Ką reiškia „prisikėlęs“ 3 iš 3

 What "Is Risen" Means #3 of 3

 Sveikinu visus,  

Praėjusią savaitę baigiau tuo, kaip prisikėlimas amžiams pakeitė Tėvo ir Sūnaus santykius. „Šią dieną

aš tave pagimdžiau“, – pasakė Tėvas.

 Citata yra iš Apaštalų darbų 13:33, kur Paulius cituoja vieną eilutę iš 2 Psalmės: „Tu esi mano sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“. Tačiau visa 2 psalmė suteikia mums didesnį  vaizdą. Pirmosios 4 eilutės sukuria sceną:

 1-4 eil.: "Kodėl tautos siautėja, o žmonės bergždžiai planuoja? Valdovai tariasi ir sąmokslauja prieš Viešpatį (Tėvą) ir Jo pateptąjį (Kristų), sakydami: "Nusiimkime jų pančius ir nukirpkime virves nuo mūsų.' Tas, kuris sėdi danguje (Tėvas), juokiasi iš jų, tyčiojasi iš jų“.

 Tada 5-12 pereinama prie Tėvo, kuris kalbasi su savo Sūnumi, o Sūnus kalbasi su Tėvu:

 5 eil.: „Tada jis kalbės su jais savo rūstybėje ir gąsdins juos savo įtūžyje, sakydamas: 'Aš pasodinau savo karalių ant savo šventosios kalvos Sione (Jeruzalėje). Aš skelbsiu Viešpaties įsakymą (Tėvo).

 "Jis (Tėvas) man (Jėzui) pasakė: "Tu esi mano Sūnus. Šią dieną aš tave pagimdžiau. Prašyk manęs, ir aš tau duosiu pasaulio tautas, žemės pakraščius kaip tavo nuosavybę.  Sudaužysi juos geležine lazda ir išbarstysi kaip molinį indą. Būkite išmintingi, žemės karaliai, būkite mokomi, teisėjai. Tarnaukite Viešpačiui (Jėzui) su baime, džiaugdamiesi ir drebėdami. Pabučiuok Sūnų (paprotys nusilenkti prie kojų), kad Jis nesupyktų ant tavęs, nes greitai gali užsidegti Jo rūstybė. Kokie palaiminti visi, kurie Juo pasitiki!

 Kai skaitai 2-ąją psalmę, supranti, kad Tėvas kalbasi su savo Sūnumi, tai suteikia mūsų gyvenimams perspektyvą. „Šią dieną aš tave pagimdžiau“ yra prisikėlimo diena, ir tai buvo pradžia, kai Viešpats Jėzus priėmė žemės tautas kaip savo paveldą ir savo nuosavybę, kuri yra planeta. Nuostabus planas, nuostabi malonė.

 Paveldėjimas ir valdymas

 Šios dvi dalys, kurias Jėzus gavo iš Tėvo, yra svarbios mūsų pačių istorijai. Mes gauname paveldėjimą, kuris yra dvasinis. Tada mes, romieji, paveldėsime žemę, nuosavybę, kuri yra natūrali.

 Kai gimėme iš naujo, gimėme karalystėje. Iš tikrųjų unikaliame procese.  Efeziečiams 1 pasakojama, kad Tėvas pasinaudojo Jėzumi, kad galėtų mus teisėtai įvaikinti. TADA, kai mes priėmėme tą įvaikinimą, mes taip pat gimėme šeimoje. Mes turime geriausią iš abiejų pasaulių. Teisėtai įvaikinti, o vėliau gimę Tėvo šeimoje. Nuostabi malonė.

 Gimę iš naujo pradedame mokytis apie savo paveldėjimą, o tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas. „Kuriame mes gavome palikimą“. „Dėkodami Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje“. Efeziečiams 1:11, Kolosiečiams 1:12.

 Mes atnaujiname protą pagal Romiečiams 12:1-3, o graikiškas žodis yra „metamorfozė“, apibūdinantis mūsų minčių transformaciją, kad mąstytume taip, kaip Dievas galvoja apie kiekvieną mūsų ir mūsų gyvenimo aspektą. Kartais atrodo, kad esame labiau vikšrai nei drugeliai, tačiau minties atnaujinimas, norint sužinoti apie savo palikimą, yra visą gyvenimą trunkantis procesas.

 Kai Tėvas atidavė žemės žmones Jėzui kaip savo paveldą, tai apima ir tave, ir mane. Nuostabu. Jėzus paveldėjo tave, o tu savo ruožtu paveldėjai Jį.

 "Žemė kaip tavo nuosavybė"

 Kai sužinome apie savo paveldėjimą, pradedame užvaldyti savo pasaulio dalį. Nuolankus reiškia mokomas ir romus. Mokomės, augame, pradedame atsiimti tai, ką velnias pavogė. Užuot keikę savo šeimą, pradedame reikalauti, kad mūsų šeima būtų palaiminta. Pradedame priimti gerus sprendimus. Mes pradedame mąstyti remdamiesi logika, o ne emocijomis, remdamiesi tiesos apreiškimu iš Tėvo.

 Mes pradedame užvaldyti savo žemę, savo pasaulio dalį. Štai ką Jėzus daro, kiekviename žmoguje, kuris gimsta ,karalystėje. Mes tik darome tai, ką daro Viešpats, nes Jo karalystė apima mus ir mūsų gyvenimus bei tuos, kuriuos mylime ir kuriais rūpinamės.

 Paveldėjimas ir turėjimas.

  Štai ką Tėvas davė Jėzui prisikėlimo dieną, ir turi būti  pratęsimas jums ir man. Mes negalime būti atskirti nuo Jo ir tos prisikėlimo dienos padarinių, nes esame viena su Juo; Jis yra mumyse, o mes Jame.

 Štai kodėl „prisikėlė“ yra toks svarbus. Tai būties būsena. Amžina egzistencijos sąlyga Jėzui ir tau bei man. Nuostabi malonė.

 Po prisikėlimo dienos Jėzus niekada nebevadinamas vienturčiu Dievo Sūnumi

Kadangi Apaštalų darbų 13:33 ir 2 psalmė rodo, kad prisikėlimo diena prasidėjo nuo dienos, kai Jėzus gavo žemės žmonių (žydų ir nežydų) paveldą ir užvaldė žemę, Jis vadinamas „pirmagimiu iš mirusiųjų' nuo tos dienos.

 Jono 3:16 mums sakoma, kad Jis paliko dangų, Jis buvo "Jo viengimis Sūnus", bet kai Jis buvo prikeltas, tai buvo pirmagimis tarp daugelio brolių.

 Apie tuos, kuriuos Jis pažinojo iš anksto (kurie priims Jo Sūnų), Jis nusprendė, kad jie bus panašūs į Jo Sūnaus atvaizdą, kad Jis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių." Romiečiams 8:29

 "Ir Jis yra kūno galva, kuris yra pradžia, pirmagimis iš numirusių, kad visame kame būtų viršesnis." Kolosiečiams 1:18

 „Bet jūs atėjote į visuotinį Pirmgimių susirinkimą ir bažnyčią, tų, kurie įrašyti danguje, ir pas Dievą (Tėvą), visų teisėją, ir pas teisiųjų žmonių dvasias, kurios yra tobulos (danguje baigtos)“ (Hebrajams 12). 22-23

 „Ir nuo Jėzaus Kristaus, mirusiųjų pirmagimio ir žemės karalių kunigaikščio...“ Apreiškimo 1:5

 Jis pirmas gimsta iš numirusių, kelintas tu gimei?

 Jūs ir aš esame įtraukti kaip tie, kurie seka pirmagimius iš numirusių. Kartais jaučiamės labiau kaip vikšrai nei drugeliai, bet tos dienos nepakeičia fakto, kad gimėme iš mirusių. Vieną dieną gausime pašlovintus kūnus kaip Jėzus – pagamintus iš dangiškos medžiagos. Tačiau kol kas mes mokomės vaikščioti su tuo, kas Jam buvo duota – paveldėjimu ir nuosavybe. Jis „prisikėlė“ ir mes esame Jame... nuostabu.

 Kitą savaitę baigsime, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

2023 m. balandžio mėn. naujienlaiškis

 April 2023 Newsletter

Sveikinu visus.  Nemanau, kad kada nors teko matyti  tokį pavasarį, kai daugiau nei bet kada  žmonės turi spręsti svarbias gyvenimo problemas, taip pat nerimauti

dėl tautų, ekonomikos ir pasaulio įvykių. Tiek daug žmonių siekia draugystės su kitais tame pačiame dvasiniame puslapyje, ir dar daugiau; nori geriau nei bet kada pažinti Tėvą ir Viešpatį. Namų surinkimai pradeda plisti greičiau nei kada nors anksčiau esame matę.

 Kaip elgiasi ir kaip į mus žiūri ne krikščionys, kai išgyvename gyvenimo išbandymus ir iššūkius?

 

Tai, kas buvo praeityje, aktualu ir šiandien

 Apaštalų darbų 5:11-14 pateikia 3 komentarus apie tai, kaip buvo vertinamas ankstyvasis surinkimas. Iškart po Sekminių Kristaus kūnas buvo vienybėje. Taip pat matome,kaip Ananijas ir Safyra buvo teisiami už melą ir veidmainystę , kurią jie įnešė į tą vienybę.

  Po jų mirties rašoma: „Didelė baimė apėmė surinkimą ir tuos, kurie tai girdėjo“. Graikiškas žodis „phobos“ yra išverstas „baimė“ ir gali reikšti baimę, taip kaip mes šiandien suprantame baimę ir fobijas. Bet priklausomai nuo konteksto tai gali reikšti  palankumą, pagarbą.

 Kitaip tariant, Kristaus kūnas ir kiti su dievobaiminga baime ir pagarba atkreipė dėmesį į tai, kas atsitiko Ananijui ir Safyrai. Tą patį padarė ir kiti išorėje.

 

 Šalutinė pastaba: prisimenu, kaip Viešpats lankydamas mane mokė apie teismą ir kalbėjo apie vienybę bei meilę Kristaus kūne, kuri buvo maždaug per metus po Sekminių. Tos vienybės ir meilės negalėjo pažeisti jų melas ir veidmainystė, todėl Viešpats juos nuteisė.

 Jis pakomentavo: „Atmink, mano sūnau, teismo lygis visada yra lygus patepimo lygiui“. Ir: „Daugelis šaukiasi Tėvo, kad atsiųstų atgimimą šiai žemei (JAV), bet iš tiesų sakau jums, jei Jis tai padarytų, visoje žemėje būtų daug, daug Ananijų ir Safyrų.

 Grįžtam į studiją: 13 eilutėje mes turime kitus du būdus, kaip buvo žiūrima į Kristaus kūną: „O kiti, nedrįso prie jų prisijungti, bet žmonės juos išaukštino (14 eil.) ir daug tikinčiųjų buvo pridėta prie Viešpaties, daugybė žmonių, tiek vyrų, tiek moterų“.

 Graikų kalba „išdrįsti“ reiškia „būti pakankamai drąsiam“ arba „būk pakankamai drąsus“, kad prisijungtum prie jų. Žodis „aukštinti“ reiškia didinti pagarbą, o „mega“ reiškia padidinti išplėsti savo mintyse.

 Jie stebi

 Tai panašu į tai, kai Viešpats padaro tau kažką nuostabaus, o kiti išorėje į tai atkreipia dėmesį. Prisiminkite Apaštalų darbų 5 skyriuje viską, kas vyko, kai vyriausybė kūrė planus, kaip persekioti krikščionis. Tačiau paprasti žmonės stebėjo.

 Atkreipkite dėmesį, kad  2 eilutėse mums sakoma: „Nė vienas žmogus nebuvo pakankamai drąsus prisijungti prie jų“ ir „prie jų buvo pridėta tikinčiųjų, daugybė vyrų ir moterų“.

 Tai reiškia, kad  tapti tikinčiu Viešpačiu tuo metu reikėjo drąsos. Teismas privertė žmones pažvelgti į savo gyvenimą, teisti save, o kai kurie manė, kad jei įtikės jiems gali būti kaip Ananijui ir Safyrai.

 Tačiau kiti tapo pakankamai drąsūs, kad įtikėtų. Žodis „sujungti“ yra „kollao“, kuris tada buvo naudojamas reikšti „sulipdyti“. Šiuolaikinis anglų kalbos žodis „kolagenas“ kilo iš to paties žodžio.

 Artėja dienos, kai mums ir dabar prireiks drąsos toliau vadintis „krikščioniais“, ir taip pat mus stebintiems, kurie nuspręs „prisilipinti“ prie Kristaus ir mūsų. Ir tuo pat metu pildysis eilutė : „nė vienas žmogus nedrįso prie jų prisijungti“ – kai kurie nenorės turėti nieko bendra su krikščioniškumu. Dalį to dabar matome visame pasaulyje. Ši atskirtis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų didėja.

 Prieš eilę metų

 Viename  mūsų namų surinkime turėjome šeimą su trimis vaikais. Vieną dieną jo darbe į j kabinetą atėjo  bendradarbis ir paklausė, kodėl jis tokioje ramybėje ir kodėl, atrodo, kad jo gyvenime vyrauja tvarka. Klausti reikėjo drąsos, bet šis vyras ieškojo atsakymų.

 Tas bendradarbis gyveno su moterimi ir susilaukė su ja 3 vaikų, tačiau niekada negalvojo apie santuoką ar Dievą. Jie nuolat ginčijosi ir atrodė, kad jų gyvenimas ėjo iš krizės į krizę, ir  jų santykiuose  buvo mažai poilsio.

 Kai vyras jam paaiškino, kad yra krikščionis ir Dievas eina su jais per gyvenimo bėdas, bendradarbis pasakė, kad nenori turėti nieko bendra su tradiciniu surinkimu. Vyras  jam pasakė, kad jie nevaikšto į tradicinį surinkimą, jie turi surinkimą  namuose, ir pakvietė juos vakarienės,  pabendrauti  ir pastudijuoti Bibliją, kurioje aprašytas namų surinkimas.

 (Daugelyje namų susirinkimų yra bendras valgymas, diskusija ir  Biblijos studijos, čia yra  4 Apaštalų darbų 2:42 paminėti elementai : mokymas, bendravimas, maistas, malda)

  Jie taip ir padarė, o mūsų pora paliudijo apie  savo gyvenimą ir vaikščiojimą su Viešpačiu. Kai tą sekmadienio rytą pora atėjo į namų surinkimą, jie pastebėjo, kad vakarienė buvo labai panaši į vakarienę, kurią jie valgė prieš porą dienų tik su keliomis šeimomis ir vienišais suaugusiais.

 Trumpai tariant, ta „ieškotojų“ pora atėjo į namų surinkimą ir maždaug po savaitės apsisprendė tikėti Viešpačiu, gavo Šventąją Dvasią ir netrukus susituokė. Namų surinkime viena pora prižiūrėjo jų vaikus, kai jie buvo išvykę į savo  medaus mėnesio kruizą.

 Jie stebi

 Gyvenkime nuosekliai šiais neaiškiais laikais. Tegul kiti mato mūsų gyvenimus, atsakytas maldas, mažas malones šen bei ten, kurios įrodo, kad mūsų Tėvas nukreipia  mūsų žingsnius. Tegul Viešpaties darbas mūsų gyvenime kalba pats už save – tada paklausti galime jiems pasakyti, kodėl turime ramybę, kad ir kas nutiktų aplinkui. Kodėl mūsų gyvenime yra tvarka. Kodėl mūsų veide šypsena. Kai kurie nedrįs prie jūsų prisijungti. Kai kurie jus gerbs. Kai kurie drąsiai atsilieps į Dievo kvietimą savo širdyje.

  Kartais žmonėms tiesiog reikia asmeninio apreiškimo, kaurį Labanas turėjo apie  Jokūbą: „Iš patirties sužinojau, kad Dievas mane palaimino dėl tavęs“. Pradžios 30:27

 KWOWI (kwowi.org) – Mėnesinė (41 USD) parama vaikams Ugandoje ir Kenijoje toliau auga, labai ačiū! Štai nuoroda į naujausią mūsų komandos kelionės į Ugandą vaizdo įrašą:

 Interviu: Dalyvavau  Randy Kay šou ir Deep Believer šou (3 kartus) „YouTube“, jei jūs ar jūsų pažįstami norite išgirsti, ką mačiau danguje, ir apie kai kuriuos  Viešpaties aplankymus, pasiklausykite. Mano širdis visada siekė pažinti Viešpaties kelius, todėl tai yra gera proga išgirsti kai kuriuos iš šių dalykų,  aš ten kalbu beveik 2 valandas kiekvienos laidos metu.

 Zoom susirinkimai pristatomi aukščiau tekste-aš dalinsiuosi apie namų surinkimus NT, kaip Viešpats juda santykiuose

, ir apie būtinybę kitus tikinčiuosius tame pačiame dvasiniame puslapyje padaryti prioritetu savo gyvenime.

 Labai ačiū, kad esate mūsų gyvenime – jūsų elektroniniai laiškai, maldos, finansinė parama mums reiškia viską – mūsų draugai ir partneriai sudaro visą mūsų  tarnystę Kristaus kūnui! Mūsų dėmesys sutelkiamas į tikruosius ir realius dalykus, kurie keičia mūsų gyvenimą Viešpatyje. Dėkojame, kad prisidedate prie mūsų tarnystės.

 Laiminu,

 

Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy

Ką reiškia „prisikėlęs“ 2 iš 3

 What "Is Risen" Means #2 of 3

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip pirmuosius 500 krikščionybės metų jie buvo

sutelkti į prisikėlimą, o ne į kryžių. Aš kalbėjau apie frazę „prisikėlęs“ ir apie tai, kaip tai yra nuolatinė būties būsena, amžina egzistencijos sąlyga.

 Sūnus buvo duotas, kad Jis galėtų gimti vaiku

 „Nes mums gimsta vaikas, mums duotas sūnus, ir valdžia bus ant jo pečių...“ Duotas sūnus yra Kristus, kuris tapo gimusiu kūdikiu, Jėzumi. Izaijas 9:6

 Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų Kristų. Kristus yra duotas titulas Sūnui, kuris šlovėje egzistavo su Tėvu prieš visatos atsiradimą.

 Jėzus yra Jo žmogaus vardas, Marijai suteiktas Gabrieliaus ir reiškia „išganymas“. (Luko 1:31)

 Visame Naujajame Testamente, kai matai žodį „Kristus“, rašytojas pabrėžia Viešpaties dieviškumą. Tai pabrėžia faktą, kad Jis yra Dievas. Kai pamatai Jo vardą „Jėzus“, rašytojas pabrėžia Jo žmogiškumą, Žmogų.

 Kai „Kristus“ minimas vienas arba pirmiausia, kaip „Kristus Jėzus“, tai reiškia, kad daugiau dėmesio skiriama Jo dievybei. Pavyzdžiui, I Korintiečiams 2:16 sakoma, kad mes turime Kristaus protą. NE Jėzaus protas, o Kristaus protas yra mūsų dvasioje.

 Tai reiškia, kad mes turime Dievo protą bet kokioje situacijoje, bet kokioje suirutėje, kad galėtume įgyti neribotą Jo išmintį, kuri padėtų prireikus. Jei norėtume būti teologiškai teisingi, Jėzus gyvena ne mūsų širdyje, o Kristus.

 Vartojant vieną Jėzaus vardą arba pirmiausia, kaip „Jėzus Kristus“, akcentuojamas Jo žmogiškumas. Dėl šios priežasties mes prašome Tėvo „Jėzaus vardu“. Mes išvarome demonus „Jėzaus vardu“. Mes uždedame rankas ant ligonių „Jėzaus vardu“. Jėzus yra žmogus, ir Dievas, todėl mes, kaip žmonės, turime teisę naudoti Jo VARDĄ – Jėzų. Kaip žmonės, naudojantys Žmogaus vardą.

 Sakyti, kad manyje gyvena Kristus, o ne Jėzus, gali atrodyti nesvarbus.

 Tačiau skirtumas yra didžiulis dėl jo įtakos mūsų mąstymui. Kai eilinis krikščionis sako, kad jis pakvietė Jėzų į savo širdį, jų mąstymas automatiškai apsiriboja tik žmogumi Jėzumi. Jie nesąmoningai sustoja prie kryžiaus.

 Kai pataisome save, ir sakome, kad Kristus gyvena mūsų širdyse, tada mes teigiame, kad mūsų širdyse gyvena visas Dievo Tėvo Asmuo ir Protas, ir Prisikėlimo jėga – Kristus Jėzus Žmogus, kuris kaip Dievas prižiūri savo kūną Šventąja Dvasia , padaro mus tinkamus įveikti  bet kokiai situacijai, kurią gyvenimas gali pateikti.

 Kristus, Dievo Sūnus, asmeniškai nepažino žemės gyvenimo, kol netapo žmogumi.

"Nes neįmanoma, kad jaučių ir ožkų kraujas pašalintų (žmogaus) nuodėmę. Atėjęs į pasaulį Jis pasakė: "Tu man paruošei kūną, nes jaučių ir ožkų kraujas tau nepatiko“. Hebrajams 10:4-6

 „Jis priėmė tarno pavidalą ir tapo panašus į žmogų. Ir, ištuštėjęs, pasidarė kaip žmogus ir nusižemino iki mirties, net iki kryžiaus mirties...“ Filipiečiams 2 : 6-8

 Tėvas yra Dvasia Dvasios sferoje, todėl Jis niekada nepažino alkio, miego, poreikio naudotis tualetu ar pagundų. Jokūbo 1:13 sakoma, kad Jo negundo blogis. Kad būtų gundomas, asmuo turi turėti žmogaus kūną, o Tėvas to neturi. Jis yra Dvasia su Dvasios kūnu. Bet Kristus Jėzus patyrė visus buvimo žmogumi apribojimus, nes tapo žmogumi.

 Prisikėlimo diena: diena, kai viskas pasikeitė tarp Tėvo ir Sūnaus.

 Kai Jėzus buvo prikeltas iš numirusių, tai reiškė, kad Jis amžinai bus Sūnus, kuris paragavo mirties ir ją nugalėjo. Sūnus, palikęs dangų tyras ir nesuteptas, buvo prikeltas iš numirusių kaip žmogus, amžinai egzistuojantis „prisikėlęs“ Gyvenime.

 Dėl to Tėvas teisingai suteikė Jam vardą, viršijantį visus vardus. Teisingai davė Jam karalystę valdyti žmonių gyvenimus. Teisingai įsakė Jį išaukštinti, gerbti, gerbti ir garbinti aukščiau visų sukurtų būtybių. Filipiečiams 2:5-11

 "Dievas (Tėvas) įvykdė savo žodį mums, prikeldamas Jėzų, kaip sakoma antroje psalmėje: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“. Apaštalų darbai 13:33

 Tėvas Jėzaus prisikėlimą  dieną laiko ta diena, kai Jis Jį pagimdė.

 Pamąstykite apie tai giliau. Kodėl viskas tarp jų taip pasikeitė, kad Tėvas laikė prisikėlimo dieną diena, kurią Jis pagimdė?

 Nes Jis paliko dangų kaip Dvasinė būtybė ir grįžo kaip Žmogus. Jis grįžo žmogaus kūne, kuriame „atsirado“, nors ir buvo pakeistas prisikėlimo jėgos. Šiuo metu Jis yra danguje su Tėvu, žmogus žmogaus kūne. Dievo Sūnus amžinai egzistuos „prisikėlęs“ būsenoje, kaip žmogus, kuris mirė, o paskui nugalėjo mirtį.

 Per amžius Kristus egzistavo su Tėvu Dvasios karalystėje. Tada Jis tapo žmogumi. Kai Jis mirė, tai buvo kažkas, ko nei Jis, nei Tėvas dar nebuvo patyrę. Ir kai Jis buvo prikeltas, Jis neturėjo būti atkurtas taip, kaip buvo prieš sukuriant fizinę visatą. Santykiai  tarp jų niekada nebebus tokie patys, kokie buvo šlovėje prieš sukuriant visatą.

Jis buvo prikeltas kaip žmogus, dabar su kūnu, sudarytu iš dangiškos medžiagos, visas žmogus, visas Dievas. Jis mirė kaip Žmogus, kad įgyvendintų savo paskutinę valią ir testamentą, tada Tėvas prikėlė Jį iš numirusių, kad Jis galėtų būti savo turto ir palikimo vykdytoju – Kristaus kūno, kuriam Tėvas atidavė karalystę.

 Tėvo ir Sūnaus santykiai niekada negalėjo grįžti prie to, kokie buvo prieš Jam paliekant dangų, kad taptų vienu iš mūsų.

 Tai prisikėlimo jėga, kuri pakeitė viską. Viską. Jos poveikis bus jaučiamas ateinančiais amžiais, nes būtent tai mums pažadėta Efeziečiams 2:7 – „...ateinančiais amžiais Tėvas ir toliau rodys mums savo gerumo turtus, kurie yra mums Kristuje  Jėzuje“.

 Kitą savaitę, kodėl po prisikėlimo Jėzus niekada nebevadinamas vieninteliu Dievo sūnumi... iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Ką reiškia „prisikėlęs“ 1 iš 3

 

What "Is Risen" Means #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Pirmieji Romos krikščionys buvo palaidoti už miesto katakombose. Katakomba

yra požeminė laidojimo kamera, sujungta tuneliais, o aplink Romą jų yra mažiausiai 40. Nors ten palaidoti kai kurie pagonys ir kitų religijų šalininkai, didžioji dauguma yra krikščionys.

 Mano skaičiavimais, katakombose buvo palaidota nuo 200 000 iki 600 000 žmonių, o šiandien galite apsilankyti keliose vietose ir leistis į ekskursijas. Kaulai ir kaukolės sukrauti į lentynas, įkastas į uolą, ir abu kartus, kai ten lankiausi, buvau labai sujaudintas, paveiktas to, ką mačiau , galvojau apie visus tuos žmones, kurie  dabar danguje ir apie tai, ką jiems teko patirti.

 Tarp tų šimtų tūkstančių laidojimo kamerų ir praėjimų yra ankstyviausias krikščionių menas. Lygiai taip pat šiandien ant antkapio užrašome asmens vardą, pavardę, gimimo ir mirties datą bei trumpą mintį, jie puošė kapo sienas bibliniu menu.

 Įprastos Adomo ir Ievos, Gerojo ganytojo scenos, ypač duonos kepalai ir žuvys. Dažnai vaizduojamas prisikėlęs Viešpats, valgantis duoną, žuvį ir bičių korius (Lk 24:42, Jėzus valgė korius, kad įrodytų, jog prisikėlė). Didžioji jų kapų meno dalis buvo sutelkta į prisikėlimą ir prisikėlusį Viešpatį.

 Visuose menuose visuose tunelių myliose, visuose šimtuose tūkstančių kapų yra tik 3 kryžiai, o tie, kurie datuojami beveik pasibaigus katakombų naudojimui kaip laidojimo vietai. Tik 3 kryžiai. Dauguma likusiųjų yra susitelkę į prisikėlusį Viešpatį.

 Pagalvokite apie šiandienines kapines. Kiek šimtų kryžių ant antkapių matome. Kaip mūšio lauke žymimi krikščionių kapai ir tai buvo šimtmečiais? Kryžius. Kodėl jie taip susitelkė į prisikėlimą, o mes į kryžių?

 Pirmasis su laidojimais nesusijęs kryžius matomas ant koplyčios durų Vatikane 500 m. AD – praėjus beveik 500 metų po Apaštalų darbų 2:4 Sekminių. 500 metų mūsų broliai ir seserys buvo susitelkę į prisikėlimą. Jie buvo orientuoti į „gyvenimą“, o ne „mirtį“.

 Kaip dėmesys persikėlė nuo prisikėlimo prie kryžiaus?

 Krikščionybė Romos imperijoje buvo įteisinta 313 m. Milano ediktu, praėjus kiek mažiau nei 300 metų po Sekminių. 380 metais ji tapo valstybine religija.

 Sklido gandai, kad imperatoriaus Konstantino motina Helena per kasinėjimus Jeruzalės mieste aptiko kryžiaus gabalų. Konstantinas pastatė didelę bažnyčią virš Jėzaus kapo, vadinamo Martyrium. Tą rugsėjį, kai buvo švenčiamas bažnyčia vadinamo pastato užbaigimas, ji tapo žinoma kaip „Kryžiaus išaukštinimo“ šventė ir iki šiol tebėra Romos katalikų šventė.

 Imperatoriui paskelbus Kryžiaus išaukštinimą ir šventę, Kristaus surinkimas visoje imperijoje nukreipė dėmesį nuo prisikėlimo ir „išaukštino kryžių“. Krikščioniškoji kultūra nuo tada įstrigo prie kryžiaus. Ankstyvoji bažnyčia buvo sutelkta į prisikėlimą. Mes sutelkiame dėmesį į kryžių.

 Kodėl mes švenčiame prisikėlimą tik vieną savaitgalį per metus, kai pirmuosius 500 metų tai buvo tiesa, kuri valdė jų dvasinį gyvenimą ir augimą Kristuje?

Ar orientuojatės į kryžių, ar į prisikėlimą? Vienas yra susitelkimas į save, o kitas – į Jo galią. Pasiklausykite giesmių per krikščioniškąjį radiją, giesmių  rinkinius ir patikrinkite į savo grojaraštį. Kiek daug kalbama apie tai, kokie buvome kritę, kaip mus išgelbėjo kryžius, o dabar daugelis apie Dievo jėgą, kuri veikia mumyse, keičia mūsų gyvenimus ir suteikia mums galių? Girkime Dievą už kryžių, bet Jėzus nepasiliko kape, miręs.

 Kodėl mes taip sutelkiame dėmesį į kryžių?

 Kodėl mes dvasiškai sustabdome savo augimą Kristuje 15 val. tą ketvirtadienio popietę, kai Jėzus mirė, o ne pereiname į sekmadienio rytą? Ankstyvasis surinkimas nesustojo prie kryžiaus. Jie gyveno prisikėlimo pažadu ir galia.

 Jie žinojo, ką Paulius rašė Efeziečiams 1:18-20: „...o kokia beribė Jo (Tėvo) jėgos didybė mums, tikintiems, kurią Jis panaudojo prikeldamas Jėzų iš numirusių...“

Į tai turėtų būti sutelktas  mūsų dėmesys, į  prisikėlimo jėgą,  kurią Tėvas lieja į mūsų gyvenimą. Tai yra transformuojanti jėga; tai ne kryžiaus, o prisikėlimo jėga – pagal Efeziečiams 1:18-20. Atnaujinkime savo mąstymą pagal tai, kas iš tikrųjų sakoma Šventajame Rašte, užuot sutelkę dėmesį į „kryžiaus jėgą“, sutelkime dėmesį į prisikėlimo jėgą, liejamą mums mūsų Tėvo ir todėl veikiančią mumyse.

 Šis vidinis  dėmesys į mūsų „aš“ iš dalies yra dėl mūsų bažnyčios kultūros, kuri sutelkia dėmesį tik į kryžių ir ignoruoja prisikėlimą. O kas, jei grįžtume į krikščionišką gyvenimą prieš 500 m. O kas, jei dėkodami už  Kristaus kryžių, kur Viešpats  sumokėjo už mūsų nuodėmes, ir ten nesustotume? O kas, jei sutelktume dėmesį į prisikėlusį Viešpatį ir Jo prisikėlimo jėgą?

 Prisikėlė ar yra prisikėlęs?

 Terminą „Jis prisikėlęs“ angelai vartojo prie kapo Jėzui apibūdinti. Kodėl jie vartojo „yra prisikėlęs“, o ne "prisikėlė? Mt 28, 6, Mk 16, 6, Lk 24, 6.

 Frazė „yra prisikėlęs“ yra aoristinio laiko forma, t.y. Jėzus prisikėlė, yra prisikėlęs  ir visada bus prisikėlęs. Kitaip tariant, tai yra užbaigimas, būties būsena, o ne tik įvykis. Tai yra egzistavimo sąlyga, o ne tik kažkas, kas atsitiko tą sekmadienį auštant.

 Angelai moterims, atėjusioms balzamuoti Jėzaus kūno, sakė, kad Jėzus yra naujoje egzistavimo būsenoje – užbaigta egzistencija: prisikėlęs iš numirusių. Tai baigtas darbas, kurio tobulinti nereikia ir jo niekada nebus galima patobulinti. Jis amžinai išliks nepakitęs; Jėzus amžinai yra prisikėlimo būsenoje.

 Taip pat svarbu pažymėti, kad graikų kalba parašyta pasyviuoju aoristu, o tai reiškia, kad Jėzus neįvykdė savo prisikėlimo. Jis buvo prikeltas ne savo jėga.

 Tai sutampa su Romiečiams 6:4: „...Kristus buvo prikeltas iš numirusių  Tėvo šlove...“ Tai buvo Tėvo šlovė, kuri prikėlė Jo Sūnų iš numirusių, ir ta jėga tokia stipri , tokia galinga, tokia amžina, kad  Jėzus yra amžinai egzistavimo būsenoje, žinomoje kaip prisikėlimas, žinomas kaip „prisikėlęs“.

 Jėga, kurią Tėvas naudojo prikelti Jėzų į „prisikėlusio“  būseną, yra ta pati jėga jumyse ir manyje, kad mes dabar ir per amžius taip pat būtume „prisikėlę“ – amžinai dabar, amžinybėje dabar,  Dievo šeimoje dabar, danguje dabar kaip piliečiai. Nuostabi malonė!

 Kaip prisikėlimas pakeitė Tėvo ir Sūnaus santykius, bus kitą savaitę... iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas