Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. gruodžio 29 d., sekmadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Gruodis 2013

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 15 d.,

Brangūs draugai,

Štai 2013-ųjų metų pabaiga ir aš rašau daug mastydamas apie praėjusius metus, ir apie klausimus, kuriuos kelia ateinantieji. Mano protas sugrįžta atgal prisimindamas visus tuos nuostabius žmones, kuriuos aš sutikau šiais metais, ir mes esame labai dėkingi už tuos, kurie remia mūsų tarnavimą maldomis, aukodami, ir nuoširdžiai rūpindamiesi mumis.


Kaip ypatingi yra mums tarnavimo rėmėjai? Jų yra tik 440 žmonių JAV bei keli Europoje ir Kanadoje, kurie 2013 m. atsiuntė paaukojimus pervedimu arba duodami už CD/mp3 serijas. Aš keliavau po įvairius namų surinkimus, remiamas daug mažesnio  skaičiaus rėmėjų, ištikimai aukojančių kiekvieną mėnesį.

Daugiau kaip 10.000 žmonių, esančių ryšius užmezgusiuose namų surinkimuose , kiekvieną savaitę gauna naudą iš šio tarnavimo trijose dešimtyse tautų, gaudami mano „Savaitines Mintis“, e-laiškus ir daugiau. Jūs, kurie remiate mus, esate labai ypatingi mūsų širdims ir mes teikiame prioritetą jums mūsų maldose.

Tokia jau yra tarnavimo prigimtis, kad tas skaičius, kuris turi naudą iš tarnavimo yra kur kas didesnis už tą, kuris taip pat turi naudą, bet dar ir atsako, remdamas tą tarnavimą. Nors Jėšua pamaitino 5.000 vyrų plius moteris ir vaikus ir 4.000 vyrų plius moteris ir vaikus, bet tik 120 dalyvavo Sekminių šventėje. Taigi jūs suprantate, kokie esate mums ypatingi.

Aš atsibundu ryte ir visų pirma klausiu Tėvo, ar yra mūsų tarnavimo rėmėjų ar būtent kažkas, už ką Jis nori, kad melsčiausi, ir pasilieku su tokia nuostata visą dieną, ir vis paklausiu, ar yra kažkas, už kurį reikia melstis. Privilegija ir garbė tarnauti jums!

Pranašiškai – Aš dalinausi apie tai, ką paskutinius porą mėnesių Tėvas pasakė man apie kartų pasikeitimą surinkime (bažnyčioje) ir politikos pasaulyje, kurį matysime ateinančiais metais. Buvo akcentuojama, kad mažės lyderių, jie bus pakeičiami, nes Viešpats daugiau veikia per žmones, nei per lyderius iš viršaus žemyn.

Paskutinėmis savaitėmis JAV mus pasiekė žinios apie Chuck Smith, Paul Crouch (TBN TV tinklo įkūrėjas), mega bažnyčių pastorių mirtis avarijose ir savižudybę, be to kalbama, kad Billy Graham taip pat greitai išeis. Pasaulio naujienos pranešinėja apie Nelson Mandela mirtį, ir keletas tautų patiria politinius skilimus bei riaušes, kurios kyla pradedant JAV ir baigiant Ukraina, Brazilija bei keliose kitose šalyse.

Praeitą mėnesį aš dalinausi, kad Tėvas pasakė, jog tautos priima sprendimus, kurie žlugdančiai paveiks Jungtines Amerikos Valstijas ir visus kitus pasaulyje. Tik prieš 2 savaites, buvo tyliai pranešta, kad kinų juanis nukonkuravo eurą, kuris tapo valiuta Nr.2 pasauliniams pervedimams, ir daug tautų liovėsi prekiauti doleriais, nes jos susiderino prekiauti su Kinija jos valiuta.

Pastaruoju metu Persijos įlankos šalys (Saudo Arabija, Kataras, ir kt.), kurios turi ¼ visų dujų ir naftos rezervų, padarė susitarimą dėl abipusės karinės gynybos ir prekybos – pervedimų, nes jos žino, kad jos daugiau negalės tikėtis, jog JAV jas apgins – ir šitas susitarimas yra kitas žingsnis liautis prekiauti nafta atsiskaitant doleriais.

Šią savaitę:
Praėjusią savaitę, kai aš paklausiau, kas laukia tautos 2014, Jis man pasakė: „2014 matysime greitą JAV smukimą ekonomiškai, politiškai ir karinėje srityje“. Rusija ir Kinija užpildys vakuumą.

Man tai buvo įdomu
Prisiminkite, kad Tėvas pasakė man maždaug prieš 10 metų, ir aš tada pasidalinau, apie Patriotinį Įstatymą. Jis pasakė: „Įstatymai, kurie sukurti apsaugoti mano žmones vieną dieną bus panaudoti prieš juos“. O apie IRS jis pasakė: „Per IRS mano žmonėms prasidės persekiojimai“. Kas tuo metu galėjo pagalvoti, kad Snowdeno nutekinta informacija susijusi su tuo, kad NSA šnipinėja Amerikos piliečius pateks i viešumą? Taip pat buvo pranešta, kad visuomenė tematė tik 1% visos surinktos informacijos. Kas galėjo pagalvoti, kad IRS taps pagrindinis Obamacare (visiems prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas arba dar vadinamas ACA) įstatymo iniciatorius.

Antikinėje Romoje krikščionys buvo laikomi patriotizmo priešais, nes jie negarbino Imperatoriaus ir priešinosi pastangoms būti valstybinės sistemos dalimi, ir dėl to buvo persekiojami. Nacių Vokietijoje, tuos, kurie skyrėsi nuo valstybinės politikos laikė nepatriotiškais ir persekiojo, 5-6 milijonai krikščionių ir politinių kalinių buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas kartu su 6 milijonais žydų tautybės žmonių. Sovietų Sąjungoje Stalinas išsiuntė 70 milijonų numirti (šį skaičių pasakė man draugas iš Rusijos), nes jie buvo laikomi nepatriotiškais, ir tai buvo dėl jų religijos.

Kita dvasia
Kai kurie iš jūsų prisimins, ką Tėvas man pasakė per Bušo/Kerry prezidentinę rinkimų kampaniją, kai aš atpažinau kitą dvasią, kuri reiškėsi praeityje, Jis pasakė: „Tai socializmo dvasia. Ji gali būti pristabdyta, bet nebus sustabdyta. Kai kurie nori padaryti JAV socialistine valstybe kaip Europoje, bet aš nepašaukiau šitos šalies būti tokia“.

Ir kadangi ši administracija kiekvieną mėnesį išspausdina 85 milijardus dolerių paremti ekonomikai, vadina tai QE arba Kiekybiniu Sumažinimu, tai sukelia kainų augimą biržose, jie įspraudė save į kampą. Pasaulis ir JAV investuotojai suvokia, kad kiekvieno mėnesio įplaukos 85 milijardų $ turi kažkaip tai būti subalansuojamos, nes kai kiekvieną mėnesį spausdinami pinigai iš oro, tai reiškia, kad daug skolų pridedama prie nacionalinės skolos kiekvieną mėnesį. Taigi, jie išspausdino daugiau 2.7 trilijonų dolerių skolon. Kai jie pradės mažinti šias įplaukas akcijų biržos burbulas sprogs – ir žmonės tikriausiai bėgs pirkti aukso ir brangių metalų, kurių vertė greičiausiai pakils. Neduodu finansinio patarimo, tik sakau, kad 1 plius vienas lygu 2.

Kol jūs miegojote
Natūraliai JAV yra dėl daug ko nerimauti. Mandato atidėjimas 1 metams Obamos sistemai reikš, kad 2014 bus serija sužlugdymų šeimoms ir smulkiam verslui, kai taisyklės ims veikti. Kai pranešimai apie darbus auga kiekvieną mėnesį laikraščių antraštėse, jie tik jums nesako, kad pavyzdžiui, vien tik spalio mėnesį 932.000.000 žmonių tiesiog pasidavė ieškodami darbo ir buvo pašalinti iš darbo vietų. Jie nesako jums, kad akcijų kainos yra daug aukštesnės, negu augimas ir pajamų prognozės, kad rekordinis skaičius investuotojų perka akcijas –tai reiškia, kad skolinasi pirkdami akcijas. Ir jie nesako jums kad 70% sukurtų darbo vietų yra nepilno laiko darbai.

Apreiškimas iš dangaus –kodėl?
Aš ieškojau Tėvo, kad gaučiau supratimą dėl politinės padėties pasikeitimo, kurį matysime pasaulyje ateinančiais metais, ir pasikeitimų surinkimo gyvenime, pasikeitimų tarp garsių lyderių. Mes toliau matysime pakilimą namuose besivystančio, santykiais pagrįsto tikėjimo, atskirai nuo organizuotos religijos, kurią matėme 1.700 metų ir grįžimą prie namų surinkimų šaknų, taigi, manęs nejaudina pasaulio įvykiai.

Paulius pasakė Efeziečiams 3:1-11, kad apaštalams ir pranašams yra duoti apreiškimai iš Tėvo apie Kristaus paslaptį, kad Dievo išmintis galėtų būti apreikšta dvasinėms valdžioms ir kunigaikštystėms per surinkimą, Kristaus kūną. Taigi pirmiausia mes nukreipiame žvilgsnį į Dievo Dvasią, norėdami suvokti, kas vyksta, ugdydami savo sugebėjimą klausyti, ką Dvasia kalba kūnui.

Prieš porą metų aplankymo metu, kai Viešpats man pasirodė, man buvo priminta, keli šitie dalykai, o tuo metu pasaulis buvo susitelkęs į žemės drebėjimą Japonijoje ir neramumus Egipte. Kai man buvo pasakyti tie keli dalykai, aš paklausiau Jo daugiau informacijos, bet Jis atsakė: „Bet ar tau tai rūpi? Tu turi būti Tėvo reikaluose.“

Tai aš įsidėmėjau. Aš atsisakiau būti valdomas baimės, bet nutariau būti valdomas išmintingumo. Aš padarau savo namų darbą po to, kai Tėvas arba Viešpats kalba man, bet mano ausis visų pirma nukreipta į Juos, o ne į žinias. Aš nedarau tyrinėjimų ir po to nesakau: „taip sako Viešpats“, visiškai priešingai. Aš tik noriu būti atviras ir pranešti tai, ką Jis sako man, kai man leidžiama pasidalinti tais dalykais.

Visokio mokymo vėjai – kaip vaikai
Aš matau, kad auga skaičius e-laiškų, kuriuose klausiama apie keistus dalykus, kurių moko surinkimuose, ar tai iš Dievo, ar ne. Jų temos keičiasi pradedant UFO, kurie neša naują pasaulio tvarką, iki žmogaus driežo, kuris išliko iš prieštvaninio laiko tarp mūsų, ir kuris iš tiesų valdo pasaulį, iki bėgimo į kalvas ir slėpimosi baimės stovyklose kalnuose, iki žmonių, kurie teigia, kad mes jau esame suspaudimų laikotarpyje.

Mano atsakymas toks: ar galite matyti Jėzų mokant arba darant nors vieną tų dalykų? Ar tai, ką jūs girdite atitinka Kalno pamokslą Mato evangelijoje nuo 5 iki 7 skyriaus? Ar jūs galite matyti Paulių stovintį ant Marso kalvos Apd 17 ir skelbiantį tai, ką jūs skaitote ar girdite? Ar tai, ką jūs girdite šiandien atitinka Pauliaus pamokslus, ar Jėzaus mokymą Mato 24 ir 25 skyriuose?

Mes turime Tiesos Dvasią savyje, ir reikėjo Kristaus kūnui jau praeityje išmokti kaip girdėti Jos liudijimą, kad žinotume, ar kažkas yra iš teisingos Dvasios ar iš kitos dvasios. Viena priežastis, kad daugelis blaškosi yra ta, kad jie yra, kaip Paulius Efeziečiams 4 skyriuje sako dvasiniai vaikai, neįsišakniję Žodyje ir nedisciplinuoti, kad galėtų atskirti – jie praryja viską, ką bet kas moko, arba tiki reginiu, metų metais neištirdami dalykų pagal Žodį.

Taigi dabar, kai mes matome išaugusius suklaidinimus, jie neturi nei priemonių nei patyrimo atskirti Tiesos Dvasią nuo dvasių, kurios neša suklaidinimą. Daugelis tiki Viešpačiu, bet nepažįsta Jo, nes jeigu jie tikrai Jį pažinotų, jie netikėtų tais dalykais.

Jei tai nesiderina su Apaštalų darbais, padėk tai į šoną kaip įtartiną dalyką. Jei tu nematai Jėzaus mokant apie tai, atidėk tai.

Barbara ir aš džiaugiamės šituo laiku po mūsų kelionių, ir aš galiu 6 mėnesius mielus darbus dirbti namuose. Aš taip pat pabaigsiu internetinio Biblijos mokymo kursus per šią žiemą, ir tarnavimo partneriai užrašinėja mano mokymus knygai.

Mes ruošiame planus, kaip pertvarkyti neįgaliam tinkantį kambarį ir vonią, tai Chrisui, dėkojame jums už tuos, kurie atsiuntė mums papildomai šiam tikslui. Mes tikimės pradėti pertvarkymą kovo ar balandžio mėnesį. Chrisas jaučiasi gerai, artėja jo 34 gimtadienis gruodžio 23 d., ir mes turėsime visus 3 berniukus, abi marčias ir 6 anūkus jo gimtadieniui ir Kristaus Gimtadieniui. Barbara negali nesidžiaugti, ir aš taip pat.

Ačiū jums, kad prisimenate mus duodami. Nėra žodžių apsakyti, ką jūs reiškiate mums. Laiminame jus visu ir mylime. Merry Christmas!


2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Apreiškimo šaltinis. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 14 d.,

Sveikinu visus,
Aš prisimenu, kaip vaikinukas ir mergaitė išvyko į savo pirmą pasimatymą. Jis vairavo padovanotą 1965 GTO, ir manė, kad automobilis degina benziną, kaip Teksaso naftos ugnies gręžinys; ne visi berniukai 1974 rudenį turėjo savo automobilius. Jai tai padarė įspūdį.

Veždamas ją namo po filmo, jis susijaudino, nes užsidegė raudona lemputė ir iš variklio į automobilį ėmė veržtis dūmai, jis meldėsi vėjelio ir, kad raudona lemputė greičiau užgestų, kol jie abu nepersismilkė degančio benzino kvapu... laimei raudona lemputė pasikeitė į žalią ir kelionė tęsėsi. Vėliau ji pasakė, kad buvo tokia laiminga, jog to net nespatebėjo, nes vaikinukas nuvežė ją į filmą su savo mašina!

Jis neturėjo pinigų pietums ir filmui, taigi pirmo pasimatymo metu, turėjo būti tik filmas ir susipažinimas. Bet jam iš tiesų ji patiko ir jis nenorėjo, kad jų vakaras pasibaigtų tiesiog taip. Greitai suskaičiavęs, kiek pinigų dar turi kišenėje, jis paklausė, ar ji norėtų pakeliui nusipirkti spurgą, ir ji noriai sutiko! Jie ilgai sėdėjo ir kalbėjo gerdami pieną su spurgomis, bet atrodė, kad pralėkė tik sekundės, abu nustebo, kad jau taip vėlu.


Vakaras baigėsi bučiniu, po to, kai jis palydėjo ją prie durų, ji atsistojo laipteliu aukščiau, nes jis buvo toks aukštas; švelnus bučinys ir trumpas luktelėjimas, kai ji po atsisveikinimo nubėgo į savo namus. Vėliau ji pasakė, jog po to bučinio ji jau žinojo, kad jis ją ves.

Kaip jūs atspėjote, tai buvo Barbara ir aš mūsų pirmo pasimatymo metu. Jai padarė įspūdį automobilis ir mano elgesys, spontaniškumas ir rūpestingumas. Jos tėvams darė įspūdį, kad aš esu kilęs iš geros šeimos, o jos mamos akyse, kaip ji sakė, buvau „pakankamai geras jos dukrai“. Man darė įspūdį, kad ji buvo graži, juokinga, nuoširdi, protinga, tiesiakalbė ir būti kartu su ja buvo linksma.

Ar tavo tikėjimas pagrįstas performansu, ar pažinimu?
Daugelis krikščionių mano, kad tikėjimas – tai bandymas padaryti įspūdį Dievui, taip kaip aš bandžiau padaryti įspūdį Barbarai pirmojo pasimatymo metu. Bet mūsų tikslas negali būti tik siekti padaryti gerą įspūdį, tai nėra geras pamatas ilgalaikiams santykiams.

Pastangos padaryti įspūdį atkrinta, kai jūs imate pažinti vienas kitą, esate atviri, ir rizikuojate būti atstumti, kai paaiškėja vieni ar kiti dalykai apie jus. Apreiškimas apie kiekvieno asmens charakterį, gyvenimo patyrimą, kas jis yra ir kuo tikisi tapti, atsiskleidžia, kai jie tyliai kalbasi apie asmeniškas paslaptis, arba šaukia per visą kambarį savo pirmojo ginčo metu.

Vis dar pirmas pasimatymas su Dievu?
Nors daugelis krikščionių gyvena savo tikėjimo gyvenimą taip, lyg jie visada būtų savo pirmame pasimatyme su Dievu – bandydami tapti efektyviais tuo, kaip jie rengiasi, naudodami formules arba vaikščiodami į surinkimą dar vieną papildomą kartą per savaitę, kad primintų Viešpačiui, jog jie turi maldos poreikį, kad reikia atsakymo į... Dažnai motyvacija būna tokia: „Prašau, būk sujaudintas mano pastangų, o Dieve, ir atsakyk į mano maldą“.

Kaip porelei, kuri susitikinėja apie metus ar daugiau, tikras vienas kito pažinimas ateina, kai jie kartu eina per gyvenimą ir per tą laiką pamato, kas geriausia ir blogiausia yra kitame asmenyje, ir leidžia meilei vystytis. Meilė vystosi kaip procesas per apreiškimą, koks yra tas asmuo; pirma pamėgstant jį, po to pamėgstant jį giliau, tada suvokiant, kad gali atiduoti gyvenimą už tą asmenį. Taip pat mūsų vaikščiojime su Viešpačiu, kai Jis gyvena mumyse ir vaikščioja su mumis procese, kurį vadiname gyvenimu.

Kitas kartas, kai važiavome namo
Mes važiavome keliuku namo, Barbara snaudė šalia manęs, o aš galvojau apie teisumo pasekmes mūsų šeimoje. Mano širdis prisipildė džiaugsmo, kai aš mąsčiau, kaip užaugo mūsų 3 sūnūs, visi jie jau vyrai, bet niekada nesigėdina pasakyti Barbarai ir man, kad jie mus myli. Mūsų nuostabios marčios turi stiprius charakterius ir yra principingos, nuostabios mamos ir žmonos. Ir aš taip noriu, kad mano anūkai prisimintų mane, kaip Dievo Tėvo pavyzdį ir meldžiuosi, kad jie vaikščiotų su Juo ir pažintų Jį!

Matydamas platų Jo malonės spektrą, beveik balsu ištariau: „O, Tėve, aš niekada Tau negalėsiu atsilyginti!” ir staiga išgirdau Jo atsakymą: „Tu neprivalai”. O aš stebėjausi susižavėjęs, pagarbioje baimėje, nutilęs mąstydamas apie viską: meilę, kuri tęsis visą amžinybę, ir Jo didį gerumą. Aš galvojau apie tai, kokia yra meilė. Meilė neprašo atlyginti ir nesistengia padaryti įspūdį. Asmuo, kuris myli, tiesiog myli, ir nėra nieko, ką jo meilės objektas galėtų padaryti, pridėti ar atimti iš meilės.

Kai liaujatės stengtis padaryti Jam įspūdį, galite pradėti vaikščioti su Juo.
Kontrastui, apsižvalgykime aplinkui tradicinėje surinkimo kultūroje. Kiek daug lentynų yra pripildyta knygomis ir studijų žinynais parašytais su tikslu padėti žmonėms pažinti Dievą arba efektyviau melstis. Traktuodami maldą kaip verslo planą, lyg siekdami x kartų pagerinti rezultatus per ateinančius metus, žmonės vaikščiojimą su Tėvu, kaip su Tuo, kurį pažįsta ir tikrai gerai pažįsta, paverčia manipuliacija, kuria siekia gauti daugiau palaiminimų savo gyvenimui.

Bet šitoks požiūris prilygtų tam, lyg aš paprašęs Barbaros tėvų leidimo ją vesti, būčiau turėjęs peržiūrėti visas jos kūdikystės nuotraukas, mokyklos laikų knygas, išsaugotus mokyklinius darbus ir apdovanojimus sukauptus per tuos metus, kaip priemonę pažinti ją geriau per distanciją, niekada nekviesdamas jos į kiną ar valgyti spurgų.

Tie dalykai papasakotų man APIE ją, bet negalėtų padėti jos PAŽINTI. Kad ją pažinčiau reikėjo santykių SU ja ir praleisti laiką kartu gyvenimo pakilimuose ir nuopuoliuose.

Daryk tai, ką darė Jis
Pažiūrėk į Tėvo metodą, kaip reikia vystyti santykius su žmonija. Jis pasiuntė Savo Sūnų gyventi su 12 vyrų maždaug 3½ metų. Nebuvo parašyta knyga, nebuvo pamokslų. Jis pasakojo istorijas apie Savo Tėvą, koks Jis, kokios buvo Jo svajonės apie juos, ir kaip pritaikyti kiekvienam iš jų tai, ką Jis yra suplanavęs.

Argi mes nesame dėkingi, kad Jėšua nepaliko 12 rietimų biografijų, po vieną kiekvienam apaštalui. Jėšua galėjo praleisti gerą dalį šitų 3½ metų skaitydamas kiekvienam iš jų detalų gyvenimo aprašymą, kurį tik Tėvas, viską žinodamas ir matydamas būtų galėjęs parašyti, ir nepraleisti laiko su jais. Bet ne, Jis atsiuntė Savo Sūnų, kad Jis gyventų su jais ir pažintų juos, matytų juos, kai jie geriausi ir blogiausi.

Taigi, kodėl taip yra, kad kai mes mąstome apie mokinystę, mes galvojame, kad man reikia knygos apie tai, Kas Jėšua yra, ir ką Jis dėl mūsų padarė? Kaip jie mokė mokinius pirmame amžiuje be krikščioniškos literatūros aiškindami apie Gyvenimą Kristuje? Jie mokinius lavino vaikščiodami su tais, kurie pažinojo Jį, ir tai lieka pirminiu būdu kaip vykdoma mokinystė ir šiandien – turėti bendravimą su tais, kurie pažįsta Jį ir ėjo kartu su Juo savo gyvenime, taigi jie gali žinoti, kaip vaikščioti ir kalbėti su Juo gyvenimo kelyje.

Mūsų asmeninis intymus Tėvo pažinimas yra apreiškimo šaltinis. Kai Jono 14:6 Jėšua pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ Jis tęsė: „...nei vienas neateina pas Tėvą kitu keliu, tik per Mane.“ Jėšua yra kelias, bet Tėvas yra mūsų tikslas. Bet daugelis tikinčiųjų nepažįsta Tėvo, nes jie sustojo Kelyje, bet niekada nepasiekė tikslo.

Kaip pažinti visokio gėrio šaltinį
(Kaip aš paminėjau prieš 2 savaites) Mes užuot turėję prisikėlimo mąstymą, turime kryžiaus mąstymą. Mes esame tokio mąstymo: šventykla yra pastatas, užuot mąstę: šventykla yra mano kūnas, nes Kristus yra manyje. Visų pirma mes privalome žinoti, kad Kristus mumyse, kad Jis yra TAIP arti, tai turime suprasti prieš mąstydami apie bet ką kitą. Bet didelis palengvėjimas, kad Jis geras ir turi gerus planus mums – Jis investavo į mus amžinybei, taigi Jis žinojo, ką Jis gaus už šituos x metų žemėje.

Po to, kai suvokiate, kad Jis yra jumyse ir pertvarkote visas pastangas pažinti Jį pagal šitą apreiškimą, sekantis dalykas, kurį reikia žinoti – tai akivaizdu, nors galbūt revoliucinga kai kuriuose sluoksniuose – kai prašote, kreipkitės ne į Jėzų, bet į Tėvą.

Jėšua pasakė Jono 16:23-26 apie tą laiką, kai Jis bus danguje: „Tuo metu jūs nieko neprašysite manęs. Tiesą sakau jums, ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis duos jums... tą dieną jūs prašysite mano vardu...“

Nėra nei vienos maldos Naujajame Testamente, kad reikia ko nors prašyti Jėzaus arba Šventosios Dvasios. Visi maldos prašymai yra Tėvui. Jis yra visokio gėrio ir tobulų dalykų šaltinis, mūsų dvasių Tėvas.

Kai apaštalai buvo valdininkų įkalinti, ir angelas juos išlaisvino, jie nuėjo pas mokinius ir kartu meldėsi: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra...O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo Žodį, ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu“ (Apaštalų darbų 4:23-30). Jie kreipėsi į Tėvą.

Paulius meldėsi už efeziečius: „Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų supratimo akis...“ (Efeziečiams 1:17-18)

Ir vėl 3:14-20: Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą... kad Jis iš Savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje... ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę...“

Ar jūs pažįstate Tėvą? Pradėkime nuo šventyklos kultūros pakeitimo į Kristaus manyje kultūrą. Pakeiskime kryžiaus mąstymą prisikėlimo jėgos mąstymu. Priimkite nusistatymą savo širdyje pažinti Jį užuot tik tikėjus į Jį. Pakeiskime tai, kam jūs meldžiatės, ir į ką orientuojatės.... Tėvas!

Liaukitės elgtis taip, lyg jūs būtumėte pirmame pasimatyme, bandydami padaryti Jam įspūdį. Kitą savaitę: apie tai, kaip bendrauti su Šventąja Dvasia.

Laiminu visus,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Apreiškimo šaltinis. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 7 d.,

Sveikinu visus,

Žvilgsnis į mūsų gyvenimą: šalia kriauklės virtuvėje pas mus yra muilo dozatorius, kuris turi judesio detektorių. Taigi, kai laikote ranką po čiaupu, jis jaučia judesį ir išmeta porciją skysto muilo į delną.

Beveik kiekvieną kartą, kai aš plaunu indus lieka nedidelė balutė muilo ant padėklo, kaip jūs galite matyti šioje nuotraukoje. (Tas mažas žmogiukas kairėje, tai mūsų bulvių šveitimo šepetys; Barbaros kūryba)

Sunku pradėti
Dabar, kai ateina mano eilė dirbti virtuvėje, aš šveičiu puodus ir keptuves, taigi aš paimu šepetį, išvalau muilo balutę ant padėklo, ir plaunu puodus bei keptuves. Jei man reikia daugiau muilo, TADA aš pakišu padėklą po čiaupu ir laukiu kol iškris lašas.

Nepamenu, kaip baigėsi mano darbas virtuvėje, tik žinau, kad Barbara yra šauni virėja ir įpratusi atidėti nešvarius puodus ir keptuves „vėlesniam laikui“, kad ji galėtų pabaigti gaminti. O mano darbas sutvarkyti tai, ką ji atideda „vėlesniam laikui“.

Mes jau turėjome tą dozatorių gal kokius 5 metus, ir kitus paskirstytojus prieš šitą. Aš pažįstu Barbarą pakankamai gerai nuo 7 ar 8 metų amžiaus. Kai buvome vaikai, mes vaikščiodavome į tas pačias gimimo dienas, nes turėjome tuos pačius draugus. Mūsų tėvai pažinojo vieni kitus. Mano dėdė buvo partneriu teisininkų firmoje su savo kaimynu, kurių duktė buvo Barbaros geriausia draugė ir taip pat viena mano geriausių draugių. Mes pradėjome susitikinėti nuo 15 ir 16 metų. Mes turėjome ilgą ir gilią istoriją kartu bei tarp mūsų šeimų.

Bet aš galvojau...
Kitą dieną ji priėjo prie kriauklės ir paklausė, ar aš išvaliau muilo balutę ant padėklo, ir aš atsakiau, kad taip, ir papasakojau jai apie savo įpročius. Ji paprašė manęs nedaryti šito, nes kai ji plauna savo rankas, jai nereikia visos čiurkšlės muilo, ji tik pamirko pirštą mažame klanelyje ir to jai pakanka nusiprausti rankas.

Kodėl aš tai išgirdau pirmą kartą? Aš visada išvalydavau tą mažą muilo balutę, visų pirma taip taupydamas muilą, naudodamas tai, ką surenku, o darydamas tai maniau, kad darau jai paslaugą ir tokiu būdu sutvarkydavau virtuvę kiek galima švariau.

Per daugiau kaip 35 santuokos metus tik dabar sužinojau, kad valydamas tą mažą muilo balutę, erzinau ją visus tuos metus. Iki to momento aš nežinojau, kad trukdžiau jai nusiplauti rankas. Oi!

Trukdymas malonei
Taip nutinka su daugeliu krikščionių, kurie galvoja, kad padeda Dievui – geri motyvai, bet blogas pritaikymas. Galbūt religinėmis formulėmis ir praktikomis, galbūt skaičiuodami žmones, kuriuos jie laimi Viešpačiui, kaip žymes ant ginklų diržo laukiniuose vakaruose arba žavėdamiesi didžiule auditorija su itališko marmuro grindimis sukurtomis dėl Jo, arba sumušdami rekordą žmonių, kurie apsilankė Velykų tarnavime, jie mano, kad būtent šito reikia Dievui.

O galbūt jie pripildė auditorijas su kitais 3000, kad šauktų ir klykautų atviro dangaus ir melstųsi prabudimo mieste, tikėdami lyderiais, kurie sakė, kad prabudimas ateis po 30 dienų, jeigu jie 30 dienų pasninkaus.

Galbūt taip, kaip aš trukdžiau Barbarai, manydamas, kad darau jai paslaugą, tai ką jie mano, jog Dievui to reikia, iš tiesų Jį erzina ir vargina.

Jie nepastebi to nuostabaus dalyko, kad Kristus gyvena juose, ir jie gali liautis daryti dalykus, kad padarytų Jam įspūdį, ir tiesiog gyventi su Juo. Jis mėgaujasi procesu, taigi džiaukimės kartu su Juo.

Mes galvojame...
Mes galvojame, kad elgiamės taip, kaip moko Biblija, nuolatos primindami sau, kad Jėšua (Jėzus) mirė už mus, nes Jis mus myli. Mes liudijame neišgelbėtiems, kad Jėšua juos myli TAIP, kad numirė už juos – ir visa tai yra tiesa, bet tik pusė tiesos, nes Jis nepasiliko miręs. Kai nuvedame juos ½ kelio iki prisikėlimo, tai jie užuot susitelkę į prisikėlimo jėgą, lieka susitelkę į mirtį ir nuodėmę.

Kai Petras buvo nuvestas pas lyderius po to, kai išgydė luošą žmogų, jis nesustojo prie kryžiaus: „Tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas“ (Apd 4:10)

Kai tikintieji tokioje vienybėje rinkdavosi Jeruzalėje po Sekminių, keliaudami iš namų į namus, valgydami kartu – į ką jie orientavosi? „Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą“. Jie nebuvo Jo mirties ant kryžiaus liudytojai, bet Jo prisikėlimo liudytojai, nes prisikėlimo jėga pakeitė jų gyvenimus (Apaštalų darbų 4:33)

Gyvenimas
Kai apaštalai buvo įkalinti ir angelas atidarė kalėjimo duris ir išlaisvino juos, Jis pasakė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“ (5:20). Jis neliepė jiems kalbėti apie mirtį ant kryžiaus, bet apie „Gyvenimą“.

Nenuostabu, kad Paulius pradeda savo laišką romiečiams sakydamas: „Šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi” (Romiečiams 1:4)

Pauliaus širdies troškimas buvo: „kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose…“ (Filipiečiams 3:10)

Žinoti ar tikėti?
Nenuostabu, kad mūsų bažnyčios kultūra užaugino „tikinčiuosius“ Viešpačiu, užuot užauginus tuos, kurie „pažįsta“ Viešpatį. Neįmanoma pažinti mirusio asmens, ir kadangi žmonės orientavosi tik į kryžių, jie tikėjo Jėzumi, kuris mirė, bet neidami iki prisikėlimo, jie negalėjo PAŽINTI prisikėlusio ir gyvo Viešpaties!

Kadangi jie yra tikintys į Jo mirtį užuot pažįstantys Jo prisikėlimą, jie nuklydo savo tikėjime klaidinguose mokymuose, vaikydamiesi reginių, ir nepastebėdami antgamtinio darbo, kurį Viešpats stengėsi daryti jų širdyse.

Jie protu pritarė, kad Jis prisikėlęs iš mirties, bet kasdieniniame gyvenime jie tapatino save su Žmogumi mirusiu ant kryžiaus. Naujasis Testamentas orientuojasi į prisikėlusį Viešpatį ir tą jėgą, kuri pakeičia gyvenimą.

Grįžkime prie muilo
Aš pradėjau susitikinėti su Barbara po kelių mėnesių, kai man sukako 16 metų. Galiu numatyti kaip ji elgsis tam tikrose situacijose, kaip ji reaguos, ką sakys. Bet aš vis dar neturėjau supratimo, kad jai patiko ta maža muilo balutė po dozatoriumi.

Daugelis, kurie vaikščiojo su Viešpačiu metų metais tik dabar supranta, kad galbūt jie visą laiką trukdė Jo malonei galvodami, kad Jam reikia formulės ir proceso, jie tik dabar mokosi paprastai vaikščioti ir kalbėti su Juo, bendraujančiame pažinusio ir mokinio gyvenimo būde.

Kaip tu gali tapti tuo, kuris pažįsta, o ne tik tikinčiuoju?
Naujasis Testamentas orientuojasi į Kristų tavyje. Prisikėlęs Viešpats yra Naujojo Testamento centre. Kaip tu gali padaryti Jį savo pagrindiniu orientyru?

Pažindamas Jį, kaip apreiškimo šaltinį... o daugiau kitą savaitę. Iki tada.

Laiminu visus.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Apreiškimo šaltinis. 1 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 30 d.,

Sveikinu visus,
O kas jeigu tau reikėtų lankytis surinkime (bažnyčioje) tik 3 kartus per metus? O kas jei nebūtų interneto, telefono, galimybės parašyti laišką, arba pasišnekėti veidas į veidą su kitais?

Tokia situacija buvo Izraelyje maždaug 250 metų iki Jėšua (Jėzaus) gimimo Betliejuje. Senajame Testamente Dievas nereikalavo hebrajų vyrų eiti į šventyklą Jeruzalėje daugiau nei 3 kartus per metus. Tai buvo todėl, kad jie buvo paplitę tautose ir nebuvo kitų transporto priemonių keliauti tik nuosavos kojos (žr. Išėjimo 23:17)

Ir štai pasirodo graikai!
333-331 metais iki Kristaus Aleksandro Didžiojo vadovaujami graikai, nukariavo Izraelį ir Egiptą. Aleksandras buvo Aristotelio mokinys ir buvo įsitikinęs, kad graikų kultūra gali suvienyti pasaulį. Graikų kultūra per gyventojus pasklidusius Izraelyje atnešė daug dalykų – rūbai ir stiliai, teatras, sportinės varžybos, gimnazijos, pirtys, menai, graikų kalba ir mąstymo būdas.

Atsiranda „susibūrimai” ir „atsiskyrusieji”
Jau 200-ųjų prieš Kristų viduryje Izraelis tapo graikišku. Buvo praėję virš 200 metų nuo paskutinio pranašo Malachijo, ir atrodo, kad tautoje Dievas niekur nebekalbėjo.

Jūs negalėtumėte atskirti žydo nuo graiko, nes abu eidavo į teatrus, turėdavo pirties ir gimnastikos dienas, lankydavosi sportinėse žaidynėse, o iš žydo buvo reikalaujama tik 3 kartus per metus apsilankyti šventykloje, ir nieko daugiau. Tomis dienomis nebuvo savaitinių susirinkimų, bet tai turėjo greitai keistis.

Dėl šitų dalykų, kurie vyko tautoje, pakilo šventumo judėjimas, kuris buvo skirtas tam, kad atskirtų žydus nuo graikų ir, kad mokytų žydus pažinti jų Dievą daugiau nei 3 kartus per metus. Šventumo judėjimo dalyviai nusprendė rengti savaitinius kaimynystėje gyvenančių šeimų susirinkimus, kur tos atsiskyrusios šeimos galėtų rinktis ir mokytis pažinti Dievą. Bet kada rinktis?

Sabato šventimas
Dievas Išėjimo 20:8-11 įsakė laikyti Sabatą šventu, tai reiškė, kad šeštadienį negalima dirbti. Dievas nedirbo šeštadienį, taigi ir jie pagerbdami Dievą nedirbo šeštadienį, ir tai reiškė laikyti Sabatą šventu. Kadangi jie dirbo kitas šešias dienas, o Sabatas buvo jų laisva diena, todėl logiška buvo susirinkti tomis dienomis namų susirinkimuose.

O čia linksmoji dalis
Hebrajų kalboje žodis „atsiskyręs“ yra fariziejus. Graikiškas žodis „susirinkimas“ arba „mokymosi vieta“ yra sinagoga. Šventumo judėjimui vadovavo „atsiskyrę“ arba fariziejai, ir pirmieji namų susirinkimai buvo sinagogos. Jie nustatė, kad eiti ¼ mylios (0,4 km) per Sabatą yra darbas, taigi jie padarė išvadą, kad kiekviename namų susirinkime turi būti mažiausiai 10 suaugusių žydų vyrų. Netgi Jėzaus laikais dažniausiai sinagogos buvo žydų namai, arba į judaizmą atsivertusių žmonių namai. Tik vėliau jie pradėjo statyti pastatus, vadinamus sinagogomis.

Šiandien, jei tikintysis nori garbinti šeštadienį, tai gerai, nes jie tai daro Viešpačiui ir aš čia nematau jokios klaidos. Tik nereikia sakyti, kad Dievas liepė Jį garbinti šeštadienį, tai klaida ir neišmanymas – galbūt norint gero, bet tai neteisinga. Įsakymas apie Sabatą reikalavo tik ilsėtis, jis buvo Jėzaus simbolis ir šešėlis, kuris duos mums poilsį nuo mūsų nuodėmių – tai buvo padaryta žmogui, o ne Dievui (Morkaus 2:27).

Jie susirinkdavo namuose šeštadieniais mokytis apie Dievą, kad galėtų gyventi pagal Jo kelius ir kultūrą graikų apsuptyje. Šventumo judėjimui besitęsiant, jie pridėjo vis daugiau ir daugiau taisyklių prie Dievo įsakymų, štai kodėl Jėšua nuolatos konfrontavo tas taisykles ir mokė Senojo Testamento tokio, koks jis iš tiesų buvo. (Apie tai galite rasti mano „Kalno pamokslo“ 1 & 2 serijose)

Šeimos gyvenimas susietas su apreiškimu iš Dievo
Viešpats įkūrė namus ir šeimą Edeno sode, ir ten susitikdavo su Adomu ir Ieva. Kai Jis pasirodė Abraomui Pradžios 18:17-19, Jis susiejo apreiškimą iš dangaus su šeimos gyvenimo kokybe:

Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“. 

Senasis Testamentas liepė tėvams kalbėti apie Viešpatį, kai jie atsikelia ir kai jie atsisėda, kai jie įeina ir išeina, namai ir šeima visada buvo vieta, kurią Dievas pasirinko būti pirma ir svarbiausia mokytis pažinti Jį.

Šventyklos gyvena namuose
Kai Dievas per Sekmines persikėlė iš šventyklos Jeruzalėje į žmones, kaip matome Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje, padarydamas žmones gyvomis šventyklomis, buvo natūralu, kad šitie nauji tikintieji toliau susitikdavo namuose šeštadieniais, kaip jie tai darė jau 250 metų. Tai išliko pagrindiniu būdu mokytis pažinti Dievą. Vėliau jų mąstyme svarbiausia tapo prisikėlimo diena, ir daugelis ėmė rinktis sekmadieniais.

Jie susirinkdavo namuose ne dėl persekiojimų, bet todėl, kad Dievas susitikdavo su žmonėmis namuose nuo Adomo ir Ievos laikų. Daugelis, jei ne daugiausia Jėzaus stebuklų įvyko namuose. Štai kodėl namų surinkimas taip greitai auga pasaulio mastu ir visai nesvarbu, ar vyksta persekiojimai, ar ne, nes Dievas sukūrė ir paskyrė namus ir šeimą būti pagrindine vieta mokytis apie Jį, taigi natūralu, kad Jis čia veikia. Toks Naujojo Testamento kontekstas, nes Naujojo Testamento autoriai, buvo namų surinkimų lyderiai, kurie rašė jiems ir kurie lankė namuose vykstančius bažnyčios susirinkimus.

„Bažnyčios“ arogancija
1700 metų auditorinio stiliaus bažnyčios sistemos arogancija yra tai, kad ji mąsto, jog būtent auditorija yra priemonė, per kurią Dievas skleidžia Savo evangeliją! Jėšua nepašaukė institucijos pamokslauti evangeliją. Žmonės, kurie gyveno ir susitikinėjo namuose patys save pasiuntė, nebuvo jokių specialiai išlavintų žmonių, vadinamų misionieriais, mes patys save pasiunčiame į namus, miestus ir verslo vietas, kad padarytume žmones mokiniais per tarpusavio santykius.

Namai yra ta vieta kur verda gyvenimas ir maistas, taigi surinkimas namuose fokusuojasi į gyvenimą.

Kryžiaus mąstymas ar prisikėlimo mąstymas?

Koks yra krikščionybės simbolis? Kryžius. Mirtis. Pagalvok apie tai, kaip prieštarauja dabartinės bažnyčios kultūra Naujojo Testamento realijoms. Naujojo Testamento rašytojai buvo susitelkę į Kristų, kuris gyvena mumyse, į Jėzaus prisikėlimą, Jo triumfą nugalėjus priešą ir mirtį bei mūsų gyvenimo atnaujinimą. Kristus mumyse yra šlovės viltis.

Kodėl tada visa mūsų bažnyčios kultūra orientuota į mirtį? Kodėl mes nekabiname tuščio kapo simbolių ant bažnyčios pastatų ir savo sienų? Kodėl mes susitapatiname su Jėzaus mirtimi užuot susitapatinus su prisikėlimu? Kodėl apie kryžių kalbame 51 savaitę per metus, o į prisikėlimą susitelkiame tik 1 sekmadienį metuose? Visas Naujasis Testamentas yra orientuotas į Jo prisikėlimą; kodėl bažnyčios kultūra nėra tokia?

Kodėl mes kviečiame žmones išeiti į priekį, kad jie ateitų prie kryžiaus, užuot kvietus prie prisikėlimo jėgos? Kodėl kviečiame žmones prie kryžiaus kiekvieno tarnavimo pabaigoje, primindami jiems, kad jie yra nusidėjėliai (jie tai jau žino, taigi jiems tai ne naujiena), užuot nukreipus juos į Kristaus jėgą jų viduje, kuri nugali nuodėmę!?


Pasiekti namus
Namų surinkimas yra orientuotas į prisikėlimą, nes jame svarbiausia yra mokinystė. Aš sėdėjau su jaunu žmogumi prieš prasidedant susirinkimui namuose; jis žinojo tik institucinę bažnyčią, bet tą savaitę nutarė pasidairyti po namų surinkimą.

Jo galva buvo nulenkta ir jis buvo nusiminęs. Nieko daugiau negalėjo matyti tik savo pasikartojančias nesėkmes ir nuodėmes, jis buvo arti savižudybės. Jis jau daug kartų ėjo į priekį susirinkimuose, kad už jį pasimelstų, bet nesijautė geriau. Pro ašaras jis man pasakė, kad jis atgailauja ir kurį laiką gerai elgiasi, bet po to vėl nusideda, jis taip pasakė: „aš einu prie kryžiaus vėl ir vėl, bet aš negaliu sulaužyti nuodėmės ciklo savo gyvenime.“

Aš pasakiau, kad jis nemąsto Naujojo Testamento tiesomis, kad žiūri atgal į kryžių, užuot žiūrėjuęs į prisikėlimo jėgą ir Kristų, kuris dabar gyvena jame. Naujasis Testamentas sako, kad mes jau numirėme ir dabar Kristuje esame prikelti iš mirties. Mes esame pasodinti danguje su Kristumi. Mes turime valdžią ir jėgą virš velnio. Mes esame palaiminti visais dvasiniais palaiminimais Kristuje. Mes esame išteisinti Kristuje ir turime ramybę su Dievu (Romiečiams 5:1- 2, 6:3-5, Efeziečiams 1:3, 2:6, 2 Korintiečiams 5:17)

Jis turėjo kryžiaus mąstymą, o aš – prisikėlimo mąstymą. Gera žinia, kad jis surado ramybę ir pergalę po tos dienos, ir tai įvyko todėl, kad jis pakeitė savo mąstymą iš mirties į gyvenimą. Nuo kryžiaus kultūros iki prisikėlimo kultūros.

Ar esate išmokytas mąstyti, kad Kristus yra jumyse, ir tai orientuoja jus į Jį, o gal jūs susitelkęs į save ir reguliariai patiriate nesėkmes eidamas prie kryžiaus? Kai jums reikia atsakymų, ar jūs visų pirma mąstote apie Kristų savyje, o gal jūs manote, kad jums reikia eiti į surinkimą pasiklausyti X kalbėtojo, arba reikia X asmens, kad „duotų jums žodį“, arba padarytų kažką, kad Dievas jus išgirstų?

Kaip manote: kryžiaus ar prisikėlimo jėga veikia jumyse? Daugiau kitą savaitę, iki tada.

Laiminu visus.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Lapkritis 2013

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 18 d.,

Brangūs draugai,

Aš ką tik grįžau iš savo paskutinės kelionės šiais metais, o kokie tai buvo metai! Pažiūrėjau į kalendorių ir buvau sukrėstas, kai suskaičiavau, kad 2013 metais iš namų buvau išvykęs 14 savaičių - 3½ mėnesio. Be to būdami namuose mes priėmėme CWOWI lankytojus iš JAV ir viso pasaulio dar 3 savaites ir kelis savaitgalius. Taipogi, per šiuos metus mes turėjome Chrisą namuose 60 naktų ir dienų. Nenuostabu, kad namuose yra neužbaigtų projektų.

Mūsų dėmesys dabar krypsta statyti mūsų namui priestatą, įrengti neįgaliam tinkantį miegamąjį ir vonios kambarį Chrisui, ir papildomą miegamąjį svečiams. Mūsų namai yra tik 1500 kvadratinių pėdų (140 kvadratinių metrų) su 3 miegamaisiais, bet vienas iš jų mano darbo kambarys, ir vienas yra Chriso miegamasis. Mes turime šiek tiek „sėklos“ pinigų, apie 20% bendros pastato statybai reikalingos sumos. Mes susitarėme su statytoju, jis yra vietinio namų surinkimo narys ir architektas, ir jis savanoriškai padarys projektą – taigi mes tikimės pradėti kitų metų vėlyvą žiemą.

Anksčiau kai kurie rašė man ir klausė, ar jie gali padaryti investiciją į CWOWI skirtą šitiems tikslams, ir aš paprašiau jų palaukti, kol priartės statybos laikas, bet dabar jau būtų laikas padėti, jei tai domina. Šiomis ekonominėmis sąlygomis ir dėl tų dalykų, ką Tėvas mums pasakė, mes nenorime skolintis statybai, ir kiek galėsime, stengsimės taip elgtis.

Europos pavasario konferencijos
Mums CWOWI pavyzdys yra Paulius ir, kaip jo „tinklo“ nariai keliavo aplankyti vieni kitų ir pažinti vieni kitus, tai matome Apaštalų darbų knygoje ir pabaigoje Pauliaus laiškų, ir tai matome vykstant taip pat ir CWOWI. Be kelionių po namų surinkimus tinkle, geras būdas susipažinti su daugybe žmonių iš daugelio tautų per trumpą laiką yra mūsų tarptautinės konferencijos.


Balandžio 25-27 dienomis konferencija Olandijoje, ir sekantį savaitgalį, gegužės 2-4 dienomis konferencija Suomijoje. Olandų konferencijoje mes paprastai turime CWOWI lyderius iš 6-12 tautų, taigi, tai yra puikus būdas tarptautinėms pažintims. Konferencija vyksta nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio pietų. Pirmadienį iki trečiadienio mes skiriame pasidairyti po Olandiją ir aplankyti kitus žmones namų surinkimuose arba tuos, kurie tuo domisi.

Pavasario laikas Olandijoje yra nuostabus ir mūsų laikas Viešpatyje tik praturės! Jūs galėtumėte išvykti ir sugrįžti atgal per 8 dienas. Dėl informacijos, jei domina, susisiekite su Wil ir Ank cwowi@solcon.nl arba su manimi cwowi@aol.com, o jeigu norite praleisti drauge pilnas 2 savaites, tai prisijunkite prie mūsų taipogi gražiąjame Helsinkyje! Jei susidomėjote – susisiekite su manimi.


Pranašiškas žodis
Jūs jau žinote apie šitą sumaišties, netikrumo ir nežinojimo kur pasukti laiką, apie kurį Tėvas pasakė man šitą pavasarį, ir apie kurį, aš pasakojau šioje erdvėje savo e-naujienlaiškyje šią vasarą. Prisiminkime, Jis pasakė, kad tai tęsis visą balandžio mėnesį – taigi pasilikite ramybėje. Neseniai Jis pasakė man, kad Europos konferencija vyks pereinamuoju laiku ir tuo metu Jis kalbės man daugiau apie kitą sezoną.

Šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę aš meldžiausi dėl šito laiko, kuriame mes dabar esame, klausdamas, ar Jis pasidalins kažkuo daugiau dėl šito ar kito sezono, ir staiga Tėvas pasakė:

„Tu pamatysi, kaip sprendimas, kurį padarys viena tauta, paragins kitas tautas daryti panašius sprendimus, kurie turės kaskadinį žlugdantį poveikį Jungtinėms Valstijoms ir jų ekonomikai, ir daugeliui tai bus netikėtumas. Tai pasirodys greitai, taigi nenustebk. Ateina laikai, kai daugelis, kurie galvojo, jog žino, kas yra tikėjimas, supras, kad nežino nieko, kaip turi žinoti. Ateina laikai, kuomet tie žmonės, kurie prilygina finansinį klestėjimą su dievotumu išsiaiškins, kad jie nieko nežino, kaip turėtų žinoti. Ateina laikai, kai žmonės, kurie pažįsta Mane taip, kaip jie turi pažinti, vaikščios, kaip milžinai žemėje, bus pavyzdžiu kitiems, stiprūs charakteriu, meile ir malonūs Man.“

Jis taip pat pasakė: „Daugelis mano žmonių tradiciniuose surinkimuose yra kaip avys be piemens, nors jie lanko tuos surinkimus. Nepasitenkinimas tarp Mano žmonių pasiekia tokį lygį, kad tu neužilgo matysi netgi greitai augantį Mano žmonių išėjimą iš tų surinkimų, nes jie ieško tikro, paprasto, Žodžiu paremto bendravimo, kurio yra pasiilgusi jų širdis.“

Buvo dar keli asmeniniai dalykai skirti man, susiję su namų surinkimų augimu ir tuo, ką aš matysiu kitais metais, bet apskritai, aš jaučiu ramybę. Žinia apima ir persekiojimų išaugimą, kaip mes matysime, konservatoriai ir po to krikščionys bus kaltinami dėl visuomenės problemų, ir tai progresuos ateinančiais metais. Jis taip pat pasakė, kad bus laikas didelių palaiminimų tiems, kurie turi ausis klausyti ir, kurie vaikščios su Juo be nukrypimų.

Pasilikite ramybėje su dėkojimu, ir žinokite, kad Aš „miniu jus savo maldose“, cituojant Paulių, kiekvieną dieną. Ačiū jums, kad dalyvaujate mano gyvenime! Melskitės mums aprūpinimo, išminties, ir poilsio. Ačiū jums!

Laiminame jus,
John & Barbara

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Aš buvau sužlugdytas. 6 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 23 d.,

Sveikinu visus,
„Mes jus mylime, amerikiečiai, tikrai taip. Bet jūs visi esate melagiai!”

Aš buvau priblokštas, kuomet išgirdau vieno mūsų tarptautinės Biblijos mokyklos studento žmoną taip sakant. Jos vyras susijaudinęs stovėjo šalia, jo akys kalbėjo: „Ach, prašau patylėk, brangioji, eikime iš čia“, bet jos intonacija nebuvo smerkianti, o gal labiau nusivylusi. Ji „įkando“ man, taigi ir aš atsakiau tuo pačiu: „Ką jūs turite galvoje?“

Dabar ji švelniai išdėstė savo požiūrį: „Mes žavimės jūsų gyvenimo būdu, laisvėmis, na jūs suprantate – nukariauti vakarus, sekti jūsų svajonėmis, būti tuo, kuo nori būti – mes negalime to daryti mūsų šalyje. Bet jūs visi esate melagiai. Jūs sakote: „Aš paskambinsiu jums kitą savaitę“, arba „Susitikime kartu pavalgyti priešpiečius“, arba „ Aš paskambinsiu tau“, bet jūs niekada to nepadarote“.

Ieškojome teisingų dalykų, bet...
Ji ieškojo tikrų santykių surinkime (bažnyčioje) ir nežinojo, kad neužilgo vienos mega bažnyčios muzikinio tarnavimo direktorius sėdės mano raštinėje ir kalbės apie tuos pačius dalykus tik kitais žodžiais: „Surinkime mane supa žmonės, bet aš esu vienišas. Aš neturiu jokių tikrų draugų ir nei vienas tikrai nepažįsta manęs nei mano žmonos. Ką man daryti? Ar yra nors vienas čia tikras, be tikslo naudotis ir manipuliuoti manimi? Ar yra nors vienas tikras draugas bažnyčioje?“

Abi šios poros, ir galėčiau pridėti, kurios tapo mūsų gerais draugais, ieškojo kažko, ko per pastaruosius 1700 metų sukurta bažnyčios struktūra nedarė – skatinti santykius.

Kodėl IB (Institucinė Bažnyčia) yra tokia, kokia yra
Jetro stebėjo, kaip jo žentas Mozė iki išsekimo sprendė ginčus tarp žmonių ir atsakinėjo į jų klausimus. Jis išsamiai išaiškino jam, kaip reikia sukurti infrastruktūrą Federalinei Izraelio Vyriausybei – pačiai naujausiai planetoje tautai, kuri gimė prieš kelias dienas, kai jie perėjo laikinai išdžiūvusią Raudonąją jūrą.

Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys“ (Išėjimo 18:17-26)

Mozė padarė tai, ir taip gimė Federalinė Izraelio Vyriausybė. Tuo laikotarpiu šventyklos kunigystė buvo nustatyta remiantis tuo pačiu principu: Aukščiausias Kunigas vadovavo žemesnio rango kunigams, iki pat žemiausio rango ir berniukų, kurie buvo mokomi būti kunigais. (Samuelio pavyzdys).

Surinkimas priima Mozės Federalinės vyriausybės struktūrą
Žvilgtelėkime maždaug 300 metų į priekį po Sekminių. 313 AD (po Kristaus mirties), imperatorius Konstantinas įteisino krikščionybę, ragindamas tikinčiuosius perkelti savo susirinkimus iš namų į buvusias pagoniškas šventyklas ir jų suolus, pritaikė Mozės sistemą naujam auditorijos stiliui – „bažnyčiai". Kūnas liovėsi buvęs surinkimu (bažnyčia) ir pradėjo vaikščioti į „bažnyčią“. Iškilo būtinybė vienai dovanai būti išaukštintai virš kitų, virš žmonių buvo įtvirtinti pastoriai/ kunigai, ir žemesnio rango „kapitonai“.


Taip 5 tarnavimo dovanos, diakonai (tarnai), pagalbos dovanos, Šventosios Dvasios dovanos, tokios motyvacinės dovanos, kaip raginimo, davimo ir organizavimo bei visos kitos malonės buvo ištrauktos iš Šventojo Rašto konteksto (o tas kontekstas buvo namai) ir pritaikytos auditorijai – ir taip buvo 1700 metų. Štai kodėl yra tiek daug knygų apie šitą programą, kaip Dievo suplanuotus namų surinkimus perkelti iš namų į auditoriją. Nuo tada žmogus bando pritaikyti tą kvadratinį kamštelį apvalioje skylutėje.

Kas pasikeitė per Sekmines, ir koks surinkimas buvo 300 metų
Išėjimo 19 skyriuje Dievas atėjo iš amžinybės ir nusileido nuo kalno, kalbėjosi su Moze, tada persikėlė į naujai pastatytą Sandoros Skrynią, gyveno tarp cherubų ir bendravo ten su Moze. Po 400 metų Dovydas vis dar pažinojo Jį, kaip Dievą, kuris gyvena tarp cherubų. Tada Jis pajudėjo iš Dovydo palapinės į Saliamono šventyklą su tokia šlove, kad kunigai neteko jėgų, kai spindintis Jo buvimo debesis pripildė šventyklą. (Išėjimo 25:21-22, 33:1-11, 2 Samuelio 6:2, 2 Kronikų 5:7-14; 7:1-3)

Nuo šio momento Dievas gyveno Jeruzalės šventyklos Šventų Švenčiausioje – tai žinojo visas Izraelis ir pasaulis 1000 metų. 1000 metų tęsėsi toks patyrimas: jei norėjai sutikti Dievą, turėjai vykti į šventyklą Jeruzalėje, ir tu negalėjai sutikti Jo betarpiškai, tai turėjo būti per vieną iš Jo kunigų, nedaugelio išrinktų tarnauti Dievui. Kiti turėjo „pasaulietiškus“ darbus.

Visa tai pasikeitė per Sekmines, nes tas pats Dievas, kuris atėjo iš amžinybės susitikti su Moze ant kalno, kuris nusileido nuo kalno gyventi Šventų Švenčiausios tabernakulyje ir vis dar po 400 metų Dovydo laikais gyveno tarp cherubų, kuris pajudėjo su šlove ir ugnimi į Saliamono šventyklą, kai jie nešė Sandoros skrynią, ir Jo buvimas apsireikšdavo šiame pastate – per Sekmines Jis persikėlė į žmones! Žmogiškos būtybės tapo gyvomis Dievo šventyklomis!

Pauliaus apreiškimas
Paulius „gavo tai“, kad mes dabar esame Dievo šventyklos ir nuolatos rašė apie to fakto realybę, bet niekur jis taip gerai neišsireiškė kaip Kolosiečiams 1:25-27:

...Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.“

Kristus mumyse! Kai žmonės tapo gyvomis Dievo šventyklomis, šventyklos pastatas tapo netinkamu, nereikalingu, archajiška praeities laikų išraiška. Dievas atskleidė paslaptį – Jis negalėjo persikelti į žmones, kurie buvo nusidėjėliai, taigi Jis turėjo Savąja Dvasia perkurti jų dvasias, tada Jis galėjo įeiti į juos, ir jie galėjo tapti vaikščiojančiomis, kalbančiomis, Jį nešiojančiomis šventyklomis, nunešančiomis Jį, Jo pažinimą ir Jo kelius per visą žemės rutulį skersai ir išilgai!

Kristaus tavyje pasekmės
Didžiausia to, kad Kristus yra tavyje pasekmė: Tu gali liautis stengtis padaryti Jam įspūdį, arba palenkti Jį savo pusėn darydamas darbus, dabar tu gali pradėti vaikščioti su Juo.

Kristus tavyje reiškia, kad nereikia formulių. Jis gyvena tavyje, taigi nereikia šaukti – Jį nesunku išgirsti. Tau nereikia melstis atviro dangaus, nes Kristus yra tavyje. Jums nereikia pasidėti specialaus patepto audinio po paklode 7 naktis iš eilės ir po to nusiųsti jį su geriausiu paaukojimu tokiam ir tokiam broliui, kad jis melstųsi už tave.

Tau nereikia mesti 100$ ant platformos X kalbėtojui, kad gautum Dievo atsakymą į savo maldą, ar gautum prasilaužimą, kurio tau reikia. Tau nereikia bijoti velnio – ne tik Kristus tavyje, bet tu taip pat gavai ir valdžią naudoti Jo vardą bei Dvasios jėgą – tik įsakyk demonams pasitraukti, ir jie pasitrauks.

Tai reiškia, kad nėra specialių dienų savaitėje tinkamų garbinimui, Kristus yra mumyse 24/7, taigi kiekviena diena yra tinkama Jį garbinti. Tai reiškia – aš galiu duoti laisvai, kai matau poreikį, lyderiui arba padėti kitiems pagal tai, kaip Kristus manyje nukreipia mano širdį.

Tai reiškia, kad nėra tokio dalyko, kaip šventa ir pasaulietiška, nes dėl Kristaus manyje, visa ką aš darau, ir visa, kas aš esu, yra šventa; pradedant mano darbu, mano namais, baigiant kompiuteriu – aš pasiimu Chrisą su savimi dirbti, žaisti, 24 valandas per dieną, taigi viskas yra šventa. Mes visi tarnavime, nes Kristus mumyse.

Kita monetos pusė
Taip pat tai reiškia, kad esu asmeniškai ir betarpiškai atsakingas Tam, Kuris gyvena manyje. Tai reiškia, aš turiu dalį Jo asmenybės savyje, ir kiekvienas kitas brolis ar sesuo Viešpatyje taip pat turi dalį Jo asmenybės savyje. Todėl turėti santykius su kitomis gyvomis šventyklomis tampa mano prioritetu Nr.1 garbinime. Aš labai noriu pamatyti, ką jis daro kituose, pamatyti Jį žmonėse, man labai patinka būti su jais realiame gyvenime, kai jie patiria pakilimus ir nuosmukius, pralaimėjimus ir pergales.

Tai reiškia, kad mes visi lygūs: apaštalai ir tie, kurie paduoda stiklinę vandens vaikui, nes mes visi išgelbėti tuo pačiu krauju – vienintelis skirtumas yra mūsų funkcija gyvenime ir Kristaus kūne. Kristus manyje reiškia, kad esu laisvas būti savimi ir nuolatos augti Jame, priimant kiekvieną iššūkį gyvenime ir santykiuose tokiu būdu: „Kaip aš galiu daugiau augti Jame?“

Tai reiškia, kad aš plaukioju atvirame vandenyne, daugiau nepririštas prie akvariumo, bet lavinamas kartu su kitomis tos pačios rūšies „žuvimis“, nes Paulius pasakė: „nėra nei žydo, nei graiko, vergo, nei laisvojo, mes visi esame viena Kristuje.“

Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, bet tai neįrodoma – visi gali sakyti, kad jie yra krikščionys. Dievas sukūrė įrodymą mūsų teisumui per mūsų santykius, ir jie prasideda namuose, lygiai taip, kaip Jis tai darė su Adomu, Ieva ir Viešpačiu sode – kur 2 ar daugiau susirinkę, Jis yra jų tarpe – kodėl? Nes Jis gyvena juose abiejuose!

Šitas klausimas lieka kitai savaitei naujoje serijoje... iki tada!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Aš buvau sužlugdytas. 5 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 16 d.,

Sveikinu visus,

„Nenormali krikščionybė! Visur aplink mane, viskas ką aš matau yra nenormali krikščionybė“.

Aš ilgėjausi nuostabaus patyrimo su Viešpačiu, kurį turėjo žmonės per tuos 30 metų, kuriuos aprašo Apaštalų darbų knyga, bet nemačiau nieko panašaus savo „tikėjimo akvariume“. Man buvo aišku, kad Apaštalų darbai yra daugiau nei istorija, tai yra detalus 30 metų normalios krikščionybės aprašymas.

Kol kas viskas aplink mane, visa ką aš mačiau buvo lėkšta arba nuobodu kaip sausas skrudintas džiūvėsis. Niekur aš nemačiau „tikrų“ žmonių, subrendusių savo charakteriu ir gyvenimu, išlaikiusių balansą savo kelyje ir žinančių, kaip vaikščioti Dvasioje – tokių krikščionių, kaip vaizduoja Apaštalų darbų knyga ir mini Pauliaus laiškai.

Argumentai
Žmogaus protas bando surasti būdą, kaip pateisinti kodėl dabartinė krikščionybė neatstovauja to, kas pavaizduota Apaštalų darbų knygoje:

Tai buvo tik pirmam amžiui, kai prasidėjo Jėzaus istorija – bet aš galvojau; argi mums nereikia tokios dramatiškos evangelijos dabar, kai pasaulyje tiek daug milijonų žmonių? Ir jeigu Dievas yra visų Teisėjas, argi Jis nenori akivaizdžiai įrodyti tiesos apie Jėzų dabar, kaip Jis tai darė tada?

Dabar žmonės turi rašytinį Žodį, taigi mums nereikia ženklų ir stebuklų. Bet Viešpats numatė mūsų laikus prieš daug amžių, ir Jis vis tiek pasakė: „Tie, kurie tiki mano vardu dės rankas ant ligonių, išvarinės demonus...“ (Pastebėkime, kad ne „Tie kurie tiki, mano vardu dės rankas...“ bet „Tie, kurie tiki mano vardu, dės rankas ant...“ Šis supratimas yra atitinkantis Apd 3:16, kur Petras sako, kad dėl tikėjimo Jėzaus vardu luošas žmogus buvo išgydytas).

Vienas po kito
Argumentai pakilo mano prote, ir vieną po kito Žodis davė atsakymus. Ir tada aš perskaičiau Apd 1:1, čia baigėsi visi argumentai, visos pastangos pateisinti nenormalią krikščionybę aplink mus, atvejis, periodas, paragrafas, vėl ir vėl: „Mano ankstesnėje knygoje, Teofilijau, aš rašiau apie visa, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti.“


Apreiškimų antplūdis užtvindė mane. Lukas parašė Luko evangeliją romėnui vardu Teofilijus, kaip matome Luko 1:1-4: „Brangus Teofilijau, ...todėl aš nusprendžiau... išdėstyti Jėzaus gyvenimą eilės tvarka...“ (Atkreipkite dėmesį: Lukas yra vienintelis evangelijos autorius, kuris teigia, kad jis aprašė chronologine seka Jėzaus gyvenimą, ir Apaštalų darbų knyga tęsia įvykių chronologinę seką.)

Luko evangelija yra pirma dalis iš dviejų, vedanti skaitytoją Jėzaus gyvenimo puslapiais chronologine tvarka, Apaštalų darbai yra 2 dalis to pasakojimo. Luko evangelija baigiasi aprašymu, kaip Jėšua pakilo į dangų, kad nebūtų matomas iki Jo sugrįžimo (nors bėgant šimtmečiams Dvasioje Jis buvo matomas daugelio).

Dar jis pradeda Apaštalų darbų knygą sakydamas: „Aš pasakojau apie viską, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti“. Luko evangelija buvo apie tai, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti, reiškia Apaštalų darbų knyga yra tęsinys to, ką Jis PRADĖJO.

Liūdna, kad per amžius, tai kas nenormalu tapo normalu
„Nenormali krikščionybė. Visur aplink mane, viskas ką aš matau, yra nenormali krikščionybė. Apaštalų darbai yra normalu. Apaštalų darbų knyga yra tęsinys to, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti. Čia yra nenutrūkstanti grandis nuo Jėzaus tarnavimo aprašyto evangelijose į dvasinį Jėzaus tarnavimą Apaštalų darbų knygoje, į mano gyvenimą šiandien - ir mokiniai tęsė visus ženklus ir stebuklus, kuriuos Jėšua pradėjo daryti, ir mokė tai, ką Jis mokė – Jėšua vis dar tęsia ką jis pradėjo daryti ir mokyti netgi iki mūsų dienų. Aš esu dalimi tos nenutraukiamos grandinės per 2.000 metų, visko, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti“.

Tai aš pasakiau sau, kai aš supratau, kad Apaštalų darbai buvo tęsinys to, kas buvo pradėta... bet niekas aplink mane neatspindėjo to, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti. Apaštalų darbai yra normali krikščionybė. Aš ilgėjausi jos! Aš norėjau būti dalimi to tęsinio, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti!

Aš negalėjau daryti to jokiame akvariume, nes visi tikėjimo akvariumai nukrypo nuo Apaštalų darbų. Aš turėjau plaukioti atvirame vandenyne Dvasioje taip, kaip tai darė apaštalai, tęsti Viešpaties tarnavimą taip, kaip jie tai darė. Aš buvau pasiruošęs palikti savo apmąstymus ir emocijas, savo Biblijos pažinimą, visa, ką aš mąsčiau, kad yra „teisinga“ mano Žodžio supratime, ir galiausiai paklusti Žodžiui kontekste, kaip tai buvo numatyta.

Jei aš turėjau būti dalimi to, ką Jis pradėjo, man reikėjo pakeisti savo mąstymą, suvokti, kad apaštalai tęsė tai, ką Jėšua pradėjo, taigi man reikėjo daryti tai, ką jie darė, kad galėčiau pažinti Jį taip, kaip jie pažino, ir matyti ženklus ir stebuklus, kaip jie matė. Ir galbūt apversti savo pasaulį aukštyn kojomis taip, kaip jie tai darė.

Kaip jie suprato ir kūrė „bažnyčią“
Taigi, kai iškildavo argumentas bandant paaiškinti, kodėl pirmus 300 metų po Sekminių jie susirinkdavo namuose, lyg tai būtų tik dėl persekiojimų, tai ištirpdavo. Susirinkimai namuose yra tęsinys to, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti.

Daugelis, jei ne daugiausia Jo stebuklų ir žmonių atvedimo pas Jį buvo namuose; pradedant stebuklu, kai vanduo buvo paverstas vynu, dviejų aklų žmonių išgydymas, kai Jis valgė, išgydymo tarnavimai prie Petro uošvės durų, pietaujant pas Simoną Raupsuotąjį, į medį įsilipusio Zachiejaus pašaukimas, kad galėtų vakarieniauti pas jį namuose – Evangelijos istorija, buvo pasakojama namuose ir aplink namus. Pažvelgus dar giliau negu tai, pirmasis namų surinkimas (bažnyčia) buvo Adomas, Ieva ir Viešpats sode, nes 2 ar daugiau buvo susirinkę, o Jis buvo jų tarpe. Skaitant Senąjį Testamentą matome, jog Dievas leidžia mums aiškiai suprasti, kad namai yra ta centrinė vieta, mokytis apie Jį.

Tada aš apsidairiau pasaulyje ir pamačiau namų surinkimus dygstančius kiekvienoje tautoje, ar ten krikščionys yra persekiojami ar ne, taigi šitas argumentas greitai atkrito. Dievas veikia santykiuose šeimoje ir namuose.

Kam buvo parašyta?
Tada aš pamačiau, kam buvo parašyti originalūs laiškai, kaip detaliai aprašyta Apaštalų darbų knyga ir kai kuriuose Pauliaus laiškuose: Priskila ir Akvilas Romoje ir po to Efezuose, Justas Korinte, Jasonas Tesalonikuose, Lidija Filipuose, Filemonas Kolosuose ir moteris vardu Nimfa Laodikėjoje – visi šie asmenys yra paminėti, kaip priimantys surinkimą savo namuose. Mūsų Naujasis Testamentas sudarytas iš laiškų, kurie pradžioje buvo pasiųsti surinkimams, kurie susitikdavo žmonių namuose. (Apd 16:15,40; 17:5; 18:7; 20:20; Rom 16:3-5; 1 Kor 16:8, 19; Kol 4:15; Fil 1-2)

Ne tame kontekste
Staiga aš gavau siaubingą apreiškimą, kokį tik kas begali gauti, kai jie suvokia, kad esminis pamatas visam jų gyvenimui buvo pastatytas ant to, kas neteisinga, visos jų prielaidos neteisingos, ir visa, ką jie tikėjo apie kažką, buvo pakreipta ne ta kryptimi. Visą savo gyvenimą aš takiau Naująjį Testamentą auditorinei aplinkai, kai faktiškai visas Naujasis Testamentas buvo parašytas apaštalų, kurie kūrė namų surinkimus (bažnyčias), žmonėms esantiems tuose namų surinkimuose, ir buvo taikomas jų gyvenimui namuose vykstančiuose susirinkimuose.

5 tarnavimo dovanos skirtos veikti namuose. Šventosios Dvasios dovanos skirtos veikti namuose. Vieta švęsti Viešpaties Vakarienei – namai. Visa, ką aš laikiau artima ir brangu savo širdžiai, aš buvau ištraukęs iš konteksto ir taikiau auditorinei aplinkai – visiškai kitokiai nei turėtų būti iš tiesų! Visos proto gimnastikos pastangos pateisinti, kodėl aš kūriau surinkimą auditorijoje, įrodyti, kodėl aš galėjau kurti surinkimą kitaip negu Jėzaus tarnavimo tęsinys matomas Apaštalų darbų knygoje, baigėsi. Užuot bandydamas pateisinti save, aš atgailavau. Buvau visiškai nusiminęs, pasibaisėjęs, nekenčiau savęs, visiškai atgailavau prieš Viešpatį dėl to, kad iškreipiau tai, ką Jis pradėjo daryti ir mokyti pagal savo planą. Staiga aš pamačiau, kad visi tie tikėjimo akvariumai buvo sukurti žmonių, o šeima ir namai buvo sukurti Dievo; Jis sukūrė Edeno sodą ir pirmą šeimą, Jis nesukūrė tos auditorijos, kurią mes turėjome pastaruosius 1.700 metų.

Susirinkimas namuose buvo Dievo planas
Jis sukūrė šeimą, namus ir tarnavo namuose, štai kodėl tai yra tęsinys viso to, ką Jėšua pradėjo daryti ir mokyti! Tikras siaubas, kad 25 savo gyvenimo metus aš mokiau Viešpaties žodžių ne tame kontekste! Tai stipriai mane palietė, nes aš taip pat pakenkiau Pauliui, Petrui, Jonui, Jokūbui ir Judui, ir aš netgi prašiau Viešpaties atsiprašyti jų už mane – aš buvau taip savimi pasibaisėjęs!

Aš patyriau, kai mano paties žodžiai buvo išimti iš konteksto ir kitų žmonių buvo panaudoti tokiu būdu, kokiu aš net neketinau jų naudoti, dažnai tam, kad užsipultų mane. Vienas iš didžiausių priešo ginklų yra ištraukti citatas arba skaityti kitais žodžiais, kad sukeltų priešiškumą – netgi liudijimas prieš Viešpatį, kai Jis buvo suimtas, buvo tie liudininkai, kurie ištraukė iš konteksto ir iškreipė Jo žodžius, kad panaudotų prieš Jį. Aš padariau labai panašų dalyką mokydamas Žodžio auditorijos kontekste! Jis yra TOKS maloningas, kad priėmė mane, patepė savo Žodį, kai aš mokiau, netgi kai pasakyto žodžio pritaikymas buvo skirtas artimiems santykiams matomiems namų surinkimuose.

Aš suvokiau – Dievas yra pakankamai didelis užpildyti bet kokią struktūrą, kurią žmogus Jam pateikia, taigi aš nematau jokios kaltės tiems, kurie garbina Jį auditorijoje, bet aš galiu kalbėti tik pagal tą malonę, kuri man suteikta, o per 25 metus rūpestingai suformuotas mano tikėjimas turėjo būti pakeistas. Aš galėjau būti patenkintas tik būdamas dalimi Jėzaus tarnavimo tęsinio, taip kaip Jis pradėjo, o apaštalai tęsė – aš turėjau būti dalimi atviro tikėjimo vandenyno.

Kitą savaitę; surinkti detales ir sudėstyti iš naujo. Laiminu visus.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu