Davimas Naujajame Testamente ir klestėjimas Nr. 1 iš 4

 John Fenn 19, July, 2024   NT Giving and Prosperity #1 of 4

 Sveikinu visus,

Prieš daugelį metų draugas, dirbęs užsakymai paštu įmonėje, aprodė man pašto

skyrių. Vienas iš klientų, kuriam jie tvarkydavo laiškus, buvo abejotinos moralės televizijos tarnautojas. Siuntinys, kurį mačiau, buvo nedidelis audinio lopinėlis.

 Kiek pamenu, visos instrukcijos buvo panašios: reikia melstis  laiške užrašyta malda  6 vakarus ir miegoti su audinio lopinėliu po pagalve. Septintą dieną asmeniui buvo nurodyta atsiųsti atgal   audinį su aukščiausia ir geriausia auka, ir į jo maldą bus atsakyta.

 Tai, ką Biblija sako apie pinigus, labai skiriasi nuo to pamokslininko ir to, ko moko dauguma pastorių auditorijoje. Ši serija apims NT dovanojimą, bet dar daugiau – kai kurias sąvokas apie pinigus, kurios sudaro subalansuotą Biblijos klestėjimo pagrindą.

 Galvok apie pinigus kaip apie vandenį

 Jei galvojate apie pinigus kaip apie vandenį, galite įsivaizduoti, kad kai kuriais kanalais jie teka nuo jūsų ir kitais teka link jūsų su investicijomis. Pavyzdžiui, jei nusipirksite gaiviųjų gėrimų, tų pinigų daugiau niekada nematysite, bet jei tuos pačius pinigus išleisite savo namams, įdėsite į santaupas ar investicijas, jie jums grįš.

 Pinigai, tekantys iš tavęs kaip vanduo, apima...

 Moraliniai veiksmai: amoralumas (lytinė nuodėmė), nesąžiningas pasipelnymas, savo šeimos skriaudimas, atsisakymas pripažinti ir palikti, savo nuodėmės dangstymas nuodėmės (neteisingai elgiamasi su ištekliais), nesubalansuota malonumų meilė, gėrimų meilė/priklausomybė, persivalgymas, kvaili draugai (tuštybių draugai). Patarlės 5:10, 10: 3, 11:29, 13:18, 28:13, 21:17, 23:21, 28:19

 Klaidos leidžiant  pinigus:  sąskaitos pasirašymas ir pinigų gavimas už juos nedirbant, neprotingas kredito naudojimas, davimas turtingiesiems, palūkanų ėmimas iš draugo, greito praturtėjimo schemos, nemokėjimas atsižvelgti ir teisingai elgtis kintant pardavimo rinkai, biudžeto neturėjimas, impulsyvus pirkimas. . Patarlės 11:15, 13:11, 22:7, 22:16, 28:8, 28:22, 20:21, 21: 5, 14:15, 24:3-4 Gyvoji Biblija, 27:20

 Darbo įpročiai: Per daug miegoti, nestropiai dirbti, per daug tuščiai plepėti, tinginystė – netingi, bet tiesiog nėra potraukio į darbą, fantazijų vaikymasis. Patarlės 6:11, 10:4, 14:23, 19:15, 28:19 NIV

 Laimėti loterijoje?

 Pirmajame laiške korintiečiams 10:13 sakoma, kad Dievas neleis mums būti išmėginamiems virš to, ką galime atlaikyti, o priešui užpuolus, padarys kelią išsigelbėti.

 Jo požiūriu, jei žmogus nemoka tvarkyti  dabar turimų pinigų, kodėl Jis turėtų leisti jam daugiau tokio  netinkamo valdymo? Jis žada neduoti mums daugiau, nei mes galime valdyti– jei tu negali susitvarkyti su tuo, ką turi, Jis tau daugiau neduos. Ta da... tai yra kartais taip paprasta.

 Praplėskime savo gebėjimą valdyti daugiau – talentas buvo pinigų vienetas pagal svorį

 Mato 25:14-30 sutinktame palyginime apie talentus yra pasakojimas apie šeimininką, kuris pasikviečia 3 savo tarnus ir duoda jiems 1 talentą, 2 talentus ir 5 talentus „kiekvienam pagal galimybes“. Eil.15

 Talentas yra pinigų svoris, aukščiausias valiutos lygis per pirmąjį šimtmetį, paprastai manoma, kad buvo apie 75–100 JAV svarų (34–45 tūkst.) aukso arba sidabro, o labiausiai paplitusi išnaša yra 75 svarai (NIV). Vienas žmogus gavo 1 talentą, kitas 2 talentus, dar 5 talentus, „kiekvienas pagal galimybes“.

Čia Jėzus mus moko vienintelių 3 dalykų, kuriuos galima padaryti su pinigais. Žmogus, kuris pradėjo nuo 5 talentų, pirko ir pardavė, prie tų 5 pridėjo dar 5, iš viso 10. Žmogui, kuris pradėjo nuo 2, sekėsi taip pat gerai, pridėdamas dar 2, iš viso 4. Pirkimas ir pardavimas yra pirmas ir aukščiausias dalykas, kurį galima padaryti su pinigais.

 Žmogus, gavęs 1 talentą, užkasė jį žemėje. Šeimininkas jam pasakė, kad jis turėjo bent jau įdėti jį į banką, kad gautų palūkanų. Tai yra 2 kiti dalykai, kuriuos reikia padaryti su pinigais – investuokite,  kur nors, kad gautumėte palūkanų, arba įkaskite į žemę. Šiuolaikinėse ekonomikose pasekoje infliacijos dėl šių dviejų variantų galite prarasti pinigus. Pirkti/parduoti, ..., užkasti. Tai yra 3 dalykai, kuriuos galima padaryti su pinigais.

 Tačiau noriu atkreipti mūsų dėmesį į sąlygas, kuriomis kiekvienas gavo pinigų.

 Tai vyksta „pagal kiekvieno galimybes“. Dievas tau neduos daugiau, nei tu gali, todėl jei nori daugiau, pakeisk savo sugebėjimus.

Išmokite amato, eikite į mokyklą, eikite į pamokas, dirbkite su žmogumi, iš kurio galite pasimokyti... mūsų sugebėjimai priklauso nuo mūsų, o ne nuo Dievo. Meistras jų sugebėjimų nepakeitė, ta dalis priklausė nuo jų pačių. Jei padidinsite savo sugebėjimus, o visi kiti dalykai bus vienodi, jums ateis daugiau pinigų. Ar tinkamai sutvarkysite? Ar meistras gali duoti daugiau? Ar tvarkote tai, ką turite?

 Už visus šiuos dalykus atsakome mes, o ne Jis. Jis pažįsta jūsų širdį ir, jei esate pasiryžęs pagerinti savo sugebėjimus, kad Jis nukreiptų jums daugiau pinigų, pakeiskite savo sugebėjimus.

 Pajamų srautai teka link jūsų

 Kaip matote aukščiau, Biblija moko, kad Viešpats tenkina mūsų poreikius. Labai nedaug patarlių ar kitų eilučių kalba apie tai, kad mums duodama pakankami  pinigų savo troškimams įgyvendinti. Didžiojoje pasaulio dalyje sunku patenkinti pagrindinius poreikius. Taigi pažiūrėkime, ką Biblija iš tikrųjų sako apie pinigus

mums.

 Biblijoje aprašomi keli pajamų srautai, tekantys žmogui, siekiant patenkinti jo poreikius, ir troškimus, virš būtinų poreikių. Keli srautai.

 Pasvarstykime apie  Jobą

 Jobo 1:3 rašoma, kad jis turėjo 7000 avių, 3000 kupranugarių, 500 jaučių jungų (1000 jaučių) ir 500 asilų patelių. Šiuolaikiniais terminais kalbant, kupranugariai buvo panašiai kaip furos arba sunkvežimiai, o tai reiškia, kad jis važinėjo karavanais po visus Vidurinius Rytus. Asilų patelės  dirbo mieste kaip pristatymo sunkvežimiai / krovininiai automobiliai. 1000 jungų jaučių reiškia didžiulę ūkininkavimo operaciją. 7000 avių reiškė mėsą, vilną / audimą ir dar daugiau. Sudėjus visus gaminamus produktus, tokius kaip pienas, mėsa, oda ir panašiai, Jobas turėjo daugybę pajamų srautų.

 Pasvarstykite apie Patarlių 31:10–31 moterį

 13 eilutėje sakoma, kad perka  vilną ir linus, o paskui juos apdirba rankomis – audžia. 14 eilutėje sakoma, kad ji perka/parduoda arba importuoja/eksportuoja tai, ką pagamina, kaip prekybinis laivas.

 15 eilutėje skaitome, kad  ji plečia verslą sunkiai dirbdama, keliasi prieš aušrą , kad pamaitintų  savo šeimą ir savo darbuotojus. 16 eilutėje sakoma, kad ji surenka pelną ir: „Ji apžiūri lauką ir jį nusiperka, savo rankomis pasodina vynuogyną“.

 Taigi dabar ji turi darbuotojų, audžiančių liną ir vilną, ir ji gali sutelkti dėmesį į žemės pirkimą ir gamybą. 18 ir 19 eilutės mums sakoma, kad ji žino, kad jos produktai yra geri, ir ji vis dar leidžia laiką prie staklių, parodydama, kad prižiūri savo verslą.

 Pinigai, tekantys kaip vanduo pas jus arba tolyn nuo jūsų,- tai  moralinis tiesumas, išmintis ir sveikas protas, keičiantys jūsų gebėjimus, daugybė pajamų. Ar tai buvo penas apmąstymams? Tai ir yra tikrasis biblinis klestėjimas.

 Mes apėmėme daug dalykų, ir kitai savaitei  dar liko  daugiau - ST dešimtinė.... iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

.

Paskutinės mintys, Šventoji Dvasia

 John Fenn,12 July, 2024, Final Thoughts, The Holy Spirit

 Sveikinu visus,

 Kai kurios paskutinės mintys apie Šventąją Dvasią.

Sekminių dieną Dievas persikėlė iš šventyklos į žmones. Ar galite įsivaizduoti, kaip šie žydai turėjo prisitaikyti prie idėjos, kad didysis AŠ ESU dabar gyvena juose?

 Visą savo gyvenimą jie buvo (teisingai) mokomi apie Dievo buvimą, nusileidžiantį ant Mozės palapinės. Jie buvo mokomi apie tai, Kaip didysis AŠ ESU kalbėjo su Moze akis į akį, kaip vyras kalbasi su savo draugu. (Išėjimo 33:11)

 Jie buvo mokomi apie aukas, kuriomis jie gali priartėti prie Jo, ir kaip Šventoji Dvasia yra ant pranašo, kunigo ir karaliaus, bet ne ant paprasto žmogaus.

 Jono evangelija atskleidžia jų supratimą apie Kristų, kuris anksčiau buvo su Tėvu, ištuštindamas save nuo visų teisių ir privilegijų bei galios kaip Dievo Sūnus, palikęs dangų, kad taptų kūdikiu ir žmogumi Jėzumi.

Dievo Žodis, Tėvo jėgos Žodis, tas žodis, kuris kalbėjo Adomui, Abraomui, Mozei ir visiems pranašams, tapo žmogumi ir gyveno tarp jų. (Jono 1:14)

 Dabar jie suprato

 Kai Jėzus pakilo į dangų, jam reikėjo vykdyti( administruoti) Tėvo valią. Tėvo Dvasia yra priemonė, kuria Jis tai daro. Dabar pakylėtas, Jis nebėra apribotas vienoje vietoje ir laike, kaip buvo tada, kaip Evangelijų įvykiuose, kai  gyveno kūne. Jis akimirksniu gali būti bet kur, savo pašlovintame kūne. Per Tėvo Dvasią Jėzus pažįsta viską ir prižiūri savo kūną visame pasaulyje.

Šventoji Dvasia vienu metu yra ir danguje, ir mumyse. Kai Viešpats sprendžia su mumis ką nors mūsų širdyje, mūsų emocijose, Jis tai daro iš mūsų vidaus, bet lygiai taip pat ir danguje.

 Kai gauname ramybę savo dvasioje dėl kažko savo gyvenime, tai yra todėl, kad danguje Šventoji Dvasia sužinojo arba išgirdo apie taiką iš Tėvo arba Viešpaties apie mūsų padėtį. Jei jūsų dvasioje yra ramybė, tai taip yra todėl, kad danguje taip pat yra ramybė. Tas pats laikas, be delsimo, greitas bendravimas. Ramybė jūsų dvasioje yra todėl, kad Viešpats ir Tėvas apie tai sako „ramybė, taika“.

 Šventyklos mąstymas

 Apaštalų darbų 2:46 pasakojama, kad jie lankėsi „kasdien šventykloje ir iš namų į namus“. Koks jų gyvenimo prisitaikymas! Jie ėjo į šventyklą, kaip ir visą gyvenimą, bet Dievo buvimo ten nebebuvo.

 Koks konfliktas kilo jų galvose! Dabar jie nuėjo į šventyklą, kad sužinotų iš apaštalų apie juose esantį Kristų, būdami čia pat, šventyklos teritorijoje, suvokdami, kad AŠ ESU, kuris kadaise gyveno už uždangos tarp cherubų ant Sandoros skrynios, dabar gyvena juose! Kaip suprasti tokią meilę!

 Tačiau tos laimingos dienos, kai viena koja buvo šventykloje, o viena koja – namuose, buvo trumpalaikės. Apaštalų darbų 8:1 pasakojama, kad Saulius iš Tarso ir kiti taip persekiojo šiuos naujus tikinčiuosius, kad: „Jie visi buvo išblaškyti Judėjos ir Samarijos regionuose, išskyrus apaštalus“.

 Laikotarpis nuo Sekminių, nurodytų Apaštalų darbų 2 skyriuje, iki kiekvieno tikinčiojo išsikraustymo iš Jeruzalės buvo maždaug metai, ne daugiau kaip 18 mėnesių. Apsvarstykite, kad Apaštalų darbų 2 skyriuje yra Sekminės, 3 ir 4 dalyse Petras ir Jonas atvedami valdžios akivaizdon. Per 5 Ananijas ir Safyra miršta. 6 tarnautojai paskiriami tvarkyti maisto dalijimą našlėms. Visas 7 skyrius yra Stepono gynyba ir mirtis.

 

Visa tai įvyko maždaug per metus. Kilus pavojui gyvybei, jie visi paliko miestą. Mačiau 10 000 žmonių. Staiga jų nebeliko ir kasdien nebevaikščiojo į šventyklą. Dabar susitinkame namuose, kad sužinotume apie juose esantį Kristų, didįjį AŠ ESU, kuris per Tėvo Dvasią gyvena juose.

 Kai Saulius iš Tarso buvo išgelbėtas ir tapo apaštalu Pauliumi,

 Žmonės pradėjo keltis atgal į miestą, bet Apaštalų darbuose daugiau niekada nematome teiginių, kad jie „kasdien būdavo šventykloje“. Šventyklos jiems nebereikėjo. Kristaus tikrovė juose įsigalėjo. Jie gavo apreiškimą, sustiprintą apreiškimų, apie kuriuos rašė Paulius – Kristus tavyje, tu turi  Kristaus protą bet kokiai situacijai, esi teisus Jame, apie tai, kaip Dvasia ieško Tėve to, ką Jis mums paruošė, ir dar daugiau.

