užklups nešvarumų potvynis, staiga paleistas persekiojimų, kaltinančių Jo žmones, kad jie trukdo pažangai didelių ekonominių sunkumų viduryje. Įdomu, ar tai perspėjimas apie tokį artėjantį laiką. Meldžiuosi, kad jis gali būti atidėtas.

 Jei ši Viešpaties žinia atsiliepia jūsų dvasiai – šiomis dienomis gyventi išmintingai ir blaiviai, tuomet jūs girdite, ką Dvasia sako Kristaus kūnui.

 CWOWI ir namų surinkimų augimas.

 Matome, kad pradeda kurtis vis daugiau namų surinkimų, o daugelis jų pradėjo nuo Kovido, norėdami prisijungti prie CWOWI ir tapti kitų dalimi tame pačiame dvasiniame puslapyje.

 Namų bažnyčia nėra įspūdinga. Tai nepatvirtina jūsų tikėjimo lazeriais, dūmais ir muzika pakankamai garsiai, kad prireiktų ausų apsaugos. Ten nebus malonumo būti su šimtais ar tūkstančiais tarnavime. Tai kasdieniška. Tai yra svetainės. Tai bendravimas prie valgio. Tai asmeninė malda. Tai pakaitomis dalijimasis tuo, ką daro Viešpats arba kas vyksta žmogaus gyvenime. Tai yra žmonių, kurie yra jūsų apsaugos tinklas gyvenime. Tai yra grupė žmonių, kuriuos pažįstate ir kurie jus pažįsta. Tai žmonės, kuriems jūs rūpite.

 Kai Petrą angelas vėlų vakarą išleido iš kalėjimo, Apaštalų darbų 12:12 pasakojama, kad jis iš karto nuėjo į Jono Morkaus motinos Marijos namus. (Morkus parašė Morkaus evangeliją). Ten vėlai vakare žmonės už jį meldėsi.

 Klausimas toks:

 Jei būtum antgamtiškai paleistas kaip Petras, ar tu iš karto žinotum, kas už tave melsis ir į kieno namus galėtum eiti? Apaštalų darbų 4:23, kai valdžia paleido Petrą ir Joną, sakoma, kad „jie nuėjo pas savuosius“ ir pranešė, kas atsitiko.

 Ar turite „savuosius“, kurie norėtų sužinoti, kas jums atsitiko? Ar žinai, kas dengia tavo nugarą, kas yra tavo apsauginis tinklas, kuris melsis už tave? Namų surinkimuose į šiuos klausimus gali atsakyti „taip“.

 Jei tai jums patinka ir dar neskaitėte „Pirmosios bažnyčios sugrįžimas“, atsiųskite man el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org ir aš atsiųsiu jums PDF el. paštu.

 KWOWI; Kids Without Walls International – ateinančius kelis mėnesius Ugandoje KWOWI vyks perėjimas. Melskitės išminties. Jų sistema yra senoji anglų kolonijinė internatinių mokyklų sistema. Tai gerai, nes daugelis šeimų negali sau leisti maitinti savo vaikų namuose daugiau nei 1 kartą per dieną, o mokykloje gauna 3 maitinimą, drabužius ir priežiūrą.

 Dabartinė nuomojama patalpa tapo netinkama, nes skaičiai auga (ačiū rėmėjams), todėl tiriame, kaip dirbti jų mokyklų sistemoje ir aprūpinti vaikus maistu, reikmenimis ir parama.

 Ačiū už jūsų maldas už mus. Dėkojame už jūsų maldas ir dėl mūsų sūnaus Chriso – jis gyvena  grupės namuose.

 Mes jus labai vertiname.

 Džonas ir Barbara, Brainas ir Amy

Džonas Fenas: Kai lyderiai atkrenta nuo malonės 2/3

  John Fenn: When leaders fall from grace 2/3, Weekly Thoughts, 9/28/24

Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip piramidės struktūra gali atskirti lyderį viršuje, izoliuodama jį, o jei jo širdyje yra geismų, ar  arogancija dėl užimamos pozicijos,

tai  gali leisti jam veikti pagal savo geismus, nuoskaudas ir nesėkmes, ir taip pakenkti bei įskaudinti kitus.

 Šiandien papasakosiu apie Dievo prioritetus, susijusius su šeima nuo tada, kai Jis sukūrė šeimą, ir kaip šiuolaikiniai surinkimai( bažnyčios) paprastai sprendžia problemas.

 Dievo keliai: Jeruzalė, Judėja, Samarija ir  tolimiausios žemės dalys

  Viešpats veikia mūsų širdyse tokiu būdu, kaip skaitome  Apaštalų darbų 1:8 , nors čia skaitome apie evangelijos skelbimą: pirmiausia Jeruzalėje, tada išorėje į Judėją, kuri buvo kaimas prie pat sienomis aptverto Jeruzalės miesto, o paskui dar į Samariją, o  tada vėl į išorę į „atokiausias žemės vietas“.

 Mes esame Jeruzalė ir į tai galime įtraukti savo sutuoktinį ir šeimą. Mes taip pat atskirai esame „Jeruzalė“. Judėja yra giminaičiai, gyvenantys už mūsų sienų;  bažnytinė šeima, giminystės ryšiais susieti asmenys ir tie, kurie tiki, bet negyvena mūsų „Jeruzalėje“ už mūsų „sienų“.

 Samariečiai 1 amžiuje buvo tolimesni žydų giminaičiai, todėl šioje iliustracijoje pavaizduoti krikščionys, kuriuos mes pažįstame gyvenime Viešpatyje, bet labiau nutolęs – žmonės, kuriuos pažįstate bažnyčioje, bet iš tikrųjų jų gerai nepažįsti,-tai kaimynai, bendradarbiai, parduotuvės darbuotojai, tarnautojai, padavėjai ir pan. „Tolimiausios žemės dalys“ yra nepažįstamieji, visa visuomenė, nesvarbu, krikščionys ar ne.

 Iliustracijai

Tarkime, pastorius / tarnautojas turi romaną su kita moterimi , – tai prasidėjo kaip geismas, įsivaizdavimas  širdyje jo „Jeruzalėje“. Tai pasireiškė tuo, kad jis veikė pagal geismą – užmezgė romaną. Jis pažeidė savo ir jo žmonos Jeruzalę, įsileido kitą moterį į savo miestą, atidarė jai vartus, kurie niekada nebuvo skirti jai. Su ta kita moterimi jis pažeidė ribas.

 Žmona apie tai sužino, bet surinkime jis valdžia, tai kas toliau? Toliau kitas išorinis ratas, kuriam Viešpats leis sužinoti apie tą  geismą ir nuodėmę, tai yra  „Judėja“ – Judėja būtų pagrindinis to surinkimo pastorius ir valdyba. Kaip Judėja supa Jeruzalę, jie supa pastorių ir jo žmoną.

 Taip atsitikus  šiuo momentu daugelis surinkimų  drausmina tarnautoją.

Jie paprastai reikalauja dvasinio vadovavimo ar patarimo jam ir jo žmonai ir atkuria jį,  bandomuoju laikotarpiu, neviešindami šio romano. Apreiškimas žmonai ir surinkimo valdybai padeda susidoroti su geismu. Kaip surinkimo valdyba gali padėti puolusiam pastoriui susidoroti su  geismu? Kaip jie gali pasiekti tą „kitą moterį“, nes ja buvo pasinaudota. Tačiau ji taip pat turėjo geismą, dėl kurio ji užmezgė romaną arba davė leidimą netinkamiems veiksmams.

 

Niekas nepažįsta širdies, išskyrus Viešpatį, bet yra apsaugos priemonių, kurias galima įdiegti – dvasinis vadovavimas, bendradarbiavimas su interneto stebėjimo svetaine, kad atskaitomybės partneris žinotų kiekvieną svetainę, kurią aplankė kritusio tarnautojo telefonas ir kompiuteris. Turi būti planas, ir šiuo etapu dauguma surinkimo vadovų nuspręs palikti klausimą tarp tų, kurie tiesiogiai dalyvauja. Paprastai jie nesakys bendruomenei, nes ir kaltiems žmonėms, ir jų šeimoms reikia laiko, kad tai ištirtų, ir tikimasi, kad jie sulauks pagalbos susidoroti su geismu, nuo kurio viskas prasidėjo.

 Nerimą kelia tai, kad jei šios priemonės buvo daromos privačiai, bet gal po metų apie tai pasigirsta naujienų, kad visi susirinkime staiga sužinotų apie šį reikalą, tai gali pasirodyti kaip „priedanga“. Susirinkimo narys gali manyti, kad tai nuslėpė vadovybė, nors iš tikrųjų vadovai tik bandė apsaugoti žmoną, vaikus, kitą moterį ir padėti puolusiam tarnui susidoroti su jo geismu.

 Tai nebūtinai yra priedanga, tai pagalba susijusiems asmenims susidoroti su jo geismu, kartu išsaugant santuoką ir tarnystę disciplinos ir atskaitomybės žingsniais.

 Kaip jie žino, kad pastorius ne tik paskelbė paliaubas su savo geismu, bet veržėsi į pergalę?

Tai yra tikrasis klausimas. Kaip kas sužino, ar pastorius  savo geismui paskelbė paliaubas, o ne išbraukė iš savo gyvenimo. 2 Timotiejui 2:22 Paulius rašė, kad reikia bėgti nuo jaunystės geismų ir siekti teisumo.

 Tai ne tik bėgimas nuo jaunatviškų geismų, bet ir: „...bėgimas nuo jaunatviškų geismų ir teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės siekimas, randama visų širdyse tų, kurie tyra širdimi šaukiasi Viešpaties. “

 Paulius taip pat pasakė, kad reikia atskleisti lyderio nuodėmę, „kad kiti bijotų“ – kas tai yra?

 Kitą savaitę pradėsime nuo paliaubų arba pergalės, o kodėl turėtume bijoti, jei jų nuodėmė atskleidžiama? Šiandien aprašiau bendrą tarnautojų geismo ir dėl to kylančios nuodėmės problemą ir kaip kai kurie surinkimai  su ja tvarkosi. Mano tikslas šioje serijoje yra suteikti aiškumo dėl aukštesnio Dievo tikslo, padedant kenčiantiems, ir apibūdinti, ką turime galvoti, kai atkrenta nuo malonės tie, kuriuos mylime ar gerbiame.

 Laiminimu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

Džonas Fennas: Kai lyderiai atkrenta nuo malonės: Kaip? 1/3,

 John Fenn: When leaders fall from grace: How? 1/3.    9/21/24

Sveikinu visus,

 Mums nesunku pažvelgti į karalių Dovydą, kuris užmezgė romaną su Ūrijos žmona Batšeba, tapo jos kūdikio tėvu ir bandė tai nuslėpti, bet sakome: „Gėda

jam, bet pažvelkite į Dievo malonę“.

 Tačiau mūsų dienomis, kai tarnautojas užmezga romaną, tai vyksta šalia mūsų namų. Šioje aplinkoje nereikia dalytis  kritusių  ganytojų ir tarnų vardais. Mes visi girdime ar matome naujienas žiniasklaidoje. Skandalai plinta nuo Australijos iki Nigerijos, Pietų Afrikos iki Dalaso, Šiaurės Karolinos iki Kalifornijos, Niujorko ir miestų bei miestelių ir  tarp jų. Visi žinome apie daugelio tarnautojų nesėkmes pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais. Atrodo, kad ganytojų ir tarnautojų romanai tapo epidemija.

 Tarp karaliaus Dovydo ir šiuolaikinio  atkritusio nuo malonės tarnautojo , yra du bendri elementai: ilgai širdyje laikytas geismas, o paskui veiksmas pagal tą geismą. Žmonės, kurių širdyje yra nenugalėtas geismas,  tam tikru momentu veikia pagal tą geismą, ir visuomenė tai sužino. Mus skaudina ir kyla klausimas, kaip galime pasitikėti bet kuriuo šiandienos tarnavime esančiu lyderiu? Mums belieka bandyti išsiaiškinti, kaip žmonės, taip apdovanoti Viešpaties ir turintys iš Jo tokią valdžią, galėtų daryti tokius dalykus.

 Mes tikimės aukštesnių elgesio  standartų lyderiams, nes tai skatina Šventasis Raštas. Bet jei matome tik veiksmą, kuris tapo viešu, mes nepastebime, kodėl Dievas juos teisia, leisdamas jų nuodėmei tapti viešai žinoma.

 Dievo tikslas yra atskleisti geismą, su kuriuo niekada nebuvo susidorota tarnautojo širdyje.

Jis viliasi, kad  – pagaliau su tuo geismu bus susidorota. Kaip Paulius rašė: Jei neteisiame savęs, esame teisiami Viešpaties. Jei esame baudžiami Viešpaties, tai nebūsime pasmerkti kartu su pasauliu. Jų gyvenimo fasadas sutrupėjo, ir tikiuosi, kad tikras šventumas atsiskleis jų širdyse. I Kor11: 31-32

 Jėzus yra Dvasios kalavijas, skiriantis sielą nuo dvasios ir kritikuojantis mūsų mintis bei motyvus (Hebrajams 4:12-13) Mato 5:28 Jėzus pasakė, kad tas, kuris žiūri į moterį, kuri nėra jo žmona,  jos geisdamas,  vaizduotėje jau nusidėjo  su ja savo širdyje.

 Naudodamas 1-ojo amžiaus žydų mokymo stilių, Jis liepė išplėšti akį (širdyje esantį geismą, kuris skatina vyrą pažvelgti į kitą moterį) ir nupjauti ranką (veiksmas po akies geismo). Geismas ir veikimas pagal šį geismą yra problema. Geismas pirmiausia atsiranda vaizduotėje ir veda į veiksmą. Mato 5 skyriaus kontekste svetimavimas yra fantazijos geismas, o   ištvirkavimas yra veikimas pagal tą svetimavimą / fantaziją.

 Jėzui rūpėjo ir dabar teberūpi   motyvai ir širdies paslaptys. Morkaus 3:1-6 Jėzus pyko  ir atskleidė  vadovų motyvus. Jis  uždavė paprastą klausimą, į kurį jie žinojo atsakymą, bet atsisakė atsakyti. Mato 9:9-13 jis atskleidė vadovų, kurie kitus laikė nusidėjėliais, pasiteisinimus, aroganciją. Jis nesivijo turtingo jaunojo valdininko, kai buvo atskleista jo meilė pinigams ir statusas. Mato 6 skyriuje Jis apkaltino lyderius veidmainiavimu, atskleisdamas jų meilę dėmesio siekimui ir pamokslavimą apie vieną dalyką, o elgiantis priešingai.

 Jėzus yra toks pat ir šiandien: viešai atskleista nuodėmė yra geismų ir įsivaizdavimų išraiška, su kuriais nebuvo kovojama daugelį metų. Kadangi lyderiai puoselėjo tuos geismus ir jų  neįveikė, Jėzus leido jų geismui ir nuodėmei tapti viešai žinomais, nuteisdamas  juos, kad jie galėtų atgailauti ir susidoroti su geismu.

 Piramidės struktūra yra linkusi į tokias moralines nesėkmes aukštose vietose.

Jei perskaitėte mano knygą Pirmosios bažnyčios sugrįžimas, tuomet prisiminsite, kad pastarųjų 1700 metų auditorijos bažnyčios struktūrą lyginau su piramide. Kai Izraelis pirmą kartą išėjo iš Egipto Išėjimo 18 skyriuje, Mozės uošvis Jetras padėjo Mozei įsteigti federalinę Izraelio vyriausybę.

 Aaronas, kaip vyriausiasis kunigas, sukūrė religinę padangtės vyriausybę, tačiau Mozei reikėjo federalinės vyriausybės šioje naujai suformuotoje šalyje, kad būtų galima spręsti kasdienes problemas. Jethro patarė jam įsitaisyti piramidės  viršuje su „kapitonais“/vyresniais kurie buvo virš  1000 žmonių , atsiskaitančiais tiesiai Mozei. Po jais buvo vyresnieji virš  100 žmonių, po jais vyrai, kuriems buvo patikėta prižiūrėti  50 žmonių, ir vyrai, kurie prižiūrėjo 10 žmonių.

 Kadangi Mozė sprendė tik sunkesnius atvejus, informacija, kuri jį pasiekdavo, pirmiausia buvo filtruojama per žmones, atsakingus už 10, 50, 100, o paskui 1000. Tokia yra bet kurios šiandieninės vyriausybės struktūra, kuri pagal savo prigimtį yra politinė.

 Pirmuosius 300 metų Jėzaus surinkimas (bažnyčia) rinkosi namuose...

... šeima yra Dievo valdžios pagrindas. Tai turi įmontuotą apsaugą nuo tokių nuodėmių, nes žmonės susitiko (susitinka) mažose šeimos grupėse ir visi žino, kas vyksta kiekvienoje šeimoje. Jei santuokoje kažkas ne taip, tai visi pastebi. Tai  buvo ir dabar yra pagrįsta šeimos vienetu. Lyderiai tarnauja ir yra žemiausio lygio taške , kaip žemiausias lygis raidės V, sekdami Jėzaus Kertinio akmens pavyzdžiu, atiduodami savo gyvybes už kitus.

