Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 4 iš 4

John Fenn , 24 of November,  2023,    Reconciling the God of the Old with the God of the NT #4 of 4

Sveikinu visus,

 Iki šiol aptarėme, kaip Tėvo pažinimas laikui bėgant auga ir progresuoja. Mozės

Įstatymas buvo vienas iš apreiškimo lygių, bet Jėzus yra didžiausias apreiškimas. Aprašėme, kaip Įstatymas buvo duotas, kad parodytų žmonijai, kas yra nuodėmė ir kas yra teisumas. Tai taip pat parodė žmogui- kad ir kiek jis stengtųsi, jis niekada negalės pasiekti tobulumo, kurio reikalauja įstatymas.

 

Viešpats elgiasi su kiekvienu iš mūsų pagal mūsų kultūrą.

 

Morkaus 4:33-34 sakoma, kad Viešpats kalbėjo žmonėms pagal tai,  „kaip jie galėjo tai priimti“. Bet kai jie buvo vieni, Jis viską mokiniams išaiškino“.

 

Viešpats niekada nesikeičia, bet Jis atskleis mums dalykus pagal  tai, „kaip mes galime tai priimti“. Ir jei mes norime tęsti mokinystės procesą  , o mokinys reiškia „tas, kuris mokosi“,  Jis mums viską išaiškins.

 

Yra krikščionių, kurie tiki, kad išgydymai ir meldimasis kitomis kalbomis jau praeities dalykas. Tokia jų surinkimo( bažnyčios) kultūra. Viešpats jų neišvaro iš karalystės; Jis suteikia jiems tą Jo dalį, kurią jie gali priimti, pagal tai,  kaip jie gali priimti. Jei jie nori apriboti Jį ir savo pažinimą apie Jį, Jis dirbs su tuo, ką jie Jam duoda. Viešpats veikia jų surinkimo (bažnyčios)  kultūroje.

 

Tai kaip Jis tvarkėsi su Izraeliu,  buvo pagrįsta apreiškimu, kurį jie turėjo, tai reiškia  Mozės įstatymu. Apkarpytas ir sausas nuodėmės ir teisumo apreiškimas. Jis apribojo savo bendravimą su jais tokiu kontekstu.

 

Taigi tai priklauso nuo kultūros. Naujasis Testamentas Efeziečiams 6:5-7 ragina vergus ir vergų savininkus gyventi pagal Kristų. Filemono knyga yra apie pabėgusį vergą, vardu Onesimas. Jis pabėgo nuo savo šeimininko Filemono Kolosuose į didįjį Romos miestą. Ten jis susitiko su Pauliumi, kuris atvedė jį pas Viešpatį , po to  nusiuntė atgal, kad ištaisytų savo poelgį, ir atidavė jį vėl  į Filemono rankas. Paulius ragino Filemoną būti gailestingu, ir  priimti jį kaip brolį Viešpatyje. Paulius 10–11 eilutėse vartojo žodžių žaismą, nes Onesimas reiškia „naudingas“. Paulius sakė, kad anksčiau jis nebuvo naudingas, bet dabar naudingas.

 

Ar šios ištraukos reiškia, kad Dievas pritaria vergovei? Ne žinoma, kad ne. Tačiau Jis elgiasi su žmogumi pagal žmogaus žinias ir kultūrą. Nors vyrai ir moterys yra laisvi Kristuje, jie, kaip ir mes šiandien, gyvena kultūrose, kurios nepripažįsta šios laisvės.

 

Nužudyti juos visus! Vergija ir dar daugiau

 

Žinant Mozės Įstatymą, kuris buvo duotas parodyti žmonijai jos nuodėmingumą ir kaip Viešpats turėjo elgtis su Izraeliu pagal tą įstatymą, leidžia suprasti, kaip Viešpats elgėsi ir karybos atveju.

 

Mums sunku įsivaizduoti, kokie žiaurūs karai buvo Viduriniuose Rytuose prieš 3500 metų. Tačiau net modernesnėse monarchijose, kaip ir senovės monarchijose, buvo politika, kad visi, susiję su buvusiu karaliumi ar karaliene, dažnai buvo nužudomi. Tai užtikrino, kad naujam valdovui jų šeimai ir šeimos linijai soste nekils grėsmė. Taigi, vyrai, moterys, vaikai, visos šeimos buvo nužudomi to  naujojo karaliaus įsakymu.

 

Paprotys išnaikinti ištisus kaimus ir miestus buvo įprastas reiškinys, kad okupacinės pajėgos be tolesnio kišimosi galėtų pasidalinti žuvusiųjų nuosavybę. Įstatymo era nepaliko daug vietos gailestingumui.

 

 

Buvo įprasta, kad kovojančios tarpusavyje armijos išsirinkdavo atstovus, kurie turėjo kautis iki mirties, kaip  Dovydo ir Galijoto atveju. Dievas dirbo kultūros ir papročių ribose. Dievo elgesys su Izraeliu nereiškia, kad tai buvo Viešpaties charakterio apreiškimas, tai reiškia, kad Jis elgėsi su žmonėmis jų kultūrų ribose, kuriose rasdavo žmonių, norinčių Jį pažinti.

 

Kai Kristus atėjo į šį pasaulį

 

Laiške Hebrajams 10:5-7 skaitome, ką pasakė Kristus, palikdamas dangų, kad būtų pradėtas Marijos įsčiose:

 

„Atėjęs į šį pasaulį Jis pasakė: Aukos ir atnašos nėra tai, ko tu (Tėvas) norėjai, bet kūną tu man paruošei. Deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę tau nepatiko. Taigi aš sakau: Žiūrėk, aš ateinu, (Senojo Testamento) knygos tome apie mane parašyta, kad vykdyčiau tavo valią, o Dieve“.

 

 

Koks buvo viso šito  tikslas? Jau kitose eilutėse tai atskleidžiama: "Štai sandorą aš sudarysiu su jais tą dieną. Įrašysiu savo įstatymus jų širdyse ir mintyse. Ir jų nuodėmių nebeprisiminsiu." (v14–17)

 

Štai apreiškimas, kad Jis nesidžiaugė Izraelio aukomis Jam už jų nuodėmes. Tačiau to reikėjo ir Jis turėjo elgtis su Izraeliu pagal duotą įstatymą, nors Jam tai nebuvo malonu.

 

Pagalvokite, kad jei vyras yra priverstas panaudoti mirtiną jėgą prieš ką nors, kas bando pakenkti jo šeimai, vyrui nėra malonu daryti tai, ką turi daryti. Bet jis tai daro, nes taip reikia. Taip Tėvas elgėsi su Izraeliu mūšyje, kaip ir Mozės įstatymo reikalavimai.

 

 

Jis laukė tos dienos, kai galės įrašyti savo įstatymą žmonijos širdyse ir mintyse, t.y. naujas gimimas, kurį suteikė Jėzus. Pagalvokite, kad Įstatymas buvo išorinis, duotas žmonėms, kurie neatgimė iš naujo, tačiau tikėjosi vaikščioti teisumu. Didysis Tėvo planas buvo pakeisti  pačią žmogaus prigimtį , jo esmę. Šventąja Dvasia atkurti asmenį kuris, kuris galėtų priimti Dievo kelius ir jais vaikščioti, nes tam neprieštarautų žmogaus prigimtis.

 

 

Dabar mūsų prigimtis yra mylėti ir atleisti vienas kitam. Štai kodėl mes taip kovojame. Mūsų dvasia nori veikti pagal  naują Kristaus prigimtį mumyse. Atnaujindami savo protą Dievo Žodžiu, mes kovojame su pasaulio prigimtimi ir  senomis mintimis, kurios skatina neapykantą, pyktį ir kerštą tiems, kurie mus įskaudino.

 

Štai kodėl taip dažnai sakiau; malonė yra sunkesnė už įstatymą. Įstatymas matuoja tik išorinius veiksmus, o malonė matuoja širdies motyvus. Bet mes galime tai padaryti.

 

 

Jėzus leido mūsų dvasiniam žmogui atgimti iš Šventosios Dvasios, kad galėtų vaikščioti su Dievu, valdomu Kristaus savo vidiniame žmoguje, o ne pagal Mozės Įstatymą išorėje. Tėvas ilgėjosi šios dienos, kai bus galima atkurti žmogaus dvasią, kad Jo keliai būtų mūsų dvasios prigimties dalis. Dabar mes einame su Dievu, nepaisydami savo sielos ir kūno netobulumo, kaip Jo vaikai, mokomės, kai klupdami veržiamės į priekį Jo kelių šviesoje.

 

Ši Naujoji Sandora, kurioje Jo keliai automatiškai užrašomi mūsų dvasioje, kai gimstame iš naujo, yra aukščiausia ir geriausia, ką turime iš Dievo Tėvo. Ateinantys amžiai, apie kuriuos jau minėjau, apims tik Tėvą, kuris ir toliau rodys mums savo malonės ir gerumo turtus. Efeziečiams 2:7

 

Galime neturėti visų atsakymų, kodėl Senajame Testamente Izraeliui buvo įsakyta tas ar anas. Bet mes žinome, kad Mozės Įstatymas buvo apreiškimas vienu lygmeniu, bet Jėzus yra aukščiausias apreiškimas, kurį Tėvas galėjo duoti, nes Jis buvo Jo vienintelis sūnus.

 

 

Pradėjome nuo Hebrajams 1:1, bet 2–3 eilutės užbaigia vaizdą:

 

"Dievas daug kartų ir įvairiais būdais kalbėjo tėvams per pranašus. Tačiau šiomis paskutinėmis dienomis Jis kalbėjo mums per savo sūnų. Tą sūnų Tėvas paskyrė visa ko paveldėtoju, ir Jis Tėvas panaudojo Jį (Sūnų) amžių kūrimui. Jis (Sūnus) yra (Tėvo) šlovės šviesa, Jo (Tėvo) prigimties aiškus įvaizdis ir viską palaiko Tėvo jėgos Žodžiu. Kai Jis pašalino mūsų nuodėmes, Jis atsisėdo aukštybės Didenybės dešinėje (Tėve).

 

Jėzus yra aukščiausias ir geriausias tikrosios Tėvo prigimties apreiškimas. Kad ir ką Tėvas  praeityje turėjo daryti pagal to meto Įstatymą ir kultūrą, tikroji Jo prigimtis atsiskleidžia Jėzuje. „Jei mane matėte, tai matėte ir Tėvą“. Jono 14:9

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

​

2023 m. lapkričio mėn. naujienlaiškis , John Fenn

 Sveikinu visus,

 Šį mėnesį rašysiu daugiau apie asmeninius dalykus.. Pirmadienį, spalio 16 d.,

mūsų sūnus Chrisas pabudo savo grupės namuose dėl didelio skausmo. Trumpai tariant, jis patyrė „ūmų kompresinį L3 slankstelių lūžį“, kuris yra apatinėje nugaros dalyje.

 Neįprasta, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, sėdintys invalido vežimėliuose, patiria kompresinius lūžius dėl susilpnėjusios kaulų struktūros, todėl tai yra neįprasta, nes jam tik 43 metai. Kyla klausimas, ar jis buvo nukritęs tą sekmadienį,  ar nukritęs  anksčiau, nes neįprasta, kad taip „tiesiog atsitiktų“. Tačiau niekas nepranešė apie kritimą ar avariją.

 Chrisui protiška  4 metai, nors jam 43 metai.

 Neseniai apie jį kalbėjau trečiadienio „YouTube“ / „Facebook“ vaizdo įrašuose. (gimimo metu Virkštelė aplink kaklą nutraukė deguonį).  Paprastai jis yra labai laimingas ir bendraujantis, bet tą rytą jis galėjo tik verkti iš skausmo; „Man skauda kaulus“.

 Greitosios pagalbos automobilis jį nuvežė į ligoninę, padarė KT ir rentgeno nuotraukas, 8 naktys ligoninėje, o dabar namuose apie 8-10 gydymo savaičių. Namai buvo vienintelė išeitis, todėl greitoji jį parvežė namo, o mes su malonumu pasiėmėme jį namo pasveikti. (Jis galvojo, kad labai smagu važiuoti greitosios pagalbos automobiliu, nors buvo pririštas ir gulėjo ant nugaros, 😊 )

 Chrisui dabar sekasi daug geriau, jam jau 5 savaitė po lūžio.

 Pirmąsias 2–3 savaites kiekvieną dieną praleido gulėdamas ant nugaros, dabar jis toleruoja kelias valandas sėdėti neįgaliojo vežimėlyje (vartodamas vaistus nuo skausmo). Ačiū už jūsų maldas už jį ir mus.

 Mūsų gyvenimas iki metų pabaigos šiuo metu yra sutelktas į jį. Visa tai reiškia, kad labai atsilieku nuo el. laiškų skaitymo ir rašymo, sustabdėme „Zoom“ internetinius susitikimus iki kitų metų, šiuo metu nepriimu skambučių , neskambinu pats ir pan.

Galiu tik įrašyti savo kassavaitinius „YouTube“ / „Facebook“ trumpus mokymus trečiadieniais ir melstis / mokytis / rašyti anksti ryte arba vėlai vakare prieš jam atsibundant arba jam atsigulus. Barbara neapleidžia visų papildomų darbų, reikalingų prižiūrint žmogų, kuris didžiąją laiko dalį praleidžiančia lovoje, pradedant nuolatiniu skalbimu, papildoma patalyne ir maitinimu, baigiant pagalba man, kai perkeliame / aprengiame Chrisą į/iš lovos ir dušo, tualeto, ir taip toliau.

 Bet Chrisas yra mano mažasis bičiulis, todėl būdamas 4 metų jis nori būti su tėčiu.

 Kai jis atsibunda, jis yra mano šešėlis – arba važinėja po namus invalido vežimėlyje, arba prašo pažaisti, pažiūrėti į paveikslėlių knygas, žaisti su daugybe metalinių lietų žaislinių mašinėlių ar „Kindle“ vaikams... tokia yra vaikų priežiūra kiekvieną akimirką, kai nemiegame man ir  Barbarai. Tačiau esame dėkingi ir tikimės, kad iki naujų metų pradžios jis galės grįžti į grupės namus arba šiek tiek anksčiau.

 Jis jau prašo grįžti „į mokyklą“ ir susitikti su draugais, nuvykti į „dirbtuves“ ir važiuoti autobusu. Taigi tai labai geras ženklas, nes  anksčiau, jis buvo labai nusivylęs ir mes nemanome, kad viską iki galo suprato. Jis taip pasitiki mama ir tėčiu, kaip ir bet kuris kitas 4-metis, ir turi puikų požiūrį į mus. Tiesiog tai 43 metų vyras, kuriam reikia kasdien maudytis ir nusiskusti, padėti sutvarkyti vonios kambario poreikius, apsirengti, paruošti maistą, linksminti ir pan.

Tiesiog pasidalinu čia, kodėl aš taip atsilieku

 Ypač el. laiškuose...stabdome jų antplūdį, bet mums gerai sekasi. Ir esame dėkingi artimiausiems žmonėms, kuriems pranešėme, kas vyksta, už padrąsinimą, maldas ir paramą. Turėjome nusipirkti ligoninės tipo lovą ir nuolatinį tiekimą nuo sauskelnių suaugusiems iki patalynės, todėl vertiname visų  maldas, rūpestingumą ir pagalbą finansais. Tai buvo nuostabi malonė visą šį laiką.

 Tėvo pažinimas ir bendravimas su juo

 Esame dėkingi, kad galime prižiūrėti Chrisą namuose. Dabar   metų laikas, kai daugelis tautų švenčia Padėkos dieną. Padėkos diena gali būti širdies būklė ištisus metus. Dabar pasaulis skelbia dėkingumą, bet dėkojimo pagrindas yra Tėvui ir Viešpačiui Jėzui.

 Kai žmonės manęs klausia, kaip pažinti Tėvą, sakau, kad kalbėtųsi su Juo, ypač į dėkodami. Romiečiams 1:21 sakoma apie tuos, kurie atsisako pripažinti Dievą: „Jie taip pat nebuvo dėkingi.“ Dėkingumas yra pagrindinis bendrystės su Tėvu pagrindas.

 Kai pirmą kartą pabundu, sakau: „Labas rytas, Tėve, ačiū.“ Ir kai matau saulėtekį, sakau: „Gražus saulėtekis šį rytą Tėve, ačiū, kad leidote man tai pamatyti“, ir daug panašių dalykų per dieną, dažnai. įskaitant saulėlydį mano padėkoje. Vėlgi, 1 Romiečiams sakoma, kad pamatyti Jį gamtoje yra pagrindinis būdas pažinti Jį, nes kūrinija Jį atskleidžia. Taigi pradėkite nuo dėkojimo už dalykus gamtoje – nuo naminių gyvūnėlių iki žvaigždėtų naktų ir kiekvieną dieną, audringą ar ramią. Pradėkite nuo padėkos Jam už gamtos   bei pasaulio aspektus. Būkite dėkingi.

 Taip pat dėkoju Jam už viską – nuo geros stovėjimo vietos automobiliui  iki galimybės pasimelsti už asmenį greitosios pagalbos automobilyje, kuris skriejo per mano kelią. Kai važiuoju su Chrisu automobilyje ir stebime, kaip lenktyniaudami skrieja  greitosios pagalbos automobilis ar ugniagesių mašina, Jis ištiesia man ranką ir sako; „Mes geriau melskimės." Ir tai darome su dėkingumu.

 Kai matau pažįstamą veidą parduotuvėje arba mes su Chrisu pamatome šunį, o šeimininkas leidžia Krisui jį paglostyti, dėkoju. Visada randu būdų, kaip padėkoti Tėvui, kad jis nukreipė  mano žingsnius. Labai dažnai mes su Barbara sėdame į mašiną, kai grįžtame namo, ir sakome; „Ačiū, Tėve, už tai, tai buvo geras laikas“, ir žodžius apie tai.

 Tada… ir tai svarbu; kai padėkoju Jam, kurį laiką tyliu.

 Kelias sekundes ar minutes ilgiau aš nukreipiu dėmesį į savo dvasią ir jaučiu Jo buvimą, klausausi Jo buvimo ir dažnai sulaukiu atsako. Labai dažnai Jis sakys: „Sveiki“ ir „Sveiki, aš žinojau, kad tau tai patiks“.

 Praktikuokite dėkojimą kaip gyvenimo būdą, dažniausiai viduje, bet nukreiptą į Tėvą. Padarykite pauzę, pristabdykite, nukreipkite dėmesį į savo dvasią ir klausykitės... tiesiog tylėkite...  tai darykite nesiblaškydami, be televizoriaus ar muzikos, radijo ar kompiuterio... tiesiog padėkokite, tada tylėkite , klausykitės...pajuskite Jį. Pajauskite Jo buvimą viduje, mylėkite tą Buvimą, tą šilumą, tą ramybę... ir aš leidžiu tam Buvimui užvaldyti mano emocijas, mintis... Leidžiu Jam prisotinti mano mintis apie mano dienos tvarkaraštį... ir pailsėti, grįždamas į ta ramybės vietą daug kartų per dieną....

 Pastaba apie šio mėnesio garso mokymą „Lyčių painiava“. Dalinuosi gilesniu lygmeniu, kaip Šėtonas iškreipia ir mėgdžioja tai, ką Dievas bando daryti, pateikiu labai praktiškos informacijos apie lyčių painiavą ir dalinuosi apie procesus, vykstančius tiek krikščioniuose, tiek ne krikščioniuose, kurie kovoja su savo lytine tapatybe. Tai atskleidžianti ir gera informacija apie tai, kaip ir kodėl kyla painiavos dėl lyties.

Konferencijos

 Gegužės 2-5 dienomis konferencija Nyderlanduose. Labai laukiame, kada vėl susitiksime su draugais ir susipažinsime su naujais. El. paštu Wil ir Ank adresu cwowi@solcon.nl.

 Mūsų Talsos konferencija čia įvyks greičiau, nei manome, ir daugelis dabar turi planuoti laisvas darbo dienas. birželio 28-30 d., registracija aukščiau.

 KWOWI toliau auga rėmėjų skaičiumi! http://www.kwowi.org

 Dabar Ugandoje remiami 134 vaikai, o Kenijoje – 99 vaikai. Dėkojame visiems, kurie padeda pakeisti šių vaikų gyvenimo trajektoriją!

 Ugandos mokykloje bus surengta Kalėdų šventė vaikams. Jie nori kiekvienam vaikui nupirkti kalėdinę dovaną ir parūpinti specialų patiekalą su mėsa (labai retas skanėstas) ir papildomomis daržovėmis.

 Tai yra išlaidos, viršijančios įprastas rėmimo lėšas, kurias mes jiems siunčiame. Jei norite prisidėti prie šios šventės, paaukokite CWOWI ir pažymėkite „Ugandos Kalėdos“.

 Neseniai Kenijoje buvo pristatyta transporto priemonė, padedanti mūsų Kenijos lyderiams Danieliui ir Christine patiems važiuoti ir kas mėnesį vaikams pristatyti rėmimo lėšas. Iki šiol jie kas mėnesį važiuodavo labai nelygiu, purvinu viešuoju transportu beveik pas 100 vaikų, maždaug 4 val.

 Didžiąją dalį už šią transporto priemonę sumokėjo vietiniai gyventojai, kurie padėjo surinkti lėšų, tačiau mes norėtume prisidėti prie likusių 3000 USD, kad padėtume jiems padengti šias labai svarbias tarnybos išlaidas. Jei norite padėti išspręsti šią problemą, paaukokite CWOWI su užrašu „Transporto priemonė Kenijai“.

 Esame dėkingi, kad Chrisas gyja, ir turime galimybę padėti jam pasveikti, parsiveždami jį namo. Ir mes esame dėkingi, kad esate mūsų gyvenime. Žinokite, kad meldžiamės už jus, kad aš asmeniškai meldžiuosi už kiekvieną maldos prašymą ir už tuos, kurie el. paštu siunčia konkrečius prašymus, ir už visus donorus. Mes labai dėkojame už jūsų maldas ir finansinę paramą.

 Ačiū, kad esate mūsų gyvenime!

 Laiminame,

 Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy

​

Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 3 iš 4

 Reconciling the God of the Old with the God of the NT #3 of 4

John Fenn , 17 November, 2023

 Sveikinu visus,

 Pirmą savaitę dalinausi, apie tai, kad Tėvo apreiškimas yra progresyvus. Citavau

Hebrajams 1:1, bet nepateikiau tos nuorodos. Ten sakoma, kad senais laikais Tėvas daug kartų ir įvairiais būdais kalbėjo tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis kalbėjo mums per savo Sūnų...

 Praėjusią savaitę 2 dalis buvo apie tai, kad mes gyvename „maloningais Viešpaties metais“, tačiau parodžiau ir  kitą Jo asmenybės pusę, apie kurią kalba   „mūsų Dievo keršto diena“. Minėjau, kad Jėzus negalėjo jiems pasakyti, kad tarp „maloningų Viešpaties metų“ ir „mūsų Dievo keršto dienos“ bus maždaug 2000 metų skirtumas, bet to nepaaiškinau. Šis 2000 metų laikas arba „2 dienos“ pranašiškai  kalbant, duota pagonims, kad jiems būtų suteikta galimybė sudaryti sandorą su Izraelio Dievu.

 Paulius apie tai kalbėjo Efeziečiams 3:1-11, kur 5-6 eilutėje rašė, kad tai buvo paslaptis, kuri buvo atskleista tik nuo Sekminių: "...kad pagonys gali būti  bendrapaveldėtojai..." Tą patį jis sako ir laiške Kolosiečiams. 1:26-27, apie „amžių ir kartų paslaptį“, kad pagonys bus bendraįpėdiniai. Ta paslaptis yra „Kristus jumyse (pagonyse), šlovės viltis“. Ir vėl Romiečiams 16:25-26, apie paslapties apreiškimą, kad visoms tautoms (pagonims) būtų suteikta galimybė pažinti Izraelio Dievą.

 Taigi čia vėl matome apreiškimo progresą. Netgi Apaštalų darbų 1:6-7, kai jie klausia, ar prisikėlęs Jėzus sugrąžins Izraeliui karalystę, Viešpats jiems sako, kad ne jiems žinoti, ką Tėvas pasiliko nuspręsti savo valdžia. Tačiau ateis laikas atnešti karalystę į žemę... ir vėl, apreiškimo progresas tam tikrose ribose to, kas yra Dievas.

 Kodėl Mozės įstatymas ir kodėl toks griežtas?

 Paulius rašė Galatams 3:19, Mozės įstatymas buvo duotas dėl nuodėmės. Romiečiams 3:19 jis rašė, kad tai duota „kad visas pasaulis taptų kaltas prieš Dievą“. Apaštalų darbų 14:15-17 ir 17:30 jis sakė, kad Dievas anksčiau neužskaitė žmogaus nuodėmių dėl nežinojimo.

 Romiečiams 5:12-14 sakoma, kad nuodėmė buvo pasaulyje nuo Adomo iki Mozės, bet Dievas negalėjo pareikalauti iš  žmonijos atsakomybės, nes jie nežinojo Dievo kelių. Žemėje nebuvo standarto, sakančio, kad tai teisinga, o tai neteisinga. Štai kodėl Mozei buvo duotas Įstatymas. Jis apibrėžė teisingą ir neteisingą.

 Visa tai reiškia, kad Dievas davė Mozei Įstatymą, kad Jis parodytų žmonijai, kas yra nuodėmė ir kas yra teisumas. Išėjimo 19:6 sakoma, kad Dievas norėjo, kad visas Izraelis būtų  Dievo kunigų tauta. Kaip kunigų tauta jie turėjo veikti kaip tarpininkai tarp Dievo ir kitų žemės tautų. Izraelis visoms tautoms turėjo atskleisti Dievo kelius. Jiems tai nepavyko.

 „Mano mažajam (-iesiems) brolis (-iams) ir (arba) sesėms (-ei) buvo neužskaityta daug daugiau nei man.

 Jei nesate vienintelis vaikas ar šeimos kūdikis, greičiausiai sutiksite su šiuo teiginiu. Pirmojo vaiko auklėjimas yra laikas, kai  mama ir tėtis elgiasi su tuo vaiku pagal visas diskusijas apie tai, kaip jie auklės savo vaikus, ir pagal viską, ką jie apie tai skaitė ir patyrė. Tai reiškia įstatymo raidę. Reikalaujama tobulumo. Greita ir griežta bausmė buvo skirta už bet kokį neteisingą poelgį. (Daugeliui, jei ne daugumai  mūsų, 😊)

 Aš nesakau, kad Dievui tėvystė   Izraeliui buvo naujas patyrimas, todėl Jis išmoko kažko daugiau. Aš noriu pasakyti, kad Dievas turėjo elgtis su Izraeliu pagal Įstatyme pateiktą tobulumą. Todėl ST Jis atrodo piktas ir kerštingas.

 Ar tu vis dar myli mane?

 Tačiau kai ir tėvai, kurie išlieja įstatymo pyktį ant vaiko, tai pyksta įstatymas, o ne tėvai kurie turi taikyti įstatymą. Kiek mažų vaikų, kurie buvo drausminti, paklausė su ašaromis akyse : 'Ar tu vis dar myli mane, mama?'

 Argi  ta mama netikina savo vaiką, kad meilė jam nepakitusi, bet ji turėjo drausminti , nes laikosi taisyklių? Taisyklės, skirtos apsaugoti vaiką ir užauginti jį atsakingu ir sėkmingu suaugusiuoju. Mama nepyko, taisyklės vaikui parodė, kas yra teisinga ir kas neteisinga, todėl pyksta būtent taisyklė. Taisyklė, įstatymas reikalauja tobulumo.

 Paulius apie tai rašė Romiečiams 4:15 sakydamas: „Įstatymas sukelia rūstybę“. O II Korintiečiams 3:6-9 jis įstatymą vadina „mirties tarnyba“, „pasmerkimu“, o „įstatymo raidė žudo“.  Bet Dvasia suteikia gyvybę (Dievo ir žmogaus santykiai, arba asmuo su asmeniu)

 Dievas davė įstatymą, todėl Jis turėjo drausminti pagal įstatymą. Tačiau įstatymas yra piktas, smerkiantis, ir niekas negali būti išteisintas Mozės įstatymu. Jokūbo 2:10 sakoma, kad jei gyveni pagal Įstatymą ir pažeisi 1 įstatymą, būsi kaltas dėl visų.

 Nors kai kurios tautos turėjo įstatymus, panašius į 10 įsakymų,

 Pats Dievas juos išsakė, o Mozė juos užrašė. Tai buvo įstatymai   apibrėžiantys moralę, taip pat  sanitarinis / mitybos įstatymas ir garbinimo įstatymas. Kadangi Dievas per Mozę  davė šiuos 613 įstatymus, Jis turėjo  laikytis šio standarto tame kontekste, tame amžiuje ir kultūroje.

 Žmonijos istorijoje nebuvo nieko nuo Dievo iki to punkto, kuriame buvo pasakyta žmogui, ką sveika valgyti, o ko nevalgyti, kaip gyventi ir elgtis vienas su kitu, kaip prieiti prie Dievo.

 Kadangi Jis pristatė šiuos standartus žmonijai, todėl visa žmonija buvo pripažinta kalta prieš Dievą, Jis turėjo elgtis su Izraeliu pagal savo duotą įstatymą. Aukštesnį apreiškimą nei įstatymas Dievas davė , kai buvo atsiųstas jo viengimis sūnus. Tai suteikė galimybę elgtis su žmonija pagal Jo paties širdį: „Jei matėte mane, jūs matėte Tėvą“. Jėzus pasakė Jono 14:9.

 Malkų  rinkimas

 Skaičių 15 skyriuje Viešpats duoda įsakymus žmonėms, kurie nusideda nežinodami, ir kaip jie, sužinoję, kad nusidėjo, gali aukoti Viešpačiui ir tai bus atleista, nes tai buvo padaryta neišmanant.

 Tęsdamas savo nurodymus 30-31 eilutėse, Viešpats sako, kad jei žmogus tyčia nusideda, nes niekina Viešpaties žodį, jis užmokės savo gyvybe, nes paniekino Dievo įstatymus. Kitose 32-33 eilutėse pateikiamas pavyzdys: Sabato dieną žmogus dirba rinkdamas malkas. Jis atvedamas prieš Mozę.

 Turi būti ištirta, ar tai buvo neišmanymo nuodėmė, ar žmogus žinojo, kaip elgtis, ir tyčia nusidėdamas paniekino Mozės įstatymą? 35 eilutėje Viešpats pasakė, kad žmogui turi būti įvykdyta mirties bausmė, nes jis žinojo, ką daro. Ar tai buvo Dievo širdis? Ne, tai buvo įstatymas. Kaip mes žinome, kad tai nebuvo Dievo širdis?

 Nes aukštesniajame apreiškime, kuris yra Jėzaus asmuo, Jono 8 skyriuje, Jis
atleido moteriai, pagautai daug didesnę nuodėmę, nei per šabą rankioti šakas- svetimavimą. Žydų lyderiai, laikydamiesi įstatymo, norėjo jai įvykdyti mirties bausmę. Tai buvo jų kontekstas-piktas ST Dievas. Įstatymas reikalauja tobulumo. Jėzus atnešė aukštesnį apreiškimą apie tai, kokia yra tikroji Tėvo prigimtis, ir jai atleido. Evangelijose matome sąsają, konteksto keitimo iš Mozės įstatymo į malonę.

 Skaičių 15 skyriuje Viešpats aiškiai pateikė pavyzdį, paminėdamas malkų rinkimą, tačiau tai buvo kontekste, kai Izraeliui buvo duotas Mozės įstatymas, apibrėžiantis nuodėmę Izraeliui ir žmonijai. Įstatyme buvo mažai malonės, nes tai nebuvo jo tikslas. Jo tikslas buvo apibrėžti nuodėmę. Štai kodėl  Dievas turėjo atitinkamai elgtis su Izraeliu.

 Kitą savaitę mes baigsime... Tikiuosi, tai buvo penas apmąstymams ir šiek tiek sutvarkė supratimą, kodėl Senajame Testamente Tėvas atrodė toks piktas.

 Iki kitos savaitės, laiminu,

 Džonas Fenas

Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 2 iš 4

John Fenn , 10 November, 2023

Reconciling the God of the Old with the God of the NT #2 of 4

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę rašiau apie tai, kaip Dievo pažinimas tobulėja tiesos apie Jį

ribose. Šios ribos niekada nesikeičia, bet keičiasi tai, kaip Jis elgiasi su žmonėmis Jo pažinimo ribose. Turime pripažinti, kad begalinis Dievas ir begalinis laikas reiškia begalinius apreiškimus to, kas Jis yra.

 Senajame Testamente jie turėjo tam tikrą apreiškimą, bet Naujajame Testamente mes turime aiškesnį apreiškimą, kas Jis yra. Tačiau yra ir daugiau: Efeziečiams 2:7 sakoma, kad Tėvas ateinančiais amžiais toliau rodys nepaprastus savo malonės turtus, kurie skirti mums, Kristuje Jėzuje. Daugiau Jo gerumo apreiškimų bus ateinančiais amžiais. Amžiais. Daugiskaita. Nuostabu.

Jis yra meilė, šviesa, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, teisingumas, teisumas ir visa, kas gera. Tačiau šiose Dievo Tėvo charakteristikose yra gebėjimas pritaikyti tai, kas Jis yra, kiekvienam Izraelio istorijos etapui.

 Tai numes jus nuo uolos

 Tai Jėzus buvo savo gimtajame mieste „susirinkime“ (hebrajų kalba: sinagogoje), tuo metu greičiausiai kieno nors namuose, jie Jam įteikė Izaijo knygą. Jėzus  skaitė iš 61:1-2.

 Pranašystėje apie save Jis skaitė; „Viešpats patepė mane, kad skelbčiau gerąją naujieną mokintiniems (romiesiems), išgydyčiau sudužusias širdis... ir skelbčiau maloningus Viešpaties metus." Tada jis atsisėdo ir visi įsmeigė akis  į Jį. Jis pasakė jiems, kad  tie žodžiai  dabar išsipildė.

 Jei perskaitysite tą ištrauką, pamatysite, kad Jėzus sustojo vidury Izaijo 61:2 sakinio. 2 eilutėje rašoma: "...skelbti maloningus Viešpaties metus ir mūsų Dievo keršto dieną." Jėzus atsisėdo pasakęs „skelbti maloningus Viešpaties metus“, sakydamas, kad ta dalis išsipildė.

 Jiems tai nepatiko ir jie bandė numesti jį nuo netoliese esančios uolos. Jis negalėjo jiems pasakyti, kad tarp „maloningų Viešpaties metų“ ir „mūsų Dievo keršto dienos“ pagonims bus leista pažinti Izraelio Dievą maždaug 2000 metų. Tačiau Jis pasakė jiems tą dalį, kuri buvo apreikšta tuo momentu, iki to laiko: „...skelbti maloningus Viešpaties metus“. Šiame amžiuje mes dabar gyvename.

 Mes dar kartą matome apreiškimo progresą.

 Pirmasis Jėzaus atėjimas buvo apie maloningus Viešpaties metus, todėl matome šią Jo asmenybės dalį. Yra dar viena Jo asmenybės dalis – „mūsų Dievo keršto diena“, kurios mes, Jo mokiniai ir Dievo Tėvo vaikai, niekada asmeniškai nepatirsime.

 Pagalvokite apie tai , kad vaikas gali matyti tik gerąją ir švelniąją savo tėčio ar mamos pusę. Bet jei kas nors bandytų pakenkti jų vaikui, tas vaikas pamatytų visai kitą savo tėvų pusę, kurios egzistavimo jie nežinojo, – tą pusę, kuri gindamasi nužudytų visus, kurie bandytų pakenkti jų vaikui. Taip vyksta ir su mumis, Tėvo vaikais, kurie priima  Jo meilę, o ne Jo rūstybę.

 Tačiau Jėzus, kuris sugrįš   į Armagedono mūšį, kad sunaikintų Izraelio ir Dievo priešus, ir kuris tada sukurs pasaulinę žemišką karalystę, yra tas pats Jėzus, matomas evangelijose. Tačiau apreiškimas šiame amžiuje yra apie malonės laiką.

 Šiame lyčių painiavos amžiuje

 Populiarioji kultūra paskatintų mus manyti, kad vyras turi būti taikus, švelnus, niekada nenorintis kovoti, tiesiog norintis sutarti su visais. Bet tai iš dalies neteisinga. Dalis to, kas vyrą daro vyru, yra galimybė savigynos tikslu nužudyti visus, kurie keltų grėsmę jo ar jo artimųjų gyvybei.

 Tai gerumas, galintis padaryti didelę žalą priešui, prisidedantis prie teisumo. Teisingumas yra „teisumas“. Kad vyras ir tėvas būtų pilni, kad būtų „teisūs“, juose turi būti abu elementai. Jis turi mylėti savo šeimą visa širdimi ir dėl to neštis savyje smurto grėsmę prieš kiekvieną, kuris kelia grėsmę jo šeimai. Tai yra teisybė. Kai vyras ir žmona duoda vienas kitam įžadus, dalis tų įžadų yra mylėti ir gerbti, bet kitas elementas yra tai, kad jie abu kovos su visomis jėgomis, kurios sieks sugriauti jų sąjungą.

Kitaip tariant, malonė iš esmės turi  ir kitokią atskaitomybės pusę. Nojui buvo liepta pastatyti arką, tai yra malonė. Jei jis nebūtų paklusęs, jis būtų miręs kartu su kitais žmonėmis. Tai yra malonės atskaitomybės dalis. Malonė yra iš malonės davėjo širdies ir yra neribota. Tačiau suteikus malonę, tos malonės gavėjo pareiga yra tinkamai reaguoti. Malonė visada turi sąlygas kaip gauti tą malonę.

 Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų. Tai yra malonė. Kad kiekvienas, kuris Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Tai yra malonės sąlyga. Malonė suteikiama, bet sąlyga yra ta, kad jūs turite tikėti Jėzumi, jei norite gauti tos malonės naudą. Amžinąjį gyvenimą galima rasti tik tikint Jo Sūnų. Be to, jūs negalite priimti Tėvo malonės.

 Jei žmogus negali pakovoti

​už tai, ką jis tiki ir už  tuos, kuriuos myli, tai nėra stiprybė ir teisumas, tai yra silpnumas. Savikontrolė be moralinio pagrindo yra silpna. (Žinoti, kas yra teisinga ir neteisinga, ir būti pakankamai moraliai stipriu, kad stovėtum už tai, kas teisinga)

 Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės kovoja su Dievo, kaip kario apibūdinimu, o Jis toks ir yra. Jie mano, kad jėga ir moralė nereiškia kovos; – Kalbėkime apie tai, o ne kovokime. Bet jei Dievas yra toks, koks Jis sakosi esąs, bet jam trūksta moralinių jėgų atsilaikyti dėl to, kuo Jis sako esantis, jis nėra Dievas.

 Kitą savaitę konkretūs pavyzdžiai ST. Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas    

Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 1 iš 4

 John Fenn,  Reconciling the God of the Old with the God of the NT

 #1 of 4,  3  November 2023

 Sveikinu visus,

 Viena didžiausių krikščionių problemų yra Senojo Testamento Dievo suderinimas

su Jėzaus teiginiais apie Dievo Tėvo gerumą.

 Yra tikinčiųjų, kurie bijo priimti   išganymą dėl savo Senojo Testamento Dievo paveikslo. Jie myli Jėzų, bet bijo Tėvo, todėl nuo Jo laikosi atokiau.

 Vienas baptistas man pasakė, kad jų pastorius mokė: Dievas laimina dešine ranka, o baudžia kaire, ir niekada nežinai, kuri iš jų ateis į tavo gyvenimą. Jis man liudijo, kaip išsivadavo iš baimės ir gavo didžiulę ramybę dėl savo išganymo, kai aš mokiau jį suprasti Senąjį Testamentą kontekste.

 Būtent tai tikiuosi padaryti ir šioje studijoje. Pažiūrėsime, kodėl Naujojo Testamento autoriai mums pasakė, kam buvo skirtas Senasis Testamentas, ir pateiksime kontekste kai kurias sunkiai suprantamas ištraukas.

 Tai įvarė Dievo baimės šeštokams

Tais laikais, kai aš buvau  6-oje klasėje, mokykloje vis dar buvo taikomos fizinės bausmės(plakimas).  Metodas buvo toks: medinė liniuotė 3 kartus trinktelėdavo į  nusikaltusio vaiko delną. 6 klasėje pas mus  kaip tik buvo  toks vaikas.

 ki šiol prisimenu, kai jį iškvietė iš pamokų, ir už uždarų durų jam buvo pritaikyta bausmė. Kiekvienas smūgis nuaidėjo per mokyklos sales. Esu tikras, kad visi dvidešimt mokinių mūsų klasėje, kai liniuotė pasiekdavo savo taikinį, šoktelėdavo su kiekvienu smūgiu. Visus likusius metus,  tiksliai nežinojome, kur yra riba tarp palikimo po pamokų ir 3 smūgių per delną.

 Taip daugelis mato Senojo Testamento Dievą Tėvą. Mokiniai, stovėkite tiesiai eilėje  arba... – ir tu iš tikrųjų nežinai, kur riba jau peržengta, ir kada tavęs laukia bausmė per kairįjį delną, apie kurią kalbėjo Krikštytojas.

 Mamyte, tėti, iš kur atsiranda vaikai?

 Šis jų 4-mečio klausimas nustebina daugelį tėvų. Tai juos tarsi  pažadina, kad jų žavus mažylis tapo mažu žmogumi, turinčiu įvairiausių klausimų apie gyvenimą.

 Apsvarstykite savo atsakymą į tam 4-mečiui, tada pagalvokite, kaip atsakytumėte tam pačiam vaikui, kuriam dabar 12 metų. Tada pagalvokite apie pokalbį su juo, kai jis pradės susitikinėti. Tai, kaip atsakysite 4 metų vaikui, labai skirsis nuo pokalbio su jais, kai jie pradės susitikinėti.

 Kodėl taip? Nes jie būdami 4-mečiai nesubrendo savo supratimu ir gyvenimo patirtimi, kad galėtų suvokti  intymias smulkmenas. Jų kūno dalys yra tokios pat, kaip ir paauglystėje, tačiau jie neturi brandos ir gebėjimo suprasti temą, taip pat jie dar nesugeba susidoroti su atsakomybe kylančia iš tų žinių.

Kodėl neduodame vairuotojo pažymėjimų 4 metų vaikams? Jie turi visas tas pačias kūno dalis, reikalingas vairuoti automobilį: rankas, kojas, jų pojūčius. Tačiau jie neturi pakankamai brandos, kad galėtų priimti su šiomis žiniomis susijusią atsakomybę.

 Tai rodo, kad žinios yra progresyvios.

 Nors vaikui augant žinios tobulėja, sistema, kurioje jų tėvai vadovauja namų ūkiui ir šeimai, niekada nesikeičia. Jų meilė niekada nepasikeis. Jų meilė vaikui niekada nepasikeis. Pagrindinės taisyklės, kaip jie valdo namus, niekada nepasikeis. Toje niekada nesikeičiančioje sistemoje vaikas tobulėja žinių ir brandos srityje.

 Tėvai paima nešvarius drabužius ir įdeda į skalbiniams skirtą dėžę. Jie moko savo mažylį daryti tą patį, o tai iš pradžių  vaikui yra nauja. Jie ir toliau (bandys) mokyti tą vaiką, kai jam bus 10 metų, daryti tą patį. Paauglystėje jie ir toliau stengsis daryti tą patį.

 Namų taisyklės nesikeičia, tačiau žinios  tuose namuose, laikantis tų taisyklių, laikui bėgant keisis. Mažylis gali vaikščioti po namus, į nešvarių drabužių dėžę išmesti viską nuo drabužių iki žaislų iki augintinės katės, ir ateiti pas mamą spindinčiu veidu dėl gero darbo. O mama jį nudžiugins ir pagirs, tada eis gelbėti katės.

 Tačiau po 4 ar 5 metų jis nebemeta katės į nešvarius drabužius, galbūt pats skalbiasi, kai mama ir tėtis moko jį tapti atsakingu suaugusiu. Žinios yra progresyvios, atsižvelgiant į mamos ir tėčio asmenybę bei namų taisykles.

 Dievas niekada nesikeičia, bet Jo ir Jo kelių apreiškimas yra progresyvus

 „Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas kalbėjo tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis Jis prakalbo mums per savo Sūnų, kurį paskyrė visko paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius“( Heb.1:1).

 Čia matome laipsnišką Dievo Tėvo apreiškimą Jo nesikeičiančio charakterio rėmuose. Anksčiau jis kalbėjo „daug kartų“ ir „daugeliu būdų“. Graikų kalboje tai du įdomūs žodžiai.

 Sunku išversti graikišką žodį „polymeros“.

„Poly“ reiškia „daug“, o „meros“ reiškia „dalis“, tačiau kartu su „dalimis“ yra įvairių metodų, susijusių su tam tikru laikotarpiu, kaip kažkas perduodama. Kai kuriuose vertimuose sakoma „įvairūs laikai ir „daug būdų“, kiti – „daug porcijų“, dar kiti „daug (skirtingų) dalių“.

 Graikų žodis išverstas“įvairiais būdais“ yra „polytropos“.

 Poly“ reiškia „daug“, „tropos“ reiškia „būdai“. Sujungus sakoma: „Dievas  dalimis,  laikui bėgant ir daugeliu būdų anksčiau kalbėjo tėvams per pranašus, bet šiomis paskutinėmis dienomis kalba mums per savo Sūnų...“

 Dievas elgėsi su žmonija kaip su 4 metų vaiku, kuris klausė, iš kur atsiranda kūdikiai. Laikui bėgant jis turėjo su jais kalbėti pateikdamas įvairias pažinimo dalis įvairiais būdais, prisiderindamas prie  jų primityvaus lygio ir kultūros bronzos amžiuje (nuo 3300 m. pr. Kr. iki 1100 m. pr. Kr.).

 Paulius parašė dar vieną apreiškimą apie Senojo Testamento laikus

 1 Korintiečiams 10:6 ir 11 sakoma apie Izraelį: „Dabar visa tai, kas jiems atsitiko, yra pavyzdys mums, gyvenantiems amžių pabaigoje“.

 Tai atskleidžia, kad Dievas padarė Izraelį pavyzdžiu visam likusiam pasauliui, kartais griežtai, kartais švelniai, bet visada teisingai, atsižvelgiant į jų primityvią ir bedievišką kultūrinę aplinką. Jie buvo tarsi vaikas, kuris buvo mušamas kaip pavyzdys kitiems vaikams.

 Išėjimo 19:6 jie buvo pašaukti visi tapti  Dievo kunigų karalyste, ir pagal tai su jais buvo elgiamasi. Jiems buvo duotas išmintingų moralės ir mitybos kodeksų apreiškimas ir net nurodymai, kaip prieiti prie Visagalio Dievo. Jokia kita tauta to nesulaukė, todėl su jais buvo elgiamasi kitaip.

 Kitą savaitę pažvelgsime į tų skirtumų suderinimą, požiūrį žmonių gyvenančių ST kultūroje  su tuo kaip matome mes, gyvenantys NT laiku.

 Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas