Sveiki,
Kas atsitiko Jėzui po Jo mirties?
Pasiekęs
pergalę ant kryžiaus, Jis tapo laisvu judėti žemesnėse žemės srityse,
dislokuotose dvasinėje sferoje.
Efeziečiams
4:8-9:
„Todėl
sakoma: ‚Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų‘. Ką
reiškia ‚Jis pakilo‘, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias
žemės vietas.“ (Žemės vietos,
daugiskaita)
Paulius,
Efeziečiams 4:8-9, pateikia tik dalį citatos iš 68 Psalmės: 18-20, bet pirmieji jo skaitytojai turėjo suprasti visą
eilutę. Tai taip nuostabu, kad aš negaliu praleisti progos ja pasidalinti:
„Tu užžengei
aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš
maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. Tebūna šlovinamas
Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Jis mūsų išgelbėjimo
Dievas. Sela. Jis yra mūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpačiui
Dievui skirta pabėgti nuo mirties.“
Skirtumas
tarp Pauliaus žodžių, kurie cituojami kaip: „...davei žmonėms dovanų“ – laiške
Efeziečiams ir: „...ėmei dovanų iš žmonių“ - Psalmėse, atspindi skirtumus tarp
hebrajų ir graikų kalbos. Išvertus jas į anglų ir į kitas kalbas, kai reikia
persijunginėti iš kalbos į kalbą, kai kurių dalykų pilnatvės neįmanoma
perteikti. Hebrajiškai sakoma, kad Jis ėmė dovanas IŠ ir/arba TARP žmonių, nes
Jis turėjo gyventi tarp jų.
Supraskite,
kad dovanas Jėzus ėmė, jog jas duotų žmonijai, ir jos yra skirtos
neklusniesiems, kad Dievas galėtų gyventi jų tarpe. Kitaip tariant, Jis
norėjo, kad Jo dovanos būtų regimos ten kažkur, kur Jėzus dažniausiai jas
parodydavo - namuose ir bendruomenėse, kaimynystėje ir normaliame gyvenime –
neišgelbėtųjų tarpe. Jėzus gyveno tarp paprastų žmonių, kasdieninėse
situacijose. Rodydamas Dvasios dovanas, Jis perteikdavo Tėvo širdį.
Paulius apie
tai primena 1 Korintiečiams 14:22, jis sako, kad kalbų dovanos, kurias reikia
aiškinti, yra ženklas netikintiems (kalbėjimas kalbomis kartu su aiškinimu,
lygu pranašavimui). Jeigu neišgelbėtieji ateitų į jūsų (namų bažnyčios,
pavyzdžiui) susirinkimą, jie pamatytų antgamtiškus dalykus ir suprastų, kad
Dievas yra tarp jūsų.
Išgydymo
dovanos, pirmiausia ir svarbiausia, yra neišgelbėtiesiems, kad jie pamatytų
Dievą gyvenantį jų tarpe. Pažinimo ir išminties žodžiai, pirmiausiai, yra tam,
kad mes galėtumėm laiminti neišgelbėtuosius Dievo buvimu, jų gyvenime!
Prisiminkite visas Jėzaus išgydymo dovanas Evangelijose, visus Jo stebuklus,
pranašystes, pažinimo ir išminties žodžius, nei vienas žmogus iki Jo prisikėlimo
nebuvo atgimęs – visus šiuos dalykus Jėzus padarė neišgelbėtųjų tarpe.
Kitas dalykas, į kurį turime atkreipti
dėmesį
Atkreipkite
dėmesį, kad 68 Psalmėje, hebrajiškas žodis ‚išgelbėjimas‘ yra Jėšua, arba Jėzus. Senajame Testamente,
dažniausiai, kai matote žodį ‚išgelbėjimas‘, hebrajiškai tai yra Jėšua. Taigi 19 - 20 eilutės skamba
taip:
„Tebūna
šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Dievas (Tėvas)
yra mūsų Jėzaus Dievas. Sela (Pauzė pamąstymui). Jis yra mūsų Dievas – Jėzaus
Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.” (KJV vertimas)
Žemesnės žemės vietos: Pragaras ir
Rojus
Tuo metu buvo
vieta vadinama Rojumi, dar vadinama Abraomo prieglobsčiu, dar vadinama -
Kalėjimu. Mat ten po mirties nueidavo teisieji
ir buvo laikomi nelaisvėje, kol nuodėmė bus patraukta iš kelio, kad jie galėtų
pakilti į dangų. Buvo tikima, kad ten panašu į parką, auga žolė, medžiai ir yra
vandens. Ten teisieji laukdavo galutinės aukos.
Štai apie ką
kalba Paulius teigdamas, kad Jėzus, prisikėlimo metu nusileido ir paėmė į
nelaisvę Kalėjimą. Esantys Kalėjime, kažkada buvo tapę pasaulio nuodėmės
belaisviais, dabar tapo Gyvenimo kaliniais – laisvi pakilti drauge su Jėzumi į
dangų.
Buvo ir
pragaras – kita
sulaikymo vieta, kuri yra ir po šiai dienai. Ji aprašyta Luko 16:19-31, kaip
Rojaus priedas. Esantys pragare iš tikrųjų už bedugnės galėjo matyti Rojų, nors
nė vienas negalėjo per ją pereiti, ar išvengti pragaro, arba esant pragare, iš
Rojaus sulaukti pagalbos. Šios dvi vietos buvo vadinamos žemesniosiomis žemės
vietomis, į kurias po Savo mirties nusileido Jėzus. O dabar yra tik viena
vieta, žemės širdyje, tai – pragaras.
Pragaras buvo
parengtas, ne sukurtas, tačiau pagal Mato 25:41 ir Apreiškimo 12:8, kadangi
nebuvo rasta vietos danguje, jis buvo parengtas pirmiausia maištaujantiems
angelams, o po to, ir maištaujantiems žmonėms.
Dėl mūsų Tėvo
malonės, šėtonui panorėjus savosios karalystės, skyriumi nuo viso to kas yra
Dievas, Dievas davė jam tai ko jis norėjo (Dievas, žinoma, nesiruošė pakreipti
visatos pagal jį, jo maišto metu). Taigi jam buvo paruošta karalystė, ir ji
buvo pragaras - karalystė kur nėra Dievo, meilės, džiaugsmo ir ramybės. Toks
yra Dievas – dėl Tėvo didžiausio sąžiningumo, vykdant laisvą valią, buvo
parengta vieta Jo nenorintiems angelams ir žmonėms.
Jėzus, Mato
16:18, tai apibūdina kaip karalystę. Jis sako, kad „pragaro vartai“ – tai yra
vyriausybės apibūdinimo terminas, negali nugalėti Tėvo apreiškimo. Samsonas
išsinešė Gazos vartus*, taip parodydamas, kad dabar jis yra vyriausiasis. Juk
vartuose miesto vadovybė susėsdavo spręsti ginčus, patvirtinti santuokas bei
verslo sandorius. Pavyzdžiui Boazas, norėdamas vesti Rutą, nuėjo pas
vyresniuosius prie vartų*; Jobas - kalbėjo, kad jis sėdėdavo su vyresniaisiais
vartuose*; Absolomas - atsisėdo vartuose*, kenkdamas savo tėvo sprendimams ir
darydamas savus. (*Teisėjų 16:1-3, Rutos 4:1-2, Jobo 29:7-9, 2Samuelio 15:1-6)
Petrui buvo
apreikšta, kad nusileidęs į žemesniąsias žemės sritis, Jėzus paskelbė apie Save
„...kalėjime (pragare) esančioms dvasioms, kurios nepakluso Nojui“ (1Petro
3:19-20). Įdomu tai, kad sakydamas, jog Jėzus pamokslavo dvasioms esančioms
kalėjime, Petras nenaudoja žodžio evangelizo,
iš kurio mes kildiname žodį ‚evangelizuoti‘, bet panaudoja žodį kerusso, kuris reiškia paskelbti,
pranešti – be pridėtinio kvietimo – tik pranešti. Kaip ilgai reikėjo laukti
(„Juk sakiau jums“) Nojaus žodžių patvirtinimo!
Po to, kai
apsilankė abiejuose žemės srityse, apsilankęs pragare, kuriame paskelbė apie
Savo auką ir patvirtino Nojaus tikėjimą bei veiksmus, Jis sugrįžo į Rojų ir
pasiėmė juos namo.
Apie tai Jis
kalba Jono 20:17, kai prisikėlęs sako Marijai, kad Jo nelaikytų, kadangi Jis:
„...dar neįžengė.“ Tačiau Jis sakė: „Eik pasakyti mano broliams, kad aš kylu
pas Savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas Savo Dievą ir jūsų Dievą.“ Tačiau tą vakarą,
jis vėl atėjo pas juos ir leido laiką su jais, parodydamas žaizdas Savo kūne ir
t.t. (19 eil.)
Hebrajams
9:15-23, apreikšta ką Jis padarė Savo prisikėlimo dieną, kai pakilo pasiėmęs
Rojų namo. Jis įžengė į dangiškai šventą vietą Tėvo akivaizdon, kad
prisistatytų ir paskelbtų, jog įvyko Galutinė Auka, ir skola yra sumokėta. Tą
vakarą, kai Jam buvo suteiktas vardas virš visų vardų, Jis pasirodė mokiniams,
taip pat ir kitomis 40 dienų Jis pasirodė daug kartų, prieš pakildamas, likus
10 dienų iki Sekminių. Iš pradžių – 40 dienų gundymų; pabaigoje – 40 pergalės
dienų.
Jeigu Jėzus tarp kryžiaus ir
prisikėlimo dar atliko ir kitų dalykų žemės srityse, Biblija nieko apie tai
nesako, o spekuliuoti apie tai nėra prasmės. Kitą savaitę kita tema. Būkite
palaiminti.
John Fenn
Rašykite man cwowi@aol.com