 Kai Konstantinas įteisino krikščionybę ir pakvietė juos susitikti buvusiose pagonių šventyklose, raidė V apsivertė ir tapo piramidės statiniu, kurio viršuje sėdėjo „Mozė“, o bendruomenė sėdėjo piramidės apačioje, atremdama ir palaikydama kiekvieną“. Mozė“.

 Štai kodėl auditorinė  bažnyčia yra politinio pobūdžio. Ta struktūra gerai tarnauja federalinei vyriausybei, bet Jėzus Morkaus 10:42-45 pasakė, kad te nebus tarp jūsų struktūros, kurioje lyderis viešpatauja virš kitų, kaip tai daro netikintieji.

Greitai pereikime prie mūsų modernios piramidžių sistemos, vadinamos bažnyčia, ir pamatysime, kad „Mozė“ yra izoliuotas viršuje ir be tiesioginės atskaitomybės. Jis yra atskirtas nuo  paprasto žmogaus, kuris lanko ir duoda, gyvenimo, nes jis turi daugiau nei 1000, 100, 50 ir 10 kapitonų, kurie jį izoliuoja. Ji priverčia tuos, kurie turi geismo problemų, žlugti, nes jų tikėjimas paliko šeimą tikėjimo naudai politinėje struktūroje, vadinamoje „bažnyčia“.

Kaip veikia sprendimas; Kaip nuodėmė iš privačios erdvės pereina į viešą.

Viešpats gali privačiai ir slaptai kalbėtis su žmogumi jo širdyje daugelį metų įvairiomis temomis. Vienam Jis gali kalbėti apie jų išlaidavimo įpročius, skatinamus daiktų geismo. Kitam apie aroganciją, skatinamą geismo gyventi turtingųjų ir garsių žmonių gyvenimą.

 Kitam tai gali būti maisto geismas, norint gydytis nuo vidinių nuoskaudų. Tai gali būti bet koks geismų ir nuoskaudų skaičius, su kuriais mes, žmonės, kovojame savo sieloje – ir Viešpats toliau dirba kiekvieno žmogaus viduje, galbūt dešimtmečius. Ir tai lieka privatu, tarp jų ir Jo.

 Tačiau tai, ką matėme pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais, yra bažnyčios vadovai ir jų s*xualinė nuodėmė. Mes žinome Viešpaties kelius, žinome, kad Jis tikrai daugelį metų su kiekvienu iš jų dirbo jų  viduje. Natano susidūrimas su Dovydu buvo susijęs su Dovydo piktnaudžiavimu valdžia.  II Samuelio 12:1-9, jis panaudojo palyginimą apie turtingą žmogų turintį daug avių, ir geidžiantį  1 savo vargšo kaimyno ėriuko, kurį jis ir pavogė. Kai  Dovydo geismas, pasireiškiantis piktnaudžiavimu valdžia ,virto veiksmais,  Dievas jį nuteisė ir paskelbė viešai.

 Kai asmuo, kurio širdyje yra geismas  imasi veiksmų, jis patenka į antraštes ir stulbina bendruomenes. Tai piktnaudžiavimas valdžia, pažeidžiantis moralines, etines ir dažnai teisines ribas. Pastorius, kuris pabėga su garbinimo lyderiu, jaunimo pastorius kuris tvirkina  jauną žmogų, vadovas, kuris pasisavina pinigus, pastorius, kuris klastoja stebuklus. Kažkuriuo momentu tie geismai, su kuriais nesusitvarko širdis, užauga iki tokio lygio, kad žmogus ima veikti pagal juos. Kodėl jų nesprendžia surinkimo vadovybė? Kur dingo atskaitomybė? Kaip jie paaukštinami iki tokios valdžios?

 Kitą savaitę pasidalinsiu įprastu modeliu, kurio imasi šiuolaikinis surinkimas( bažnyčia), kad susidorotų su lyderio nuodėme ir kaip Viešpaties prioritetai turėtų būti mūsų širdyse. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com

Jei kas nors norėtų Pirmosios bažnyčios sugrįžimo PDF, atsiųskite man el. paštu ir aš jam atsiųsiu

John Fenn, ar mums reikia Biblijos? 4/4, Žodis ir Dvasia 9/14/24

 John Fenn, Do we need Bible? #4/ 4

 Sveikinu visus,

Užbaigsiu šią seriją kalbėdamas apie pusiausvyrą tarp Žodžio ir Dvasios ir kaip tai įveikti kasdieniame gyvenime – kaip išlaikyti pusiausvyrą ir apsisaugoti nuo

klaidų.

 Gairė labai paprasta: Žodis ir Dvasia visada sutaria.

 Todėl, jei kas nors teigia, kad Dievas ką nors daro (savo Dvasia), tai bus matoma skyriuje ir eilutėje (Žodyje) ir (arba) per pastaruosius 2000 krikščionybės metų. Tiesa yra ir atvirkščiai: jei kas nors teigia, kad Žodis ką nors sako, tuomet matysime, kaip Šventoji Dvasia tai daro šiandien ir (arba) per pastaruosius 2000 tikėjimo metų.

 Be to, nė viena atskira eilutė negali būti laikoma doktrina. Jei kas nors teigia, kad Šventasis Raštas ką nors sako, bus 1–3 eilutės, kuriose sakoma tas pats. Pavyzdžiui, Jono 3:16, kad Dievas taip pamilo pasaulį, kad  atidavė už jį savo sūnų, nėra vienintelė  eilutė. 1 Timotiejui 2:4 tas pats sakoma kitaip: „Dieve... kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“. Tai palaiko ir sutinka su Jono 3:16.

