Namų surinkimo mintys. Liepa 2014 – įstrigę rutinoje

John Fenn, 2014 m. liepos mėn. 7 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Didžiausias apreiškimas – tai, kad Jėšua yra Viešpats, ir tokį apreiškimą mes visi esame gavę iš Tėvo, nes atsakydami į jį, mes atgimėme iš naujo.

Bet ir visa kita Karalystėje plaukia iš to apreiškimo. Netgi Savo tarnavime, Jėšua pasakė, kad Jis nieko nedaro, kol pirmiausia nepamato ir neišgirsta darant Tėvą (Jono 5:19, 30).

Būtent šito mes siekiame susirinkimuose – apreiškimo iš dangaus. Tas, kuris ves susirinkimą yra atsakingas gauti iš dangaus kryptį tam susirinkimui, ir tie, kurie ten apsilankys, taip pat.

1 Korintiečiams 14:26 Paulius pasakė: „Kaip yra, kuomet susirenkate drauge, broliai ir seserys? Vienas turi giesmę (garbinimą arba/ir maldą), kitas apreiškimą, kitas mokymą, arba Dvasios dovanas... tegul viskas tarnauja kitų ugdymui...“

Jei vadovauji, tuomet vadovauk

Kai vadovauji susirinkimui namuose, širdyje privalai turėti tikslą, tau reikia bendrauti su Viešpačiu ir savo širdyje suprasti, kokia kryptimi eiti. Jei esi garbintojas, tu gali visus vesti į garbinimą ir maldos tarnavimą.

Jei tavo malonė yra mokyti, tu gali 20-30 minučių visus mokyti. Jei mėgsti pasakoti liudijimus, tu gali pasidalinti savuoju liudijimu ir kiti taip pat gali pasidalinti savaisiais.

Daugelis susirinkimų namuose baigiasi tuo, kad dedamos ant visų rankos, meldžiamasi, ir plaukia Šventosios Dvasios dovanos.

Bet susirenkame su tikslu gauti iš Viešpaties apreiškimą, išgydymą, įkvėpimą, šviežią žodžio prisilietimą. Dėl to reikia norėti pasinerti į nežinomybę dalintis savo apreiškimais, mokyti arba dalintis apreiškimu, kurį Jis davė tau šią savaitę.

Ir kai visi tai darysite, tada melskitės vienas už kitą, apreiškimas plauks Šventosios Dvasios dovanose, meilėje, balanse, ir visi yra padrąsinami ir statydinami Viešpatyje.

Bet mes tingime

Bet žmogiška prigimtis linkusi ateiti pas ką nors į namus ir sėdėti... klausyti, priimti, ir galbūt nesidalinti daug ar per daug, valgyti, ir šiek tiek pakalbėti... juokinga.

Aš dažnai matau, kaip rutina įslenka į namų surinkimus. Sakydamas „rutina“ turiu galvoje, kad jie pradeda elgtis pagal tam tikrą tvarką, kuri greitai tampa tradicija, ir kiti jaučiasi taip, lyg jiems metamas iššūkis, arba jaučiasi nepatogiai ir netgi atvirai pyksta, jei kas nors sugriauna nusistovėjusią tvarką.

Kai kurios rutinos gali būti giesmių tekstų naudojimas. Kita yra tie patys nesikeičiantys namai, kuriuose visada susirenkama. Kita – visada ta pati tvarka – pradėti malda, giesme, kažkas liudija, maistas – ir taip savaitė po savaitės.

Kita rutina gali būti nusistovėjusi tvarka studijuoti kažkurią Biblijos knygą. Kita – kiekvieną susirinkimą daryti Viešpaties vakarienę. Kita – tie patys žmonės kiekvieną savaitę groja muzikos instrumentais.

Lapai su dainų tekstais kuriam laikui gali būti gerai, bet jūs neįeisite tuo būdu į gilų garbinimą. Kurį laiką studijuoti Bibliją paėmus tam tikras temas yra gerai, nes dažnai reikia vienodo Biblijos mokymo. Turėti susirinkimo vedimui pavyzdį, kuris yra patogus, taip pat yra gerai, bet būkite atviri jį pakeisti pagal tai, ką Viešpats nori tą dieną daryti.

Mažas nukrypimas

Apie tą paskutinį sakinį... aš prisimenu, kai buvau pastoriumi tradiciniame surinkime, pradėjau jausti, ko nori Viešpats konkrečiame tarnavime – kur daugiau jaučiamas patepimas garbinime ar Žodžio tarnavime. Namų surinkime gali būti tas pats – jei jūs vedate susirinkimą, klauskite, kur Jis nori eiti – ar labiau garbinimo, tarnavimo, ar Žodžio kryptimi?

Ir tada sujunkite viską duodami tai sričiai daugiau vietos. Taigi, galbūt jeigu jūs jaučiate sunkesnę ramybę savo dvasioje galvodami apie garbinimą, tada įsijunkite CD ir leiskite Dievui būti Dievui ir tiesiog garbinikite susirinkime.

Atgal prie temos

Bet pakankamai ilgai aš tai darau ir mačiau kaip išsivysto šablonai – kartais pasireiškia tingumas, ir visi seka kieno nors kito apreiškimu, kieno nors kito schema, kaip reikia daryti – kažkieno kito Naujojo Testamento laiško studijomis, arba planu skirtu tai temai.

Vienu metu kažkas jaučiasi vedamas kalbėti apie Viešpaties vakarienės svarbumą, tada kiekvieną savaitę jis reikalauja tai daryti, ir tai bedarant greitai praeina savaitės, mėnesiai ir gyvenimas, spontaniškumas išnyksta, ir žmonės pradeda spėlioti, kas yra blogai, kodėl jie jaučiasi abejingi, kodėl tai daugiau jų nebepatenkina.

Labai greitai jūs jau naudojate giesmių tekstus arba projektorių ir Powerpoint, padalomąją medžiagą su schemomis, ir jūs vėl galite grįžti į mirusį tradicinį surinkimą, nes tai daugiau jau nebėra Biblijos pavyzdžiu veikiantis surinkimas. Dvasios judėjimas pasitraukia, dingsta spontaniškumas... kas nutinka?

Dėl to, kad būtų lengviau jie palieka asmeninį apreiškimą, ir pakliūva į rutiną.

Gauk savo apreiškimą!

Karalystė veikia apreiškimu, ir kai mes susirenkame kartu, mes turime dalintis ir gauti apreiškimus.

Būk pasiruošęs padėti šalin šabloną ir surasti apreiškimą, kai (tu arba jie) pasidalinate istorija (žiniomis), dovanomis, apreiškimu, mokymu, arba tik pasimeldžiate vienas už kitą, arba pasineriate garbinime valandėlei ir leidžiate Dievui būti Dievu jūsų tarpe.

Patarimai

Reikia balanso, ir taip kiekvienas susirinkimas bus skirtingas – galbūt vieni lyderiai norės studijuoti Kalno pamokslą, bet jie vadovaus/priims savo namuose surinkimą 1 kartą per mėnesį, taigi tai jokios problemos, nes kitą savaitę žmonės dalinsis tuo, kas išdėstyta Rašte pagal savo apreiškimą.

Galbūt kažkas dar prašys daryti Viešpaties vakarienę kas savaitę ar dvi – darykite tai! Derinkite tai. Kai kurie namų surinkimai susirenka vakare savaitės metu studijuoti knygą ar temą. Kai kurie galbūt naudos giesmių tekstus vieną savaitę, o kiti – giedos be to. Užuot susirinkus tuose pačiuose namuose kiekvieną savaitę, bandykite susirinkti parke, kituose namuose arba dar kur nors – būkite kūrybingi!

Žmonės nori išgirsti tavo širdį

Paulius pasakė korintiečiams, kad jiems nebūtų naudinga jeigu jie, kol jis atvyks, nesidalintų žiniomis – savo žiniomis, gyvenimo patyrimu su Viešpačiu, arba apreiškimu, arba mokymu, arba parnašavimu.

Bet jei kiekvienas susirinkimas tampa pranašavimo švente, tada žmonės negauna tikros mėsos. Bet jei kiekvienas susirinkimas yra paprastas skyriaus ir eilutės nagrinėjimas, tai tampa sausu skrebučiu.

Mano nuomone, čia reikia sustoti ir apžvelgti didelį paveikslą.

Ar jūs gerai derinate judėjimą Dvasios dovanose ir studijuodami temas? Ar jūs keičiate namus ir lyderius? Ar jūs derinate garbinimą su instrumentais, ir garbinimą su CD, ir visai nenaudojant jokio akompanimento ?

Ar jūs rutinoje – visada pradedate nuo maldos, tada kelios giesmės, po to maistas, po to „susirinkimas“ – ar kažkas kito, kaip įprasta?

Jums nebūtina garbinti kiekvieną kartą, kai susirenkate. Jums nereikia būtinai valgyti kiekvieną kartą, kai susirenkate. Jums nereikia būtinai kiekvieną kartą studijuoti Žodį, kai susirenkate.

Jums REIKIA surasti Viešpaties valią kiekvienam susirinkimui, ir tikėkite manimi, vyks pasikeitimai savaitė po savaitės, priklausantys nuo to kas vadovaus.

Jūs žinosite, kad jūs jau rutinoje, jeigu jūsų mintys dėl tvarkos pakeitimo sutinkamos klausimu – kodėl jūs norite keisti dalykus, arba stebimasi: „Ar tikrai yra gerai taip daryti“ (kažką kita vietoj tos rutinos).

Vasaros įkarštyje šiauriniame pusrutulyje (atsiprašau Australijos, Kiwi, Pietų Amerikos ir RSA draugų, kurių krašte dabar žiema) su žmonėmis, kurie atostogose ir visų, kurie jaučiasi neturintys ryšio vieni su kitais, kai jūs susirinksite kartu, siekite pasidalinti SAVO apreiškimais iš SAVO širdies.

Te plaukia šviežias apreiškimas, pasidalinkite apie savo gyvenimą, ką patyrėte per vasaros atostogas -ir naudokite progą būti kūrybingu bei drąsiu, o jei esate rutinoje, sulaužykite ją. Laiminame jus!

John ir Barbara

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI E-Naujienlaiškis. Birželis 2014

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Pirmiausia, noriu jums detaliai papasakoti apie pertvarkymus, po to pranašiškas žodis, kurį man pasakė Tėvas.

Kaip aš rašiau, mūsų kieme kasa didelis ekskavatorius; turi būti pašalinta daug grunto, kad būtų paruošta vieta priestatui. Betono pylimas yra numatytas kitą savaitę, maždaug tuo metu, kai jūs tai skaitysite. Po to prasidės pastolių statyba, ir mes tikimės ją pabaigti iki liepos galo.

Mes labai jaudinamės, nes mums abiem – man ir Krisui bus lengviau, kai reikės jį lydėti vonią. Dabar nuleisti ir pakelti jo 180 svarų (81 kg) į ir iš vonios, po to vesti jį laikant už pažastų į kitą namo galą baigiasi jam ir man stuburo patempimu!

Jis gali palaikyti savo svorį tik kelias sekundes, o jo kambarys ir mūsų namai nėra pakankamai platūs, kad galima būtų įvažiuoti su neįgaliųjų vežimėliu, taigi aš „vedu“ Krisą į vonią, esančią kitame namo gale, stovėdamas už jo ir laikydamas jį už pažastų, taip nešdamas didelę dalį jo svorio. Aš galvodavau, kad Viešpats sukūrė mane tokiu aukštu, kad galėčiau žaisti krepšinį, bet dabar aš suvokiu, kad man reikia būti tokiu aukštu ir stipriu, kad pakelčiau savo sūnų.

Vonios padidinimas reikštų, kad vežimėlis gali pravažiuoti koridoriumi į vonią ir dušą, kurie yra šalia jo kambario – tai dideli pasikeitimai. Ačiū tiems, kurie paaukojo šiam projektui, mes esame labai dėkingi.

Kaip tai prasidėjo

Pora namų surinkimo lyderių ir gerų draugų apsilankė pas mus Tulsoje prieš porą metų, aš tada vairavau 350.000 mylių nuvažiavusį sunkvežimį, tai visa, ką turėjau – apdaužytą ir nusilupusiais dažais ir aš galvoju, kad tai padarė jiems įspūdį, nes jie iš karto paklausė, koks didžiausias mano poreikis (be tinkamos transporto priemonės).

Tuo metu Barbara ir aš klausėme Tėvo, ką mums daryti dėl Kriso priežiūros, taigi tai ir buvo mūsų didžiausias poreikis. 2008 metais Krisas merdėjo globos namuose maždaug 2 valandos kelio nuo mūsų namų Tulsos srityje, ir mes žinojome, kad turime persikelti arčiau prie jo, kad išgelbėtume jo gyvybę.

Mes ieškojome namų, kurie būtų arčiau Kriso, ir kai meldžiausi, staiga Dvasioje pamačiau Grand Lake žemėlapį su ovaliniu apskritimu šiauriniame ežero gale ir vakariniame jo krante.

Aš nuvažiavau tiesiai į tą sritį ir pamačiau užrašą „parduodama“, ženklas buvo kieme. Man buvo Tėvo pasakyta kaina, o Barbara ir aš jautėme, kad galėtume mokėti po 500$ per mėnesį, ir aš paskambinau pardavėjui. Pasirodo, kad tai buvo baptistų pastorius ir jo žmona, kurie kėlėsi arčiau surinkimo pastato,kuris buvo 45 minutės kelio nuo ten, o surinkimas jiems davė gyventi namą visai šalia.

Pastorius pasakė, kad nors jam siūlė 50.000$ daugiau nei mes, bet jis jaučia, kad Tėvas nori, jog jis namą parduotų būtent mums, ir jie patys nori, kad jų namas atitektų tiems, kurie taip pat yra tarnavime. Mes buvome sužavėti!

Tai buvo „užbaigtas namas“, dvigubo pločio, 3 miegamieji, 2 vonios, 2-oji per maža įvažiuoti ir apsisukti Krisui, bet namas gerai pastatytas su 15cm storio išorinėmis sienomis ir stipriu metaliniu stogu. Taigi tuo metu, kai mus aplankė draugai, jie norėjo sužinoti, koks mūsų „sekantis“ poreikis ir Kriso priežiūrai atiteko pirmenybė.

Barbara ir aš norėjome likti nepastebėti, nes rūpintis suaugusiu neįgaliu vaiku iš esmės yra privatu, nors galbūt dalinai, nes visa, ką mes darome surinkime vyksta namuose visoje žemėje, ir mes esame atviri gyvenime ir tarnavime, o ta dalis mūsų gyvenimo, turi likti tik mums, taigi mums buvo sunku leisti (mūsų geram draugui Džeimsui) parašyti laišką ir paaiškinti, kokius mes turime poreikius dėl namų perstatymo ir automobilio.

Nuo tada, Viešpats jau maloningai aprūpino mus sunkvežimiu, ir mes dėl to esame dėkingi!

Nuo Džeimso laiško dėl Kriso poreikių parašymo iki dabar, viso perstatymui buvo paaukota 26.848$, ir jūs net negalite įsivaizduoti, kokie mes esame dėkingi! Tik vienas praėjimas į vonią kainuoja mažiausiai 6.500$, be papildomų elektros išlaidų ir didesnių nei paprastai vamzdžių (vandens pašildymui, greitam užpildymui, greitam išdžiovinimui), visa suma siekia 10.000$, taigi paaukoti pinigai labai reikalingi. (Krisui patinka maudytis vonioje, galbūt jausti visa apimančią šilumą, galbūt lengvumą, nes jis sunkiai valdo kairę ranką, aš nežinau, bet tvarkyti reikalus kartu su manimi ir maudytis vonioje yra maloniausi užsiėmimai tuo metu, kai jis būna pas mus).

Mes laikome dovanas skirtas Krisui, Kriso namo dalies rekonstrukcijai. Bet, kai nugriausime pietinę namo sieną, kad įrengtume jam pakankamai didelį miegamąjį, tinkamą įvažiuoti su vežimėliu, ir pastatyti sujungtus su vonios kambariu bei pakankamai didelius įvažiuoti su vežimėliu į dušą ir vonią, mums reikės gale pastatyti kitą sieną.

Taigi, planai leidžia man turėti didesnį darbo kabinetą, kur bus galima įtaisyti web-kamerą, nes kitais metais, kai mes kaimynystėje turėsime greitą internetą, aš norėsiu transliuoti vebinarus ir Savaitės Minčių video, bei pasiūlyti daugiau video mokymo serijų.

Ir tai pirmą kartą per beveik 36 mūsų santuokos metus leis Barbarai turėti savo darbo kambarį, skirtą jos projektams. Ji tvarko CWOWI buhalteriją ir dokumentus susijusius su Krisu, nes mes esame jo įgaliotiniai, ir daugybę susirinkimų aprašymų, dokumentų susijusių su Kriso slauga glogos namuose ir gydytojais bei su tarnavimu susijusius telefono skambučius. Ji labai nekantrauja turėti savo darbo kambarį! Ir atvirai, ten bus pakankmai vietos jos 6 anūkams miegoti ant grindų!

Mums dar reikia rūsio, nes mes jau patyrėme, kad netoliese vyko 3 tornadai, vienas – 1994 metais, kitas 2005 metais, ir prieš 2 metus Joplin tornadas, kuris palietė Grand Lake, prieš tai sugriovęs ir nuniokojęs miestą tik už 25 mylių į šiaurę, tiek kiek nuskrenda varna. Mes norime rūsio su laiptais pakankamai plačiais – tokiais, kad jei reikės, audrai prasidėjus, mes galėtume nustumti Krisą bent ant užpakalio žemyn.

Iš esmės neįgaliam pritaikyta vonia, Barbaros kambarys ir padidintas darbo kambarys užima apie 500 kvadratinių pėdų plotą. Iškloti grindis bei sienas iki dažymo kainuos 90$ už pėdą. Kad sutaupytume pinigus, mes patys atliksime daug darbų interjere. Mes turime šiek tiek santaupų maždaug 5.000$, kurias laikome ypatingam atvejui, ir aš turiu šiek tiek grynais gyvybės draudime 10.000$, iš kur mes skolinamės, ir mes pabaigsime rengti interjerą kai tik galėsime. Iki galo jį sutvarkyti kainuos maždaug 10.000$.

Kaip jūs galite suprasti, tie, kurie atsakė į originalų Džeimso laišką ir paaukojo pinigų, leido mums visa tai daryti dėl Kriso, plius tai yra pagalba Barbarai ir man, ir CWOWI/tarnavimui, todėl mes jiems labai dėkingi.

Aš nebandau lyginti mūsų su kitais tarnavimais arba dar su kuo nors, bet mano širdies nuostata tokia, kad aš jaučiu atsakomybę prieš tuos, su kurias turiu santykius, ir noriu parodyti, kad mes ištikimi tam, ką Viešpats mums davė, ir pateikti kai kurias detales apie tai, kas ir kur vyksta, ir kodėl. Mes taip pat daug duodame, darome daug darbo ir daug išleidžiame, taigi te nei vienas nemano, kad mes tik norime, jog kiti mokėtų už tai, kas yra mūsų problema su neįgaliu sūnumi.

Aš nežinau kaip bus sutiktas šitas atvirumas, bet pažįstu savo širdį, aš nesiekiu surinkti lėšas, nors žinau, kad kai kurie bus paliesti ir norės padėti, ir tai bus labai vertinama, bet mano širdies nuostata tokia, kad aš turiu atsiskaitomybę jums, su kuriais turiu santykius viso proceso metu, netgi tiems, kurie skaito „Savaitės mintis“. Tai taip pat santykiai, ir štai kodėl aš dalinuosi taip išsamiai. Ačiū už supratingumą.

Netgi „tik“ maldos yra labai vertingos, nes kartais aš jaučiuosi „toks užverstas“, todėl klausiu Tėvą, kaip Jis tikisi, kad aš aprėpsiu pasaulinį namų surinkimų tinklą, telefoną, Skype, SMS, Krisą, šeimą, vietinį Tulsos surinkimą, keliones, neminint asmeninės maldos ir studijų, įrašų ir rašymo, žolės pjovimo, piktžolių naikinimo ir, ir, ir... sąrašas tęsiasi! Tada aš susitelkiu į ramybę (nes Jis visiškai tylus mano darbo metu), todėl aš stengiuosi nurimti ir išlaikyti savo širdį teisingą, nes jūs nepraliejote dėl manęs kraujo, todėl pasilikite ramybėje ir tyloje) Taigi dėkoju už jūsų draugystę, maldas ir paramą!

Pranašiškai

Tėvas kalbėjo tai man prieš kelias savaites, ir kaip dažnai nutinka, su tais dalykais, ką Jis pasakė, iškilo ir daugiau klausimų nei atsakymų. Juokinga

„Artėja laikas atsiskyrimo tarp JAV ir kitų tautų ekonomikos. JAV ir doleris toliau ekonomiškai silpnės, kai tuo pat metu daugelis tautų ekonomiškai kils. Pasaulio lyderiai tai matys ir tai pagreitins JAV dolerio, kaip pasaulinio standarto patraukimą, ir sumažins JAV įtaką. Kad atgaivintų ekonomiką JAV bandys imtis senos taktikos, bet supras, kad sena taktika jau nebėra veiksminga, ir ekonomiškai atsiliks beveik nuo visų pasaulyje. Tai dėl jų pačių kaltės, JAV kenčia pasekmes dėl eilės metų neprotingų veiksmų, ir kadangi pasiektas lūžio taškas, kiti yra įtraukti, ir todėl JAV lyderiai negali kontroliuoti situacijos. Taigi, nesvarbu, ką jie daro, daug kas yra nekontroliuojama. Visi tie dalykai turi įvykti šitomis dienomis.“

Štai ką aš atradau įdomaus, ir jūs turbūt prisimenate praeitą vasarą Jis kalbėjo, kad šį 2014 rudenį mes matysime, kaip pasikeis pasaulio ir surinkimo lyderiai, ir nuo tada tokie žmonės kaip Chuck Smith, Ed Dufresne, Charles Capps ir daug kitų iš įvairių tikėjimo srovių pasitraukė iš šio gyvenimo, ir dabar matome pasikeitimus GOP vadovybėje.

Aiškiai matyti, kad šį rudenį ateina pasikeitimai JAV, nors sprendžiant pagal tai, ką man sakė Tėvas, nesvarbu, kas bus padaryta Vašingtone, kitos tautos mažiausiai iš dalies dabar apsisprendžia pašalinti JAV dolerį iš pasaulio prekybos, ir tai per kelis ateinančius metus tiesiogiai paveiks mūsų ekonomiką ir sprendimus.

Turiu pasakyti, kad turiu ramybę būdamas Tėvo valios viduryje – ir žinau, kad tie, kurie vaikščioja su Juo visur, netgi sunkiais laikais matys aprūpinimą ir netgi klestėjimą. Pasilikite ramybėje! Dalykai, kuriuos Jis pasidalino su manimi ir kitais „sargais” yra tam, kad mes žinotume ir, kad pakeltume „galvas aukštyn“, tai yra pagrindas maldai. Niekada neįsileiskite baimės nei rūpesčio, Jo pažadai pasilieka galiojantys, nepajudinami ir nepriklausomi nuo daugelio pasaulio tautų ekonomikos.

Aš kalbėjau vakar visų surinkimų susitikime Tulsoje apie kai kuriuos dalykus, kuriuos Tėvas pasakė man pagal Jono 10:3-5, kad svetimi balsai visada mums kalbės, bet yra Ganytojo balsas, kurį mes turime girdėti, ir į kurį mes atsakome. Daugelis geriau pažįsta svetimųjų balsus, kurie kalba įvairius dalykus, negu Ganytojo balsą, kuris kalba mums ramybę. Nežiūrėkite į bangas ir vėją, nes skęsite, kaip Petras skendo, eikite toliau vandeniu, nes Jis aprūpins, ir stebuklai, jei jūs iki šiol šito nesupratote, yra ne išimtis taisyklėje, bet gyvenimo būdas – mes galime gyventi antgamtiniame laike, ramybėje ir Artume! Tai procesas!

Aš norėjau pasidalinti kai kuriomis namų surinkimų naujienomis iš viso pasaulio, bet jau išnaudojau vietos limitą, taigi paliksiu ateičiai. Bet žinokite, kad žmonės atranda didelę laisvę gyventi santykiais pagrįstame tikėjime, kad tai yra rami kelionė, prote pakeičiant apribojimus, kuriuos uždėjo programomis/pastatais paremtas tikėjimas į santykiais/Kristus jumyse tikėjimą. Mes matome pakylančius Biblijos pavyzdžiu sukurtus surinkimus paremtus sveiku subalansuotu mokinių bendravimu namuose, šeimoje, su draugais, kaimynais, bendradarbiais, ramybės asmenimis.

Ačiū jums už maldas, e-laiškus, rūpestį ir paramą.

Laiminame jus!

John ir Barbara

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Psichikos ligos ir paskutiniai laikai.8 dalis

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 28 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Pastarąsias 2 savaites aš rašiau apie tai, kaip Dievas suteikia nuolatinį Šventosios Dvasios buvimą mūsų gyvenimuose, kaip Jo besąliškos meilės ir tikslo mums įrodymą. Jo buvimas kartu su Jo rašytiniu Žodžiu ir visi kiti krikščionys mūsų gyvenime veikia kartu. Bet be tikro Jo patyrimo, Dievas tampa tik formule.

Procesas

Pasaulis ir kultūra turi daugiau svorio gyvenime nei tai, ką asmuo sužino apie Dievą tuo metu, kai jis dalyvauja vienos valandos trukmės susirinkime, sekmadienio mokykloje, ar kartą per savaitę jaunimo grupėje, bet neįgauna tikro patyrimo.

Kad Dievas padarytų tikrą pasikeitimą mūsų (arba vaiko) gyvenime, mes turime Jį patirti – ne tik žinoti apie Jį, bet patirti Jį Patį. Patyrimo metu išreiškiamas „Jo požiūris“ – tai, ką būtent mes jaučiame ir suvokėme savo širdyse, garbinimo metu, maldoje, sėdėdami JO Buvime. TAI turi mums daugiau reikšti, negu žmonės ir kultūra, kuri sugriauna, arba trukdo asmeniui pažinti Dievo meilę.

Šaunu, bet kaip?

Jėšua ką tik buvo pamaitinęs 4000 vyrų, plius moteris ir vaikus, tada Jis ir Jo mokiniai įsėdo į valtį ir išvyko į kitą ežero pusę. Kada jie atvyko į kitą krantą jie tuoj pat buvo užpulti fariziejų, kurie reikalavo ženklo iš dangaus. Bet Jėšua neatsakė, ir jie vėl įlipo į valtį ir išplaukė į ežerą.

Būnant ant vandens Jėšua liepė jiems saugotis fariziejų raugo, norėdamas pasakyti, kad nereikia būti kaip minia, kuri nuolatos reikalauja ženklų iš dangaus, bet jie galvojo, kad Jis turėjo galvoje faktą, jog jie nieko daugiau nepasiėmė tik duonos su savimi.

Kai Jėšua priminė jiems, kaip Jis pamaitino tūkstančius su 7 kepaliukais, Jis paklausė: „Kaip gi jūs nesuprantate?“ Graikiškai: „Kaip gi jūs negalite sujungti to į viena?“ (Morkaus 8:1-21)

Maisto padauginimas buvo stebuklas jų gyvenime. Jis tikėjosi, kad jie tai supras, ir leis nuostabiems dalykams, kuriuos jie ką tik stebėjo, giliai nugrimzti juose ir pakeisti jų mąstymą.

Atkreipkime dėmesį, Jėšua nesakė jiems, kad Senojo Testamento žodžiai turi nugrimzti į jų širdis ir protus. Jis neliepė jiems išsitraukti užrašus ir pasitikrinti, ką Jis ar Jonas Krikštytojas anksčiau mokė. Jis tiesiog tikėjosi, kad jie apmąstys ir suvoks stebuklą, kurį Jis ką tik padarė jų gyvenime, jiems dalyvaujant. Jis prašė apsvarstyti maisto padauginimo stebuklą, kaip Jo buvimo pasireiškimą jų gyvenime tam, kad jie galėtų pakeisti savo mąstymą.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai Jėšua padaugino maistą; tik prieš 2 skyrius berniuko priešpiečiais Jis pamaitino 5000 vyrų plius moteris ir vaikus.

Po šio stebuklo Jėšua ankstyvą rytą atėjo vandeniu į jų valtį, ir kai jie pamatė Jį artėjantį, ir vėją bei bangas nutylant, 6:51-52 sako, kad jie „…labai nustebo, nes nesuprato duonos stebuklo.”

Viešpats tikisi, kad jie „apsvarstys stebuklą“ ir „sujungs kartu“ mąstydami apie jį iš karto, kai tik taps jo liudininkai, ir leis tam patyrimui pakeisti jų mąstymą. Tai nėra vien rašytinis žodis, kuriuo mes tikime, bet Gyvas Žodis, kurį mes matome aplink mus kiekvieną dieną mūsų gyvenime, nes mes pažįstame Jį. Mes privalome pastebėti ir tikėti Jo besitęsiančiu buvimu ir nuolatos vykstančiais stebuklais mūsų gyvenime. Visa tai padės mums liautis tikėti melu, įtikins Jo besąlygine meile, ir atstatys mūsų emocinę sveikatą.

Todėl...

Kai mes žiūrėjome į Dovydą ir Saulių, mes matėme įvairius įvykius, kurie tęsėsi mėnesiais ir metais, ir kaip Viešpats perkeldavo juos į kitą lygį (etapą) darydamas stebuklą, suteikdamas Savo buvimo akivaizdumą jų gyvenimuose. Tarp tų stebuklų ir Savo buvimo įrodymų, Jis tikėjosi, kad jie galvos apie tai, ką Jis padarė jų gyvenimuose, ir tai pakeis jų požiūrį į save.

Dovydas parašė daug psalmių apie tuos „įrodymus“. Kai kurios buvo užrašyti tuo metu, kai jis buvo persekiojamas karaliaus Sauliaus. Viena buvo užrašyta tada, kai buvo sudegintas Ciklagas, ir jie bijojo dėl savo žmonų ir vaikų. Kita buvo užrašyta po to, kai buvo atskleista jo nuodėmė su Baršeba. Ką jūs darote, kad pažymėtumėte tuos „įrodymus“, stebuklus arba patyrimą su Viešpačiu savo kelyje? (*1Sam21:10-15/Ps34/Ps52. 1 Sam 22:1-5/Ps56. 1Sam22:35/Ps35. 1Sam24:1-8/Ps57. 1Sam 30:1-6/Ps4. 2 Sam12/51, tai tik keli pavyzdžiai)

Kai mano tėtis paliko mūsų šeimą, mano pasaulis žlugo. Tai sužlugdė ir mano gerą savęs įvaizdį, nes kaip daugelis vaikų, mes kaltinome save dėl tėčio ir mamos skyrybų. Aš galvojau, kad aš apvyliau jį neatlikdamas savo pareigų, nesutikdamas jį su meile ir entuziazmu kiekvieną kartą, kai jis grįždavo namo iš darbo, ir t.t.

Nuo 12 iki 16 metų aš palikau visas savo veiklas arba netęsiau jų labai ilgą laiką. Aš neišlaikiau savo pirmo semestro algebros egzamino, visi mano pasiekimai smuko. Aš niekuo nesirūpinau, ir niekas manęs nedomino, aš nesirūpinau savimi. Aš pradėjau ir atsiskyriau nuo berniukų skautų. Pradėjau ir mečiau nardymo pamokas. Pradėjau ir mečiau skraidymo pamokas. Sąrašą gailima tęsti. Aš būčiau metęs ir mokyklą, jeigu mama būtų man leidusi, nes iš tiesų man tai visai nerūpėjo.

Mano draugė Džeini, kuri draugavo su Barbara ir manimi, atvedė mane pas Viešpatį; ji papasakojo man apie Jį vokiečių klasėje, po to aš atvedžiau Barbarą pas Viešpatį, ir tada aš prisišliejau prie Tėvo. Aš galėjau jausti pasikeitimą viduje, naują entuziazmą, kažkokį gyvybės, energijos ar meilės antplūdį – visa tai buvo nauja, bet aš buvau keičiamas.

Kurk istoriją su Dievu

Mano gyvenimas buvo tikras gyvenimas. Mano tėtis tikrai pasitraukė. Man iš tiesų niekas nerūpėjo. Tai buvo realu ir tai buvo viduje, giliai manyje. Dabar staiga Jis atsirado tenai, sakydamas man Savo Žodyje, kad Jis myli mane ir turi tikslą mano gyvenimui. Bet man vis dar buvo sunku patikėti Juo, nes aš nemačiau jokio plano ar tikslo akivaizdumo. Aš tikėjausi didelio blyksnio, kad staiga mano vidinis sužeidimas būtų išgydytas. Ne!

Mano gyvenime buvo maži „įrodymai“, patyrimai, išgydymai ir stebuklai; aš mačiau, kad sutapimai buvo daugiau nei atsitiktinumas, pojūčiai kuriuos turėjau giliai savo dvasioje, vienas po kito kūrė Dievo istoriją manyje , ir pamažu aš pradėjau tikėti Jo nuomone apie save, leisdamas pasitraukti tam, ką aš pats apie save galvojau.

Prisimenu, aš vieną dieną pasakiau Tėvui: „Tėve, aš nenoriu būti nedėkingas, bet ar tai jau viskas? Aš turėjau galvoje atgimimą iš naujo ir turėti Tave savyje tai turėtų būti daugiau... galingiau.... ir aš negaliu paneigti, kad yra kažkas manyje, kuris sako, kad yra daugiau... ar ne taip? (aš iš tiesų meldžiausi dėl to, tuo metu bijodamas kaip niekada, klausdamas Tėvo ar tai jau viskas!)

Tada Džeinė bei jos draugas (ir būsimas vyras) papasakojo Barbarai ir man apie krikštą Šventąja Dvasia. Kai mes tai priėmėme, visas mūsų pasaulis pasikeitė. Žodis tapo gyvu. Tas neaiškus suvokimas apie Jį viduje tapo visa apimančiu buvimu, taip kad visada dieną ir naktį aš galėjau nukreipti savo dėmesį į savo dvasią ir jausti Jį tenai – šis procesas truko visus mano baigiamuosius metus mokykloje.

Blogas savęs vertinimas tiesiog ištirpo Jo buvimo akivaizdumo šviesoje. Aš svarsčiau, kad negaliu būti toks blogas, jei Jėzus numirė už mane. Aš negaliu būti toks blogas, nes Jis įdėjo Savo Dvasią į mane... ir ta realybė sujungta su rašytiniu Žodžiu, ir su įvairiais stebuklais bei akivaizdžiu Jo veikimu mano gyvenime, išvedė mane iš emocinio bei galimo protinio susirgimo.

Tai procesas, bet mes privalome „suprasti duonos stebuklą“ mūsų pačių gyvenime, kaip Jo meilės įrodymą, Jo pasiliekantį Buvimą ir dalyvavimą mūsų gyvenime, ir tada mes pradedame tikėti Juo daugiau negu tuo, ką mes patys tikime apie save.

Šiais paskutiniais laikais žmonės tampa vis daugiau ir daugiau nesveiki emociškai ir protiškai. Kiek kartų jūs svarstėte, ką gi jūs darytumėte be Jėzaus savo gyvenime? Emocijų ir proto sveikatos palaikymo bei atstatymo kelias mus visada ves į tą besąlyginę meilę, nukreips ir sugrąžins ten visas mūsų mintis. Jis investavo į mus ateinantiems amžiams... nuostabi malonė!

Tai serijos pabaiga, bet kita serija susijusi su šia tema...laiminu!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Psichikos ligos ir paskutiniai laikai. 7 dalis (Saulius)

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 28 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Ar jūs nemanote, kad Dievo buvimas žmogaus gyvenime gali pagerinti jo psichinę ir proto sveikatą? Klausimas: kaip asmuo gali leisti patepimui (Dievo buvimo pasireiškimui) atstatyti savo protą ir emocijas?

Mato 24:12-14 Jėšua pasakė, kad paskutinėmis dienomis išaugs nuodėmė, bet tuo pačiu metu bus skelbiama Evangelija visame pasaulyje. Tai reiškia, kad tuomet kai bus skelbiama Evangelija, kai kurių atėjusių pas Jį protas ir emocijos bus sužeistos, arba jie sirgs. Taigi, kaip patepimas gali išgydyti emocijas?

Karalius Saulius

Kai Samuelis konfrontavo karalių Saulių, jis pasakė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, argi Viešpats nepadarė tavęs visų Izraelio genčių vadovu, ir nepatepė tave būti karaliumi Izraeliui? (1 Samuelio 15:17)

„Kai tu buvai mažas savo akyse“, tai yra raktas suprasti, kaip karalius Saulius susirgo psichikos liga, ir čia pateiktos dvi tiesos, kurias sutinka kiekvienas tikintysis: ką aš sakau apie save ir ką Dievas sako apie mane.

Mažas savo akyse

Sauliaus istorija prasideda 1 Samuelio 9:1-2, kur pasakyta, kad jis kilo iš turtingos šeimos, kad jis buvo aukštesnis už kitus ir gražiausias vyras Izraelyje. Bet jis buvo mažas savo akyse.

Mums nėra pasakyta apie jo namų gyvenimą, kodėl jam nepavyko įsišaknyti ir įsitvirtinti besąlyginėje meilėje, mes tik žinome, kad jis nevertino savęs taip, kaip turėjo vertinti. Tai atidarė duris „žmonių baimei“, nesugebėjimui atsilaikyti prieš aplinkybių spaudimą ir kitų nuomones – būtent apie tai kalba Morkaus 4:17 ir Efeziečiams 3:17, apie tuos žmones, kurie nėra įsitvirtinę ir įsišakniję besąlyginėje meilėje.

Karalius Saulius tapo paranoišku žmogumi. Jis patirdavo depresijos ir pykčio protrūkius, bet po to greitai „pakildavo emocionaliai“ ir būdavo švelnus su Viešpačiu. Šiandien mes tai galėtume pavadinti „dvipoliškumu“. Jis, be abejo, buvo asocialus, paranoiškas ir su didybės manija. Bet, kaip aš sakiau, jis toks tapo – jis toks nebuvo pradžioje.

Nesugebantis aiškiai matyti faktų

Kai Samuelis pasakė Sauliui, kad jis pašaukas tapti karaliumi, jis atsakė
Samueliui, kad tas suklydo, nes jis tik benjamitas, tai reiškia – iš mažiausios genties, ir jo šeima mažiausia iš visų šeimų toje mažoje gentyje.

Atkreipkite dėmesį, kad šėtonas dažnai kalba pusę tiesos, o pusė tiesos yra melas. Benjamino gentis buvo maža, jei ne mažiausia iš genčių. Nors jo tėtis buvo labai turtingas, bet jo šeima nebuvo mažiausia iš šeimų, kaip jis sakė. Deja jis taip matė save ir savo šeimą, ir dėl to jis negalėjo tikėti geru Dievo planu sau.

Neapykanta sau, arba būti „mažu savo paties akyse“ vers jus matyti faktus per neapykantos sau akinius ir surasti priežastis, dėl ko Dievas tikrai nenori jūsų naudoti, ir priežastis, dėl kurių Jis nenori jūsų mylėti. Būtent tai darė Saulius, kai Samuelis kalbėjo jam apie pašaukimą jo gyvenime.

Kada prasideda išgydymas

Emocijų išgydymas reikalauja daugiau nei paprasto pasirinkimo, tam reikia patirti Dievo buvimą. Sauliui buvo pasakytas Dievo planas, bet tada Dievas leido patirti Save nužengdamas ant jo, ir jis pranašavo. Tėvas nenorėjo, kad mes tikėtume be įrodymo, Jis teikia Savo buvimą mūsų gyvenimui.

Jūs negalite naudoti logikos žmogui, kurio emocijos yra sužeistos arba protas serga. Kiekvienai Rašto eilutei, kurią jūs parodysite jiems, pvz.: kad jie yra išgelbėti, jie parodys kitas, kurios, kaip jie mano, tai neigia. Bet taip kaip Sauliui, Tėvas tikisi, kad asmuo tikės ir susitelks į Šventosios Dvasios buvimą.

Kai buvau paauglys ir kovojau su siaubingu savęs vertinimu, žmonių baime, pasitikėjimo trūkumu, aš tik vos jausdavau Jo buvimą savyje. Aš jausdavau savo emocijas ir savo mintis DAUG stipriau, negu Jo buvimą savyje. Bet aš prisiminiau tuos „maldos susirinkimus“, kuriuos lankiau ir Jo buvimą, kurį jaučiau aplink save. Aš prisimenu, kaip disciplinuodavau savo protą pripažinti, kad Buvimas gyvena manyje netgi jeigu aš Jo nejaučiu. Aš prisimenu, kad darydavau tai vėl ir vėl iš naujo. Palaipsniui giliai savo dvasioje aš galėjau aptikti tą patį Buvimą, kurį jausdavau ir susirinkimų metu.

Iš pradžių aš tai paliesdavau ir vėl pamesdavau, kaip sukinėjant seną radijo imtuvą, aš bandžiau atrasti Jo bangų ilgį, iš pažiūros tik ieškodamas Jo skalėje ir sukinėdamas rankenėlę pirmyn ir atgal. Palaipsniui aš įsitikinau visada pasiliekančiu Jo Buvimu savo dvasioje, ir tai tapo man stipriau nei mano paties mintys ir emocijos.

Toks yra procesas, kurio Saulius niekada nebandė

10 skyriuje Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis pranašavo kartu su pranašais. Nors kai jis pamatė savo dėdę ir kalbėjo apie šeimos  reikalus, 10:16 sako: „Bet apie Karalystės reikalus, apie kuriuos kalbėjo jam Samuelis, jis jam nepasakė.“ Ir tai nėra tik skyriaus ir eilutės logika, kurią Viešpats tikisi, kad mes naudosime, jog atgautume proto sveikatą. Jis tikisi, kad kartu su tuo mes patirsime Jo buvimą, kaip įrodymą. Saulius neleido, kad patepimas per laiką pakeistų jį, taigi jis vis dar bijojo pasakyti kam nors apie pašaukimą ir Dievo Buvimą savo gyvenime.

Kai atėjo laikas surinkti tautą ir patepti karalių, Saulius pasislėpė. Nors pažinimo žodis 10:22 sako: „Jis slėpėsi tarp vežimų“. Kitais žodžiais, visa tauta susirinko vienoje vietoje, bet jie paliko savo mantą ir galvijus kitoje vietoje, šalia susirinkimo, ir Saulius slėpėsi tenai, kol Viešpats nepasakė apie jį ir tada jis buvo atrastas.

Sauliaus įsitikinimai apie save kovojo prieš Dievo pašaukimą ir Viešpaties Buvimą jo gyvenime, ir jis neleido Viešpaties Buvimui savęs pakeisti. Jis neleido tam „prilipti“. Jis niekada neleido, kad Buvimas ir patyrimas Viešpatyje taptų pakankamai akivaizdžiais jam, ir kad tai pakeistų jo mintis ir emocijas.

Žmonių baimė yra blogo savęs vertinimo rezultatas

1 Samuelio 11:6 atėjus žiniai apie Amonitų ataką: „Dievo Dvasia nužengė ant jo“ duodama jam galimybę veikti Karaliaus pašaukime, ir pora sekančių metų Izraelis sėkmingai kovojo su visais savo priešais. Mes galime galvoti, kad veikimas patepime per visus šituos metus turėjo jį pakeisti.

Bet jeigu asmuo atsisako tikėti tuo, ką Viešpats sako apie jį kiekvieno patyrimo su Juo metu, ir atsisako tikėti Jo Buvimo akivaizdumu savo gyvenime, jie negalės pasikeisti. Visi aplink juos matys Jo Buvimo akivaizdumą jų gyvenime, bet jie nesutiks tai priimti, ir dėl to taps dar labiau prislėgti ir prieštaraujantys.

Mes suprantame, kad Viešpats vis tiek veikia pagal savo pašaukimą ir planą bei tikisi, kad mes gyvenimo kelyje susidorosime su vidinėmis problemomis. Jis tikisi „bendrauti su mūsų širdimi“ ir leisti Jo Buvimui mus pakeisti, leisti visa tam, ką mes matėme ir padarėme Jame, pakeisti mus. Bet visai nesvarbu ar mes tai padarysime ar ne, Jis vistiek juda mūsų gyvenime taip, lyg mes būtume pasikeitę savo viduje.

Jis pagaliau supranta savo problemą

Tuo metu 1 Samuelio 15 skyriuje Viešpats prašė Saulių įvykdyti pažadą duotą Mozei prieš 400 metų – išnaikinti nuo žemės veido visus amalekiečius, nors jie buvo izraelitų pusbroliai, jie kovojo prieš bėgančią tautą, jai tik palikus Egiptą. Saulius nepakluso, leisdamas žmonėms pasilaikyti geriausius dalykus, kaip grobį, ir paliko gyvą amalekiečių karalių. (Išėjimo 17: 8-16, Pradžios 36:12, Amalekas buvo Ezavo sūnus)

1 Samuelio 15:24 Saulius galiausiai išpažino savo problemą: „aš nepaklusau Viešpaties įsakymui ir tavo nurodymams, nes bijojau žmonių, ir vietoj to paklusau jų balsui“.

Jo istorija prasidėjo 9 skyriuje, kai jis buvo mažas savo akyse ir bijojo žmonių. Dabar mes esame 15 skyriuje, kai jis jau eilę metų yra karalius, bet Saulius niekada neleido Dievo Žodžiui nei Jo buvimui jį pakeisti.

Jis niekada nesigilino, neapmąstė ir neleido didžiai malonei ir gailestingumui, kuris buvo jam duotas, jį pakeisti. Vieną dieną Viešpats atmetė jį kaip karalių, ir Samuelis dėl jo didžiai gedėjo. Jis pasiliko karaliumi, bet Viešpats judėjo greitai ir patepė paauglį Dovydą, kuris turėjo jį pakeisti.

Samuelis gedėjo Sauliaus ir tai galima palyginti su mūsų pačių nusivylimu, kai mes prarandame, kai mes prasilenkiame su Dievu arba, kai mes esame vieniši, mes susiduriame su faktais, kad mes vis dar kovojame su blogu savo įvaizdžiu. Tai yra gedėjimo priežastis, kur mes turime atgailauti ir pakeisti savo mąstymą bei tikėti tuo, ką apie mus sako Viešpats.

Kitą savaitę aš pabaigsiu apie tai, kaip leisti patepimui mus pakeisti - praktiški žingsniai.

Iki tada. Laiminu!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Psichikos ligos ir paskutiniai laikai. 6 dalis

John Fenn, 2014 m. birželio mėn. 21 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Šiandien pažiūrėkime, visų pirma, į du vyrus; vienas buvo sėkmingas, nes niekada netikėjo melu sakomu apie jį, bet tikėjo tuo, ką apie jį sakė Dievas, todėl jo emocijos ir protas liko sveiki, o kitas, kuris atsisakė nuolatos atmesti melą, patyrė demonišką priespaudą, paranoją ir depresiją, staigius pykčio proveržius ir savo gyvenimą baigė savižudybe! Abu jie buvo Izraelio karaliai!

Būsimasis karalius Dovydas

Dovydas, buvo aštuntasis sūnus ir jis turėjo 7 vyresnius brolius! Tuo metu jis buvo paauglys, ir jam kaip jauniausiam buvo patikėta gana lengva užduotis – ganyti kelias avis. Mes įsivaizduojame tokį romantišką paauglio Dovydo ganančio avis paveikslą: šviečia saulė, žydi gėlės, ganosi laimingos avys, aplink jas šokinėja ėriukai, šalia švelniai čiurlena upeliukas...

Galėjo būti ir tokių dienų kaip šita, bet tikriausiai būtent tuo metu Dovydas kovojo su šeimos kultūra ir melu, kurie kaltino jį tuo, ką Viešpats kalbėjo apie jį ir ką jis žinojo savo dvasios gelmėje, o tai buvo didelis tikslas ir pašaukimas jo gyvenime. Tai buvo atsisakymas tikėti šeimos melo kultūra apie jį, kuri statė emocinius ir proto pamatus, kad Dovydas neįgyvendintų savo pašaukimo. Šis procesas tęsėsi metų metais.

Panagrinėkime šį faktą apie jo šeimos gyvenimą

Samuelis buvo Izraelio teisėjas, Valstybės galva, ir kai jis atėjo į Jesės namus, nei Jesė, nei Dovydo mama, nei jo broliai, netgi nemąstė, kad jis taip pat galėtų būti kartu ir turėtų dalyvauti!

Ar galite įsivaizduoti, kad priimate savo tautos vadovą ir nei vienas šeimos narys neprisimena paauglio jauniausio vaiko, kad jam praneštų apie vizitą?!

Kai Viešpats kalbėjo Samueliui, kad nei vieno iš 7 brolių Jis neišsirinko būti karaliumi, Samuelis turėjo paklausti, ar Jesė turi daugiau sūnų. Tik Samuelio priversta šeima paminėjo jauniausią sūnų Dovydą, kuris „gano avis“. Nebuvo taip, kad Dovydas ganė kažkur toli už miesto ir nebuvo galima jam pranešti, nes Samuelis pasakė: „Eikite ir atveskite jį, nes aš netgi neatsisėsiu, kol jis neatvyks“. Jis buvo netoliese, bet paliktas. (1 Samuelio 16:5-11)

Panagrinėkime šeimos kultūrą

1 Samuelio 16:18 pasakyta, kad Dovydas buvo gražus, garbintojas, sugebantis kovoti, bet savo šeimos akyse jis netgi neegzistavo! Pažiūrėkite, kokia buvo vyriausio Dovydo brolio reakcija, kai Dovydas, paklusdamas savo tėvui, atnešė broliams valgyti į priekines armijos linijas:

„Kodėl tu čia atėjai? Kodėl tu palikai tas kelias avis dykumoje? Aš žinau, kokia išdidi ir pikta* tavo širdis! Tu atėjai čia pasižiūrėti mūšio! (Hebrajiškai: blogumas, būti nedoru, piktu) 1 Samuelio 17:28.

Mes galime suprasti iš Eliabo kaltinimų, kad jis manė, jog jo jaunėlis brolis buvo išdidus ir darė dalykus skatinamas savanaudiškų motyvų, ir dar jis dirbo tokį nereikšmingą darbą – prižiūrėjo kelias avis. Čia ir vėl Dovydas buvo paliktas. Jo 7 broliai buvo palaikyti vertais kovoti už savo kraštą, bet Dovydas buvo atmestas! Ir kai jis išgirdo Galiotą ir buvo paragintas stoti į mūšį, netgi tada jis turėjo ginti savo bylą prieš karalių Saulių.

Kiek daug vaikų ir paauglių auga šeimos kultūroje, kurioje jie nevertinami! Smerkimo ir kaltinimo savanaudiškais motyvais kultūra, netgi kai jie daro teisingus ir tinkamus dalykus! Kai kiekviena pastanga tik pabandyti ir padėti sutinkama su pykčiu, pasipiktinimu, ir atstūmimu!

Kiek daug žmonių užauga šeimose, kur jų netgi nepastebi, arba nelaiko vertais būti lygiaverčiais šeimos nariais! Kiek daug žmonių užauga gaudami nereikšmingas užduotis, tik tam, kad būtų užimti, o šeima galėtų užsiimti savo reikalais?!

Emociškai sužlugdytas?

Dovydas turėjo pakankamai pasiteisinimų būti emociškai sužlugdytu ir, blogiausiu atveju, pavojingai depresuotu vienišiumi, piktu ir pasiruošusiu pratrūkti pykčiu, kaip bomba su tiksinčiu laikrodžiu. Patirdamas smurtą, ignoruojamas, šeimos nevertinamas – jis buvo atstumtas visuose lygiuose! Nors iš jo žodžių, kurie atveriami garbinimo bei gyriaus giesmėse kylančiose iš jo širdies, mes žinome, kad Dovydo gyvenimas su Viešpačiu buvo stiprus, ir tapo užgrūdintas dykumoje.

Kodėl jo šeima nematė šitų gerų dalykų jame? Kiek daug vaikų užauga ilgėdamiesi, kad kuris nors šeimos narys, ar bet kas pamatytų gėrį juose, pamatytų potencialą, bet tas ilgesys sutinkamas tik su globėjiška nuostata, pasmerkimu ir šeimos kultūra, kuri šaukia: „Tavo gyvenimas nieko nevertas!” Arba galbūt tai įvyko tik todėl, kad jie buvo per daug užsėmę karjera, surinkimu, sportu ir netgi nepastebėdavo jų.

Dovydas galėjo pasukti kitu keliu, tikėdamas tuo atstūmimu, kurį jis sutiko, tikėdamas, kad jis neturi vilties, ateities, ir galbūt jis iš tiesų yra blogas ir jo motyvai savanaudiški. Bet jis nebuvo toks. Jis tikėjo Viešpaties nuomone apie save, kuri pranoko ir buvo svarbesnė už savo paties, jo tikro tėčio ir kitų brolių mintis apie jį.

Kaip atmetant melą pakilti iš purvo ir sužlugimo

Dovydas pažinojo save ir tai, kas jame yra gera. Tai buvo pirmas žingsnis. Dažnai netgi prieš asmeniui sutinkant Viešpatį, Jis (dar jiems nepažįstamas) bando padėti jiems pažinti save, pažinti savo potencialą ir tikėti savimi, netgi kai niekas kitas netiki, įdėdamas jiems žinojimą, kad jie yra pašaukti didesniam ir geresniam tikslui, nei tam, ką visi apie juos sako. Tačiau šėtonas bando užgesinti šitą vidinį žinojimą.

Tai, kuo Dovydas tikėjo apie save, buvo įtvirtinta jam būnant vienam dykumoje, nes jis pasakė karaliui Sauliui, kad jis nukovė liūtą ir mešką – jis pažinojo save, ir žinojo savo galimybes.

Aš suprantu, kad mūsų nuosavas teisumas buvo tik kaip purvini skarmalai prieš tai, kai mes atgimėme, bet tai ne apie teisumą, tai apie savęs pažinimą, žinojimą ir pašaukimą nusivilkti tuos purvinus skarmalus ir įgyvendinti Viešpaties planą savo gyvenime. Kad tai padarytume, visų pirma, turime žinoti ir tikėti, kad mes turime tą dievišką planą, netgi kai mes jo nematome.

Šėtonas verčia žmones atmesti netgi tą gera, ką jie žino apie save – jis verčia juos tikėti tuo, ką apie juos sako šeimos kultūra. Tačiau Dovydas atmetė galimybę tikėti melu, ir vietoj to pažino save ir žinojo sritis savo gyvenime, kuriose jis buvo sėkmingas. Jis prisimindavo savo pergales.

Bet aš jau daug vyresnis, nei paauglys

Tu gali galvoti, kad jau per vėlu, nes „Aš pragyvenau savo gyvenimą mele“. Bet aš galiu pasakyti tau, kad melo atmetimo procesas yra toks pats, kokį Dovydas praėjo atmesdamas melą apie save nuo pat pradžių.

Tu turi įvertinti save, savo laimėjimus, dovanas, talentus, charakterį, ir pažinti save. Liaukis būti susitelkęs į nesėkmes ir žiūrėk į tą gera, ką Dievas įdėjo į tavo vidų, ir sėkmes, kurias Jis tau dovanojo. Skirk laiko įsigilinti į tai. Aš žinau, šėtonas tučtuojau vers tave pasijusti kaltu už tai, kad giri save, arba randi kažką savyje gero – tokia melo gelmė, kuria tu tikėjai daugelį metų!

Bet tu turi prasiveržti pro tai, pasakyti, kad taip, tai yra gerai matyti gerus dalykus, kuriuos Dievas įdėjo į tave, gerus dalykus, kuriuos tu padarei – netgi jei žmonės arba aplinkybės išorėje kontroliuos, griaus ir naikins tavo pastangas – suvok gėrį!

Kai jį konfrontavo karalius Saulius- karalius Saulius buvo tarytum velnias, kuris priešinosi Dovydui, dėl jo jaunystės ir nepatyrimo, Dovydas atsistojo prieš jį ir pasakė, kad jis pažįsta save, kad jam pasisekė nukauti liūtą ir mešką, ir kad Galioto pabaiga bus tokia, kaip ir tų dviejų. Tu turi elgtis taip pat. Pažink save, žinok kas tavyje yra gera, ir kokias pergales tau pavyko pasiekti. Ir prisimink, kad tai ne tie pasisekimai, kuriuos mato pasaulis ir ploja, nes tuomet kai Dovydas užmušė liūtą ir mešką niekas jo nematė – tik Viešpats.

Šių Savaitės Minčių pabaiga yra tokia – Dovydas puolė Galiotą su pasitikėjimu, nes jis ne tik pažinojo save, ir prisiminė savo pergales, bet žinojo, kad Dievas yra su juo. Netgi tuomet, kai jis patyrė tik neapykantą iš savo šeimos, jis pažino besąlyginę Tėvo ir Viešpaties meilę. Dovydas tikėjo meile labiau, negu atstūmimu ir neapykanta.

Taigi pradėk kalbėti Tėvui, garbink, pasilik Jo Artume, leisk Jam paimti tave į Savo rankas ir pasakyti, kaip Jis tave myli. Tada leisk Jam priminti tau gerus dalykus, ir laimėjimus, kuriuos turėjai savo gyvenime – joks žmogus to nematė ir nepažįsta tavo širdies, bet Tėvas pažįsta... taigi leisk, kad Jis primintų tai ir sustiprintų tave šitame kelyje.

Daugiau kitą savaitę... iki tada, palaiminimai!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu