Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2019 m. birželio 17 d., pirmadienis

"Jėzus 101" 3d.


John Fenn Weekly Thoughts “ Jesus101" 

Terminas „atkritimas“ buvo metų metais naudojamas apibūdinti krikščioniui, kuris jau nebelanko surinkimo, arba „nevaikščioja su Viešpačiu“.

Iš kur kilo šitas terminas?
Mes matome šį terminą Oz4:16:“ Izraelis slysta atgal, kaip užsispyrusi karvė.“
Bet terminas“ atkritėlis“ reiškia ne tai, ką manote. Kai mes sakome „atkritimas“, prieš akis iškyla gyvulys slystantis tolyn nuo šeimininko, žemyn slidžiu molio šlaitu. Tai pavyzdys žemyn slystančio krikščionio, slystančio link visiško atsiskyrimo nuo Dievo ir nenutuokiančio, kas jo laukia šio kelio pabaigoje.

Hebraiškas  žodis „sarar“ išversta čia kaip „nuslydimas“,  reiškia: „ užkietėjęs, sukilęs“. Joz4:16 žodis sukuria paveikslą ne slystančio žemyn gyvulio, bet tokio, kuris įsispiria kulnais, kol šeimininkas tempia virvę; karvė ar asilas sėda ant užpakalio ir atsisako iš viso pajudėti. Panašiai atsitraukėlis, įsispiria savo kulnimis ir atsisako pajudėti, nors šeimininkas traukia virvę.

Ar buvai kada nors tuo atkritėliu?
Aš manau, kad mes visi vienu ar kitu laikotarpiu tai patyrėme. Sakoma, jei nesijauti esantis taip arti prie Dievo kaip anksčiau, pagalvok, kas pasitraukė?

Kai jūs turite dėmę ant rūbų, ji labai krinta į akis.
Naujasis Testamentas sako, kad mūsų teisumas, dvasiškai kalbant, balti rūbai. Tai matome Apr19:8 “švari balta drobė,- tai šventųjų teisumas“.
Tie rūbai balto lino matomi taip pat Apr3:4,5 ir 3:18,6:11 ir 7:9-14. Tai tie patys rūbai, apie kuriuos skaitome Ef5:26-28, kai kalbama apie vyrą mylintį savo žmoną, kaip Viešpats myli savo surinkimą, „kad paruoštų sau kaip šlovingą, neturintį nei dėmės nei raukšlės, ir nieko tokio, bet be dėmės ir kliaudos...“

Įsivaizduokite lino rūbą be raukšlės ir dėmės, tai reiškia, kad  įmanoma turėti tokį rūbą su raukšle ir dėme ant jo.

Dėmė nesuardo rūbo, bet kai jūs turite dėmę ant švaraus išorinio rūbo, ji labai matoma.

Taigi Viešpats šioje dangaus pusėje gali skatinti jus susitvarkyti su problema, su kuria jūs nenorite susitvarkyti, ir jūs esate kaip tas kietasprandis mulas, kuris  sėdasi, įsispiria kulnimis atsisakydamas pajudėti iš vietos. Visa likusi rūbo dalis yra gera – mes mylime Viešpatį,  šypsomės, matome, kaip Jis mus laimina tai vienoje, tai kitoje srityje.

O kad Jis tik paliktų mus ramybėje dėl tos dėmės ant rūbo. Mes nenorime daryti tai, kas yra teisinga toje vienoje srityje. Jei mes mirtume, tokioje būklėje, ta viena dėmė būtų sudeginta kaip medis, šiaudai ir šienas, apie kuriuos kalba Paulius 1Kor3:1-15, mes būtume išgelbėti, bet lyg per ugnį, nes tas purvas būtų sudegintas, kad rūbas būtų švarus ir baltas.

Ar pastebėjote, kad tai su kuo jis mumyse tvarkosi, yra labai paprasti dalykai?

Aš prisimenu, kartą Barbara paprašė manęs kažką padaryti namuose, ko aš nenorėjau daryti. Aš neprisimenu, kas tai buvo, bet prisimenu kaip dėl to mane Viešpats sudraudė. Aš maniau, kad to nebūtina daryti, ar kad ji pati tai gali padaryti, bet nenori, aš sėdėjau nesutikdamas pajudėti ir skundžiau ją Viešpačiui. Tuomet aš „slydau“ įsispyręs kulnais.