 Kaip suvokti klaidą?

 Petras pasakė...

II Petro 1:17-18 jis aprašo savo patirtį Atsimainymo kalne (Lk 9, 29-31). Tuo metu ant kalno Jėzus tapo tyrai baltas šlovėje, o Tėvas panašiai tokiame pat  ryškiai baltame šlovės debesyje apgaubė juos ir kalbėjo su jais. Mozė ir Elijas (įstatymas ir pranašai) kalbėjo Jėzui apie artėjančią Jo mirtį Jeruzalėje.

 TAČIAU, Petras rašo 19-21 eil., kad ir kokia buvo ta patirtis: „Mes turime dar tvirtesnį(tikresnį )pranašystės žodį (Raštą)... nes jokie švento rašto tekstai negali būti savavališkai aiškinami  žmogaus,   nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“.

 Petras sako, kad nesvarbu, koks didelis buvo dvasinis patyrimas, Raštas yra patikimesnis žodis, nes jį įkvėpė Tėvas per Jo (Šventąją) Dvasią. Žodis ir Dvasia sutaria.

Tai reiškia, kad jei girdite ką nors kalbant apie savo patirtį, sapną ar viziją, tai atitiks Raštą. Jei nerandate skyriaus ir eilutės apie tai, ką jie sako, principas bus rastas Šventajame Rašte IR jis atsilieps jūsų dvasioje kaip tiesa.

 Jei kas nors sako kažką panašaus, kad keliauja  į dangų savo noru ir gali jus taip pat to išmokyti, mes žiūrime į Šventąjį Raštą, ar Šventajame Rašte matome ką nors, kas reguliariai lankydavosi danguje pagal savo valią? Ar matome kažką  turintį dvasinį sapną, viziją, ar aplankymą patirtą jų  pačių iniciatyva? Ne. Kiekvienas antgamtinis Dievo patyrimas Šventajame Rašte buvo Dievo inicijuotas ir niekada žmogaus.

 Paulius rašė II Korintiečiams 11:3-4...

 jis bijo, kad jie bus apgauti klausydami žmonių, kurie pristato kitą evangeliją, kitą Jėzų, kitą dvasią. Jis sakė, kad Šėtono pastangos priversti juos suklysti buvo labai subtilios, tačiau jis pateikė kai kurias  tokių tarnų savybes.

 4 eilutėje jis sako: „jie skelbia kitokį Jėzų, nei mes skelbėme, kitokią dvasią, kitokią evangeliją“. Tai pirmas užuomina, kad jų pateiktas Jėzus skiriasi nuo klasikinio Jėzaus supratimo, o tai prieštarauja Jo charakteriui.

 Jei kas nors sako, kad Jėzus liepė ką nors padaryti, paklauskite savęs: „Ar tai skamba kaip Jėzus? „Ar Jis kada nors prašė ko nors panašaus Evangelijose ar Apaštalų darbuose? – Ar Paulius savo laiškuose tai nurodo ar mini? Jei atsakymas yra „ne“, mes taip pat subalansuojame jį pagal tai, kaip mūsų dvasia jį priima. Ar tai rezonuoja su mūsų dvasia? Ar Šventoji Dvasia padarė tą patį su kitais per pastaruosius 2000 metų? Jei ne, tai klaida. Dvasia ir Žodis sutaria, ir tas susitarimas nerastas, todėl tai yra klaida.

 Mūsų dvasinis žmogus buvo atkurtas Šventosios Dvasios, kuri yra Tiesa.

Kadangi mūsų dėmesys sutelkiamas į Tėvo ir Jėzaus pažinimą bei Dvasios bendravimą su jais*, pirmiausia patikriname savo dvasinį žmogų. Jei tai rezonuoja su mūsų dvasia, tai Šventoji Dvasia liudija, kad tai, ką žmogus sako, yra teisinga ir tiesa. *I Korintiečiams 1:9, I Jono 1:3, 6

 Mokymasis suvokti tą liudijimą savo dvasioje yra procesas ir iš pradžių tikėjimo žingsnis. Tačiau greitai tai tampa automatiniu būdu, kaip jūs gyvenate ir matuojate viską.

 Jei jūsų dvasioje kažkas rezonuoja kaip tiesa, bet jūsų protas to nesupranta ir esate sutrikęs, taip yra todėl, kad Jo Tiesos Dvasios šviesa šviečia jūsų sumišimui, parodydama, kad jūsų mąstymas šiuo klausimu buvo neteisingas. Jei kažkas jūsų dvasioje netinka, bet intriguoja jūsų mintis – vadovaukitės savo dvasia ir toliau neklausykite klaidos, kurią moko asmuo.

 Pastaraisiais metais

Mes girdėjome klestėjimo evangeliją, iškraipytas eilutes, kad pateisintų ganytojus, gyvenančius kaip turtingi ir garsūs žmonės, o ne taip, kaip gyvena jų vidutiniai surinkimo nariai. Tai matoma apie pamokslininkus, kurie kuria formules, kurios verčia daryti kažką iš baimės, kad velnias neturėtų prieigos į jų gyvenimą. Tai kitoks Jėzus, nei tas, apie kurį  rašė ir skelbė Paulius. Ar taip veda ką nors Šventoji Dvasia.

 Ar taip Jėzus gyveno savo tarnystės metu? Ar tai evangelija?

 Tai matyti iš tų, kurie daro Tėvą priešu: kad turime surinkti kuo daugiau žmonių, kad šturmuotume dangaus vartus (nors Jis sako drąsiai eikite tiesiai prie Jo sosto), kad įtikintume Jį siųsti (užpildykite tuščią vietą: prabudimą, išgydymą, pinigus, išgelbėjimą mylimam žmogui ir pan.). Tai kitokia dvasia ir kitokia evangelija.

 II Korintiečiams 5:19-20 jis aprašo šiuos tarnus. Jis sako, kad jie manipuliuoja jumis ir jūsų emocijomis, aukština save, atima jūsų pinigus ir įžeidžia jus – tiesiogiai arba naudojasi jūsų nežinojimo baimėmis, kad išgarsėtų ir jaustųsi svarbesni.

 Graikiškai Paulius sako „..arba trenkia tau į veidą“.

Tai yra nuoroda į tai, kaip fariziejai nutildydavo savo priešininkus. Vėliau Paulius rašo, kad surinkimo (bažnyčios) vadovas neturėtų būti „puolėjas“*, kaip minima šioje rašto eilutėje. Tai reiškia, kad jei krikščionis lyderis, ko nors moko ar kažką teigia, kai kas nors jo klausia, jis neturėtų atmušti, kad nutildytų kitą perspektyvą. *I Timotiejui 3:3, Titui 1:7

 Kiekvienas, išreiškiantis teiginį iš Šventojo Rašto ar patyręs Viešpatį, turėtų lengvai mesti iššūkį ar užduoti klausimus, „netrenkdamas tau į veidą“, kad užčiauptų ir įžeistų.

Šios serijos santrauka yra tokia:

Viskas, ką skaitome Žodyje, yra antraeilis dalykas, palyginti su Tėvo ir Jėzaus pažinimu. Mes tai darome per Šventąją Dvasią viduje. Pažindami Tėvą ir Viešpatį, vis labiau suvokiame mumyse esančią Šventąją Dvasią. Didėjant šiam suvokimui, mes mokomės vis labiau Juo pasitikėti, kai einame su Tėvu ir Viešpačiu, suvokdami tiesą ir klaidą per Tiesos Dvasią.

 Raštas yra didesnis ir patikimesnis, kaip sakė Petras, už bet kokią dvasinę patirtį. Ir mes vertiname savo patirtį pagal Žodį ir Tiesos Dvasią. Naudokitės sveiku protu, pasverkite dalykus, bet pirmiausia sutelkite dėmesį į Tėvo pažinimą, Jėzaus pažinimą, nes viskas kyla iš Dievo pažinimo.

 Kalbėkitės su Tėvu maldos metu visą dieną. Raskite dalykų, už kuriuos galite padėkoti. Kai  bet koks geras dalykas jums nutinka dienos metu, išmokite pasakyti „Ačiū, Tėve, už tai“. Kai taip bendraujate su Juo, jūs suvokiate, kad Jis tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja jūsų gyvenime, o jumyse esanti Tiesos Dvasia padės jums viską spręsti dvasiškai.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, ar mums reikia Biblijos? Jūs tai jau darote 3/4,

 John Fenn, Do we need the Bible? You do it already 3/4, Weekly Thoughts 9/7/24

 Sveikinu visus,

Aš kalbėjau apie tai, kas svarbiau: Šventojo Rašto studijavimas ar Tėvo ir

Viešpaties pažinimas?

 Pažiūrėk, kaip tu buvai išgelbėtas.

„Kiekvienas, kuris yra girdėjęs Tėvą ir buvo Jo pamokytas, ateina pas mane“. „...nes jam tai apreiškė ne kūnas ir kraujas, bet mano Tėvas danguje“. „Kad Tėvas... duotų jums išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui, kad jūsų supratimo akys būtų apšviestos“. Jono 6:45, Mato 16:16-17, Efeziečiams 1:17-19

 Visa tai ateina tiesiai iš Tėvo per Jo Dvasią, kuri yra Šventa Dvasia. Kiekvienas iš naujo gimęs išgirdo ir pasimokė iš Tėvo tiesioginiame apreiškime. Tačiau Ji yra tokia nuolanki, kad neskelbia: „Ei, tai Dievas, kuris tave sukūrė, visatos galva, prašanti pagalvoti apie tai : „ar yra daugiau“, „kodėl aš čia“ ir „ar aš turiu tikslą“. gyvenime.' Tėvas yra toks nuolankus, kad Jis tiesiog pateikia klausimus, kurie jaudina mūsų širdį, kad priverstų mus susimąstyti. Jėzus, kaip ir Jo Tėvas, taip pat yra romus ir nuolankios širdies.

 Kiekvienas iš mūsų gavo  apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Viešpats. Kadaise tapę Tėvo šeimos nariu, mes ir toliau gauname iš Jo apreiškimus, ir  mūsų supratimo akys vis yra apšviečiamos.

 Kiek laiko diskutavote apie Jėzų, kol Jam atidavėte savo gyvenimą? Vyko procesas, kai Tėvas prašė tavęs permąstyti visas tas mintis – bet tuo gyvenimo etapu mes Jo nepažinojome, todėl nesupratome, kad tai buvo Dievas Tėvas, kuris  sujaudino mūsų širdį, kad galėtume mąstyti apie Jėzų.

 Mes priėmėme sprendimą dėl Jėzaus, nes visų pirma  išgirdome ir pasimokėme iš Tėvo, tai įvyko  per apreiškimą. Tada buvome nukreipti į Biblijos studijas. Kartais Biblijos studijos yra Tėvo proceso dalis prieš nusprendžiant dėl ​​Viešpaties, kai kovojame su savo širdimi ir Juo. Bet viskas prasidėjo nuo Tėvo.

 Taip buvo ir pirmame amžiuje. Tas pats dabar yra šalyse, kuriose Biblijos turėjimas gali būti pavojingas gyvybei, yra draudžiamas arba tiesiog nėra prieinamas. Milijonai žmonių visame pasaulyje neturi Biblijos, jie pasitiki Tėvo ir Jėzaus pažinimu.

