Dvasios/sielos , bet ne jų kūno mylėtojas 1 iš 3

 Lover of One's Spirit/Soul but not

Their Body #1 of 3

 Sveikinu  visus,

„Jėzus, mano sielos mylėtojas“ ir „Jėzus, mano artimiausias draugas“ ,- tai  žodžiai iš 1993 m. Hillsong dainos: Jesus, Lover of My Soul. Ar pagalvojote, ar

Jėzus yra mūsų sielos mylėtojas, kad jūs ir aš galime mylėti kitų sielas, laikydamiesi tyrumo Kristuje? Tačiau viskas, kas yra tyra iš Dievo, taip pat gali būti paversta nuodėme.

  

Jei ištraukiate „mano sielos mylėtoją“ iš dvasinės sferos, kad pakalbėtumėte apie viršininką ir jo sekretorę, ar jauną moterį, pasakojančią apie savo draugą kolegijoje, arba pastorių ir moterį garbinimo vadovę, jūs sudaužysite širdį.

 

 

Žmonės nesuvokia, kad galite mylėti kažkieno dvasią ar sielą ir tiesiog likti draugais.

 

Potraukis jų dvasiai ar sielai nebūtinai yra Dievo pritarimas santykiams ar santuokai. Taip pat Jis nebūtinai veda jus žengti „kitą žingsnį“ santykiuose. Dažniausiai du žmonės tampa draugais, nes jie myli vienas kito dvasią ir (arba) sielą, ir tai niekada netampa fiziškai. Jie tik draugai. Kaip 2 vyrai, kurie tapo draugais vaikystėje ir liko artimi suaugę. Arba 2 merginos, kurios išlieka draugės kaip moterys. Arba berniukas ir mergaitė, kurie  draugavo vaikystėje ir lieka draugais suaugę, bet draugystė yra jų santykių riba.

 

 

Priešingai, mūsų kultūra kupina žmonių, kurie meilę kažkieno dvasiai ar sielai prilygina šokinėjimui į lovą, kad tai taptų fiziniais santykiais. 1999 m. filme „Pabėgusi nuotaka“ Maggie klausia Ike'o: „Ar yra vienas „tinkamas“ žmogus kiekvienam? Jis atsako: „Ne, bet aš manau, kad sekant potraukiu galima prasilenkti  su tuo, kas  teisinga“.

 

 Jie mano, kad jei yra potraukis, tai turi būti teisinga juo sekti .

 

Net susituokę su kitu asmeniu  jie pateisina savo romaną. Potraukis kitam gali įtikinti žmogų, su kuriuo jis jau pora, kad jam negerai. Labai dažnai jie patiria trauką savo sielai ar dvasiai ir daroma prielaida, kad trauka yra teisinga ir turi būti fizinė.

 

 

Pagalvokite apie dalykus, kuriuos mūsų visuomenė priima negalvodama du kartus: grupės fanai, sekantys roko grupę koncertinio turo metu, savo meilę muzikai prilygindami išraiškai, skatinančiai būti fiziškai artimais su grupės nariais. Pagalvokite apie aktoriaus ar aktorės gerbėją, kuris meilę  filmams ar TV laidoms automatiškai prilygina norui šokinėti su jais į lovą. Arba prisiminkime krikščionius vyrus ar moteris, kurie žavisi ir yra palaiminti pastoriaus, šlovinimo vadovo, televizijos pamokslininko ar jaunimo lyderio, kuris meilę jo tarnavimui prilygina  Dievo vedimui, kad jie taptų pora.

 

 

Mano sielos mylėtojas

 

– Ar matei jį, kurį myli mano siela? Saliamono giesmė 3:3

 

— Jis ir davė žinią mums apie  savo meilę Dvasioje. (graikiškai agapė besąlyginė meilė) Kolosiečiams 1:8

 

„...Viešpats rado žmogų, panašų į Jo paties širdį“. I Samuelio 13:14/Apaštalų darbai 13:22

 

„Tada Jehonatanas sudarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip save patį“. I Samuelio 18:3

 

 

 Apie tai, kad galite mylėti kažkieno dvasią neperžengdami jokių ribų, nėra daug mokoma. Sužinojau tai anksti, susitikdamas su Barbara. Mano draugė 10-oje vokiečių kalbos klasėje Janny man pasakė, kad pažįsta Dievą ne tik Romos katalikų liturgiją. Būdami episkopalai (anglikonai), mes naudojome tą pačią liturgiją kaip ir jos surinkimas. Stebėjau, kaip viena po kitos buvo atsakytos į jos ir jos vaikino bei būsimo vyro maldos ir, matydamas Dievo dalyvavimo jų gyvenime įrodymą, atsidaviau Viešpačiui ir Tėvui.

 

  

Aš visada mylėjau jos dvasią nuo tada, kai mums buvo 16 metų, ir ji man pirma papasakojo apie Jėzų 10 klasėje. Mes buvome geri draugai visą vidurinę mokyklą, kol ji susitikinėjo su savo būsimu vyru, o aš – su  Barbara. Per išleistuves mokykloje  aš buvau išrinktas karaliumi, o ji – karaliene. Bet aš mylėjau  jos dvasią ir tik jos dvasią. Ji ir jos vaikinas mus nuvedė į maldos susirinkimus, kviesdavo valgyti picų, o kai susituokė, pakvietė į savo namus pasimelsti, pavalgyti ir pabendrauti pakalbėti apie gyvenimą. Mes visi 4 mylėjome vienas kito dvasią ir sielą. Mes niekada neperžengėme ribų. Kūnas niekada neįsiveržė į mūsų santykius. Net ir dabar, praėjus daugiau nei 50 metų, mes išliekame draugais.

  

 Bet...

 

Jauna pora susipažino Biblijos mokykloje, jie fiziškai  traukė vienas kitą. Ji sakė, kad myli jo širdį dėl Viešpaties ir didelės  tarnystės vizijos. Jai patiko jo potencialas. Ji nebuvo taip įsimylėjusi jį, kiek įsimylėjo tai, kuo, jos manymu, jis gali tapti asmenybe ir tarnystėje. Baigus Biblijos mokyklą, jokia didelė tarnystė neišsivystė, jis norėjo gauti „įprastą“ darbą, įsikurti ir sukurti šeimą.

 

 

Ji suprato, kad myli jį fiziškai ir myli jo dvasią, bet tikrai nepažino jo sielos. Ji nežinojo jo minčių, gyvenimo tikslų, kaip jis įsivaizduoja santuoką, vaikus ir gyvenimo kūrimą. Ji siekė, kad jis taptų kitu žmogumi, tarnavime, kuriame būtų matomas, kuriame ji šlovintų. Jie išsiskyrė po 5 santuokos metų (laimei, vaikų neturėjo).

 

 

Pora susituokė praėjus 3 savaitėms po to, kai jis pasakė jai, kad Dievas pasakė, kad ji bus jo žmona ir, kad jis bus jos vyras. Kiekvienas iš jų buvo vedęs anksčiau ir kiekviena jų santuoka baigėsi tragiškai, todėl į naują santuoką jie atsinešė daug bagažo. Jie mylėjo vienas kitą fiziškai ir mylėjo vienas kito dvasią, bet susituokė nespėję pamilti vienas kito sielos.

 

 

Jų sielos nešė bagažą. Barbara valandų valandas praleido su ja. Vienas dalykas, kurį  ta moteris sužinojo apie save, buvo tai, ką vieną dieną ji pasakė Barbarai. "Užaugau stebėdama, kaip mano mama keičia i vyrą po vyro, ir jie ją visada mušė. Suprantu, kad užaugau galvodama, kad taip vyras meilę perteikia moteriai – pliaukštelėdamas. Štai kodėl aš bandžiau provokuoti _____. Pasąmoningai bandžiau priversti jį smogti man, bet jis yra per geras vyras, kad galėtų pakelti bent pirštą prie mane. Bet dabar aš žinau Viešpatyje ir dėl jo pavyzdžio, koks turi būti teisingas bendravimas  tarp vyro ir žmonos .

 

 

Nuo tos dienos jų santuoka pasikeitė į gera visam laikui, ir jie liko susituokę iki jos nelaimingos mirties po ilgos ligos. Jie mylėjo vienas kito dvasią ir kūną, bet turėjo įsimylėti vienas kito sielą.

 

 

Ištirkite savo širdį ir supraskite, kad galite mylėti žmogaus dvasią, galite mylėti žmogaus sielą, nemylėdami jo fiziškai. Žmogus gali mylėti ir fiziškai, nemylėdamas nei jų dvasios, nei sielos....plačiau kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

John Fenn, Dievas parodo užbaigtą viziją? Sumišimas. 3/3,

 John Fenn, God shows the finished vision? Confusion. 3/3, Weekly Thoughts

Sveikinu visus,

 Apreiškimo 19:10 sakoma: „...Jėzaus liudijimas yra pranašystės Dvasia“.

 Tai reiškia, kad bet koks pranašiškas žodis nebus apie mus, jis nepadidins mūsų

ego, jis visada bus apie Viešpatį. Paprasta pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis mums ar kažkam kitam, suteikiantis „ugdymą, raginimą ar paguodą“. Tai yra Pauliaus paprastos pranašystės apibrėžimas 1 Korintiečiams 14:3. Tai neturi nieko bendra su ateitimi ir visada nukreips žmogų į Jėzų – Jis yra mūsų statytojas, skatinantis, teikiantis paguodą.

 Kai Viešpats išsakys pranašišką žodį ar viziją mūsų ateičiai, tai taip pat bus apie Jėzų. Jei turite pranašystę, kurioje dėmesys sutelkiamas į tai, kaip jūs pamokslausite milijonams, pamokslausite stadione ar kalbėsite per televiziją, ar ką nors kita, kas sustiprintų jūsų ego – tai nėra tikras Viešpaties žodis arba bent jau jis užterštas pranašautojo kūniškais priedais. Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia, taigi, jei esi iš viso minimas, tai bus antraeilis dalykas, palyginti su Jo darbu ir Jo vizija bei Jo tikslais tau.

 

Kartą moteris man davė 20 lapų pranašystę (užrašyta kiekvieno lapo ant abiejų pusių), kurią jai davė kažkoks, taip vadinamas pranašas – ji užrašė ją iš  audio įrašo. Moteris paklausė, ką aš apie tai galvoju. Tiesa ją supykdė, nes pirmi 3 sakiniai buvo iš  Dievo, likusieji 20 puslapių buvo tik „pūkai, pūkai“, naudojant daug žodžių, bet nieko nepasakantys, o iš to, kas buvo pasakyta, ji buvo pristatyta, kaip Dievo dovana pasauliui. Dalis to, kas patvirtino, kad tai daugiausia ego skatinanti klaidinga pranašystė, buvo ta, kad ji ant manęs taip pyko, kad nuo to laiko su manimi nekalbėjo, (juokinga). Ji norėjo patvirtinančio žodžio apie savo didybę, bet aš privalėjau pasakyti tiesą...

 

Taip, žinoma, pranašystė gali apimti jus ir Jo planus jums, ir kaip jūs įsirašote į  Jo planus, tai ne apie jus. Apaštalų darbų 9 skyriuje, kai Viešpats pasirodė Pauliui, kai jis ruošėsi įžengti į Damaską, Jis pasakė Pauliui keletą dalykų apie jo tarnystę. Tačiau Jis taip pat apakino jį 3 dienom, kad pašalintų  ego iš jo gyvenimo pašaukimo. Viešpats norėjo, kad jis žinotų, kad Jėzus yra viršininkas, ir viskas priklauso nuo to, ką Jis nori veikti Pauliaus gyvenime.

 

Svarbu: Dievo pažadų priežastis

Tai ne visų pirma kaip atsakymai į mūsų maldas arba tai, ką mes „tikime Dievu“.

 

Antrasis Petro laiškas 1: 3-4: "Jo dieviškoji galia davė mums viską, ko mums reikia gyvenimui ir pamaldumui, per Tą, kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę. Per juos (gyvenimą ir pamaldumą) Jis davė mums labai didelių ir brangių pažadų, kad per juos įeitume į dieviškosios prigimties bendrystę..."

 

Graikiškas žodis „bendrystė“ arba „dalyvis“ arba „turintis dalį tame“ yra „koinonos“, reiškiantis „bendras“, o šaknis verčiama „bendrystė“. Tai reiškia, kad pažadai duoti, kad galėtume su Juo bendrauti dieviškoje prigimtyje, laukdami tų pažadų išsipildymo, arba aprūpinimo.

 

Aukštesnė tiesa yra ta, kad kiekvienas pažadas yra duotas, kad galėtume dalyvauti bendrystėje su Juo, Jo dieviškoje prigimtyje. Greičiausias būdas gauti pažadą iš Dievo yra labai dažnai atidėti tą pažadą ir susitelkti į Jo pažinimą ir charakterio augimą Jame.

 

Kaip tik todėl Petras kitose, 5–8 eilutėse, iš karto ragina mus remtis švenčiausiu tikėjimu, dorybe (moraliniu tobulumu), pažinimu, susivaldymu, nuoseklumu toje savitvardoje, dievotumu, broliška meile, besąlygiška meile, nes „jei to jumyse  gausu, JIE padarys taip, kad nebūsi nenaudingas ir nevaisingas savo vaikščiojime su Viešpačiu  Jėzumi.“

 

Santuoka?

Tikslas padaryti  porą šventa. Draugystė? Tai apie tai, kad ši draugystė būtų šventa. Žmonės jūsų surinkime? Tai apie šventumo tobulinimą juose ir tavyje. Mokykla, darbas, kaimynystės santykiai? Tai viskas apie šventumą ir jus bei jų dalyvavimą dieviškoje prigimtyje. Visa tai suteikta, bet pirmiausia kalbama apie bendravimą su Juo dieviškoje prigimtyje.

 

Tai, kas buvo suteikta, teka mūsų bendrystės su Juo kanalu Jo dieviškoje prigimtyje.

 

Sumišimas dėl to, kaip, kada ir kodėl

Vardas Habakukas reiškia „apkabinti“, ir daugelis sakė, kad tokį vardą jis gavo dėl to, kad apkabino Dievą arba grūmėsi su juo. Rabinai teigia, kad jis buvo Šunemietės pažado sūnus, aprašytas II Karalių 4:16, bet mes negalime to patvirtinti. Habakuko 1 skyriaus problema yra ta, kad jis nesupranta Dievo plano. Kaip teisus Dievas galėtų veikti naudodamas piktus žmones, netgi tokių blogio imperijų, kaip asirai, Izraelio priešai? Kodėl teisus Dievas leidžia savo tautą teisti blogio imperijai?

 

13 eil.: "Tavo akys per tyros žiūrėti į blogį. Negalite žiūrėti į neteisybę. Kodėl tada toleruoji klastingus? Kodėl tyli, kai piktasis ryja teisųjį?" Jis nesuprato Viešpaties žodžio. Jis nesuprato, kaip vizija ir pažadai gali būti tokie puikūs, kai pamatė, kad vyksta priešingai

 prieš jo akis.

 

2:1 jam užtenka ir sako: „Aš stovėsiu budėdamas, lauksiu Jo  čia, šiame bokšte, ir žiūrėsiu, kaip Jis man atsakys“. (Argi jis buvo užsispyręs ir arogantiškas?). 2-oje eilutėje Viešpats atsisako atsakyti į jo klausimus, bet įsako: "Užrašyk regėjimą, perskaityk jį visiems, kad tas, kuris praeina, žinotų. Mat regėjimas skirtas būsimam numatytam laikui... bet teisusis gyvens savo tikėjimu..."

 

„Teisusis gyvens savo (savo) tikėjimu“. Ta tiksli eilutė cituojama Romiečiams 1:17, Galatams 3:11 ir Hebrajams 10:38, kiekvienu atveju susijusi  ne su visko supratimu, o vaikščiojimu su Juo tikint. Galbūt mes nesuprantame, kodėl vizija taip sako, o aplinkybės kalba kitaip. Tačiau mums liepta laikytis tos vizijos, net jei tai reiškia, kad reikia suvokti, kad tai numatyta būsimam laikui.

 

Jūsų tikėjimas nėra problema

Hebrajams 4 autorius lygina Senąjį Testamentą su Naujuoju Testamentu, rašydamas, kaip Jozuė negalėjo suteikti Izraeliui ramybės, nors jie buvo įžengę į Pažadėtąją žemę. Jis pabrėžia, kad Jėzus yra mūsų poilsis. Jis yra šabas, apie kurį pranašavo  7-ta poilsio diena. Apie Jį pranašavo  šabo poilsis. Jis pranašavo laiką, kai Dievas ilsėsis, nutraukdamas savo pastangas prieš žmonijos nuodėmę, suteikdamas mums savo poilsį – Jėzų. Tai taip pat pranašauja apie būsimą laiką, kai žemė ilsėsis, nes Asmuo, kuris yra Šabas, gyvens su žmonija.

 

Esmė 10-16 eilutėse yra ta, kad jei mes turime Jėzų, turime tą šabo poilsį. Kiekviena diena yra šabo poilsis tiems, kurie turi Kristų. Todėl stengiamasi ne tikėti, o pailsėti. „Dirbkime, kad įeitume į tą poilsį, nes kas įtikėjo, įžengė į Jo poilsį, palikęs savo pastangas“. Tai reiškia, kad problema yra ne jūsų tikėjimas, o jūsų poilsio lygis.

 

 Kai Dievas duoda pažadą, o mes darome viską, ką galime, kad eitume su Juo, kad tai įvyktų, mes negalime to padaryti iš savo jėgų. Tikėjimas jaučiasi kaip ramybė. Laikotarpis. Tikėjimas jaučiasi kaip ramybė. Norėdami turėti ramybę bet kokioje situacijoje, turite nutraukti savo darbus. Tai yra darbas, tai yra pastangos pasiekti tą ramybę raminant protą, atmetant protinius argumentus, atmetant įprotį vertinti savo išsigelbėjimą jausmais arba tuo, kaip viskas atrodo. Kažkuriuo momentu turime priartėti prie savęs ir pailsėti. Sustabdyk. Tiesiog sustabdyk. Išmokite nuraminti protą, nukreipdami mintis į pažadą. Peradresuokite emocijas, kad jos atitiktų tai, ką Dievas sako apie jus.

 

Ir tada – ramybė tampa tarsi aukšta siena, sauganti mūsų širdis ir protus, kai į ją atsimuša liepsnojančios priešo strėlės. Stenkitės įeiti į tą poilsį, tą ramybę, o paskui saugokite ją, atsisakydami emocijų ir minčių, kurios suteiktų jums priežasčių nebūti ramiems. Laikykitės Dievo jums duotos vizijos, bet neįvertinkite jos teisėtumo ar to, kiek ji gali būti arti išsipildymo, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios dabar sukasi aplink jus. Nematuokite Dievo pažado pagal tai, kaip jaučiatės ar ką sako kiti. Grįžkite prie paskutinio dalyko, kurį žinote, kad žinote, kad Viešpats jums pasakė – ir laikykitės to, net jei tik savo širdyje, privačiai tarp jūsų ir Viešpaties – ir ilsėkitės šiame pažade. Įeikite į tą poilsį, tą ramybę ir būkite ten, kai užsiimate savo gyvenimo reikalais.

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

2025 m. kovo mėn. naujienlaiškis

 Newsletter   2025 -03

 Sveikinu visus,

 Pirmiausia norėtume padėkoti, kad meldėtės už Brajeną, kai vyko  jo nugaros operacija, kad būtų sujungti slanksteliai. Kiekvieną dieną jam sekasi vis geriau,

tačiau dar kitą mėnesį jo veikla bus labai ribota. Iš prigimties jis yra labai aktyvus, todėl jam gali  būti sunku judėti  lėtai ir leisti kūnui pasveikti.

 

 Gavau daug el. laiškų su klausimais, kada bus kiti mūsų „Zoom“ susitikimai. Kai Brajenas pakankamai pasveiks, paskelbsime apie juos savaitinių minčių ir naujienlaiškių antraštėse – ačiū už kantrybę!

 

 

Dažnai gaunu el. laiškus, kuriuose teiraujamasi apie Chrisą ir Barbarą, ir dėkoju už tai. Jam sekasi gerai, nors jis nusivilia ir pyksta, jei mūsų įprastas tvarkaraštis, kai penktadienio rytą pasiimame jį į jo penktadienio/šeštadienio vizitą namuose, sutrinka, o tai nutiko neseniai. Mes vėl keliausime balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, todėl tai kelia didelį susirūpinimą. Melskitės, kad jis  grupės namuose gerai reaguotų į mūsų keliones.

 

CWOWI App programa dabar yra įtraukta į daugiau App  parduotuvių;

 

Nuolat atnaujinant, vis daugiau šalių įtraukė CWOWI programą į savo „App Store“ – pavyzdžiui, Australija yra naujausia. Jei anksčiau negalėjote jos rasti, dar kartą patikrinkite „App Store“.

 

 Tikėk ir žinok.

 

Paulius sakė filipiečiams, kad nelaiko savęs pasiekusiu, bet  jis tik stengėsi „pažinti Jį ir Jo prisikėlimo galią ir dalyvauti Jo kentėjimuose“ (Filipiečiams 3:10–14).

 

  

Kai gimstame iš naujo, mes tikime Jėzumi. Bet mes Jo dar nepažįstame. Tai yra viso gyvenimo kelionė, kaip ir bet kuriuose ilgalaikiuose santykiuose. Ar kas nors kada nors tvirtino ką nors apie jums pažįstamą asmenį, o jūs atsakėte: „Tai nepanašu jį“. Jūs taip sakote, nes pažįstate asmenį, apie kurį jie kalba. Jei tai, kas buvo pareikšta, nepanašu į jį, vertinate teiginį pagal tai, ką žinote apie tą asmenį.

 

  

Taip yra ir suvokiant neteisingą mokymą apie Jėzų. Kai tik ne tik  tikime, bet Jį pažįstame, išgirdę klaidą, pasakysime: „Tai nepanašu į Jį“ ir klaidą atmetame.

 

 

Apaštalas Jonas 1 Jono 2:24-27 rašo konkrečiai kaip ištirti mokymą lyginat su tuo, ką žinome apie Tėvą ir Viešpatį.

   

"...kas išpažįsta Sūnų, turi ir Tėvą. Jums; žiūrėk, kas buvo jumyse pradžioje (subalansuotas mokymas), pasilieka jumyse, ir jei pasiliks, liksite Tėve ir Sūnuje. Ir tai yra Jo pažadas: amžinasis gyvenimas. Rašau tai (kad apsaugočiau) nuo tų, kurie nori jus suvilioti (kad jūs nuklystumėt), tas pats patepimas kurį jūs turite pasilieka jumyse ir jums nereikia, kad kas nors jus mokytų (apie tiesą ir klaidą)  ; tas pats patepimas moko jus visko ir yra tiesa ir tai, kas tikra, o ne melas, jis išmokys tave išlikti Jame“.

  

Didžiausia apsauga nuo nesubalansuoto mokymo yra Tėvo ir Sūnaus pažinimas ir jautrumas patepimui (Dievo buvimui) mūsų dvasioje. Lyginant vieną su kitu. Visa tai, kas nėra tiesa, iškart pastebima.

 

  

Daugelis tiki Viešpačiu, bet dar Jo nepažįsta. Daugelis pragyvena visą gyvenimą tikėdami, bet niekada iš tiesų nepažindami. Yra daug vadinamųjų mokytojų, kurie tiki, bet gerai nepažįsta Tėvo ar Viešpaties. Jei jie pažintų, jie taip neiškreiptų Rašto. Jie nesusikoncentruotų ties vienu mokymu ir visą savo gyvenimą nekurtų aplink jį. Kai pažįstame Viešpatį, Jis sprendžia daugelį mūsų gyvenimo problemų, atvesdamas mus į pusiausvyrą. Mes nevalgome kepsnius kiekvieną dieną; kai Jį pažinsi, Jis pasirūpins, kad ir mes valgytume ir daržoves – subalansuota dvasinė mityba.

 

Mūsų asmeniniame gyvenime ir surinkime

 

Mes išmokstame atmesti bet kokį mokymą, kuris neatitinka to, ką žinome apie Jį. Tai reiškia, kad atmetame bet kokį mokymą, kuris tiesiogiai nepadeda mums geriau pažinti Jo. Pagalvok apie tai. Ar yra „krikščioniškų“ svetainių, kuriose lankotės ir kurios nepadeda jūsų tiesiogiai pažinti Tėvo ir Viešpaties?

 

   II Timotiejui 4:3-4 Paulius rašo:

Ateis laikas, kai jie atmes sveiką mokymą (Gk: sveikas, subalansuotas), bet rinksis sau mokytojus (pasiklausyti), nes jiems niežti ausis, ir jie nusuks (Gk: defektas į kitą pusę) ausis nuo tiesos, kad klausytųsi išgalvotų istorijų. (Gk: mitai, istorijos, pasakos, skirtos pramogauti)

 

 Kiekvienas turime išsiugdyti discipliną, kad atmestume bet kokį mokymą, kuris atitraukia mus nuo geresnio Viešpaties pažinimo.

 

Ne  žinodamas apie Jį, bet tikrai pažindamas Jį. Daugelis žmonių eina į surinkimus, kuriose pamokslas visada yra APIE Viešpatį, bet ne tai, ką Viešpats padarė to pastoriaus gyvenime, kas rodytų, kad jis Jį pažįsta. Klausykite mokytojų – ar jie teigia, kad Dievas su jais kalba, kalbėjosi, rodė dalykus asmeniškai? O gal jie kalba tik apie Viešpatį? Tikėti ar žinoti? Tikėjimas turėtų vesti prie pažinimo.

 

 Štai kodėl namų surinkimuose prieštaringas temas paliekame prie durų – namų surinkime jų aptarinėti nedera. Namų surinkimuose kalbama yra apie tai, ką Jėzus šiuo metu daro mūsų gyvenime, šiandien, ir tai ateina tik pažinus Jį. Pirmajame laiške korintiečiams 14:26 Paulius sako: „Kaip yra, broliai (vyrai ir moterys), kai susirenkate, kiekvienas turi psalmę (įskaitant garbinimą), mokymą (ko Dievas jums išmokė šią savaitę), apreiškimą (kažką Dievas jums parodė šią savaitę) arba kalbas ir išaiškinimą. Tegul viskas būna padoriai ir tvarkingai.

 

 

Jo nurodymai šiose eilutėse apie namų surinkimą yra susiję su Jo pažinimu: Kalbėkite pakaitomis, užleiskite kitą, jei turite žodį iš Dievo, bet neturite galimybės juo pasidalyti, tylėkite ir tebus tai  tarp jūsų ir Dievo, nedominuokite pokalbyje ir viskas, ką pasakysite, bus vertinama, galbūt priimta o gal   atmesta. Visa tai yra apie Viešpaties pažinimą ir tai, ką Jis nori daryti tarp jų.

 

   

Kai žmogus, įnešantis į namų bažnyčią savo mėgstamą ginčytiną temą, jis išsiskiria kaip skaudantis nykštys, nes visi supranta, kad tai prieštaringa, ir tai  tik skaldo. Namų surinkimas nėra apie tai. Jei dalyvaujantis asmuo mano, kad žemė plokščia, te pasilieka tai sau. Tai netinka šventųjų susirinkimui, kurie yra pagauti to, ką Dievas daro jų gyvenime dabar, šiandien.

 

  

Niekam nerūpi ir niekas nenori girdėti to,  kas nors atmetė Hebrajams 4:16 ir daugelį kitų eilučių, kad drąsiai ir tiesiai prie Tėvo sosto gauti gailestingumą ir malonę, pagalbą prireikus, manydami, kad vietoj to turime pereiti dangiškąją teismų sistemą. Taip pat nėra išmintinga ir subalansuota diskutuoti apie naujausius „pranašiškus žodžius“ apie surinkimo paėmimo ar Jėzaus sugrįžimo laiką, taip pat susitikimo metu į pokalbį neįeina politika. Namų  susirinkimuose, kai jie susitinka kalbama apie mokinystę, o tai reiškia pažinti Tėvą, Viešpatį, ir tai, ką jie daro mūsų gyvenime dabar ir šiandien. Kalbama apie tai, ką mes ŽINOME, kad Dievas daro mūsų gyvenime. Pažinti Jį ir Jo darbus mumyse. Ne apie kokią nors teoriją ar nesubalansuotą mokymą, kuris tik kelia ginčus ir yra nesveikas.

 

 

Kadangi pirmiausia individualiai nustatome akių ir ausų apsaugą, kad atmestume mokymą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su geresniu Jėzaus ir Tėvo pažinimu, kai kas nors susirinkime iškelia kokią prieštaringą temą, jis nutildomas,  jam pasiūloma kartais net pakalbėti privačiai, , kad sužinotų, kaip mes sutelkiame dėmesį į tai, kaip Dievas padaro tave panašų į Kristų gyvenime.

 

  

Kai kurie iš šių mokymų yra  ne tik klaidingi, bet iš tikrųjų yra demonų mokymai: 1 Timotiejui 4: 1-2

 

„Šventoji Dvasia tiesiogiai sako, kad paskutinėmis dienomis kai kurie paliks tikėjimą ir klausys viliojančių dvasių ir demonų mokymų“. Graikiškas žodis, išverstas „viliojantis“, yra „planos“, iš kurio gauname žodį „planetos“. Tai reiškia klaidžioti, šiuo atveju klajoti mokymuose, siekiant paklaidinti kitus. Jis dažnai naudojamas apibūdinti klaidingus mokytojus ir žmones, patekusius į didelę klaidą.

 

 

Tas pats žodis (planao) vartojamas aukščiau esančiame I Jono 2:24-27, kur Jonas juos mokė, kad pažinimas ir pasilikimas Tėve ir Sūnuje su mumyse pasiliekančiu patepimu yra puiki apsauga „nuo tų, kurie bando tave suvilioti“ (klaidingu mokymu).

 

 

Daugelis galvoja: „Jei galėčiau tiesiog pakankamai gerai pažinti Žodį“ arba geriau suprasčiau žydų kultūrą arba pirmojo amžiaus kultūrą“, aš turėčiau apsaugą nuo klaidų arba „Jei aš tiesiog neatmesčiau tos apsaugos“.

 

 Visa tai gerai,  bet I Jono 2:24-27 teigiama, kad didžiausia apsauga nuo tų, kurie bando mus suvilioti blogais mokymais, yra Tiesos Dvasios patepimas (buvimas) ir mumyse esančio Tėvo bei Sūnaus pažinimas. Jei pažįstate Dievą, kai kas nors sako, kad Šventajame Rašte sakoma taip ir taip, ir tai nėra tai, ką jūs žinote apie Tėvą ar Viešpatį, jūs atpažinsite tą įspėjimą savo dvasioje iš Dvasios.

 

 Tai padeda mums apeiti  visą ratą:

 

Jei pažįstate Tėvą ir Sūnų, Tiesos Dvasia atpažinsite, kai mokymas bando jus suklaidinti. Sužinosite, kada tai blaško, kai svetainė trukdo geriau pažinti Tėvą ir Sūnų. Jei geriau pažinsite Tėvą ir Viešpatį, įgysite nenumaldomą impulsą, kuris veda visą jūsų gyvenimą, su uolumu, kuris aktyviai saugo tą bendrystę, kurią jaučiate savo dvasioje.

 

  

Rašau šiuos dalykus ne tam, kad priversčiau skaitytoją  gintis, o skatinčiau kiekvieną iš mūsų daryti taip, kaip padarė Paulius: „Broliai, aš nelaikau savęs pasiekusiu, bet vieną dalyką darau, pamiršęs tai, kas yra už nugaros,  stengiuosi laimėti dangaus prizą, į kurį Dievas Tėvas Kristuje, kviečia mus aukštyn. Ir tegu tie kurie subrendę ( ir nori subręsti) laikosi šių nurodymų. Jei manote kitaip, Dievas Tėvas jums tai apreikš ir vaikščiokime tame, ką jau pasiekėme. Filipiečiams 3:13-16

 

  

 Jei esate tas, kuris atsigauna po „viliojančių dvasių ir demonų mokymo“, grįžkite į tą tašką, kurį paskutinį kartą prisiminėte subalansuotą mokymą, ir pradėkite iš naujo. Jei jus vilioja mokymai, kuriuos žinote savo širdyje, kutena jūsų ausis, yra laiką atimantis  blaškymasis, tada atgailaukite ir imkitės veiksmų, kad niekada nesilankytumėte tose svetainėse.

 

Jokūbo 3:14-17 priešpastato pasaulio sistemos išmintį  Dievo išminčiai.

 

 

Jis teigia, kad pasaulio išmintis sukelia nesantaiką, sumaištį, net pavydą, o Dievo išmintis yra „tyra, taiki, protinga, švelni, kupina gailestingumo, siekianti tau geriausio be šališkumo su nuoširdumu“.

 

 

Būkite vedami ramybės.  Ieškokite ramybės savo dvasioje. Kai Jį pažįstate, atpažįstate tai, kas nėra tiesa. Todėl sutelkite dėmesį į Tėvo ir Viešpaties pažinimą. Ačiū Tėvui už tą saulėtekį ir saulėlydį, kurį matote. Už gerą laiką , už tai ir tai  jūsų dienoje. Kai išgirsti kažką  iš seno draugo, už galimybę pasimelsti už ką nors – tiesiog raskite priežasčių per dieną padėkoti Tėvui, paklausti Jo nuomonės apie tai, ką girdite ar skaitote. Kaip ir bet kokie santykiai, kuriuose kiekvienas pažįsta kitą, kalbėkite su Juo. Kalbėkitės su Tėvu, Viešpačiu, o tada savo dvasioje pajuskite Šventosios Dvasios buvimą. Išmokite nukreipti savo dėmesį, kad sužinotumėte Jo nuomonę, Tiesos Dvasią, kai girdite, ką kažkas moko.

 

 Jei joje ramybė, verta jos siekti. Jei tai nėra logiška arba skiriasi nuo to, kuo tikėjote, tačiau jūsų dvasioje yra rezonansas, kuris traukia jus ramybėje, kad sužinotumėte daugiau – tai Jis. Būkite vedami ramybės, patepimas, kurį turite Jame, pasilieka jumyse, kai pažįstate Tėvą ir Sūnų, kaip sakoma I Jono 2:24-27.

 

  

Meldžiuosi už jus, kad jūsų neblaškytų visi mūsų dėmesį traukiantys balsai, bet kiekvieną dieną vis geriau ir pilniau pažintumėte Tėvą, pažintumėte Viešpatį Jėzų. Didžiausias nuotykis gyvenime, kurį galime patirti, yra vaikščioti su Dievu Tėvu ir Viešpačiu Jėzumi!

 

  Ačiū, kad esate mūsų gyvenime,

 

Džonas ir Barbara, Brajenas ir Amy

John Fenn, Dievas parodo užbaigtą viziją? Kliūtys 2/3

 John Fenn, God shows the finished vision? Hindrances, 2/3

Sveikinu visus,

1977 m. rugsėjį Barbara ir aš mokėmės koledže, ir kai vieną  vakarą meldėmės, Viešpats mums kalbėjo apie mūsų ateitį.

 

Kliūtis: nesuvokti atotrūkio tarp vizijos ir užbaigimo

 

Mes mokėmės koledže, nes to reikalavo mūsų tėvai, bet mūsų širdys buvo skirtos tarnavimui. Nenorėjome švaistyti 4 metų ir savo tėvų pinigų tam, kad gautume diplomus, kurių nenaudosime, bet nesupratome, kaip Viešpats mus veda.

 

Kai meldėmės, Barbara matė regėjimą: ji stovėjo atsisukus į  Kolorado Uolinius kalnus su Viešpačiu priešais ją. Viešpats uždėjo rankas jai ant pečių ir ją apsuko, dabar kalnai liko už nugaros, o ji žiūrėtų į rytus, kiek tik akys užmato. Laukas buvo padengtas prinokusiais kviečiais, o kiekviena kviečio galva buvo žmogaus veidas. Viešpats  kalbėjo su ja apie mūsų pašaukimą ir tarnavimą. Kai tai vyko, Jis man pasakė, kad kitą rugsėjį galėsime susituokti, ir kad persikeltume į Boulder, Kolorado valstiją, kalnų papėdėje, ir pasakė : „Po to aš tau duosiu rančą“.

 

Tai buvo 1977 m. rugsėjis, o po metų mes susituokėme. Viskas įvyko tiksliai taip, kaip buvo parodyta, ir, baigę Biblijos mokyklą, persikėlėme į Boulderį. Vis ieškojome tos rančos, nesuprasdami tuo metu , kad pranašystės dažnai pateikiamos  viena po kitos, todėl skamba, kad viena iškart seka kitą.

 

To pavyzdys yra Luko 4:18-20, kur Viešpats skaito Izaijo 61:1-2. „Paskelbti priimtinus Viešpaties metus ir mūsų Dievo keršto dieną...“ Jėzus nutraukė sakinį po žodžių „Paskelbti priimtinus Viešpaties metus“. Tada jis atsisėdo nebaigęs sakinio, sakydamas, kad pirmoji dalis įvykdyta.

 

Izaijas tai parašė taip, tarsi priimtini Viešpaties metai ir keršto diena būtų tuo pačiu metu. Jėzus sustojo sakinio viduryje, parodydamas , kad tarp jų yra laiko tarpas. Nuo „priimtinų Viešpaties metų“ iki „mūsų Dievo keršto dienos“ praeis 2000 metų. (iki Jo sugrįžimo). Jėzus negalėjo jiems pasakyti apie 2000 pagonių metų laikotarpį nuo priimtinų Viešpaties metų iki keršto dienos (Jo sugrįžimo).

 

 

 Tuo metu to nesuprasdami, mes su Barbara  ieškojome tos rančos persikėlę į Boulderį, nes Jis pasakė: „Po to aš jums duosiu rančą“. Mes nežinojome, kiek laiko praeis „po to“. Mes dažnai važinėjome po apylinkes, ieškodami tos nuosavybės, apie kurią  liudytų mūsų dvasia. Mūsų vaizduotėje praplaukė daug sodybų, spėliojome, kas tai galėtų būti, kam Viešpats galėtų tai panaudoti. Bet niekada neturėjome Šventosios Dvasios liudijimo, todėl nieko nepirkome. Kai 1992 m. gruodį persikėlėme iš Kolorado, tą pranašystę padėjome į šalį, „ant lentynos“, kaip sakome, kad būtų nuimta nuo lentynos, jei tas žodis kada nors išsipildytų.

 

 

 
Pranašystę gavome, kai mes mokėmės koledže, 1977 m. rugsėjį. Į Boulderį persikėlėme 1980 m. gegužę. Jis mums atidavė rančą kaip  paveldėjimą 1997 m., praėjus 20 metų po pranašystės ir 10 metų palikus Boulderį! Viešpats pasakė apie persikėlimą į Boulderį, parodė mūsų tarnystės pilnatvę ir tuo pačiu metu pasakė apie rančą. Kaip galėjome žinoti, kad pažadėtą rančą gausime tik po  20 metų?

 

Kiek žmonių gavo Viešpaties viziją apie savo gyvenimą, tada praleido laiką ir pinigus ieškodami tos vizijos išsipildymo, galvodami, kas atsitiko, kur tai yra, kada tai įvyks?

 

Kodėl atrodo taip lyg  „daryk tai dabar“: Dievas yra ne laike, Jis visada: AŠ ESU

 

Kadangi Jis nepriklauso nuo laiko, kai Jis tau ką nors pasako, tai atrodo kaip DABAR. Jauti, tarsi  tu privalai tai padaryti dabar, nes Jam viskas yra dabartyje, taigi, mūsų dvasia taip jaučiasi. DABAR. Bet taip nėra. Tikimasi, kad vadovausimės sveiku protu ir darysime savo vaidmenį natūraliai, neperžengdami pusiausvyros ir gero verslo supratimo.

 

Apaštalų darbų knyga parašyta chronologine tvarka, apimanti maždaug 30 metų laikotarpį, tik 1007 eilutės ir 28 skyriai, apimantys tuos 30 metų. Trūksta daug detalių. Viena detalė, kurią Paulius mums pateikia vėliau, yra ta, kad sutikęs Jėzų Apaštalų darbų 9 skyriuje, jis su niekuo nekalbėjo, o trejiems metams išvyko į Arabijos dykumas. Galatams 1:12-19, Apaštalų darbų 26:16 jis rašo tai, ką sužinojo, kai Jėzus jam apsireiškė ir jį mokė.

 

Tačiau Apaštalų darbų 26:17, kai Paulius pasakoja savo liudijimą karaliui Agripai, jis cituoja Viešpatį, kai Jis pasirodė jam Damasko kelyje: „...išvaduodamas tave iš žmonių ir pagonių, pas kuriuos aš tave  DABAR siunčiu“. Jėzus jam pasakė, kad DABAR siunčiu tave pas pagonis, bet praėjo daugiau nei 3 metai, kol tai įvyko. Kai Dievas kalba, atrodo, kad DABAR, nes Jis yra AŠ ESU, visada esantis.

 

Kliūtis: trukdžiai, nukrypimai

nesekti pažadu

 

 Apaštalų darbų 7:22 mums sakoma, kad Mozė gavo išsilavinimą Egipte  o istorija sako, kad jis buvo puikus karo vadas. Tačiau būdamas 40 metų jis nužudė egiptietį, kuris smurtavo prieš izraelitą, manydamas, kad

prasidės pilietinis karas. Mes tai žinome, nes 25 eilutė sako: „Jis manė (Gr: nomizo, manyti, manyti, manyti), kad jo broliai supras, kad jo ranka Dievas juos išgelbės, bet jie nesuprato.

 

Holivudo filme „Dešimt įsakymų“ vaizduojamas 80-etis Mozė, kai sužinojo, kad yra išgelbėtojas, kai Viešpats pasirodė jam degančiame krūme. Tačiau Apaštalų darbų 7:22–25 pasakojama, kad jis žinojo, jau būdamas 40 metų, kad  yra išgelbėtojas. Ši klaida jam kainavo 1/3 jo gyvenimo, teko bėgti  iš Egipto be supratimo, kas nutiko.

 

Bet  Hebrajams 11: 27 mums sakoma: „Tikėjimu jis paliko Egiptą, nepabijodamas karaliaus rūstybės, ištvėrė lyg matydamas neregimąjį“. Graikiškas žodis, išverstas „ištvėrė“, yra kartereo, kuris lotyniškai yra charta, kuris reiškė žemėlapį arba užrašymą (maršrutą ar kelią, kuriuo reikia eiti).

 

Hebrajams 11:27 sakoma, kad Mozė vis dar turėjo regėjimą savo širdyje, jis žinojo, kad yra išgelbėtojas, tik nežinojo, kaip tai atsitiks. Jis manė, kad panaudos savo karinius sugebėjimus, kad suburtų Izraelį prieš egiptiečius. Nors jis nesuprato, kodėl jam taip nepasisekė, jis vis tiek laikėsi vizijos ir atsisakė blaškytis dėl to, kad šiuo metu teks susikurti gyvenimą darant ką nors kita.

 

Kliūtis: galvoti , kad kliūtys reiškia , jog tai ne Dievo valia

 

Pradžios 12:1-10 mums sakoma, kad Abramui Viešpats įsakė palikti savo tėvo namus ir eiti į pažadėtąją žemę. Kai jis atvyko į dabartinę Izraelio teritoriją, 7 eilutė sako, kad Viešpats  vėl pasirodė ir pasakė jam iš esmės: „Štai yra tai “. 8 ir 9 eilutėse Abromas vaikšto po žemę ir įsikuria namuose. Tada 10 eilutėje sakoma: „Krašte kilo badas, ir Abromas persikėlė į Egiptą, nes badas ten, kur jis buvo, buvo labai didelis“.

 

7 eilutėje Viešpats jam pasakė, kad jis atvyko į Pažadėtąją žemę, o po to, kai jis visiškai įrengė savo namus ir gyvenimą šioje naujoje žemėje, kilo toks didelis badas, kad jis turėjo persikelti į Egiptą, kad galėtų išgyventi. Tai reiškia, kad badas pažadėtoje žemėje nebūtinai rodo, kad prasilenkėte su  Dievo valia. Viešpats nieko nepadarė, kad sustabdytų badą, Jis neįspėjo Abramo, kad artėja badas. Abramas pats turėjo priimti sprendimą persikelti į Egiptą, kol pasibaigs badas.

 

Grįžkite prie paskutinio dalyko, kurį žinote, kad tikrai  žinote, Viešpats jums tai pasakė. Įsitikinkite, kad padarėte viską, ką mokate daryti natūralioje aplinkoje. Tada, jei jus ištiko „badas“, darykite tai, kas būtų teisinga ir protinga daryti natūralioje aplinkoje, kaip padarė Abromas. Ne kartą matau, kad žmonės lieka „bado žemėje“, atsisako naudoti  sveiką protą ir tai, kas yra teisinga ir protinga natūraliai, ir galiausiai badauja – sunaudoja visus savo išteklius, užuot prisitaikę prie besikeičiančių aplinkybių.

 

Priežastys, kodėl  Jis mums pateikia užbaigtą viziją - kitą savaitę , ir taip užbaigsime šią seriją.  Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

John Fenn, Dievas parodo užbaigtą viziją/Ar tai mes? 1/3, Brandus darbas. Savaitės mintys

 John Fenn, God shows the finished vision/Is it us? 1/3, The mature work. Weekly Thoughts

 Sveikinu visus,

1977 m., likus daugiau nei metams iki santuokos, mūsų draugas man ir Barbarai pranašavo, kad mūsų santuoka bus kaip subrendęs, vaisiais apkrautas medis 1:3

Ps.1:3

 "Jis bus kaip stiprus medis, pasodintas prie vandens upių, kuris savo metu duoda vaisių. Jo lapai nenuvys ir viskas, ką jis darys, klestės".

 

Tai apibūdino mūsų santuoką brandžioje formoje, kai net nebuvome susituokę. Viešpats mums pasako apie regėjimą brandos metu, kokia ji gali būti.

 

Mes nežinojome, kokio charakterio augimo, kokių nesėkmių ir sėkmių teks patirti norint pamatyti tą brandžią santuoką. Nematėme tų sunkumų, kuriuos turėsime pakelti tarp šio žodžio ir brandžios santuokos. Mes visada buvome ištikimi vienas kitam, tačiau pakeliui patyrėme daug sunkumų.

 

Štai tokia problema iškyla kai gauni žodį iš Viešpaties.

Kai Jis duoda žodį, tas žodis apie pabaigtą brandų darbą. Jis mums nepasako, ką turėsite išgyventi, kad pamatytumėte, kaip viskas išsipildė. Kai Viešpats Dievas* pasirodė Abramui Pradžios 15:1–6, sakoma, kad Jis „išvedė jį į lauką ir pasakė: 'Pažiūrėk į dangų, pažiūrėk, ar tu gali suskaičiuoti žvaigždes? Tiek bus tavo palikuonių“.

 

*Viešpats Dievas hebrajų kalba yra Jahvė Elohimas. Tai reiškia, kad iš Elohimo (Dievų) išėjo Jahvė kaip Jahvė Elohimas, kad būtų susijęs su žmonija.  300 m. pr. Kr., nenorėdami naudoti Jo vardo veltui, jie pašalino Jahvės žodžio balses, kad padarytų YHWH, o tai yra neištariama. Lotyniška Jahvės versija yra Jehova.

 

Palikuonių tiek pat, kiek ir žvaigždžių.

Tai buvo užbaigta vizija, užbaigtas planas. Tuo metu Abramas ir Sara neturėjo vaikų. Bet Viešpats Dievas parodė jam užbaigtą regėjimą. Viešpats jiems nesakė, ką jie turės išgyventi, kad pasiektų tą užbaigtą regėjimą.

 

Padėti Dievui

Kai Pradžios knygos 15 skyriuje Viešpats parodė Abramui, kad jo palikuonys bus kaip žvaigždės danguje, Jis taip pat pasakė, kad jo įpėdinis kils iš jo paties kūno. Jis nieko nesakė apie tai Sarai. Sarai iki tol  nepavykdavo pastoti, o kai Viešpats pasirodė Abramui, ji jau gerokai buvo pabaigus gimdymo sezoną.

 

Kitas skyrius, 16, pradedamas Abramu ir Sarai kalbant apie tai, kaip išsipildys Dievo pažadas. Remdamasi daline informacija, kad Abramas bus tėvas, Saraja siūlo Abramui pagimdyti kūdikį su Hagara. Jis pakluso savo žmonai, taip atsirado Izmaelis. (16:1-15)

 

Kitame skyriuje, 17, Viešpats pasirodo jiems abiem ir prideda naujos informacijos: Sarai turės kūdikį, o YHWH pakeis jų vardus kaip sandoros dalį. Sandoroje kiekviena sandoros galva dažnai priima kito vardą kaip savo. Pavyzdžiui, šiandien santuokoje žmona dažniausiai pasiima savo vyro vardą.  Mes esame vadinami krikščionimis, o tai reiškia „priklausome Kristui“. Mes prisiėmėme Jo vardą, ir Jis priėmė mus kaip savuosius.

 

Šiuo atveju Viešpats paėmė vieną H iš YHWH, kad padarytų Abramą, Abraomu ( Abraham). Jis paėmė kitą H iš savo vardo, kad Sari paverstų Sarah – H garsas yra iškvėpimas, kvėpavimas, Dievo kvėpavimas, įkvepiantis į jų kūnus, kad atgaivintų juos, kad Sarah galėtų pastoti ir pagimdytų Izaoką.

 

Suteikdamas savo vardo H raides Abraomui ir Sarai, Jis neprarado H, bet išlaikė juos, sujungdamas Abraomą ir Sarą su savimi –  Dievą ir žmones, kurie dalijasi H, Gyvybės alsavimu, Dievo Dvasia. Vėliau Paulius apie šią vienybę rašė 1 Korintiečiams 6:17: „Kas susijungęs su Viešpačiu, yra viena Dvasia su Juo“. Vėliau Abraomas buvo pakviestas atlikti savo dalį; aukodamas savo pažado sūnų Izaoką.

 

Jūs negalite jų kaltinti, kad jie bandė padėti Dievui.

Jie nežinojo, kad tai dalinė informacija, nes Viešpats Dievas jam pasakė užbaigtą regėjimą: „Tavo palikuonių bus kaip žvaigždžių“. Remdamiesi baigta vizija, bet turėdami tik dalinę informaciją, jie bandė išsiaiškinti, kaip Viešpats Dievas tai įgyvendins ir „padės“ regėjimui. Daugelis iš mūsų bandė išsiaiškinti, kaip Dievas ketino tai padaryti, o tada panaudojo savo išteklius, įgūdžius ir talentus, kad „padėtų“ įgyvendinti viziją.

 

Jaunas pastorius gavo žinią, kad turės radijo ir televizijos tarnavimą, todėl per mėnesį  išleido visus pinigus, įskaitant būsto paskolą ir pinigus už automobilį  radijo ir televizijos laikui apmokėti  per krikščionišką TV tinklą. Po 30 dienų jis atėjo pas mane sutrikęs, nes buvo eteryje mėnesį, o paštu beveik negavo pinigų savo radijo ir televizijos laidoms paremti, o jie ketino jį išmesti iš televizijos, nes jis nesumokėjo. Jis bandė tai padaryti, pagimdydamas Izmaelį, užuot leidęs Dievui tai įgyvendinti.

 

Pora turi savo širdyje ir gavo pranašystes, kad nupirktų svečių rančą, kurioje galėtų gyventi pastoriai, misionieriai, ir pasaulyje sužeisti žmonės galėtų ateiti ir atsigauti, pasikrauti ir pasveikti. Jie parduoda savo namą ir turtą vienoje valstybėje ir persikelia į valstybę, kur kaina ir pragyvenimas yra žemesnis. Iš paskutinių pinigų jie nusiperka ūkį, tvartą paverčia susirinkimų vieta, perstato ir pastato keletą namelių. Jie stebisi, kur yra Dievo parama? Jų pastangos priversti vietinius surinkimus prisidėti prie mėnesinės paramos žlunga. Jie lieka sutrikę. Per daugelį metų šį scenarijų mačiau mažiausiai 6 kartus. Jie bandė išsiaiškinti, kaip Dievas tai padarys, tada sukūrė savo Izmaelius, užuot leidę tai padaryti Viešpačiui.

 

Mūsų žmogaus dvasia, būdama viena su Dievu, kupina kūrybiškumo

Mūsų dvasia, žmogaus dvasia, yra pajėgi kūrybinėms vizijoms, svajonėms. Mes matome viziją ir, remdamiesi daline informacija, sukuriame Izmaelį ir žlungame. Abramas ir Sarai sumaišė 1 dalį informacijos iš Dievo ir 1 dalį, ką jie galėjo padaryti natūralioje aplinkoje, kad tai įvyktų, ir viską sujaukė.

 

Šventumo greitkelio pakraščiai  užpildyti žmonių, kurie gavo Dievo regėjimą, pagavo regėjimą savo dvasioje ir vaizduotėje, tada bandė galvoti, kaip tai išsipildys, ir ėmėsi tai įgyvendinti. Rezultatas visada yra nesėkmė, mes turime leisti Jam tai įgyvendinti; mes negalime to padaryti patys.

 

Kiek iš mūsų turėjo nuostabių išradimų, naujovių, kurios labai pagerintų mūsų darbo vietą, ar poreikius atitinkančių produktų idėjų? Idėja „iššoka“ į mūsų protą, mes suvokiame, kad tai yra mūsų dvasios, o mūsų vaizduotė veikia su tuo, kas ji gali būti... visa tai yra vienybės su Kristumi dalis. Mūsų dvasioje yra TIEK daug kūrybiškumo; matome paruoštą formą ir kaip ji padės žmonėms, ir matome, kaip ji uždirbtų pinigų. Bet ar Dievas liepia tai daryti?

 

Tai palieku  kitai savaitei, ir kliūtys vizijai. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org arba cwowi@aol.com

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje namų surinkimų konferencijoje Lietuvoje

 

Sveikinu visus,

Dažnai girdžiu žmones sakant, kad , kad mūsų konferencijos labai skiriasi nuo bet kurios kitos konferencijos, kurioje jie kada nors dalyvavo. Visi jie sako tą patį: dažniausiai konferencijos būna ilgos ir beasmenės, nuobodžios, dažnai tik emocijos ar tik informacija – bet mūsų konferencijos visada būna skirtingos. Kviečiu ateiti ir patirti patiems!

 Tai vyksta todėl,  kad mes priimame nedidelį dalyvių skaičių, kartu valgome  ir visi būname toje pačioje vietoje, taip pat dalinamės giliomis  dvasingomis ir praktiškomis įžvalgomis, kaip mes  suprantame Viešpatį ir Jo kelius. Pakankamai mažos konferencijos, kad leistų Viešpačiui judėti tarp mūsų, ir atlikti gilią asmeninę tarnystę, bet pakankamai didelės, kad žmonės susirastų daug naujų draugų, kurie sujungs jus su didesniu Viešpaties atliekamu darbu. Subalansuotos, sveikos, gyvenimą keičiančios – tikiuosi, kad prisijungsite prie mūsų!

Iki pasimatymo!

 

Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią Tarptautinę namų bažnyčių konferenciją su Džonu Fenu, kuri vyks Lietuvoje 2025 m. birželio 5 d. – birželio 8 d. Tai bus unikali galimybė užmegzti ryšį su namų bažnyčiomis Europoje, pasidalinti bendru tikėjimu ir gyvenimo patirtimi, taip pat pagilinti savo įžvalgas ir supratimą įvairiomis temomis kartu su Džonu Fenu, kuris žinomas kaip mokytojas ir kurio troškimas - atskleisti Dievo Tėvo kelius.

 

Konferencijos akcentai

📅 Data: 2025 m. birželio 5 – 8 d
📍 Vieta: Lietuva, Šilo g. 8, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. (www.rokosodyba.lt)
💶 Kaina: 275 EUR asmeniui (kūdikiams iki 2 metų nemokamai), vaikams iki 12 metų – 100 EUR asmeniui. Yra galimybė dalyvauti 1dieną, kaina su pietumis ir vakariene  suaugusiam žmogui 50eu ,  Iškilus klausimams drąsiai rašykite mums elektroniniu paštu:   conferencelt2025@gmail.com

 

 

 

 

 Šis keturių dienų renginys skirtas suteikti galimybę turtingai ir artimai pabendrauti. Dalyviai turės daug laiko mokymuisi, apmąstymams ir bendravimui vienas su kitu. Nesvarbu, ar atvykstate iš Lietuvos, ar keliaujate iš užsienio, ši konferencija žada būti nepamirštamu įkvėpimo, augimo, dangiškojo Tėvo ir vienas kito pažinimo laiku.

Registracijos informacija:

Norint užsirezervuoti vietą, prašome registruotis el. paštu conferencelt2025@gmail.com. Mūsų organizacinė komanda – Deividas, Gerimantas, Kęstutis ir Wil & Ank – mielai padės iškilusiais klausimais ir pasirūpins, kad turėtumėte visą reikalingą informaciją.

Laukiame jūsų ir norime pasidalinti savo gyvenimo patyrimu su jumis!

p.s mokymai bus verčiami į lietuvių kalbą 

Rašykite mums.