Staiga Viešpats pasakė:“ Jei aš būčiau tavęs paprašęs tai padaryti man, ar būtum padaręs? Aš nedelsiant atsakiau:“ Taip, nes žinojau, kad Viešpats visada teisus. Jis atsakė:“ Labai gerai. Aš prašau tavęs tai padaryti, nes aš esu joje. Dabar eik ir padaryk, ko ji prašo, nes aš taip pat prašau.“ (Aš paklusau)

Atrodo tai tik maža dėmė ant lininio rūbo, visada tai tik kažkas paprasta, esminiai dalykai, tik Jėzus 101 taip sakant. Ir taip lengva „nuslysti“ dėl to- įsispirti kulnais, sėstis ant užpakalio, atsisakyti pajudėti.

Maži dalykai tokie, kaip sutvarkyti mūsų santykius su kažkuo, tokie kaip paskambinti kažkam, pasiteirauti kaip jie laikosi, atleisti tam asmeniui, kuris tave įžeidė. Paprasta, krikščionybės pagrindai.

Daug įdomiau žmonėms bėgioti paskui malonius dalykus. Daryti tuos pagrindinius dalykus nėra linksma. Tai visada kūno nukryžiavimas. Pagunda visad- nuslysti ir  įsispirti kulnais.

Aš supratau, jei darysiu šituos pagrindinius paprastus dalykus, visa kita stos į savo vietas.  Aš neturiu troškimo nukrypti į pašalinius dalykus, kurie nieko nereiškia mano tikėjimui, bet tik suryja laiką ir sužadina mano protą. Dievotumas su pasitenkinimu, kaip Paulius sako, yra didelė nauda. Patiriama didi ramybė darant tuos mažus dalykus, ir vaikščiojant su Juo. Kitą savaitę -nauja tema, laiminu.
John Fenn


www.cwowi.org ir rašykite man el.laiškus: at cwowi@aol.com



Jėzus "101" 2d.

John Fenn. Weekly Thoughts. „Jesus 101“ 2d. 07/06

Sveiki,
Vėlų vakarą aš nemiegojau, meldžiausi ir staiga atsidūriau Dvasioje, prieš mane, mano  svetainėje stovėjo Viešpats. Aš galėjau matyti Jį ir natūralius daiktus kambaryje tuo pačiu metu. Jis pasakė:“ Aš noriu mokyti tave kaip reikia mokyti žmones“.

Aš žinojau kai kuriuos pagrindinius dalykus
Mr4:33 sakoma, kad Jis mokė juos „tiek, kiek jie galėjo priimti“ -atskleisdamas, kad Jis nei tada, nei dabar, neužgriūva mus dalykais, kurių mes negalime suprasti, nei praktikuoti. Ir jei mes nesame pasiruošę tiesai, Jis susilaiko iki tada, kol mes patys imame Jo ieškoti.

Geras to pavyzdys krikštas Šventąja Dvasia. Atgimiau būdamas 16 metų, bet po kelių savaičių susirūpinau, dėl to, kad mažai supratau Žodį ir mažai turėjau jėgos, bet aš nieko daugiau nežinojau. Prisimenu, sakiau Tėvui vieną dieną: „ Aš nenoriu pasirodyti nedėkingu, Tėve, ir nenoriu tavęs įžeisti, bet ar tai viskas, ką aš turiu? Aš maniau, kad yra daugiau.“

Kitą dieną mano draugė, kuri atvedė mane pas Viešpatį pradėjo man kalbėti apie Šventos Dvasios krikštą. Iki tos dienos aš net nebuvau girdėjęs, bet kai ji pasakė man: tu būsi mokomas Viešpaties per Šventąją Dvasią ir įeisi į gilesnę sritį, aš buvau pasiruošęs! Jis vertė ją laukti, kol aš buvau pasiruošęs ir galėjau priimti informaciją apie tai. Jis laukė kol aš paprašiau daugiau Jo pažinimo, Jis nevertė manęs priimti naują mokymą.

Tą naktį Viešpats mane mokė, kas kartais nutinka, kai  asmuo prieš įtikėdamas Jį, neatgailauja.

Jn3:22-26 mums sako, kad Jonas Krikštytojas krikštijo žmones vienoje vietoje...

...o Jėzus ir Jo mokiniai krikštijo žmones kitoje vietoje. Mums pasakyta, kad kai kurie Jono mokiniai susirūpino, nes Jėzus, traukė daugiau žmonių nei Jonas, Jonas paaiškino: “ Jam skirta augti, o man-mažėti.“

4skyrius parsideda taip: “ Taigi kai Viešpats sužinojo, kad fariziejai kalba, jog Jėzus turi daugiau mokinių ir krikštija daugiau nei Jonas( nors Jėzus pats nekrikštijo, bet krikštijo Jo mokiniai), jis paliko Judėją ir vėl sugrįžo į Galilėją. Dabar Jis turėjo eiti per Samariją.

Viešpats pasakė, kad fariziejai neseks juo per Samariją, taigi Jis panaudojo tai kaip filtrą, kad jie vėl turėtų sugrįžti pas Joną. Tai reiškė, kad jie turėjo grįžti pas Joną ir krikštytis atgailos krikštu. Jei Jis būtų leidęs jiems sekti paskui Jį, fariziejai būtų sekę Jėzumi be atgailos krikšto, kuriuo krikštijo Jonas.

Visi užmerkite akis ir nulenkite galvas...

Tada Jis pradėjo kalbėti apie modernias vakarų praktikas pakelti rankas ir „priimti Jėzų“, ir kaip daugelis niekada neatgailavo, bet tiesiai priėmė atgimimą iš Dvasios - jie niekada iš tiesų nesusitvarkė savo širdyje su buvusiu nuodėmingu gyvenimu. Štai taip būtų padarę fariziejai- sekę Jėzumi, be atgailos už savo nuodėmes. Jie ir toliau būtų laikęsi savo nuodėmingo fariziejiško gyvenimo būdo, nors jau „priėmę‘ Jėzų bet,- tai neteisinga.
Viešpaties komentaras apie tai, kaip žmonės dabar  tiki Juo nesusitvarkę su savo praeities gyvenimu, be atgailos,  reiškia, kad asmuo ateina pas Viešpatį su  praeities nuodėmingomis problemomis vis dar esančiomis ir turinčiomis vietą jų širdyse.

Jie neatidavė savo gyvenimų Jėzui, jie tik pakvietė  Jėzų  į savo nuodėmingą gyvenimą. Tai atvirkštinis dalykas.

Tai reiškia, kad dažnai dėl to, kad jie visų pirma neatgailavo, bet tiesiai atėjo pas Jėzų, jie kovos su nuodėme, užuot pasakę „ne nuodėmei“, „aš atgailavau ir pasukau kitu keliu.“ Daugelis neuždarė durų savo nuodėmingam praeities gyvenimui
Kai jie atėjo pas Jėzų, taigi jie nuolatos kovoja tarp savo praeities gyvenimo ir dabartinio naujo gyvenimo Kristuje.

Pažiūrėkime pamatinį tikėjimo mokymą
Kaip aš minėjau Heb6:1-2 „
Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu,
2 iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prikėlimo ir amžinybės teismo.“
Atkreipkite dėmesį į progresiją: nuo mirties darbų iki mokymo apie teismą. Kaip daug kas mūsų pradėjo nuo „tikėjimo Dievu“, tada -vandens krikštas, rankų dėjimas ant žmonių išgydymui ar maldai, tada apie dangų- be visų pirma derančios atgailos ?

Todėl nenuostabu, kad daugelis kovoja su nuodėme. Jie pažįsta Viešpaties gilesnius dalykus, nors vis dar kovoja su senomis nuodėmėmis, nes neatgailavo ateidami pas Jėzų.

Dar ne vėlu...
Asmuo, kuris atėjo pas Jėzų be atgailos, su savo nuodėminga praeitimi, gali sustoti ten, kur jis dabar yra, ir atgailauti dėl visų tų dalykų – netgi jeigu jie  buvo prieš 10-30 metų. Jei tu niekada nesustoji iš tikrųjų pasižiūrėti į savo nuodėmingą gyvenimą, ir neatgailauji už jį prieš Dievą Tėvą, kad dieviškas liūdesys tave nuplautų, tada tau reikia tai padaryti  tiesiog dabar. O kai padarysi tai-judėk pirmyn.

Tai gali būti paprastas aktas atliktas per kelias sekundes- tuo metu tu prisimeni savo nuodėmingą praeitį, ir garsiai pasakai Tėvui, kad atgailauji dėl tų nuodėmių ir nusisuki nuo jų dieviškame liūdesyje. Prisiminimai pasilieka, kad niekada daugiau to nedarytume, tai kaip įspėjimas. Jei dėl to neatgailausime, tai tampa pagundomis. Štai taip jūs pažįstate savo širdies būklę. Jei jūs atgailavote, praeities nuodėmės daugiau nebėra jums pagundos. Jeigu jūs vis dar laikote širdyje geidžiate jų, jos jus gundys. Atgailaukite, tada veržkitės į aukščiausią pašaukimą Kristuje.

Apd2:38, kai žmonės išgirdo Petro kalbą per Sekmines ir paklausė, ką jie turi daryti, kad būtų išgelbėti, Petras pasakė:“ Atgailaukite“. Jis nepasakė „tikėkite“, bet „atgailaukite“- atgaila yra pirmas žodis kalbant apie išgelbėjimą. Be jos, asmuo gali toliau kentėti nuo senų nuodėmių ir pagundų savo naujame gyvenime su Kristumi.

Iki sekančios savaitės, laiminu,
John Fenn

2019 m. birželio 13 d., ketvirtadienis

"Jėzus 101" 1d.


John Fenn, Weekly thoughts, „Jesus 101“ 1d.   06/01

Aš vėl ir vėl, nuo tada, kai įtikėjau ir tapau Jėzaus mokiniu, sutinku tikinčiuosius, kurie laiko save subrendusiais dėl mokymo, kurį girdėjo turtingumo, ir kurį, jie mano, įsisavino, ir dėl to, ką jie mano, kad žino. Tačiau iš tiesų, jie neišmoko pagrindinių dalykų Jėzaus mokyme, ką aš pavadinčiau „Jėzus 101“. Tai įvadas į krikščionišką mokymą. Jų veidmainiškumas yra aukščiausio lygio, nors kaip ir dauguma veidmainių jie to nemato.

Daugelis mūsų patyrė, ką reiškia būti „išmestam iš draugų“ FB-e (Veidaknygėje). Jei lankai surinkimą, tu be abejonės taip pat patyrei, ką reiškia būti „pašalintam iš draugų“ senai prieš tai, kaip atsirado FB, juokinga. „Išmesti iš draugų“ socialinių tinklų draugą, arba tą, su kuriuo lankai tą patį surinkimą, gerai iliustruoja tuos, kurie mano esą subrendę, bet faktiškai yra kūdikiai Kristuje.
Ką tu darai, jeigu kas nors surinkime nutraukia draugystę su tavimi, arba socialiniuose tinkluose esi užblokuojamas ir „išmetamas iš draugų“?

Jėzus visada skatina susitaikyt
Jėzus pasakė Mt5:23-24: "jei neši dovaną prie altoriaus Viešpačiui, bet prisiminei, kad tavo brolis turi kažką prieš tave, palik savo dovaną ir eik susitaikyti su broliu".

Mt18:15 Jis sako, jei tavo brolis nusidėjo prieš tave, eik pas jį asmeniškai ir susitaikyk. Tai pradinis Jėzaus mokymas. Paulius ir Jokūbas pabrėžė tą patį dalyką  Gal6:1-3 ir Jok5:16, kai jie mokė siekti santykių atstatymo  su kažkuo, kuris nusižengė prieš tave, pripažinti mūsų  klaidas vienas prieš kitą ir melstis už vienas kitą , kad būtų išgydyti santykiai.


 Naujojo Testamento laiškuose kartojasi mintys apie tai, kad reikia nusileisti vienas kitam, atleisti ir mylėti vienas kitą, uoliai siekti vienybės Dvasioje taikos ryšiais, ir dar daugiau. Tikslas –visada susitaikymas.


Vienintelė priežastis duota, kai susitaikymas negalimas,-kai kitas žmogus tvirtina, kad jis yra teisus ir nenori daryti kompromiso, arba jie kelia susiskaldymus, priešiškumą ir sužeidimus, arba grimzta giliau į nuodėmę, arba klaidingai moko.(Mt18:15-20, Gal 6:1-6, Rom16:17-18, II Tim 2:25-26)


Kas šiandien laikosi pamatinių dalykų Jėzaus mokyme ?
Tipiškas „išmetimas iš draugų“ FB-e vyksta taip: asmuo gauna žinutę nuo kažko, kurio publikacijai jie parašė komentarą, ir jo atsakymas toks:“ Atrodo, kad tu visada nori mane pataisyti, arba parodyti, ką aš padariau blogai, arba esi visada linkęs įsižeisti, taigi aš manau, geriau bus jei mes išsiskirsime.“ Tai vyksta maždaug taip. Ir kai tas asmuo nori atsakyti, jis gauna pranešimą, kad šiuo metu tas kitas žmogus dabar negali priimti žinučių“ , arba kitą pranešimą, kad jis pašalino bet kokia galimybę su juo kontaktuoti.

Tas žmogus kuris „išmetą kitą iš draugų“  neseka Jėzaus nurodymais siekti susitaikymo ir bandyti atstatyti taiką, nes jie nesuteikia kitam asmeniui galimybės surasti priežastį ir atsiprašyti.

Aš gaunu el.laiškus iš žmonių, kurie buvo  atmesti ir sužeisti  spėliojantys, ką jie tokio siaubingo padarė, kad juos išmetė iš draugų“ FB? Tokie patys, „išmetimai iš draugų“ vyksta ir surinkimuose. Faktiškai „išmetimas iš draugų“ socialiniuose tinkluose yra tik tąsa to, kas jau vyko surinkimuose daug anksčiau, kai FB dar nebuvo išrastas.

Jie turi problemą su Jėzumi 
Bet jei asmuo atsisako paklusti Jėzui, jūs jau nedaug ką galite padaryti. Tai medis, šienas ir šiaudai, kuriuos jie nešis į dangų, kad atsiskaitytų prieš Viešpatį. Jis paklaus jų, kodėl jie nedarė to, ką žinojo esant teisinga. Jų problema  yra su Jėzumi, ne su jumis.

Ir šiandien taip nutinka, kai asmuo atsisako daryti kažką  esminio, kas persmelkia visą Raštą - jų problema yra su Viešpačiu ir savo širdimi. Kažkur giliai viduje, jie nori paaukštinti save be jokios atsiskaitomybės ir iššūkių, dėl to, ką jie sako. Jie nori valdžios pozicijos be atsakomybės.


Raštas moko, kad be tų anksčiau minėtų atvejų, mes turėtume, kiek nuo mūsų priklauso, siekti gyventi taikingai. Bet kai kuriems lengviau išmesti jus iš savo gyvenimo, nei sunkiai siekti taikos.


Jėzus visada skatina mus būti uoliais ir pridėti prie savo tikėjimo moralinį tobulumą, pažinimą, savitvardą, pastovumą, dievotumą, brolių meilę, ir besąlygišką meilę. Jis visada skatina mus mylėti, džiaugtis, būti taikoje, būti kantriems, švelniems, romiems, geriems, ištikimiems.

Jei mes pasitraukiame nuo šitų sielos ir charakterio savybių, mes pasitraukiame nuo Jo. Kitą savaitę, aplankymas, kurio metu Viešpats mokė mane, kaip Jis elgiasi su žmonėmis, kurie atsisako išmokti pamoką. Iki tada, laiminu,
John Fenn

2019 m. birželio 12 d., trečiadienis

Gerbkime Dievo dalykus 3d.


John Fenn . 'Weekly Thoughts" Respect of the things of God  05/17

Sveiki,
Aš pakeičiau serijoje eilės tvarką ir kitą savaitę baigsiu straipsniu „Pagunda kylanti dėl familiarumo“, apie tai, kaip Jėzumi nepasitikėjo ir Jo negerbė tėviškėje.

Seksas prarado savo šventumą  ir anksčiau turėtą pagarbą.

Daugelis Krikščionių niekada negirdėjo pamokslo šia tema, taip pat ir nedalyvavo Biblijos studijų pamokoje, kur būtų mokoma apie tai,  todėl dėl tinkamo mokymo stygiaus įslinko nuodėmė, o Kristaus Kūnas ir netgi lyderiai dėl slaptų romanų ir nuodėmių  tapo labai panašūs į pasaulį.


Tačiau koks svarbus ir šventas seksas Dievo akyse! Rabinas Michael Strassfeld rašo apie tai savo knygoje „Gyvenimo knyga“.

„Būkite vaisingi ir dauginkitės (pru urvu) ir pripildykite pasaulį*- tai pirmi žodžiai, kuriais Dievas kreipiasi į žmones. Tai ne-„laikykitės Sabato“, arba :“ nevokite“, netgi –„ jūs turėtumėte įsigyti dvi indaploves- vieną pieno produktams, kitą-mėsai“.

Kitais žodžiais tariant :“ praktikuokite seksą“ yra pirmas Dievo įsakymas, kurį Jis davė žmonijai per Adomą ir Ievą Šis įsakymas duotas pirma Mozės įstatymo, rodantis, kad tai yra visiems žmonėms,  žydams ir ne žydams. Duodamas jiems instrukcijas apie tai, kaip valdyti pasaulį, Jis  turėjo pasakyti kai ką Adomui ir Ievai, ir tai sukūrė tinkamą santuokos konteksto supratimą.
Šeimos ciklo supratimas įrodo, kad ši instrukcija jiems tikrai buvo duota.

„(Viešpats Dievas)...atvedė ją vyrui. Ir Adomas pasakė,- tai kaulas iš mano kaulo, ir kūnas iš mano kūno; ji bus vadinama moterimi, nes buvo paimta iš vyro. Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir prisiglaus prie savo žmonos; ir jie taps vienu kūnu‘‘. Nuo pradžių jie suprato atskyrimo ciklą ir ieškojo pilnatvės. Pr2:22-24

Seksas yra skirtas dauginimuisi, jis taip ir suprantamas. Mumyse yra  įdėtas noras turėti vaikų su savo sutuoktiniu. Be to, tai ką daro Dievas yra taip pat yra malonu ir  šventa.

Bet kaip visos Dievo dovanos žmonijai, kaip ir visokia  malonė, gali būti netinkamai naudojamos. Kaip Dvasios dovanomis gali būti piktnaudžiaujama ir nesuteikiama  joms derama pagarba ir susižavėjimas, kad Dievas veikia mūsų tarpe, taip pat ir seksas dažnai nelaikomas šventu,  kaip  buvo pradžioje numatyta.
Sekas palaiko šventumą ir teikia pilnatvę.

Mūsų kūnai iš žemės kaip ir visų gyvūnų. Biblija moko,  kad Dievas suformavo Adomo kūną iš molio ir tada kvėpė į jį, taip jis tapo gyvu kvėpuojančiu žmogaus kūnu. Todėl tikėjimas moko mus, kad mes paimtume tuos dalykus, kurie  mums bendri su gyvūnų karalyste ir padarytume juos šventais.
Visiems gyvūnams yra būtinas maistas. Mes vertiname žodį, kuris išeina Iš Dievo burnos, kaip būtiną kasdieninį maistą, kad galėtume gyventi. Gyvūnai turi kailius ir plaukus, o mums apdangalas primena tai, kad  Dievas padarė Adomui ir Ievai  apsiaustus iš odos, tai buvo pirmasis aukojimas už nuodėmes. Taigi rūbai buvo ar turėtų būti suprantami kaip šventi simbolizuojantys Dievo teisumo apsiaustą, kuris uždengia mūsų nuogumą.
Sekas taip pat; jei žiūrime į jį tik gyvūnų lygyje, tai suteršiame save, nes esame padaryti pagal Dievo paveikslą. Seksas buvo numatytas būti  dalimi šventų ir pilnavertiškų santykių su mūsų sutuoktiniu/e, tai apima žavėjimąsi, švelnumą, intymumą ir dar daugiau. Tai turėtų apimti ir visą mūsų dvasią, sielą ir kūną, kurie yra šventi, ne tik mūsų kūną, kuris yra toks kaip gyvūnų.
Fizinis sekso aktas yra pasikartojantis patvirtinimas, kad esame sandoroje su tuo asmeniu. Geriausiu atveju,  pora padarė įžadus savo širdyse vienas kitam ir Dievui, ir santuokos aktas seka kaip tų įžadų  fizinis užbaigimas ir patvirtinimas. Kiekvieną kartą, kai pora suartėja, jie atnaujina sandorą, kurią padarė savo širdyse- ar tai romantiškai , ar juokaujant spontaniškai. Tai šventa.

Panašiai  Dangaus karalystė yra palyginama su sėkla. Mes galime sakyti, kad sėkla yra didesnė viduje, nei išorėje. Todėl kiek daug  augalų, vaisių ir sėklų yra toje vienoje mažoje sėkloje. Tuo pačiu būdu apribojant seksą tik su vienu partneriu,  faktiškai tai daugiau viduje nei išorėje. Santuokos lova yra nesutepta, kaip sako Heb13:4, ir tai  reiškia, kad pora turi didelę laisvę džiaugtis Dievo dovana seksu, tai- meilės raištis ir palankumas vienas kitam. Šiose ribose, šis santuokos aktas daug didesnis nei gali atrodyti išorėje.
Toks Seksas yra vartai ne tik į šventumą santykiuose, bet į šventumą su Dievu.

Santuokos aktas yra dvasinės sąjungos tarp Kristaus ir surinkimo(bažnyčios) pavyzdys bei šešėlis. Panašiai, kai žemėje mes patiriame pilnatvę seksualinio susijungimo su savo sutuoktine/iu  metu, tai pavyzdys  viso Kristaus Kūno susijungimo su Savo Viešpačiu danguje. Tai - mistiška, paslaptinga, ir kartais mes tai suvokiame tik tada, kai tai įvyksta.

Mr12:20-25 Jėzaus paklausė apie moterį , kuri buvo ištekėjusi 7 kartus, kieno žmona ji bus danguje? Jėzus atsakė, kad jie klysta, nes nepažįsta nei Rašto nei Žodžio nei Šv. Dvasios jėgos.

Žmogaus prigimtis nepasikeitė ir klausimas, kurio jie paklausė tebelieka ir šiandien. Aš buvau danguje ir galiu apie tai papasakoti. Kalbėdamas ten su  žmonėmis pastebėjau, kad jie asmeniškai giliai intymiai bendrauja su kiekvienu asmeniu, kurį pažįsta, ir tai  labai pranoksta tą intymumą, kuriuo mes dalinamės čia būdami žemėje su savo žmona.

Prisiminimai mums tebelieka, todėl mes prisiminsime savo santykius su sutuoktiniu/e #1 ir tai tebebus bendra mums, kaip ir prisiminimai  to laiko, kur praleidome kartu #2 žemėje, bet intymumo laipsnis dangiškame bendravime su visais ten esančiais žmonėmis pranoksta visus galimus žemiškus santykius  kritusiame mūsų pasaulyje.

Kitais žodžiais, įsivaizduokite intymiausią, privatų, šventą momentą, kai jūs  vienui vieni su jūsų sutuoktine/iu seksualiniame susijungime, ir žinokite, kad tas intymumo lygis net nesulyginamas su intymumu tarp žmonių danguje. Danguje nėra velnio, ir dėl Šventosios Dvasios jėgos, kuri yra  kiekviename mūsų nėra jokių nesusipratimų- kai mes dalinamės su kažkuo savo požiūriu, Šventoji Dvasia tai tobulai perteikia, taigi tas asmuo puikiai supranta, ką mes sakome.

Ten nėra velnio, ten yra tobulas supratimas, ten  nėra rizikos būti nesuprastam- tik vienumas kuris kyla iš visiško skaidrumo ir tobulo supratimo- visi esame viename. Įsivaizduokite labiausiai artimą ir tobulą santuoką žemėje, bet tai neprilygsta vienybės, supratimo, intymumo lygiui ir meilei dangiškuose santykiuose.

Štai kodėl santuokos žemėje aktas yra pavyzdys ir šešėlis Kristaus ir surinkimo santykio. Intymumo lygis, kuris laukia mūsų  su mūsų draugais ir giminėmis danguje daug didesnis nei bet kuri draugystė ar santuoka žemėje. Tikras vienumas Kristuje.

Mūsų vaikai augdami mato  sveikus mamos ir tėtės santykius, kai jie subręs, jie sužinos apie kontekstą ir šventą sekso paskirtį santuokoje. Deja  geras mokymas šiuo klausimu surinkime buvo plačiai ignoruojamas, todėl aplink mus mes matome tokius liūdnus rezultatus.

Dievas sukūrė seksą ir potraukį seksui. Pirmas įsakymas Adomu ir Ievai buvo - praktikuoti seksą. Mes sukurti pagal Dievo panašumą ir paveikslą , todėl mes turėtume gerbti ir vertinti vienas kitą. Jei vertiname asmenį tik kaip sekso objektą, tai sumenkiname tą pagarbą ir išaukštinimą, kurį iš tiesų asmuo turi.  Jei asmens širdyje seksas tinkamai vertinams, asmuo neturės problemų su pornografija ar filmais, kurie skatina aistras, nes jis atmes kiekvieną netinkamą Dievo dovanos panaudojimą.

Šią seriją pabaigsiu kitą savaitę, iki tada, laiminu,
John Fenn