Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. gegužės 25 d., penktadienis

Kas atsitiko nuo kryžiaus iki prisikėlimo? 2 dalis

John Fenn, 2018 m. balandžio mėn. 14 d.

Sveiki,
Kas atsitiko Jėzui po Jo mirties?
Pasiekęs pergalę ant kryžiaus, Jis tapo laisvu judėti žemesnėse žemės srityse, dislokuotose dvasinėje sferoje.

Efeziečiams 4:8-9:
„Todėl sakoma: ‚Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų‘. Ką reiškia ‚Jis pakilo‘, jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.“ (Žemės vietos, daugiskaita)

Paulius, Efeziečiams 4:8-9, pateikia tik dalį citatos iš 68 Psalmės: 18-20, bet pirmieji jo skaitytojai turėjo suprasti visą eilutę. Tai taip nuostabu, kad aš negaliu praleisti progos ja pasidalinti:

„Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. Sela. Jis yra mūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.“

Skirtumas tarp Pauliaus žodžių, kurie cituojami kaip: „...davei žmonėms dovanų“ – laiške Efeziečiams ir: „...ėmei dovanų iš žmonių“ - Psalmėse, atspindi skirtumus tarp hebrajų ir graikų kalbos. Išvertus jas į anglų ir į kitas kalbas, kai reikia persijunginėti iš kalbos į kalbą, kai kurių dalykų pilnatvės neįmanoma perteikti. Hebrajiškai sakoma, kad Jis ėmė dovanas IŠ ir/arba TARP žmonių, nes Jis turėjo gyventi tarp jų.

Supraskite, kad dovanas Jėzus ėmė, jog jas duotų žmonijai, ir jos yra skirtos neklusniesiems, kad Dievas galėtų gyventi jų tarpe. Kitaip tariant, Jis norėjo, kad Jo dovanos būtų regimos ten kažkur, kur Jėzus dažniausiai jas parodydavo - namuose ir bendruomenėse, kaimynystėje ir normaliame gyvenime – neišgelbėtųjų tarpe. Jėzus gyveno tarp paprastų žmonių, kasdieninėse situacijose. Rodydamas Dvasios dovanas, Jis perteikdavo Tėvo širdį.

Paulius apie tai primena 1 Korintiečiams 14:22, jis sako, kad kalbų dovanos, kurias reikia aiškinti, yra ženklas netikintiems (kalbėjimas kalbomis kartu su aiškinimu, lygu pranašavimui). Jeigu neišgelbėtieji ateitų į jūsų (namų bažnyčios, pavyzdžiui) susirinkimą, jie pamatytų antgamtiškus dalykus ir suprastų, kad Dievas yra tarp jūsų.

Išgydymo dovanos, pirmiausia ir svarbiausia, yra neišgelbėtiesiems, kad jie pamatytų Dievą gyvenantį jų tarpe. Pažinimo ir išminties žodžiai, pirmiausiai, yra tam, kad mes galėtumėm laiminti neišgelbėtuosius Dievo buvimu, jų gyvenime! Prisiminkite visas Jėzaus išgydymo dovanas Evangelijose, visus Jo stebuklus, pranašystes, pažinimo ir išminties žodžius, nei vienas žmogus iki Jo prisikėlimo nebuvo atgimęs – visus šiuos dalykus Jėzus padarė neišgelbėtųjų tarpe.

Kitas dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį
Atkreipkite dėmesį, kad 68 Psalmėje, hebrajiškas žodis ‚išgelbėjimas‘ yra Jėšua, arba Jėzus. Senajame Testamente, dažniausiai, kai matote žodį ‚išgelbėjimas‘, hebrajiškai tai yra Jėšua. Taigi 19 - 20 eilutės skamba taip:

„Tebūna šlovinamas Viešpats, kuris kasdien mus apkrauna gėrybėmis, dargi Dievas (Tėvas) yra mūsų Jėzaus Dievas. Sela (Pauzė pamąstymui). Jis yra mūsų Dievas – Jėzaus Dievas. Viešpačiui Dievui skirta pabėgti nuo mirties.” (KJV vertimas)

Žemesnės žemės vietos: Pragaras ir Rojus
Tuo metu buvo vieta vadinama Rojumi, dar vadinama Abraomo prieglobsčiu, dar vadinama -
Kalėjimu. Mat ten po mirties nueidavo teisieji ir buvo laikomi nelaisvėje, kol nuodėmė bus patraukta iš kelio, kad jie galėtų pakilti į dangų. Buvo tikima, kad ten panašu į parką, auga žolė, medžiai ir yra vandens. Ten teisieji laukdavo galutinės aukos.

Štai apie ką kalba Paulius teigdamas, kad Jėzus, prisikėlimo metu nusileido ir paėmė į nelaisvę Kalėjimą. Esantys Kalėjime, kažkada buvo tapę pasaulio nuodėmės belaisviais, dabar tapo Gyvenimo kaliniais – laisvi pakilti drauge su Jėzumi į dangų.

Buvo ir pragaras – kita sulaikymo vieta, kuri yra ir po šiai dienai. Ji aprašyta Luko 16:19-31, kaip Rojaus priedas. Esantys pragare iš tikrųjų už bedugnės galėjo matyti Rojų, nors nė vienas negalėjo per ją pereiti, ar išvengti pragaro, arba esant pragare, iš Rojaus sulaukti pagalbos. Šios dvi vietos buvo vadinamos žemesniosiomis žemės vietomis, į kurias po Savo mirties nusileido Jėzus. O dabar yra tik viena vieta, žemės širdyje, tai – pragaras.

Pragaras buvo parengtas, ne sukurtas, tačiau pagal Mato 25:41 ir Apreiškimo 12:8, kadangi nebuvo rasta vietos danguje, jis buvo parengtas pirmiausia maištaujantiems angelams, o po to, ir maištaujantiems žmonėms.

Dėl mūsų Tėvo malonės, šėtonui panorėjus savosios karalystės, skyriumi nuo viso to kas yra Dievas, Dievas davė jam tai ko jis norėjo (Dievas, žinoma, nesiruošė pakreipti visatos pagal jį, jo maišto metu). Taigi jam buvo paruošta karalystė, ir ji buvo pragaras - karalystė kur nėra Dievo, meilės, džiaugsmo ir ramybės. Toks yra Dievas – dėl Tėvo didžiausio sąžiningumo, vykdant laisvą valią, buvo parengta vieta Jo nenorintiems angelams ir žmonėms.

Jėzus, Mato 16:18, tai apibūdina kaip karalystę. Jis sako, kad „pragaro vartai“ – tai yra vyriausybės apibūdinimo terminas, negali nugalėti Tėvo apreiškimo. Samsonas išsinešė Gazos vartus*, taip parodydamas, kad dabar jis yra vyriausiasis. Juk vartuose miesto vadovybė susėsdavo spręsti ginčus, patvirtinti santuokas bei verslo sandorius. Pavyzdžiui Boazas, norėdamas vesti Rutą, nuėjo pas vyresniuosius prie vartų*; Jobas - kalbėjo, kad jis sėdėdavo su vyresniaisiais vartuose*; Absolomas - atsisėdo vartuose*, kenkdamas savo tėvo sprendimams ir darydamas savus. (*Teisėjų 16:1-3, Rutos 4:1-2, Jobo 29:7-9, 2Samuelio 15:1-6)

Petrui buvo apreikšta, kad nusileidęs į žemesniąsias žemės sritis, Jėzus paskelbė apie Save „...kalėjime (pragare) esančioms dvasioms, kurios nepakluso Nojui“ (1Petro 3:19-20). Įdomu tai, kad sakydamas, jog Jėzus pamokslavo dvasioms esančioms kalėjime, Petras nenaudoja žodžio evangelizo, iš kurio mes kildiname žodį ‚evangelizuoti‘, bet panaudoja žodį kerusso, kuris reiškia paskelbti, pranešti – be pridėtinio kvietimo – tik pranešti. Kaip ilgai reikėjo laukti („Juk sakiau jums“) Nojaus žodžių patvirtinimo!

Po to, kai apsilankė abiejuose žemės srityse, apsilankęs pragare, kuriame paskelbė apie Savo auką ir patvirtino Nojaus tikėjimą bei veiksmus, Jis sugrįžo į Rojų ir pasiėmė juos namo.

Apie tai Jis kalba Jono 20:17, kai prisikėlęs sako Marijai, kad Jo nelaikytų, kadangi Jis: „...dar neįžengė.“ Tačiau Jis sakė: „Eik pasakyti mano broliams, kad aš kylu pas Savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas Savo Dievą ir jūsų Dievą.“ Tačiau tą vakarą, jis vėl atėjo pas juos ir leido laiką su jais, parodydamas žaizdas Savo kūne ir t.t. (19 eil.)


Hebrajams 9:15-23, apreikšta ką Jis padarė Savo prisikėlimo dieną, kai pakilo pasiėmęs Rojų namo. Jis įžengė į dangiškai šventą vietą Tėvo akivaizdon, kad prisistatytų ir paskelbtų, jog įvyko Galutinė Auka, ir skola yra sumokėta. Tą vakarą, kai Jam buvo suteiktas vardas virš visų vardų, Jis pasirodė mokiniams, taip pat ir kitomis 40 dienų Jis pasirodė daug kartų, prieš pakildamas, likus 10 dienų iki Sekminių. Iš pradžių – 40 dienų gundymų; pabaigoje – 40 pergalės dienų.

Jeigu Jėzus tarp kryžiaus ir prisikėlimo dar atliko ir kitų dalykų žemės srityse, Biblija nieko apie tai nesako, o spekuliuoti apie tai nėra prasmės. Kitą savaitę kita tema. Būkite palaiminti.

John Fenn
Rašykite man cwowi@aol.com

Kas atsitiko nuo kryžiaus iki prisikėlimo? 1 dalis

John Fenn, 2018 m. balandžio mėn. 7 d.

Sveiki visi,
Be jokios abejonės jums teko girdėti jaudinančius mokymus iš sakyklos, apie įsivaizduojamą kovą tarp Jėzaus ir Šėtono, žemės širdyje, po to kai Jėzus mirė ant kryžiaus. Tačiau ar ši kova vyko?

Štai jūsų apmąstymui autentiškasis Velykų provaizdis, tapęs Jėzaus tarnavimą užbaigiančios savaitės išsipildymo modeliu. Autentiškoji Velykų savaitė, aprašyta Išėjimo 12-17 skyriuose, rodo kaip Izraelis išėjo iš Jūros ‚kapo‘ nepaliestas priešo. Jūros dugno ‚kape‘ nebuvo jokios kovos tarp Faraono ir Izraelio. Izraelis išėjo iš kapo, o priešas ne.

Manyčiau, kad kryžius, greičiau buvo teisėtas sandoris, nei karinis konfliktas.



Kas gi nutiko ant kryžiaus?
Kolosiečiams 2:14-15, išplėstinė versija:

„...panaikino skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, kuris įstatymiškai buvo prieš mus ir priešiškas mums. Šį raštą Jis panaikino ir visiškai patraukė, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo (sugadino) kunigaikštystes bei valdžias; Jis viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.“

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” Atkreipkite dėmesė čia parašyta vienaskaitoje „nuodėmę“, o ne daugiskaitoje „nuodėmes“ (Jono 1:29).

Kolosiečiams 2:14-15 iš Ortodoksinių Žydų Biblijos (OŽB):

„Ištrynęs ranka pasirašytą kaltės – sefer; cholv - skolos knygą, dangišką kaltinimą prieš mus maleh chukat ha Torah - pilnas Toros nuostatų reikalavimas, kuris buvo prieš mus. Moshiach pabaigė su šiuo besipriešinančiu įrašu, prikaldamas jį prie Moshiach’o Etz*. Nuginkluodamas valdovus ir autoritetus, Jis viešai juos išjuokė, triumfuodamas prieš juos Moshiach Etz*“. (*Mesijo kryžiumi)

Kitaip tariant
Pirmiausia įsidėmėkite: „Triumfuodamas prieš jas kryžiumi/Mesijo kryžiumi“. Tai reiškia, kad kova laimėta būtent ten, ant kryžiaus, o ne žemės širdyje. Jokios kovos.

Antra, įsidėmėkite ką užrašysiu: prie kryžiaus nebuvo prikaltos jūsų pavienės nuodėmės, mat Dievo tobulo įstatymo reikalavimas buvo teisėtas ir absoliutus, tad mes niekada negalėtumėm įgyvendinti to, kas buvo prikalta prie kryžiaus. Ten buvo pasaulio nuodėmė, o ne mūsų (pavienės) nuodėmės.

„Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per (tą) nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasklido į visus žmones (nei vienas negalėjo jos sustabdyti arba pabėgti nuo jos galios), nes visi nusidėjo.“ (Romiečiams 5:12, išplėstinė versija).

Jėzus buvo vienintelis žmogus kada nors gyvenęs be nuodėmės - pagal Dievo reikalavimus. Jis panaikino tai, ką Adomas įleido į žemę. Dėl to Jis tapo teisiškai kompetentingu - būti paskutiniąja auka ir išpildyti tuos reikalavimus, dėl kurių užsidarytų durys tolimesnei nuodėmės žmogui daromai įtakai.

Aprašyme nėra užsimenama apie kovą
Iš tiesų niekur Naujajame Testamente nėra aprašyta kova tarp Jėzaus ir velnio, kuri būtų vykusi žemėje. Kaip matote, ginčas su velniu buvo antraeilis dalykas. Kalba nėjo tiesiogiai apie jį.

Prikaldamas prie kryžiaus „Pilnąjį Toros nuostatų reikalavimą“, Jėzus nuginklavo Šėtoną. Jis panaikino tai, ką padarė Adomas. Šėtonas galią mums turėjo dėl nuodėmės, o su šiais reikalavimais, įvykdytais ir pašalintais iš kelio, durys, atvertos jam ateiti pas mus, buvo uždarytos. Vienas dalykas paskatino kitą. Štai kodėl Šėtonas* niekada nematė tai įvykstant. (*Žiūrėkite 1 Korintiečiams 2:8)

Kai Dievo reikalavimai pašalinami nuo kelio, Tėvas dabar laisvai gali suteikti naują gimimą žmonijai. Tas, kuris turėjo atsistoti tarp Dievo ir žmogaus, buvo paimtas iš mūsų. Jis leido Dievui, Savąja Dvasia atkurti žmogų dvasioje. Dabar, kai reikalavimai įvykdyti, Dievo Dvasia žmogus galės užgimti iš naujo!

Faktas, kad velnias pasaulyje yra per nuodėmę*, buvo antraeilis. Patraukęs nuodėmę, Jis patraukė velnią iš kelio, užtrenkdamas jam (nuodėmės) įėjimo, į žmonių gyvenimą, duris. (*2 Korintiečiams 5:17-21; Romiečiams 5:9-12)

Ką tai reiškia mums kasdienybėje
Tai reiškia, kad gyvenimas su Dievu yra procesas, kurio metu mes sužinome, ką Jis numatė mums ant kryžiaus. Nors teisiškai nuodėmės pančiai buvo nuimti, žmonės savo noru lieka tuose pančiuose. Galima būtų išsireikšti taip: Nusidėjėliai daro nuodėmes, nes tokia yra jų prigimtis*; krikščionys gi - renkasi daryti nuodėmes. (*Efeziečiams 2:3)

Jo malonė yra ištobulinama* mūsų žmogiškame silpnume, šį lobį mes laikome moliniuose induose**, kad galėtumėm atrasti nesuvokiamą šio sandorio įvykdymo gylį. Iš tikrųjų, dėl to sandorio ant kryžiaus, kaip sako Efeziečiams 2:6-7, dabar mes esame pasodinti danguje, KAD ATEINANČIAIS AMŽIAIS Tėvas galėtų ir toliau rodyti beribius Savo malonės turtus, skirtus mums, Jėzuje Kristuje. (*2Korintiečiams 12:9, **2 Korintiečiams 4:7)

Kryžius reiškia mirtį už visus po nuodėme, taigi Jis nemirė vien tik Sau. Tai reiškia, kad vienintelė nuodėmė, kuri nebuvo uždengta ant kryžiaus, yra Jo atmetimas. Tai – nedovanotina nuodėmė. Kadangi išganymo veiksnys yra Šventoji Dvasia, piktžodžiauti Šventajai Dvasiai (atmesti Ją, atmesti Jos darbą), lygu atmesti Viešpatį Jėzų. Jis mirė dėl kitų, taigi Jis negalėjo mirti dėl Savęs.

Kai tik suprantate, kad ne jūsų nuodėmės buvo prikaltos prie kryžiaus, o greičiau Dievo įstatų, kurių reikėjo laikytis pagal Torą, kaltinimas, tada suprantate naujo gimimo Kristuje laisvę, ir gilią atsakomybę.

Įstatymas matuodavo tik veiksmus, tačiau malonė matuoja širdį. Tačiau su malone yra daug sunkiau nei su Įstatymu, nes ji reikalauja, kad mes iš tikrųjų vaikščiotumėm su Dievu, o Jis gali mums parodyti, pagal giliausius mūsų motyvus, kaip gyventi kiekvieną dieną, kiekvienoje situacijoje. Judas, savo laiško 4 eilutėje sako: „Neiškreipkite mūsų Dievo malonės į palaidumą.“ Jis mus padarė naujais kūriniais Jame, kad iš vidaus į išorę galėtumėm vaikščioti šventume su Juo. Nuostabi malonė!

Kitą savaitę, ką Jėzus padarė po Savo mirties ant kryžiaus žemės širdyje. Būkite palaiminti.

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 2 dalis


John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 31 d.,

Sveiki,
Sekdami Jėzaus pėdomis, sugrįžkime prie Paschos savaitės. Morkaus evangelija pateikia tokių detalių, kokių jokia kita evangelija nepateikia.

Tas Palmių (Verbų) sekmadienis, aprašytas Morkaus 11 skyriuje, buvo mėnesio 10-oji diena. Tądien Avinėlis atvedamas į miestą, kad iki 14-sios dienos vyresnieji Jį ištirtų. Morkaus evangelija labai akcentuoja dienas.


Morkus 11:1-11 aprašo įeinantį į miestą Jėzų. Žmonės šaukia 118 psalmės citatas, ji būdavo skaitoma kiekvieną Paschos savaitės dieną, o joje kalbama apie Mesiją. Prisiminkite, kad žodis Osana hebrajiškai reiškia: Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Būtent tai minia šaukė Jam įžengiant į miestą, nors kartais, nelaimei, šis žodis verčiamas paprasčiausiai „išgelbėk“:

„Osana! Šlovė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Šlovė tavo tėvui Dovydui, kuris ateina Viešpaties vardu. Viešpats aukštybėse, osana!" Neįtikėtina, kad žmonės šaukė Jėzui, kad juos išgelbėtų, o Jis tai ir padarė.

(Perskaitykite 118 psalmę, kuri visa yra apie Mesiją, įskaitant žodžius, kad Jis yra ir akmuo, kurį statytojai atmetė, tapęs kertiniu akmeniu. Prisiminkite, kad hebrajiškai žodis „išgelbėjimas“ Senajame Testamente yra Jėšua (14, 15 eil.)

Dar šiek tiek smulkmenų, patobulinsiančių jūsų supratimą, apie tai ką iš tikrųjų sako Biblija, o ne tai, kaip įprastai ši eilutė yra suprantama. Frazė „Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien“, paimta iš 118 psalmės, 24 eilutės, po kurios seka žodžiai: „Išgelbėk mus dabar, meldžiame tave! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu... Išgelbėk mus, meldžiame tave!" - 25 eilutė. (NHEB (angl.) vertimas)

Žodžiai: „Šitą dieną Viešpats padarė...“, atitinka Jėzaus auką ant kryžiaus. ŠITA diena – tai ne kokia nors praeityje buvusi diena, kurią prisiminėte ir dėl to pralinksmėjote. Tardami šią frazę, suvokite kontekstą: „Šitą dieną Viešpats padarė...“ nurodo Jėzaus atpirktą išgelbėjimo dieną.

Po Palmių (Verbų) Sekmadienio
Morkaus 11:12 pasakyta, kad rytojaus dieną jie keliavo iš Betanijos – taigi tai buvo pirmadienis – 11-oji diena. Taigi pirmadienį – 11-ąją dieną, Jėzus išvalo šventyklą (15-19 eil.), išvarto pinigų keitėjų stalus ir prakeikia figmedį.

Morkaus 11:20 parašyta: „Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis…” Taigi jau antradienis – 12-oji diena. Rytas prasideda nuo to, kad Petras pamato nudžiūvusį medį. Aišku, kad nudžiūvęs figmedis yra Viešpaties pranašystė apie tai, kaip nudžius Izraelis, jeigu atstums savąjį Avinėlį (ir praėjus vos 40 metų, t. y. apie 70-uosius mūsų eros metus, tauta bus išblaškyta tarp kitų tautų).

Jis (Izraelis) neštų vaisių, kaip sakoma tekste apie medį, tačiau buvo netinkamas metas (Mk 11:13). Tėvas ir Viešpats visa tai žinojo iš anksto, kad jie atmes pirmąjį Viešpaties atėjimą, taigi prakeikdamas medį, tai išpranašavo.

Nuo antradienio ryto – Morkaus 11:20, iki Morkaus 13:37, o tai jau skyriaus pabaiga – aprašyta viena diena. Per šią intensyvią dieną Jėzų tyrinėja vyresnieji. Ar Jis, kaip Paschos Avinėlis, neturi kokių nors trūkumų? Morkus konkrečiai ir sąmoningai pamini visas, Jį tyrinėjusias, judaizmo sektas, kurios nerado, ir negalėjo rasti, jokio trūkumo.

Morkaus 11:27-28, vyresnieji, rašto žinovai ir aukštieji kunigai klausė, kas Jam davė valdžią tai daryti?
12:13 - 17 eilutėse aprašyta, kaip Jį tyrinėja fariziejai ir erodininkai.
12:18 teigiama, kad prie Jo prieina sadukiejai, ir užduoda savo klausimus.
12:28-33 - Jo tirti ateina išmintingas rašto žinovas ir klausia: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus atsako:
„Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra Vienintelis Viešpats; (hebrajiškai - vienas kaip komanda, o ne vienas kaip pirštas), tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis, – tai pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį“. (Tai Jėzaus teiginys – užsirašykite.)

Šis paskutinis apsikeitimas buvo pats svarbiausias, nes tai buvo visų, prieš tai buvusių klausimų santrauka
Šis paskutinis klausimas pervėrė Jėzaus širdį ir čia - pats svarbiausias įstatymas. Kai Rašto žinovas su Juo sutiko, Jėzus pasakė, kad Rašto žinovas yra netoli nuo Dievo karalystės.

Tuo ir baigėsi Avinėlio tyrinėjimai, pagal tai, kaip buvo įsakyta pirmojoje Paschoje – Išėjimo 12 skyriuje, o čia pasakyta: „Ir niekas daugiau nebedrįso Jo klausti.“ (Morkaus 12:34)

Jėzus buvo atvestas į namus, kad Jį ištirtų visos judaizmo sektos. Jame nebuvo rasta jokio trūkumo. Tą patį teiginį uždeklaravo ir Romos Valdytojas Pilotas, jeigu kokiam abejojančiam prireiktų žydų išvadas patvirtinančio pagonio: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. (Luko 23:4, Jono 19:6)

Sekmadienis – 10-oji diena, buvo Palmių (Verbų) Sekmadienis. Avinėlis įžengia į Izraelio namus, kad būtų ištirtas. Pirmadienis – 11-oji diena, buvo šventyklos išvalymas, taip pat keli mokymai ir Klausimai/Atsakymai.
Antradienis – 12-oji diena - pats intensyviausias Avinėlio tyrinėjimas, aprašytas Morkaus 12 skyriuje, galiausiai pasibaigęs 34 eilutėje.
Toliau, 12 skyriuje pasakojama apie du našlės skatikus, o 13 skyrius yra apie šventyklos sugriovimą, įvykusį 70-aisiais metais. Taip užbaigiamas antradienio aprašymas.

Morkaus 14:1 prasideda taip „Iki Paschos buvo likę dvi dienos.“ Tai reiškia, kad Pascha buvo ketvirtadienį, tada ir buvo nužudytas Avinėlis.

Visos keturios Evangelijos pasakoja, kad Jėzus mirė Pasirengimo Dieną. (Mato 27:62, Morkaus 15:42, Luko 23:54, Jono 19:14,31)

Pasirengimo diena – tai diena, kai buvo užmušamas Paschos avinėlis.

Dar kartą – avinėlis buvo užmušamas 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų. Kaip prisimenate, Jėzus mirė trečią valandą po pietų. Jie skubinosi palaidoti Jo kūną kape, kadangi buvo Pasirengimo Diena; šeštą valandą po pietų jie turėjo kepti avinėlį!

Neužmirškime dvigubo Šabo. Jis mirė trečią valandą - Ketvirtadienį, o šeštą valandą - su Paschos vakariene prasidėjo formalusis Šabas, kuris tęsėsi visą Penktadienį. Po šio Šabo buvo normalus - šeštadienio Šabas. Dvi dienos sutrukdžiusios jiems nueiti prie kapo ir patepti kūną, iki Sekmadienio ryto.

Ankstyvosios pagonių bažnyčios vadovai (Romos Katalikai) nesuprato formaliojo Šabo, taigi jie suprato tik šeštadienio Šabą, taip visoje Krikščionijoje „Didysis Penktadienis“ nusistovėjo kaip diena, kada Jėzus mirė ant kryžiaus. Pirmieji skaitytojai suprato kultūrą.

Pirmųjų vaisių šventė
Iš Kunigų 23: 9-16 žinome, kad Pirmųjų vaisių šventė prasideda pirmąją dieną po Šabo, nuo Paschos. Tą dieną jie turi paaukoti Viešpačiui pirmuosius derliaus vaisius. Jėzus buvo Pirmųjų vaisių išpildymas - pirmas žemės derliaus vaisius – pirmagimis iš mirusiųjų.

Štai kodėl prisikėlęs Jėzus niekada nėra vadinamas vieninteliu Dievo Sūnumi. Visame Naujajame Testamente Jis vadinamas pirmagimiu iš daugelio brolių ir mirusiųjų pirmagimiu. (Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Žydams 12:23, Apreiškimo 1:5)

Kaip dėl nukryžiavimo Trečiadienį?
JEIGU Jėzus mirė viena diena anksčiau - trečiadienį, tada lieka eilinė diena (Penktadienis) tarp formaliojo Šabo ir šeštadienio Šabo. Moterys būtų galėjusios pasinaudoti šia diena, kad pateptų kūną. Tačiau jos to nepadarė ir tai paneigia šią teoriją. Jos turėjo laukti kol baigsis penktadienio Velykų Šabas, o po jo ir šeštadienio Šabas, kad galėtų atlikti patepimo darbą. Tada jau brėško Sekmadienis – 17-oji diena – pirmoji Pirmųjų vaisių diena.

Kitą savaitę: Kas atsitiko tarp kryžiaus ir prisikėlimo? Ar tarp Jėzaus ir Šėtono įvyko kova? Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

Chronologinė Prisikėlimo savaitės eiga. 1 dalis


John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 24 d.

Sveiki visi,
Daug žmonių visais amžiais studijavo, rašė ir ginčijosi apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą supusius įvykius ir jų eigą. Taigi, aš nesiskelbiu, kad tobulai viską žinau, tačiau kaip pastebėjo Paulius, privalau kalbėti pagal man suteiktą malonę.

Aš tikiu – Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, štai kodėl:
Norėdami suprasti kodėl Jis buvo nukryžiuotas Ketvirtadienį, turime pradėti nuo pirmosios Paschos savaitės. Ji aprašyta Išėjimo knygoje, 12-15 skyriuose imtinai. Detaliau Paschos savaitė išnagrinėta Kunigų 23:5-8, Biblijinių švenčių sąraše (6 šventės, 1 pasninkas).

Pradėdami Palmių (verbų) Sekmadieniu – 10-ąja diena, paanalizuosime šią šventinę savaitę iki Sekmadienio – 17-osios – Prisikėlimo dienos. Esu skaitęs, kad buvo tikima, jog pirmosios Paschos tęsėsi nuo Sekmadienio iki Sekmadienio.

Hebrajiškai, žodis „šventė“ arba „festivalis“ yra mo’ed, tai reiškia susitikimas. Nuo Mozės laikų tai buvo suprantama kaip ėjimas į susitikimą, arba – ėjimas į susitikimą kaip repeticiją, kurios finale įvyks didesnis susitikimas. Taigi žydų kultūra moko, kad kiekvienais metais, kiekviena vykstanti šventė arba pasninkas, yra ateityje įvyksiančio išsipildymo repeticija.

Per kryžių ir prisikėlimą, Jėzus tiesiogiai išpildė Paschą ir Pirmųjų vaisių šventę. Jis atėjo į susitikimą ir patvirtino per amžius trukusias repeticijas. Štai todėl mes ir žvelgiame į pradžią, kad suprastumėm dalykų eigą.

Pirminė Paschos savaitė
Išėjimo 12:3-6, izraelitams liepiama paimti į savo namus po avinėlį, kuris privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis. Paimti jį iš avių ar ožkų ir laikyti nuo to mėnesio 10-os iki 14-os dienos. Nuo Sekmadienio 10-os, iki Ketvirtadienio 14-os, avinėlis turėjo būti laikomas jų namuose, kad būtų įsitikinta, jog jis yra sveikas, tvirtas ir be trūkumų.


Rabinai sako, kadangi jie paimdavo gyvūną į savo namus, per tas dienas jį buvo galima ne tik ištirti ir įsitikinti, kad jis yra sveikas, bet ir jį pamilti. Jis būdavo paimamas iš avių arba ožkų ir atvedamas į namus. Viešpats norėjo, kad jie pažintų avinėlį ir jį pamiltų, kad suvoktų, jog avinėlis aukojasi dėl jų ir, kad jį paaukojus patirtų tikrą gailestį. Avys ir ožkos yra akivaizdi Avinėlio metafora, suprantama išgelbėtiesiems ir neišgelbėtiesiems.

Išėjimo 12:6 sakoma, kad jie papjaudavo avinėlį Paschos „vakare”, tai reiškia 14-os dienos trečią valandą po pietų, tai yra Ketvirtadienį. Diena, kurią avinėlis būdavo paskerdžiamas, vadinosi Pasirengimo Diena. Laikas tarp avinėlio paskerdimo, t. y. nuo trečios valandos po pietų iki iškepto ant žarijų avinėlio valgymo, šeštos valandos po pietų, buvo skirtas maisto paruošimui ir vadinamas Pasirengimo Diena.

Jie valgydavo šeštą valandą po pietų, ir taip prasidėdavo kita – 15-oji diena, mat žydų diena prasideda nuo saulėlydžio.
Išėjimo 12:29 sakoma, kad po šeštos valandos vakarienės – 15-os dienos vidurnaktį - Viešpats ištiko Egipto pirmagimius.

15-ąją dieną jie išėjo iš Egipto. Išėjimo 13:20 sakoma, kad jie padarė lanką, jog paimtų Juozapo kaulus. Naktį praleido Etame – dykumos pakraštyje, tą vakarą prasidėjo 16-oji diena.

16-ąją dieną jie keliavo iki jūros, o Išėjimo 14:2 sakoma, kad Viešpats nurodė tą vietą, kuri buvo priešais Pi Hahirot, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną jie pasistatė stovyklą prie jūros.

Tai buvo 16-sios naktis - saulėlydis, kuriuo prasidėjo Sekmadienis – 17-oji diena. Nakties metu Viešpats pakėlė stiprų rytų vėją, kuris padarė Izraeliui kelią per jūrą. Iš jūros jie išėjo auštant 17-ajai dienai.

Taigi išėjimas iš jūros nepaliestiems faraono, kad prisikeltų ir atgimtų kaip nauja tauta, įvyko Sekmadienį – 17ąją dieną. Kunigų 23:9-14 smulkiai aprašoma Pirmųjų Vaisių Šventė. Pasakyta, kad ji bus švenčiama kitą rytą po Šabo, sekančio po Paschos, tai bus Sekmadienis.

Pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną, kuri buvo ne Šabas, jie turėjo siūbuoti priešais Viešpatį nupjautų javų pėdą. Tai buvo pirmojo derliaus provaizdis. Tą sekmadienį - pirmąją Pirmųjų Vaisių dieną – prisikėlė Jėzus.

Štai kodėl po Jo prisikėlimo, Jėzus jau nebevadinamas vieninteliu mylimuoju Dievo Sūnumi, tačiau - pirmagimiu iš mirusiųjų ir pirmagimiu iš daugelio brolių. Štai mes ir atėjome į „pirmagimių bažnyčią”. Šias eilutes rasite Romiečiams 8:29, Kolosiečiams 1:18, Hebrajams 12:23, Apreiškimo 1:5. Štai kodėl Jis liepė Marijai pasakyti mokiniams: „Pasakyk jiems, Aš kylu pas savo Tėvą ir jų Tėvą; pas savo Dievą ir jų Dievą.” (Jono 20:17)

Dvasine prasme Jis yra mūsų Vyresnysis Brolis – pirmagimis iš mirusiųjų, ir mes seksime Juo. Man nesvarbu, jeigu būsiu šimtas devyni milijonai keturi tūkstančiai trisdešimt septintas atgijęs iš mirties – vis dėl to aš būsiu tame, pirmagimį sekančiųjų, skaičiuje! Tai yra nuostabi malonė!

Apibendrinant: 10-ąją dieną jie atsivesdavo tobulą avinėlį į savo namus, kad iki 14-osios dienos trečios valandos po pietų, jis būtų ištirtas. 14-ąją dieną, trečią valandą po pietų, jie užmušdavo avinėlį ir šeštą valandą po pietų jį iškepdavo. 15-osios dienos ankstų rytą jie sukirto egiptiečius ir išvyko. Savo kelionėje, dvi naktis jie praleido palapinėse, 17-ąją dieną – prie Jūros. Visą naktį pūtė, Viešpaties pakeltas, stiprus rytų vėjas. Jis atskyrė vandenis ir išdžiovino jūros dugną, kad jie pereitų juo ir, Sekmadienio ryte – 17-ąją dieną, išeitų iš jūros. Tuo tarpu faraono kariuomenė paskendo Jūroje.

Palmių Sekmadienis – 10-oji diena
Matome, kad Jėzaus savaitė atitinka šį senovinį provaizdį. Sekmadienį – 10-ąją dieną, kurią mes vadiname Palmių arba Verbų Sekmadieniu, Jėzus kelioms dienoms, kad būtų ištirtas kaip Avinėlis, įžengė į Jeruzalę. Apie tai kruopščiai aprašo Morkus, tai mes vertiname kaip dokumentą.

Prisiminkite, kad tuo metu, kai į kiekvienus namus ir į pačią šventyklą, buvo paimamas ištirti, asmeninis ir oficialus tautinis avinėlis – tuo pat metu, tikrasis Avinėlis, Palmių Sekmadienį, įžengė į miestą.

Nuo čia mes tęsime kitą kartą ir šios savaitės eigą užbaigsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti!

John Fenn

2018 m. gegužės 1 d., antradienis

CWOWI Naujienlaiškis. Kovas 2018


John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 22 d.,
www.cwowi.org

Sveiki,
Priėmimo pas kardiologą metu sužinojau, kad kraujo krešulys mano širdyje vis dar yra ir turiu vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus. Taigi ieškau kitų galimybių bei nuomonių. Rugsėjį man bus daromas dar vienas CT tyrimas, pradėjau valgyti produktus, kurie natūraliai suskystintų kraują ir išsklaidytų krešulius (obuolius, ananasus) ir panašiai. Dėkoju už jūsų maldas!

Naujas mūsų tinklalapio dizainas
Namų surinkimai įgyja pripažinimą ir vis daugiau žmonių juos pradeda bei užmezga kontaktą su mumis, todėl iškilo poreikis keisti mūsų tinklalapį, kad atsakytume į dažniausiai pasitaikančius klausimus laiškais ar video (daugiau apie tai artimiausiu metu). Technologijos taip pat nuolatos kinta, o mūsų „struktūrai“ jau 11 metų, taigi kompiuterių amžiuje ji jau atgyvenusi 😊.

Mūsų kultūra tampa vis labiau orientuota į video, reikalauja trumpesnių atsakymų į gilius klausimus, taigi modernus požiūris ir transliavimas, labiau betarpiška informacija bus mums didelė pagalba. Prašau, atleiskite mums visokius netobulumus, kuriuos pastebite, ir praneškite mums, jei ne viskas gerai veikia, kai bandote naršyti po mūsų svetainę – dėkojame!

Pranašiškai
Šio mėnesio serija: kaip arti III PK (Pasaulinis karas)? Dalykas, kurį aš labai retai darau, tai kai susieju šios dienos naujienas su Biblijos skyriumi ir eilute. Viena pirmųjų prezidento Trampo kelionė buvo į Saudo Arabiją, po kurios buvo paskelbtas Arabų tautų aljansas, sudarytas pasipriešinti Rusijos/Irano/Turkijos įtakai Vidurio Rytuose. Šį mėnesį prezidentas priėmė Izraelio premjerą ministrą, Saudo Arabijos bei kitų Arabų tautų vadovus, taip pat kitus vadovus, kurie lankosi nuo dabar iki gegužės, šie ir dar kai kurie kiti dalykai atitinka Ezechielio 38, taigi ši naujienų apžvalga padės jums suprasti dabartinius įvykius.

Vienas dalykas, kurį vasario mėnesį man pasakė Viešpats, buvo tai, jog kai pamatysime pasikeitimus Vokietijos vyriausybėje, žinosime, jog to pasekmės nubanguos per visą Europą, kas ves į didelius pasikeitimus Europos Sąjungos struktūroje ir ekonomikoje (bei kitų tautų ekonomikoje). Aš pasidalinsiu apie tai daugiau konferencijoje Olandijoje. Stebėkite ir melskitės dėl to.

Ar prisimenate, praėjusiais metais esu užsiminęs, kad Viešpats man nepasakė nieko specialaus apie mūsų Prezidentą, vien tik savo dvasioje pajutau, jog po pirmų dviejų metų tai negyva – tiesiog jokios gyvybės ten – tuščia. Aš spėliojau, ką tai galėtų reikšti, ir dabar stebiuosi, matydamas pastaruosius du mėnesius daug ypatingų Kongreso rinkimų, kuriuose vyrauja demokratai. Gal tai reiškia, kad lapkričio rinkimuose kongrese demokratų bus dauguma, ir iš esmės jie blokuos viską, ką tik Prezidentas norės daryti paskutiniuosius 2 prezidentavimo metus? Dar vienas dalykas stebėti ir melstis!

Priešiškumas ir niekinimas
Korinto uostas buvo labai tarptautinis, ir Apaštalų darbų 18:8 atrandame, kad pirmoji namų bažnyčia rinkdavosi romėno Justo namuose. Pasakyta, kad ten lankydavosi Krispas (sinagogos valdytojas) ir daug tikinčių žydų ir taip pat korintiečių (graikų).

Šitos trys kultūros buvo surinktos po vienu stogu, ir iš dalies dėl to Paulius savo pirmajame laiške jiems, nagrinėja 10 jiems iškilusių problemų! Daugiausiai tai buvo kultūrinės problemos, socialiniai įgūdžiai ir, kaip mylėti vieniems kitus.

Pauliaus dienomis romėnų visuomenė buvo labai susiskirsčiusi, istorikai sako, jog tuo metu imperijoje buvo daugiau vergų nei piliečių. Aukštesnės ekonominės klasės nesimaišė su žemesnėmis, tuo labiau su vergais. Tačiau Kristuje visi yra lygūs, taigi staiga jie visi ėmė valgyti ir švęsti Viešpaties vakarienę kartu po vienu stogu! Šalia vienas kito sėdėjo bankininkas ir vergas. Graikė moteris ir romėnas vyras. Ar galite įsivaizduoti problemas?! Taip, mes galime... todėl ir buvo parašyti I bei II laiškai korintiečiams 😊.

1 Kor 11:17-30 šis susiskaldymas tarp žydų, graikų ir romėnų, nevienoda ekonominė padėtis, dalyvaujant Viešpaties vakarienėje Justo namuose bei pas kitus, iškilo į paviršių. Šiandien taip pat daugelyje namų surinkimų Viešpaties Vakarienė valgoma kaip didesnio valgymo dalis – lygiai taip pat darė Jėzus ir Jo mokiniai.

Paulius bara korintiečius, nes kai kurie geria ir valgo savo pačių namuose prieš eidami į Justo namus (ar į kitus namus, kuriuose jie rinkdavosi), atsisakydami valgyti Viešpaties vakarienę kartu su kitais.

Jis sako jiems, kad savo namuose jie gali valgyti, kada tik panorėję, taigi jie turėtų pagerbti kitus susirinkusius ir valgyti kartu su jais, užduodamas ir šiandien aktualų klausimą: „Argi jūs niekinate Dievo surinkimą?“ (22 eil.)

Neskaitykite to auditorinio tipo surinkimo akimis
Žodis „surinkimas“ yra „ekklesia“, specifiškai reiškia: „sušaukti piliečiai spręsti karalystės reikalų“. Jis buvo naudojamas Graikijoje apibūdinti miestus-valstybes, kuriose būdavo visų piliečių susirinkimai - piliečiai buvo sušaukiami į susirinkimą spręsti šalies reikalų.“

Deja daugelis auditorinio surinkimo/bažnyčios kultūroje nesupranta šios prasmės, ir sumažina ją iki tiesiog „sušaukimo“, taip iškreipdami jo prasmę iki sušaukimo iš pasaulio. Tai neteisinga. Mes esame pašaukti susirinkti, kad spręstume Karalystės reikalus.

Paulius rašė: „Negi jūs ignoruosite pašaukimą susirinkti spręsti Dievo Karalystės reikalų? (verslo reikalų, mokinystės proceso kiekvieno žmogaus gyvenime, apreiškimų iš dangaus gavimą).

Žodis „niekinti“ 22 eilutėje yra „kataphroneo“, kilęs iš „kata“, kuris reiškia „žemyn“ ir „phren“, kuris reiškia „protas“. Tai reiškia mąstyti žeminančiai ar nusistačius prieš kurį nors žmogų.“ (Vine NT žodžių žodynas)

Kodėl kai kurių Dievas neišgydo
Paulius jiems sako, jog savo prietarų laikymosi bei „niekinimo“ mokinių susirinkimų, skirtų tvarkyti karalystės reikalus, rezultatas, užuot augus meilėje ir teisingame Kristaus Kūno bei Jo aukos supratime, jie dabar kalti dėl Jo kūno ir kraujo. Jie atsisakė augti tame, ką jie žinojo turį daryti, tai, ką Jis yra numatęs. Jie tapo atsakingi už savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Toks sąmoningas nuodėmės laikymasis atveria duris ligoms.

Todėl Paulius sako: „Daugelis tarp jūsų yra silpni ir serga, ir kai kurie net mirė. Jei mes teistume patys save, mes nebūtume teisiami. Bet jei mes esame teisiami, mes esame plakami Viešpaties, kad nebūtume pasmerkti su pasauliu. Todėl, kai jūs susirenkate kartu valgyti, palaukite vienas kito. Jei kas nors negali laukti, tegul pavalgo namie (ir tada ateina).

Moderniais žodžiais, patikrink savo gyvenimą ir paklausk, ar Viešpats leidžia tai todėl, kad tu pasitraukei nuo meilės savo draugui bei mokiniui. Raktas į tavo išgydymą gali būti ne kieno nors malda už tave, bet kai tu susitvarkysi su savo širdimi.

Šiandien yra daug balsų kalbančių apie dalykus, kurie iš tiesų nesvarbūs žvelgiant į didelį paveikslą/visumą. Po 500 metų nuo dabar tu nesirūpinsi dėl dalykų, kurie tau svarbūs dabar. Vienintelis svarbus dalykas po 500 metų bus tai, kad Jėzus yra mūsų visų Viešpats. Taigi susitelk į Jį dabar. Padėk į šalį visa kita tam, kad žengtum link brandos meilėje. Meilė išliks ir po 500 metų nuo dabar. Kur tu buvai teisus, ar klydai dėl paėmimo laiko, tada bus nesvarbu.

Tikėjimo vienybė nėra tai, kad mes visi tikime vienodai, bet kad esame pakankamai subrendę atidėti į šalį mus skiriančius dalykus, dėl kurių nutrūksta bendravimas, kad išaukštintume, vertintume ir susitelktume į tai, ką turime bendra – Kristus mumyse, šlovės viltis. Taigi neniekinkime šventųjų susirinkimo.

Balandžio 21-22 aš būsiu Montanoje, gegužės 10-15 konferencijoje Olandijoje, o po to nieko daugiau šiai vasarai - tik susitelksiu į sveikatą ir šeimą. Sekančiais mėnesiais bus kai kurių jaudinančių pasikeitimų ir įvykių darbe, daugiau apie tai vėliau. Dėkoju jums už jūsų maldas ir finansinę paramą. Tie, kurie mus remia, kaip Paulius sakė korintiečiams, neša kartu su mumis tarnavimą šventiesiems – ir jūs, kurie tai darote esate labai už tai vertinami ir mylimi!

Džonas ir Barbara