Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2024 m. vasario 19 d., pirmadienis

 Tėvo emocijos Nr. 2 iš 3

John Fenn, 16 Feb, 2023,  The Emotions of the Father #2 of 3

 

Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę dalinausi kaip praėjus kelioms dienoms po to, kai Tėvas mane mokė apie tai, kaip Jis išreiškia savo emocijas per Dvasios pasireiškimą


(dovanas), sulaukiau Viešpaties apsilankymo.

 Jis pradėjo ten, kur baigė Tėvas, kalbėdamas man apie 1 Korintiečiams 12:4-7. Tačiau prieš rašydamas apie tai, ką Jis pasakė, pirmiausia noriu jums paaiškinti, ką aš žinojau prieš tai, kai  Jis mane mokė, todėl pirmiausia dalinuosi tuo:

 „Dabar yra skirtingų dvasinių dovanų atmainų, bet tai ta pati Dvasia.

Ir yra skirtingų tarnavimų, bet tas pats Viešpats.

Ir yra skirtingų veiksmų, bet veikia tas pats Dievas.

Kiekvienam duota Dvasios apraiška bendram labui“.


Štai ką aš žinojau apie šią ištrauką, kol Viešpats pradėjo mane mokyti

 Aš žinojau, kad 4 eilutėje žodis „dovana“ yra „charis“, taigi Viešpats kalba apie charizmatiškas dovanas. Tai pranašystės, kalbų, kalbų aiškinimo dovanos (apreiškimo dovanos). Išgydymai, stebuklai, ypatingas tikėjimas (jėgos dovanos). Ir apreiškimo dovanos: išminties žodžiai (apie ateitį), žinios (žinios apie dabartį ar praeitį) ir dvasių atpažinimas (Dievo ar velnio dalykų suvokimas).

 Apie tai kalba eil.5 sakoma: „Ir yra skirtingų tarnystės rūšių, bet tas pats Viešpats“.

 Žodis „tarnavimas“ yra „diakonija“, kuris tuo metu buvo naudojamas apibūdinti „patarnavimą  prie stalo“. Savo formomis jis verčiamas kaip tarnystė, tarnautojas, , tarnavimas, servisas. „5 -iopas tarnavimas “ yra įtrauktas į šias dovanas (apaštalas, pranašas, pastorius, mokytojas, evangelistas), bet tai nėra viskas.

 Paulius taip pat įvardija  pagalbą (padėti, teikti pagalbą) ir vadovavimą (pažodžiui, „vairuoti laivą“, ty padėti nukreipti žmones (į saugumą)) kaip „tarnaujančias dovanas“.

 Ir charizmatinės dovanos, ir tarnavimo dovanos   Pauliaus teigimu, yra ta pati Dvasia ir Viešpats daro tai, kas naudinga visiems. Jis tęsia eil.6:

 „Ir yra skirtingų veikimų, bet visuose šiuose dalykuose veikia tas pats Dievas“.

 Žodis „veikimas“ yra „energema“ arba energija. Yra savitų energijos (motyvacijos) būdų, tačiau visuose šiuose dalykuose veikia tas pats Dievas. Tai, kas tave skatina Dieve, yra iš Dvasios. Jūs gimėte su tokia motyvacija.

 Tai vadinamos „motyvacinėmis dovanomis“ arba „energijos dovanomis“. Mus sujaudins ir motyvuos tai, kam esame sukurti. Paulius kai kuriuos mini Romiečiams 12:1-8, kur jis pradeda sakydamas, kad kiekvienam yra duotas tikėjimo saikas ir kad jis gali kalbėti tik pagal jam suteiktą malonę. Jis ragina mus nesididžiuoti, nes tokie esame sukurti.

 Tai sudaro pagrindą šiai idėjai, kad kiekvienas iš mūsų turi tam tikrą tikėjimo saiką, tiesiogiai susijusį su dovanomis, su kuriomis esame sukurti. Jis išvardija keletą, pradedant nuo 6 eilutės:

 „Kai kurie yra (motyvuojami) pranašystės“. Tai ne charizmatinė pranašystės dovana, o tikėjimo saikas, pranašiškiems žmonėms būdinga energija. Šie žmonės yra tiesmukiški,  kalba tiksliai, pataiko į tikslą,  myli teisumą ir nekenčia nuodėmės, yra geri žmonių teisėjai ir gali nujausti, kai kas nors yra nusidėjęs. Jie gimė tokie. Tai dalis to, kas juos energizuoja, motyvuoja.

 Paulius liepia jiems veikti „pagal jų tikėjimo proporciją (saiką, pasiekiamumą, sferą)“, ty neperžengti. Pranašystės motyvuotas žmogus nori ištaisyti bet kokią matomą klaidą, net jei tai nėra jo reikalas. Siekdami pataisyti asmenį, jie linkę persistengti ir gali pakenkti žmonėms, akcentuodami problemą, kurią, jų manymu, reikia taisyti. Paulius sakė, kad apsiribokite tik savo tikėjimo, santykių ir, žinoma, meilės bei teisingumo ribomis.

 Toliau Paulius rašo tą patį „proporcingai jūsų tikėjimui“ 7–8 eilutėse „tarnauti, mokyti ir raginti“.

 Tarnas linkęs tarnauti tol, kol išsenka, savo šeimą pastatydamas antroje vietoje už surinkimo ar kitų žmonių. Jie skirs savo maisto pinigus tam tikslui, nes negali būti pakankamai kantrūs, kai pasipila komandų grandinė pagelbėti. Jie nenori turėti mikrofono, jiems labiau patinka tenkinti fizinius poreikius užkulisiuose – valyti, pastatyti kėdes, padėti kam nors nuvykti pas gydytoją, daryti malonius dalykus, kurių niekas, išskyrus Dievą, nemato. Tačiau nesistenkite visiems tarnauti, sutvarkykite prioritetus. Neignoruokite savęs ir šeimos, kad patenkintumėte kitų poreikius.

 Mokytojai, mėgstantys tyrinėti ir mylintys faktus bei skaičius, ir ragintojai, norintys papasakoti savo istoriją, nori viską išaiškinti, neatsižvelgdami į tai, kad galbūt ne visi nori išgirsti mažytę smulkmeną, kuri kažkam, iš prigimties mokytojui yra  žavi. O gal jie nenori išgirsti kiekvienos smulkmenos, ką Dievas dėl tavęs padarė šią savaitę per 20 minučių – gal geriau būtų 1 minutės santrauka. Apsiribokite proporcingai savo tikėjimu, jei turite galimybę.

 Mokytojas reiškia ne vieną iš 5 tarnavimo dovanų, tai žmogus, kuris natūraliai nori perteikti kitiems. Nesvarbu, ar tai būtų parodyti jaunai mamai, kaip vairuoti automobilį ar  savo kūdikiui arba vyrui, norinčiam išmokyti sūnų išardyti variklį. Jie natūraliai yra motyvuoti perduoti savo gyvenimą kitiems.

 Paulius 7-8 eilutėse dalijasi ir apriboja „davimą“, „valdymą (organizavimą)“ ir gailestingumą. Jis sako tiems, kurie mėgsta dovanoti, darykite tai paprastai. Kitaip tariant, kad kiti nematytų, o ne su fanfaromis, tiesiog būkite paprasti, nes linkstama į pasididžiavimą ir norą būti pastebėtam.