 „Tai yra amžinasis gyvenimas – pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo atsiųstąjį Jėzų Kristų“. Jono 17:3

 Jūs vis dar girdite iš Tėvo, gaunate apreiškimą (apšvietimą) per Šventąją Dvasią.

Girdite, kaip pastorius ar mokytojas moko to, kas jūsų dvasiai netinka. Jūsų protas pastebi tą „išjungimo“ jausmą jūsų dvasioje. Matote televizijos pamokslininką , aktorių ar Biblijos mokytoją/pamokslininką ar bet ką, ir jie jūsų dvasioje sukelia „nepatogų“ jausmą – jūs suvokiate, kad jų dvasia yra neteisinga. Tavyje esanti Tiesos Dvasia kartu su tavo dvasia liudija, kad jie turi klaidingą dvasią.

 ARBA... Girdi mokytoją ir tai „atsiliepia“ jūsų dvasioje. Jūs suprantate, kad žinojote, ką tas mokytojas sako, žinojote tai savo dvasia, bet tas mokytojas patvirtino tai, ką žinojote. Man patinka tai sakyti taip: Apreiškimas yra kažkas, ką žinojai, bet niekada nesuvokei. Jumyse esanti Tiesos Dvasia kartu su jūsų dvasia liudija, kad tai, kas pasakyta, yra teisinga.

 Jūs kažką  sakote ir tą akimirką, kai tai palieka jūsų burną, jūsų protas pastebi sielvartą, staigų įtikinimo dūrį jūsų dvasioje. Jūs prašote atleidimo, kartais gali tekti nueiti pas tą žmogų, su kuriuo kalbėjotės, ir paprašyti atleidimo

 Draugas planuoja kelionę, o tu dvasioje pajunti „įspėjimą“, kad kažkas ne taip. Jūs meldžiatės už juos ir tą kelionę – atsiliepiate į apreiškimą iš Tėvo savo dvasioje.

 Kasdien mūsų gyvenimus sutvarko ir pertvarko mūsų bendravimas su Tėvu per Jo Dvasią. Šventasis Raštas yra antraeilis dalykas tame.

 Jūs ieškote gyvenamosios vietos ir mintyse apdorojate informaciją – biudžetą, vietą, saugumą, patogumą, bet iš pasirinkimų, kai pagalvoji apie vieną iš jų, pastebite džiaugsmą, ramybę dvasioje. Dėl to jūs „jaučiatės teisingai“. Jūsų dvasioje yra ramybė, kai svarstote galimybę ten persikelti.

 Visuose šiuose dalykuose tu niekada nesudėliosi visko teisingai  tuo momentu, kad paieškotum tinkamos eilutės. Iš tikrųjų tai yra reguliarus bendravimas tarp Tėvo ir jūsų kasdieniniame gyvenime.

 Čia mes gyvename, kasdien bendraudami, perkeldami dėmesį tarp natūralių pojūčių ir mūsų dvasios žmogaus pojūčius. Tai leidžia suprasti, ką mūsų Tėvas ir Viešpats galvoja apie mūsų gyvenimo situacijas.

 Štai kodėl Šventasis Raštas yra toks neaiškus, ką daryti – turime vaikščioti su Juo, kad žinotume

Dėl visų šių dalykų mes neturime skyriaus ir eilučių. Mylėti savo artimą yra puiku, bet kaip tai padaryti susirinkime, kai žinai, kad nesutarimai nori pakelti savo bjaurią galvą? Stengiamės mylėti savo artimą, bet kur yra ta riba, kai  mes leidžiame jam toliau gyventi tokioje būsenoje, o ne padėti išbristi iš jos? Nėra skyriaus ir eilutės, turime pažinti Tėvą, pažinti Viešpatį, kad gautume tikrąją išmintį iš aukščiau kiekvienai situacijai.

 „Mes turime Dievo Dvasią, kad žinotume, ką Jis mums laisvai dovanojo. 1 Korintiečiams 2:10-12

 Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir yra naudingas mokymui, barimui(sudraudimui) taisymui ir teisumo pamokymui“. II Timotiejui 3:16

 Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai nesako, kad Šventasis Raštas yra tinkamas iš tikrųjų pažinti Tėvą ir Viešpatį.

Šventasis Raštas skirtas žinoti apie Jį. Doktriną, pataisote mus, moko – bet rašalas ant puslapio tik papildo Jo pažinimą.

 Kai meldžiamės už savo dieną, kai kur nors tą dieną prašome Tėvo pagalbos, pabrėžiame, kad pažinome Jį, vaikščiojame Dvasia Jo valioje – mes tai jau darome, jau einame su Juo. Biblija papildo Jo pažinimą. Mūsų tikslas yra labiau „prisijungti“ prie Jo bendravimo per Šventąją Dvasią su mūsų dvasia.

 Žodžio ir dvasios balansas – kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, ar mums reikia Biblijos? Kaip pažinti Jį ? 2/4, 8/31/24,

  John Fenn, Do we need the Bible? Knowing Him, 2/4;  8/31/24,

 Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip dauguma pasaulio krikščionių neturi Biblijos ar

Naujojo Testamento, tačiau jie auga Jame ir be jo.

 Didžiausio visų laikų „atgimimo“ metu krikščionybė persmelkė Romos imperiją per 300 metų po Sekminių, prieš tai, kai nė vienas iš jų neturėjo Naujojo Testamento, kaip mes jį pažįstame šiandien. Kodėl šiandien tiek daug tikinčiųjų mano, kad „Žodis“ turėtų būti pagrindinis mūsų dvasinio gyvenimo akcentas?

 „Žodis“, kurį reikia žinoti, yra asmuo, kuris YRA Žodis. Rašalas puslapyje teka iš JO. Todėl pirmiausia reikia pažinti Asmenį, kuris yra Žodis.

 Čia apie tuos prioritetus.

 Kiek kartų girdėjote Hebrajams 4:12:

"Dievo Žodis yra gyvas ir aktyvus. Aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, skiriantis tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų čiulpų, kritikuojantis širdies mintis ir ketinimus."

 Šią eilutę daugybė ganytojų naudojo kaip pagrindą pamokslams, raginantį bendruomenėms „eiti į Žodį“. Daugelis krikščionių praktikuoja tokį asmeninį pamaldumą:perskaito 2 skyrius per dieną, kad per metus perskaitytų Bibliją, arba perskaito po eilutę per dieną. Ši motyvacija daugiausia kyla dėl to, kad bažnytinė kultūra nuolat mus bombarduoja stipriais raginimais įsitraukti į Žodį.

 Tačiau Hebrajams 4:12 nekalbama apie Raštą.

Mes skaitome „Dievo žodis yra gyvas, aktyvus ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją“ ir buvome užprogramuoti manyti, kad rašalas  puslapyje yra gyvas ir aktyvus... bet skaitykite 13 eilutę, kai autorius tęsia savo žinią.

 "Ir nėra jokios būtybės, paslėptos nuo Jo. Tačiau viskas yra atidengta ir nuoga akims To, kuris yra mūsų tyrėjas... Taigi , todėl, kad  mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, teisųjį Jėzų Kristų... mes drąsiai eikime prie sosto...

Gyvas ir veikiantis Žodis yra pats Jėzus Kristus! Jis yra dviašmenis kalavijas, teisiantis mūsų mintis ir ketinimus, o ne rašalas puslapyje. Sugrąžinkite Šventąjį Raštą į kontekstą ir pamatysite, kad NT jame pirmiausia pabrėžiami santykiai!

 "Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote, kad juose turite amžinąjį gyvenimą. Bet jie liudija apie Mane ." Jono 5:39

 Čia Jėzus mums nurodo prioritetus ir atskleidžia klaidą. Jis sako, kad žmonės tyrinėja Raštus, nes mano, kad jų tyrinėjimas suteikia jiems amžinąjį gyvenimą. Klaida. Jis sakė, kad Raštas yra tam, kad (tik kad ) liudytų apie Jį. Tai teikia pirmenybę Jo pažinimui. Tai pataiso mąstymą, kad Šventajame Rašte mes turime amžinąjį gyvenimą. Ne, mes turime amžinąjį gyvenimą pažindami Viešpatį.

 Prisimindami, kad jie neturėjo Naujojo Testamento, pagal kurį būtų galima sužinoti apie Viešpatį, perskaitykite šias ištraukas ir supraskite, kad rašydami apie Tėvo ir Jėzaus pažinimą jie nekalba apie pažinimą pagal Šventąjį Raštą. Jie taip pat nerašo apie tai, kad žinojo apie juos.

 Žemiau esančius žodžius „žinios“, „žinoti“ ir „pažinimas“ perskaitykite taip, lyg būtumėte I amžiuje. Perskaitykite šias eilutes suprasdami, kad jos kalba apie asmeninį Jėzaus pažinimą, Tėvo pažinimą:

 Aš esu Gerasis Ganytojas. Aš pažįstu savuosius, o savieji pažįsta Mane. Jono 10:14

 Visa tai laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus pažinimo didybės.

...kad pažinčiau Jį ir Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose. Filipiečiams 3:8, 10

 Iš to žinome, kad Jį pažinome, jei laikomės Jo įsakymų. I Jono 2:3

 ...kol visi pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo (...) vienybę Efeziečiams 4:13

 Malonė ir ramybė tepadaugėja jums per Dievo ir Jėzaus mūsų  Viešpaties  pažinimą. (pažįstant Dievą ir Jėzų, mūsų Viešpatį) II Petro 1:2

 Nes jei tu turi šias savybes, ir jų daugėja, tu neliksi nenaudingu ir nevaisingu  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikrame pažinime. (vert. liet. tas pat) II Petro 1:8

 Nes jei, pažindami Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų, jie pabėgo nuo pasaulio susitepimo, bet  jie ir vėl įsipainioja į tai ir tampa nugalėti, tada paskutinė būsena jiems tampa blogesne už pirmąją. (Pažindami Viešpatį, pabėgo nuo pasaulio susitepimo ..) II Petro 2:20

 „jais mes nugalime samprotavimus, ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį , kad paklustų Kristui,  (atmesdamas viską, kas iškyla prieš tai, ką žinai apie Dievą Tėvą) II Korintiečiams 10:5

 Atkreipkite dėmesį – ši eilutė sako, kad mes turime atmesti savo emocijas ir mintis, kurios prieštarauja tam, ką žinome apie Tėvą ir Jėzų. Mes nesuderiname savo minčių ir jausmų su skyriumi ir eilute, bet su tuo, kaip pažįstame Tėvą ir Jėzų. Šis tinkamas supratimas gali pakeisti viską.

 Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui: (kad duotų  jums išminties ir apreiškimo Dvasią, kad Jį pažintumėte) Efeziečiams 1:1

. Kai skaitote NT:

Išstudijuokite žodžius „žinoti“ ir „pažinimas“ su supratimu, kad jie sutikdavo namuose, ir niekas neturėjo Naujojo Testamento. Kai jie rašo apie Kristaus ir Dievo pažinimą, jie kalba apie tikrą  Tėvo pažinimą, tikrą Jėzaus pažinimą, ir būtent TAI yra amžinasis gyvenimas, sakė Jėzus.

 Kitą savaitę parodysiu, kad jūs jau turite šį tinkamą prioritetą, ir keletas praktinių patarimų. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man

cwowi@aol.com

.