 Tikiu, kad Viešpats suteikė tą laiką tarp Sekminių ir jų persikėlimo, kad jie galėtų prisitaikyti prie Naujojo Testamento realijų,

 o tai reiškė, kad kai jie sugrįžo,  nebeliko galimybės patekti į šventyklą.

 Šiandien matome tą patį.

 Krikščionys visą gyvenimą buvo auklėjami, kad surinkimas (bažnyčia) yra „Dievo namai“, ir Jo buvimas ten stipresnis, stipresnis ant vadovų, ir norėdami būti palaiminti, jie turi eiti į pastatą susitikti su Dievu.

 Bet tada jie gavo „Sekminių apreiškimą“. Dievas negyvena pastate. Kristus yra juose, jų drauguose, kaimynuose, jų bendradarbiuose ir šeimoje, visuose, kurie tiki. Kodėl eiti į šventyklą? Kokią reikšmę tai turi krikščioniui, kurio prioritetas yra užtikrinti, kad brolis ir sesuo būtų pamaitinti, aprengti, lankomi ir jais rūpinamasi?

 Ir štai didžiulis skirtumas tarp supratimo - Kristaus mumyse ir mąstymo apie šventyklą: Šventyklos centre yra „vadovas , pakilęs virš visų“. Visa valdžia atitenka žmogui, esančiam viršuje. Supratimas- „Kristus tavyje“ lyderystė įgalina kiekvieną žmogų  gyventi pagal savo tikėjimą.

 Kaip daugelis žinote, mūsų žiniatinklis skelbia vieną iš pagrindinių ramsčių:

 "Mes neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai. Nes savo tikėjimu tu stovite tvirtai." II Korintiečiams 1:24

 Šventyklos sistema nėra nukreipta į Šventąją Dvasią kiekviename žmoguje. Čia  dėmesys sutelkiamas į Šventąją Dvasią, kuri veikia per svarbiausią žmogų ar žmones piramidės viršuje. Namų susirinkimuose kalbama apie tai, ką Kristus daro kiekviename žmoguje, nepaisant jo amžiaus, socialinio ir ekonominio statuso, praeities.

 Susitikimai yra skirti įgalinti kiekvieną žmogų gyventi Kristui,

 Kalbama apie mokinystės proceso tęsimą jų gyvenime. Susitikimas skirtas pamatyti Šventąją Dvasią, Dievo buvimą tarp mūsų. Rašydamas galatams Paulius klausė:

 ‚Kai Dievas daro stebuklus jūsų tarpe, ar JIS tai daro Dvasia, ar klausant (Mozės) įstatymo?“

„Ar tas kuris teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus tai daro per įstatymo darbus, ar  dėl tikėjimo klausymo?“ Gal 3:5 (liet vert.)

 Rašydamas savo pirmąjį laišką Korintiečiams, jis teigia 14:26:

 "Kaip yra, broliai ir seserys, kai jūs susirenkate, kiekvienas iš jūsų turi psalmę (garbinimą), kitas - apreiškimą (kažką Dievas jiems parodė asmeniškai), kitas - mokymą (ko nors juos išmokė Dievas) arba kalbas ir aiškinimą. viskas turi būti daroma, kad vienas kitą ugdytume“.

 Kyla klausimas: „Ar jūsų pamaldos surinkime atrodo taip, kaip apibūdino Paulius? Ar stebuklai dažni? Ar Dvasios dovanos yra įprastos? Ar kiekvienam žmogui leidžiama dalytis tuo, ką Kristus  daro jame – garbinimo giesme, apreiškimu, mokymu, veikti dovanose?

 Nekalbu apie tai, kad  žmones,  kiekviename tarnavime stojasi iš  vežimėlių, bet į atsakymą į  maldas, kurį matė ir girdėjo grupė žmonių, kurie meldėsi, kad pamatytumėte tą atsakymą, tą stebuklą savo gyvenime. Ar esi pakankamai arti žmonių, kad turėtum tą artumą, kad pamatytum, ką Dievas daro, kaip Jis veikia jų gyvenime?

 Kodėl gi ne?

 Laiminu, nauja tema kitą savaitę, iki tol.

 

Džonas Fenas

2024 m. liepos mėn. naujienlaiškis

 Sveikinu visus,

 Šį kartą rašau anksčiau, nes neseniai patyriau Viešpaties aplankymą, ir žinia yra svarbi.

 Visų pirma tai skirta  Amerikos abonentams, bet bus įdomu ir kitiems  visame pasaulyje

 Liepos 2 d. virtuvėje ploviau indus ir galvojau apie kai kuriuos dalykus, kurie man kėlė nerimą.

Savo viduje kalbėjausi su Viešpačiu apie tai, ką Jis man pasakė per  2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. aplankymus, po Bideno/Trumpo rinkimų, bet prieš inauguraciją.

 Įsitikinkite, kad suprantame pradžios tašką

 Dauguma žino, kad dalinausi „Zoom“ susitikimuose ir dalinai kitur, ką Viešpats kalbėjo apie 4 metus, 4 dalykus, kuriems reikia maldos ir kurie gali įvykti. Prieš inauguraciją jis sakė, kad Bidenas turi pažinimo problemų, kurias visi pastebės joms progresuojant.

 Jis kalbėjo apie būsimus užkulisinius susitikimus, apie jo pakeitimą ir panašiai. Tačiau tuo metu Jis pasakė, melstis, kad nenutiktų katastrofiškas įvykis, nes „tai būtų blogai tautai“. Tada jis pasakė, kad jei taip atsitiktų, Harris eis prezidento pareigas maždaug paskutinius 9 administracijos mėnesius.

 Esame tame  9 mėnesių laikotarpyje ir to neįvyko, ir tai yra geras dalykas. Paskutinis dalykas, kurį jis pasakė, buvo „melstis, kad jis daugiau nekandidatuotų (būtų pakeistas)“, o paskui melstis, kad: „Kitą kadenciją turėtume konservatorių administraciją“.

 Tai atveda prie liepos 2 d. aplankymo

 Aš ką tik kalbėjausi su Juo, kai ploviau indus, sakydamas: „Viešpatie, tu sakei, kad kitam rinkimų ciklui buvo duota turėti konservatorių administraciją, bet tai nėra garantija, kad taip įvyks, jei ji duota iš dangaus“.

"Neturiu jokios garantijos, mano dvasioje niekas negali pasakyti, kad tai tikrai įvyks. Kodėl taip yra? Ar taip yra dėl to, kad užkulisiuose demokratai bando išsiaiškinti, ką daryti, ir jų sprendimas gali pakeisti rinkimus, o gal žmonės  nesimeldžia ir nebalsuos, turi būti kažkas daugiau, kad galėtumėte tai palikti tik  kaip „maldos reikalą“ – duota iš dangaus, bet aš nejaučiu, kad tai tikrai įvyks.

 Staiga Jis atsistojo šalia manęs, o aš sustabdžiau tai, ką dariau prie kriauklės ir apsisukau. Jis atsakė: „Taip yra todėl, kad (apie mano neužtikrintumą) ši tauta atsidūrė lūžio taške“. Pažvelgiau į Jį: "Lūžio taškas? Tai reiškia, kad mes esame taške, kuriame įvykia pasisuks vienaip ar kitaip. Ar diskusijos ir sprendimai, kuriuos jie priima dabar ir kitą mėnesį, turi tam įtakos?"

 Jis atsakė: "Ši tauta atsidūrė lūžio taške, o rinkimai nulems, kuriuo keliu ji eis. Artimiausiais mėnesiais tempas keisis pirmyn ir atgal, todėl melskitės, kad žmones vestų  principai, o ne emocijos."

 Jis tęsė:

 „Per pastaruosius rinkimus daugelis mano žmonių balsavo už asmenybę, o ne  principą. (Ir kaip jau sakiau anksčiau, tiems, kurie prisirišę prie netikrų dvasių, ir tiems, kurie kalba iš savo širdies, leidau pranašauti, kad jie gali būti demaskuoti(atskleisti). Tačiau kai kurie neatgailavo ir net dabar tęsia kaip buvo.) Dar kartą su kai kuriais iš jų pasielgsiu griežčiau, kai kuriems šį kartą po to, kai reikalai šiek tiek nusistovės, nes suteikiau jiems malonę, bet jie neatgailavo. “

 "Panaudojau šias diskusijas, kad pašalinčiau (iš savo žmonių) visus pasiteisinimus dėl asmenybės. Šį kartą melskis už jūsų brolius ir seseris, kad jie nustatytų prioritetus, kad prigimtis atspindėtų vertybes jų širdyse ir jų ėjimą su manimi."

 Aš naudoju tai natūraliai, kad dvasiškai reikalaučiau to paties dalyko jų gyvenime. Nustatykite savo prioritetus teisdami (vertindami) save. Netrukus pamatysite, kad atotrūkis tarp tų, kurie eina su manimi toliau, ir tų, kurie nori išlaikyti status quo tarp populiariosios kultūros ir karalystės kultūrų. Daugelis net dabar lieka ten, kur yra, nes nenori, kad viskas pasikeistų, ir mano jei pasiliks taip, dalykai ir nesikeis. Jie priešinasi tam, ką aš darau jų širdyse, nes tai išstumia juos iš komforto zonos, ir jie tai žino.“

 "Prisiminkite, ką jums sakiau apie tai, kodėl leidau, kad skandalas tarp prezidento Clintono ir Monikos Lewinsky būtų paviešintas šios tautos antraštėse? Sakiau, kad leidau jam pasirodyti viešai, nes jis atstovauja savo kartos nuodėmėms, Visų pirma jos yra dvi: godumas ir geismas. Aš sakiau, kad ta karta gali pamatyti savo gyvenimus prezidento skandaluose ir pasakyti: „Žiūrėk, jis toks pat kaip aš“ arba „O, jis toks pat kaip aš, man reikia atgailauti, pasikeisti.' Kad tie žmonės atsigręžtų į mane, užaugtų manyje, ir daugelis tai padarė“.

„Taip ir vėl yra su šiais rinkimais. Leidau matyti tai, kas akivaizdu, kad vieni gali sukietinti savo širdis, o kiti net dėl ​​gailestingumo ir sveiko proto supras, kad reikia pokyčių. Ir tada su pokyčiais, nustatyti mano prioritetus savo širdyse“.

 „Aš naudoju šiuos dalykus natūraliai, kad priversčiau sunkiai girdinčius atpažinti, ką sakau jiems, kad jie teistų save, nustatytų prioritetus, nustatytų teisingumą ir kas

 negerai jų gyvenime, atgailautų dėl savo meilės šiam pasauliui ir jo dalykams, išgirstų, ką sakau surinkimui (bažnyčiai)“.

 "Artėja didžiulė takoskyra šioje tautoje. Tie, kurie manęs klausėsi, nenustebs. Tie, kurie ignoravo tai, ką aš kalbėjau savo kūnui šioje šalyje, bus sugauti nepasiruošę, nepaniekink jų, kai jie atsigręžia ir ateina pas tave, saugok savo širdį ir iš anksto žinok, kad ateis tos dienos“.

 "Jūs dar turite šiek tiek laiko, bet tegul mano žmonės būna perspėti. Bus tokių, kurie dabar nenori su jumis turėti nieko bendra, bet vieną dieną kreipsis į jus pagalbos. Priimkite jų tikrąją atgailą eidami su meile ir darydami gera. Turite dar šiek tiek laiko, bet, kaip jums buvo sakyta anksčiau, socializmo dvasia gali būti atidėta, bet nesustabdoma“. Ir čia buvo  informacinės dalies pabaiga.

 Šis paskutinis komentaras susijęs su Busho/Kerry prezidento lkova rinkimų met 2004 m., prieš 20 metų. Manau, kad Jo komentaro laikas yra svarbus liepos 2 d.. 2004 m. vasarą savo dvasioje pastebėjau kitokį jausmą dėl Demokratų partijos ir jos kandidato. Paklausiau Tėvo, kas tai buvo. Jis atsakė:

 "Tai socializmo dvasia“. Paklausiau: „Iš kur tai? Jis iš karto pasakė: "Iš Europos. Nes šioje tautoje yra tokių, kurie nori, kad JAV būtų panašios į Europą. Bet aš ne tam pašaukiau šią šalį. Tai galima atidėti, bet tai nebus sustabdyta. “. Tai buvo prieš 20 metų.

 Apsilankymas baigėsi lengva nata. Po to, kai Jis pasakė, kad dar yra šiek tiek laiko, bet šie rinkimai lems, ar viskas vyks greičiau, ar vėluos, aš tiesiog šiek tiek paatviravau: „Viešpatie, aš pavargau. Man atsiunčia žmonės laiškus el. paštu arba susisiekia ir viskas, nori  kažko iš manęs. Jie nesidomi surinkimu namuose ar santykiais tavyje, ar augimu tavyje. Kai kurie net nesilaiko tinkamo formato el. laiškui, be pagarbos, nerodo, kad vertina, tiesiog įmeta tekstą , ir visai neaišku, kas jie tokie, ir apie kokį straipsnį jie kalba. ir Jis tiesiog pasakė: „Dabar tu žinai, kaip aš jaučiuosi, ir su šypsena dingo“.

Beje, dabar esu labiau pailsėjęs nuo tos liepos 2 d., kai įvyko apsilankymas, ką tik baigėme Talsos konferenciją ir išleidome draugus, ir tai buvo pirmas kartas, kai „atostogauju“ daugiau nei savaitę. Jis pakoregavo mano požiūrį, nes jo komentaras „Dabar tu žinai, kaip aš jaučiuosi“ buvo ir priekaištas, ir lengvas sarkazmas, privertęs mane garsiai nusijuokti, todėl Barbara kitame kambaryje paklausė, kas vyksta.

 Kelias dienas dvejojau dalintis ta pabaiga, nes branginu savo bendrystę su Viešpačiu ir šiuos apsilankymus. Tačiau be šio komentaro pabaigoje skaitytojas galėtų jaustis „nusiminęs“, kaip ir aš jaučiausi, kai Jis pasidalijo šių ateinančių mėnesių sunkumais. Mane palaimino Jo priekaištas dėl mano skundų.

 Taigi noriu, kad žinotumėte, kad nepaisant sudėtingos padėties JAV, Jis baigė teigiamai, priekaištaudamas man humoru, ir tikiuosi, kad galbūt bus pavyzdys kitiems, kuris užtikrintų, kad Jis yra tas pats vakar, šiandien, ir amžinai. Turime atlikti savo dalį, išgirsti, ką Jis sako, bet Jis išlieka Viešpats ir Jo darbas mumyse yra Jo dėmesio centre.

 Talsos konferencijos santrauka – birželio pabaigoje Talsoje praleidome nuostabų laiką. Tai buvo geras žmonių iš 25 valstijų ir 1 iš Kanados suvažiavimas. Visiems gavo kažką, kai dalinausi apsilankymais, mokymu, taip pat klausimų ir atsakymų laikas, kuris buvo platus, malda mažose grupėse, nuostabus garbinimas, kai daugelis buvo „dvasioje“ ir girdėjo bei matė Viešpaties dalykus. Ir tai buvo tik šeštadienis. Sekmadienį vyko mokymai ir turėjome klausimų bei atsakymų laiką  apie namų surinkimą ir dar daugiau, pasiskirstėme į  grupes pagal regionus, ir tą vakarą – dar kartą nuostabus garbinimas.

 Zoom susitikimai – surengsime daugiau Zoom, sekite informaciją būsimose Savaitės Mintyse.

 Norėjau pasidalinti su jumis šiuo apsilankymu dėl maldos. Mums buvo liepta melsti, kad Tėvo valia būtų žemėje, kaip danguje. Tai, kad konservatoriai ateinančius 4 metus vadovautų nėra duota iš dangaus, kaip garantija, kad tai įvyks,  todėl Viešpats buvo pakankamai maloningas, kad paaiškintų man kai kuriuos dalykus.

 Jo dėmesys sutelktas ne į JAV rinkimus, bet Jis yra meistras, galintis panaudoti viską, ką gali, kad atkreiptų Kristaus kūno ir tų, kuriems dabar reikia Jame subręsti, dėmesį. Subrendęs Jame nereiškia politinės partijos, nebūk toks paviršutiniškas, kai paskaitysiinformaciją – Jis kalba apie gyvenimo prioritetus, o politinės partijos tik atspindi už jas balsuojančių žmonių konservatyvias ar liberalias vertybes.

 Šis apsilankymas buvo susijęs su gyvenimo prioritetais; šeima, draugai, kaimynai ir bendradarbiai turi būti pagrindiniais prioritetais. Kaip Jokūbas pasakė 4:2: "Jūs svetimautojos. Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui?" Graikiškas žodis „pasaulis“ yra „kosmosas“ ir reiškia „pasaulio sistema“.

  Mūsų kultūroje tai reiškia šio pasaulio dalykus, žaislus, pramogas, viso to kultūrą – draugystę su pasauliu kuris  veikia prieš Kristų, šlovės viltį. Jam rūpi   meilę, gailestingumas, malonė, džiaugsmas, ramybė, charakterio dievobaimingumas – tie romūs ir nuolankūs dalykai, kurie yra priešingi pasauliui.

 Grįžęs pagal Jo paties žodžius Mato 25 skyriuje, Jėzus  ieškos žmonių, kurie maitintų, girdytų, aprengtų ir aplankytų „Jį“ (šiuos mažiausius mano brolius), kai to reikia. Būtent ten vedamas kūnas, ta kryptimi Jis veda mus visus, nesvarbu, kokia būtų mūsų žemiškoji tauta. Jis veda mus prie „dangiškosios tautos“, kurioje yra tikroji mūsų pilietybė, ir vertybės.

Laiminu,

 Džonas Fenas

.

Viską daro Šventoji Dvasia 4 iš 4

  The Holy Spirit Does it all  #4 of 4,  John Fenn , 5 July, 2024 

Sveikinu visus,

 Kaip mes gyvename savo gyvenimą, iš apreiškimo dvasioje į išorę į savo užimtą

gyvenimą?

 Pirma, Jėzaus pavyzdys buvo visada daryti tai, ką mokame daryti natūraliai. Apvalydamas raupsuotuosius, Jis liepė jiems eiti ir pasirodyti kunigui, kaip nurodė Mozės įstatymas. Prieš paversdamas vandenį vynu, Jis liepė surasti ir pripildyti vandens puodus. Prieš pamaitindamas tūkstančius, Jis juos suorganizavo susodindamas į grupes po 50 ir 100.

 Luko 17:14, Jono 2, Morkaus 6:40

 Išdidumas būtų manyti, kad Dievas ką nors padarys, kai tai yra mūsų pareiga. Jei tik mes galime panaudoti savo išteklius, dažniausiai tikimasi, kad tai ir padarysime. Dažnai tai yra susiję su skausmu, pinigais, ir mes daug labiau norėtume, kad Dievas tik ištiestų ranką ir mus išgydytų, duotų pinigų, atleistų mums, o mums nereikėtų eiti pas kitą žmogų atsiprašyti ir pan. Bet teisingus dalykus pirmiausia darome natūraliai.

 Kai padarome tai, ką mokame daryti, TADA Jis dažnai kalba arba veda mus iš tos pozicijos. Kartais Jis lieps mums nieko nedaryti natūraliai, bet dažniausiai Jis tikisi, kad darysime tai, ką galime padaryti.

 Bet kaip tai veikia? Leiskite man pradėti atsakymą klausimu:

 Kuris šv. Trejybės asmuo šiandien veikia žemėje? Atsakymas: Šventoji Dvasia. Ji vienintelė šiandien veikia žemėje.

 Jei Jėzus ką nors aplanko, Dvasia atveria jam akis į Dievo karalystę. Jėzus yra „dvasioje“ ir nebus fiziškai matomas tol, kol negrįš įkurti savo karalystės. Iki tol Jis lieka „Dvasioje“.

 Tėvas yra danguje, sėdėdamas savo soste, kaip matome visame Apreiškimo 4 skyriuje.

 Jėzus pakilo į dangų, kad prižiūrėtų savo kūną, kaip jo Galva. Kaip Jis valdo savo kūną iš dangaus? Šventaja Dvasia.

 Šventoji Dvasia tuo pačiu metu yra ir danguje, ir žemėje.

 "Turiu jums pasakyti dar daug dalykų, bet dabar negalite jų suvokti. Tačiau kai ateis Tiesos Dvasia, Ji jus įves į visą tiesą, nes nekalbės apie save, bet ką girdi, tai  Ji praneš, ir parodys jums būsimus dalykus“. Jono 16:12-13

 Jėzus pasakė, kad turi daug ką pasakyti, bet turėjo palaukti, kol pakils į dangų, kad galėtų tai pasakyti. Štai kodėl Jėzus Šventąją Dvasią  pavadino „Tiesos Dvasia“. Jėzus norėjo, kad Jo mokiniai žinotų, ką Jėzus pasakė, Šventoji Dvasia tiksliai perduos jiems tai teisingai, be klaidų, be pakeitimų, bet tiksliai taip, kaip pasakė iš dangaus. Tiesos Dvasia.

 Apaštalų darbai 2:33: „Todėl, būdamas išaukštintas (Tėvo) Dievo dešinėje ir gavęs Šventosios Dvasios pažadą, Jis perdavė Jį mums, ką jūs matote ir girdite“. (Sekminės)

 „Ko akis neregėjo, ausis negirdėjo ir į žmogui į širdį neatėjo, tai Dievas (Tėvas) paruošė tiems, kurie Jį myli. Bet Dievas (Tėvas) mums tai apreiškė savo Dvasia, nes Dvasia ištiria viską, taip pat ir  Dievo (Tėvo) gelmes...Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dievo Dvasią, kad mes, žmonės, žinotume, ką Jis mums dovanojo... 1 Korintiečiams 2:9-12

 Šventoji Dvasia danguje klausosi Jėzaus kalbos, tiria gilius Tėvo širdies dalykus, ką Jis  paruošė mums. Ji tai daro ir mumyse, perduodama tai, ką išgirdo ir sužinojo apie tai, ką Jėzus nori pasakyti, ir ką paruošė Tėvas. Ji visada yra danguje ir žemėje vienu metu. Nėra laiko tarpo tarp to, ką Ji girdi, ir to, ką Ji perduoda mūsų dvasiai. Mes gauname tai gyvai, be trukdžių.

 Liudininkė

 Kai tai suvokiame, mums tampa lengviau sutelkti dėmesį į tai, kas yra mūsų dvasioje. Mes jaučiame Jos buvimą savo dvasioje. Mes jaučiame Jos ramybę. Mes žinome, kad Ji yra ištikima ir tikra liudytoja danguje to, ką sako Jėzus, ir ką  Tėvas paruošė, ir Ji tiksliai perduoda tai mūsų dvasiai.

 Apaštalų darbų 5:32, kalbama apie Jėzaus mirtį, prisikėlimą ir žengimą į dangų: „Mes esame šių dalykų liudytojai, kaip ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas (Tėvas) duoda tiems, kurie Jam paklūsta“. (Tikėk Jėzumi)

 Kai Tėvas mane mokė apie Savo Dvasią, Jis pabrėžė tai, ką  tik rašiau aukščiau. Mano klausimas Jam buvo toks: „Kodėl Šventoji Dvasia „sklando“ virš žemės, Pradžios 1:2? Jis iškart atsakė: „Kaip kūrybos liudytoja“. Aš paklausiau; "Kodėl?" ir Jis atsakė: „Kadangi Mozei reikėjo liudininko pasakojimo apie sukūrimą, kad jis galėtų tai užrašyti“.

 Sukūrimo liudininkė, kad Mozė galėtų tai užrašyti. Liudytojos pasakojimas apie Jėzaus gyvenimą ir kančią. Kaip jūs žinojote, kad tai, ką jūsų draugas jums pasakė apie Jėzų, buvo tiesa prieš jums gimstant iš naujo? Ar tai buvo tas pamokslininkas, ar tėvai, ar kai skaitei Šventąjį Raštą? Kaip jūs žinojote, kad tai tiesa apie Jėzų? Tėvas savo Dvasia jums rodė, liudydamas, liudydamas, kad tai tiesa ir

tau reikėjo apsispręsti dėl Jėzaus klausimo. Jėzus pasakė Jono 6:45: „Visi, kurie girdi Tėvą ir mokosi iš Jo, ateina pas mane“.

 Tai buvo jūsų Tėvas, kuris perdavė jums savo Dvasia jūsų dvasiai dėl Jėzaus. Šventoji Dvasia yra tiesos liudytoja. Štai kodėl Paulius rašė Romiečiams 8:16, kad Šventoji Dvasia „liudija“ arba „liudija“ mūsų dvasiai, kad mes esame Dievo vaikai. Tai tiesa. Jis yra danguje, kad sužinotų iš Jėzaus ir Tėvo, kad tu gimei iš naujo ir esi dangaus pilietis, Tėvo vaikas. Tą tiesą jis liudija tavo dvasios žmogui.

 Būdas tai išgyventi yra priversti savo emocijas ir mintis paklusti tiesai, kurią Šventoji Dvasia liudija jūsų dvasiai. Taip mes visuose dalykuose gyvename iš savo dvasios. Kai bijome, pereiname prie to, ką liudija mumyse esanti Šventoji Dvasia. Einame į susitikimą galvodami, kad išliesime ant žmogaus Dievo rūstybę, bet staiga savo dvasioje pajuntame malonę ir meilę jam, pavedame savo emocijas ir mintis tam, kas yra mūsų dvasioje.

 Mūsų darbas yra sekti tą dangiškąją kryptį, kuri buvo taip tobula mūsų dvasioje. Štai kodėl Naujajame Testamente nėra maldų Šventajai Dvasiai. Jo funkcija yra klausytis, ką Jėzus ir Tėvas sako, ir atskleisti, kas mums paruošta. Ji nekalbės apie save.

 Nes mes esame Dievo poemos, sukurti Kristuje Jėzuje geriems dalykams, kuriuos Tėvas iš anksto paruošė mums atlikti“. Efeziečiams 2:10 (graikų kalba)

 Kaip sužinome, ką Tėvas paruošė mums atlikti? Vaikščiodami su Tėvu, kalbėdami su Tėvu ir leisdami Jo Dvasiai, žinančiai Jo širdies gilumą, atskleisti mūsų širdžiai tai, ką Tėvas paruošė.

 Tiesiog pasikalbėkite su savo Tėvu pokalbyje, tada sustokite, nukreipkite dėmesį į savo dvasią. Klausykite, pajauskite, ar jauti tą buvimą, tą ramybę? Eik su tuo. Gyvenk iš to. Ugdykite savo dvasioje jautrumą Jo buvimui, per dieną daug kartų perkeldami ten savo dėmesį.

 Tai, aš darau, visų pirma pabudęs, randu už ką būti dėkingas. Kartais tiesiog , kad pabudau, kartais kai matau saulėtekį, gražų debesį ar gyvūną pro langą – Ačiū, Tėve, kad leidai man tai pamatyti. Ačiū, Tėve, už šį laiką. Ačiū Tėve....

 Tai yra minčių ir emocijų disciplina, paverčianti jas tam, ką jaučiate savo dvasioje, ir tai leis jums gyventi iš savo dvasios, iš sielos, kad jūsų kūnas būtų klusniai treniruotas. Galite pradėti savo dieną dėkodami, tada sustabdykite, nukreipkite dėmesį į savo dvasią ir pajuskite Jį. Jauskite Jo buvimą, Jo ramybę – Jis yra ten. Ugdykite tą jautrumą. Tai ne formulė, tai santykiai.

 Tai šios serijos pabaiga, bet turėsiu keletą papildomų minčių ir daugiau apie tai, ką Tėvas man pasakė, kai mokė mane apie save ir savo Šventąją Dvasią.

 Iki tada,

 Laiminu,

 Džonas Fenas

Viską daro Šventoji Dvasia 3 iš 4

 John Fenn, 2024, 28 June, The Holy Spirit Does it all  #3 of 4

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę pasidalinau 2 pavyzdžiais, kaip Žodis ir Dvasia turi sutapti, nes būtent Dvasia iš tikrųjų atlieka darbą. Pratęskime nuo tos vietos.

 Hebrajams 1:1-3 yra mano mėgstamiausia ištrauka visoje Biblijoje.

 "Dievas (Tėvas) praeityje įvairiais būdais ir dalimis kalbėjo tėvams per pranašus. Tačiau šiomis paskutinėmis dienomis Jis kalbėjo mums savo Sūnuje, kurį Jis (Tėvas) paskyrė visko paveldėtoju ir per kurį taip pat , Jis (Tėvas) sukūrė amžius( liet. vert. pasaulius) “.

 Jis  (Sūnus) yra (Tėvo) šlovės spindesys, Jo (Tėvo) būties (prigimties charakterio) tikslus atvaizdas, kuris viską palaiko  (Tėvo) jėgos Žodžiu. Pats nuplovęs mūsų nuodėmes atsisėdo Didenybės (Tėvo) dešinėje aukštybėje“.

 Mokydama šia tema, Viešpats man nurodė: "Atkreipk dėmesį, aš visa laikau Tėvo jėgos žodžiu. AŠ ESU; Tėvo jėgos Žodis. Jis turi galią, AŠ ESU tos jėgos Žodis."

 Realus pavyzdys gali būti tėvas, kuriam priklauso verslas, ir jis paskiria sūnų būti antru atsakingu už tą verslą. Bet tėvas vis tiek jam vadovauja. Tada tėvas siunčia sūnų į verslo įmonę, įgaliodamas jį užsiimti verslu Tėvo vardu.

 Sūnus užsiima verslu, bet funkcionuoja tėvo valdžioje.  Sūnus yra tėvo valdžios žodis, tėvo valia. Jis yra tėvo charakterio įvaizdis ir savo žodžiu laikosi savo tėvo valios, tačiau įmonei vadovauja tėvo galia.

Šis supratimo pasikeitimas man viską apvertė aukštyn kojom.

 Per akimirką pakeičiau savo supratimą, anksčiau maniau, kad galia yra Žodyje, (bet suglumdavau, ir nesupratau, kodėl ji ne visada veikė), dabar tapo aišku, kad   tai yra būtent  Tėvo jėgos Žodis. Suvokiau,  jei Tėvas (Dvasia) ir Sūnus (Žodis) nedirbs kartu vykdydami Tėvo valią, niekas nevyks, nesvarbu, kiek kartų įsakysiu Jėzaus vardu.

 Tai man suteikė didžiulį palengvėjimą dėl tikėjimo srovės „skelbk ir tai įvyks“, kuris peraugo į bendrą charizmatinę praktiką „kalbėti gyvenimą / išgydymą / palaiminimus“ ir „nutarti ir paskelbti “ tikėjimo srovę.

 Kai tai kelioms akimirkoms nugrimzdo giliai manyje , mano proto krumpliaračiai sukosi visu greičiu, nes tai, ką Jis pasakė, rezonavo mano dvasioje, bet prireikė minutės, kol mano galva tai sutvarkė. Tada Viešpats nukreipė mane į Mato 6:7, kad pabrėžtų savo mintį. , ir mane nustebino Jo tiesmukiškumas. Ta eilutė sako:

 "Ir kai meldžiatės, nenaudokite tuščių kartojimų, kaip tai daro pagonys (netikintieji). Jie mano, kad bus išgirsti dėl jų žodžių gausos. Akimirkai pasijutau kaip vaikas, pagautas kišantis ranką į sausainių stiklainį, nes buvau kaltas dėl tokio  mąstymo – „pozityvių išpažinimų“, kassavaitinio pozityvių išpažinimų ir pareiškimų skelbimo bendruomenėje ir taip toliau. „Atsiprašau, Viešpatie“, „Viskas gerai“.

 Graikiškas žodis, išverstas „tuščius kartojimus“, yra „battalogesete“ ir reiškia „kalbėti negalvojant, mechaniškai kartoti žodžius (Vine's), naudojant tuščius žodžius“. ,,Tada jie šaukė Baalo vardą nuo ryto iki pietų...“ pasikartojančiomis formulėmis pagrįstomis pastangomis, kad Baalas judėtų jų vardu.

 Jis sakė, kad daugelis Jo žmonių papuolė į tai, viena vertus, jis atrodė nuliūdęs ir nusivylęs, kad daugelis tai padarė, tačiau tuo pat metu: „Bet aš darau dėl jų, ką galiu, nes dažnai jų širdys yra teisios, jie tik nežino Tėvo kelių, tu turi juos mokyti Jo kelių“.

 Tai pakeitė mano gyvenimą, kaip sakiau, nuo mano pečių pakilo lyg koks sunkumas, sukeldamas  jausmą, kad išdaviau ir paniekinau viską, ką maniau žinantis apie tikėjimą. Supratau, kad tai, ko Jis mokė, manyje sukėlė rezonansą, ir tai, ir tai  aš visada žinojau, kažkaip savo dvasioje. Mano protas buvo tiesiog neteisingai išlavintas.

 Dabar dažnai sakau: „Apreiškimas yra kažkas, ką jau (arba visada) žinojai, bet niekada nesuvokei“.

 Tada jūsų dvasioje kažkas atsiliepia, jūs jaučiate tą Dvasios liudijimo keliamą susijaudinimą  savo dvasioje, net jei jūsų galva sukasi, nes pertvarko ankstesnius supratimus.

Dievo Žodis, rašalas puslapyje, apie kurį kalbu, pats savaime neturi galios. Pragare yra daug tarnautojų, ganytojų ir įžymybių, kurie žinojo , kas parašyta, bet nepažino  Asmens, kuris YRA Žodis. Puslapyje esantis rašalas yra kilęs iš Asmens, kuris yra Žodis.

 Nojus gavo apreiškimą apie tvaną – tai buvo malonė.

 Tikėjimas buvo jo atsakas. Jis pastatė arką. Abraomas, Sara, Mozė, Jozuė – visi išvardyti Hebrajams 11 skyriuje „Tikėjimo salėje“,  kiekvienas iš jų pirmiausia gavo apreiškimą iš Tėvo – per Šventąją Dvasią – ir tikėjimas buvo jų atsakas. Abraomas ir Sara pagimdė kūdikį, Mozė grįžo į Egiptą, Jozuė apsupo miestą – kiekvienas iš pradžių gavo malonę, apreiškimą, kad  tai padarytų. Tikėjimas buvo jų atsakas į apreiškimą.

 Paulius ir Barnabas

 Apaštalų darbų 13:46–47 Paulius ir Barnabas susiduria su didžiuliu netikinčių žydų pasipriešinimu, nors daugelis pagonių( ne žydų) , kurie klausydami Jono įtikėjo.

 Paulius jiems pasakė, kad jie stabdo pastangas kalbėtis su žydais: „Nes taip mums įsakė Viešpats: „ Todėl paskyriau tave šviesa pagonims, kad neštum išgelbėjimą iki žemės pakraščių“.

 Paulius citavo Izaijo 49:6, kuris turi daug reikšmių Izaijui, Izraeliui ir Mesijui. Tačiau Paulius sakė, kad tą eilutę Viešpats panaudojo nukreipdamas juos į tarnystę pagonims. Paulius ne tik vartė Izaiją ir, kur tik pakrypo jo žvilgsnis, nusprendė „pastovėti“ ant tos eilutės. NE! Jis pasakė, kad Viešpats kalbėjo jiems, kad tai skirta  taip pat ir  jiems. Dvasia jiems tai atskleidė, ir tada jie perėjo prie to apreiškimo.

 Tikėjimas jaučiamas kaip ramybė.

 Kodėl taip? Nes tikėjimas yra atsakas į apreiškimą (malonę) iš dangaus. Apreiškime iš dangaus yra ramybė, iš to gimsta tikėjimas, todėl tikėjimas jaučiamas kaip ramybė.

 Prisiminkite savo vaikščiojimą su Viešpačiu. Ar gavote  apreiškimą apie kažką konkretaus ? Ar žinojote, jau prieš įsidarbindamas, kad  turite tą darbą? Ar ramiai išsinuomojote šią gyvenamąją vietą, ar su ramybe rinkotės  tą mokyklą? Kai tai pasitvirtino jūsų gyvenime, ar  jūs turėjote jau prieš tai ramybę? Kai tai nepasitvirtino , o jūs ,  bandėte prisiversti „tikėti“ kalbėdami, cituodami ir versdami dalykus veikti?

 Jokūbo 3:17-18 yra tiesa, Viešpaties išmintis yra tyra ir taikinga. Taip jaučiatės kai turite tiktą  tikėjimą, nes tikėjimas remiasi Tėvo ir Viešpaties apreiškimu (malone).

 Kitą savaitę rašysiu apie gyvenimą turint asmeninį  Šventosios Dvasios apreiškimą. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Birželio 2024 m. naujienlaiškis

 June 2024 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Noriu pradėti nuo padėkos už jūsų maldas. Šis pavasaris Fenų šeimos vyrams buvo labai sunkus sveikatos požiūriu. Atrodo, kad šį pavasarį aš ir mano 3 sūnūs

buvome užpulti, ir tai buvo labai sunku. Žinojimas, kad turime už mus besimeldžiančių draugų, suteikia daug paguodos. Ačiū.

 Nepaisant šių dalykų, pirmąją gegužės savaitę mes vis tiek galėjome nuvykti į savo konferenciją Nyderlanduose, ir tai buvo nuostabus laikas. Tėvas tą laiką įspraudė į tarpą tarp sveikatos iššūkių, suteikdamas mums 2 savaičių ramybės langą. Esame labai dėkingi.

 Taip pat noriu padėkoti tiems, kurie mus remia finansiškai. Visi matėme statistiką, kad visame pasaulyje dabar viskas yra bent 1/3 brangiau nei buvo prieš 3 metus, todėl labai vertiname jus. Žinome, kad padarėte taip, kaip Paulius rašė apie savo draugus, kad jie iš pradžių atsidavė Viešpačiui, o paskui jiems, todėl tęsėsi Evangelijos darbas. (II Korintiečiams 8:5)

 Talsos susirinkimas: birželio 29-30 d. Netrukus apie 200 žmonių prisijungs prie mūsų čia, Talsoje, savaitgalį mokytis, dalytis, garbinti ir pamokoms apie  namų surinkimą (sekmadienį). Ir mano dvasioje dėl to toks jaudulys. Džiaugiamės matydami visus! Laukiu susitikimo su daugeliu, kuriuos pažįstu tik el. paštu. Maldos Tėvui, kad mums išlietų išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui!

 Jėzus, mūsų sabato poilsis:

 Kai Dievas ilsėjosi septintą dieną (hebrajiškai: mesk, liaukis), Jis nustatė tą dieną, kaip pavyzdį , kuris simbolizavo būsimą Mesiją, kuris suteiks poilsį  žmonijai ir kūrinijai.

 Iki šiol kai kurie neteisingai supranta „metimo“(vert. liovimosi kažką daryti) dieną, tikėdami, kad Dievas paskyrė tą dieną ir tik tą dieną, kai reikia kažką liautis daryti. Tai neatitinka    Jėzaus atnešto poilsio paveikslo. Jėzus YRA šabo poilsis. Jei turi Jį, tu išgyveni tai, ką pranašauja kūrimo istorija – poilsio Žmogų, atnešantį poilsį visai kūrinijai. Jei turi Jėzų, tu turi viską.

Išėjimo 20:8-11 įsakymas švęsti 7-ąją dieną tik sako nedirbti, ir daugiau nieko.

 Po daugelio metų kilo mintis tą dieną panaudoti penktadienio vakaro pamaldoms – tai buvo žmogaus kūryba. Dievas tik įsakė, kad savaitė būtų baigta, todėl liaukitės, pailsėkite, atgaivinkite sielą ir kūną.

 Deja, geranoriški tikintieji mūsų  ir Pauliaus dienomis (kurie nesąmoningai dvasiškai tapo fariziejais)*, iškelia dieną kaip įsakymą, kuriam reikia paklusti, o ne supratimą, kad Kristuje kiekviena diena yra poilsis, nes mes Jį turime.

 *Fariziejai sukūrė daugiau nei 800 savo taisyklių, tada jas iškėlė aukščiau Dievo Žodžio, o tai buvo konflikto tarp jų ir Jėzaus priežastis.

 Štai kodėl Paulius rašė Romiečiams 14 skyriuje, kai jie ginčijosi, kurią dieną garbinti, ir kad kiekvienas turi būti visiškai įtikintas savo prote ir nustoti ginčytis tarpusavyje. Jūs turite Kristų, jūsų viduje gyvena Dievo šabas! Taigi visos dienos yra šabas. Tiesiog išsirinkite vieną ir pailsėkite tą dieną!

 Kaip „liautis, sustoti“ diena vainikavo kūrybą po to, kai buvo paskelbta, kad ji baigta ir viskas yra gerai, taip ir Jėzus yra vainikuojamas išganymo pasiekimas, atnešantis galutinį poilsį žmonijai ir žemei.

 Todėl šabas iš esmės yra užbaigimas.

 Kai Dievas nustojo kurti, nes kūryba buvo užbaigta, Jėzus nustojo „kurti“ mūsų išganymą ant kryžiaus, nes jis buvo užbaigtas: „Atlikta“.

 Dievas ilsėjosi ne todėl, kad Jam reikėjo pertraukos, o dėl to, kad 6 dienos buvo užpildytos, užbaigtos, padarytos. Iš esmės tas šabas buvo „gana“ diena. Tai padaryta, to pakanka. Jėzus yra tiesioginis šabo išsipildymas, todėl Viešpats pasakė Izraeliui, kad šabas bus amžinas įsakymas – Jėzus yra amžinas šabo poilsio įsakymas. Tai baigta.

 Hebrajams 4:9-11 nurodo tą patį:

 "Dievo tautai lieka sabato poilsis. Kas įžengia į Jo poilsį, tas ilsisi  nuo savo darbo, kaip Dievas ilsėjosi nuo savojo. Todėl dirbkime, kad įeitume į Jo poilsį, kad nenupultume sekdami  Izraelio) netikėjimo pavyzdžiu“.

 Jo skaitytojams autoriaus žodžiai būtų reiškę nustoti daryti dalykus, kad padarytų įspūdį Dievui ar įgytų Jo palankumą. Kiekviena formulė remiasi kažko aukojimu – tu įsakai, deklaruoji, dovanoji, lankai, cituoji – visos aukos, viskas yra tai, ką žmonės daro norėdami paskatinti Dievą, priminti Jam apie savo poreikį, parodyti savo nuoširdumą – bet Jėzus visa tai užbaigė. Jo auka buvo paskutinė. Galime pailsėti.

 Tikėjimas nėra problema. Jėzus pateikė keletą pastabų apie žmonių tikėjimą: Mažas tikėjimas, didelis tikėjimas, netikėjimas ir pan. Problema yra ne tikėjimas, o poilsis. Egzistuoja tikėjimo srovė surinkime, kuri moko, kad tikėjimas yra kažkas,  ką mes išpažįstame, skelbiame ir leidžiame tai įvykti.

 Bet čia matome, kad tikėjimas yra poilsis ir ramybė. Tikėjimas yra atsakas į Viešpaties apreiškimą ar malonę, kuri neša Jo ramybės buvimą. Tikėjimas reaguoja į tą buvimą ir jaučiamas kaip ramybė. Darbas yra įeiti į tą poilsį, apie kurią kalbama Hebrajams 4:11.

 Darbas skirtas įeiti į poilsį. Darbas nėra tikėjimas, tu turi tikėjimą, tau reikia poilsio. Reikia pasakyti, ką Jėzus padarė, o ką tu padarei – pakanka. Užbaigta. Dabar tai priklauso nuo Jo. Ilsėkis.

 Negalite vienu metu išlaikyti baimės ir ramybės (tikėjimo) – jus tai  kankins.

 Kiek galiu suskaičiuoti, Biblijoje žodis „nebijok“ pasirodo 71 kartą, o „neišsigąsk“ – apie 80 kartų arba tam tikras šių dviejų derinys. Nebijoti reiškia pailsėti, būti ramybėje.

 Filipiečiams 4:6-7 sakoma: „dėl nieko nesirūpinkite,  bet visame kame su malda  ir dėkojimu skelbkite savo prašymus, ir nesuvokiama Dievo ramybė saugos jūsų širdis ir protus. “.

Vieną dieną aš tai priėmiau kaip žingsnis po žingsnio procesą.

 Pirmiausia susitvarkiau su baime, o ne įprastą praktiką, kad baimę nešiojau visą savo laiką maldų metu. Kelias dienas praleidau kovodama su baime, kas būtų, jei tai nutiktų , o kas jei tai... – kelias dienas! Kai nusprendžiau pailsėti, atiduoti tai Tėvui, nustoti jausti visas tas baimes, tada meldžiausi.

 Pirmą kartą mano išreikšta padėka nebuvo apimta baimės ir rūpesčio. Paprastai po maldos buvau ne ką geresnis nei anksčiau. Bet dabar buvo kitaip. Kitaip , nes aš susitvarkiau su baime ir rūpesčiais, kol dar nepaprašiau Tėvo. Tai pakeitė mano gyvenimą iki šios dienos.

 Jėzus yra mūsų poilsis. Jėzus užbaigė mūsų išgelbėjimą, mūsų aprūpinimą gyvenimui ir pamaldumui. Ilsėkis...susitvarkyk su baime, net jei su ja kovoti prireiks dienų, TADA pareikšk savo prašymus ir turėsi Pauliaus aprašytą ramybę.

 Ačiū, kad esate mūsų gyvenime!

Mes jus labai vertiname!

 Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy