Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. liepos 4 d., trečiadienis

Tarptautinio namų surinkimo be sienų (CWOWI) 2018m. balandžio mėn. naujienlaiškis.


Sveiki,
Visų pirma norėčiau padėkoti tiems, kurie meldžiasi dėl mano širdyje susidariusio kraujo krešulio. Sekantis ST tyrimas paskirtas rugsėjį, tačiau tikiu, jog Viešpats veikia - aš turiu pakankamai energijos, atgaunu jėgas bei tikiu, kad Viešpats sprendžia šį reikalą.

Praėjusį penktadienį buvau išskridęs savaitgaliui į Bozeman, Montana, ir džiaugiuosi, galėdamas pranešti, jog Krisas labai gerai įveikė įprastos savaitės eigos pasikeitimą, kai buvo praleistas pasimatymas su mama ir tėčiu. Šios pastarosios kelionės metu jis skambino man pora kartų ir visada buvo pozityvus, dėl ko aš esu labai dėkingas. Turint neįgalų suaugusį, kuriuo nuolatos rūpiniesi, ir išvykstant, kai turi palikti jį svetimose rankose, jis visada būna mintyse bei maldose.

Protiškai Krisas apie 4 metų amžiaus (fiziškai 38), nors jis suvokia dalykus brandesniame lygyje, todėl nematydamas mamos ir tėtės įprastu metu dėl mūsų kelionių, kartais praranda nuotaiką ir grupės namų prižiūrėtojams būna sunkiau su juo susitvarkyti.



Apie šio mėnesio serijas:  
Šios serijos atsakys jums į klausimus ir suteiks išminties tiems, kuriuos tarsi perkūnas iš dangaus užklupo atakos, atsitiktinės, dažnai be jokios priežasties, ir kurias galima paaiškinti tik kaip esančias demoniškos kilmės. Apie tai dažnai nekalbama ir nemąstoma, tačiau šios neišprovokuotos atakos patiriamos sezonais, paskyrimo metu arba tiesiog gyvenimo eigoje. Šios serijos padės jums atskirti, ar tai tikrai demoniška ataka, ir ką dėl to daryti.  
Pranašiškai
Įdomu matyti dalykus, vykstančius mūsų akyse abiejuose frontuose, apie kuriuos man kalbėjo Viešpats vasario mėnesio apsilankyme. Pirmas – tai tolimesnis aljanso tarp arabų šalių, kurios palaiko JAV ir (slapta) Izraelį prieš Irano įtaką regione, vystymasis, sujungtas su Rusijos didėjančiu įsitraukimu į šį regioną.

Analizuojant dalykus grynai politiniu lygmeniu, neseniai įvykę išpuoliai prieš Sirijos bazes dėl cheminių atakų buvo labai riboti, ir visi, kurie atidžiai stebi, galėjo suprasti, jog JAV nesiruošia tiesiogiai išstoti prieš Sirijos režimą nei Rusijos pagalbą tam režimui. (Labai stengiamasi išvengti Rusijos aukų). Trumpai tariant, ribotų išpuolių pobūdis rodo pasauliui, jog  Sirijos vyriausybė yra saugi nuo tiesioginio JAV išpuolio. Tai veda į tai, jog Rusija bus dar labiau įtraukta į šį regioną, kaip ir dalinausi pastarojo mėnesio serijose apie tai, kaip arti esame prie 3PK?

Kitas dalykas, iš tiesų esminis dalykas, apie kurį kalba Viešpats apsilankymų metu, yra tai, ką Jis daro Kristaus Kūne. Jis pasakė man kai kuriuos dalykus, įvyksiančius JAV ir pasaulyje neužilgo dar šiais metais (politikos bei ekonomikos srityse), du įvykiai per trumpą laiką (dviejų mėnesių laikotarpiu su mažesniais įvykiais tarp jų). Šie bei kiti dalykai paskatins daugelį rimčiau galvoti apie savo tikėjimą, ir iš vidaus kils noras ieškoti draugų, kurie jau praktikuoja namų surinkimus...

Tiksliau sakant, Jis sakė, kad į Kristaus kūną ateina vienybė, kuri nukreips dėmesį į išorę, bus net tarsi pokalbiai pasaulyje apie tarp kai kurių konfesijų augančią vienybę – kas bus suklastotas veidrodis to, ką jis iš tiesų daro Kristaus kūne scenos užkulisiuose ir ką slepia antraštės.

Jis sakė, kad ateinančiomis dienomis Tėvas išties Savo ranką stebuklams bei išgydymams namų surinkimų žmonėms, tai bus įprasta ir taps gyvenimo būdu tikėtis bei matyti tuos stebuklus. Jis pasakė, jog greitai namų surinkimas taps „karštu dalyku“ JAV, jis taip pat greitai augs ir kitose šalyse.
Ir nors kai kurie, įšokę į tai, ką Jis daro, praras pusiausvyrą - žmonės linkę taip elgtis su kiekvienu Dvasios judėjimu - tačiau pagrindinis judėjimas bus stabilus ir išlaikys pusiausvyrą.

Jis patvirtino, jog ateityje susisieksiu su daugeliu pasaulyje, nors bėgant metams aš jau mačiau dramatiškus stebuklus namų surinkimuose, tačiau jų buvo truputis šen bei ten. Tai taps tarsi gyvenimo būdu visame kūne, daugelis suvoks, jog tai YRA normali krikščionybė koja kojon vyks stebuklai ir namų surinkimai, tai bus neatskiriama. Taigi, jeigu tau reikia stebuklo, susirask gerą namų surinkimą - štai kas ateina.

Tai Jis pridūrė iš Savo perspektyvos: kadangi daugelis namų surinkimuose jau matė, kad Tėvas daro tiek daug, ir tai yra taip normalu, kai Jis išties Savo ranką daryti dar daugiau dramatiškų dalykų, jie nepasididžiuos ir nepasikels, bet priims tai kaip normalų krikščionišką gyvenimą. Man buvo  įdomus Jo komentaras, jog daugelis Jo Kūne pakankamai subrendo suvaldyti šiuos dalykus, nes jie nepasididžiuos, tarsi tai būtų įvykę dėka jų, nesigirs ir neviešins, jog tai ir tai įvyko jų tarpe - jie bus pakankamai subrendę galvoti, jog „tai normalu krikščionims, toks yra mūsų gyvenimo būdas“.

Žmonės tampa brandesni ir rimtesni tikėjime. Jie ne tik nori pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, bet ir atiduoti savo gyvenimą Jam, kad Jis galėtų daryti su juo, ką nori. Su tokia širdies nuostata galima patirti didesnius stebuklus ir darbus negalvojant, jog tai jie kažką dėl to padarė. Jis pasakė, kad tai prasidės po truputį kartu su liudijimais apie išgydymus bei stebuklus šen bei ten, kai kurie nebrandžiai susitelks į tuos dalykus, kaip kad linkusi kartais elgtis žmogiška prigimtis, tačiau aplamai dauguma matys, jog tai Tėvas ištiesė Savo ranką, kad paliestų Savo žmones ir pasiliks pusiausvyroje.

Pamoka apie sunkvežimį (savivartį)
Prieš porą savaičių mes pasiėmėme Krisą iš grupės namų įprastiniam penktadienio/šeštadienio apsilankymui  namuose. Tą penktadienį mes visą dieną tvarkėme reikalus, mes abu buvome pavargę ir džiaugėmės galiausiai patraukti namo. Mes važiavome kaimo keliukais, vingiuojančiais aplink ežerą, prie kurio mes gyvename. Didelis, sunkiai pakrautas sunkvežimis pasuko prieš mus 4 kelio sustojime (galiausiai tai buvo jo eilė) ir tai buvo dyzelinis vilkikas, kuriam reikėjo remonto - mes paskendome tirštuose juoduose dūmuose, kai aš sulėtinau automobilį negalėdamas prasilenkti su juo siaurame kelyje. Taip važiavome porą mylių/1.2 km, Krisas buvo sužavėtas  matydamas savivartį ir ištisai kalbėjo apie jį, apie dūmus, kaip jis smirda, kad jis prikrautas kažko sunkaus, ir taip toliau. (Jis nuolatos pateikia savo komentarus apie kiekvieną automobilį, sunkvežimį, lėktuvą ar traukinį, kurį mato).

Neužilgo aš pastebėjau progą prasilenkti
Aš jau ruošiausi lenkti sunkvežimį ir dirstelėjau ar nėra priešais atvažiuojančio transporto, ir pagalvojau pusiau pats sau, pusiau kartu su Tėvu: „Tėve, aš tikrai noriu pralenkti tą vaikiną, jei niekas neatvažiuos prieš mane.“

Staiga visiškai netikėtai, aš išgirdau Jo atsakymą: „Tu gali tai padaryti, jei nori, bet turi suprasti, kad galbūt aš nukreipiau tavo žingsnius būti jo užnugaryje, kad suteikčiau Krisui malonumą“. Tučtuojau aš atsakiau, pasukdamas savo automobilį atgal į savo juostą ir sulėtindamas greitį: „Ach! atsiprašau, Tėve, aš net nepagalvojau apie tai“, o Jis paprastai pasakė, „Viskas tvarkoj“.
Po poros mylių mes pasukome į dešinę ir tuoj už posūkio sunkvežimis sustojo. Krisas buvo sužavėtas, mes sustojome greta jo, aš nuleidau Kriso langą - vairuotojas pasakė, jog jis sustojo manydamas, jog mes norime jį pralenkti, tačiau aš paaiškinau, jog mes norime važiuoti iš paskos, trumpai paaiškinau apie Krisą, ir jis tęsė kelionę kartu su mumis besivelkančiais iš paskos – tai Krisui buvo didžiulis dienos įvykis.
Ši pamoka, nusiraminti ir įvertinti, jog sunkvežimio kliūties atsiradimas buvo ne dėl manęs, neliko mano nepastebėta. Ne kiekvienas delsimas yra velnias, ne kiekviena kliūtis gyvenime yra iš priešo. Visų pirma mes turime apsvarstyti prielaidą, dėl ko buvo ta kliūtis, ir mąstyti plačiau ne tik apie save, o apie Tėvo didesnį darbą. Tai ne visada yra dėl mūsų, kartais tai yra dėl kitų. Ir tai yra Tėvo, o ne velnio darbas.

Kartais Tėvas leidžia mums suprasti, jog mes galime daryti tai, ką esame sumanę savo laiku ir tikslu. Bet jei mes tai padarytume, mes prarastume didesnį palaiminimą. Verta paklausti, ar tas sunkvežimis, privertęs jus sumažinti greitį, gali būti visai ne dėl jūsų ir jūsų reikalų sąrašo bei tvarkaraščio, bet dėl kito asmens poreikio bei tikslo, ir Jam reikia, kad jūs bendradarbiautumėte su Juo, kad Jis galėtų veikti.

Mes jau beveik surinkome pusę sumos iš  $7500 mūsų Kenijos vandens šuliniui, ir laukia brangi kelionė Į Olandiją gegužės mėnesį, taip pat atsiranda ir kitų išlaidų - mes labai vertiname jūsų davimą, maldas, ir prašau leiskite mums žinoti, kaip už jus melstis. Ačiū, kad esate mūsų gyvenime, Džonas ir Barbara

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.