Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. liepos 25 d., pirmadienis

Mintys apie mokymą malonės tema. 1 dalis


John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 9 d.,

Aš įėjau į automobilių draudimo agentūros ofisą ir pamačiau, kaip ji netikėdama purtė galvą. Aš paklausiau ar viskas gerai. Ji kažką sumurmėjo apie tai, kur žmonių protas ir papasakojo man šią istoriją. Tėvai savo dukrai gimtadienio proga, vos tik jai sukakus 16 metų nupirko nenaują Ford Mustang automobilį (JAV leidžiama vairuoti nuo 16 metų amžiaus).

Automobilis buvo pravažiavęs daugiau kaip 100.000 mylių. Po dviejų mėnesių mergina vairuodama iškrypo iš kelio, nuvažiavo į šalikelę, atsimušė į pašto dėžę ir sustojo nesusižeidusi, bet automobilis buvo sudaužytas.

Taigi tėvai jai nupirko kitą automobilį, kitą Ford Mustang, bet naujesnį, pravažiavusį tik 60.000 mylių. Draudimo agentas paaiškino, kad jie galvojo, jog nori palaiminti dukrą patikėdami jai didesnę atsakomybę, ir kad ji daugiau subręs ir bus atsargesnė vairuodama. Ar galite atspėti, kas nutiko?

Ji vėl jį sudaužė. Taigi...jie nupirko jai visiškai naują Ford Mustang, sukeldami tuo jos draugų pavydą. Jie galvojo, kad nors ji neįvertino malonės, kai jie davė jai seną automobilį, ir neįvertino 100.000 mylių pravažiavusio automobilio, ir neįvertino 60.000 mylių pravažiavusio automobilio, ji TIKRAI įvertins visiškai naują ir užaugs brandoje ir atsakomybėje!

Vėl klaida. Ji sudaužė visiškai naują Mustangą taip pat. Sulaužė dar vieną tvorą, pašto dėžę, nusileido ant žemės prieš sustodama nulaužus nedidelį medelį. Draudimo kompanija panaikino jos ir jos tėvų teises! Mergina ne tik neužaugo, ji neturėjo supratimo kaip jos veiksmai paveiks visą šeimą. Agentas man pasakė, kad jos tėvai buvo labai nusivylę, nes jie sužinojo, kad jokia draudimo kompanija nesutiko drausti jų dukters.

Dvi Dievo malonės pusės
Dauguma iš mūsų supranta malonę iš aukščiau taip, kaip ta mergaitė - neužtarnauta malonė, malonė po malonės, nors mes nenusipelnėme jos. Bet dabar pamąstykime apie malonę tėvų požiūriu.

Jie toliau teikė savo dukrai malonę tikėdamiesi, kad ji supras, kokį palankumą ji patiria ir panaudos šį palankumą kaip priemonę kopti subrendimo kopėčiomis. Jie mylėjo ją, todėl teikė vis daugiau ir daugiau galimybių, kad ji galėtų pasiekti sekantį lygį, bet ji niekada to nepadarė.

Malonė tikrai yra neužtarnautas palankumas, bet ji taip pat yra įgalinimas, kelias į didesnį subrendimą.

Ko mergaitė nežinojo
Mergaitė naudojo savo vairuotojo teises ir savo tėvų malonę panašiai kaip žmonės, kurie naudoja Dievo malonę kaip leidimą pasilikti nesubrendime ir netgi pateisinti nuodėmę. Judo 4 pasakyta: „Jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į leidimą amoraliai elgtis ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų“. Graikų kalbos žodis „leidimas amoraliai elgtis“, reiškia „susilaikymo nėra“, „nebuvimas suvaržymų“, „perteklius“, „nesaikingumas“ arba „geidulingumas“.

Dar įdomiau, kad Judas sako apie tuos, kurie paverčia Dievo malonę leidimu nuodėmiauti (vertimas anglų k.), jog jie neigia „mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.

16 metų mergaitė nesuprato, kad piktnaudžiaudama tėvų jai suteikta malone, ji išsigina (atsisako) jų meilės jai – naudodamasi išimtinai ir pilnai jų palankumu (malone) ji iškreipė jų meilę į galimybę pasilikti nerūpestinga.

Jos tėvai mylėjo ją turėdami viltį, kad ji daugiau subręs ir taps daugiau panašia į juos. Vesdami ją gyvenimo keliu, jie tikėjosi pradėti su ja gilesnius ir brandesnius santykius. Jei ji būtų įžengusi į brandą, jie visi trys būtų įžengę į gilesnius santykius ir draugystę, kaip suaugę žmonės. Jos veiksmai buvo atmetimas jos tėvų meilės ir neigimas jos tėvų troškimų dėl jos.

Jos atsisakymas tapti atsakinga ir subrendusia buvo lyg sudavimas per veidą jų meilei. Judo 4 išplėstinėje Biblijoje pasakyta, kad šitie žmonės „neigia ir atsisako mūsų vienintelio Valdovo ir Viešpaties...“ Galiausiai ši mergaitė, aktyviai piktnaudžiaudama tuo palankumu, atmetė savo tėvų meilę ir malonę, tol kol pagaliau dėl šito atmetimo, daugelis draudimo kompanijų atmetė ją, jos tėtį ir mamą!

Iš anksto numatytas malonės panaudojimas
Taip kaip anksčiau žmonės padarė „Ganytojiško“ (Sheperding) ir „Tikėjimo Žodžio“ (Word of Faith) judėjimus ekstremaliais, taip ir šiandien jie elgiasi su „Mokymu apie malonę“.

Aš girdėjau apie bažnyčias, kur pastoriai ir lyderiai moko ir praktikuoja seksualines „laisves“ pateisintas malone. Man teko girdėti, kad žmonės sako, jog mums nereikia atgailauti dėl nuodėmės, nes ji jau atleista, taigi nėra jokio reikalo atgailauti. Aš girdėjau, kad žmonės sako, kad visi, kurie kada nors gyveno vieną dieną bus sutaikinti su Dievu ir bus danguje. Tai tik keli perlenkimai mokyme apie malonę.

Tačiau malonė, iš tiesų moko atmesti tas nuodėmes ir neteisingus mokymus. Tito 2:11-14 parašyta:

Nes gelbstinti Dievo malonė (neužtarnautas palankumas ir palaiminimas) pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės pasirodymo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams

Malonė yra palankumas, bet ji taip pat ir įgalinimas, mokymas, ir galimybė daugiau subręsti Kristuje. Mes negalime būti tokie, kaip 16 metų mergaitė, kuri piktnaudžiauja malone, bet naudoti ją kaip iš anksto numatytą tam tikram tikslui ir kaip mokymo priemonę pasiekti didesnę brandą. Malonė yra didis mokytojas!

Kai aš leidau malonei mane mokyti, tuomet mano gyvenime įvyko posūkis. Kai aš išmokau pasipriešinti nuodėmei, ne todėl, kad tai buvo pagunda, nors taip ir buvo, bet todėl, kad aš mylėjau malonę ir Tėvo Dvasios Artumą, kurį smarkiai jaučiau savo dvasioje, ir nekenčiau to liūdesio, kurį jausdavau, kai nusidėdavau. Todėl aš ėmiau priešintis nuodėmei, kad apsaugočiau tą Artumą. Ir tai padėdavo pagundai greitai išnykti. Malonė mokė mane atmesti pasaulio geidulius ir bedievystę - pradėti mylėti tą malonę ir ją ginti!

Širdis sustiprinta malone
Žyd 13:9 pasakyta: „<...> gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi“. Širdis nėra sustiprinama piktnaudžiaujant malone taip, lygiai kaip šešiolikmetė su kiekvienu sudaužytu automobiliu netampa geresne vairuotoja ir daugiau subrendusia. Širdis nėra sustiprinama legalizmu ir taisyklių bei nuostatų rinkiniu. Širdis nėra sustiprinama aukomis, pareigomis ir užpildytu tvarkaraščiu tarnaujant Dievui.

Širdis yra sutvirtinama malone! 2 Tim 1:9 pasakyta: „Kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties tikslu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“.

Tėvas išgelbėjo mus šventu pašaukimu, savo tikslui ir malonei. Reikia žinoti kad malonė - visada susieta su tikslu. Malonė niekada neina viena, visada su ja sujungtas tikslas. Nojus gavo malonę, kai jam buvo pasakyta apie potvynį - malonės tikslas buvo pastatyti laivą, kuriame galėtų išsigelbėti jis pats ir kiti, kurie ateis.

Mozė gavo malonę prie degančio krūmo, bet tikslas buvo tapti Izraelio išlaisvintoju. Dievas taip pamilo pasaulį, kad Jis atidavė savo vienintelį Sūnų - tai malonė, kad visi, kurie tiki Jį turėtų amžiną gyvenimą - tai tikslas.

Įženkime!
Malonė nėra leidimas pasilikti nesubrendusiu ar nuodėmiauti, nes, kas taip elgiasi, tas neigia Viešpatį Jėzų ir Jo auką už mus. Bet tai galimybė išmokti gyventi dievobaimingą gyvenimą, rasti tikslą šiandienos malonėje, būti įgalintu įžengti į brandesnį vaikščiojimą su Tėvu ir mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi!

Mylėkite Jo Artumą, kurį jaučiate savo dvasioje – ginkite, puoselėkite bendravimą su Tėvu ir mūsų Viešpačiu – nenaudokite jų meilės kaip atsiprašymo dar kartą sudaužyti savo automobilį.

Štai tokios mintys šiandien. Būkite palaiminti!

Tiems, kurie domėsis daugiau apie malonę galima rasti 2 CD serijose „Malonė ir Tikėjimas“ mūsų prekybos internetu skyriuje (galima įsigyti CD ir mp3).

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Savaitgalis su John Fenn arba 1-oji Lietuvos namų bažnyčių konferencija

Rugpjūčio 13-15 dienomis, nuostabiame Dievo kampelyje - tarp dviejų ežerų įsikūrusioje krikščioniškoje poilsio bazėje "Energijos Deimantas" (www.uzkryziai.lt) įvyks 1-oji Lietuvos namų bažnyčių konferencija. Iš tiesų mums visiems labai didelis palaiminimas, kad į mūsų šalį atvyksta Tarptautinės Bažnyčios be Sienų (www.supernaturalhousechurch.org) įkūrėjas John Fenn bei Vakarų Europos namų bažnyčių tinklui (www.cwowi.nl) vadovaujantis pastorius iš Nyderlandų Wil Kleinmeulman.

Žiniatinklio www.namu-baznycia.lt skaitytojus ir tuos, kurie dar nėra gerai susipažinę su į lietuvių kalbą išverstomis ir internete publikuojamomis John Fenn Savaitės mintimis, bet trokštančius bendrauti iš širdies į širdį bei geriau pažintį Viešpatį, nuoširdžiai kviečiame į Šventosios Dvasios sklidiną savaitgalį, kuriame nuolankūs Viešpaties tarnai ves mus į gilesnį Viešpaties pažinimą, mokys, dalinsis patirtimi, melsis už poreikius bei bendraus Viešpatyje.

Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų (Apd 2:42).

Nepraleiskite istorinių įvykių Lietuvoje, bet atvykite su savo šeima bei artimiausiais draugais.

Savaitgalis su John Fenn arba 1-oji Lietuvos namų bažnyčių konferencija

2011 m. rugpjučio 13-15 d.
Krikščioniška poilsio bazė
„Energijos Deimantas”
Užkryžiai, Trakų raj., www.uzkryziai.lt


PRELIMINARI KONFERENCIJOS PROGRAMA:
Rugpjūčio 13 diena, šeštadienis
11:00-13:00 Dalyvių registracija
13:00 Pietūs, susipažinimas, bendravimas
15:00 Susirinkimas 1: šlovinimas, malda, Žodis
17:00 Pavakariai: užkandžiai, kava, arbata ir bendravimas
18:00 Susirinkimas 2: šlovinimas, malda, Žodis
20:00 Vakarienė, bendravimas, pasivaikščiojimas prie ežero, maudynės
21:00 Bendravimas prie laužo, šlovinimas

Rugpjūčio 14 diena, sekmadienis
09:00 Pusryčiai, bendravimas, pasivaikščiojimas prie ežero, maudynės
11:00 Susirinkimas 3: šlovinimas, malda, Žodis
13:00 Pietūs, bendravimas
15:00 Susirinkimas 4: šlovinimas, malda, Žodis
17:00 Pavakariai: užkandžiai, kava, arbata ir bendravimas
18:00 Susirinkimas 5: šlovinimas, malda, Žodis
20:00 Vakarienė, bendravimas, pasivaikščiojimas prie ežero, maudynės
21:00 Bendravimas prie laužo, šlovinimas

Rugpjūčio 15 diena, pirmadienis (ne darbo diena)
09:00 Pusryčiai, bendravimas, pasivaikščiojimas prie ežero, maudynės
11:00 Susirinkimas 6: šlovinimas, malda, Žodis
13:00 Pietūs, bendravimas, atsisveikinimas, išvykimas

Dalyvio mokestis:
50 Lt – suaugusiems
40 Lt - nuo 8 iki 18 metų
30 Lt - vaikams iki 7 metų

Į kainą įeina 2 nakvynės vasaros nameliuose ir maitinimas.
Daugiavaikes šeimas ir stokojančius pagal galimybes planuojame paremti.
Pagalvėmis ir antklodėmis aprūpina poilsiavietės administracija, bet prašome atsivežti savo užvalkalus arba miegmaišius. Neturintiems už baltą patalynę reikės susimokėti 10 Lt mokestį.

namu.baznycia@gmail.com | +370 636 85502, +370 679 42331

2011 m. liepos 23 d., šeštadienis

Stabmeldystė

John Fenn, 2007 m. rugpjūčio mėn. 4 d.,

Sveiki,
Neseniai gavau žurnalo „Charizma“ redaktoriaus J.Lee Grady elektroninį laišką. Gal būt, jūs taip pat jį skaitėte. Štai ką jis rašė:

„Neseniai East Coast vykusioje charizmatinėje konferencijoje, pastorius atsistojo scenoje prieš minią ir labai užtikrintai pareiškė, jog svečias pamokslininkas yra „daugiau nei apaštalas“. Tada konferencijos šeimininkas paprašė visus nusilenkti tam asmeniui, sakydamas, jog tai yra būtina, kad atsipalaiduotų Dievo jėga.

„Tai vienintelis būdas priimti šį patepimą!“ – paskelbė konferencijos šeimininkas – nusilenkęs prieš kalbėtoją. Tučtuojau, apie 80% auditorijos išsitiesė ant žemės. Keletas, kurie nepatogiai jautėsi dėl tokios dvasinės kontrolės, išėjo iš patalpos arba stovėjo tyliai protestuodami.

Naujojo Testamento krikščionybė yra romi, nesavanaudiška ir nuoširdi. Skelbiantys tiesą pamokslauja nesiekdami naudos sau ir nesistengia pataikauti auditorijos emociniams poreikiams, kad susilauktų dėmesio. Te Dievas padeda mums išrauti netikrus apaštalus ir mokytojus, kurie sargdina Amerikos bažnyčią į žmogų orientuotomis ir į pinigus sutelktomis erezijomis“. (citatos pabaiga)

Šiandien norėčiau suprasti, kaip Kristaus Kūnas atidūrė tokioje situacijoje ir, ką Raštas vadina netikru pranašu, broliu, mokytoju ir t.t.

Norėdamas atsakyti į klausimą, kodėl Kristaus Kūno dalis tapo dvasiškai ligota, turiu išnagrinėti priežastį, kodėl kongregacija turėjo nusilenkti tam „apaštalui“. Prisimenu savo mamos žodžius: jei visi šoks nuo uolos ar ir tu iš paskos?

Žmonės seka minia, nes jaučiasi nesaugūs, štai čia ir yra problema. Įdomu, kodėl jie nesaugūs? Kodėl jie tarsi be stuburo ir neturi absoliuto pojūčio? Atsakyčiau, jog jie daugiau tiki žmogumi, o ne Dievu. Jie daugiau žino populiarų dvasinį mokymą, iškeltą virš Dievo Žodžio, negu pačią Bibliją. Šiuo konkrečiu atveju jie teikė didesnę pagarbą žmogui, o ne Dievui. Jiems artimiau ir svarbiau turėti glaudžius ryšius su populiaria bažnyčios kultūra, o ne gyventi su Dievu. Ar tęsti toliau? Metų metus liepiu sergėtis holivudinės krikščionybės, kuri yra tik dar vienas paskutiniųjų laikų ženklas.

Paskutiniame straipsnio paragrafe Lee pavadino tą žmogų netikru apaštalu, aš sutinku su juo ir, kad turėtume aiškesnį supratimą, norėčiau apibūdinti, ką Biblija vadina netikrais broliais.

