Apie apaštalus

 About Apostles 25/04/26

 

Sveikinu visus,



 Kadangi tiek daug žmonių save vadina apaštalais ar pranašais, atrodė naudinga šioje paskutinėje Savaitės Minčių serijos dalyje pasidalyti tuo, ką sako Biblija, o

ne kažkieno vizitine kortelė ar titulas, kurį jie deda prieš savo vardą.

 

Pradinis kontekstas

 

Mūsų laikais „penkeriopos tarnystės dovanos“ yra daiktavardžiai: apaštalas, pranašas, mokytojas, pastorius, evangelistas. Tačiau šie žodžiai yra graikiški žodžiai, transliteruoti į anglų kalbą. Tai reiškia, kad Biblijos vertėjai paėmė veiksmo žodžius, šiuo atveju „siųstasis“ arba „apostolos“, ir nusprendė, kad užuot apsistoję ties „siųstasis“, jie pavertė apaštalą anglišku daiktavardžiu apaštalas. Jie taip pat „tą, kuris pranašauja“, pavertė pranašu, „tą, kuris skelbia tiesą“, – mokytoju, „tą, kuris gano avis“, – pastoriumi, o „tą, kuris skelbia gerąją naujieną“, – evangelistu. Taip šie veiksmo žodžiai tapo daiktavardžiais, kurie puikiai įsiliejo į daugiau nei prieš 400+ metų egzistavusią auditorinio surinkimo kultūros hierarchiją.

 

Jie tą patį padarė su žodžiu „vyskupas“, kuris yra „episkopos“, reiškiančiu „tas, kuris prižiūri“. Apsvarstykite 1 Timotiejui 3:1 Karaliaus Jokūbo anglų kalba, o tada tikrąją graikų kalbą:

 

KJV: „Tiesus posakis: jei kas trokšta vyskupo pareigų, trokšta gero darbo.“

 

Graikų kalba: „Patikimas posakis: jei kas trokšta prižiūrėtojo pareigų, trokšta gražaus darbo.“

 

Taip pat apsvarstykite žodį „diakonas“ graikų kalboje „diakonia“, reiškiantį „tarnavimas“ arba „tarnauti“. Jie „tas, kuris tarnauja“, pavertė surinkime pareigybe, vadinama „diakonu“. Vertėjai mums labai pakenkė, paversdami šiuos veiksmo žodžius žodžiais, kurie per amžius tapo daiktavardžiais, nors tai gerai tarnavo pagrindinei denominacijos hierarchijai. Štai Romiečiams 11:13, pirmiausia Karaliaus Jokūbo versijoje, o vėliau graikų kalba, kad pamatytume, kaip pasikeitė reikšmė:

 

Karaliaus Jokūbo versija: „Jums kalbu pagonims. Kadangi esu pagonių apaštalas, aš išaukštinu savo tarnystę.“

 

Graikų kalba: „Jums dabar kalbu pagonims: iš tiesų esu siųstas jums tarnauti ir didžiuojuosi savo tarnyste (jums).“

 

Šiuolaikinėje auditorinėje bažnyčioje atrodytų, kad apaštalas yra daiktavardis, titulas. Taip pat atrodytų, kad būti apaštalu ar vyskupu (prižiūrėtoju) yra pareigos, nors iš tikrųjų graikiškas žodis yra „tarnystė“. Naujojo Testamento realybėse nėra tokio dalyko kaip „pareigos“ – ar tai būtų pastorius, ar apaštalas, užtarėjas, ar pranašas – yra žodis „tarnystė“ (diakonia).

 

Kas apibūdina apaštalą?

 

Atminkite, kad visą Naująjį Testamentą parašė šie pasiųstieji žmonėms namų surinkimuose.

 

Pirmiausia, pirminis apaštalo kontekstas yra tas, kad jie įkuria namų surinkimus. Jie padeda mokinystės procese per santykius su šeima, draugais, kaimynais ir bendradarbiais. Tai yra 4 pagrindinės santykių sferos, minimos NT. Penktoji būtų „ramybės žmogus“, kuris jus pažįsta, priima jus, bet dar nepažįsta Viešpaties.

 

Antra, Jėzus pasirodė jiems, kad duotų jiems užduotį. 1 Korintiečiams 9:1:

 

„Argi aš nesu laisvas?“ Argi aš nesu siųstasis (apaštalas)? Argi aš nemačiau Viešpaties? Argi jūs ne mano darbas Viešpatyje?“ Teiginys, kad jis laisvas, yra nuoroda į ankstesnį skyrių, kuriame jis aptarė laisvę valgyti, ką nori, čia teigdamas, kad jis praktikuoja tai, ko moko. Atkreipkite dėmesį, kad jis teigia esąs siųstasis (apaštalas), jis matė Viešpatį, o jie, korintiečiai, yra jo darbas Viešpatyje. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Paulius matė Viešpatį taip, kaip aš ar kiti – po Jo įžengimo Dvasioje. Tačiau tai vis tiek reiškia Viešpaties matymą, kaip parodyta šioje eilutėje; tai buvo dalis Pauliaus, kaip apaštalo, patikimumo; jis matė Viešpatį.

 

Trečia, jų paskyrimas skirtas konkrečiai grupei ar užduočiai. Rašydamas korintiečiams 1 Korintiečiams 9:2:

 

„Jei kitiems nesu siųstasis (apaštalas), tai jums esu, nes jūs esate mano siųstumo (apaštalystės) antspaudas.“ Jis nebuvo apaštalas visiems, tik konkrečiai grupei.

 

Galatams 2:9 Paulius rašė, kad Petras, Jokūbas ir Jonas „patyrė malonę“ jame ir... Barnabą ir ištiesė jiems bendrystės ranką, sutikdamas, kad jų tarnystė skirta žydams, o Paulius ir Barnabas buvo pasiųsti pas pagonis. Apaštalų darbų 9:15, kai Viešpats pasirodė Pauliui kelyje į Damaską, Jis konkrečiai pasakė, kad siunčia jį pas pagonis (ne žydus). Tai rodo, kad apaštalavimas turi konkrečią žmonių grupę ir kartu su jai taikomus apribojimus.

 

Kai Viešpats aplankė mane 2001 m. lapkričio 4 d. ir uždėjo ant manęs rankas, Jis pasakė: „Tu dirbi apaštalo darbą, o dabar aš uždedu ant tavęs rankas kaip apaštalui šiai užduočiai: noriu, kad tu įkurtum namų surinkimą ir namų surinkimų tinklą ir jį sutvarkytum taip, kad būtų lengviau kurti namų surinkimus visame pasaulyje.“ Mano, kaip  „siųstojo“ užduotis apsiriboja namų surinkimais, bet yra pasaulinė. Nesu siųstas kaip apaštalas auditorinėms bažnyčioms(surinkimams), nors jose laisvai ir laimingai tarnauju. Man nebuvo paskirta konkreti žmonių grupė, nes Jis pasakė „visame pasaulyje“. Mano apaštalystės ribos yra skirtos tiems, kurie tarnauja namuose. Aš mokau visų labui. Esu visiems regėtojas, pastorius ir prižiūriu mūsų CWOWI grupę, o mano apaštalystė skirta tik CWOWI. Todėl dirbu kartu su kitais, turinčiais skirtingus pašaukimus, visi esame toje pačioje komandoje ir padedame, kai prašoma.

 

Kai Jis pasakė: „Jūs dirbate apaštalo darbą“, Jis turėjo omenyje mane, mokau ir lankausi bažnyčiose, mokydamas ir konsultuodamas pastorius ir Biblijos mokyklų vadovus visais klausimais – nuo ​​jų asmeninių problemų ir konfliktų iki to, kaip sustiprinti gerą jų tarnystės poveikį žmonėms. Aš dariau tai, ką daro ir apaštalai, bet iki tol nebuvau apaštalas (siųstas). Manau, kad daugelis, kurie dirba apaštalo darbą, bet nėra apaštalai, save vadina apaštalais. Tačiau jie nekuria namų surinkimų, jie nėra skaidrūs, ir santykiuose, kurie yra to dalis, Jėzus jiems nepasirodė, kad uždėtų ant jų rankas, kad atliktų konkrečią užduotį grupei ar užduotį. Tačiau kadangi jie atlieka dalį to, ką daro apaštalas, auditorinės bažnyčios kultūra pasiduoda titulams ir daiktavardžiams bei gerbia tuos neteisingai įvardytus.

 

Paauglystėje Tėvas man pasakė, kad pašaukė mane būti regėtoju. Paauglystėje pradėjau mokyti ir tai yra viena iš pagrindinių, jei ne pati pagrindinė, dovana. Visada turėjau „pastoriaus širdį“, rūpinausi Dievo žmonėmis, kad juos vesčiau mokinystės procese. Mano, kaip apaštalo, paskyrimas buvo pridėtas 2001 m., tačiau tai yra konkreti užduotis. Ji paremta jau esamomis regėtojo, mokytojo, pastoriaus dovanomis. Jos skirtos visiems, bet mano apaštalystė skirta tik namų surinkimui (bažnyčiai ) ir tiems, kurie priklauso CWOWI tinklui. Petras, Jokūbas ir Jonas žinojo, kad jie yra apaštalai (siųstieji) žydams, Paulius ir Barnabas žinojo, kad jie yra pasiųsti pagonims. Paskyrimas, to paskyrimo ribos aiškiai matomos.

 

Ketvirta, apaštalo tarnystėje yra ženklų ir stebuklų, kaip teigiama 2 Korintiečiams 12:12: „Iš tiesų siųstojo (apaštalo) ženklai buvo demonstruojami tarp jūsų su visu kantrybe ir ištverme, ženklais, stebuklais ir galingais darbais.“ Nors savo tarnystėje esu patyręs dramatiškų stebuklų ir išgydymų, aprašytų ir evangelijose – luoši vaikščioja, kurtieji girdi, aklieji išgydomi ir dar daugiau, apie juos nekalbu, kad žmonės nematytų manęs, o ne Viešpaties.

 

Tačiau kartą Jam pasakiau, kad norėčiau matyti daugiau tokių dramatiškų išgydymų, ir Jo atsakymas mane nustebino: „Kodėl, tavo manymu, aš taip dažnai lankausi pas tave tavo susirinkimuose ir atveriu tokiam daugeliui žmonių akis, kad jie mane pamatytų arba žinotų, jog esu tarp jų? Tai taip pat yra ženklų ir stebuklų dalis.“ Taigi buvau pataisytas ir nuo to laiko apie tai neužsiminiau. Buvo tiek daug kartų, kai galbūt 6 ar daugiau žmonių pamatė Viešpatį tarp mūsų, kai Jis vaikšto aplinkui ir kalbėjo su žmonėmis, kai kurie Jį matė, o kai kurie tiesiog jautė Jį tiesiai priešais save arba savo dvasioje jautė Jo apkabinimą ar ranką ant savo dvasios peties. Paprastai keli žmonės turėjo vizijas, pamatė angelus arba šlovės debesį arba buvo paimti Dvasioje su Viešpačiu. Nuolat jaučiuosi nuolankiai ir stebiuosi, kad Jis tai daro, dažniausiai mūsų pamaldų metu mūsų konferencijose.

 

Prieš daugelį metų buvo laikas, kai buvo populiaru vadintis apaštalu. Kai kurie netgi reikalavo, kad pastoriai mokėtų dešimtinę jiems asmeniškai, o jų surinkimas – kad dešimtinę mokėtų jų tarnystei, taip praturtėdami per šią manipuliaciją. Tegul Viešpats pasigaili jų sielų. Nei Paulius, nei joks kitas apaštalas nereikalavo dešimtinės ar kitos finansinės paramos; Paulius tikėjosi, kad žmonės bendrauja su Kristumi juose ir aukoja tiems, kurie juos mokė, bet niekada nebuvo reikalavimo, todėl labai mažai kalbu apie pinigus. Be to, apaštalai turėjo ryšių, kaip atskleidžia Pauliaus laiškas apie jo keliones į su juo susijusius (namų) surinkimus – Romoje, Korinte, Efeze, Galatijos regione, Filipuose, Kolosuose ir Tesalonikuose. Jis rašė romiečiams, kad nori patekti į Ispaniją, bet nėra tikras, ar jam pavyks ten nuvykti. Jis nenorėjo kištis į kažkieno kito darbą, kaip teigiama 2 Korintiečiams 10:12-15: „Mes apsiribosime ta tarnystės sritimi, kurią Viešpats mums paskyrė, įskaitant ir jus...“

 

Taigi, Biblijos apaštalo apibrėžimo santrauka: Jie padeda mokinystės procese per santykius ir namų susirinkimuose. Viešpats jiems pasirodė, kad duotų konkrečią užduotį, kuriai jie „yra pasiųsti“. Jų užduotis skirta konkrečiai užduočiai ar žmonių grupei. Jų tarnystę lydi ženklai ir stebuklai.

 

Ir aš esu dėkingas visiems, kurie skaitote šiuos savaitės mintis ir mėnesinius naujienlaiškius. Laukiu dienos, kai galėsime pasveikinti vienas kitą veidas į veidą . Nauja tema kitą savaitę, iki tol – laiminu!

 

John Fenn

2026 m. balandžio mėn. naujienlaiškis

 April 2026 Newsletter

Sveikinu visus,

Visa mūsų šeima yra labai dėkinga už daugybę atvirukų, žinučių, el. laiškų, raštelių ir finansinių dovanų, kurias taip gausiai  mums atsiuntėte šiuo metu.

Jautėme jūsų maldų palaikymą, o finansinės aukos labai padėjo padengti labai brangias išlaidas, reikalingas žmogaus palaikų pargabenimui namo į JAV iš kito pasaulio krašto. Žodžiais neįmanoma perteikti, kaip mes jums esame dėkingi! Rašant šiuos žodžius, Jasono laidotuvės numatytos balandžio 17 d. Nors žinome, kad jis yra danguje, mums reikia, kad šeima susirinktų ir palaidotų jį su karine pagarba. Dėkojame už jūsų maldas!

Daugelis klausė apie Chrisą ir aš jums už tai dėkoju. Chrisui protiškai yra apie 4 metai, jis dar vaikas 46 metų vyro kūne. Viešpats tikrai juo rūpinasi, nors jis dar iki galo nesuprato, kad Jasonas yra danguje. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį, per jo savaitinį penktadienio/šeštadienio vizitą į namus, apie 11 val. ryto, matėme didelį verslo klasės reaktyvinį lėktuvą, praskrendantį virš mūsų ir besileidžiantį Grove, Oklahomos oro uoste.

Vėliau tą pačią popietę, apie 15 val., pajutau norą nuvažiuoti į oro uostą ir pažiūrėti, ar galėtume jį apžiūrėti. Grove oro uostas yra mažas, ir, žinoma, mums pavyko pastatyti automobilį kitoje tvoros pusėje, nei stovėjo lėktuvas. Po kelių minučių sustojo automobilis, iš jo išlipo du žmonės, nuėjo prie lėktuvo ir įlipo. Vos po kelių minučių užsivedė varikliai, lėktuvas nuriedėjo ant pakilimo tako ir pakilo – Chrisas buvo LABAI sužavėtas. Jis pasakė: „Taip, Viešpats tiesiog myli reaktyvinius lėktuvus.“ Jis norėjo paskambinti Jasonui ir Brianui, kad papasakotų jiems apie lėktuvą, ir, žinoma, pasakyti Brianui,  nebuvo problema. Tačiau likusią dienos dalį jis daug kartų kartojo: „Turime paskambinti Jasonui.“ Ir aš vis turėjau jam sakyti, kad negalime paskambinti Jasonui, nes Jasonas mirė ir dabar yra danguje. Jis kalbėjo apie lėktuvą iki vidurnakčio.

Prieš užmigdamas jis dar kartą paprašė paskambinti Džeisonui, bet galiausiai tyliai sau tarė: „Tu negali, Krisai, Džeisonas dabar gyvena danguje.“ Manome, kad jis pradeda suprasti. Prašau melstis.

Tikiu, kad Viešpats stebi kiekvieną iš mūsų taip pat, kaip stebi Krisą, mūsų lygmeniu, atsižvelgiant į mūsų gyvenimo įvykius, nes turime laukti Jo įsitraukimo ir buvimo. Kriso vaikiškas tikėjimas, kad Viešpats tiesiog myli lėktuvus ir todėl sutvarko mūsų žingsnius, kad galėtume patirti tai praėjusią savaitę, yra tai, ko siekiu kiekvieną dieną. Ieškau Jo įsitraukimo, Jo sutvarkytos mano dienos ir išsiugdžiau įprotį reikšti savo dėkingumą už kiekvieną „sutapimą“. Būkite dėkingi. Ugdykite požiūrį, kuris pirmiausia žvelgia į tai, koks būtų aukštesnis Tėvo tikslas visame kame, ir dėkokite.

Tulsos konferencija

Tai svarbus susibūrimas dvasiškai kalbant, kai Viešpats man pasako kai kuriuos konkrečius dalykus. Pagalvokite ir melskitės, gal galėsite  prisijungte prie mūsų.

Irano karas

Po poros savaičių (gegužės 1–3 d.) mūsų konferencijoje Nyderlanduose papasakosiu daugiau apie pranašystes, nes dalis to bus susiję su Europa, bet kai kuriais dalykais pasidalinsiu čia. Šie veiksmai prieš Iraną yra Ezechielio 38–39 karo paruošimo dalis. Naudojant modernius Ezechielio įvardytų tautų pavadinimus, tame kare bus Rusija, Turkija ir Iranas, puolantys Izraelį ir jo sąjungininkus.

Ezechielio 39:12 sakoma, kad Izraeliui prireiks 7 mėnesių palaidoti žuvusių priešo kūnus, o tai rodo, kad atakoje dalyvaus daugybė pėsčiųjų kareivių. Ezechielio 38:9 ir 16, regis, minimas oro karas, šiandien vykdomas dronais, nes 38:16 sakoma, kad jie bus „kaip debesis, dengiantis žemę“. Dabartiniai veiksmai prieš Iraną kartu su dronų naudojimu Rusijos ir Ukrainos kare sudaro pagrindą būsimam išpuoliui prieš Izraelį, naudojant žmonių jėgą ir dronus.

Ezechielio 38:11 sakoma, kad išpuolis bus nukreiptas prieš ramiai ir taikiai gyvenantį Izraelį, teigiant, kad jie puola Izraelį: „neaptvertų kaimų žemę tų, kurie ramiai ten gyvena“. Tai rodo, kad šių veiksmų prieš Iraną rezultatas bus vietinė taika Izraelyje – stebėkite žiniasklaidoje apie derybas su Libanu. Atsižvelgiant į tai, ką Ezechielis sako apie būsimą išpuolį prieš Izraelį kaip sausumos invaziją, kai (matyt) bus sunaikinta dauguma Irano tolimojo nuotolio raketų pajėgumų, tikėkitės taikos Izraelyje arba „poilsio“, kaip tai vadina Ezechielis. Įdomu tai, kad Ezechielis teigia, jog Izraelyje bus vietinė taika, o išorėje vyksta sąmokslas į jį įsiveržti su didžiuliu kareivių (ir galbūt dronų) skaičiumi.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad armijai įsiveržus, 38:19-22 sakoma, jog toje vietovėje tuo metu įvyks didžiulis žemės drebėjimas ir „smarkus lietus, kruša, ugnis ir siera“, kurie išmuš dronus ir supainios daugiakalbę armiją. Akivaizdu, kad iki to ko tai įvyks dar turime  laiko, todėl atmeskite kitaip pranašaujančiųjų žodžius.

KWOWI

Daugelis vaikų, kuriuos pastaraisiais metais rėmė rėmėjai, užauga ir nori stoti į profesinę mokyklą ar universitetą. Mokestis už mokslą per semestrą. Universiteto lygmeniu ji svyruoja nuo kelių šimtų dolerių iki 1000 JAV dolerių ar daugiau. Niekam apie tai neminėjome, nors CWOWI ir KWOWI iš nenurodytų aukų apmokėjo kelių studentų studijų mokestį ir knygas.

Nenorime pradėti visiškai naujo rėmimo lygio, bet esame atviri priimti bendras aukas, pažymėtas „švietimas“, kurios bus naudojamos studentams padėti individualiai, prireikus. Iki šiol mūsų vadovai Kenijoje atrinko studentus, kurie teigia norintys tęsti studijas profesinėje mokykloje ar universitete, ir pateikė mums rekomendacijas, manydami, kad tiems studentams pasiseks. Jei norite padėti su švietimu, pažymėkite savo auką KWOWI užrašu. Šiuo metu padedame vienam studentui, kurio specialybė yra žemės ūkis, ir kitam, kurio specialybė yra inžinerija, kiek pamenu. Dar pora, kuriems padedame, stoja į profesines mokyklas – kad susidarytumėte vaizdą, kam šiuo metu padedame iš nenurodytų lėšų. Ačiū! Išsilavinimas ir darbo įgūdžiai padeda šiems studentams ekonomiškai, o dalis jų sugrįš ir jų šeimoms, todėl poveikis vos vienam studentui yra didžiulis.

Pabaigai

Balandžio 27–gegužės 6 d. dalyvausime mūsų konferencijoje Nyderlanduose. Dėkojame už jūsų maldas. Prašome apsvarstyti galimybę atvykti į mūsų konferenciją Tulsoje spalio mėnesį, ji bus dvasiškai turtinga daugeliu atžvilgių. KWOWI vaikai yra nuostabūs, tikiuosi, kad taip pat peržvelgsite mūsų internetinį naujienlaiškį, kuriame rasite daugiau informacijos. Turime galimybių padėti padengti profesinių mokyklų ir kolegijų išlaidas kai kuriems mūsų vaikams, kurie su mumis mokosi pakankamai ilgai, kad baigtų žemesnio lygio mokyklas – mums reikia jūsų paramos, jei esate taip vedami. Yra dar daugiau, bet norime labai padėkoti už jūsų meilę ir paramą mūsų šeimai!

John ir Barb, Brian ir Amy

Sveikinu visus,

 

Visa mūsų šeima yra labai dėkinga už daugybę atvirukų, žinučių, el. laiškų, raštelių ir finansinių dovanų, kurias taip gausiai  mums atsiuntėte šiuo metu. Jautėme jūsų maldų palaikymą, o finansinės aukos labai padėjo padengti labai brangias išlaidas, reikalingas žmogaus palaikų pargabenimui namo į JAV iš kito pasaulio krašto. Žodžiais neįmanoma perteikti, kaip mes jums esame dėkingi! Rašant šiuos žodžius, Jasono laidotuvės numatytos balandžio 17 d. Nors žinome, kad jis yra danguje, mums reikia, kad šeima susirinktų ir palaidotų jį su karine pagarba. Dėkojame už jūsų maldas!

 

Daugelis klausė apie Chrisą ir aš jums už tai dėkoju. Chrisui protiškai yra apie 4 metai, jis dar vaikas 46 metų vyro kūne. Viešpats tikrai juo rūpinasi, nors jis dar iki galo nesuprato, kad Jasonas yra danguje. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį, per jo savaitinį penktadienio/šeštadienio vizitą į namus, apie 11 val. ryto, matėme didelį verslo klasės reaktyvinį lėktuvą, praskrendantį virš mūsų ir besileidžiantį Grove, Oklahomos oro uoste.

 

Vėliau tą pačią popietę, apie 15 val., pajutau norą nuvažiuoti į oro uostą ir pažiūrėti, ar galėtume jį apžiūrėti. Grove oro uostas yra mažas, ir, žinoma, mums pavyko pastatyti automobilį kitoje tvoros pusėje, nei stovėjo lėktuvas. Po kelių minučių sustojo automobilis, iš jo išlipo du žmonės, nuėjo prie lėktuvo ir įlipo. Vos po kelių minučių užsivedė varikliai, lėktuvas nuriedėjo ant pakilimo tako ir pakilo – Chrisas buvo LABAI sužavėtas. Jis pasakė: „Taip, Viešpats tiesiog myli reaktyvinius lėktuvus.“ Jis norėjo paskambinti Jasonui ir Brianui, kad papasakotų jiems apie lėktuvą, ir, žinoma, pasakyti Brianui,  nebuvo problema. Tačiau likusią dienos dalį jis daug kartų kartojo: „Turime paskambinti Jasonui.“ Ir aš vis turėjau jam sakyti, kad negalime paskambinti Jasonui, nes Jasonas mirė ir dabar yra danguje. Jis kalbėjo apie lėktuvą iki vidurnakčio.

 

Prieš užmigdamas jis dar kartą paprašė paskambinti Džeisonui, bet galiausiai tyliai sau tarė: „Tu negali, Krisai, Džeisonas dabar gyvena danguje.“ Manome, kad jis pradeda suprasti. Prašau melstis.

 

Tikiu, kad Viešpats stebi kiekvieną iš mūsų taip pat, kaip stebi Krisą, mūsų lygmeniu, atsižvelgiant į mūsų gyvenimo įvykius, nes turime laukti Jo įsitraukimo ir buvimo. Kriso vaikiškas tikėjimas, kad Viešpats tiesiog myli lėktuvus ir todėl sutvarko mūsų žingsnius, kad galėtume patirti tai praėjusią savaitę, yra tai, ko siekiu kiekvieną dieną. Ieškau Jo įsitraukimo, Jo sutvarkytos mano dienos ir išsiugdžiau įprotį reikšti savo dėkingumą už kiekvieną „sutapimą“. Būkite dėkingi. Ugdykite požiūrį, kuris pirmiausia žvelgia į tai, koks būtų aukštesnis Tėvo tikslas visame kame, ir dėkokite.

 

Tulsos konferencija

 

Tai svarbus susibūrimas dvasiškai kalbant, kai Viešpats man pasako kai kuriuos konkrečius dalykus. Pagalvokite ir melskitės, gal galėsite  prisijungte prie mūsų.

 

Irano karas

 

Po poros savaičių (gegužės 1–3 d.) mūsų konferencijoje Nyderlanduose papasakosiu daugiau apie pranašystes, nes dalis to bus susiję su Europa, bet kai kuriais dalykais pasidalinsiu čia. Šie veiksmai prieš Iraną yra Ezechielio 38–39 karo paruošimo dalis. Naudojant modernius Ezechielio įvardytų tautų pavadinimus, tame kare bus Rusija, Turkija ir Iranas, puolantys Izraelį ir jo sąjungininkus.

 

Ezechielio 39:12 sakoma, kad Izraeliui prireiks 7 mėnesių palaidoti žuvusių priešo kūnus, o tai rodo, kad atakoje dalyvaus daugybė pėsčiųjų kareivių. Ezechielio 38:9 ir 16, regis, minimas oro karas, šiandien vykdomas dronais, nes 38:16 sakoma, kad jie bus „kaip debesis, dengiantis žemę“. Dabartiniai veiksmai prieš Iraną kartu su dronų naudojimu Rusijos ir Ukrainos kare sudaro pagrindą būsimam išpuoliui prieš Izraelį, naudojant žmonių jėgą ir dronus.

 

Ezechielio 38:11 sakoma, kad išpuolis bus nukreiptas prieš ramiai ir taikiai gyvenantį Izraelį, teigiant, kad jie puola Izraelį: „neaptvertų kaimų žemę tų, kurie ramiai ten gyvena“. Tai rodo, kad šių veiksmų prieš Iraną rezultatas bus vietinė taika Izraelyje – stebėkite žiniasklaidoje apie derybas su Libanu. Atsižvelgiant į tai, ką Ezechielis sako apie būsimą išpuolį prieš Izraelį kaip sausumos invaziją, kai (matyt) bus sunaikinta dauguma Irano tolimojo nuotolio raketų pajėgumų, tikėkitės taikos Izraelyje arba „poilsio“, kaip tai vadina Ezechielis. Įdomu tai, kad Ezechielis teigia, jog Izraelyje bus vietinė taika, o išorėje vyksta sąmokslas į jį įsiveržti su didžiuliu kareivių (ir galbūt dronų) skaičiumi.

 

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad armijai įsiveržus, 38:19-22 sakoma, jog toje vietovėje tuo metu įvyks didžiulis žemės drebėjimas ir „smarkus lietus, kruša, ugnis ir siera“, kurie išmuš dronus ir supainios daugiakalbę armiją. Akivaizdu, kad iki to ko tai įvyks dar turime  laiko, todėl atmeskite kitaip pranašaujančiųjų žodžius.

 

KWOWI

 

Daugelis vaikų, kuriuos pastaraisiais metais rėmė rėmėjai, užauga ir nori stoti į profesinę mokyklą ar universitetą. Mokestis už mokslą per semestrą. Universiteto lygmeniu ji svyruoja nuo kelių šimtų dolerių iki 1000 JAV dolerių ar daugiau. Niekam apie tai neminėjome, nors CWOWI ir KWOWI iš nenurodytų aukų apmokėjo kelių studentų studijų mokestį ir knygas.

 

Nenorime pradėti visiškai naujo rėmimo lygio, bet esame atviri priimti bendras aukas, pažymėtas „švietimas“, kurios bus naudojamos studentams padėti individualiai, prireikus. Iki šiol mūsų vadovai Kenijoje atrinko studentus, kurie teigia norintys tęsti studijas profesinėje mokykloje ar universitete, ir pateikė mums rekomendacijas, manydami, kad tiems studentams pasiseks. Jei norite padėti su švietimu, pažymėkite savo auką KWOWI užrašu. Šiuo metu padedame vienam studentui, kurio specialybė yra žemės ūkis, ir kitam, kurio specialybė yra inžinerija, kiek pamenu. Dar pora, kuriems padedame, stoja į profesines mokyklas – kad susidarytumėte vaizdą, kam šiuo metu padedame iš nenurodytų lėšų. Ačiū! Išsilavinimas ir darbo įgūdžiai padeda šiems studentams ekonomiškai, o dalis jų sugrįš ir jų šeimoms, todėl poveikis vos vienam studentui yra didžiulis.

 

Pabaigai

 

Balandžio 27–gegužės 6 d. dalyvausime mūsų konferencijoje Nyderlanduose. Dėkojame už jūsų maldas. Prašome apsvarstyti galimybę atvykti į mūsų konferenciją Tulsoje spalio mėnesį, ji bus dvasiškai turtinga daugeliu atžvilgių. KWOWI vaikai yra nuostabūs, tikiuosi, kad taip pat peržvelgsite mūsų internetinį naujienlaiškį, kuriame rasite daugiau informacijos. Turime galimybių padėti padengti profesinių mokyklų ir kolegijų išlaidas kai kuriems mūsų vaikams, kurie su mumis mokosi pakankamai ilgai, kad baigtų žemesnio lygio mokyklas – mums reikia jūsų paramos, jei esate taip vedami. Yra dar daugiau, bet norime labai padėkoti už jūsų meilę ir paramą mūsų šeimai!

 

John ir Barb, Brian ir Amy

Regėtojai, pranašai ir asmeninės pranašystės #3 iš 3

 Seers, Prophets & Personal Prophecy #3 of 3

 

Sveikinu visus, 

 Kas yra regėtojas? Kas yra pranašas?

 Tai mums sakoma 1 Samuelio 9:9: „...tas, kuris anksčiau buvo vadinamas regėtoju, dabar vadinamas pranašu.“

 Regėtojams/pranašams suteikiama dovana retkarčiais matyti Viešpaties karalystę, kai to reikia pagal Viešpaties valią. 11 Samuelio 3 skyriuje Viešpats pašaukė Samuelį vardu: „Samueli, Samueli“, o jaunas berniukas pamanė, kad jį šaukia kunigas Elis. Eliui pasakius, kad tai Viešpats, 10 eilutėje rašoma: „Tada Viešpats atėjo ir atsistojo, kaip ir anksčiau, ir tarė: „Samueli, Samueli.“ 15 eilutėje sakoma, kad Samuelis bijojo papasakoti Eliui Viešpaties regėjimą. 21 eilutėje sakoma, kad nuo to momento Viešpats pasirodydavo Samueliui kaip Viešpaties Žodis.

 

Samuelis buvo pirmasis iš Izraelio tautos regėtojų/pranašų. Jis buvo paskutinis teisėjas. Ankstesni teisėjai buvo Debora, Gideonas, Samsonas ir kiti. Samuelis buvo paskutinis teisėjas ir pirmasis naujosios Izraelio tautos regėtojas/pranašas. Jis paskyrė Saulių jų pirmuoju karaliumi. Jis paruošė dirvą visiems Izraelio pranašams, kurie sekė paskui jį, nes Viešpats jiems pasirodė ir kaip „Viešpaties Žodis“.

 

Tačiau regėtojus ne tik aplanko Viešpats, jų dovana matyti Viešpaties karalystę taip pat parodoma Eliziejaus tarnystėje, kaip matyti 2 Karalių 6:13-17. Eliziejus ir jo padėjėjas buvo mieste, kur apsupo  priešo vežimų armija, ir jo padėjėjas labai išsigando. Eliziejus meldėsi, kad Viešpats atvertų ir jo akis, kad pamatytų tai, ką jis matė, tai yra angelų armiją, taip pat juos supančią. Eliziejus matė angelų buvimo sritį, taip pat ir karaliaus armiją gamtinėje srityje, kuri supo  miestą.

 

Kai buvau paauglys, 16 ar 17 metų, Tėvas man pasakė, kad pašaukė mane būti regėtoju, vartodamas šį terminą, ir tai buvo mano pašaukimas prieš mokytojo, pastoriaus ir apaštalo pašaukimą. (Kitą savaitę – apaštalo ir jo tarnystės apibrėžimas) Man dažniausiai taip nutinka, tarsi dviejų dimensijų perdanga, plačiai atmerktomis akimis matau gamtinę sritį ir Viešpaties sritį.

 

Kas apibūdina Naujojo Testamento regėtoją/pranašą?

 

Pamatas, ant kurio statome, yra  Efeziečiams 3:1-6, kur iš dalies sakoma: „Kad apreikštų paslaptį..., kuri buvo paslėpta per amžius ir kartas, o dabar apreiškiama Jo šventųjų apaštalų ir pranašų per Dvasią; Kad pagonys bus bendrapaveldėtojai, to paties kūno nariai ir kartu dalyvaus Kristaus Evangelijos pažade.“

 

Tai mums sako, kad pirmoji apaštalų ir pranašų funkcija yra dalytis Viešpaties apreiškimu apie malonę, suteiktą (mums) ne žydams. Štai kodėl pranašai ir mokytojai yra glaudžiai susiję, kaip matyti Apaštalų darbų 13: 1-3: „Ir susirinko kai kurie pranašai ir mokytojai... pasninkauti ir melstis...“ Pagrindinė pranašo funkcija yra ne skelbti pranašiškus žodžius, o dalytis apreiškimu apie Kristaus paslaptis. Mokymas ir pranašavimas yra glaudžiai susiję su apaštalais ir pranašais, nes jiems pavesta atskleisti gilesnes paslaptis apie Jėzaus darbą ir Jo kelius bei perduoti tą apreiškimą Kristaus kūnui.

 

JEI kas nors save vadina apaštalu ar pranašu, jo pagrindinė tarnystė yra mokyti ir dalytis apreiškimu apie tai, ką Jėzus padarė dėl mūsų. Jei jie neturi tų gilesnių paslapčių, jei viskas, ką jie daro, yra „pranašiški“ sapnai, regėjimai ir žodžiai – reikia suabejoti, ar jie tikrai yra pranašas (ar apaštalas).

 

Kaip . pranašaujantis skiriasi nuo  pranašo?

 

Apaštalų darbų 11:27-28 mums sakoma: „Tuo metu iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų, ir vienas iš jų, Agabas, Dvasia  apreiškė, kad bus didelis badas...“

 

Tai rodo, kad pranašas turės pranašystės žodžius apie gamtos reiškinius, šiuo atveju – apie badą.

 

Apaštalų darbų 21:10-11 mums sakoma apie Agabą: „...jis priėjo, paėmė Pauliaus juostą, susirišo rankas ir kojas ir tarė: ‘Taip sako Šventoji Dvasia; Žmogus, kuriam priklauso šis diržas, Jeruzalėje bus apkaltintas žydų, o tada jie jį perduos pagonims (romėnams).“

 

Čia matome, kad pranašas taip pat kalba apie vyriausybių veiksmus, kartais ir apie individualius asmenis. Šiais Naujojo Testamento laikais pranašas pirmiausia mokys ir (arba) dalinsis Kristaus mumyse paslaptimis ir Jo darbu ant kryžiaus, prisikėlimu ir žengimu į dangų. Jie žvelgs į Dvasios sritį. Jie kalbės apie gamtą, vyriausybes ir individualius asmenis.

 

Palyginkite tai su Pauliaus paprastos pranašystės apibrėžimu 1 Korintiečiams 14:3: „Nes pranašas duoda žmogui žodį, kuris jį ugdo, ragina ar guodžia.“ Mes galime įžvelgti daug didesnį gylį tame, kuris vadinamas regėtoju/pranašu. Deja, kai kurie išgarsėjo manydami, kad, kadangi reguliariai pranašauja, jie yra pranašai. Pirmą kartą, kai žmogus pateikia paprastą pranašystę, tai gali būti ne kas kita, kaip pasakyti žmogui: „Jaučiu, kad Viešpats tave myli.“ Bet jei jie turi daug... patirties, jų pranašystės gali būti ilgesnės ir detalesnės– ne todėl, kad jie yra pranašai, bet todėl, kad jie yra labiau patyrę šios dovanos srityje. Kai kurie manė, kad jie yra pranašai, nes reguliariai pranašauja paprastąsias pranašystes – bet iš tikrųjų jie tiesiog yra labiau patyrę šios dovanos srityje.

 

Taip pat atminkite, kad kitos Dvasios apraiškos dera su dovanomis. Taigi žmogus, kuris, melsdamasis už ką nors, gali pamatyti mini regėjimą apie tą  žmogų ar situaciją , tai yra dvasių atpažinimas, taip pat gali suteikti jiems padrąsinimo pranašystę. Jie nėra pranašai, Dvasia tiesiog veikė per juos, kad tarnautų tam žmogui tuo, ko reikėjo. Pagrindinė pranašo tarnystė yra mokyti ir dalintis tuo, ką Kristus padarė dėl mūsų, matyti Dvasioje ir duoti pranašystės žodžius apie gamtą ir vyriausybes.

 

Išmintis apie asmeninę pranašystę

 

Apie asmeninę pranašystę galime pasimokyti iš šio Agabo ir Pauliaus pokalbio Apaštalų darbų 21 skyriuje. Pirmiausia Agabas pasakė: „Tai sako Šventoji Dvasia.“ Paprasta pranašystė labai dažnai yra kažkas, ką suvokia žmogaus dvasia, o tada jis išreiškia žodžiais. Tai labiau interpretacija to, ką jie jaučia savo dvasioje, ką sako Viešpats. Pranašas girdės pačią Šventąją Dvasią. Man tai dažniausiai nutinka, ir, kaip jau anksčiau mokiau remdamasis Apaštalų darbų pavyzdžiais, kai kalba pati Šventoji Dvasia, tai kalba konkrečiai, glaustai ir tiesiai (Apaštalų darbų 8:29; 10:19). Nėra jokio neapibrėžtumo ar dviprasmybės, kai girdi pačią Šventąją Dvasią kalbant tau. Agabas girdėjo konkretų Šventosios Dvasios žodį Pauliui.

 

Agabas pateikė Pauliui labai konkrečias detales, kad jį suims žydai ir perduos romėnams Jeruzalėje. Jo laukę sunkumai Pauliui nebuvo nauja informacija, nors konkrečios detalės buvo naujos, pranašiško asmeninio žodžio davimas bus tik patvirtinimas to, ką Viešpats jau parodė žmogui.

 

Anksčiau, ankstesniame skyriuje, Apaštalų darbų 20:22:24, Paulius rašė: „...Jaučiu vertą vykti į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, nors Šventoji Dvasia kiekviename mieste liudija, kad manęs laukia suėmimas ir nelaimės. Bet nė vienas iš šių dalykų manęs nejaudina, nes aš nelaikau savo gyvybės brangia...“

 

    Paulius teigė, kad visur, kur jis keliavo, Šventoji Dvasia liudijo kitiems, kad jei jis eitų į miestą, jo lauktų suėmimas ir nelaimės. Tačiau jis sakė nežinantis konkrečių dalykų. Po to, kai jis juos paliko Apaštalų darbų 20 skyriuje, 21 skyrius prasideda tuo, kad Paulius plaukia į Tyro miestą, ir randa mokinius 4 eilutėje sako: „Jie per Dvasią jam sakė, kad jis neitų į Jeruzalę.“

 

Iki šiol, kur tik Paulius keliavo, mokiniai, kuriuos jis sutiko, turėjo liudijimą savo dvasioje, „blogą nuojautą“ dėl jo ėjimo į miestą, bet, kaip pats Paulius prisipažino: „Aš nežinau, kas man ten nutiks.“ Tai reiškia, kad visi tie įspūdžiai, visi tie žmonės, savo dvasioje turėjo miglotą liudijimą, kad jo laukia bėdos. Tik tada, kai pranašas Agabas pateikė tikslią informaciją apie tuos „blogus dalykus“ – žydai jį suims ir perduos romėnams.

 

Asmeninė pranašystė, kurią Paulius gavo iš Agabo, buvo apie jo ateitį, bet tai buvo tik konkreti informacija apie tai, ką Paulius jau žinojo. Asmeninė pranašystė nebus nauja informacija – tai bus patvirtinimas tų dalykų, kuriuos Viešpats jau jums apreiškė, ir kaip patvirtinantis žodis ji turės daugiau informacijos. Net kai Paulius sutiko Jėzų kelyje į Damaską Apaštalų darbų 9:5, Viešpats jam pasakė: „Sunku tau eiti  prieš jaučių akstiną.“ Jaučių akstinas buvo smaili lazda, kuria žmogus naudodavo iš už „jaučio“ peties ar riešo, kad ji nenuklystų nuo kelio. Jėzus, būdamas aštrus dviašmenis kalavijas, Dievo Žodis, akivaizdžiai jau kurį laiką baksnojo Paulių dėl to, kad Jis yra Mesijas, o Paulius tam priešinosi. Taigi net ir šis susitikimas su Jėzumi buvo susijęs su tuo, ką Paulius gavo iš Gyvojo Žodžio, o ne su visiškai nauja informacija. Jėzus jam patvirtino – kiek iš mūsų kurį laiką buvome Viešpaties „baksnojami“, kol galiausiai pasidavėme ir įtikėjome?

 

 

Kitą savaitę, apaštalai... iki tol, laiminu,

 

 

John Fenn

.

John Fenn, Regėtojai, Pranašai, asmeninė pranašystė, 2/3, Jūsų dvasios dovanos. Savaitės mintys, 2026-04-11

 John Fenn, Seers, Prophets, personal prophecy, 2/3, Your spirit's gifts. Weekly Thoughts, 4/11

Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę pasakojau, kaip kai kurie žmonės uždėjo ant manęs rankas ir pranašavo, ir tai buvo tiesa – bet po to  jie norėjo eiti toliau ir antrą kartą jie

tiesiog suvokė savo dvasioje, kokios yra mano dovanos – pridėjo „taip sako Viešpats“ , būsimąjį laiką ir pavadino tai pranašyste iš Dievo.

 

Daugelis manipuliuotojų, nepažįstančių Tėvo kelių, mano, kad suvokdami žmogaus dvasios savybes, jie mano, kad veikia pranašystės dovana, arba, dar blogiau, laiko save pranašais. Bet jie tiesiog įgudo   savo dvasioje suvokti kito žmogaus dvasios savybes. To galima išmokti ir tai veikia ir tarp tų, kurie nepažįsta Viešpaties, kartais su demonų pagalba – familiariomis dvasiomis – jie pasakoja žmogui dalykus apie kitą asmenį, siekdami manipuliuoti ar net išnaudoti.

 

Jūs suvokėte kito žmogaus dvasios savybes.

 

Yra žmonių, kurie jums patinka, ir jūs nežinote kodėl, lygiai taip pat, kaip yra žmonių, kurie jums nepatinka – ne todėl, kad jie ką nors padarė, jūs tiesiog „nesusiderinate“. Jūs suvokiate, kad tai ne tik asmenybė, yra kažkas giliau, kas jūsų dvasiai nepatinka, ir  juose yra. Labai dažnai taip yra todėl, kad jūsų dvasia atpažįsta kažką jų dvasioje (arba sieloje), kas prieštarauja Dievo Dvasiai, todėl jie jums nepatinka.

 

Parduotuvėje nusiperkate maisto produktų ir išeinate svarstydami, ar pardavėjas yra krikščionis, o gal arti teisumo, nes yra kažkas gero ar ramaus, jo dvasioje, ką jūsų protas pastebi mąstydamas apie juos. Morkaus 12:34 Jėzus pasakė Rašto aiškintojui, kuris teisingai atsakė į klausimą  apie Raštą: „Tu esi netoli nuo Dievo karalystės.“ Jėzus suvokė žmogaus dvasinę būseną. Tai nebuvo pranašiškas žodis, tai buvo Jėzaus pastebėjimas apie tai, ką Jis suvokė apie to žmogaus dvasinę būklę. Mes taip pat tai darome.

 

Be to, daugelis vyrų ir moterų, patyrusių tam tikrą smurto formą jaunystėje, gali savo dvasioje suvokti, kada žmogus, su kuriuo jie net atsitiktinai susitinka, yra geidulingas ar praktikuojantis kitus negerus dalykus, nes jų dvasia atpažįsta tas dvasias, kurios juos išnaudojo jaunystėje. Mūsų dvasia gali suvokti žmogaus dvasios lygmenyje, ar žmogus yra tyras, ar kažkas jame negerai. Pasaulis tai vadina „nuojauta“ arba „intuicija“, nes net ir neatgimę žmonės vis dar yra dvasia, siela ir kūnas.

 

Jei žmogus vaikystėje patyrė smurtą arba, pavyzdžiui, augo namuose su priklausomais žmonėmis, dabar, būdamas suaugęs, savo dvasia ir siela gali suvokti, kad nepažįstamasis, kurį jis mato viešumoje, yra priklausomas, nes jo dvasia jaučia dvasias aplink tą nepažįstamąjį – nes tokio tipo dvasia buvo šalia jų tėvų, jiems augant.

 

Kas tai buvo?

 

Paprasta pranašystė yra Dievo duota ir įkvėpta Šventosios Dvasios.  Kalbama ne apie žmogaus asmenybės savybių ar dovanų nustatymą – nors tai gali būti pranašystės dalis. Pranašystė apibrėžiama 1 Korintiečiams 14:3: „Pranašaujantis kalba žmonėms jų ugdymui, padrąsinimui ir paguodai.“ Tėvas yra Dvasia, apreiškianti kažkieno dvasiai apie Savo padrąsinimą ir paguodą skirtą  tam kitam žmogui. Paprastoje pranašystėje nėra nieko apie ateitį. Kartais, norėdamas padrąsinti, Viešpats pamini to žmogaus dovanas ar talentus, kuriuos Jis į juos įdėjo, bet tai daro platesniame jam skirtos žinutės kontekste. Taip yra todėl, kad pranašystė vis dar yra apie Jėzų, Jo darbą ir valią.

 

Daugelis pranašavo sėdėdami prie stalo, gerdami arbatą ar kavą su draugu, ir savo dvasioje pajutę, kad jūsų draugas yra kažkokio sprendimo kelyje. Jūs jautėte  ramybę sakydami jiems tai, paguosdami juos – tai buvo pranašystė. Bet jei tai kilo iš jūsų, kaip draugo, užuojautos, tai buvo tiesiog draugo, guodžiančio savo draugą, paguoda. Tačiau pasitaiko atvejų, kai, remdamiesi dvasios jausmu, ramybės ar įkvėpimo jausmu, mes pradedame sakyti tai savo draugui – ir tai yra pranašystė. Dvasios dovanos neateina su etiketėmis ar mirksinčiu pranešimu: „Žodžiai, kuriuos aš tau duodu, yra pranašystė, pabaigoje pridedate „taip sako Viešpats“. NE. Paulius 1 Korintiečiams 12:4-7 dovanas vadina „Dvasios apraiška, duota visų labui“. Tai normalu, ir yra tiesiog krikščioniško gyvenimo dalis, kad Kristus jumyse veiktų per jus kito žmogaus labui.

 

Naujojo Testamento kontekstas buvo namai, santykiai ir namų susirinkimai, todėl būtent ten visos Dvasios dovanos pirmiausia būdavo panaudojamos. Tėvas, guodžiantis savo vaiką po sunkios darbo dienos, gali būti tiesiog tėvas, darantis tai, ką daro tėvai. Bet galbūt, klausydamasis savo vaiko, tas tėvas prašo Tėvo išminties ir tinkamų žodžių, kad paguostų vaiką – ir iš jų dvasios kyla paguoda, padrąsinimas, išmintis, pranokstanti tai, ką jie turėjo iš pradžių. Jie tiesiog pranašavo ir galbūt davė išminties žodį savo vaikui. Jie liejosi iš jų dvasios, iš jų

sielos, kalbėdami  savo kūnu – ir jūs galite pajusti tą tėkmę, suvokti ją, nėra nieko labiau pasitenkinimą teikiančio, nei gyventi iš dvasinio žmogaus į išorę.

 

Išminties žodis yra dieviškas nurodymas apie kažką , kas vyks ateityje – tarsi Viešpats duotų žmogui išmintį, kaip elgtis sunkioje situacijoje darbe arba kuo pasidalinti savo patirtimi rytiniame darbo pokalbyje. Pažinimo žodis yra dieviškos žinios apie kažką iš praeities ar dabarties, ir visos šios Dievo Dvasios apraiškos ir yra būtent tai – Dvasios apraiškos.

 

Pranašystė nepatiks mūsų ego:

 

„Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia.“ Apreiškimo 19:10

Kontekstas buvo toks, kad apaštalas Jonas buvo danguje ir pradėjo lenktis po kojomis vyrui, kuris jam rodė aplinką. Vyras buvo labai nusiminęs ir Jono atkakliai reikalavo to nedaryti, nes sakė, kad jis taip pat yra tarnas kaip ir jis. Jis sakė, kad pranašystė nebuvo apie jį (vyrą, rodantį Jonui šiuos dalykus danguje), bet Jėzaus liudijimas yra tai, apie ką yra pranašystė.

 

Tai reiškia, kad asmeninė pranašystė jūsų neišaukštins, nepasakys, kokiai didelei ir galingai tarnystei esate pašaukti (nors Jis gali pasakyti jūsų tarnystės apimtį ir sunkumus, su kuriais susidursite, jei priimsite Jo kvietimą, kaip Pauliaus bendravime su Jėzumi kelyje į Damaską). Jei esate naudojamas pranašauti kam nors ir tikrai pranašavote iš Dvasios, nejausite jokio ego jausmo, jokio „oho, aš tai gerai darau“ jausmo – nieko apie jus. Viskas sukasi apie Jėzų, nesvarbu, ar duodate, ar gaunate pranašystės žodį.

 

JEI gaunate iš kokio nors „pranašo“, kuris jums duoda ilgą ir gražią pranašystę, kuri tęsiasi puslapiai po puslapių, kai ją užrašote, tai nėra iš Dievo. GALBŪT pirmoji pastraipa buvo iš Dvasios, bet visa kita būtų „pranašo“ buvimas kūne, kaip man nutiko toje konferencijoje.

 

Kai Dievo Dvasia kalba, kiekvienas Jo kalbėjimo pavyzdys Apaštalų darbų knygoje yra trumpas, konkretus, tiesus, be jokių pagražinimų. Pranašystė yra apie Jėzų, o ne apie tave ar mane. JEI ji apeliuoja į ego, stiprina tave dėl tavo pašaukimo ir tikslo, verčia manyti, kad esi Dievo dovana žmonijai – tai ne Dievas. Jėzus yra romus, nuolankios širdies, prieinamas ir nusižeminęs. Bet kokia asmeninė pranašystė turės tą Jėzaus dvasią. Jokio ego.

 

Kitą savaitę – kas daro regėtoją/pranašą regėtoju/pranašu. Iki tol, laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, Regėtojai, pranašai, asmeninė pranašystė: 1 dalis: „Kas yra pranašystė?“. 1/3, Savaitės mintys 2026-04-04

 John Fenn, Seers, Prophets, personal prophecy: Part 1: 'What is prophecy?'. 1/3, Weekly Thoughts 4/4/26

 

 Sveikinu visus,

Yra didelė painiava dėl regėtojų, pranašų, pranašysčių, asmeninių pranašysčių. Šioje 1 dalyje pasidalinsiu, kaip galime pažinti žmones pagal jų dvasią – ir kokias

problemas tai gali sukelti.

 

Būti patrauktam kieno nors dvasios

 

„Nuo šiol nepažinsiu žmogaus pagal žmogiškus standartus (bet pagal dvasią). Nors kartą pažinome Kristų kūne, bet dabar pažįstame Jį Dvasia. Nes jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena, praėjo. Štai visa yra nauja ir visa yra iš Dievo.“ 2 Korintiečiams 5:16-17.

 

Pasaulyje mes atpažįstame, gerbiame ar pažįstame žmogų pagal pasaulio standartus: išsilavinimą, socialinę padėtį, darbą, turtą ir panašiai. Kristuje yra tik vienas standartas: atgimimas iš naujo. Žemiški žmogaus pažinimo matai yra antraeiliai, todėl Paulius ir sakė, kad nuo šiol jis nepažins žmogaus pagal pasaulietiškus standartus, o pagal Dvasią.

 

Daug žalos padarė žmonės, kurie nesupranta šios Naujojo Testamento realybės – pažinti žmones pagal jų dvasią. Ne viena moteris buvo patraukta prie tarnautojo, nes jos dvasia tapatinosi su kai kuriomis jo dvasios dovanomis, ir ji tai priėmė kaip Dievo žodį, kad jis yra jos būsimas vyras. Tai nebūtinai turi būti tarnautojas – tai vyksta mokyklose, surinkimuose, versle ir atsitiktiniuose viešuose susitikimuose. Potraukis kieno nors  dvasiai dažnai klaidingai suprantamas kaip Dievo nurodymas santykiams. Klaida – tai reiškia, kad tai ne Dievas, o tiesiog jų dvasia jaučia potraukį   kito dvasiai.

 

Kai buvau Biblijos mokyklos direktorius, susipažinau su didžiu ir plačiai gerbiamu evangelistu T. L. Osbornu. Mūsų mokykla buvo jo tarnystės būstinėje, ir aš tai laikau ypatingu laiku. Jis kalbėdavo mūsų koplyčios pamaldose, ir man netgi teko garbė susitikti su juo jo namuose. Kitą dieną po jo kalbos koplyčioje prie manęs priėjo verkianti studentė, kuri nežinojo, kodėl ji verkia. Paklausiau jos, kam ji jaučiasi pašaukta, ir ji atsakė: „ į misijas“. Paaiškinau, kad jos dvasios dovanos liudija apie jo dvasios dovanas, misijas, ir jos dvasia susijaudino išgirdusi apie visus jo nuotykius ir žmones, kuriuos jis laimėjo Viešpačiui. Ji pažinojo T.L. pagal Kristų, kuris buvo  kiekviename iš jų.

 

Kitas pavyzdys:

 

Kai man buvo 16 metų, dešimtoje klasėje vokiečių kalbos pamokoje susipažinau su mergina. Mokytoja dažnai liepdavo mokiniams susiskirstyti  į dvi komandas, ir aš buvau su ja. Tų pamokų metu mes susipažinome. Ji buvo Romos katalikė, aš – episkopalas (anglikonas), šios denominacijos turi  tokią pačią sekmadienio ryto liturgiją. Vieną dieną ji man pasakė: „Aš pažįstu Dievą, esantį už liturgijos.“ Ji atvedė mane pas Viešpatį.

 

Tuo metu mokėmės dešimtoje klasėje, mums buvo 16 metų. Jos vaikinas ir būsimas vyras atvedė ją pas Viešpatį, ji atvedė mane pas Viešpatį, o tada aš atvedžiau savo merginą ir būsimą žmoną Barbarą pas Viešpatį. Trečiaisiais metais abu lankėme antrus vokiečių kalbos kursus, tad mūsų draugystė Viešpatyje toliau stiprėjo. Paskutiniais vidurinės mokyklos metais buvau išrinktas išleistuvių karaliumi, o ji – išleistuvių karaliene. Visada mylėjau jos dvasią. Visada būsiu jai dėkinga už tai, kad pasidalijo su manimi Jėzumi, ir mes visi iki šiol reguliariai bendraujame. Nuo pat pradžių mylėjau jos dvasią. Žaviuosi jos siela ir nuo tada mus sieja brolio ir sesers santykiai. Niekada negalvojau, ir ji taip pat nepagalvojo kažko daugiau nei apie  meilę ir vertinimą vienas kito dvasios.

 

Tačiau kai kurie žmonės užmezga draugystę su kolega darbe, pastoriumi su garbinimo vadovu arba  kaimynais ir painioja potraukį jo dvasiai (ar sielai) su meile, Dievui, Dievo valia, ir mano, kad  Dievas jam/jai pasakė, kad jis/ji yra mano partneris... ir tai visai ne tai. Tai tiesiog suvokimas, kas jis yra savo dvasioje. Žmogus dažnai emociškai įsitraukia, sako: „Dievas man pasakė“, kad jis/ji bus mano vyras/žmona, ir stebisi, kodėl Dievas to nepasakė tam kitam žmogui. Mes esame dvasia, siela ir kūnas. Neperženkite ribos. Suvokite, ar jus traukia to žmogaus dvasia, o galbūt dvasia ir siela... bet jei jau yra kitų ribų, jų neperženkite.

 

Tema, kad mūsų dvasia gali suvokti, kas yra kito žmogaus dvasioje, nėra dažnai mokoma, o tai, kas ten yra, kartais yra gana kelia jaudulį ir keista.

 

Žmonės suvokia ir yra traukiami kito žmogaus dvasios savybių ir tą potraukį painioja su meile.

 

Kas būtų, jei pastorius savo bendruomenėje turėtų netekėjusią moterį, kuri kreiptųsi į jį patarimo? Kas būtų, jei tas pastorius savo dvasioje suvoktų tos moters dvasios savybes – kaip Dievas ją sukūrė, apdovanojo – ir dėl to jaustų potraukį jai. Galbūt ji taip pat gražiai atrodo. Jis galėtų ja manipuliuoti ir kontroliuoti, priversdamas ją susitikti su juo vakarais dviese jo biure, arba netgi įvilioti sekso į santykius, prisidengdamas, kad jai to reikia, kad atsigautų po ankstesnių santykių... ir daug kitų panašių blogų dalykų nutinka Kristaus kūne. Jėzus apibūdino svetimavimą

 Mato 5:28 , tai- geismo įsivaizdavimas kito žmogaus atžvilgiu. Bėgant metams mačiau daug pastorių, kurie daug kartų svetimavo – jų mintyse slypi įsivaizdavimai apie moteris savo bendruomenėje ar garbinimo komandose – ir keletą jų aš ištraukiau nuo pražūties ribos.

 

Tai gali nutikti bet kuriame versle, pramonės šakoje ar draugystėje, taip pat ir surinkime. Mūsų pasaulis yra toks sugedęs, kad kai kurie teigia, jog Marija Magdalietė ir Jėzus buvo pora – net ankstyvieji krikščionių eretiški raštai tai leidžia manyti. Žmonių protai yra tokie sugedę, kad jie negali įsivaizduoti moters, iš kurios buvo išvaryti 7 demonai, mylinčios Jėzų vien dvasiniu lygmeniu, jie mano, kad tai turėjo būti fizinė meilė, bet taip nenutiko. Argi nemylime Jėzaus iš savo dvasios? Tai yra tyrumas. Mūsų dvasia kartu su Šventąja Dvasia liudija, kad esame Tėvo vaikai ir kad Kristus yra mumyse. Štai kodėl Paulius 1 Timotiejui 5:2 rašo, kad su vyresnėmis moterimis reikia elgtis kaip su motinomis, o su jaunesnėmis – kaip su seserimis – Paulius sako mylėti jų dvasias, teikti joms deramą pagarbą ir neperžengti ribų.

 

Prieš daugelį metų buvau pranešėjas „apaštalų“ konferencijoje ir laukiant savo eilės kalbėti šalutiniame kambaryje, kai kurie iš tų, kurie padėjo patiekti vandenį ir užkandžius, norėjo uždėti ant manęs rankas ir pranašauti apie mane. Leidau jiems, ir tai, ką jie iš pradžių pasakė, buvo visiškai teisinga – kad netrukus būsiu paskirtas į kitokio tipo tarnystę ir panašiai. Bet kai padėkojau jiems ir pradėjau keltis nuo „karštosios kėdės“, jie paragino mane atsisėsti „ir pažiūrėti, ką dar Viešpats gali pasakyti“.

 

Aš taip ir padariau, leisdamas jiems tęsti. Tai, ką jie sakė toliau, buvo ne Viešpaties dalykai, o tai, ką jų dvasia suvokė apie dovanas mano dvasioje. Viską, prie ko jie sakė, kad Dievas mane atves ateityje, aš jau dariau. Tuo metu jie nežinojo, kad buvau didelės Biblijos mokyklos direktorius ir beveik kasdien vedžiau pamokas, prižiūrėjau didelį personalą mega surinkime ir sekmadieniais bei trečiadieniais pavadavau pastorių, kai jis keliaudavo tarnauti. Jų „pranašiški žodžiai“, kuriuos visi rašė būsimuoju laiku, sakė, kad netrukus būsiu paskirtas į pareigas, kuriose dėstysiu, netrukus tapsiu administratoriumi, netrukus prižiūrėsiu didelį personalą ir biudžetą... tai buvo visi dalykai, kuriuos tuo metu dariau. Kaip jie to nepastebėjo?

 

Pirmą kartą jie meldėsi Viešpačiui. Antrą kartą jie savo dvasioje suvokė tai, kas yra mano dvasioje – jie mane pažino mane dvasioje, kaip minėjo Paulius aukščiau, per dvasią, nes dvasia yra naujas kūrinys Kristuje. Daugelis vadinamųjų pranašų savo tarnystę kuria ne ant pranašystės, o ant žmogaus dvasios suvokimo ir pavertimo „taip sako Viešpats“. Ir mes pradėsime nuo to kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com