John Fenn, 2011 m. rugsėjo mėn. 17 d.,
Sveiki,
Pranešimas: Noriu, kad žinotumėte, jog dabar visi CD mokymai mūsų internetinėje prekyboje galimi mp3 formatu, bus lengviau atsisiųsti. Nuo kitos savaitės beveik visus naujus mokymus pateiksiu DVD, CD ir MP3, klausytojų platesniam pasirinkimui.
Kaip Jėzus mokė mane girdėti Tėvo balsą Trys DVD serijos, 55 min. detalus mokymas apie 1986 m. Jėzaus aplankymą, kai Jėzus mokė mane, kaip girdėti Tėvo balsą ir apie būdus, kuriais Jis mums kalba. Jūs suprasite, kaip pradėti aiškiau girdėti Jo balsą ir kokiais būdais Jis kalba.
Dievo kelių pažinimas audio knyga (cd/mp3) - tai tęsinys „Dievo laikų vykdymas”. Kai „Vykdymas” buvo pabaigtas rašyti, aš patyriau paėmimą į dangų. „Pažinimas” tęsia pasakojimą apie kelionę į dangų, ir toliau apie svarbiausius Tėvui ir Viešpačiui dalykus: garbinimą, šventumą, ir dar daugiau.
Kaip žmogus pakeičia savo gyvenimą?
Praeitą savaitę aš dalinausi, kad mes gimstame lyg tušti lapai, ant kurių dar bus rašoma, tada mes gauname gausybę idėjų, kurios palaipsniui susiaurėja iki specifinių idėjų apie gyvenimą, ir sukuria įpročius bei perspektyvą, ir galiausiai to rezultatus mes turime savo gyvenime.
Kai žmogus ateina pas Viešpatį „toks koks yra“, jis atsineša kai kurias idėjas, įpročius, perspektyvas ir rezultatus, kuriuos jis jau turėjo savo gyvenime.
Bet tuo momentu Šventoji Dvasia padaro jų dvasią švariu lapu, paruoštu tam, kad ant jo būtų rašoma, nauju kūriniu, dar esančiu po giliu nuolatinių idėjų, įpročių, perspektyvos ir gyvenimo rezultatų sluoksniu žmogaus sieloje (prote, valioje , intelekte, emocijose) ir kūne (įpročiai, gyvenimo stilius, geri ir blogi troškimai).
Petras sako, kad mes esame naujai gimę kūdikiai (1 Pt 2: 2), ir mes augsime taip, kaip trokšime Žodžio pieno. Tai reiškia, kad po gyvenimo metu susidariusių idėjų, įpročių, perspektyvų sluoksniu, šis mažas „kūdikis“ Kristuje pradeda augti.
Paulius sako „Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!“ (Gal 4:19).
Būgnų akompanimento prašytume
Tai reiškia, kad Visatos Dievas yra kiekvieno tikinčiojo viduje ir padeda jam augti tame, kuo jie gali tapti Jame. Tai panašu į gimdymą - Jis veržiasi iš vidaus, per sąrėmių ir poilsio laikotarpius tol, kol mes pilnai subręstame Kristuje.
Kaip Jis tai padaro? Priešpastatydamas MŪSŲ nuolatinėms idėjoms SAVO idėjas. JEIGU (ir tai didelis „JEIGU“) žmogus nustos tikėti tuo, ką jį moko jo gyvenime susidariusios idėjos, įpročiai, perspektyva ir tikslas, ir ims tikėti tuo, ką Jis sako - tikslingai taikydamas šias naujas idėjas sau - jo gyvenimas bus transformuotas Kristuje.
Tikra gyvenimo situacija
Ar jūs kada nors ginčijotės su žmogumi, kuris tiesiog mėgsta ginčytis. Tam, kuris mėgsta ginčytis, neįdomu padaryti kažkokią išvadą, jie tik ginčysis tol, kol jus nuvargins ir jūs nusileisite. Jūs galite papasakoti jiems faktus, bet jie galvoja „Nevargink mane faktais, nes aš jau turiu nuomonę savo prote“.
Būtent toks buvo tas jaunas žmogus - jis augo religingoje šeimoje su griežtomis elgesio taisyklėmis, ir studijavo geroje mokykloje, kuri tik patvirtino tai, ko mokė jį jo šeima.
Supraskite mane teisingai. Jis mylėjo Dievą per savo bažnyčios tradicijas ir lyderius. Jis galėjo cituoti skyrių ir eilutę ir pasakyti, ką ji reškia ir jis nenorėjo, kad jam sukeltų sumaištį kita perspektyva, nes jo protas, jau buvo padaręs išvadas dėl Žodžio!
Lazda baksnojimui
Jis taip veržėsi būti teisus, kad išstojo prieš kiekvieną, kuris mokė kitaip nei jis, ir tai, kas buvo priimta.
Ar galite atspėti, apie ką aš kalbu? Saulius iš Tarso asistavo, kai buvo vykdoma egzekucija Steponui, tos judaizmo sektos lyderiui, kurie tikėjo, kad Jėzus buvo daugiau nei žmogus – jie tikėjo, kad Jis buvo Dievas, buvo prikeltas iš numirusių ir netgi pakilo į dangų.
Jis uoliai suiminėjo tikinčiuosius Jėzumi, bet vieną dieną, jis norėjo išplėsti savo teroro sferą už Jeruzalės ribų, persekiodamas tuos eretikus, kur jie bebūtų. Apd 8:1 pasakoja mums, kad tikinčiųjų persekiojimai buvo tokie intensyvūs, jog VISI tikintieji išskyrus apaštalus paliko Jeruzalę.
Duodamas jam kiekvieną malonės lašelį kiek tik įmanoma, Viešpats Jėzus laukė, kol jis pasieks Damasko vartus, jei tik jis būtų juos peržengęs, tai būtų galėjęs persekioti naujus tikinčiuosius Sirijoje. Ten Jėzus jam pasirodė.
Kai Saulius paklausė, kas Jis, Viešpats pasakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji, sunku tau spyriotis prieš akstiną“.
Kas tai?
Jaučių akstinas buvo ilga lazda su aštriu galu, kurią naudojo varovas eidamas paskui jaučius, kad baksnotų jiems per šonus, kai tie iškrypsta iš kelio. Netgi šiandien jūs galite matyti akstinus, kuriuos naudoja vaikai, kad gintų stambius nešulinius galvijus ten, kur jiems reikia eiti.
Žinoma, tas aštrus galas duria ir galvijas spyriojasi prieš jį, kai jam įduria. Jėzus sakė Pauliui – Aš baksnoju tave Dvasios Kalaviju, Žodžiu – kodėl tu spyriojiesi prieš jį ir neini taku?
Laikas, kuris praėjo nuo Jėzaus pasirodymo prie Damasko ir tos trys aklumo dienos, buvo Pauliaus apšvietimo laikas (Apd 9:3-17). Tuo metu jis pakeitė savo mąstymą ir priderino jį prie Dievo Žodžio.
Man buvo įdomu, kad Viešpats apakino Salių, busimąjį Paulių trims dienoms - tai reiškė, kad jis buvo priverstas medituoti, mąstyti, prisiminti visas Rašto eilutes, kurias jis žinojo nuo vaikystės. Jis turėjo iš naujo permąstyti tai, ką jo gerbiami tėvai ir mokytojai, ir netgi kultūra, kuri jį supo, išmokė.
Jūs negalite pakeisti savo gyvenimo mąstydami taip, kaip mastėte anksčiau. Vienintelis būdas pakeisti savo gyvenimą, tai pakeisti savo mąstymą ir išmokti naujų kelių. Tai mokinystės procesas.
Jūs žinote šitą pastraipą, bet aš noriu žinoti, ar jūs suprantate, ką ji reiškia
Mes visi kažkiek esame girdėję Izaijo 55: „Mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis...“ ir daugelis pamokslininkų aukština savo pamoksluose Dievo mintis ir kelius. Atsimenate?
Tačiau tiesa yra tokia, kad ši pastraipa nėra apie Visagalio Dievo aukštinimą ir žmogaus nusidėjėlio žeminimą, ir ne apie tai, kad mes niekada negalėsime pasiekti to didingumo.
„Nedorėlis TEATSIŽADA savo kelio, o neteisusis (teatsižada) savo minčių; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, – sako Viešpats“(Iz 55:7-8)
Ši pastraipa yra apie tai, kad neteisusis palieka - atsižada savo kelių ir pasisuka į Viešpatį, Jo kelius ir pasirenka Jo mintis. Tai yra kvietimas aukštesnėms mintims ir aukštesniems Dievo keliams!
Viešpats nepakelia savo minčių ir kelių taip aukštai, kad negalima būtų jų pasiekti. Ne, Jis liepia atsižadėti savo kelių ir minčių bei priimti Jo kelius ir mintis.
TADA Žodis negrįš tuščias, TADA jūs išeisite su džiaugsmu ir jus lydės ramybė. Tada vietoj usnių augs mirtos. TADA medžiai - plos. TADA. Bet jūs negalite laikytis senų kelių ir minčių norėdami pasikeisti ir vaikščioti Dievo keliais su Jo mintimis - jūs turite ATSIŽADĖTI senų dalykų.
Kitą savaitę paskutinėje serijos dalyje: Kova dėl proto...
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com