Gana ilgai maniau, jog netikrais broliais Biblija vadina žmones, kurie atpuolė nuo Dievo, išsižadėjo Jėzaus, bet vis dar tarnauja ir kad juos galima aiškiai atpažinti. Tačiau vėliau, susitikęs su kai kurias tarnautojais, apie kuriuos neturėjau gero liudijimo savo dvasioje, pradėjau gilintis į Dievo Žodį, ieškodamas jiems apibūdinimo ir radau – kitokį nei mano ankstesni įsivaizdavimai.

Pirmiausia reikėtų prisiminti tai, ką Paulius rašė apie tikrus apaštalus, nes geriausias būdas nustatyti klastotę, yra pažinti originalą:

„Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai“ (2 Kor 1:24).

„Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams“. („Dabar aš vėl pas jus atvykstu, trečią kartą, ir tai jums nieko nekainuos, nes man nereikia jūsų pinigų, man reikia jūsų!“ – išplėstinis vertimas) (2 Kor 12:14).

Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį? Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?“ (2 Kor 12:17-18).

„Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius. Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą“ (2 Kor 11:19-20).

Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate. Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus. Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais“ (2 Kor 11:3,6).

Pirmasis požymis – tai perėjimas nuo paprastumo prie sudėtingumo; šis kelias veda į kitą Jėzų, kitą dvasią, kitą Evangeliją (geras naujienas) – atkreipkite dėmesį, jog tai – priešingybė tikrajam Jėzui, Dvasiai ir Evangelijai. Jie pretenduoja atstovauti tikrus dalykus, bet iš tiesų yra klastotė. Geros naujienos tampa kitokiomis geromis naujienomis – orientuotomis į ego, o ne į Dievą, siekiančiomis padaryti Dievą žmogaus tarnu, o ne žmogų – Dievo tarnu.

Pirmasis klaidos požymis – tikėjimas padaromas sudėtingu. Naudojamos formulės, metodai bei nurodymai daryti tą ir aną, kad Dievas padarytų tai ir tai. Pirmas netikro apaštalo (mokytojo, pranašo, pastoriaus ir t.t.) požymis yra žmonių vedimas prie sudėtingo tikėjimo.

Ir vėl, pagal Raštą netikras brolis yra ne tas, kuris atvirai ir aiškiai atkritęs nuo Jėzaus (nors taip gali būti), bet atkritęs nuo malonės į darbus, palikęs pirmą meilę... mūsų supratimas apie Raštą gali skirtis, tačiau Paulius, atrodo, brėžia ribą – jie nukrypsta nuo paprasto tikėjimo ir pasuka link sudėtingo, turėdami tikslą manipuliuoti kitais ir siekia žmonių palankumo labiau nei Dievo palankumo – ir visa tai daro Jėzaus vardu – štai tada jie tampa melagingais broliais.

Šitie melagingi apaštalai (tarnautojai) savo dvasia yra artimi Jėzaus ir Pauliaus dienų fariziejams, pažvelkime į kelis pavyzdžius Biblijoje:

Paulius ir Barnabas kurį laiką tarnavo ne žydų kilmės tikintiesiems, ir Apd 15:1-2 pasakyta: „Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“. Tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo kilo nemažas vaidas ir ginčas. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius“.

Vėliau Paulius apie tai rašė laiške Galatams, kur jis „netikrais broliais“ pavadino tuos, kurie liepė žmonėms apsipjaustyti dėl išgelbėjimo (Gal 2:4).

Šitie žmonės norėjo laisvus žmones Kristuje padaryti priklausomais (1) nuo jų ir (2) pavergti juos legalizmui, viešpataudami jiems kaip lyderiai. Jie teigė, jog teisingas krikščionybės kelias yra būtent jų kelias, ir kad jie turi aukštesnį pažinimą – jie yra labiau subrendę dvasia negu kiti – jie padės jiems prasiveržti.

Kitame skyriuje Paulius klausia: „O neprotingi galatai! Kas jus, apkerėjo?“ (Gal 3:1). Jis kalba apie tuos žmones, kurie nuėjo į Galatijos bažnyčias skleisti kitokią evangeliją.

Grįžkime vėl į Apaštalų darbų 15 skyrių (Apd 15:24), kur Jokūbas aiškina, jog nei Žodis, nei Dvasia nenori, kad jie grįžtų atgal prie įstatymo, sakydamas, jog jie „sujaukė jūsų sielas“ (žodis „kenkia“ reiškia „apiplėšė, kad subankrutuotų“, „sužlugdė“ (Vine), o čia žodis „siela“ yra „psicho“, kas reiškia „siela, emocijos, protas“).

Paulius tai vadina krikščionių burtininkavimu. Sudėtinga evangelija yra palyginama su burtininkavimu todėl, kad burtininkavimo esmė yra manipuliacija ir kontrolė. Šėtonas buvo pirmasis, kuris taip pasielgė danguje su angelais, o po to su Adomu ir Ieva. Štai kodėl Paulius sutapatina šiuos du dalykus. Kontrolė ir manipuliacija veikia per gerai atrodantį sudėtingą tikėjimą, kurį pristato žmonės, prisistatantys taip, tarsi jie vieni visame pasaulyje turėtų patepimą nešti žinią Kristaus Kūnui.

Anot Jokūbo šiame skyriuje šėtono tikslas yra sužlugdyti krikščionis dvasia ir emocionaliai nuolatine religine veikla, žadančia nuleisti dangų į žemę, jei tik jie darys vienus ar kitus dalykus. Tai vargina, išsekina, ištuština sielą ir tikėjimą, žeidžia emocionaliai ir sužlugdo tikinčiuosius (Tai Jokūbo žodžiai, ne mano).

Turėkite omenyje, kad Apaštalų darbuose aprašyti žmonės akivaizdžiai buvo atgimę ir Dvasios kupini tikintieji, nes Jokūbas sako, jog jie išėjo iš tikinčiųjų Jeruzalėje (nors jie jų nesiuntė). Tačiau kažkokiu būdu jie priėmė kitą dvasią arba tuo pačiu metu mėgino sekti Šventąja ir ta kita dvasia.

2 Kor 11:15 Paulius taip pat sako, kad jie yra „transformuoti teisumo tarnautojai“. Žodis „transformuoti“ čia „meta-schematizo“. Galima matyti šaknies žodžių reikšmes: „meta“ – „pakeisti“ ir „scheme“ – „manipuliuoti“. Pažodžiui tai reikštų „pakeisti žmones machinacijomis ir manipuliacija“ (klaidingi motyvai).

Netikras tarnautojas yra ne tas, kuris nepažįsta Dievo arba atkrito nuo Dievo, bet tarnautojas, kuris nori pavergti žmones savo kontrolei ir sudėtingos evangelijos stiliui, versdamas žmones sekti juo ir jo sudėtinga krikščionybe.

Pirmasis netikro tarnautojo požymis yra sudėtingos evangelijos pristatymas, o antrasis požymis yra neteisinga dvasia. Kai kas nors turi neteisingą dvasią, mano dvasia Šventosios Dvasios pagalba mano viduje pastebi, kad kažkas negerai.

Jėzus pasakė, kad Tiesos Dvasia įves jus į visą tiesą (Jn 16:13). 1 Jn 2:27 sakoma, jog patepimas, kurį mes gavome iš Dievo, yra tiesa, ne melas, ir mums nereikia, kad kas nors mus mokytų (pastraipos kontekstas yra, kaip atskirti teisingą dvasią nuo klaidingos, ir kad Šventoji Dvasia mūsų viduje mokys mus apie teisingą ir klaidingą dvasią).

Kristaus Kūnas nebuvo mokomas pasitikėti Šventąją Dvasia, esančia mumyse, kai reikia atpažinti klaidingą dvasią. Tačiau būtent pasitikėjimas vidiniu liudijimu bei susietas su Dievo Žodžio pažinimu yra biblijinis kelias atpažinti klastotei.

Jūs tai darote nuolatos, tačiau gal jums niekas nesakė, kad galite pasikliauti Šventąja Dvasia ir Žodžiu. Pavyzdžiui, jūs klausotės TV pamokslininko ir savo širdimi jaučiate, kad kažkas čia nelabai gerai – tai Šventoji Dvasia (Tiesos Dvasia) liudija jums tiesą – tas vaikinas turi neteisingą dvasią.

Jūsų darbe pristatoma programa, jus tai prislegia ir jūs žinote, kad tai nėra Dievo kryptis kompanijai judėti – tai Tiesos Dvasia leidžia jums pažinti tiesą – šitas planas yra neteisingas. Jūs nepagalvoję pasidalijate konfidencialia informacija ir iš karto pajuntate sielvartą savo viduje – tai Šventoji Dvasia sako jums tiesą – jūs nusidėjote pasakydami tai, ko neturėjote sakyti.

Jūs pažįstate Tiesos Dvasią, tačiau tradicinės bažnyčios sistemoje sunku išsilaisvinti nuo neteisingos dvasios įtakos, nes susirinkimai yra dideli ir visa auditorija būna užvaldyta. Kaip jau matėme iš straipsnio pradžioje minėto teksto, tik 20% iš karto suprato, jog nereikia nusilenkti tam „apaštalui“ kaip liepė pastorius. Aš kalbėjausi su žmogumi, dalyvavusiu tame susirinkime, ir jis sakė, jog tada buvo susirinkę apie 10.000 žmonių ir 8.500 iš jų nusilenkė.

Esu tikras, jog Dievo žmogui paliepus atlikti tokį veiksmą, daug daugiau žmonių giliai savo viduje žinojo, kad tai neteisinga, jie buvo sumišę ir jų dvasia šaukė NE, tai sukėlė sumaištį jų prote ir mintyse. Tačiau jie vis tiek atsiklaupė.

Kokie yra požymiai? Sudėtingas tikėjimas, siekis gauti pinigų mainais už patepimą, didelės asmeninės naudos ieškojimas iš tų, kuriems tarnaujama, įvairiais būdais pasireiškiantis legalizmas ir, kaip sako Paulius, polinkis tarnauti ir išaukštinti asmenį labiau nei Jėzų – štai kokia yra priežastis to, kad daugiau nei 80% kongregacijos nusilenkė „apaštalui“.

Mokykimės pasitikėti Šventąja Dvasia savo viduje ir pažinkime neatskiestą religija Žodį. Geriausias būdas tai daryti, yra gilintis į tai pačiam bei ieškoti subalansuotų mokytojų ir to, ką jie moko. Tie dalykai padės jums atskirti klaidingą tarnautoją ir suteiks jėgų pasipriešinti stabmeldystei bei holivudinio Jėzaus kultūrai.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

John Fenn TV7 laidoje Suomijoje


Daugelis žiniatinklio www.namu-baznycia.lt skaitytojų su nekantrumu laukia rugpjūčio mėnesio, kuomet į Lietuvą atvyks Tarptautinės Bažnyčios be Sienų įkūrėjas John Fenn. Tikime, kad rugpjūčio 12-15 dienomis sulauksime gausių Viešpaties palaiminimų - Dievo Žodžio šviesos, apreiškimų, vidinių bei fizinių išgydymų. Bet svarbiausiai, kad galėsime būti Dvasioje viena, džiaugtis Tėvu ir Sūnumi, būti Dievo Artume ir mėgautis šventųjų bendravimu. Jeigu norite prisijungti ir dalyvauti renginiuose rašykite laiškus namu.baznycia@gmail.com bei skambinkite telefonu +370 636 85502

Šių metų pavasarį John Fenn dalyvavo namų bažnyčių konferencijoje Olandijoje, o po to nuskrido sudalyvauti krikščioniškoje televizijos laidoje Suomijoje, kurioje jis vėl yra pakviestas sudalyvauti šią vasarą po viešnagės Lietuvoje. Specialiai jums esame šiandien išvertę į lietuvių kalbą šią nuostabią laidą, o suprantančius angliškai arba suomiškai raginame pažiūrėti vaizdo įrašą.

Gausių palaiminimų!

John Fenn TV7 laidoje Suomijoje
2011 metų kovo mėnuo. Į lietuvių kalbą išverstas video tekstas

(Maždaug nuo 12 minutės)

Aš esu John Fenn, ir štai mes su žmona esame čia. Kai dar buvome vaikai, nuo 19 metų mes svajojome nešti Jėzų į Rytų Europą. Dar kai mokėmės koledže svajojome ir troškome išmokti visas Rytų Europos kalbas ne tik slavų... Dabar kaip matote aš nesu 19 metų, bet mūsų svajonė išsipildė ir štai mes čia.

Tiesa yra tokia, kad Jėzus šiemet man pasirodė du kartus. Buvo du aplankymai. Vienas – metų pradžioje. Ir Jis pasakė, kad Rytų Europoje namų bažnyčios išplis greitai ir kad Jis atvers duris joms augti. Jeigu jūs tokie kaip Amerikoje, tai ten daug žmonių tiesiog nustojo lankyti bažnyčias. Ačiū Dievui už bažnyčias, kurios egzistuoja ir kurioms gerai sekasi, bet yra daug žmonių, kurie ieško Dievo ir atsidūrė už bažnyčių ribų ir mano pašaukimas yra jiems tarnauti.

Aš tikėjausi, kad Jis kalbės man apie Egiptą, Įvykius Japonijoje, bet Jėzus kalbėjo apie vykimą į Rytų Europą... kažkas sukontaktavo su manimi ir štai mes čia.

Sekantį kartą, kai Viešpats pasirodė man, aš paklausiau apie pasaulio įvykius. Mano nustebimui, Jis pasakė: „Nustok rūpintis, ką reiškia visi šie įvykiai, nes parašyta, kad visa tai turi įvykti. Jums reikia būti Tėvo reikaluose. Laikyti savo akis nukreiptas į tai ir susitelkti į tai ir viskas bus su jumis gerai. Ir štai toks mano širdies troškimas šį vakarą - Tėvo reikalai.

Kai buvau 11 metų, mano tėvas paliko šeimą. Jis pasakė: aš išsiskiriu su jūsų motina ir išsiskiriu su jumis, vaikai. Tai reiškė, kad nebus daugiau švenčių, gimimo dienų, žaidimų su kamuoliu .Galite įsivaizduoti, kaip 11 metų berniukas buvo sužlugdytas. Aš tada mąsčiau, kad galbūt aš esu kaltas dėl tėvų skyrybų, jei nebūčiau gimęs, jie būtų neišsiskyrę. Tokie jau yra vaikai, jie prisiima kaltę. Mano savęs vertinimas buvo siaubingas. Aš buvau ištroškęs bendravimo su Tėvu. Kai man buvo 16 metų, vienas mano draugas mokykloje mane atvedė pas Viešpatį. Bet labiausiai už viską, ką dėl manęs yra padaręs Jėzus ir kad Jis yra mano Viešpats, aš esu dėkingas Jam už tai, kad nuo pat pradžių Jis mano širdį nukreipė pas Tėvą.

Jono 14:6 Jėzus sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas kitaip nenueina pas Tėvą, tik per Mane“. Ši eilutė mums sako, kad Jėzus yra kelias, o Tėvas – tikslas. Daugelis žmonių myli Jėzų, bet neturi supratimo apie Dievą Tėvą. Tokių labai daug. Pas mane atėjo moteris (tokių yra daug) ir ji pasakė: „Myliu Jėzų, bet negaliu artimai bendrauti su Dievu Tėvu, aš Jo nesuprantu“. Aš paklausiau apie jos praeitį. Aš norėjau suvokti, kodėl jinai kiekvieną kartą suklumpa, kai yra kalbama apie Tėvą. Ir aš klausiau Tėvo, norėjau suvokti širdžių paslaptis, kodėl žmonės suklumpa, kai kalbama apie Tėvą ir kodėl tiek daug tokių žmonių?

Morkaus 4 skyriuje yra palyginimas. 14 eilutėje Jėzus dalinasi palyginimu apie sėjėją. Jei nesuprasite šito palyginimo – negalėsite suprasti kitų palyginimų. Šis palyginimas yra apie tai, kaip sėjama į skirtingas dirvas. Ir skirtingos dirvos apibūdina skirtingas žmonių širdis. Ir viena iš tų širdžių yra 17 eilutėje. Jis sako, kad tie žmonės neturi šaknų savyje. Ir klausimas yra – kas sukelia įsišaknijimą? Į ką mes turime įsišaknyti? Palyginime Žodis yra sėkla, bet Jis sako, kad dėl persekiojimų ir sunkumų, žmonės, kurie neturi šaknų savyje suklumpa.

Ir tokia buvo ta moteris mano ofise. Ji papasakojo savo istoriją. Ji kilo iš gerų, mylinčių namų, bet kai užaugo, tėvas nustojo jai rodyti savo meilę, apsikabinti. Jis nežinojo kaip elgtis su savo maža dukrele, kuri tapo moterimi. Jis niekada nepasakė jai, kad ją myli. Kai ji atgimė, tuomet savo žemiško tėvo įvaizdį pritaikė Dangiškajam Tėvui. Ji myli Jėzų, bet negalėjo suprasti Tėvo. Ji galvojo, kad Jis šaltas ir nemylintis. Dėl to ji suklupdavo savo tikėjimo gyvenime. Su tėvu jie turėjo bendrą verslą...

Taigi, aš noriu atsakyti. Laiško Efezečiams 3 skyriuje 17 eilutėje mes turime atsakymą. Į ką mes turime būti įsišakniję? 17 eilutė sako, kad mes turime būti įsišaknije ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje. Besąlygiškoje meilėje. Ir tada mes galėsime suvokti bet kokį pažinimą pranokstančią Kristaus meilę.

Taigi aš žinau, kad kažkur praeityje jai trūko besąlygiškos meilės. Tai buvo dėl tėvo, nes jis nustojo ją mylėti. Taigi, mano receptas, jeigu jūs norite – siekite pažinti Dangiškąjį Tėvą, kad galėtumėte nugalėti gyvenimo sunkumus.

Efeziečiams 1 skyriuje. Aš jums pasakysiu tai, kiekvieną kartą, kai jūs matote Rašte Dievą, kai Naujajame Testamente sutinkate žodį Dievas, įterpkite žodį Tėvas.

Ir kai jinai pradėjo pažinti Dangiškąjį Tėvą – ji pakeitė įvaizdį, kurį buvo susidariusi į tai, ką sako Raštas. Kai mes suvokiame kas iš tiesų yra Tėvas - ateina išgydymas. Kai aš būdamas paaugliu pradėjau Jį taip pažinti, ėmė keistis mano paties savęs vertinimas. Supratau, kad nei aš nei mano broliai, nei sesės nekalti dėl tėvų skyrybų.

Palyginime apie sėjėją žmonės suklupdavo dėl spaudimų arba nuomonių nukreiptų prieš juos. Kai ta, mano minėta jauna moteris su tėvu nesutardavo dėl verslo, ji kaltindavo save, ir suklupdavo. Ji neturėjo stiprybės ir negalėjo pasipriešinti jam, jo nuomonės spaudimui, verslo spaudimui. Ir Jėzus sako, kad jie suklupdavo, nes neturėjo šaknų savyje. Taigi, skaitykite laišką Efeziečiams ir įleiskite į save šaknis, besąlygiškos meilės šaknis. Ir kiekvienoje vietoje, kur sutinkate žodį Dievas, įterpkite Tėvas.

Efezečiams 1:3. „Tebūna palaimintas Tėvas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais dangaus sferose“. Tai ne Jėzus mus palaimino, tai Tėvas.

4 eilutė. „Jis (tai yra Tėvas) išsirinko mus Jame prieš pasaulio sustvėrimą“. Pamąstykime apie Jono 3:16. „Tėvas taip pamilo pasaulį, kad atidavė Savo Sūnų“. Tėvas.

Tęsiame su Efeziečiams 2 skyriumi. 4 eilutė. „Bet Tėvas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, – kartu prikėlė ir pasodino dangaus sferose Kristuje Jėzuje“. Tėvas tai padarė. Tėvas.

Kiek iš čia esančių išgyveno tokį sunkų laikotarpį, kaip ta moteris? Ji mylėjo Jėzų, bet Tėvas jai buvo mįslė. Aš metu jums tą patį iššūkį – skaitykite laišką Efeziečiams ir kiekvieną kartą, kai rasite žodį Dievas, įterpkite Tėvas. Tėvas Dievas. Haleluja.

Ar žinote ką sako 7 eilutė? Ji kalba apie Tėvą: „Kad ateinančiais amžiais Tėvas savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje“. Ateinančiais amžiais. Santykiai Viešpatyje yra amžini, mes dar nedaug pažįstame vienas kitą, bet po penkių šimtų metų - pažinsime geriau. Ar mes esame pasiruošę amžinybei?..

Efeziečiams 3:14-15 Paulius sako: „<...> Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą“. Mes pažįstame Tėvą per Žodį ir per Dvasią. Paulius sako: „Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą“ ir tada jis pradeda melstis: „Kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje“.

Ir grįžtame į Efeziečiams 1 skyrių. Ar norite sužinoti, kas nutiko tai moteriai? Ji atėjo po trijų savaičių visiškai pakeista, ji jau galėjo prieiti prie savo tėvo, apsikabinti ir pabučiuoti jį į skruostą, nes jo problemos jai jau daugiau nerūpėjo. Ji žinojo, kad ji yra mylima Dangiško Tėvo. Ir kiekvienas iš mūsų, nesvarbu, kur užaugome, ar geroje krikščioniškoje šeimoje, ar vaikų namuose, mes turime Dangišką Tėvą, kuris yra geresnis už bet kurį žemišką tėvą.

Daugelio žmonių pažinimas sustoja ties Jėzumi, bet vėlgi Jėzus pasakė, kad Jis yra kelias pas Tėvą. Įvyksta vidinis išgydymas, kai pažįstate Tėvą. Nes tiek daug problemų pasaulyje yra dėl to, kad trūksta gerų tėvų. Kai pažįstame Dangiškąjį Tėvą Jis pradeda išgydyti mūsų žemiško tėvo klaidas. Jeigu nori būti arčiau prie Jėzaus, artėk prie Tėvo, nes Jėzus Jono 5:19 pasakė, kad Jis nieko nedaro, ko nemato darant Tėvą. Jėzaus širdis visada nukreipta į Tėvą.

Efeziečiams 1:17-18 Paulius meldžiasi, kad Tėvas duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų širdies akis, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai šventuosiuose.

Kiekviename maldos pavyzdyje nuo Sekminių dienos jie meldėsi Tėvui. Jei mokyčiau apie maldos paslaptis, tai būtų viena iš jų - prašykite Tėvo.

Jn 16:26-27 Jėzus kalba apie savo prisikėlimą ir paėmimą. „Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus, – juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs“. Jėzus sako, kad po to, kai Aš jus paliksiu, eikite patys tiesiai pas Tėvą. Kas iš tiesų nutinka, kai žmogus nepažįsta Dangiškojo Tėvo? Tai atveria duris melui, kaip moteris mano ofise. Melas buvo, kad Tėvas yra šaltas, bejausmis.

Prieš tai kaip Adomas  ir Ievos nusidėjo  šėtonas jiems kalbėjo melą. Daugelio elgesys visuomenėje, nuodėmės, kurias mes matome, taip pat nuodėmės priežastis, pati šaknis buvo tai, kad jie iš pradžių patikėjo melu. Tėvai išsiskyrė, ir  šešių metų vaikas mano, kad jis dėl  to kaltas  . Kuomet vaikus muša ir užgaulioja, jie mano, kad jie to nusipelnė, kad jie patys kalti, tai yra melas.

Bet kai tas melas nugrimzta giliai į žmogų, žiauri melo prigimtis pakeičia jo prigimtį pagal tą melą, kuriuo jis patikėjo. Taigi, alkoholiko vaikas, susituokia su alkoholiku, asmuo prieš kurį smurtavo, susituokia su smurtautoju ir viskas grįžta atgal, kad žmogus  tikėtų melu. Ir šaknis visų šitų melų - kas yra tavo Dangiškasis Tėvas?

Senajame Testamente kai kur yra brutalių aprašymų - tai istorija, bet Jėzus atėjo parodyti tikrą Dievo Tėvo širdį, koks yra iš tikrųjų Dievas. „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė“ (Jn 1:18). Taigi, Jėzus yra Tėvo apreiškimas.

„Jėzus jam taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?“ (Jn 14:9). Jei myli Jėzų, net ir nežinodamas to - tu myli ir Tėvą. Jūs tai suprantate: „Jei jūs matėte mane, matėte ir Tėvą“. Haleluja!

Taigi, jūs tiesiog dabar galite trumpa malda išdėstyti, trumpu širdies sprendimu pažvelgti, kaip jūs matote savo Dangiškąjį Tėvą. Haleluja!

Žinote, Tėvas yra matomas Rašte. Niekas negali matyti Jo kūne, nes tai mus sunaikintų mūsų kūnus, bet Jis yra matomas. Apreiškimo 4:2-8 parašyta:

„Bematant mane ištiko Dvasios pagava. Ir štai danguje buvo sostas, o soste – Sėdintysis. Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą. Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai. Nuo sosto ėjo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo Dvasios. Prieš sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio. Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tartum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį. Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduryje jos buvo pilnos akių. Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: „Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!“

Vaivorykštė aplink Jo sostą, krištolo jūra priešais Jo sostą. Tai yra Dievas Tėvas. Žinote kaip mes tai žinome? Kitame skyriuje yra kalbama apie Liūtą iš Judo giminės. Jis buvo vertas atversti knygą ir 7 eilutėje parašyta: „Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės“ (Apr 5:7). Kas yra Liūtas iš Judo giminės? Jėzus. Jis atėjo pas Sėdintįjį soste, kaip čia parašyta, ir paėmė knygą. Tai reiškia tai, kad mes ką tik 4 skyriuje skaitėme apie Tėvą Dievą.

Danieliaus 7:9 Jis vadinamas Amžinuoju, 13 eilutėje parašyta, kad Žmogaus Sūnus atėjo pas Amžinąjį ir priėmė Karalystę, kuri niekada nesibaigs. Koks Tėvas yra geras!

Jokūbo 1:13 sakoma: „Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo“. Bet jis sako: „Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo...“ (Jok 1:17). Jūs turite įsimylėti Dangiškąjį Tėvą. Jėzus sakė: „Kas matė mane, matė Tėvą“ ir Jis sakė tiesą.

Ir kai tu kalbi su Tėvu, dėkok Jam už tekančią saulę, dėkok už ledą ir sniegą, už tai, kad sninga, dėkok už tą automobilių stovėjimo aikštelę, įtrauk Tėvą, kalbėk Jam. Haleluja.

Melskimės. Ar esi pasiruošęs pakeisti Dangiškojo Tėvo įvaizdį į tai, ką iš tiesų apie Jį sako Raštas? Aš priėmiau sprendimą atleisti savo tėvui, dešimt metų reikėjo susitvarkyti su emocijomis. Jūs turite priimti sprendimą atleisti, o Tėvas padės jums susitvarkyti su emocijomis.

Dangiškasis Tėve, aš dėkoju Tau už Tavo Dvasią šiandien. Gydyk Savo žmones šiandien. Jėzaus vardu. Haleluja! Haleluja!

Tiesiog kalbėk Tėvui, galvok apie Tėvą. Haleluja! Mes garbiname Tave, Tėve. Ačiū, Tėve.

Kažkas iš jūsų, kai buvote mažas galvojote, kad Dievas yra įniršęs ant jūsų. Kažkas būdamas 6-7 metų amžiaus taip galvojo, aš girdžiu, tai sako Tėvas ir Šventoji Dvasia: „Aš nesu ant tavęs įniršęs, ne tikėk melu – tikėk tiesa“.

Kažkas dar iš jūsų turite skausmą galvos viršugalyje, neįprastoje vietoje. Aš nežinau kas tai yra, bet žinau, kad Tėvas dabar liečia, kad Jis tai gydo. Haleluja! Haleluja! Ačiū, Tėve. Ačiū, Tėve. Haleluja! Haleluja!

Dabar gydantis patepimas pradeda nuo viršugalvio ir leidžiasi žemyn per galvos galą ir leidžiasi žemyn per nugarą. Aš jaučiu šilumą. Ačiū, Tėve. Haleluja!

Aš noriu jus įvesti į paprastą maldą apie Dievą Tėvą.

Dangiškasis Tėve, aš noriu pažinti Tave. Parodyk, koks Tu esi iš tiesų, leisk man mylėti Tave, kaip Jėzus myli Tave. Leisk man patirti iš tiesų, kad kai aš matau Jėzų, aš matau ir Tave. Jėzus yra kelias, bet Tu esi mano tikslas, Tėve. Aš klaupiuosi prieš Tave. Aš klaupiuosi prieš Tave ir nusižeminu prieš tave savo širdyje. Duok man išminties ir apreiškimo dvasią, kad apreikštų apie Tave. Leisk man įsitvirtinti besąlygiškoje Tavo meilėje. Sustiprink mane Savo Dvasioje. Haleluja! Aš atleidžiu savo kaltininkams, ne emocijomis, o apsisprendimu, ne emocijomis, o savo sprendimu aš jiems atleidžiu. Haleluja!

Kai kas klausia –kodėl jie turėjo pereiti per tai ką perėjo? Kodėl turėjo atirti tiek blogų dalykų? Ir Tėvas sako, kad sukūrė šeimas tam, kad jos būtų palaiminimu, kaip valdžios struktūrą, bet kartais tėvai neleidžia Jam ateiti ir padėti. Tuomet Jis turi laukti, kol žmogus užaugs ir išeis iš po tos valdžios, kad Jis galėtų įeiti į jo širdį. Haleluja!

Taigi, mes dažnai turime tai pereiti. Mano Dangiškasis Tėvas buvo čia, kai žemiškasis pasakė man, kad aš esu jam nebereikalingas. Mano tėvas liko ateistu iki šios dienos. Viešpats laukė kol išeisiu iš po tos valdžios ir atsiuntė man draugą mokykloje, kuris mane atvedė pas Jėzų. Ir išgydimas atėjo. Tėvas laukia, kad ateinančiais amžiais pratęstų mums rodyti mums gerumo ir malonės turtus Jėzuje Kristuje. Ateinančiais amžiais. Haleluja! Dabar šlovinkime Tėvą. Ačiū Tėve.

Kas nutinka, kai žmogui iškyla prisiminimai iš praeities. Kuo greičiau įvyks tai, kad aš pasakysiu: „Aš atleidžiu! Aš atleidžiu! Aš atleidžiu! Aš atleidžiu!” – tai išgydimas ateis. Ačiū, Tėve. Mes aukštiname Tave, Tėve! Mes aukštiname Tave, Tėve!

Yra vieta Izaijo pranašystėje apie Jėzų: „Jis neužgesins gruzdančio dagčio ir nenulauš palinkusios nendrės...“. Jis kalbėjo man ir sakė, kad Jis nori vėl įžiebti liepsną ir nori išgydyti žaizdas šį vakarą. Ačiū, Tėve.

Pasitraukia naktiniai košmarai. Tai pabaiga košmarams. Košmarai atakuodavo, bet Šventoji Dvasia juos dabar visus patraukia. Tai vidinis išgydymas.

2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Kartą išgelbėtas. 7 dalis (Purvas ir vestuvės)


John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 2 d.,

Praeitą savaitę aš pažadėjau purvą
Didelis medicinos centras specializuojasi natūraliuose gydymo metoduose ir traukia žmones iš viso regiono ir už jo ribų. Karšti šaltiniai gydo skaudančius sąnarius karštomis voniomis, ir vulkano įkaitintas purvas išteptas ant viso kūno padaro odą minkšta bei gydo odos ligas. Į mineralinių vandenų kurortą vyksta turtingi ir žymūs, kenčiantys atvyksta vaistų ir pagalbos.

Labiausiai pagarsėjusi buvo akių klinika. Žmonės turintys akių susirgimus atvykdavo iš visur, kad būtų gydomi vandens ir purvo tepalu, kuris nuvalydavo nešvarumus ir pašalindavo ligas, kad pacientas vėl galėtų gerai matyti.

Vanduo atitekėdavo vamzdžiais iš karštų šaltinių ir tekėdamas ilgą kelią šiek tiek atvėsdavo, bet vis dar buvo per karštas gerti, bet per vėsus, kad būtų naudojamas gaminti maistui. Taigi ištroškusiems ir gaminantiems maistą vanduo netikdavo, bet galėjo būti naudojamas sukelti vėmimui.

Tai buvo pirmo amžiaus Laodikėjos miestas. Šitai paaiškina, kodėl Jėzus panaudojo palyginimą: „kadangi tu esi drungnas, nei šaltas, nei karštas, aš išspjausiu (angliškai - išvemsiu) tave iš savo burnos“, ir: „pasitepk savo akis tepalu, kad galėtum matyti“ (Apr 3:14-22).

Turėkite galvoje, kad šitai Jėzus pasakė apaštalui Jonui maždaug 100 AD. Paulius ir Petras jau buvo kokie 35 metai kaip mirę. Tuo metu jau buvo užrašytas Naujasis Testamentas kartu su Jono raštais.

Gnosticizmas kėlė didelį pavojų teisingam ir subalansuotam tikėjimui. Gnosticizmas tikėjo nerūpestinga malone be atsiskaitomybės. Jie tikėjo, kad kūnas yra iš žemės, todėl laikinas, ir iš esmės yra blogas. Jie mokė, kad krikščionys gali gyventi taip, kaip jie nori ir kol jie tikės ,jie bet kokiu atveju eis į dangų.

Jo radikalieji šalininkai tikėjo, kad Jėzus nebuvo iš tikrųjų prikeltas iš mirusių, bet tik dvasiškai. Todėl visi turi Kristų savyje ir tol, kol tu esi „dvasinis žmogus“, tu vis tiek eisi į dangų, nesvarbu, kaip tu gyvenai šioje žemėje.

Tačiau šituo metu Jėzus pasirodė Jonui ir pasakė, kad kai kurie Sarduose yra pavojuje, kad jų vardai gali būti ištrinti iš Gyvenimo (Gyvųjų) Knygos ir pasakė kai kuriems Laodikėjoje, kad ir jie yra pavojuje ir kad gali būti išspjauti (išvemti) iš Viešpaties burnos bei pažadėjo, kad jei jie atgailaus - sėdės su Jėzumi ir Tėvu danguje.

Kokia buvo Lodikėjos nuodėmė? „Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum... Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!...“

Dvasine prasme jie buvo nuogi
Atkreipkite dėmesį, kad jie neturėjo baltų rūbų - jie nebuvo prieš Jį teisūs. Jie buvo taip susitelkę į save, kad manė, jog žino, ką reiškia būti tikinčiuoju. Bet jie nenorėjo priimti gyvenimo iššūkių. Jie buvo turtingi, turėjo daug turto ir manė, kad štai dėl to jie ir tapo krikščionimis. Tačiau jie buvo pavojuje, kad jų nuogumas bus atidengtas pasauliui.

Jie daugiau nebuvo teisūs prieš Viešpatį, ir buvo dvasiškai akli. Paulius pateikė pavyzdį apie auksą ištyrinamą ugnyje (1 Kor 3:1-11) - tai apie krikščionio charakterį, kuris auga panašėdamas į Kristų, atsikratydamas pavydo, priešiškumo, susiskaldymų ir kitų dalykų paminėtų Gal 5:17-25 ir Dvasia augina dvasios vaisių.

Tikintieji, kurie susitelkę į save ir materialų klestėjimą, Jėzui yra drungni ir jie yra atsidūrę pavojuje bei gali būti išvemti iš Viešpaties burnos, jei neatgailaus ir nesusitelks į tai, kas iš tiesų svarbu augant kaip asmeniui ir panašėjant į Kristų, kas plaukia iš troškimo sėdėti kartu su Jėzumi ir Tėvu karalystėje.

Mato 22:1-14 palyginimas kalba apie vestuvių puotą
Jūs prisimenate, kad daugelis buvo pakviesti, bet tik nedaugelis pašauktųjų atvyko į vestuvių puotą. Dauguma ignoravo pakvietimą. Taigi, Jaunikio Tėvas pakvietė visus, blogus ir gerus, kiekvienam davė vestuvių rūbą, kaip teisumo simbolį. Bet ten buvo žmogus, kuris neturėjo savo vestuvių rūbo ir kai buvo apie tai paklaustas - „jis tylėjo“. Jis buvo išmestas į „tamsybes, kur buvo verksmas ir dantų griežimas“ (12-14 eilutės)

Atkreipkite dėmesį, žmogus tylėjo. Ps 107:2 ir Rom 10:9-10 pasakyta: „Taip tesako Viešpaties išrinktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankų“, tai yra: lūpų išpažinimu įgyjamas išgelbėjimas. Šis žmogus tylėjo, tai reiškia, jis nebuvo išgelbėtas. jis buvo pakviestas ir jis galvojo, kad galės įslinkti be teisumo, kurio Tėvas ir Sūnus reikalauja, kaip būtino rūbo vestuvių puotai.

Jis buvo pakviestas, bet nebuvo teisus savo paties sprendimu. Jis atsakė į pakvietimą ir bandė ateiti į vestuvių puotą savo paties pastangomis, jis nebuvo aprengtas baltu vestuvių rūbu.

Per pastarąsias 7 savaites aš nagrinėjau klausimą: „Vieną kart išgelbėtas, visam laikui išgelbėtas?“, matydami kaip visi kūriniai yra atsakingi už savo veiksmus, pradedant Liuciferiu, kuris pradėjo karą danguje ir buvo palaikytas atsakingu, baigiant fizine visata, kur kiekvienas veiksmas turi lygiavertį atoveiksmį, ir žmonėmis, kurie pjauna tai, ką sėja, iki kiekvieno asmens, kuris turės stovėti prieš Viešpatį ir duoti ataskaitą už savo gyvenimą.

Aš aiškinau apie subrendusio krikščionio sprendimą, kai jis nusprendžia atmesti Viešpatį, kuris kartą juos išgelbėjo. Pastarąsias dvi savaites rašiau apie mažus sprendimus, kuriuos daro žmogus ir kurie veda prie Viešpaties atmetimo.

Pabaigoje, kiekvieno žmogaus vaikščiojimas su Viešpačiu bus įvertintas tarp jo ir Jėzaus. Tik jie žino kur jie stovi. Bet teisinga ir tinkama, kai mes teisiam žmogų pagal jo gyvenimo vaisius, mes negalime teisti, kur jo širdis yra su Viešpačiu. Atrodo, kad mes gyvename amžiuje panašiame į Laodikėjos ir Sardų. Kai kurių tikinčiųjų „vaisius“ yra jų susitelkimas į save pačius ir materialius dalykus, nes jie galvoja, kad tai iš Dievo, kai Jėzui jie yra neteisūs, akli ir apgailėtini.

Atrodo, kad kai kurie yra kaip Sardai, apie kuriuos aš rašiau praeitą savaitę. Dvasiškai miega, Dievo dalykai ir galbūt net pats Jėzus, ištiks juos kaip vagis naktį. Aš praeitą savaitę nesidalinau apie Sardų istoriją. Pavojaus metu gyventojai bėgdavo į miestą kalnuose. Ten buvo tik siauras takelis vedantis aukštyn, kurio nebuvo galim pamatyti iš apačios. Todėl miestas tik du kartus istorijos eigoje buvo užgrobtas.

Abu kartus gyventojai kietai miegojo, priešas surado slaptą takelį, stebėdami, kaip kažkas išmetė šiukšles, kitą kartą - kaip karys pametė šalmą ir nusileido žemyn jo ieškoti. Abu kartus tai buvo pastebėta priešų armijos sargybinių. Bet gyventojai niekada daugiau nesijautė saugūs ir apsaugoti ir tai todėl, kad jie užmigo savo išdidume ir arogancijoje.

Įdomu, kad nors mus ir brolius bei seses Sarduose ir Laodikėjoje skiria šimtmečiai, bet yra panašių į juos savo dvasine būkle žmonių ir mūsų laikais, kurie užmigo Šviesoje, susitelkė į materialius dalykus. Jėzus yra toks pats vakar, šiandien ir visada, todėl akivaizdu, kad kažkurie tikriausiai yra tokiame pat pavojuje prarasti savo išgelbėjimą. Bet tai jų istorija ir tik Jėzus ir jie žino atsakymą.

Sekančią savaitę, mintys apie piktnaudžiavimą malone, ir dalykai susiję su tuo, ką Jėzus pasakė Laodikiečiams, kad jų nuogumo gėda greitai bus atidengta. Ką tai reiškia?


Būkite palaiminti!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kartą išgelbėtas. 6 dalis (Išgelbėjimo praradimas dėl įsipareigojimų nevykdymo?)

John Fenn, 2011 m. birželio mėn. 25 d.,
www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Aš turiu 2 naujas serijas CD ir per 1-2 savaites jos bus paruoštos mp3 formatu: 
„Svarbiausia tiesa, kurią aš išmokau apie dievišką išgydymą” 
Kai aš buvau dar paauglys, kentėjau nuo visokių stiprių alergijų, būdavo, kad tekdavo net du kartus per savaitę daryti injekcijas, kad būtų nuslopinti simptomai. Aš prašiau Viešpatį išgydyti mane ir žmonės meldėsi už mane, netgi dėjo rankas, bet niekas nepadėjo. Galiausiai aš studijavau Žodį ir kažką supratau, kaip elgėsi apaštalas Paulius. Šiose serijose aš dalinuosi tuo, ką išmokau, kas man padeda nuo to laiko išvengti ligų.

„Tikėjimo atskiedimas 2”
Ar tikrai smarkieji grobia karalystę jėga? Ar mums reikia surišti velnią? Ar gali žmogus gauti kito asmens mantiją tarnavimui? Ar egzistuoja atviri portalai ir atviras dangus, laikai ir vietos? Ar mes galime pasiųsti demonus į specifines vietas, arba patekti į trečią dangų savo noru? Jėzus sakė, kad žmonių tradicijos daro Dievo Žodį negaliojantį. Daugelis mano, kad stovi ant Žodžio, bet naudoja formules paremtas žmonių tradicija. Tai ir dar daugiau nagrinėjama šitose serijose.

Ar gali žmogus prarasti išgelbėjimą per apsileidimą, dėl gyvenimo stiliaus, įsipareigojimų nevykdymo, nesąmoningai ar nuodėmiaudamas?
Šventoji Dvasia yra palyginama su aliejumi, kuris buvo naudojamas kaip kuras žibintams Mt 25:1-13. Visos dešimt mergelių pradžioje turėjo aliejaus žibintuose. Deganti liepsna ir šviesa yra mūsų gyvenimo paveikslas, degantis iš vidaus Šventąja Dvasia (aliejumi) Dievui. Mt 5:14-16 Jėzus pasakė, kad mes esame pasaulio šviesa ir ji neturi būti slepiama po gaubtu, bet turi šviesti žmonėms, kad jie galėtų matyti mūsų šviesą ir garbintų mūsų Tėvą. Mums teikiamas aliejus/Šventoji Dvasia, todėl mes degame/šviečiame, nes Jis yra mūsų viduje.

Ir tai mus grąžina į palyginimą apie dešimt mergelių ir jų žibintus. Mt 25:1-13. Pradžioje visos 10 turėjo aliejaus savo žibintuose, tai reiškia kad jos turėjo Šventąją Dvasią, kai pradėjo. Kad būtų dar aiškiau; jos buvo atgimę iš Dvasios. Jos turėjo aliejaus savo žibintuose (Šventąją Dvasią savo viduje) ir ryškiai degė naktyje jaunikiui.

Leidimas šviesai užgesti (leidimas Šventajai Dvasiai pasitraukti)
Penkios iš jų nepasiėmė papildomo aliejaus ir jų lempos užgeso - tai paveikslas to, kad kol jos laukė, jų vaikščiojimas su Viešpačiu nutrūko. Aliejus simbolizuoja Šventąją Dvasią žmoguje ir mes matome, jog žmonės gali leisti, kad šis Dievo gyvenimas pasitrauktų ir jų „šviesa“ užgęstu.

Praeitą savaitę mes aptarėme tuos, kurie aktyviai ir uoliai nusprendė atmesti Viešpatį, netgi laikydami Jėzų ir Jo auką nešventa kaip šiukšles, tol kol visiškai atmetė Malonės Dvasios pastangas juos sugrąžinti.

Tačiau 5 mergelės darė daug mažų sprendimų atmesdamos Viešpatį. Jos pakeitė jaunikį, kaip svarbiausią prioritetą savo gyvenime kitais dalykais. Jos matė kaip Šventosios Dvasios „degalai“ seko ir seko, bet nieko dėl to nedarė, kad atstatytų bendravimą su Juo. Galiausiai tie maži sprendimai atmesti Jį susikaupė ir jų šviesa užgeso - Šventoji Dvasia pasitraukė.

Jaunikis pasakė penkioms mergaitėms, kurios leido Šventajai Dvasiai/aliejui pasitraukti: „Aš nepažįstu jūsų“. Jėzus nemeluoja, kai Jis sako „Aš nepažįstu jūsų“ - Jis nepažįsta jų, o tai reiškia, kad jos nebuvo įleistos į Karalystės vestuvių puotą. „Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis“ (Mt 25:13).

Nurodymas budėti graikų žodis „gregoreo“, kuris reiškia: būti budriu kaip tas, kuris atsiskyręs dėl tikslo. Lotyniškai šaknies žodis „Greg“ reiškia „banda“ arba atskirtas kaip banda. Tos penkios darė mažus sprendimus, kurie aktyviai pirmenybę suteikė kitiems dalykams, o ne jaunikiui. Dešimt mergelių turėjo pašaukimą ir atsakomybę apšviesti Jaunikiui kelią, bet prarado tikslo suvokimą. Jos daugiau nesirūpino, kad jas atpažintų buvus su Jaunikiu.

Vagis naktį?
Bažnyčiai Sarduose Apr 3:1-6 Jėzus sako:
„Todėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai (Mane); laikykis to ir atgailauk! JEIGU nebudėsi, ateisiu kaip vagis naktį, ir nežinosi kurią valandą tave užklupsiu. Vis dėlto tu Sarduose turi keletą vardų, kurie nesutepė savo drabužių ir jie vaikščios su Manimi, apsirengę baltai, nes jie to verti. Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje

Šiose eilutėse daug pasakyta. Pirmą dalyką mes čia matome, kad Jėzus duoda nurodymus „budėti“, taip pat kaip palyginime apie dešimt mergelių. Jis naudoja tą patį žodį, atskirtas kaip grupė/banda, budrus.

Antra, mes matome baltus rūbus, o tai yra teisumas. Apreiškimo 19:7-8: „Jo nuotaka pasiruošė. Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“.

Taigi, kai Jėzus pasakė, kad kai kurie Sarduose sutepė savo rūbus, tai reiškia, kad jie nebuvo teisūs prieš Jį. Paulius panaudoja šitą iliustraciją Ef 5:26-27, kur Jis sako, kad Kristus myli bažnyčią ir atidavė Save už ją: „kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir Žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą“.

Tai, kad jie išpurvino savo teisumo rūbus rodo, kad jie apleido nuplovimą vandeniu. Gal būt jie buvo Žodžio klausytojai, bet ne vykdytojai. Jokūbas sako (Jok 1:22), kad tokie - patys save apgaudinėja.

Šitie žmonės, kurie nustojo gyventi dėl Viešpaties, nustojo būti Žodžio vykdytojais, atpuolė ir pakliuvo į situaciją, kai jie žinojo Žodį, bet negyveno pagal jį. Kaip 5 mergelės jie padarė eilę mažų sprendimų, kurie leido Šventosios Dvasios „degalams“ išsekti, arba priartėjo prie išsekimo ribos.

Trečias dalykas, ką suprantame apie tikinčiuosius. Tiems Sarduose, kurie buvo pavojuje, kad jų vardai gali būti ištrinti iš Gyvenimo Knygos, Viešpats ateis kaip „vagis naktį“. Šitą išsireiškimą Paulius panaudoja Tes 5:2-5:

„Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kuomet jie kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks. Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis naktį. Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai“.

Tik pas tuos Jis ateis kaip vagis naktį, kurie nevaikščioja su Viešpačiu, o tamsybėje. Todėl mes žinome, kad kai Viešpats sako tikintiesiems Sarduose, kad jei jie neatgailaus, Jis ateis kaip vagis naktį, Jis kalba tikintiesiems, kurie ne tik nustojo būti Žodžio vykdytojais, bet pasitraukė nuo bendravimo su kitais ir apleido savo asmeninį vaikščiojimą su Viešpačiu. Savo gyvenimo stiliumi jie dabar yra dvasinėje tamsybėje, bet vis dar yra viltis, kad jie atgailaus.

Ketvirtas dalykas - Jėzus pasakė, kad gali ištrinti kai kuriuos vardus iš Gyvenimo Knygos. Ši knyga yra paminėta Apr 20:15: „Kas tik nebuvo rastas įrašytas Gyvenimo Knygoje (Gyvųjų Knyga), buvo įmestas į ugnies ežerą“. Jeigu jie atgailaus, Jis išpažins jų vardus prieš Tėvą ir Jo angelus“. Čia vėl – „budėjimas“, jei jie nori būti rasti uoliai atskirti dėl Jo, Jis pripažins tai prieš Tėvą.

Tas pats graikiškas žodis, kuris išverstas čia „ištrinti“ panaudotas Apr 7:17 ir 21:4 apibūdinti Dievą „nušluostantį” tikinčiųjų ašaras.

Jis tai taip pat panaudota Apd 3:19 apibūdinti „nuvalymą” arba „ištrynimą” mūsų nuodėmių, kai mes esame išgelbėti, bet tik kai jie to nori - Jis gali nuvalyti/ištrinti jų nuodėmes, jei jie atgailauja, arba nuvalyti/ištrinti jų vardus iš Gyvenimo Knygos. Tai pasirinkimas.

Sarduose buvo dvi grupės tikinčiųjų: tie, kurie žinojo, ką sako Dvasia ir Dvasios laikus, nes jie vaikščiojo teisume – tai reiškia, kad jie vaikščiojo šviesoje, kurią jie turėjo - netobuli, bet stengdamiesi vaikščioti pagal tai, ką jie žinojo – taigi Viešpaties sugrįžimas jiems nebus kaip vagies naktį.

Kita grupė yra tie tikintieji, kurie nevykdo Žodžio ir neturi bendravimo su kitais ir su Dvasia, dėl to jie pakliūva į tamsą, ir tai reiškia, kad jie nesuvokia dvasinių dalykų ir dvasinio pavojaus.

Aš peržengiau šiam straipsniui skirtą limitą, todėl nepateiksiu apibendrinimo, tik pasidalinau skyriumi ir eilute. Sekančią savaitę – paskutinė šios serijos dalis – vestuvių puota ir netinkamai apsirengęs svečias, purvas, ir tikros gyvenimo istorijos apie malonę. Iki ...

Būkite palaiminti!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com