2019 kovo mėnesio CWOWI Naujienlaiškis

March 2019  CWOWI Newsletter

Sveiki,

Dėkojame, kad meldžiatės už Barbarą, Krisą ir mane. Nuo to laiko, kai paskutinį kart rašiau naujienlaiškį, Krisas iškrito iš savo vežimėlio ir susitrenkė smakrą, jam atsivėrė maždaug 1 colio gylio žaizda, kurią gydytojas užtaisė klijais – kadangi oda po smakru buvo labai plona, atrodė, jog tai geriausia išeitis. Buvo dar keli įvykiai, tokie kaip elgesio sutrikimai, susiję su darbuotojų kaita, naujiems darbuotojams tik pradedant susipažinti su Krisu, bet kai kada problema būdavo pats Krisas. Kol aš būsiu išvykęs į Suomiją 12-21 dienomis, jį aplankys Barbara, kuri  į grupės namus atveš jo mėgstamo greito maisto, 2 penktadienius jis nesilankys namuose, tad prašau melstis už Krisą ir Barbarą – dėkoju.

  

Pranašiškai

Aš linkęs pasidalinti dalykais, apie kuriuos Viešpats man kalba fragmentiškai, iš dalies dėl to, kad žmonės linkę sureikšminti pranašavimą. Tačiau sausio mėnesį, kai man pasirodė Viešpats, Jis su manimi kalbėjosi apie tris dalykus, liečiančius technologijas, apie kuriuos dalindamasis su jumis aš  jaučiuosi patogiai.

Jis apsireiškia dažniausiai dėl manęs, dėl mano gyvenimo ir Kristaus kūno, kaip visumos – arba dėl to, kas bus ateityje. Jam visai nebūdinga kalbėti apie technologijas, bet praeitą mėnesį apie tai dalinausi, nors labai nedaug, kad ir apie tai, jog „...neatpažinsi šalies (JAV) po 2, 5 ar 7 metų.“ Tačiau šiandien pasidalinsiu daugiau, kadangi dėl kai kurių dalykų reikia melstis, kai kuriuos dalykus reikia stebėti ir pažinti laikus bei sezonus, kuriuose gyvename. Tai principai ir plėtra, kaip vystomos technologijos. Jis teigė, jog davė šias technologijas tam, kad palaimintų žmones, bet tai net gi dabar yra „naudojama prieš mano žmones“. Pirmą kartą Jis kalbėjo apie DI – Dirbtinį Intelektą. Dirbtinis Intelektas iš esmės yra visų kompiuterių gebėjimas kalbėti vieniems su kitais, o po to ir „mąstyti“ – gebėti susisteminti informaciją. Taip jau daroma Kinijoje, kur piliečiai yra socialiai rūšiuojami, pradedant nuo jų sekimo gatvėje, naudojant veidų atpažinimo sistemą, baigiant žiniomis apie jų pirkinius bei draugus socialiniuose tinkluose – ši sekimo sistema surūšiuoja ir sudaro kiekvieno gyventojo profilį. Tai Jis ir komentavo, minėdamas, kad tai neužilgo bus naudojama JAV ir vakaruose.

Šiuos dalykus naudojant geriems dalykams, jie gali tapti palaiminimu. JAV šiuo metu turi „komercinį DI“, kuris gali pasakyti, kada ir kokius Amazonės ir Facebook‘o stebėjimo puslapius aplankėte ir ką pirkote, bei pagal savo algoritmus pritaikyti pasiūlymus parduotuvėms ar kompanijoms, prie kurių prisijungiate. Kad ir GPS yra naudojamas tam, kad sektų jus, o jūs galėtumėte surasti  „x“ adresą. Visa tai yra gerai.

Tai mane veda prie 2-o dalyko, apie kurį Jis kalbėjo, ir kuris siejasi su pirmuoju: o būtent, kokiu būdu tai bus naudojama vyriausybių  ir privačiose kompanijų, turint tikslą sekti žmones – Jis kalbėjo apie tai, kas dabar naudojama JAV pardavimo tikslais; „Tu dar nieko nematei iš to, ką jie galėtų padaryti.“

Jis kalbėjo, kad stebėčiau Kongresą (JAV) dėl įstatymų, susijusių su mūsų (JAV) teisių panaikinimu, ir teismus, kadangi JAV nusprendžia kaip turėtų elgtis su kompanijomis, kurios koreguoja tai, kas joms atrodo yra įžeidimas. Pavyzdžiui - kai kalbu aš – jeigu butų kompleksas turėtų bendruomeninį kambarį, kuriuo galėtų naudotis to butų komplekso gyventojai, būtų galima tą bendruomeninį kambarį išnuomoti bet kuriam gyventojui. Tie gyventojai galėtų naudotis tuo kambariu savo nuožiūra, o butų nuomos kompanija neturėtų nešti atsakomybės dėl to, kas vyksta tame kambaryje, kadangi jie tą kambarį tik nuomotų. To žmonės ir tikisi iš Facebook‘o, Google ir kt.

Tačiau jeigu kompanija, kuri nuomoja kambarį ir sako, kad tai visiems gyventojams, o po to vieniems leidžia, o kitiems draudžia naudotis šiuo kambariu, priklausomai nuo to, ar jie įžvelgia, kad tos patalpos naudojimas yra įžeidimas jiems, tačiau tada jie pažeidžia atsakomybės liniją – mes matysime vyksiančias kovas su šiomis kompanijomis. Jie nori toliau prekiauti DI, tam kad sektų ir koreguotų, tuo atveju, jeigu jūs arba aš „nuomotumėmės jų kambarį“. Trečias dalykas, kurį Jis minėjo, yra ta pati melo dvasia, kuria per amžius buvo naudojamasi, prieš Jį (Jo kūną). Jis sakė, kad ta dvasia pasireiškia, kai melagingi liudytojai išima Jo žodžius iš konteksto arba juos iškreipia, kad atrodytų, jog Jis pasakė kažką, ko Jis nesakė. (Morkaus 14:56-59)

Jis minėjo technologijas, kurios leidžia perkurti vaizdo ar garso įrašą taip, kad atrodytų, jog asmuo kažką sakė, ar darė, ko  jis iš tiesų visai nesakė ir nedarė, naudojant melo (melagingo liudijimo) dvasią. Bus taip, kad asmuo galės perkurti vaizdo įrašą, kad parodytų, jog koks nors žmogus kažką sakė, ko jis niekada nesakė – tačiau žmonės tikės, kadangi tai matys. Jis pasakė tai iš dalies tam, kad mane informuotų, bet taip pat ir dėl maldos.

Kaip aš sakiau, tai dėl maldos – „pakelkime galvas“ tam, kas įvyks kelio gale. Kiti dalykai, apie kuriuos Jis kalbėjo, tai persekiojimai, nukreipti prieš žydus, krikščionis ir konservatorius, kurie bus kaltinami dėl būsimų ekonominių bėdų ir pan...

Ir Jis užbaigė: „Tačiau neišsigąsk, kai pamatysi, kai kuriuos dalykus imant reikštis. Būk Tėvo reikaluose ir tau nieko neatsitiks. Vaikštantys su Manimi, ateinančiomis dienomis netgi ims klestėti, kadangi esantys tamsoje, klupinės aklai, o esančių šviesoje kelias bus nušviestas Dvasios šviesos. Kaip tau sakiau pradžioje: CWOWI – tai aprūpinimas prieš ateinančius laikus. Mano žmonių turtas visų pirma yra jų santykių turtingume. Būtent šiomis dienomis Aš sakau savo kūnui pakeisti prioritetų tvarką, kad būtų pagerbti ir mylimi Dievo namiškiai, o ne šio pasaulio dalykai. Daug kas atskiria save nuo pasaulio ir jo kelių  taip atnaujindami  savo įžadus Man. Kiti atras, kad visa, kuo jie pasitikėjo palieka juos,  nes jų pasaulis byra, o kai kuriems tai įvyks tik tada, kai  jie sugrįš pas Mane, savo pirmąją meilę. Išgirsk, ką Dvasia kalba surinkimui(bažnyčiai).“

Užsiaugink stuburą

Turėti laisvą valią, reiškia mokytis, kaip ja naudotis, ir kaip dėl jos kovoti. Nei Dievas, nei velnias negali apsispręsti vietoj tavęs. Virš viso to mes privalome išmokti kontroliuoti savo emocijas ir mintis. Stulbinantis  skaičius krikščionių skaito skyrius ir eilutes, o po to ignoruoja jas, kadangi „jaučiasi“ prarasti arba tušti, arba taip, lyg  juose nebūtų Dievo.

Apie tai, jog turiu valdyti savo jausmus, supratau  anksti. Nesvarbu, ką sakytų aplinkybės, hormonai ar dar kas nors, aš  galiu ir privalau kontroliuoti tai, ką aš jaučiu.  Aš esu suvereni būtybė. Šią pamoką išmokau paauglystėje, skaitydamas Jėzaus žodžius Mato 28:18: „Man duota visa valdžia Danguje ir žemėje, tad eikite į visas tautas...“

Kai Jo paklausiau: „Visa valdžia?“, Jis atsakė: „Taip, teisingai. Pats velnias iš savęs neturi valdžios. Jis verčia kitus atiduoti jam savo valdžią, o tada jis naudoja jų valdžią prieš juos pačius. Žmonės yra velnio varginami todėl, nes jie atidavė savo valdžią jam, kad ją naudotų prieš juos."

Aš niekada to neužmiršiu. Tai buvo vienas iš pirmųjų mano pokalbių su Pačiu Viešpačiu.  Šis principas, kad velnias naudojasi mūsų pačių valdžia prieš mus, kadangi jis nieko neturi, tik tai, ką žmonės jam duoda, mane supykdė – supykau ant velnio. Viešpačiui kalbant, aš staiga supratau, kad taip daro ištisos tautos – kai kurios tautos net yra pašvęstos dievams ir/arba velniui ir pan. Tačiau yra tautų, kurios pašvęstos Dievui, tačiau nusigręžė ir atidavė savo valdžią, kad ji būtų naudojama prieš jas ir buvo sugriautos iš vidaus. Pažvelkite į istoriją, paprasta matyti, kaip tautos buvo sugriautos.

Kai tik buvau pakrikštytas Šventąja Dvasia ir ėmiau kalbėti kalbomis, tai skambėjo kaip svaičiojimas. Aš nebuvau tikras, kad tai „gavau“. Tačiau prisimenu, kad skaičiau Apaštalų Darbus, lyginau Apd 2 ir 10 ir 19, ieškodamas pavyzdžių, ir remiantis tuo, o ne tuo, ką jaučiau, pasirinkau tikėti, jog buvau pakrikštytas Šventąja Dvasia, kad tai buvo Dievas, ne aš ar velnias. Pastraipa, paragrafas iš naujo ir iš naujo . Aš nesiruošiu atiduoti savo valdžios - kuri buvo tai, kad aš galėjau gauti Šventąją Dvasią - velniui, kuris man sakytų, jog aš Jos negavau. Taip neatsitiko.

Tas pat su jausmu, kad esi neišgelbėtas, prarastas, apleistas, nejaučiantis savyje Kristaus – bet ar tie jausmai, ką nors reiškia? Jėzus nejautė noro eiti ant kryžiaus, bet nuėjo. Atsimainymo momentu, kai Luko 9 Mozė ir Elijas Jam pasirodė ir pasakė, kas parašyta Raštuose, ir kas su Juo atsitiks – dėl to Jis nesijautė gerai – Jo nuotaika staiga pasikeitė, subjuro po šios patirties, Jis ėmė barti žmones dėl jų netikėjimo, klausdamas „kaip ilgai man reikės su jumis būti“. Tačiau Jis nuėjo, kadangi Žodyje apie Jį buvo parašyta, Jis nuėjo, kad išpildytų Savo tikslą. 

Užsiaugink stuburą. Tavo valia yra suvereni, neleisk emocijoms ir velniui sakyti, ką tu gali ir ko negali padaryti, ką tu jauti ir ko ne. Žodis sako, kad tavyje yra Kristus – šlovės viltis. Tai gi veik pagal tai! Tu esi tikintysis, esi išgelbėtas – tu negalėjai prarasti savo išgelbėjimo arba bent jau tuo rūpintis. Užsiaugink stuburą. Kovok už savo laisvą valią, nusistatyk dvasines ribas, ir atiduok 100% savo laisvos valios Viešpačiui, kuris niekada to nepanaudos prieš tave, tik padės tau augti Jame. Savo valią atiduodami kitam – ar tai būtų sutuoktinis, Viešpats, vadovas, velnias – suteikiame jiems leidimą su tam tikromis išlygomis naudoti mūsų valią. Taip yra vadovo atžvilgiu – kiekvieną darbo dieną jis turi mūsų valią, su tam tikrais apribojimais. Jeigu esame vedę/ištekėję mes savo valią atiduodame savo sutuoktiniui ir turime įrodyti, kad turime charakterį to laikytis, bendraudami. Santuokoje kartais nutinka, kad vienas pasiima savo valią atgal, po to seka atsiskyrimas arba skyrybos. Velnio atveju – jis panaudos jūsų valdžią, jūsų valią jums leidus prieš jus pačius. Visa valdžia suteikta Jėzui – jūs esate Jame – tad susirinkite savo valios, kurią kažkada atidavėte velniui, elementus ir susigrąžinkite ją. Užsiauginkite stuburą. Tikėkimės, kad jums tai bus naudinga ir priimtina teisinga prasme, atsižvelgiant į kontekstą.

Konferencijos: Konferencija Olandijoje 5/30-6/2 pamažu užsipildo. Konferencija rugpjūčio 15-18 dienomis Viskonsine  yra 60% užpildyta, konferencija spalio 11-13 Naujojoje Anglijoje užpildyta 20%. Informuokite mus, jeigu norite atvykti, o pinigus galėsite nusiųsti vėliau – mes viską su jumis viską suderinsime, tačiau turime žinoti, ar atvyksite, kad galėtumėm rezervuoti vietą(-as).

Man taip džiugu melstis už tuos, kurie aukoja per PayPal arba paštu, kurie parašo savo maldos poreikius – žinokite, kad jus mylime, vertiname ir palaikome. Palaiminimai!

        
Džonas & Barbara 

Gyvenimas stebuklų srityje 3d.

John Fenn  , „Weekly Thoughts“  Living in the Realm of Miracles #3, 2019/ 03/22

  

Sveiki,

2Pt1:3-4 apreiškimas  yra kitas

svarbus faktorius mano gyvenime, kuris man padeda gyventi stebuklų srityje.

„Jo dieviška jėga padovanojo mums visa, ko reikia gyvenimui ir dievotumui per pažinimą To, Kuris pašaukė mus į  ( ir kuo) Savo šlovę ir dorybę.“

Ši eilutė sako, kad visa, ko reikia gyvenimui (natūraliam aprūpinimui) ir dievotumui( sugebėjimui augti Kristaus charakteryje) mums jau padovanota. Tai reiškia, kad nėra nieko tokio, ką aš galiu susitikti gyvenime, kam nėra paruoštas aprūpinimas. Tai taipogi reiškia, kad nesvarbu koks emocinis, moralinis, dvasinis iššūkis bus sutiktas gyvenime, yra paruoštas aprūpinimas augimui Kristuje.

Šis apreiškimas atėjo tuo metu, kai mes gyvenome nuo vienos sąskaitos apmokėjimo iki kitos, kai mes buvome pasiruošę tiesiog išnarstyti  automobilį, ieškodami monetų, kad galėtume nupirkti berniukams kažką MacDonald-e, kai prieš mus grėsmingai stūksodavo sąskaita už elektrą, o pinigų už ją susimokėti nebūdavo.

Aš taip desperatiškai norėjau pakeisi tokį gyvenimą,  kai gyveni nuo stebuklo iki stebuklo, o tarp jų gilus slėnis, gyvenimu, kai gyveni nuolatiniame aprūpinime, kai stebuklai yra gyvenimo būdas. Minėta eilutė giliai nugrimzdo manyje, ir vieną dieną aš suvokiau - ką aš besutikčiau savo gyvenime nenustebins manęs, taip pat ir Jam nebus siurprizas. Tai reiškia, kad yra aprūpinimas, kurį Jis jau paruošė ir parūpino mums  prieš sukurdamas pasaulį. Man tik reikėjo nusiraminti, pasilikti ramybėje, daryti tai, kas teisinga, daryti tai, ką turiu daryti natūraliai, ir visa kita  palikti Jam.

 2-as faktorius

Tai patvirtino Heb10:32, suvokimas, kad viskas, ko reikia yra dovanota.

„ Prisiminkime ankstesnes dienas, kai po to, kai buvote apšviesti, jūs iškentėte dideles kovas su kentėjimais.“

Karaliaus Jokūbo biblijoje pasakyta „Prisiminkite praėjusias dienas...“

Ši eilutė sako man prisiminti Dievo ištikimybę praėjusiomis dienomis. Prisiminti ankstesnes dienas, kokios sukios tos dienos buvo, bet  Jis visada ateidavo ir visada aprūpindavo, net gi paskutinę minutę. Tai sako man, kad turiu tai prisiminti visada, kai sutinku krizę ir aprūpinimas ateis.

Šios eilutės pakeitė mano ėjimą slėniu nuo stebuklo iki stebuklo, gyvenimu, kai stebuklai vyksta kiekvieną dieną. Dabar aš pastebiu  iš anksto numatytą dievišką laiką savo žingsniams kiekvieną dieną .

Tai yra egzistencija, kai ieškoma Tėvo laiko, tikimasi, laukiama su jauduliu, kad pamatytumėte, kaip Jis atskleis Savo aprūpinimą.

Aš vis dar neturiu didelės banko sąskaitos. Aš vis dar žiūriu, kaip pragyventi diena iš dienos, nes tai priklauso nuo, kiek žmones būna mums maloningi atsakydami į malonę duotą jiems Dievo, dėkodami už tai, ką aš rašau ir kuo dalinuosi. Bet aš turiu ramybę, žinodamas, kad Tėvas turi tiek daug mums paruošęs, tiek daug aprūpinimo variantų, kad nereikia dėl to bijoti ir jaudintis. Aš tik darau, tai, ką turiu daryti natūraliai, tvarkau savo reikalus, o jis aprūpina- natūraliai ir to, ko reikia dievotumui.

Atvejis iliustracijai

Mums trūko  pinigų ir mes turėjome parduoti  5 paskutines karves. Mums reikėjo išsinuomoti  sunkvežimį, kuris trauktų mūsų priekabą, bet reikėjo pakrauti visas 5-penkias. Krisas visada buvo mano „padėjėjas“, taigi aš įkėliau jį sunkvežimį ir nusprendžiau, kad jis neišlips, taigi neįkėliau jo vežimėlio į sunkvežimio galą, nors mūsų kelionė buvo apie 80(129km) mylių.

Mes įveikėme 10 mylių(16km)  40 mylių(64km) kelionėjė, kai sunkvežimis sustojo 4-turių juostų greitkelyje. Atsistojome kelio pakraštyje, išsigandau, viena vertus, kad nepaėmiau Kriso vežimėlio, ir neturėjau kito automobilio, kad galėčiau ištraukti priekabą kartu su pakrautais galvijais, taigi galvojau, ką daryti, ir nebuvau tikras, kad turiu pakankamai pinigų sutaisyti sunkvežimio gedimą - panikavau, smerkiau save, pykau ant savęs ir ant visos situacijos - po to  nuraminau savo mintis ir pasakiau:

„Tėve, 2Pt1:3-4 sako, kad paruošt a viskas, ko reikia gyvenimui ir pamaldumui, taigi man reikia, kad atskleistum savo aprūpinimą! Kur yra tavo aprūpinimas Tėve!? Atskleisk savo aprūpinimą ir dėkoju už jį!

Staiga, kaip tik tada pamačiau sunkvežimį, kuris važiavo priešinga kryptimi, jis pervažiavo per žolę į kitą kelio juostą, padarė U manevrą ir sustojo prie mūsų. Išlipo jaunas vyras, ir paklausė, ar mums reikia pagalbos, ir kai aš paaiškinau situaciją, jis pasakė:“ Aš nuvešiu jus ir jūsų karves į pardavimo vietą“.

Tada mes atkabinome mano treilerį, patraukėme jį nuo kelio, abu nunešėme Krisą iki priekinės sėdynės, prikalbinome priekabą  prie jo sunkvežimio, ir jis nutempė mus tas paskutines 30 mylių(48km) iki turgaus. Mes iškrovėme karves, pasvėrėme jas  ir aš gavau už jas čekį, tada jis nuvežė mus iki sunkvežimių plovyklos, nes aš jam paaiškinau, kad turiu grąžinti priekabą švarią į tą vietą, iš kur išsinuomojau, o tos 5 karvės treileryje nebuvo pratusios „eiti ant puoduko“.

Jis visa tai leido, nuvežė mus atgal iki sunkvežimio, kur aš galėjau paskambinti ir mūsų vidurinis sūnus Džeisonas, galėjo atvykti ir paimti Krisą namo. Vyras  atsisakė imti pinigus už savo gerą darbą. Jis buvo panaudotas  kaip Tėvo aprūpinimas, nors pagal tai, kaip jis kalbėjo ir tai, kad nesidomėjo mano tikėjimu, neatrodė, kad jis buvo atgimęs iš naujo.

Ką pasakė angelas

Aš prisimenu ankstyvuosius patyrimo metus su Viešpačiu ir „mano“ angelą, kai aš turėjau galimybę jo paklausti: “ Kodėl Tėvas taip dažnai panaudoja neišgelbėtus žmones, kad palaimintų savo vaikus? “ Angelas pažiūrėjo į mane, jo veide buvo didelis nustebimas, lyg aš turėjau žinoti atsakymą: “ tai vyksta todėl, kad  jiems nereikėtų ateiti pas  Karalių tuščiomis rankomis!“

Prisimindamas praeitį,  aš  ir vėl iš naujo suvokiu Tėvo gerumą: net jeigu žmogus niekada nepateks į dangų, jį Tėvas dažnai panaudoja, kad jis galėtų turėti kažką gero savo sąskaitoje. Ir jei jis vėliau ateis pas Viešpatį, tie geri darbai, kuriuos jis padarė, užrašyti į jų sąskaitą,  ir jie  neteis tuščiomis rankomis  prieš Karalių.

Kai patenki į krizę....

Kai aš patenku į krizę, ir man  reikia matyti Jo aprūpinimą, dabar  aš elgiuosi labai panašiai: “ Tėve, kur yra Tavo aprūpinimas? Tavo žodis sako, kad viskas, ko reikia gyvenimui ir pamaldumui, jau dovanota, taigi, aš dėkoju, kad apreiški man savo aprūpinimą!“

Iz 55 kviečia palikti savo mintis ir kelius, ir grįžti prie Jo kelių ir minčių. Mokymasis kaip tai padaryti, yra viso gyvenimo procesas. Visos aplinkybės, kurios užklumpa netikėtai, mus pastato į apsisprendimo poziciją:  ar grįšime atgal į senus kelius ir prie senų minčių, ar žengsime tikėjimo žingsnį, galvosime kaip Jis  ir darysime, kaip Jis daro, kad gyventume stebuklų srityje. Jo aprūpinimas yra tenai, jei tik mes ieškosime Jo tose situacijose.

Mes tai dalinai darome, kai prisimename Jo atėjimą į  mūsų situacijas praeityje, ir prisimindami, kad visa tai mums jau paruošta...taigi, kieno keliais mes eisime ir kieno mintis mąstysime?

Kitą savaitę - nauja tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

Gyvenimas stebuklų srityje 2d.

John Fenn "Weekly Thoughts" Living in the Realm of Miracles #2    2019/03/15

Sveiki,

Netgi paauglystės metais, kai buvau dar naujatikis,  jau nuo  tada esu liudininkas kultūros, kai gyvenama nuo  stebuklo iki stebuklo, užuot gyvenus stebuklų srityje.

  

Daugelis mano bendraamžių atrodo negali tiesiog paprastai vaikščioti bendrystėje su Tėvu; jų dvasinis gyvenimas sukasi apie  paskutinį stebuklą, kurį Jis padarė, ir sekantį stebuklą, kurio  jiems reikia. O tarp jų jie klaidžiojo dykumoje, slėnyje ir gyvena dėl sekančio stebuklo. Jie pažino Jį tik tiek, kiek Jis padarė dėl jų.

Pakilk iki Mano kelių ir minčių 55:7-9

Iz55:7-9“

7 Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

8 Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats. –

9 Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.“

  

Daugelis pamokslininkų naudoja  šią rašto vietą, kad apkaltintų kongregaciją, skelbdami, kad Dievo keliai ir mintys aukščiau mūsų , todėl jų negalima pažinti. Bet žiūrėkime atidžiau: iš tiesų, tai -kvietimas atmesti, palikti savo kelius ir mintis ir grįžti Prie Jo minčių ir kelių. Tai pakvietimas gyventi Jo minčių ir kelių srityje. Tai ne skelbimas, kaip aukštai, ir koks nepasiekiamas Jis yra.

Naujojo Testamento realybė

Iz 55,  pabrėžia skirtumą tarp Senojo ir Naujojo Testamentų mąstymo. Jei asmeniui sunku pamatyti čia pakvietimą ateiti prie Viešpaties kelių ir minčių, tai reiškia, kad jis pasilieka Senojo Testamento mąstyme.  Mes turime atmesti  mūsų mintis ir kelius ir grįžti pas Viešpatį. Tai NT mąstymas. Tai Naujojo Testamento tiesa, taigi mes turime priderinti savo mąstymą prie šito:

Kol1:26-27 sako“ jūs turite Kristų savyje“.

1Kor2:10-16 sako mums, kad mes turime Kristaus protą, ir Šventojo Dvasia ištiria mums Tėvo gelmes.

2Kor 5:17 sako mums, kad visa, kas sena praėjo, dabar visa nauja Kristuje, nes mes esame naujas kūrinys Jame.

Gal5:17-25 sako mums, kad mes galime palikti kūno darbus ir vaikščioti dvasios(Dvasios) vaisiuje o, tai- Jo keliai ir mintys.

Mes neturime Jėzaus proto- Jėzus, kaip Žmogus, turi savo protą. Mes turime Kristaus protą. Dievo. Mumyse. Be ribų, galintį pasidalinti su mumis Savo išmintimi, ir Jo valia bet kokioje situacijoje.

Rom 10:6-10 mums sako,  kad Naujojo Testamento mąstymas nėra toks, kad mes turime eiti į dangų, kad ten pamatytume Jėzų, ir kad atvestume Jį žemyn į mūsų situaciją, tam, kad Jis duotų mums „žodį“. Naujojo Testamento mąstymas taip pat nesako, kad turime eiti į pragarą, kad pamatytume, kaip Jėzus prisikėlė iš mirties šlovingoje dvasinėje vizijoje, kad galėtume nuo to pradėti.

Ne, Naujojo  Testamento mąstymas sako, jei jūs tikite savo širdyje, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirties, ir išpažįstate jį Viešpačiu savo lūpomis, jūs būsite išgelbėti. Kristus dabar yra jumyse. Nieko geresnio Tėvas negalėjo jums padaryti- Jis davė Savo Sūnų, jūs dabar turite Kristų savyje. Tai yra pats didžiausias dalykas.

Jūs turite Kristų savyje- kaip jūs galite tai pagerinti? Kaip jūs galite pridėti kažką prie to, ką Jėzus padarė mums?

Ar reikia prie to kažką pridėti?

Raktas vaikščioti stebuklų srityje yra pažinti, tikrai pažinti tai, kas yra giliai jumyse, kur jūs negalite nieko pagerinti ar patobulinti  tai, kad Kristus jumyse. Jūs negalite atmesti fakto, kad jūsų dvasia jau buvo perkurta Šventąja  Dvasia, jūs esate dangaus pilietis, Karaliaus vaikas, ir jūs turite Kristų savyje.

Paulius laiškuose sako žmonėms, taip kaip Kol2:16-23, kad Kristus yra viskas:

 „16 Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų.

17 Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o kūnas yra Kristaus.

18 Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,

19 nesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.

20 Jei su Kristumi mirėte pasaulio pradmenims, tai kodėl gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, pasiduodate nuostatoms

21 („Neliesk! Neragauk! Neimk!“ –

22 visa tai vartojama dingsta.) pagal žmonių priesakus bei doktrinas?

Ką tiesų reiškia paimti kryžių

Mt16:16-27 Petras sako remdamasis apreiškimu iš Tėvo: „ Tu esi Kristus. Gyvojo Dievo Sūnus! Eil.21 sako mums ( kad jie žinotų, kas iš tiesų Jis yra) Jėzus pradėjo dalintis su jais, kad Jis bus nukryžiuotas, kam Petras labai paprieštaravo.

Jėzus pasakė savo draugui eil.23:“ Eik šalin nuo manęs , Šėtone!(graikiškai) : „ Tu man suklupimo akmuo! Nes tavo mintys nėra Dievo mintys, bet žmogaus.“

Graikiškas žodis išverstas „suklupimo akmuo“ yra „skandalon“, tai- pažodžiui kilpa arba spąstai naudojami pagauti žvėriui. Jėzus sakė, kad Petro mintys buvo spąstai, kilpa nukreipti Jį nuo Tėvo plano.

Jėzus atsakė:“ Jei kas nors  nori sekti mane, teatsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka mane...“

 „Atsižadėti savęs ir paimti kryžių“ reiškia atmesti savo mintis ir planus mūsų gyvenimui tam, kad galvotum Dievo mintis ir vykdytum Dievo planus.  Tai dažnai žeidžia. Tas pavyzdys palikti savo mintis ir planus dėl Jo minčių ir planų, liečia dalykus, kuriuos mes norėtume mąstyti ar vykdyti kitų atžvilgiu, ypač tų, kurie mus įskaudino, ar pasielgė su mumis blogai.

  

Jo mintys atrodo labai kankinančios, laikyti burną užčiauptą, kai mus kaltina, ar atsakyti su kaltinančia gaidele, kai mes buvome apkaltinti- tai kankinimas. Bet tai kasdieninis mūsų minčių nukryžiavimas, to, ką mes norėtume pasakyti kažkam, tai savęs atsižadėjimas, apie kurį čia kalba Jėzus. Nužudyti savo mintis ir pasimelsti už juos vietoj to. Palaiminti juos, padaryti gera jiems. Tai nužudo kūną- bet tai yra Jo kelias. Jo mintys. Pakilkim iki jų.

Gyventi stebuklų, srityje pirmiausia reiškia, norėti atmesti mūsų kelius ir mintis dėl Jo kelių ir minčių- apie asmenį, apie situaciją, apie dalykus, kuriuos norėtume pasakyti ar padaryti  asmeniui.  Jo kelias nesutinka su senais kūniškais keliais kai bendraujame su žmonėmis, arba netgi nustatymas prote „nekariavimo zonos“, kurios tu neperkerti savo mintimis, tai senų kelių ir minčių atsižadėjimas, to, kaip tu elgeisi su žmonėmis praeityje.  Naudodamas nukryžiavimą kaip pavyzdį, užuot paėmęs pavyzdžiu greitą galvos nukirtimą, Jėzus suvokė kad vyksta kankinimas, kol senos mintys ir keliai iš tiesų numiršta. Tai procesas, bet jis reikalingas,  jei mes norime vaikščioti stebuklų srityje..

Gyvenimas stebuklų srityje, kitą savaitę, iki tada...laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus  cwowi@aol.com

Gyvenimas stebuklų srityje 1d.

JohnFenn  „Weekly Thoughts“ Living in the Realm of Miracles #1

 08/03/2019

Sveiki,

Stebuklo apibrėžimas –„stebinantis ir sveikintinas įvykis, kurio negalima paaiškinti gamtos ar mokslo dėsniais, ir todėl laikomas dieviškos kilmės reiškiniu“ . Mums stebuklas reiškia, kad Dievas dar kartą pasirodė situacijoje. Bet argi nebūtų puiku gyventi stebuklų srityje užuot patiriant amerikietiškus kalniukus, kuriais kilnojamės -aukštyn, žemyn?

O kas jei gyventume stebuklas po stebuklo tokia greita seka, kad tai taptų mums gyvenimo būdu?

 

Valdžia ir jėga

Graikiškas žodis „stebuklui“ apibūdinti- „dunamis‘, kuris reiškia „jėga“. Iš to kilo žodis “dynamite“, ir tai skiriasi nuo žodžio „valdžia“, kuris yra „exousia“. Mes galime paaiškinti skirtumą sakydami, kad policijos pareigūno funkcijos įstatymo valdžioje, o jo ginklas yra jėga, kuri įvykdo tą valdžią.

Mes turime valdžią(exousia) naudoti  Jėzaus vardo jėgą (dunamis). Bet kol Tėvas pirmas nepajuda Savo Dvasia valdžioje toje situacijoje, mums nebus  duota jėgos naudojant Jo Vardą. Kitais žodžiais, jūs galite kartoti: “ Jėzaus vardu“ iki pamėlynavimo,  kol Tėvas pirmas nepajudės valdžioje į tą situaciją, nieko neįvyks. Reikia, kad būtų ir valdžia ir jėga.

Apd19:13-17 mums pasakyta, kad 7 netikintys žydai bandė išvyti demoną Jėzaus vardu. Dvasia pasakė jiems: “ Jėzų pažįstu, Paulių pažįstu, bet kas tu toks esi? Ir dvasia žmoguje užpuolė jį per tą vyrą, visi 7 išėjo namo sukruvinti ir nuogi, kova buvo labai arši. Jie neturėjo valdžios naudoti Jėzaus vardą, taigi jie neturėjo jėgos.

Nebuvo patepimo (Dievo pasireiškiančio buvimo )   skirto tai situacijai

Kai budėjau prie savo gero draugo mirties patalo, iškvepiant jam paskutinį atodūsį, jo žmona ėmė klykti ir šaukti “ Jėzaus vardu gyvenk! “. Tik veltui. Aš jai pasakiau:“ ------. Nėra patepimo jį prikelti, mums reikia leisti jam išeiti.“

Ji turėjo valdžią, kaip Dievo vaikas, naudoti tą vardą, bet Šventoji Dvasia, kuri suteikia jėgą, nedalyvavo jos troškime matyti vyrą prikeltą iš numirusių. Dvasioje buvo tiesiog tuščia- nieko. Visiškai jokio Buvimo skirto tam. Taigi Jėzaus vardas toje situacijoje neturėjo jėgos.

Lk5:17 mums pasakyta, kai Jėzus mokė: „...tenai buvo Viešpaties jėga (dunamis) juos išgydyti.“ Jėga ir Jėzus savo asmeniu, kuris galėjo įsakyti išgydymą.

Sužinok Jo požiūrį tai situacijai

Kai aš buvau Meksikoje Saltillo trumpoje misijų kelionėje, pas mus apsilankė 2 moterys, jos  prašė ateiti kitą rytą į jų kaimą ir melstis už mažą mergaitę Fedrą, kuri buvo gimus kurčia ir negalėjo kalbėti. Aš paprašiau man duoti šiek tiek laiko pasimelsti dėl situacijos, aš jaudinausi, dėl jų nusiteikimo- jie tikėjosi stebuklo.

Aš sėdėjau  kitame kambario gale, kai moteris kalbėjo(ispaniškai) misionieriui, ir greitai pasakiau Tėvui: “ Tėve, aš nedėsiu rankų, jei tu neketini jos išgydyti. Aš tik tada sutiksiu, jei tu pasakysi, kad  ketini ją išgydyti.“ Nedelsiant Jis atsakė: „ Aš išgydysiu ją , eik drąsiai‘.

Aš kalbėjau toliau: bet aš niekada nedariau to anksčiau, ką man dabar daryti? „Viešpats atsakė:“ Studijuok pavyzdžius evangelijose, kur aš išgydžiau kurčius  ir nebylius, ar kurčią ir nebylį.  Ir tai buvo pokalbio pabaiga. Aš atsistojau ir pasakiau misionieriui, kad eisiu.  Tą naktį aš studijavau  pavyzdžius, kur Jėzus susitiko kurčius žmones, ir/arba žmones, kurie  negalėjo kalbėti(vienas buvo aklas). Dauguma atvejų juose buvo demonai. Jis juos išvydavo. Bet vienu atveju buvo paprastas išgydymas, kai Jis įdėjo savo pirštus į žmogaus ausis ir įsakė joms atsiverti.( Mr7:32-35, *9:17-25, Mt9:32-33, 12:22, Lk11:14)

Aš nežinojau ar demonas buvo Fedros atveju, bet aš visada seku patarimu: “ jei abejoji, išvyk tai, cha, taigi aš ruošiausi išnaudoti visas galimybes. Kai atvykome, mergaitės tėvai pasodino ją kėdėje, o jie patys ir  kiti giminaičiai stovėjo aplink mus, jų buvo apie 10. Mūsų viso buvo 11 iš JAV, ir mes stovėjome prieš juos. Ir vienas labai išsigandęs 7 metų kurčios mergaitės spoksojo į mus visus, niekas neištarė nei žodžio.

Aš paprašiau misionieriaus paaiškinti ispaniškai jos tėvams, ką ketinu daryti. Tada žengiau į priekį, įdėjau savo pirštus į ausis, paėmiau valdžią ir įsakiau kurčniabyliai dvasiai išeiti, ir įsakiau Jėzaus vardu jai būti sveikai- vis dar nežinodamas, ar ten buvo demonas... ištraukiau pirštus iš mergaitės ausų. Iš pradžių Fedra tik spoksojo į mus, bet su mumis buvusi patyrusi medicinos seselė pastebėjo pasikeitimą: jos(Fedros) akys sekė, kas kalba.

Seselė apžiūrėjo ją ir pasakė, kad ji įsitikinusi, kad mergaitė gali girdėti, bet ji buvo išsigandusi, nes niekada anksčiau nebuvo girdėjusi garsų. Jos tėvai pažiūrėjo jai į akis ir švelniai tarė: „Fedra. Jai tai buvo lyg staigus griaustinis- ji pašoko ir jos šeima pradėjo ėmė ją šnekinti ir glebėsčiuoti, namuose pasklido didelis džiaugsmas. Kai išėjome į kiemą, ji puolė man į glėbį, po to staiga pakėlė akis į medį, nes ten giedojo paukštis, ko ji anksčiau niekada nebuvo girdėjusi. Kažkas ispaniškai jai paaiškino “pajaro“- paukštis. Nedelsiant ji suprato ir ėmė rodyti į medį, kai jai buvo sakoma ispaniškai, po to į gėlę, ir taip toliau, taip ji siurbė visas tas naujas žinias kaip kempinė lietų.

Ji ėmė kalbėti kalba, kuri buvo šiek tiek panaši į ispanų, tiek kiek ji jau galėjo pagauti atskirus garsus ir žodžius, bandydama savo liežuvį ir lūpas pratinti kalbėti pirmą kartą savo gyvenime.

Kaimo vaikai apsupo mus ir ėmė ją svarstyti,  aš pastačiau ją susibūrimo viduryje, jie apsikabindavo ją, šaukė  su džiaugsmu krykštaudami nuostabiame vaikų būryje. Staiga vienas vaikas stovintis už  jos pašaukė ją: „Fedra“,  ji tuoj pat atsigręžė ir parodė į jį. Tai tapo žaidimu su vaikais, kurie ją supo. Jie  stumdėsi aplinkui, iš eilės šaukdami jos vardą, o ji sukiojosi į juos, kai išgirsdavo.

Tada jos žvilgsnis užkliuvo už nedidelio sunkvežimio dulkėtame kaimo kieme. Ji pastūmė  vaikus šalin ir, lyg eidama pro aukštą žolę, nubėgo prie mašinos. Aš ir kiti sekėme  ją, kai ji ėmė ranka rodyti į vairuotojo sėdynę, kažką sakydama, ko niekas negalėjo suprasti, buvo aišku tik tiek, kad ji nori atidaryti duris.

Kai aš tai padariau, ji greitai užsiropštė ant vairuotojo sėdynės ir pradėjo stipriai spausti signalą.  Kai jis pirmą kartą nuskambėjo, Fedra pašoko lyg iki dangaus, šiek tiek stabtelėjo, išsigandusi, kai tai  padarė, po to ėmė kikenti kaip vaikas Kalėdų rytą.

Mes iš karto supratome: visą savo gyvenimą, ji matė kaip automobiliai įsukdavo į kiemą vairuotojui spaudžiant signalą, ji stebėjo žmonių reakciją ir spėliojo, kas vyksta, bet negalėjo suprasti. Dabar ji suprato! Ji spaudinėjo signalą kelias minutes, šokinėdama ir krykštaudama su kiekvienu garsu, kol jai tai patiko. Po to ji nuėjo su vaikais  toliau į kaimą, visi sekė ją su susižavėjimo  šūksniais. Visa tai stebėdami Fedros tėvai stovėjo šalia apsipylę ašaromis Tai buvo tikrai gera diena.

Po viso to galiu pasakyti: Tėvas buvo tenai, ir kai aš tariau jėzaus vardą, buvo suteikta jėga.

Kitu atveju nieko nebūtų nutikę.

Tai, ką mes norime padaryti, semia gyvybę  iš mūsų bendravimo ir bendrystė su Tėvu,   tai tinka kiekvienai situacijai, taigi bet kokioje situacijoje, mes galime žinoti Jo protą, jo nuomonę apie tai, kas mus stebina, nes mes jau vaikščiojame su Juo. Tada mes galime tarti Vardą ir stebuklas įvyksta.

Sakydamas „stebuklai“, aš nekalbu tik apie išgydymus,  bet taip pat ir apie aprūpinimą mūsų gyvenimui, ir atsakymus į sprendimus, kuriuos mes turime padaryti, kai mums reikia išminties įvairiose situacijose, ir malonės žmonių akyse, ir finansinius palaiminimus- mums reikia žinoti, kaip Jis ketina veikti, tada mes galime sakyti tą vardą virš visų vardų. Tada įvyksta stebuklas.

Mes norime gyventi stebuklų srityje, o ne kilnotis amerikietiškais kalniukais aukštyn- žemyn, niekada nežinodami, ko Jis nori, ir kur yra  Jo aprūpinimas. Daugiau- kitą savaitę, iki tada, laiminu.

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man: cwowi@aol.com

„Ehyeh Asher Ehyeh“ Dievo vardo reikšmės . 3d

John Fenn, „Weekly Thoughts" „Ehyeh Asher Ehyeh“ 3d. 2019/03/01

Sveiki,

Baigdami „AŠ ESU“, Viešpaties vardo „ Aš būsiu, kas aš būsiu“ studiją, mes turime suvokti, kaip Jo pareiškimas Mozei atskyrė Izraelį nuo visų kitų tautų, ir iš tiesų, nuo visų kitų netgi šiandienos filosofijų.

Dievas išrado viltį

Nuo Nojaus, Abraomo dienų iki Mozės,  Dievas neatskleidė Savęs tokiu būdu.  Abraomas yra vienintelis  ST asmuo, kuris vadinamas Dievo draugu. Pamąstyk apie tai- ne Nojus, ne Mozė ar Elijas. Tik Abraomas vadinamas Dievo draugu  Senajame Testamente. (II Kron20:7, Iz2:23)

Abraomas gyveno tarp pagonių religijų, kurių didžiausia viltis, kad dievai galbūt nebus jiems rūstūs. Nebuvo pagrindo būti užtikrintu kad dievai tikrai bus palankūs atnešant auką, štai taip gyveno žmonija, be vilties, kad galima už dyką įeiti į palaiminimų teritoriją. 

Kai Viešpats pasirodė Abraomui, viskas pasikeitė. Dabar asmuo galėjo pažinti Viešpatį, iš tiesų pažinti Jį. Jis ir Abraomas buvo draugai, Dievas pasiūlė  šios draugystės pažadą ir Abraomo palikuonims.

Mes galėtume pasakyti, kad Dievas ir Izraelis, išrado viltį visam pasauliui.“ Aš būsiu, kas aš būsiu“. Pati iš savęs ji nieko nereikštų, nes tai Dievo teiginys apie tai, kad jis turi gyvenimą pats iš savęs. Tai nieko nereikštų žmonijai, jei Jis nebūtų suteikęs galimybės žmogui įeiti į sandorą su Juo: Jis mumyse, mes- Jame. Būtent tai Jis ir įvykdė.

Draugas

Kai Jis tapo Abraomo draugu, ir kai Jis pasirodė Mozei ir išplėtė šį apreiškimą Abraomo palikuonims, tai viską pakeitė. Viltis buvo išplėsta žmonijai: jūs turite ateitį Manyje. Našta ir šio pasaulio skausmas netruks amžinai, Manyje yra taika ir užtikrinta ateitis.“ Aš būsiu, kas aš būsiu“ Eik su manimi!”

Izraelis skyrėsi nuo pagonių tautų, kurios jį supo. Tie žmonės gyveno mirė ir viskas, tik tiek jie ir težinojo. Galbūt jie sugrįš dar žemesne gyvūno forma, galbūt žmogus liaujasi iš viso egzistavęs po mirties. Galbūt tai, kaip tikėjo egiptiečiai, kurie tikėjo „ka“ (kūnas ir mirtis) ir „ba“(asmenybė/siela), ir viskas nueina į mirties karalystę. Iki Abraomo niekas nežinojo, kas bus toliau.

Kai Dievas pasirodė Mozei ir skelbdamas: “ aš būsiu, kas aš būsiu“, Jis sakė: “aš esu tas, kuris būsiu po mirties“, ir iš esmės: „Aš noriu būti sandoroje su tavimi, ir tu būsi su manimi, ir ten kur aš esu, tu taip pat gali būti.“ Tai suteikė žmonijai viltį ir užtikrintumą. Ateitis pagal Dievą ir tuos, kurie yra Jame yra šviesi, ir Jis jau yra tenai, mūsų ateityje.  Jis yra AŠ ESU. Jis jau tenai. Dievas per Izraelį suteikė viltį žmonijai.

Kas yra  viltis?

Vilties apibrėžimas Biblijoje -maloningas ir pasitikintis lūkestis. Tai skiriasi nuo modernaus, dažno amerikiečių  ir vakariečių supratimo: “ laikykis šito, branguti“,  kaip kačiukas laikosi įsikibęs nagučiais į medžio šaką, tik laikykis šito, vilkis geriausio, dar šiek tiek ir viskas bus gerai! Tai ne biblijos viltis. Biblijos viltis yra pasitikintis lūkestis. Štai kodėl  „aš būsiu, kas aš būsiu“ yra užtikrintumo apreiškimas, apreiškimas vilties, lūkestis žinomos ateities.

Viltis yra prote, sieloje, emocijose ir mintyse.

Heb6:17-20 išaiškina mums tai Abraomo pavyzdžiu;

17 Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką.

18 Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

19 Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,

20 kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu.“

Viltis yra sielos inkaras-skirta mūsų mintims, emocijoms ir mąstymui. Inkaras yra tvirtai įsodintas, nematomas ant jūros dugno, jis leidžia laivui plūduriuoti  su mažiausiu pasipriešinimu audroms. Mūsų gyvenimo laivas gali plūduriuoti tokiu būdu audrų sūkuryje, bet inkaras yra tvirtai įtvirtintas, nematomas, laikantis mūsų sielą stabilioje būsenoje. Tvirtai laikykitės vilties.

Viltis kyla iš apreiškimo, pirmiau pateiktame kontekste, apreiškimo iš Dievo, kuris davė pažadą  Abraomui, ir vėliau patvirtino tai jam.  Iš apreiškimo kyla viltis, ir iš vilties gimsta tikėjimas. Tikėjimas yra užtikrintumas (liudininkas mūsų dvasioje) dalykų, kurių viliamės( mūsų sieloje per apreiškimą), užtikrintumas dalykais, kurie yra nematomi.

Atkreipkite dėmesį, kad nors viltis yra sielai, ji prasiskverbia  „per uždangą“. Viltis įžengia į dangų, kad suteiktų mums šitą užtikrintumą. Tai mūsų inkaras, įtvirtintas viltyje danguje, kur Jėzus  jau įžengė prieš mus.

Mes galime dar nepažinti dangaus iš savo patyrimo, bet mes pažįstame jį . Mes turime tą apreiškimą, tą užtikrintumą, savo viduje. Tas apreiškimas pripildo mūsų sielas viltimi, džiaugsmu, ramybe, žinojimu, kad mūsų pilietybė yra tenai ir mes esame keliautojai einantys per šitą mirštantį pasaulį.

Dievas išrado viltį apreikšdamas, kad Jis AŠ ESU, „ Aš būsiu, kas aš būsiu“, ir sakydamas “eikime drauge su Manimi! Kokia malonė! Kokia ramybė! Mūsų pasauliui reikia vilties dabar labiau nei bet kada, aš ir tu esame tos vilties tarnai jiems. Sekančią savaitę-kita tema, iki tada, laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir rašykite man el. laiškus: at cwowi@aol.com