 „Vadovui“ jis sako „stropiai“, o tai reiškia, kad organizatorius linkęs imtis daugiau dalykų, nei gali padaryti gerai. Natūralu, kad jie žino, kaip turėtų būti organizuojamas biuras, kas, pavyzdžiui, kokiame projekte turėtų būti ir kur. Paulius sako, kad leiskite šiai motyvacijai sklisti, bet tik iki to momento, kai galite išlaikyti darbštumą. Neprisiimkite daugiau, nei galite gerai susitvarkyti.

Apie „gailestingumą“, sako jis linksmai. Kodėl? Nes gailestingumo skatinamas žmogus yra linkęs imtis problemų to asmens, kuriam demonstruoja gailestingumą. Paulius sako, laikykitės emocinio atstumo, parodykite jiems Dievo gailestingumą, bet  tiek, kiek esate linksmi tai darydami – jei pradedate jausti, kad emociškai įsitraukiate į žmogų, kuriam rodote gailestingumą, ir prarandate objektyvų linksmumą, atsitrauk, apribok save.

 1 Korintiečiams 12:6 Paulius pasakė, kad išvardindamas šias motyvacines ar energijos dovanas, visa tai – charizmatinės, tarnystės ir energijos dovanos, yra  Dievas, veikiantis kiekviename. Jis baigia pakartodamas 7 eil.: „Kiekvienam žmogui duota Dvasios apraiška  bendram labui“.

 Dabar jūs matote, ką aš supratau iki Jėzaus aplankymo; mes čia pratęsime kitą savaitę.

 Esmė, kurią mačiau ir supratau, yra ta, kad pastoriaus dovana yra lygi gailestingam žmogui, kuris yra lygus tam, kuris gali pranašauti. Kristuje nėra superžvaigždžių, visos dovanos  yra  Dvasios pasireiškimas, todėl mes negauname jokių nuopelnų.

 Didžiulė nuodėmė, kad kai kurie ganytojai mano, kad kiti turi  jiems tarnauti. Arba „apaštalai“ mano, kad turi viešpatauti savo pašaukimu virš kitų, kad jie jiems tarnautų. Žmogus, pakeltas organizuoti, yra lygus apaštalui, tik skirtingos funkcijos. Išgelbėti to paties kraujo, taigi kodėl  drįstame išaukštinti vieni kitus. Mes gerbiame funkciją, bet suvokdami, kad tai ta pati Dvasia, tas pats Viešpats, tas pats Dievas Tėvas, liejantis per mus į mūsų pasaulį.

 Iki kitos savaitės, laiminu,

 

Džonas Fenas

2024 m. vasario 12 d., pirmadienis

Tėvo emocijos Nr. 1 iš 3

 John Fenn, 9 Jan, 2024, The Emotions of the Father #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Tai seka dviejų dalių mokymo apie tai, kaip žmogaus trejybė atspindi Dievo

trejybę, kad mes esame trys viename, kaip Dievas yra trys viename.

 Fonas

 Buvau tarp vadovaujančių  surinkime (vert. bažnyčioje), kurioje tuo metu vietinio laikraščio duomenimis buvo apie 13 000 žmonių. Taip pat buvau direktoriumi  Biblijos mokykloje, kurią per metus lankė apie 700 studentų,  todėl daug žmonių turėjo progą aplankyti mane ir papasakoti savo gyvenimo  kovas.

 Tuo metu charizmatiškame surinkimo (vert. bažnyčios) pasaulyje mojavimas vėliavomis ir šokis buvo įprasti dalykai. Žmonės tarnavimo metu užtvindydavo praėjimus ir aikštelę prieš platformą ir šoko mojuodami vėliavomis. Atrodė, kad vieni šoko su nematomais partneriais, kiti „garbindami“ mojavo vėliavomis.

 Kodėl aš pradėjau klausinėti apie tai Tėvo, ir štai, kas paaiškėjo

 Kai kurios mojuotojos vėliavomis  ir  šokėjos buvo biblijos mokyklos mokinės. Kelios iš jų  atėjo į mano biurą ieškoti patarimo su labai rimtomis problemomis. Beveik kiekviena iš jų buvo vieniša arba santuokoje po nelygiu jungu, jos buvo patyrę ar išgyveno įvairias  traumas, daugelis turėjo rimtų finansinių sunkumų. Jos  patyrė nuolatinį stresą.

 Ne visi buvo tokie, kai kurie šokėjai ir mojuotojai vėliavomis buvo tiesiog meniški ir savo meilę Viešpačiui išreiškė šokiu ir mojavimu vėliavomis,-  tai  nieko blogo. Tačiau tokių buvo mažuma.

 Keletas šokėjų man asmeniškai pasakė, kad įsivaizduoja, kad šoka su Jėzumi, o kai kurios patikino nežinančios, ar tai Jis, ar jų vaizduotė. Žinojau, kad žmonės šoka paskatinti Dvasios. Taip pat žinojau, kad žmonės šoka paskatinti savo kūno. Kaip atskirti?

 Visai kaip kadaise populiarus „šventasis juokas“. Aš mačiau tikrą juoką, sklindantį iš dvasios, kai žmones  paliesdavo arba jiems tarnavo Viešpats. Ir  mačiau kūną, masinę isteriją, įtaigią imitaciją, kad ir kaip tai pavadintumėte – mačiau daug daugiau kūno, nei juoko iš Dvasios ir dvasioje.

 Taigi aš paklausiau apie tai Tėvo

 Jis pasakė: "Aš parodau  savo emocijas per Dvasios pasireiškimus (dovanas). Šie žmonės yra emociškai labai jautrūs, jų emocijos iškyla į paviršių dėl buvusių ar dabartinių gyvenimo neramumų, todėl jie yra vieni pirmųjų, kurie pajunta mano emocijas, ir kur aš judu tarnavime“.

 Tai turėjo prasmę. Jų emocijos buvo ypač jautrios, todėl buvo ryšys su jų dvasia ir Šventąja Dvasia. Jų protas / emocijos Jo protui / emocijoms. Mane suintrigavo ryšys tarp žmogiškų emocijų ir Šventosios Dvasios, bet kol kas tai atidėjau. (Mačiau, kad daugelis surinkimų (vert. bažnyčių) patepimą pakeičia emocijomis, manydamos, kad tai yra tas pat. Bet taip nėra.)

 Grįžau prie Jo teiginio, kad Jis išreiškia savo emocijas per Dvasios pasireiškimą. – Ar galite man duoti skyrių ir eilutę apie tai,  Tėve? Jo atsakymas buvo betarpiškas: "Studijuok gailestingumą evangelijose. Kiekvieną kartą, kai matai Viešpaties užuojautą, po to pasireiškia Dvasia."

 Mato 9: 35-38; 10:1: Jėzus gailėjosi minios, todėl patepė mokinius gydyti ir išvaryti demonus. Pasireiškia tarnystės dovanos.

 Mato 14:14; Jėzus gailėjosi žmonių, gydė jų ligonius. Gydymas.

 Mato 15:32-39: Jėzus užjautė 4000 vyrų (neskaičiuojant moterų ir vaikų) ir padaugino duoną bei žuvį. Stebuklų darymo  dovana.

 Mato 20:29-34: Jėzus užjautė 2 akluosius ir juos išgydė. Gydymo dovana.

 Morkaus 1:41: Jėzus pasigailėjo raupsuoto ir jį išgydė. Gydymo dovana.

 Morkaus 5: 1-20; Jėzus išvarė Legioną , ir tas vyras norėjo sekti Jėzų, būdamas pagonis, to tuo metu nebuvo galima leisti. Viešpats liepė jam eiti namo ir visiems papasakoti, kaip Viešpats jo pasigailėjo ir jį išlaisvino. Gydymo ar stebuklų darymo dovanų/išsilaisvinimo pasireiškimas.

 Morkaus 6: 33-35; Jėzus gailėjosi minios, todėl juos mokė. Mokymo dovanų pasireiškimas.

 Morkaus 6:35-44, Jėzus gailėjosi  žmonių, todėl pamaitino 5000 vyrų (neskaičiuojant moterų ir vaikų). Stebuklų dovana.

 Luko 7:13-15; Jėzus gailėjosi našlės, laidojančios savo vienintelį sūnų, todėl prikėlė jį iš numirusių. Stebuklų dovana arba kai kas gali pasakyti „tikėjimo dovana “ arba „ypatingas tikėjimo“ tokiai situacijai.

 Nepatyrimas šituose Dvasios dalykuose...

 ...gali paskatinti  žmogų sukelti savo užuojautą, manant, kad tai yra Tėvo užuojauta. Dėl šios klaidos kai kurie atidavė savo maistą arba nuomai skirtus  pinigus per televiziją išgirstam poreikiui patenkinti, o paskui stebėjosi, kodėl Dievas tų pinigų negrąžina.

 Atsakymas yra toks, kad jų užuojauta kilo iš jų  sielos ir  emocijų. Tėvo užuojauta yra juntama, ji juntama mūsų dvasioje ir su tam tikra jėga teka į kitus, eidama per mūsų pačių emocijas, kurios lieka atskirtos, beveik kaip to, kuris stebi iš šono. Jūs tiesiog jaučiate (sieloje / mintyse) šią užuojautą savo dvasioje ir esate paskatinti imtis veiksmų. Dievo užuojauta nepadaro kažkieno bėdų tavo pačių bėdomis, ji leidžia tam tikrą atsiribojimą, kad galėtum išlaikyti teisingus prioritetus ir tvarką. Kitų problemas sprendžia  Jis, o ne mes.

Pradėkite nuo šito

 Prieš daugelį metų buvau nedidelio surinkimo (vert. bažnyčios) pastorius. Niekada nebuvau iš tų, kurie tik kažko mokytų. Aš visada ir iki šiol klausiu Tėvo, ko Jis nori, kad aš pasidalinčiau. Aš klausiu, tada laukiu, kol Jis man pasakys tiesiai arba Dvasia paryškins temą. Tai prasidėjo mano gyvenime prieš dešimtmečius.

 Tuo metu, 1989–1992 m., pastebėjau, kad Tėvo valia bet kuriam tarnavimui  yra sutelkta į vieną iš 3 sričių: žodį, garbinimą arba tarnavimą žmonėms. Galėjau jausti savo dvasioje, kai galvojau apie tuos 3 kiekvieno tarnavimo elementus. Aš jutau, kad viena dalis yra „sunkesnė“ nei kitos. Tai buvo gilesnis Jo buvimo jausmas, pabrėžiantis vieną dalį prieš kitas. Nežinodamas, kaip geriausiai tai suformuluoti, ėmiau klausinėti Tėvo, kai ruošiausi kiekvienam tarnavimui: „Kam tu esi nusiteikęs: žodžiui, garbinimui ar tarnavimui?

 Išmokau tiesiog išmesti tarnavimų grafiką ir sekti, kur yra patepimas – žodis, garbinimas, malda. Jei neturėjau žinios, o „nuotaika“ buvo garbinimas, pradžioje sakydavau bendruomenei aukoti, kad nebūtų trukdžių, ir po to  mes tiesiog garbindavome. Kitais atvejais kai turėjau konkrečią žinią, garbinimą  praleisdavome visai, arba prašydavau garbinimo komandos jį sutrumpinti arba tik įžanginė giesmė. Kartais Tėvas norėjo tarnauti, todėl garbinimas buvo trumpas, bet gilus, o tada aš paprašydavau susirinkimo melstis vieniems už kitus. Žmonės prieidavo  prie manęs sakydami: „Aš myliu šią bendruomenę, niekada nežinau, kas vyks, bet  visada jaučiu patepimą“.

 Per kelias dienas po to pokalbio su Tėvu

 Mane aplankė Viešpats. Jis pradėjo  tiesiai nuo 1 Korintiečiams 12:4-7,   apie tai, ko Tėvas mane mokė, tęsiu kitą savaitę.

 Tačiau apsvarstykite šiuos dalykus: Tėvas išreiškia savo emocijas per Dvasios dovanas. Ruošdamiesi eiti į savo bendruomenę, pradėdami Biblijos studijas, dalyvaudami namų surinkime ar jam vadovaudami, pirmiausia paklauskite: Tėve, kam tu nusiteikęs? Kur bus jūsų buvimas?

 Ten, kur Jis nori eiti, kur bus patepimas, gali būti ne ten, ką suplanavote. Jūs pajusite daugiau „svorio“ vienoje ar kitoje srityje. Sekite tai. Pakeiskite „grafiką“, kad sutelktumėte dėmesį į tą sritį, kuri domina Tėvą.

 Ženkite tikėjimo žingsnį; Išmeskite savo planus, kad galėtumėte daryti tai, ką matote darant Tėvą. Tekėjimas vyks tiesiai iš Tėvo per Dvasią į jus, Kristaus kūną. Ir tai bus nuostabu.

 Iki kitos savaitės, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

 

 

 

2024 m. vasario 5 d., pirmadienis

Mūsų trejybė, Dievo Trejybė Nr. 2 iš 4

  Our Trinity, God's Trinity #2 of 4 John Fenn 2Jan, 2024

 Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip žmogaus trejybė sukurta pagal Dievo trejybę. Aš pasidalinau, kad mes esame dvasia, siela ir kūnas, todėl ir Dievas yra toks pat.


Tėvas yra dvasia, Šventoji Dvasia veikia kaip siela, o Jėzus veikia kaip Jo kūnas.

 Štai kodėl Naujajame Testamente nėra maldų Šventajai Dvasiai.

 Žinau, kad tai sujaukia kai kurių teologiją, bet tiesa ta, kad Šventoji Dvasia tik klauso ir tiria (nes Ji yra siela) to, ką mums paruošė Tėvo širdis (dvasia).

 Apsvarstykite tai kitaip, Tėvas yra savo soste danguje. Jėzus pakilo į dangų. Vienintelis, kuris šiandien tarnauja žemėje, yra Šventoji Dvasia. Kodėl? Todėl, kad Tėvas teka iš Savęs Savo paties Dvasia  į (Kristaus) kūną.

 Mes nesimeldžiame Šventajai Dvasiai. Jėzus  Viešpaties maldoje pasakė, kad turime prašyti Tėvo. Jono 16:23 Jėzus kalbėjo tą dieną, kai Jis pasitraukė nuo mūsų: "Tą dieną jūs manęs nieko neprašysite. Prašysite Tėvo, ir Jis jums duos."

 1 Korintiečiams 2:10-12 sako, kad Šventoji Dvasia „ieško“  ką Tėvas turi  mums, ir pasakyta: „...mes turime Dvasią, kad žinotume, ką Tėvas mums paruošė“.

 Tai pastatė Šventąją Dvasią į vidurį tarp Dievo Tėvo ir kūno (Viešpaties Jėzaus, Kristaus kūno). Jūsų siela yra tarp jūsų dvasios ir kūno. Kartais klausaisi savo kūno – esu alkanas, ištroškęs, mieguistas – o kartais klausai savo dvasios: „noriu garbinti“, „Aš nejaučiu savo dvasioje, kad šis darbas skirtas“. man“, „Aš alkanas Žodžio“.

 Jūsų siela yra viduryje, lygiai taip pat, kaip Šventoji Dvasia yra viduryje. Iš žemės į dangų Ji neša mūsų maldas į Tėvo širdį, o iš dangaus į žemę neša mums atsakymus ar atsaką. dvasia-siela-kūnas, kūnas-siela-dvasia.

 Taigi  žmonės klausia; Ar neteisinga melstis Šventajai Dvasiai ir klausti Jos kažko, kad gautum atsakymą? Ką Jėzus pasakė? Pažvelkite į Apaštalų darbų maldas ir laiškus – apaštalai tikėjo ir pakluso Jėzui, melsdamiesi Tėvui. Kartais žmonės manęs klausia, kodėl jų maldos neveiksmingos, o kai aš jų klausau ar klausiu, matau, kad jie prašo Šventosios Dvasios arba prašymus siunčia maldoje Jėzui  – tai tiesioginis nepaklusnumas Jėzui ir Naujojo Testamento praktikai.

 Taigi jie turi nuspręsti, ar jie pakeis savo teologiją tuo, ką Jėzus ir Žodis iš tikrųjų sako ir ką praktikavo NT autoriai, ar ir toliau tikės   savo ar žmonių sukurta teologija prašydami Šventosios Dvasios, ir dėl to jų malda bus neveiksminga.  Šventoji Dvasia tik neša žinią ir ieško, ką Tėvas turi savo širdyje, taip (vėl) sakoma I Korintiečiams 2:9-12.

 Bet pereikime prie srauto iš dangaus. Mes tikrai esame Kristaus kūnas.

 Aš pasakiau, kaip niekas negali atskirti Tėvo nuo Jo Dvasios, kaip niekas negali atskirti mūsų dvasios ir sielos. Danguje žmonės yra dvasia ir siela.

 Jie atrodo taip pat, nors nepaisant laiko praleisto žemėje ir susidėvėjimo, jie turi visus pojūčius, bet jie yra dvasia ir siela, neturintys savo atpirkto kūno. Paulius rašė Romiečiams 8: 22-23 sako, kad laukiame „kūno atpirkimo“. Vieną dieną turėsime tą pašlovintą kūną, pagamintą iš dangiškos medžiagos, be nuodėmės ir su  Dievo prigimtimi. Mūsų kūnas šiandien yra žemiškas ir nori nusidėti, bet 1 Korintiečiams 15:39-49 mums pažadėtas dangiškas kūnas, kuris trokšta tik teisumo.

 Šiandien pažvelkime į šį srautą išsamiau

 Apreiškimas 22:1: „Ir jis man parodė tyrą gyvybės vandens upę, skaidrią kaip krištolas, ištekančią iš Dievo (Tėvo) sosto...“

 Gyvybės upė teka iš Tėvo. Kur ji teka?

 Jono 7:38-39 Jėzus pasakė: „Kas mane tiki, iš jo pilvo tekės gyvojo vandens upės (tai Jis kalbėjo apie Dvasią, kuri bus duota tiems, kurie Jį tiki).

 Tėkmė plūsta iš Tėvo, Jonas identifikuoja upę kaip Dvasią, ir ji įteka į mūsų dvasią (mes esame Kristaus kūnas.) Kai meldžiamės, ši upė išsišakoja į gyvybės upes, tekančius, kad suteiktų gyvybę visiems, už kuriuos meldžiamės. . Iš Tėvo Dvasia tekėjimas vyksta  į Kristaus kūną. dvasia-siela-kūnas.

 Man teko kalbėti  net 10 skirtingų kalbų, kai kalbomis meldžiausi už įvairius žmones ir situacijas per 2 valandas. Kiekviena iš jų yra gyvybės upė, drėkinanti tą ypatingą poreikį. Gyvybės upė, tekanti iš Tėvo, Šventosios Dvasios įsilieja į mūsų dvasią, ir tada mes meldžiame, kad Gyvybė palaistytų visas tas sritis mūsų  ir tų, už kuriuos meldžiamės gyvenime. dvasia-siela-kūnas į dvasią- sielą-kūną.

 Tą patį srautą matome Mato 3:16-17:

 „...  Jėzus išėjo iš vandens ir jis (Jonas Krikštytojas) pamatė, kaip ant Jo nusileidžia Dvasia ... ir balsas iš dangaus tarė: „Tai mano Sūnus...“ Atkreipkite dėmesį, Tėvas iš dangus kalbėjo, kai Dvasia tekėjo į Jėzų. Tėvas-Dvasia-Jėzus. dvasia-siela-kūnas

 Jėzus pasakė Jono 5:19, kad Jis darė tik tai, ką matė darant Tėvą – taigi Tėvas darė dalykus.

Jėzus Dvasia matė, ką Jis daro, ir tada tai vykdė. Tas pats srautas, Tėvas-Dvasia-Jėzus. dvasia-siela-kūnas

 Esame sukurti pagal Jo paveikslą ir panašumą, todėl esame sukurti tekėti tuo pačiu būdu.

 Tėvas-Dvasia-Sūnus, dvasia-siela-kūnas

 1 Tesalonikiečiams 5:23 Paulius rašo: „Tegul visa jūsų dvasia, siela ir kūnas bus nepriekaištingi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui“.

  Srautas plūsta į mus, tada  dvasia į mūsų sielą, o tada vėl išorė į mūsų kūną. dvasia-siela-kūnas. Štai kodėl kalbos   taip efektyviai veikia ir atgaivina. Tėvas siunčia savo valią Dvasia mūsų dvasiai (mes esame Kristaus kūnas), tada mes savo dvasia perkeliame į savo kūną. Malda kalbomis įtraukia mus  labai tiksliai  mūsų dvasią, sielą ir kūną į tą srautą. Mes esame viena su Juo. Tėvas į  Dvasią  į kūną, po to  teka į mūsų dvasią į mūsų sielą ir į mūsų kūną. Mes esame viena Jame, Jis yra viena mumyse. Vienas srautas.

Daugelis pasakys, kad efektyvu  plaukti  dvasios-sielos-kūno srautu kitais būdais. Pavyzdys  galėtų būti  apsilankymas pas draugą , kai staiga jūsų dvasioje atsiranda kažkas skirtas jam. Tavo protas atpažįsta kažką tavo dvasioje, idėją ar tam tikrą išmintį,  tavo siela paima tai ir ištaria žodžiais  kitaip sakant, tai išeina iš tavo burnos ir teka tavo draugui. Pojūtis labai geras, nes  ką tik tekėjai taip, kaip suplanuota: dvasia iš sielos į kūną.

 Kitas pavyzdys būtų garbinimas. Jūs giedate kalbomis iš savo dvasios į savo sielą, sutelktą į mintis apie Viešpatį, o iš jūsų burnos liejasi garbinimas: dvasia-siela-kūnas. Tai efektyvu , nes veikiame visose 3 dalyse.

 Kitą savaitę ketinu daugiau pasidalinti tuo, ko Tėvas ir Viešpats mane apie tai išmokė, konkrečiai kaip Jis lieja į mus savo emocijas. Šios paskutinės 2 savaitės kai kuriems buvo iššūkis. Perskaitykite Apreiškimo 4 ir 5 skyrius, kad pamatytumėte Tėvą Jo soste. Perskaitykite Danieliaus 7 skyrių, kad pamatytumėte Tėvą kaip Amžinąjį . Tėvas TEBĖRA Savo soste, bet Jis visur  Šventąja Dvasia, kuri veikia kaip Jo siela, Jo protas. Dvasia, kaip sakė Jėzus, „kyla“ iš Tėvo, kaip ir mūsų siela kyla iš mūsų dvasios.

 Dar tiek daug liko pasakyti  kitai  savaitei apie Tėvo emocijas...iki tol laiminu,




 Džonas Fenas

2024 m. sausio 27 d., šeštadienis

Mūsų trejybė, Dievo Trejybė Nr. 1 iš 4,

  John Fenn, 26 January, 2024, Our Trinity, God's Trinity #1 of 4

 Sveikinu visus,

Visi norime geriau tekėti vienoje srovėje su Viešpačiu, bet man Dievo trejybės, o po to žmogaus trejybės supratimas padeda suprasti, kaip Jis bendrauja,  ir kaip Jo


Dvasia teka mumyse.

 Tai taip pat suteikia mūsų mintyse vaizdą apie srovę iš Tėvo į mus. Man tai buvo svarbiausia norint vaikščioti su Tėvu ir atskirti „ar tai aš, ar tai Dievas?“.

Dievo ir žmogaus trejybė – tai paprasta

 Tėvas-Dvasia-Sūnus

 dvasia-siela-kūnas

 Tokia yra tėkmė – Tėvas yra visokio gėrio šaltinis, iš Jo teka Šventoji Dvasia į Sūnų. Esame sukurti pagal Jo paveikslą ir panašumą, todėl iš savo dvasios tekame į savo sielą, į savo kūną.

 Jėzus pasakė, kad Tėvas yra dvasia Jono 4:24. Jis YRA dvasia, bet mes sunkiai suvokiame Jį taip, nes manome, kad dvasia yra debesis, garai, panaši į vaiduoklį. Ir šiais terminais sakome: „Dievas yra visur“. Tai prisideda prie idėjos, kad Jis yra kažkoks debesis ar ūkas erdvėje. Netiesa.

 Tėvas matomas visame Apreiškimo 4 skyriuje, kai apaštalas yra perkeliamas į dangų ir atsiranda priešais Jį. Jis labai tvirtas(vert. solidus), nors ir dvasia.

 Jis mato Tėvą savo soste su vaivorykšte virš jo ir skaidriomis grindimis priešais ją. Aplink Jį yra daugiasparniai cherubai, šaukiantys „šventas, šventas, šventas“. Prie Jo ateina  5:7 yra s Judo giminės liūtas, tas, kuris buvo nužudytas, bet gyvas per amžius, ir „paima knygą iš dešinės to, kuris sėdi soste“. (Kai esate Dvasioje, galite matyti Tėvą, bet kūne niekas negali Jo matyti ir likti gyvas, žmogaus kūnas būtų sunaikintas neatlaikytų  Jo tyrumo)

 Dan 7:9-13 Danieliui pateikiama apžvalga to, ką Jonas matė Apreiškime. Danielius aprašo Amžinąjį savo soste, Jo baltus banguotus plaukus, pas jį Žmogaus Sūnus ateina priimti karalystės, kuriai nebus galo.

 Tėvas yra dvasia. Tačiau Jis tvirtas. Jis visada matomas kaip sėdintis soste. (Taip pat žr. Išėjimo 24: 7-11, Ezechielio 1) Taigi turime atnaujinti protą, nors dvasia, Jis yra tvirtas, soste, ir tai yra kažkur, fiksuotoje vietoje, kuri vadinama dangumi, toje srityje.

 Kaip Dievas yra visur?

 Eilučių, kuriose Tėvas rodomas kaip visų gėrybių šaltinis, yra per daug, kad būtų galima jas detalizuoti, tačiau kai kurias verta paminėti.

 Jokūbo 1:16-18 mums liepta nesuklysti, kiekviena gera ir tobula dovana ateina iš Tėvo. Hebrajams 12:9, kur Jis yra Dvasių Tėvas, ir Efeziečiams 1, kur mums sakoma, kad Tėvas panaudojo Jėzaus auką, kad priimtų mus pas save ir pan. 1 Korintiečiams 15:27-28 mums sakoma, kad kai Tėvas viską paklojo po Jėzaus kojomis, Jėzus viską grąžins Tėvui, kad Jis būtų viskas visame kame.

 Jei Tėvas yra savo soste, kaip matyti iš Apreiškimo 4, Danieliaus 7, Ezechielio 1 ir t. t., kaip jis yra visur? Buvimas soste, jį fiksuoja vienoje vietoje.

 Leiskite man jūsų  paklausti

 Šiuo metu fiziškai esate kažkur, galbūt sėdite namuose. Bet jei aš paprašysiu jūsų sustoti ir prisiminti mėgstamą vaikystės prisiminimą, galite mintyse „nueiti ten“. Jūs grįžote laike, psichiškai. Jei paprašysiu pagalvoti, ką veiksite rytoj, galite pagalvoti apie savo veiklą. Visa tai darote sėdėdami namuose, skaitydami šitą straipsnį.

 Jėzus Jono 15:26 pasakė, kad Šventoji Dvasia „kyla“ iš Tėvo. Šventoji Dvasia teka iš Tėvo. Šventoji Dvasia yra susijusi ir veikia kaip Tėvo siela. Protas, valia, humoras. Savo Dvasia, kuri veikia kaip Jo protas, Jis yra visur, viską mato, viską žino – visa tai sėdėdamas savo soste danguje. Jis yra visada esantis, visada dabartyje, bet sėdėdamas soste Šventosios Dvasios pagalba, kuri veikia kaip Jo siela, Jis taip pat mato praeitį ir ateitį.

 Taigi mes negalime atskirti Tėvo nuo Jo Dvasios. Tėvas ir Dvasia yra viena. Lygiai taip pat mūsų dvasia ir siela yra viena. Niekas negali atskirti mūsų dvasios ir sielos.

 Hebrajams 4:12-13

 Hebrajams 4:12-13 mums pasakojama apie Žodžio asmenį, o ne rašalą ant lapo, o gyvasis Žodis yra aštresnis už bet kokį kalaviją, skiriantį sielą ir dvasią, sąnarius ir čiulpus, ir kritikuoja mūsų mintis bei širdies ketinimus.

 Taigi čia, Hebrajams 4:12, mes turime žmogaus širdį, kurią sudaro dvasia ir siela. Kai kurios eilutės pabrėš dvasią, kitos – sielą, o dar kitos – ir sielą, ir dvasią, kurios sudaro žmogaus širdį.

 Atkreipkite dėmesį į gramatiką. Pirmasis iš jų nurodo funkciją. Siela ir dvasia, sąnariai ir čiulpai, mintys ir širdies ketinimai. Siela veikia kaip dvasios ir kūno jungtis, ji yra minčių vieta. Dvasia yra susijusi su čiulpais, mūsų visų šerdimi, kur gaminamas kraujas, ir tai yra mūsų ketinimų( vert. intencijų) vieta.

 Tai yra  tai pat, kas yra Dievas. Tėvas yra dvasia, gyvybės šaltinis ir giliausi ketinimai. Šventoji Dvasia veikia kaip jungtis tarp Tėvo ir Sūnaus (kūno) ir  perteikia Tėvo mintis. Ji veikia kaip siela, ir mes sukurti kaip  Dievas, mūsų siela veikia kaip jungtis tarp mūsų kūno ir dvasios. Tai tarsi svyruojančių sūpuoklių  vidurys.

 Šventoji Dvasia, apie kurią mums sakoma Jono 16:13: „Nekalbės iš savęs, o tik tai, ką girdės“. 1 Korintiečiams 2:10-11 mums sakoma, kad Šventoji Dvasia tyrinėja Tėvo širdį, ką Jis mums paruošė. Tokiu pat būdu mūsų siela ieško mūsų širdies (dvasios) mūsų giliausių ketinimų ir tikslo.

 Tėvas yra susijęs su mūsų dvasios žmogumi, Šventoji Dvasia veikia kaip Tėvo siela, o Jėzus yra kūnas. Esame sukurti pagal Jo paveikslą, todėl mūsų trejybė yra tokia pati: mes tekame iš savo dvasios į sielą į kūną.

 Visa tai yra gana sudėtinga, jei apie šiuos dalykus svarstote pirmą kartą. Kitą savaitę pažvelgsime į šį srautą iš Tėvo per Jo Dvasią į Jo Sūnų – dvasia į sielą ir  į kūną. Mes esame sukurti pagal Jo paveikslą, pagal Jo panašumą.

 Kadangi daugeliui sunku suvokti triasmenį Dievą,  mes žiūrime pirmiausiai į save. Kai suprantame tekėjimą iš savo dvasios į savo sielą ir į kūną, tampa lengva tekėti su Tėvu.

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

 

 

2024 m. sausio 22 d., pirmadienis

Kodėl namų surinkimas tebėra aktualus ir dabar # 3 iš 4

 John Fenn, 12 Jan, 2024,  Why House Church Now #3 of 4

 Sveikinu visus,

Skaitydami Apaštalų darbus matome, kad dėmesys sutelkiamas į namus. Sekminės įvyko namuose. Petras nuvyko į Romos šimtininko namus, Kornelijus


Apaštalų darbų 10 skyriuje. Namų šeimininkai ir šeimininkės minimi Filipuose, Tesalonikoje, Romoje, Efese, Korinte, Kolosuose ir Laodikijoje.

 Kaip jie pradėjo? Kaip mes galime pradėti?

 Nuosekliai matome, kad evangelizacija vyksta 4 įtakos sferose: šeima, draugai, kaimynai ir bendradarbiai.

 6 iš 12 pirmųjų apaštalų buvo atvesti pas Viešpatį per šias įtakos sferas. Jono 1:40-51 matome, kaip Andriejus atveda savo brolį Petrą susitikti su Jėzumi. Šeima. Kitoje eilutėje sakoma, kad jie turėjo kaimyną, vardu Pilypas, kuris susitiko su Jėzumi. Kaimynas. Savo ruožtu jis pakvietė draugą Natanaelį susitikti su Jėzumi. Draugas. Luko 5:10 mums sakoma, kad Petras buvo žvejybos verslo partneris su Jokūbu ir Jonu, kurie sutiko Jėzų, kai Jis pasiskolino jų valtį. Bendradarbiai.

 Šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai matomi visame Naujajame Testamente

 2 Timotiejui 1:5 Paulius mini Timotiejaus močiutės Eunikės tikėjimą, kuri, jo teigimu, buvo pirmoji tikėjime šeimoje, ir savo motinos Loidės tikėjimą. Kolosiečiams 4:10 Paulius rašo, kad Barnabas yra Jono Morkaus, Morkaus evangelijos autoriaus, dėdė. Apaštalų darbų 12:12 sakoma, kad Morkaus motina Marija surengė maldos susirinkimą dėl Petro, kai angelas jį paleido iš kalėjimo.

 Luko 24:18 pasakojama, kad vienas iš dviejų į Emausą einančių žmonių buvo Kleopas. Jono evangelija, kuri buvo parašyta po Luko, savo skaitytojams pasakoja Jono 19:25. Kleopas buvo Jėzaus dėdė. Jis pasakoja, kad Jėzaus teta, Marijos sesuo, buvo su ja kryžiaus papėdėje. Jo tetos ištikimybė prie kryžiaus paaiškina, kodėl ką tik prisikėlęs Viešpats nusprendė aplankyti tuos 2, kai jie ėjo į Emausą – Jis norėjo pranešti savo dėdei, kad jis galėtų pasakyti savo tetai: Jėzus prisikėlė.

 Apaštalų darbų 18:1–3, kai  surinkimas buvo pradėtas kurti, Korinte prie Pauliaus prisijungia kiti palapinių gamintojai, Akvilas ir Priscilla. Bendradarbiai. NT jie paminėti 6 kartus, įskaitant namų surinkimų priėmimą, kai jie gyveno Romoje ir Efeze. Ir tai  tęsiasi ir tęsiasi. Šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai matomi visame Naujajame Testamente.

 Taip yra ir šiandien. Daugelį namų surinkimų sudaro žmonės tose 4 įtakos sferose, ypač Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje. Bet ne visada. Šiomis Interneto dienomis žmonės, kurių niekas nepažįsta, gali būti suinteresuoti ateiti į jūsų namų surinkimą. Jie gali būti „taikos žmonėmis“.

 Pavyzdys Filipuose,  kaip prisijungia „taikos žmonės“

 Taikos žmogus pirmiausia yra tas, kuris tave priima, bet dar nepažįsta  Viešpaties. Evangelijoje pagal Luką 10:3-9 Viešpats sako tokiais atvejais, kurkite ryšį su žmogumi ir tik po to dalinkitės Jėzumi. Šiuolaikinis atitikmuo gali būti kažkas panašaus, arba galime įtraukti krikščionis, kurių dabartiniame namų surinkime  niekas nepažįsta, bet jis nori ateiti į jūsų namų surinkimą.

 Kai Paulius nuvyko į Filipus Apaštalų darbų 16:12-40, sinagogos susirinkimo ten nebuvo, tai reiškia, kad nebuvo 10 žydų vyrų, kuriems būtų 13 metų ir vyresni, kurie galėtų sudaryti savaitinį susirinkimą. Paulius sužinojo, kad kai kurios žydų moterys eina prie upės pasimelsti, todėl nuėjo ten jų ieškoti.

 "Šabo dieną mes nuėjome prie upės, kur, kaip žinoma, buvo meldžiamasi, ir atsisėdę kalbėjomės su ten susirinkusiomis moterimis.“ Taigi pirmas dalykas yra tai, kad kažkas siekia bendraminčių susibūrimo. Tai yra tie „taikos žmonės“, galėtume taip pasakyti.

 Taip pat stebime, kas parašyta apie Lidiją Apaštalų darbų 16:14: „Ten buvo moteris, Lidija, Dievo garbintoja, kuri klausėsi Pauliaus žodžių. Atkreipkite dėmesį, kad ji buvo Dievo garbintoja, bet dar nebuvo gimusi iš naujo. Tai pasikeitė, kai Paulius papasakojo jai apie Jėzų. Ji galiausiai pasikvietė Paulą ir Silą į savo namus, o, atrodo, ir kalėjimo prižiūrėtoją. Būtent jiems ir kitiems Paulius rašo savo šilčiausią laišką iš visų savo laiškų – laišką Filipiečiams.

 Galbūt skamba keistai, bet aš buvau jos namuose. Griuvėsiai buvo išsaugoti per visus šiuos šimtmečius, nes įteisinus krikščionybę jos namas buvo paverstas „bažnyčia“, kurią aplankyti galima iki šiol.

 Susitikime turi būti tikslas: Apaštalų darbai 2:42, „ištvermingai“ laikėsi.

 Mūsų laikais labai dažnai kas nors gauna apreiškimą, kad namų surinkimas yra skirtas būtent  jiems. Ir jie turi būti šioje vietoje, ir, kaip ir pirmojo amžiaus tikintiesiems, eiti į šventyklą jiems nebetinka.

  Deja, mūsų dienomis taip pat yra žmonių, kurie sako; – Galbūt šią savaitę pas jus užsuksiu. Jie tikisi aplankyti namų surinkimą be jokios išankstinės įžangos, kaip ir auditoriniame surinkime, todėl jie elgiasi laisvai tarsi „apsipirkinėtų“.

 Tačiau namų surinkimas yra kitoks. Jūs einate į kažkieno namus. Tie ‚apsipirkinėtojai“ retai matomi daugiau nei vieną ar du kartus. Žmonės, kurie gavo apreiškimą iš dangaus apie santykiais pagrįstą tikėjimą, yra nuo pat pradžių. Jie tai gauna.

 Pasakysiu aiškiau – Dievas užpildo bet kokią struktūrą, kurią Jam suteikia žmogus, todėl tai neprieštarauja šventųjų susirinkimo, vadinamo auditorine „bažnyčia“ stiliui. Kartais žmogus

apsilankys namų surinkime ir visa tai jam bus per daug neįprasta, nauja, ir taip pat jam bus sunku su žmonėmis, kurių jie nepažįsta, todėl jis nusprendžia, kad jam reikia patogaus ir pažįstamo auditorinio surinkimo. Tai gerai.

  Namų surinkimas nėra vieta evangelizacijai, nors taikos (vert. ramybės) žmogus gali nuspręsti įtikėti Viešpačiu toje aplinkoje. Matome tai paminėtą 1 Korintiečiams 14:22-25. Namų surinkime yra saugu ir sveika, todėl čia netinka atsivesti ką nors, su kuriuo nejaukiai jausis šeimininkas ar šeimininkė.

 Tokius asmenims, jei nori  atvesti juos į namų surinkimą, turi susitikti su jais atskirai, po vieną ir kurį laiką mokyti juos Viešpatyje. Vien todėl, kad jūs turite surinkimą namuose, dar nereiškia, kad turite leisti bet ką ir visus į savo namus. Namų susitikimas yra intymus, asmeniškas ir vieta tiems, kuriais galite pasitikėti.

  Patikrinimas: Namų surinkimas turi būti saugus

 Jei nesate kažkieno šeima, draugas, kaimynas ar bendradarbis su kažkuo, kas yra  namų surinkime, reikia tam tikro ryžto ir drąsos, kad įžengtumėte į nepažįstamo žmogaus namus ir taptumėte „nauju žmogumi“ mažos grupės susirinkime.

 Dažnai tai daroma susitikus su kuo nors išgerti kavos ar arbatos viešoje vietoje arba papusryčiauti ar papietauti restorane. Tai ne tardymas, o laikas išsiaiškinti, kodėl tas asmuo nori dalyvauti, ar nėra keistas  ar potencialiai pavojingas, reikia išsiaiškinti,  kad pamatytumėte, ar juos būtų patogu turėti šeimininkui ar šeimininkei savo namuose.

 Jėzus patikrindavo žmones, o tai gali būti staigmena tiems, kurie niekada nelankė namų surinkimo. Luko 9:57-62 Jėzus turėjo 3 atskirus vyrus, kurie atėjo pas Jį ir norėjo prisijungti prie mokinių. Pokalbių metu jis sužinojo, kad vienas nežinojo, kad sekdamas Jėzumi neturės nuolatinių namų, kitas turėjo sąlygą, kad jam pirmiausia bus leista palaidoti šeimos narį, o trečias buvo surištas šeimos ryšiais, dėl kurių jis būtų turėjęs lyg ir veidmainiauti. Luko 8:38-39 iš Legiono išlaisvintas vyras maldavo sekti Jėzų, bet buvo atsakyta. Jėzus jam pasakė ne, bet liepė  grįžti į savo namus ir pas savo draugus ir pasakyti, ką Jėzus dėl jų padarė.

 Šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai, taikos žmonės. Žmonės, kuriuos Biblijos žmonės jautėsi patogiai pakviesti į savo namus. Taip yra ir mums šiandien.

 Šiandien čia sustosime ir baigsime šią seriją kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Kodėl namų surinkimas tebėra aktualus ir dabar # 2 iš 4

 John Fenn 5 Jan, 2024,  Why House Church Now #2 of 4

 Sveikinu visus,

 

Kai Viešpats sukūrė Adomą ir Ievą Sode, Jis nustatė, kad namai yra pagrindinė vieta, kur mokytis, pažinti ir vaikščioti su Dievu. Tai vieta, kur galima pamatyti,
kaip Kristus (vyras) ir surinkimas, (vert. ekklesia, bažnyčia) (žmona) bendrauja, elgiasi vienas su kitu ir priklauso nuo Dievo Tėvo savo gyvenime.

 Štai kodėl Paulius Efeziečiams 5:21-33 rašė apie tai, 32 eilute baigdamas: „Tai yra didelė paslaptis, aš kalbu apie Kristų ir surinkimą (vert. ekklesią)“. Tai yra Jo ketinimas, geriausias scenarijus.

 Apreiškimas priklauso nuo šeimos gyvenimo

 Pradžios 18:17-19 Viešpats ir 2 angelai vakarieniavo su Abraomu. Tai žinoma kaip „teofanija“. Kai Kristus laikinai materializuodavosi Senajame Testamente įvairiose situacijose (šiuo atveju dar  ir 2 angelai), kad galėtų dalyvauti fiziniame gyvenime, pavyzdžiui, vaišėse, kai jie valgė maistą kartu  su Abraomu, kurį jis pateikė.

 Viešpats čia stabteli ir mums suteikiama įžvalga apie Jo mintis: „Ar man slėpti nuo Abraomo, ką ketinu daryti, nes jis taps didele ir galinga tauta ir dėl jo bus palaimintos visos žemės tautos ? Aš pažįstu jį, kad jis mokins savo vaikus ir namus Viešpaties kelių...

 Tai suteikia dar vieną apreiškimą, kad Dievas susieja šeimos gyvenimo kokybę su apreiškimu, kurį Jis duoda žemei. Pasidalijimą informacija, kad jis ketina sunaikinti Sodomą, jis grindė Abraomo šeimos gyvenimo kokybe.

 Dievo planai šeimai

 Be to, Jo planų apreiškimas leido Abraomui užtarti miestą. Prisiminkite, kad Lotas, Abraomo sūnėnas, ir jo šeima gyveno Sodomoje. Viešpats visa tai žinojo, kai susiejo Abraomo šeimos gyvenimą su savo planų miestui atskleidimu. Taigi apreiškimas šeimoje visų pirma susijęs su Dievo planais tai šeimai.

Jei norite daugiau Viešpaties apreiškimo savo šeimai, susitelkite į savo namų gyvenimą. Būkite tuo vyru ir (arba) tėvu Kristuje, kokiu turite būti. Būkite tokia žmona ir (arba) mama, kokia turite būti. Viešpats atskleis savo planus tai šeimai, toje šeimoje. Negalvokite (mama ar tėtis), kad turite eiti į bažnyčią, kad „išgirstumėte žodį“ savo šeimai. Tai prasideda namuose.

 Jei esi vienišas, būkite tuo, kuo turite būti Kristuje savo šeimai, draugams, kaimynams ir bendradarbiams. Iš Viešpaties ateis apreiškimas skirtas toms grupėms, kad galėtumėte jas užtarti.

 Atsikratykite pasenusio mąstymo

Jei manai, kad šventųjų susirinkimai yra pagrindinis būdas sužinoti, ką Dievas daro šiandien, tai neteisinga. Kai tekate su Juo pirmine dieviška tvarka, jūsų gyvenime viskas  atsiduria savo vietose. Daug dalykų nutinka, bet yra malonė įveikti kiekvieną iššūkį.

 Apreiškimas teka iš individo ir šeimos į pasaulį. Apaštalai ir pranašai pagal Efeziečiams 3:1-11 TURI apreiškimą apie Kristų mumyse ir su mūsų išganymu susijusius dalykus. Taip. Tačiau  Raštas sako, kad jų apreiškimas yra susijęs su tuo, ką turime Kristuje.

 Šeimoje Dievo apreiškimas pirmiausia bus apie Jo planus kiekvienam nariui, o paskui nukreiptas  į didesnius planus žemėje. Tai paverčia šeimą pagrindine „užtarimo maldos komanda“ žemėje.

 Žvilgsnis į priekį 150 metų prieš Jėzaus tarnystę Evangelijose.

Į izraelį veržiasi graikų kultūra, ir žydų lyderiai supranta, kad juos užvaldo pasaulio įtaka. Dievas pabrėžė, kad kiekviena šeima mokytųsi Dievo dalykų, todėl Jis įsakė jiems atvykti į Jeruzalės šventyklą tik 3 kartus per metus. (Pakartoto Įstatymo 16:16, Išėjimo 23:17, I Karalių 9:25)

 jie turėjo eiti į šventyklą tik 3 kartus per metus, nes Dievas sutelkė dėmesį į Jo pažinimą, sklindantį kiekvienoje šeimoje ir per ją. Nuostabu, kaip tai skiriasi  nuo to, ką mes turime auditorinių surinkimų kultūroje. Dabar pabrėžiame, kad 1–3 kartus per savaitę reikia eiti į „bažnyčią“, atiduoti savo vaikus nepažįstamiems žmonėms, kad jie mokytų juos apie Dievą. Kaip toli nuo pradinio ketinimo! Viešpats įsakė kasdien apreikšti ir kalbėti apie Jį namuose, tik 3 kartus per metus papildant dideliu susirinkimu šventykloje.

 Šio plano problema yra ta, kad jei šeimos žlunga, Dievo pažinimas nepateks į žemę. Ir šiuo atveju Izraelio šeimos patyrė nesėkmę,  įtaką darė didelis Graikijos  dėmesys sportui, madai, menui, teatrui ir mankštai gimnazijose. Kaip jie galėtų išlaikyti kitą kartą Viešpaties keliuose, kai yra visa ta išorinė įtaka?

 Maždaug Makabiejų laikais (kai įvyko Chanukos stebuklas)

 Vyko atgimimas, bandantis susigrąžinti žydiškus kelius. Grupė, žinoma kaip „atskirtieji“, nusprendė, kad šeimos turėtų susitikti namuose kiekvieną šabą (šeštadienį), o kiekvieną „susirinkimą“ sudaro mažiausiai 10 šeimų. „Atskirtieji“ nukopijuodavo ST ir keliaudavo į tuos namų susibūrimus.

 Šie atskirti asmenys taip pat nusprendė, kad žmogus šabo dieną gali nueiti iki maždaug 1/4 mylios (0,5 km), kol ėjimas tampa darbu. Tai reiškė, kad šie šeštadienio susibūrimai buvo kiekvienos šeimos 1/4 mylios (0,5 km) spinduliu.

 Prisiminkite, kad 13 metų berniukas buvo laikomas suaugusiu vyru. Taigi kiekvieną savaitinį susibūrimą gali sudaryti tik 2 ar 3 šeimos. (4 Jėzaus broliai buvo paminėti Mt 13:55, kad šeima su 1 ar 2 kitomis ir keliais berniukais galėtų sudaryti savaitinį susirinkimą.)

 Šie savaitiniai „susibūrimai“ turėjo tapti Apd namų surinkimais (ekklesomis).

 Žodis „atskirtieji“ yra žodis „fariziejai“. Žodis „susirinkimas“ yra „sinagoga“. Kai matai Jėzų sinagogoje mokantį, suprask, kad tai buvo namuose. Daugiausia tai  būdavo apleistuose namuose, kuriuose jie galėdavo susitikti, tačiau didžiąją laiko dalį sinagogos ar susirinkimai vykdavo žmonių gyvenamuose namuose. Pastatas, kurį dabar vadiname sinagoga, atsirado kaip pastatas, kurį vadiname bažnyčia, praėjus šimtmečiams.

 Kai Sekminių metu daug žmonių įtikėjo ir pradėjo sekti apaštalus, sinagoga suskilo. Teko skaityti aprašymus, kad Jeruzalėje buvo 10 000 tikinčiųjų, visi jie susirinkdavo namuose. Fariziejai buvo įsiutę, kad būrys neišsilavinusių vyrų atsitrauks žmones nuo jų 150 metų senumo sistemos, mokydami apie Jėzų, kurį jie  nužudė.

 Jie susitikdavo namuose ne dėl persekiojimų.

 Jie jau rinkdavosi 150 metų  fariziejų sinagogos namuose. Evangelijai plintant, jie ir toliau susitikdavo namuose, nes namai tebėra Dievo kūrinys, kad sužinotų apie Jį ir matytų Jo gyvenimą, rodomą kasdieniame gyvenime. Buvo natūralu susirinkti su kitomis gyvomis Dievo šventyklomis valgyti ir kalbėtis, mokytis ir melstis, sužinoti apie Jį ir tai, ką Jis darė kiekvieno gyvenime.

 Romėnų, graikų ir hebrajų kultūra apėmė šeimos ir kaimynų nuolatinį susibūrimą pavalgyti, dalintis tuo, kas vyksta jų gyvenime – taigi namų surinkimas( vert.ekklesia) atitiko tiek žydų, tiek romėnų praktiką, kai grupės žmonių susirenka namuose.

 Štai kodėl visas Naujasis Testamentas buvo parašytas apaštalų, kurie dalyvavo surinkime namuose, rašė žmonėms, kurie rinkdavosi namuose. Penkiariopos (vert.Ef4:11) charizmatiškos dovanos, Viešpaties vakarienė, krikštas vandenyje ir Šventoji Dvasia – viskas vyko namų kontekste. Jei esate auditorijos surinkimo dalis, jūs ištraukėte Dievo Žodį iš konteksto, kaip ir jūsų pastorius, ir kiekvienas lankantis mokytojas – o nėra gerai ištraukti Dievo Žodį iš konteksto. Įdėkite jį atgal į namus ir galėsite išmesti vadovėlius iš knygyno, kaip statyti surinkimą – visa tai išdėstyta Naujojo Testamento puslapiuose.

 Kitą savaitę – dėmesys mūsų laikams, kaip įkurti namų surinkimą. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas