Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. gegužės 14 d., šeštadienis

Seksas, seksualumas ir krikščionys 3

 

Sex, Sexuality, and Christians 3

Sveiki,

Skaitant teiginį, kad Evangelija ir seksas buvo  tiesiogiai susiję su pirmojo amžiaus Evangelijos žinia, tikriausiai daugelį šokiruoja. Dauguma nesuvokė, kaip seksualizuota buvo Romos visuomenė ir kokia aktuali ir svarbi  jiems buvo tokia skirtinga žinia apie Kristų. Šiandien girdime evangelizacinę žinią, kurioje  nėra


sekso pristatymo tinkamame Dievo kūrybos  kontekste, tai- „man“ evangelija, labai sterili ir gerai skambanti. Tačiau tuomet Evangelija buvo praktiška, visais atžvilgiais revoliucinga, net įeinant į miegamąjį ir santuoką. Jėzus galėjo pakeisti viską.

 Grįžkite prie sukūrimo istorijos ir supraskite ją kontekste, tada supraskite, kodėl Paulius nurodė šį ryšį Ef 5:21 pabaigoje, sakydamas, kad vyras ir žmona Kristuje yra kaip Kristus ir surinkimas(bažnyčia). Jis minėjo seksualines praktikas beveik kiekviename savo laiške, taip buvo integruotas seksas į Evangelijos žinią. Nuostabu.

 Lyginant su visuomene

 Kai Dievo požiūris į seksą buvo pristatytas tokiems žmonėms kaip korintiečiai, romėnai galatai ir efeziečiai, tai buvo revoliucinga, didžiulis atstatymas po to, kaip šie (dabar buvę) pagonys buvo užauginti, ir kaip priešinga kultūra juos supančiam pasauliui. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Paulius daug kartų mini, kad reikia bėgti nuo  paleistuvystės. Bet jis niekada tiesiog nesakė „baik tai“, o nurodė jiems, kas jie dabar yra Kristuje. Tai sprendimas tinkantis ir mūsų dienoms.

 Nuodėmių sąrašas 1 Korintiečiams 6:9 atspindi šių dienų kultūrą: „Jūs žinote, kad joks neteisus žmogus neįeis į Dievo karalystę. Neteisieji, kurie yra ištvirkėliai (seksas už santuokos ribų), stabmeldžiai (seksas su šventyklos paleistuvėmis) , svetimautojai (neištikimieji savo sutuoktiniui), lesbijetės (homoseksualai/bi), masturbacija užsiimantys (seksualinis iškrypimas)....11: „Ir kai kurie iš jūsų buvo tokie, bet dabar jūs nuprausti, dabar esate atskirti Dievui, dabar esate išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu Dievo Dvasia“.

 Pabrėžimas: kai kurie iš jūsų buvo tokie. Šioje ištraukoje išvardytos praeities nuodėmės ir kultūra, kurioje jie gyveno, tačiau dėmesys sutelkiamas į tai, kas jie yra dabar Kristuje. Tai yra sprendimas – ką Dievas dabar daro jumyse. Ta kultūra vis dar buvo aplink juos Korinte. Tačiau jie turėjo sutelkti dėmesį į tai, kas jie dabar yra Kristuje.

 Žinokite apie savo praeitį, mokykitės iš savo praeities – štai kodėl Dievas neištrina mūsų prisiminimų, kai ateiname pas Jį – kad mes išmoktume, vertintume ir galėtume pasidalyti tuo, ką Jis dėl mūsų padarė. Paulius čia pristato sekso pakėlimą į numatytą dieviškąjį tikslą, tvarką ir vietą žmogaus gyvenime, kai paliekame praeities seksualines nuodėmes, kad turėtume teisingus patyrimus. Dabar tu pašventintas – gimęs iš naujo. Dabar tu esi pašventintas – atsiskirtas Dievo reikmėms. Dabar jūs esate išteisinti per Kristų Dvasia – išteisintas reiškia ne  tik nuvalytas nuo nuodėmės, bet turintis įrodymą, kad esi Dievo, kad Jis tavo gynėjas. Štai kur sutelktas mūsų dėmesys.

 Kiekvienas krikščionis yra pašauktas į tam tikrą susilaikymo laipsnį

 Abstinencijos mokymas paaugliams yra tik dalis tiesos. Kiekvienas yra pašauktas į tam tikrą abstinencijos laipsnį. Bet koks paauglio mokymas susilaikymo turi atitikti didesnį disciplinos ir savikontrolės gyvenimo kontekstą. Paulius mini, kad vyras ir žmona susilaiko pasninko ir maldos metu, bet ir vėl susitinka, kad  šėtonas nesugundytų  jų nesuvaldymu. (1 Korintiečiams 7:5)

 Abstinencija nėra skirta sumažinti malonumą, o apsaugoti meilės rezervuarą tinkamam žmogui tinkamu būdu.

 Savikontrolė neriboja, ji saugo. Kai pora duoda įžadus atsisakyti visų kitų ir pažinti tik vienas kitą, jie įsipareigoja saugoti savo santuokos vientisumą ir susilaikyti nuo lytinių santykių su bet kuo, nesusijusiu su santuoka.

 Kadangi Dievo seksualumo plano apreiškimas buvo toks revoliucinis ir priešingas romėnų pasauliui, kad per 300 metų po Sekminių jis panaikino pagonišką imperijos kultūrą.

 Pagalvokite, kad tinkamas seksualumo supratimas yra toks esminis Evangelijos aspektas, kad krikščionis, nusigręžęs nuo šių tiesų, nustoja tapti krikščioniu, turinčiu bet kokią reikšmę ar turinčiu savo gyvenimo liudijimą.

 Kiekvienas vyras ir žmona susilaiko nuo aukščiau paminėtų nuodėmių, kad būtų vienas kitam ištikimi. Vienišas asmuo turi susilaikyti, kol nesusituoks. Tai iš tikrųjų yra didžiulė laisvė, tikslo vieningumas, pakėlimas į seksualinę sąjungą į Kristaus ir bažnyčios pavyzdį dieviškoje kūrimo tvarkoje. Jei žmogus nori, kad jo gyvenimą tvarkytų Viešpats, jis įtrauks į tą tvarką savo seksualinius troškimus ir praktiką. Savikontrolė leidžia atskleisti žmogaus tikslą, Jame apibrėžti Jo dieviškąją tvarką jo gyvenimui, išsilavinimui, darbui ir santykiams.

 Surinkimas nesugebėjo išmokyti dvasinės ir mistinės vyro ir žmonos sekso prasmės. Surinkimas daugiausia gali skelbti susilaikymą, bet retai moko gilesnių tiesų, lygindama pasaulį ir jo vergiją, apsimetusią laisve, su laisvėmis Kristuje.

 Tačiau santuokoje yra didelė laisvė. Laisvė pažinti kitą žmogų taip, kad niekas kitas žemėje jo taip gerai nepažįsta – dvasiškai, emociškai, intelektualiai, fiziškai – santuokos ribose yra didžiulė laisvė ir pilnatvė.

 Kai vyras tarnauja ir gerbia savo žmoną taip, kaip Kristus myli bažnyčią, tada jis tampa Patarlių 31 moters vyru; – Jo širdis saugiai ja pasitiki. (v11) Tas saugumas, tas poilsis, tas saugumas yra didžiulė laisvė. Kaip ir tauta su saugiomis sienomis, tose sienose yra taika ir saugumas. Jei sienos, santuoka ar tauta, nėra apsaugotos, į vidų patenka destruktyvūs elementai ir galiausiai tie namai žlugs.

 Dar tiek daug galima pasidalinti... baigiame kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org

2022 m. gegužės 13 d., penktadienis

Seksas, seksualumas ir krikščionys 2

 Sveiki ,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip Biblija moko, kad fizinė vyro ir žmonos sąjunga yra Kristaus ir bažnyčios vienybės pavyzdys. Šiandien mes įtrauksime šį teiginį į pirmojo amžiaus Romos visuomenės kultūrą.

Jei vaikai būtų mokomi, kaip vyro ir žmonos sąjunga yra daugiau nei gyvuliškas veiksmas, o dvasinis ir mistinis
Kristaus ir bažnyčios sąjungos pavyzdys, jie turėtų kontekstą ir atsakymus, susidūrę su seksualizuotos visuomenės puolimu. Jie ieškotų kitų, kurie suprastų Kristaus paslaptį ir kaip atrodo Dvasios kupina santuoka. Popkultūra šiandien JAV atrodo kaip romėnų pasaulis, nes patiriame savotišką sekso pagonybę:

 Seksas romėnų pasaulyje

 

Romos visuomenėje jie neturėjo žodžių heteroseksualams ir homoseksualams. Suaugę vyrai galėjo turėti seksualinių santykių su bet kuria lytimi, įskaitant paauglius. To meto moterų seksualumas nėra pakankamai dokumentuotas, tačiau ant romėnų namų sienų buvo rasta pornografinio meno kūrinių, kuriuose vaizduojamas panašus moterų ir vyrų elgesys, netgi grupėse. Faliniai simboliai buvo kasdienio gyvenimo dalis – nuo ​​viešnamių iki sienų meno ir skulptūros, net ant valgomojo indų. Faliniai simboliai buvo sėkmės kerai, parduodami gatvėse. Jie netgi puošė duonos krosnių išorę ir sienas,  gatves ir namus. Jie kabėjo virš durų staktų... Romos pasaulio sėkmės žavesys. Seksas ir sekso vaizdai visur bombardavo žmones.

 Prostitucija buvo legali ir paplitusi visoje imperijoje. Buvimas susituokus nereiškė ištikimybės vienas kitam, nes buvo įprasta turėti meilužes ir lytinius santykius su bet kuria lytimi aukojant aukas dievams ar deivėms.

 Štai kur mus nuves šiandieniniai liberalūs siekiai. Iš pažiūros jie šaukia „laisvė“ ir „visaip gali būti“ ir svarbiausia  „tai, kuo aš jaučiuosi“ arba „su kuo aš tapatinuosi“. Tačiau  tiesa: fizinis gali tarnauti tik fiziniam, protinis gali tarnauti tik protiniam, o dvasinis gali tarnauti tik dvasiniam.

 Žmonės pasiduoda bet kokiai fizinei veiklai, tikėdamiesi užpildyti dvasinę tuštumą viduje. Tačiau jokios fizinės pastangos negali pasiekti dvasios žmogaus. Kadaise smurtą patyręs vaikas, dabar paauglys ar suaugęs, ieškos seksualinio partnerio po to kito seksualinio partnerio, tikėdamasis, kad tas kitas bus „būtent tas“, kuris užpildys  tuštumą viduje.

 Žmonės siekia išsilavinimo, psichologijos, sociologijos pamokų, aukštųjų laipsnių, ieško tos vienos pagrindinės tiesos, kuri užpildytų viduje esančią tuštumą arba paaiškintų, kuo ir kokiu tikslu  jie sukurti. Žmonės taip pat ieško dvasinių sprendimų iš daugelio šaltinių, kurių kiekvienas tikisi, kad užpildys tuštumą viduje.

 Fizinis pasitenkinimas negali pasiekti dvasinio žmogaus. Proto pripildymas žiniomis negali pasiekti dvasinio žmogaus. Dvasinės pastangos už Kristaus ribų negali užpildyti tos dvasios tuštumos – esame sukurti Dievo ir tik Jis gali mus užpildyti,  Savo dvasia nuo sielos iki kūno.

 Pauiaus mokymas suteikia  laisvę ir saugumą

 To meto žydų ir krikščionių vertybės labai skyrėsi nuo graikų ir romėnų kultūros. Judaizmas ir krikščionybė mokė, kaip minėta anksčiau, vyro ir žmonos sąjunga yra dvasinė kūrimo tvarkos dalis ir mistinė kaip vienybės su Kristumi pavyzdys. Ištikimybė sutuoktiniui Romos pasauliui buvo nauja sąvoka.

 Romėnų ar graikų moteriai Pauliaus mokymai reiškė laisvę. Šiandien pasaulis Biblijos vertybes laiko varžančiomis. Pauliaus nurodymai Efeziečiams 5:21-32 buvo tiesiog revoliuciniai. Paklusti vienas kitam, vienodai, abipusiai. Jos vyras turėjo elgtis su ja taip, kaip elgtųsi su savo kūnu. Vien šis teiginys, kalbant apie vyrų seksualinę laisvę užmegzti ryšius su bet kuo ir  bet kokio amžiaus, buvo visiškai priešingas romėnų kultūrai. Vyrai ir moterys, atėję pas Kristų, rado didelę laisvę santuokoje, ištikimybę, augimą kartu kaip žmogui ir Kristuje, buvimą ištikimais ir laisvais visais atžvilgiais visapusiškai ir giliai pažystant savo sutuoktinį. Evangelija juos išlaisvino. Tai apibrėžė kūrinijos pavyzdį, jų tikslą, kas jie gali būti kartu su savo Kūrėju, individualiai ir santuokoje, kurią Jis pats išrado, atvesdamas Ievą pas Adomą.

 Paulius ir Petras liepė vyrams elgtis su žmonomis taip, kaip jie elgiasi su savimi. Petras 1 Petro 3:7 pasakė „suteikti garbę“ žmonai ir būti jai švelniu. Romėnų moteriai tai buvo gaivaus oro gurkšnis! Tai suteikė jėgų. Išlaisvinimas. Jos jau nebėra vien seksualinio malonumo objektai, turintys mažai įtakos šiuo klausimu; Kristus suteikė joms garbę, pagarbą, kaip lygiavertėms partnerėms santuokoje. Paulius sakė, kad vyras mylėtų savo žmoną taip, kaip Kristus mylėjo  bažnyčią, atiduodamas savo (savo) gyvybę už mus, taip ir vyras tegu elgiasi su savo žmona.

 Perskaičiau senovės romėnų komentarą iš tų dienų, kuriame teigiama, kad krikščionis moteris buvo lengva atpažinti, nes jos nevaikščiojo 2 žingsniais atsiskyrę nuo savo vyro, kaip darė nekrikščionys; jos ėjo kartu su jais.

 Evangelija plačiai paplito šeimose didžiąja dalimi dėl to, kad krikščionys mokė apie vyrų ir moterų lygybę ir tai, kad seksas yra Kristaus ir bažnyčios pavyzdys, o ne pažemintas, kad tik patenkintų savanaudiškus geismus. Jų supratimo apie seksą pertvarkymas santuokos ribose pakeitė šeimos kultūrą ir šeimos „atmosferą“ taip, kad krikščionys tapo tikrai unikaliais.

 Bibliniame ir istoriniame kontekste negalime atskirti Evangelijos nuo sekso. Dievas paima neišgelbėtus, kurie gyvena pagal savo žemiškiausius gyvuliškus instinktus, ir pakelia juos į vienybę Kristuje, o tai parodo santuokoje, kurioje jie išgyvena tą kūno, sielos ir dvasios vienovę. Nesvarbu, ar jie būtų vieniši, ar vedę, paaugliai ar suaugę, jie gali matyti, ko moko Dievas. Šiuolaikinė kultūra iškreipė tikrąjį Biblijos supratimą apie santuoką ir seksą, kad tai atrodytų kaip nelaisvė, ypač žmonai, siekdama dar kartą supagoninti seksą.

 Pasvarstykite dar daugiau...

 Pirmuosiuose Pradžios knygos puslapiuose matome žmogų Adomą dviejose būtybėse, susivienijusiose ir viena Viešpatyje Dieve, savo Kūrėjuje. Atsiminkite, kad jie buvo vadinami Adomu tą dieną, kai buvo sukurti, o ji nebuvo pavadinta Ieva, kol neatėjo nuodėmė. (Pradžios 3:20; 5:2)

Matome, kad jie paskiriami valdyti „sodą“, o tai reiškia, kad darbas taip pat buvo dieviškosios tvarkos dalis. Tinkamiausiu kontekstu darbas yra Dievo plano dalis, užtikrinanti mūsų gyvenimą ir skatinanti nuo Jo priklausyti. Žydų malda prieš valgį pradedama pripažinti visatos Dievą, mūsų Kūrėją, kuris tiekia maistą, gėrimą, duoną ir t. t., kurį ruošiamės valgyti.

 Mes dirbame sau ir savo šeimai, kad aprūpintume juos taip, kaip Kristus suteikia mums namus Savo „Sode“, danguje. Apreiškimo knygoje 2;7, 22:2, 14 paminėtas, kad Gyvybės medis yra Edeno sode ir danguje – Edenas buvo puikus pavyzdys ir parodo, kad viskas baigsis. Seksualiniai vyro ir žmonos santykiai jau pačioje pradžioje parodė vienybę Kristuje saugiuose namuose ir yra mūsų amžinųjų namų ir vienybės su Kristumi pavyzdys.

Neįtraukdama tinkamo seksualinio supratimo į Evangelijos žinią, bažnyčia atsisakė savo atsakomybės pasauliui, o jų balsas yra garsiausias ir didžiausias.

 Kitą savaitę mes ir toliau lyginsime romėnų pasaulį su Dievo kultūra, iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas

 www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org