Dalykai, kuriuos išmokau. 2d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo, chroniškos ligos

John Fenn, 2018 m. liepos 6d.

Sveiki,

Praeitą savaitę mes žiūrėjome evangelijose atvejus žmonių, kurie pademonstravo savo asmeninį tikėjimą išgydymu. Tikėjimas susiformuoja, kai jūs turite asmeninį apreiškimą dėl savęs ir savo situacijos. Nojus gavo apreiškimą

apie tai, kad artėja tvanas, jo atsakymas šiam apreiškimui ir malonei buvo tikėjimas. Mozei buvo pasakyta, kad jis yra Izraelio išlaisvintojas. Jo atsakymas į tą apreiškimą ir malonę, buvo tikėjimas. Visų pirma ateina apreiškimas, tikėjimas yra mūsų atsakymas į malonės apreiškimą.

Aplankymas apie chroniškas ligas

Aš buvau mega-bažnyčioje vyresniųjų komandos narys, todėl antradienio vakariniame susirinkime sėdėjau pirmoje eilėje. Tuo metu tarnavo svečias, ir tai tęsėsi visą savaitę. Tarnavimo pabaigoje svečias tarnautojas kviesdavo ateiti ant scenos tuos, kurie sakė, kad jie tą vakarą buvo išgydyti, ir papasakoti apie tai. Aš pastebėjau, kad daugelis liudijimų buvo išgydymai nuo susižeidimų, ir mąsčiau: „Tėve, ar Jėzus gydė susižeidimus evangelijose? Ar išgydymas nuo susižeidimo yra atpirkime? Aš negalėjau prisiminti nei vieno konkretaus atvejo apie susižeidimų išgydymą evangelijose, kai greitai mintyse prisiminiau 23 individualius atvejus  visus, kur galėjo būti susižeidimas.

Staiga mano dešinėje, gale platformos aš pamačiau angelą, jis pažiūrėjo tiesiai į mane ir pasakė: „Dauguma tų, kuriuos Jėzus ir kiti išgydė, buvo susižeidimų atvejai.“ Ir išnyko. Aš asmeniškai domėjausi šiuo klausimu, nes mūsų vyriausias sūnus gimdamas patyrė smegenų traumą, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi apie jo kaklą. Metų metais aš bandžiau viską, kad tik jis būtų išgydytas, bet kad išgydymai nuo susižeidimų yra įmanomi, aš nepagalvojau. Šeštadienio naktį aš neturėjau jokių oficialių pareigų ir Barbarai, kuri visą savaitę prižiūrėjo Krisą taip pat reikėjo  pertraukos, taigi aš pasiėmiau Krisą į koncertą, kuris įvyko konferencijos uždarymo metu šeštadienio naktį. Tuo metu Krisui buvo 19.

Jis buvo neįgaliųjų vežimėlyje, aš nuvežiau jį iki platformos krašto ir atsisėdau šalia prilaikydamas jo vežimėlį. Kad  jis galėtų matyti geriau, aš jį šiek tiek stumtelėjau į priekį prieš save sau iš dešinės.

Scenoje dainavo dainininkas, o už jo dideliame ekrane buvo rodomas filmas, mano protas stebėjo tai, kas  vyko dvasinėje srityje - aš staiga pajutau savo dvasioje Jėzaus artumą. Leiskite paaiškinti: aš jaučiu Jėzaus artumą savo dvasioje 24/7, bet kai Jėzus Pats būna Dvasioje greta manęs, mano dvasia atpažįsta Jį ir intensyvumas dvasiniame žmoguje išauga, ir mano protas tai pastebi. Jūs galbūt tai patyrėte taip pat, bet galbūt nežinojote, Kas buvo šalia. Kai aš pastebėjau tai, tada Tėvas staiga atvėrė mano akis matyti Jo sritį, ir plačiai atmerktomis akimis aš galėjau matyti abi iš karto sritis- Jo sritį ir natūralią. Tai įvyko kaip Eliziejui, kuris tuo pačiu metu matė natūralią ir angelų armiją 2Karalių6:13-17.

Apsidairiau  aplink, norėdamas  matyti Jį vaikščiojantį tarp tūkstančių žmonių, tuo metu, kai koncertas pasikeitė nuo „hip  hop-o“ iki vertikalesnio ir tikresnio šlovinimo & garbinimo. Bet  aš mačiau tik angelus. Aš pasakiau: „Viešpatie, aš žinau, kad esi čia, bet negaliu tavęs matyti. Bet tikrai žinau, kad tu esi čia.“ Staiga aš pajutau Jo artumą už manęs, ir pasisukau, kad pažiūrėčiau per savo kairį petį.

 Be pasisveikinimo Viešpats pradėjo kalbėti ten, kur mačiau stovėjo angelas praeitą antradienio vakarą: „Dauguma atvejų, kuriuos išgydžiau evangelijose buvo susižeidimai, bet aš norėčiau pamokyti tave kai kurių dalykų apie ilgalaikius chroniškus susirgimus.“

Bet apie susižeidimus, man reikia skyriaus ir eilutės, Viešpatie.“ Jis maloningai pasakė nuorodą apie sužeistąjį iš Mato 15:30-31, Jis pasakė, kad,- tai žmogaus su padžiūvusia dešine ranka( mes tai vadiname su atrofuota ranka) Morkaus 3:1-5 & Luko6:6  būklė buvo pasekmė nelaimingo atsitikimo( tai buvo aišku, Jis nurodė, nes j ranka buvo padžiūvusi, taigi reikia suprasti, kad prieš ta buvo normali), ir priminė Paulių, kuris prikėlė iš mirties žmogų, kuris netyčia iškrito pro langą ir užsimušė Apd14:8-10.

Mes mąstome paveikslėliais

Patenkintas, kad gavau atsakymus į savo klausimus, Jis pakreipė pokalbį apie tai, kad pasirodė man, kad mokytų apie žmones sergančius ilgalaikėmis chroniškomis ligomis. Turėkite galvoje, kad tuo metu mano prikaustytas prie vežimėlio sūnus su pažeistu protu sėdėjo šalia manęs, o Jėzus stovėjo man iš kairės. Taip, aš desperatiškai norėjau, kad Jis uždėtų Savo ranką ant Kriso. Jis jau buvo daug kartų mano namuose lankė ir mokė mane,  o Krisas  tada miegodavo tiesiog kitoje pusėje koridoriaus, ir Jis niekada to nedarė. Faktiškai Kriso tikėjimas iki šios dienos sutelktas į tai, ką Viešpats jam buvo kartą pasakė  prieš kelis mėnesius nuo to vakaro.

Prieš kelis mėnesius Krisas atėjo šliauždamas per koridorių( jis traukė save ant  pilvo rankomis, nes jis negali vaikščioti)- Tėti, tėti! Ar žinai, ką man Jėzus ką tik pasakė?! Jėzus sake, kad Jis vaikščios su manimi po kalnus! Teip, štai ką Jis sakė, gerai. Argi tai ne šaunu! Jis vaikščios su manimi po kalnus. Yahoo!( jis juokėsi ir kikeno), Teip, Jis  vaikščios su manimi po kalnus!“

Jis matė  per televiziją bėgiojančius vaikus  ir pasakė: „ Kai aš būsiu danguje, aš bėgiosiu taip pat, kaip jie“ ir dar daugiau komentarų,  parodė jo tikėjimas nėra šiai dienai, bet jis įvyks tada, kai jis bus danguje. Jam, bet mūsų su Barbara nusivylimui, „vaikščiojimas po kalnus su manimi“, reiškė amžiuje, kuris  ateis arba danguje, bet ne pasivaikščiojimą po kalnus, kuriuos skyrė nuo mūsų vienos dienos kelionė, savo gyvenime. Būtent čia jis yra ir aš negaliu nepaisyti šito, nes jis yra suaugęs ir šioje srityje turi supratimą (nors aš bandžiau). Bet apie valdžios ribas ir kaip tai veikia šeimose buvo kitame aplankyme...

Paveikslėliai

Viešpats pradėjo: „ Žmonės mąsto paveikslėliais.“ Aš paklausiau, ką Jis turi galvoje ir Jis atsakė: „ Jei aš pasakysiu, „katinas“, ką tu pagalvosi?“ aš pasakiau: „ Aš pagalvosiu apie Klipą, katiną, kurį išgelbėjo mano brolis, kai derva apliejo kačiuką, bėgantį per kelią prieš mūsų namus.“ Jis pasakė:“ Teisingai. Bet kiti gali pagalvoti apie savo katiną, o netgi apie liūtą ar tigrą. Žmonės mąsto paveikslėliais.“ „Taigi, kai žmogus ilgą laiką praleidžia tam tikroje būklėje, o gal net nuo pat gimimo, jis savo prote mažai įsivaizduoja, kaip  turėtų atrodyti sveikas, ir koks gyvenimas turėtų būti, jei jis pasveiktų. Jis neturi pavyzdžio, kuris natūraliai iškiltų jo prote, jokių prisiminimų savęs kaip sveiko žmogaus. Kai jūs patiriate susižeidimą ar panašiai, jūs lengvai galite priimti išgydymą dalinai todėl, kad žinote ką reiškia būti sveikam. Būti sveiku yra jums normalu, kai stokoji išgydymo, tai neįprasta. Bet jiems tiesa yra priešingi dalykai: jų būklė normali, ir jie turi labai mažai, arba visai neturi prisiminimų ar pavyzdžio, ką reiškia būti sveikam, pilnai funkcionuoti.“

„Štai kodėl pasakyta, kai Bartimiejus išgirdo, kad tai „Jėzus iš Nazareto“. Jis ėmė šaukti. Kai jis girdėjo apie išgydymus ir stebuklus ir, ką žmonės kalbėjo, apreiškimas ėmė veikti jame, nes jis leido tai, (apreiškimas ir po tikėjimas, kuris iškilo kaip to rezultatas) visų pirma žinojimas, kas AŠ ESU ir tada jis pradėjo mąstyti  apie regėjimą. Tas pat su moterimi, kuri turėjo kraujoplūdį, ji „išgirdo apie Jėzų“,  todėl ir apie kitus išgydymus ir  stebuklus. Ji priėmė apreiškimą, kad ji gali būti išgydyta: „Ji pasakė sau, jei tik aš paliesiu Jo rūbą, būsiu išgydyta.“

Jis tęsė: „ tikėjimas išgydymui priklauso nuo asmeninio apreiškimo.“ Aš paprašiau kitų pavyzdžių ir Jis tęsė:“ Aš jau paminėjau Paulius Apd14 ir vyras luošas nuo gimimo turėjo tikėjimą būti išgydytu. Paulius nieko nedarė tik suvokė savo dvasioje, kad vyras turi tikėjimą. Vyro tikėjimas išgydė jį. Apreiškimas ateina nuo Tėvo, ir dauguma žmonių su kuriais susitinki neturi, arba neskiria laiko pabūti prieš Tėvą, kad gautų apreiškimą dėl jų situacijos, arba jie gauna tai, bet nepaiso ir toliau „tiki“ kaip ir anksčiau tai darė, nes tai, ką Jis apreiškia nėra tai, ko jie norėtų.“ Aš paprašiau  pavyzdžių ir Jis papasakojo  man apie žmones, kuriuos aš pažįstu.

Vienas jaunas vyras, kuriam diagnozavo, kad liga bus chroniška, jei nesigydys, bet jei gydysis, ji bus išgydoma. Jis buvo jaunas evangelistas turėjo žmoną ir vaikų, bet jis atsisakė medicininio gydymo, o tai buvo Tėvo aprūpinimas jam, nes  norėjo „stovėti tikėjime“. Jis mirė po kelių mėnesių, daugelis tada buvo sumišę, kodėl Dievas jo neišgydė, kai jis ‚“stovėjo tikėjime“. Iš tiesų taip nebuvo, nes jis turėjo apreiškimą iš Tėvo, ką reikia daryti, bet to nepaisė, todėl kentėjo ir patyrė pasekmes. Jis, žinoma, yra danguje, bet galėjo gyventi ilgiau. Jis kalbėjo ir apie Kriso specialaus lavinimo mokytoją, ji buvo krikščionė ir turėjo auglį galvoje. Aš kalbėjau jai apie tikėjimą ir išgydymą, ir palikau jai garso įrašą, su eilutėmis apie išgydymą. Ji visą savaitę klausė, skaitė išgydymų pavyzdžius evangelijose, ir buvo staigiai ir visiškai išgydyta, kai aš dėjau ant jos rankas. Jis pasakojo apie Barbarą, kurios dešinė veido dalis buvo sutraiškyta baisaus kritimo metu, bet ji gavo visišką veido nervų ir raumenų išgydymą- chirurgas sakė, kad natūraliai to negalėjo būti, nes nervas buvo labai stipriai pažeistas. Ji  praleido visą savo laiką klausydama išgydymo eilučių ir nuo to momento, kai aš uždėjau rankas ant jos, garbinau ir dėkojau Tėvui ji tapo visiškai išgydyta. Visa tai įvyko dėl apreiškimo, širdies nedvejojančio  nusistatymo ir susitelkimo.


 Yra keli kiti pavyzdžiai, kai žmonės buvo išgydyti, ir kai nebuvo. Kai  kurie suprato, kad buvo laikas jiems „išeiti“, arba laikas „“išeiti“ jų mylimiesiems, ir buvo atvejų, kai žmonės kovojo prieš tą apreiškimą.  Jis pabaigė suteikdamas man daugiau supratimo apie Krisą, Jo meilę jam, Jo pasimėgimą juo, ir kitus dalykus labiau asmeniškus. Ir tada Jis išėjo.  Nors išgydymo, senėjimo, tikėjimo ir vilties tema, yra plati ir tūkstančiai knygų parašyta apie tai, aš turiu kalbėti pagal malonę suteiktą man, nors aš gali  būti iškėliau tiek pat klausimų, kiek ir atsakiau, aš tikiuosi tai suteiks maisto  pamąstyti. Jei kas nors turi specifinį klausimą, jūs galite man parašyti elektroninį laišką, straipsnio gale  duotu adresu. 

Bet dabar aš turiu pabaigti šią seriją... Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn