Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

Kas kaip mūsų Dievas? 1(3)

 John Fenn .Weekly Thoughs. What God is Like Our God #1 of 3 11/09/20

 Sveiki,

Man būnant Biblijos mokyklos direktoriumi, dvidešimt kelerių metų studentė paprašė susitikti su manimi ir pakalbėti. Ji atsisėdo  kabinete ir labai nuoširdžiai, bet vis tiek labai išsigandusi, paklausė: „Ar kas nors iš tiesų realu?“ Kai


paklausiau, ką ji nori pasakyti, ji atsakė; „Tai -  Krikščionybė, Jėzus. Ar tai realu, ar tai tik kažkas, ką žmogus sugalvojo, pavyzdžiui, kaip filosofija ar verslas, ar būdas kontroliuoti žmones? “

 Ji tikėjo Jėzumi ir pripažino, kad Jis ją išgelbėjo nuo pražūtingo gyvenimo. Bet kartą, jau būdama Viešpatyje, ji pasižvalgė po visas religijas ir filosofijas ir norėjo būti tikra, kad eina teisingu keliu. Ji nenorėjo apsigauti ir sekti vienu ar kitu keliu, jei tai buvo klaida. Iš esmės, ji žiūrėjo į visus dievus ir deives ir domėjosi, ar mūsų Dievas yra tikrasis Dievas.

 Mūsų pasaulis yra toks pat kupinas dievų ir deivių kaip ir senovės pasaulis, nors ir skirtingomis formomis. Popkultūros, sporto, kino ir televizijos žvaigždės, jų kultūros ir mąstymo būdas padarė įtaką įvairiems dalykams, pradedant religija,  sportu ir baigiant politika. Įžymybės yra pakeltos į dievų statusą, kaip ir jų mąstymas bei samprotavimai. Viskas, kas atsistoja, kaip labai svarbus dalykas tarp žmogaus ir Dievo, yra stabmeldystė, ir tai vyksta aplink mus.

 Kai žmonės po Babelės bokšto sugriovimo buvo išsibarstyti po visą žemę, jie palaipsniui prarado žinojimą apie vienintelį tikrąjį Dievą. Jie sukūrė religines sistemas, apimančias dievų garbinimą, atstovaujamą stabų ir barbariškų ritualų, kurie keitėsi nuo kraujo praliejimo iki žmonių aukojimo ir daug daugiau.

 Senovės Artimųjų Rytų dievai

Kai kurie  senovės rytiečiai tarp savo dievų turėjo Aštartę, kanaaniečių deivę, kuri buvo susijusi su vaisingumu. Ji dažnai buvo apibūdinama kaip Baalo, aukščiausio kanaaniečių dievo, siejamo su vaisingumu, saule, lietumi ir žaibais, meilužė. Baalo garbinime buvo ir lytiniai  santykiai su Baalo kunigais ir kunigėmis ir kartais net žmonių aukojimas. Saliamonas įsigijęs kanaaniečių žmonų taip pat garbino Aštartę.

 Dar buvo toks  Čemošas, kuris visus valdė, moabitų ir amonitų dievas, ir buvo sakoma, kad jis yra labai žiaurus dievas, reikalaujantis žmonių aukų. Saliamonas pastatė  altorių Čemošui už Jeruzalės ribų, taip vadinamojoje „sugedimo kalvoje“, tai nurodyta II Karalių 23: 13.

 Filistinų Dagonas buvo vandens ir grūdų dievas, turintis žmogaus kūną, bet žuvies galvą. Samsonas žuvo sugriovęs Dagono šventyklą.

Babiloniečių Mardukas  turėjo 50 vardų, įskaitant Belą, ir buvo garbinamas Babilone, Asirijoje ir Persijoje.

 Kuo Abraomas skiriasi  nuo kitų ?

Abraomas atėjo iš šios daugybės dievų ir deivių kultūros ir pažino  vienintelį tikrąjį Dievą. Visų pirma  apie judaizmą reikia žinoti tai, kad tai buvo pirmoji monoteistinė religija. Kitaip tariant, tai buvo pirmas kartas, kai kažkas, be jokios abejonės pareiškė, kad yra tik 1 Dievas, o likusieji yra apsimetėliai.

 Abraomas taip pat pirmasis pasakė, kad Dievas yra Dievas visiems ir visur. Iki to laiko kanaaniečiai turėjo savo dievus, kaip ir moabitai, egiptiečiai ir t.t.  Dievas iš amžinybės atėjo ir  pasirodė Abraomui, tvirtindamas ir įrodydamas, kad  Jis yra vienintelis tikrasis Dievas, kad Jis yra Dievas visiems ir visur.

 Abraomas

Apsvarstykite, ką Dievas ir Abraomas atnešė žmonijai:

 1) Dievas yra tikrasis Dievas, nėra jokių kitų, kiti yra apsimetėliai.

 2) Dievas yra Dievas visiems ir visur žemėje.

 3) Dievas yra suverenas; Juo negalima manipuliuoti ritualais, sužavėti auka, iš tikrųjų jaučių ir ožkų kraujyje Jis neturi pasimėgimo (Hebrajams 10: 5–8)

 4) Dievas sukūrė žemę, natūralias jėgas ir sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą.

 5) Dievas yra toks švelnus, nusižeminęs, nuolankus ir todėl toks prieinamas, kad siūlo tapti draugu visiems, kurie Jo nori.

 6) Dievas taip nori padėti žmonijai, kad sudarė sandorą su Abraomu, kad įvykdytų pažadėtą ​​atkūrimą visoje žemėje.

 7) Jis davė žmonėms laisvą valią pasirinkti gėrį ar blogį, kiekvieną asmenį padarė  atsakingu už savo veiksmus.

 Iki Abraomo nė viena iš šių minčių, nė viena iš šių sąvokų, nė viena iš šių žinių nebuvo rasta jokioje religijoje kalbant apie jokį  dievą.

 Apsvarstykite savo vaikščiojimą su Viešpačiu - ritualai? Formulė?

Kiekviena religija supanti  Abraomą buvo pagrįsta  žmogaus sukurtais  ritualais savo dievui pasiekti, sujaudinti ar sužavėti.

 

Kiekviena kita religija pasiekdavo savo dievus per žmogaus sukurtą ceremonijų sistemą, statulas, paveikslus ir kitus fizinio garbinimo elementus. Tada buvo tokia kultūra, tokia yra kultūra ir šiandien, - tai  žmogaus sukurtos pastangos pasiekti Dievą. Daugelis geranoriškų krikščionių taip pat atkrito nuo malonės į darbus.

 Kai Dievas pasirodė Abraomui ir tapo jo draugu, Abraomas suprato, kad negali būti jokio mechanizmo, kurį jis galėtų įdiegti, kad Jį pasiektų ar pamalonintų. Jie buvo draugai. Nebuvo statulos, kuriai jis galėtų melstis, nes jis asmeniškai pažino Dievą. Nebuvo jokio ritualo, kalbos, maldos, pastato ar liturgijos, kurį jis galėtų sukurti, kaip priemonę  artintis prie Dievo, nes jis jau pažino Dievą asmeniškai.  Visi šie mechanizmai dabar buvo pasenę.

 Tiems iš mūsų, kurie šiandien vaikšto su Dievu tokioje laisvėje, suprantama, kad tai taip pat pasenę - pastatai, liturgija, ritualai, statulos ir ikonos(paveikslai). Mes asmeniškai pažįstame Dievą. Kristus yra mumyse. Mes turime Kristaus protą. Mus užantspaudavo Šventoji Dievo Tėvo  Dvasia. , Kai mūsų dvasios atgimsta iš naujo iš Dievo Tėvo Dvasios, nieko  negalime padaryti šioje žemėje, mėgindami pagerinti Kristų, kurį jau turime savyje.

 Koks žmogus turintis draugą  sukuria ritualų, aukų ir deklaracijų,  kuriomis jis galėtų tą draugą pasiekti? Tai kvaila. Jis tiesiog kalbasi su juo. Tarp jų nėra nieko, išskyrus tai, kad jie vienas kitą pažįsta. Tai Abraomas įvedė į pasaulį - sugebėjimą asmeniškai pažinti Dievą, be religinio ritualo.

 Koks dievas yra toks palankus, kad liepia sekėjams panaikinti skolas, pasiimti laisvą dieną, skirti laiko atostogoms ir mylėti visus? Mes čia pratęsime kitą savaitę, laiminu.

 

Džonas Fenas

2020 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Kodėl Dievas negydo dažniau? Raktas į visa tai. 4 iš 4d.

Why Doesn’t God Heal More Often? The Key to it All #4 of 4

September 4, 2020 

Sveiki,

Paulius buvo pripildytas ir  įkvėptas Šventosios Dvasios, kai  įsakė laikinai apakinti burtininką Elimą  Apd 13, 9–11. Apaštalų darbų 20: 8–10 jis prikėlė iš numirusių Eutichą, kai tas iškrito pro 3 aukšto langą. II Korintiečiams 12:12. jis kalbėjo apie kitus didžius savo


tarnavimo ženklus, stebuklus ir „galingus darbus“ .

 Tačiau kitose situacijose antgamtinis išgydymas ar stebuklas neįvyko;I Timotiejui 5:23 jis liepė Timotiejui gerti vyną su vandeniu dėl skrandžio negalavimų , II Timotiejui 4:20 jis  paliko sergantį Trofimą Milete, o Filipiečiams 2: 25-27 jis pasakoja, kaip Epafroditas sirgo ir buvo arti mirties, bet pasveiko.

 Stebuklingi išgydymai, jų kaip  ir mūsų   dienomis, atrodo nenuoseklūs.

 Jėzaus vardas

Jėzaus vardas yra įprastas vardas iki šiol naudojamas įvairiomis formomis visame pasaulyje. Ispanų kalba tai Jes’us (hay-sus), arabų kalba Isa, hebrajų kalba Džošua, o graikų kalba, iš kurios kilęs angliškas žodis „Jesus“, yra Iseous. Daugelis krikščionių kreipiasi į Jį kaip į Ješua ar vieną iš jo formų.

 Net tai tik vardas. Net Jėzaus laikais jie turėjo pridėti identifikatorių: „Jėzus iš Nazareto“, kad būtų aišku, kad ne  Jėzus iš Kanos ar Jėzus iš Naino. O Jono 1:45 jiems dar reikėjo  patikslinti: „Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. 

Mūsų Viešpaties Jėzaus išskirtinumas yra tai, kad Tėvas patvirtino Jo vardą, paversdamas jį aukščiausiu ir garbingiausiu vardu visatoje, prieš kurį vieną dieną „… kiekvienas kelis  sulinks ir kiekvienas liežuvis pripažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats. Dievo Tėvo šlovė “. Filipiečiams 2:11 

Tėvo patvirtinimas reiškia, kad Jo Dvasia amžinai yra to Vardo dalis. Taigi Žodis (Jėzus) ir Dvasia yra susitarę - ir  jei nori, kad jie veiktų, taip ir turi būti. Bandymas veikti dvasios srityje be Vardo atveria klaidą, taip kaip ir  bandymas naudoti vardą be Dvasios reiškia nesėkmę.

Sąlyga yra Tėvo valia, ir kaip jis veikia Savo Dvasia, kai vardas naudojamas Jo tikslams, tačiau jei tas naudojimas neatitinka Tėvo valios ir tikslo, jo Dvasia neveiks naudojant šį vardą. 

Vardas nėra vaistas nuo visų bėdų

Šiandien turime žmonių, kurie naudoja Jėzaus vardą kaip prakeiksmo žodį, tačiau Šventoji Dvasia su tuo nesusijusi. 

Apd 19, 13-18 kai kurie naudojo Jėzaus vardą bandydami išvaryti demonus, tačiau Šventosios Dvasios juose nebuvo, todėl demonai nepakluso, ir juos sumušė žmogus, kuriame tie demonai siautėjo. 

Pasitaiko ir  krikščionių, kurie neturi nė menkiausio supratimo apie tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, todėl jie mano, kad gali įsakyti tam ar anam Jo vardu, jie nepamokyti, kad visų pirma turi žinoti, kur Tėvas veikia savo Dvasia, nes tik tada, kai Žodis ir Dvasia sutaria,  žemėje pasireiškia stebuklinga jėga ir stebuklai. Vis dar yra sena Tikėjimo Žodžio liekana, pagal kurią manoma, kad mes tiesiog turime pasakyti vardą ir komandą, ir tai įvyks, jie niekada nebuvo mokomi, kad  Dvasia ir Žodis veikia sutartinai. Tikėjimas niekada nėra nepriklausomas nuo Tėvo valios.

 Jėzaus vardu jūs galite  įsakyti, kad „Ferrari“ atsirastų jūsų gyvenime, tačiau jei Tėvo  Dvasia neveikia kartu, nieko neįvyks. Jėzaus vardą turi lydėti Šventoji Dvasia, nes būtent Šventoji Dvasia įvykdo išgydymą ar stebuklą.

 Mato 12: 24-33 Jėzus buvo apkaltintas šėtono galios panaudojimu išvarant demonus. Net jie pripažino, kad Jėzus demonų išvarymui naudojo kažkokią jėgą „ne iš savęs“. Jie sakė, kad - tai demoniška jėga, tačiau Jėzus pasiūlė jiems apsvarstyti alternatyvą: 

„Bet jei aš išvarau demonus  Šventąja  Dvasia, tai reiškia, kad Dievo karalystė atėjo pas jus“.

 Taip pat turime prisiminti, kad Jono 5: 19 ir 30 Jėzus sakė, kad daro ir sako tik tai, ką pamatė ir išgirdo iš Tėvo. Vėlgi, Jėzus sekė Šventąja Dvasia visame, ką jis darė - Žodis ir Dvasia sutaria, yra viena. 

Reikia apreiškimo

Mato 16: 16-17, kai Petras paskelbė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“, Jėzus pasakė, kad Tėvas jam tai parodė ir tęsė sakydamas, kad jis buvo tik Petras (Kefas, mažas akmuo) , bet ant šios uolos (graikų klb. Petra, kalnas) Jis pastatys savo surinkimą(vert.gr. Ekklesia).

 

 

 

Kalnas (uola), apie kurį kalbėjo Jėzus, yra Tėvo apreiškimas, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Apreiškimas plaukia iš Tėvo per Jo Dvasią į Jėzų (Kristų mumyse), į žmoniją. Visa Dievo karalystė yra pagrįsta Tėvo apreiškimu Jo Dvasia, kad Jėzus yra Viešpats, ir visa tai teka iš ten.

 Štai  kodėl, kai kažkuo „patiki“ po to, kai patiri ramybę ar apreiškimą eiti ta linkme, tai pasiteisina. Bet kai jūs tiesiog darote vedami savo minčių, kad reikia eiti tuo keliu,  tai  žlunga arba būna sunku. Viena yra sprendimų priėmimas pagal gautą apreiškimą, o kita tik galvojant, kad Jėzaus vardas yra nepriklausomas nuo Tėvo valios ir Dvasios veikimo, ir tai neteisinga. 

Aš rašiau apie kliūtis išgydymui, tačiau neabejotinai didžiausia priežastis, kodėl žmonės nemato daugiau stebuklų savo gyvenime, yra dėl to, ką čia aptariu, būtent  apreiškimo trūkumas.

 Tarkime, kažkas gauna blogą medicininę ataskaitą ir iškart paprašo maldos. Tačiau, kai žmonės pirmiausia praleidžią laiką vieni kartu su Tėvu, atranda ramybę, randa Jo valią skirtą tai situacijai, kryptį, kuria reikia eiti, būtent tada, jie mato didelę malonę ir dažnai arba greitesnį, arba dramatišką, staigų  išgydymą. Kai nėra apreiškimo, mes tęsiame tai, ką žinome esant teisinga  daryti natūraliame gyvenime, pasitikėdami, kad Jis mus veda ir palaiko savo malone.

 Visa karalystė veikia apreiškimu. Pirmiausia skirkite laiką garbinimui, maldai, būkite tokioje pozicijoje, kurioj galite priimti iš  Tėvo apreiškimą apie tai, kaip Jis nori, kad jūs reaguotumėte į situaciją, ir tada tam tikslui naudokite Jėzaus vardą. Taip veikia karalystė.

 Reikia lauki, lauk Viešpaties

Maždaug po mėnesio mes surengsime konferenciją „Broken Arrow“ (Tulsos priemiestyje) ir tuo metu ant kiekvieno žmogaus, kuri s norės, bus uždėtos rankos. Jis atsisės ant kėdės, o keli susirinks aplinkui,  tada mes visi lauksime Viešpaties akivaizdoje, norėdami suprasti, ką Jis tam asmeniui  pasakys. Ką mes darome? Ar mes siūlome savo padrąsinimo žodžius? Ne. Mes laukiame Tėvo Artume, Jo Dvasioje, kuri yra tarp mūsų ir mumyse, kad gautume apreiškimą, kuris ateina kaip paranašystė, pažinimo ar  išminties žodis, mini regėjimas skirtas tam asmeniui ar išgydymas.

 

Tai įprastas namų surinkimas - kai kažkam  reikia maldos, mes renkamės, laukiame, kol išgirsime, ko nori Tėvas, TADA tariame Jėzaus vardą. Apie tai sužinojau maždaug 1974 m., Būdamas paauglys, dalyvavęs „maldos susirinkimuose“ charizmatiškame atsinaujinime - ir tai padarė jį tokį gyvą, dinamišką, patiriantį stebuklus - žinojome, kaip susirinkti,  laukti ir pamatyti, ką Tėvas nori daryti, kokia kryptimi Jis nori tekėti.

 Šventoji Dvasia iš tikrųjų atlieka darbą. Aš naudoju pavyzdį, kai tėvas liepė sūnui plauti automobilį. Tėvas nori, kad automobilis būtų nuplautas. Sūnus dirba purkšdamas automobilį vandeniu, tačiau iš tikrųjų valymą atlieka vanduo. Taip veikia Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia - būtent Dvasia suteikia gyvybę (Jono 6:63), būtent Dvasia iš tikrųjų išstumia demonus (Mt 12:28), būtent Dvasia atkuria jūsų dvasią ( Jono 3: 3-5). Tai nėra vien tik Jėzaus vardas, bet Jėzaus vardas, kuris veikia kartu su Dvasia, kaip Tėvas nurodo - tą patį modelį, kurį matome Jono 5:19, mes darome tai, ką matome Tėvą darant. Tėvas-Dvasia-Sūnus (Kristaus kūnas). 

Mes esame Kristuje,  panašu, į tai, kaip   sūnus vykdo  tėvo nurodymą, kur nukreipti vandenį – kurią automobilio dalį reikia nuplauti. Mes skiriame laiko žmogui, kad galėtume iš savo „tėčio“ išgirsti, kur Jis nori nukreipti „vandenį“, kad išvalytų žmogų, išgydytų jį, ar tekėtų per jį.

 Galima pasidalinti dar daug kuo, tačiau pakeiskite savo gyvenimo būdą, kad būtumėte tikri priimdami naujienas, tiesiog pasilikite ramybėje, užuot skleidę savo nuomonę ar tai, ką manote, kad jums reikia daryti - tiesiog patylėkite ir pabūkite su Tėvu, kad  pamatytume, kokia linkme jis nori eiti - apreiškimas yra uola, ir visa tai teka iš ten, įskaitant Jėzaus vardo vartojimą maldoje, prieš demonus ar išgydymui. Visų pirma eina apreiškimas.

 Yra apie daug ką pamąstyti - nauja tema kitą savaitę. Iki tol laiminu,

 Džonas Fenas

2020 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Kodėl Dievas negydo dažniau? 3(4), Senas kūnas, nežinojimas 2020 m. Rugpjūčio 28 d.

 Why Doesn’t God Heal More Often? 3 of 4, Old Body, Ignorance August 28, 2020

Sveiki,Ši serija yra apie kliūtis, išgydymo kelyje, o ne apie tai, kaip pasveikti. Aš esu paruošęs seriją „Išgydymo mokykla“, skirtą besidomintiems.

 Sužinoti apie galimas kliūtis yra naudinga, nors nėra vieno „stebuklingo rakto“,


kuris atrakintų išgydymo duris visiems. Kaip matėme su korintiečiais, širdies problemos gali būti priežastis, dėl kurios kūnas suserga, tai ką tik neseniai „atrado“ medicinos mokslas.

 Nežinojimas nėra apsauga

Taip pat matėme, kad nuodėmės prieš kūną lieka kūne, vadinasi, tai yra mūsų, o ne Dievo, atsakomybė. Bėda ta, kad nežinojimas neapsaugo mus nuo  traumų, ligų ir negalių. 1800-ųjų pabaigoje sveikatai pataisyti buvo pasiūlytos „radžio tabletės“, o rūkymas buvo propaguojamas kaip sveikas dalykas kūnui. Tik tada, kai žmonės pradėjo mirti, suprato, kad klydo, tačiau tas nežinojimas nesutrukdė daugeliui gerų žmonių susirgti ir anksti mirti.

 Tai reiškia, kad šiandien mūsų gyvenime gali būti dalykų, kurie mus susargdina ar sukelia lėtines chroniškas fizines  ligas, tačiau mes nežinome, kas tai sukėlė. Tai verčia mus susimąstyti, kaip Dievas galėtų leisti tam įvykti. Bet mes gyvename kritusioje žemėje kūnuose, kurie yra iš tos kritusios žemės. Tai reiškia, kad genetika ir aplinka bei dalykai, kuriuos mes valgome ir kvėpuojame, liečiame ir užuodžiame, gali vaidinti svarbų vaidmenį.

 Mūsų palikuonys gauna mūsų genus, todėl perduodama viskas, kas yra tuose genuose , taip pat ir trūkumui. Ne visada kaltas velnias ar prakeiksmas, kartais tai tik genų perdavimas naujai kartai.

 Priežastis yra ne tai, kad Dievo nėra šalia, bet kad mes esame kritusioje žemėje žemiškuose kūnuose (kurie dėl to yra laikini ir bus pakeisti), todėl čia yra dalykų, kurie mus kamuoja. Kai pridedame labai blogą velnią, kuris vaikšto ieškodamas, ką  galėtų praryti, tai dar labiau apsunkina šį klausimą.

 Nebijokite ir nesislėpkite už „tikėjimo“

Aš pažinojau daug žmonių, kurie skelbė tikėjimą, nes, tiesą sakant,  bijojo kreiptis į gydytoją dėl to, ką apie juos gali pasakyti kiti. O galbūt jie nujautė, kad gali reikėti  operacijos ar procedūrų, kurios reikštų didžiulius pokyčius jų gyvenime. Taigi bijodami jie skelbė esantys tikėjime - bet tai ne tikėjimas, o kvailystė. Niekada nemačiau, kad Dievas gydytų žmogų, kuris pasitelkdamas vadinamąjį tikėjimą pasislėpė už savo baimės. Mačiau, kaip Jis padeda žmogui iškęsti  operaciją ir procedūras, ir kaip Jis prašo žmogų susitvarkyti su savo širdimi. Visada būk sąžiningas su tuo, kuris žino tavo mintis, prieš tai, kai tu dar tik suformuoji jas savo mintyse.

Kartais sutinkamas  dvasinis pasididžiavimas. Aš pažįstu kelis žmones, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, bet jie visiškai atsisakė gydymo būdų, pasirinkdami tai, ką jie vadino „tikėjimu“, nes žmonės į juos žiūrėjo kaip į „tikėjimo vyrus ir moteris“. Tačiau Dievas priešinasi išdidiems žmonėms, o atmetę medicininį gydymą, jie paėmė savo gyvenimą į savo rankas ir per anksti mirė.

 Kai mūsų berniukai buvo jauni, mes laikėmės šios bendros gairės: Mes dėdavome ant jų rankas , kad jie būtų išgydyti, bet jei kitą dieną jiems nepagerėdavo, mes kviesdavome gydytoją. Aš nebūčiau  geras tėvas, jei leisčiau savo vaikui kentėti vien todėl, kad noriu, kad jį išgydytų tikėjimas, nors tai neįvyksta. Mes laikomės tos bendros taisyklės ir sau.

 Šią negalią gavau  dar nepažinodamas Viešpaties - ar galiu būti išgydytas?

Klausimas apie „seną futbolo traumą“ ar kitą būklę, gautą anksčiau, nei jūs pažinote Viešpatį, kuri lieka su jumis ar iškyla vėlesniais metais ir jai pašalinti reikia  operacijos ar kitokio gydymo, ir čia iškyla klausimas, ar Dievas mane išgydys?

 Pagalvokime, kad ne vienas žmogus, išgydytas evangelijose, nebuvo gimęs iš naujo. Viskas, nuo ko jiems reikėjo pasveikti,  buvo įgyta prieš jiems susitinkant su Jėzumi. Susitikus su Jėzumi, šios negalios buvo išgydytos. Taigi kodėl tikintysis, susitikęs su Jėzumi, negali tikėtis išgydymo? Taip, tikintysis gali tikėtis, kad bus išgydytas, nes susirgo prieš įtikėdamas.

 Bet iš to, ką mačiau, kai pasirenkame medicininį kelią, Dievo malonė yra tame. Panašu, kad einant metams jis su žmogumi veikia taip pat. Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra pavyzdžių, kaip Viešpats elgiasi su mūsų širdimi, kūnu, emocijomis. Jei prieš kelerius metus jis jus išgydė 1 būdu, iš to, ką mačiau, jis greičiausiai darys tą patį ir šį kartą  Jei tai buvo operacija, bet visiškas pasveikimas, tai kartosis. Tik atkreipkite dėmesį - išsiaiškinkite, kaip Jis elgiasi su jumis, ieškokite pavyzdžių per ankstesnius metus ir eikite tuo keliu, nes Jis dažnai bus sutinkamas būtent tenai.

 Nubrėžti ribą tarp senėjimo ir tikėjimo išgydymu

Kaip anksčiau minėjau, mūsų kūnai yra iš žemės,...Mokslininkai mums sako, kad maždaug po 35 metų kūnas pradeda nykti, ir visi vyresni nei šio amžiaus žmonės gali tai patvirtinti. Taigi, kur gi scenoje pasirodo išgydymas, jei dalis to, kas vyksta, yra natūralus kūno sistemos nuosmukis?

 Aš jau anksčiau dalijausi, kaip per pastaruosius metus labai pavargau man imdavo svaigti galva. Ne galvos svaigimas ,bet sukimasis,  kuris yra labai skirtingas. Galvos sukimosi metu sukasi kambarys, esant galvos sukimuisi nežinote, kuris kelias yra aukštyn ar žemyn, kairėn ar dešinėn. Tai įvyko per ES konferenciją Nyderlanduose prieš kelerius metus. Jaučiau, kad tai prasideda ketvirtadienį dieną prieš konferencijos pradžią.

 Susitikimus pradėjome tą penktadienį, o vakaro tarnavime aš jau su tuo kovojau. Staiga mano akys atsivėrė Jo karalystei ir aš pamačiau Viešpatį. Kiti arba matė, arba jautė Jį. Jis priėjo prie manęs ir pasakė apie  asmeninius dalykus, gyvenimo kryptį ir nuėjo pas kitus.

 Iki šeštadienio ryto aš sunkiai atsistojau, bet sugebėjau tai padaryti per pusryčius ir rytinę sesiją. Tą popietę turėjau surengti klausimų ir atsakymų sesiją, bet vos galėjau išlipti iš lovos, todėl paprašiau Barbaros ir Briano, kad jie dalyvautų šioje sesijoje. Būdamas lovoje paklausiau Tėvo, kas vyksta, sakydamas Jam: „Viešpats buvo čia praėjusią naktį ir galėjai ateiti pasikalbėti su manimi, galėjai mane išgydyti, kodėl ne?“

 Tėvas atsakė: „Tu tai padarei sau pats. Kurį laiką su tavimi tvarkiausi dėl laisvos dienos pasiėmimo kiekvieną savaitę, bet tu mane ignoravai. Barbara taip pat tau liepė kiekvieną savaitę pasiimti laisvą dieną, o tu  net nepaklausei savo žmonos. Tavo kūnas eina žemės keliu; reikia išmokti prisitaikyti. Tu pats sau  tai padarei.

 Kaip jau sakiau, ši serija buvo apie galimas kliūtis išgydymui, tai skirta sukelti mintis ir savistabą. Man turėjo būti apie 40 metų, kol supratau, kad yra dalykų, kurių tiesiog nepažinsiu šioje dangaus pusėje. Poilsis tame, kartu su poilsiu Jo ištikimybėje man suteikė kur kas daugiau ramybės nei tai, ką turėjau anksčiau eidamas su Juo.

 Tokios eilutės, kaip Įstatymo 29:29, suteikia man dabar ramybę , užuot siekus teisės peržengti ribas: „Slapti dalykai priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, bet atskleisti dalykai priklauso mums ir mūsų vaikams ...“ (Tai yra puiki eilutė melstis dėl  vaikų, kad Jis jiems atskleistų tai, ką jie turėtų žinoti). Bet aš patenkintas, kad yra slaptų dalykų, kurių nežinosiu, kol nebūsiu kitoje pusėje.

 Apaštalų darbų 1: 7: „Ne jūsų reikalas  žinoti laikus ir sezonus, kuriuos Tėvas nustatė savo  valdžia“.

 Tame yra ramybė - ramybė tai pailsėti nuo savo darbų, pailsėti Jame. Kitą savaitę-  kai kurie dalykai, kuriais Viešpats dalinosi apie išgydymą, ir apie tai, kaip Jis elgiasi su mumis jo metu. Iki tol laiminu,

 John Fenn

2020 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Kodėl Dievas dažnai neišgydo? 2(4): Išgydymas ir mūsų atsakomybė

 John Fenn, Why Doesn’t God Heal More Often? 2 of 4: Healing and Our Responsiblity? 21/08/20

Sveiki,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip išgydymas pirmiausia yra patvirtinantis Jėzaus prisikėlimo ženklas. O kaip mes, tikintieji? Ar išgydymas nepriklauso mums?

Išgydymo klausimai - iki „siūlo galo“Kai pereiname nuo gydymo, kuris yra ženklas, netikintiems žmonėms patvirtinti Jėzaus teiginius, iki to, kad išgydymas yra viena iš tikinčiojo „privilegijų“, atsakomybė už išgydymą pereina nuo Dievo

mums. Tačiau daugelis tikinčiųjų vis dar savo prote žiūri  į Dievą, ir laukia, kad Jis pajudėtių suvereniai,  kaip ir  netikinčiojo atveju. Dažnai jie patiria tikėjimo krizę, nesupranta, kas gi veikia, kas ne. Panagrinėkime savo atsakomybės elementus.

 Korintiečių išankstinis nusistatymas ir nesantaika

I Korintiečiams 3: 3-15 Paulius atskleidžia, kad Korinte yra kai kurie , kurie gyvena  pavydėdami, nesantaikoje ir susiskaldę. Paulius jiems sako, kad tai  mediena, šienas ir šiaudai, ir  jei jie nešios tai savo širdyje iki mirties, kai jie stovės Viešpaties akivaizdoje, visa tai bus sudeginta. Jis sako, kad jie bus išgelbėti, bet tik kaip per ugnį.

 Vėliau I Korintiečiams 11: 17-31 jis atskleidžia, kad kai kurie dėl pavydo, nesantaikos ir susiskaldymo, nedalyvauja Viešpaties   vakarienėje ir nesutinka su kitais tikinčiaisiais. Pirmiausia jie susitikdavo patys atskirai, o paskui susirinkdavo į pagrindinį susitikimą. Jis sako, kad jie turi savo namus, kur gali valgyti ir gerti, tačiau jiems reikia susiburti su visais kitais, užuot atsiribojus nuošalyje, teisingai suvokiant Kristaus kūną, kuris mus padarė viena Jame.

 Korinto surinkimo situacija apibūdinta Apd 18, kur matome žydus, romėnus ir graikus susirinkusius kartu romėno Justo namuose. Istoriškai žinome, kad Korintas buvo jūrų uostas su įvairiausiais socialiniais sluoksniais - nuo laivų savininkų iki jūreivių, nuo parduotuvių savininkų iki tarnautojų ir visi įvairių rasių. Kultūrine prasme aukštesniosios Romos klasės nesusitikdavo su žemesniosiomis klasėmis, ir žydai niekada nesimaišė su pagonimis, bet kai jie atėjo pas Jėzų, jie pradėjo susitikti Justo namuose. Taigi savo širdyse jie turėjo išspręsti daug dalykų.

 Kai Paulius atkreipė dėmesį į kai kurių išankstinį nusistatymą - rasinį ir socialinį bei ekonominį -, jis pasakė; „ jie neišskiria tinkamai  Viešpaties kūno, todėl daugelis iš jų yra silpni ir ligoti, o daugelis anksti miršta“. Šiandien sakytume, kad jų imuninė sistema buvo pažeista dėl neapykantos, nesantaikos ir išankstinio nusistatymo, todėl jie buvo silpni, ligoti ir net daugelis mirė per anksti dėl ligų, su kuriomis   susilpnėjusi imuninė sistema negalėjo susitvarkyti.

 Bet jei jūsų draugas, tarkime, dvasios pripildytas romėnas, susirgo, jūs ne iš karto pagalvotumėte apie jo neapykantą žydams kaip priežastį, dėl kurios jis susirgo. Jūs gal būt meldėtės už jį,  dėjote rankas ant jo, įsakėte nežinomam demonui, jei kartais  tai buvo priežastis, ir pasiūlėte toliau  melstis už savo draugą, spėliodami, kodėl Dievas jo neišgydė. Galbūt net patepėte jį aliejumi, bet  įdomu, kur išgydymas?

 Išgydymas yra prieinamas, tačiau  išankstinis nusistatymas, pavydas, nesantaika, neapykanta ar kita emocijų ir širdies būklė neleidžia jam tai patirti. Jei jis numirtų, niekada negalėtumėte žinoti, kodėl Dievas jo neišgydė. Paulius paragino korintiečius „teisti save, nes jei teisiame save, nebūsime teisiami  Viešpaties“. Viešpats leido jiems anksti mirti, kol neapykanta jų  neįtraukė į gilesnę nuodėmę. Tai, pasak Pauliaus, yra jo teismas šiuo atveju.

 Apibendrinimas: Mes esame atsakingi už vaikščiojimą meilėje, o laikytis  nuodėmės, reiškia atverti save ligai, kurios Dievas neišgydys, nes mūsų širdis yra mūsų atsakomybė. Išgydyti žmogų su kartėliu ir neapykanta  tik leistų jam toliau skęsti  į nuodėmę, o Dievas tame nedalyvaus. Taigi Jis leidžia jiems patirti savo širdies pasekmes.

 Kitas pavyzdys: nuodėmės prieš kūną.

 1 Korintiečiams 6:18 Paulius sako, kad seksualinės nuodėmės yra nuodėmės prieš kūną ir pasireiškia kūne. Tai yra bendras principas, kurį jis išsako platesniame kontekste: kūne pasilieka  nuodėmės padarytos prieš kūną.

 Francis Hanter, kuri kartu su savo vyru Čiarliu buvo gerai žinomi aštuntojo dešimtmečio charizmatiniame išsiliejime  dėl jų išgydymo tarnavimo, papasakojo nusivylusios moters istoriją. Ji sakė: „Aš išvijau kalorijas iš savo desertų, bet vis tiek priaugau 10 svarų (5k). Ką aš darau neteisingai?“ Francis pasakė, kad galime išvaryti demonus, tačiau kalorijos yra mūsų atsakomybė. Akimirka ant lūpų yra amžinai ant klubų - ta nuodėmė prieš tavo kūną pasilieka kūne.

 

Tas pats pasakytina apie piktnaudžiavimą narkotikais ar alkoholiu, per sunkų darbą, rūkymą ar net nesaikingą mankštą. Nesaikingą bėgiojimą, besaikį vaikščiojimą ar kėlimą sunkumų. Kad ir kokią nuodėmę darome prieš savo kūną, ta nuodėmė lieka kūne. Tai reiškia, kad tai mūsų atsakomybė. Jūs negalite būti su 110 svarų (50 kilogramų) antsvorio su skaudančiomis kojomis ir sąnariais ir laukti iš Dievo, kad Jis išgydytų  kojas ir sąnarius. Jis gali suteikti malonę, bet jūs per daug valgėte, todėl turite atsikratyti to viršsvorio. Priešingu atveju, išgydydamas tave, Dievas leistų tau piktnaudžiauti kūno atžvilgiu ir leistų užkrauti dar daugiau svorio tiems nusidėvėjusiems sąnariams.

  Ortopedijos chirurgas man pasakė, kad kiekvienas papildomas svoris , pav. 5 svarai (2,2k) papildomai prideda 100 svarų (45k) jėgos ant kiekvieno kelio su kiekvienu žingsniu. Tai reiškia, kad 50 svarų antsvorio (22 k.) Prideda dar 1 000 svarų papildomą (453 k.) jėgą kiekviename žingsnyje. Tai yra mūsų, ne Dievo, atsakomybė.

 Jėzus išgydė žmones, kuriems buvo reikalingas išgydymas, susirgusiems ne dėl savo kaltės.

 Evangelijose matome kaip  Jėzaus gydė  traumas , padarytos ne dėl nuodėmių kūnui. Žmogus su padžiūvusia  ranka Morkaus 3: 1-5, be abejo, buvo patyręs traumą, nes jis buvo apibūdintas kaip „padžiūvęs“, reiškiantis, kad jis buvo sveikas, tačiau atsitiko taip, kad jis tapo neįgaliu. Mato 15:30 sakoma, kad Jėzus išgydė luošą, o tai yra trauma. Mes matome aklo gimusio žmogaus, luošo, kurčiojo ir nebylio išgydymą ir taip toliau, bet visais atvejais tai nebuvo jų kaltė. Mes nematome, kad Jėzus gydytų žmones, kurie sukėlė savo ligą apleisdami ar piktnaudžiaudami savo kūnu.

 Tikėjimas nėra kažkas, kur mes slepiamės, nes bijome kreiptis į gydytoją. Mes taip pat negalime priskirti  tikėjimui, kai išgyjame atlikdami tam tikrus praktinius veiksmus, ką patys galime padaryti.  Kadaise draugas misionierius pastebėjo , kad daugybės stebuklų, kuriuos jie matė, priežastis buvo paprasta: ten, kur jie gyveno, nebuvo gydytojų, vaistinių ir vaistų, todėl Dievas juos išgydė. Bet kai visi šie dalykai tapo prieinami žmonėms, stebuklų skaičius sumažėjo. Kaip subalansuoti mediciną ir Dievą bei savo baimes, ir ar yra išgydymas  ligomis, gautomis anksčiau, nei pažinome Viešpatį?

 Mes čia pratęsime  kitą savaitę, iki tada, laiminu,

 John Fenn

2020 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

Kodėl Dievas dažnai neišgydo 1(4)

 John Fenn, Weekly Thoughts, Why God doesn‘t heal more often 1(4)

Sveiki,

Maldos dėl išgydymo turbūt dažniausiai pasitaikantis maldos dėl poreikių tipas kartu su klausimais, kodėl Dievas neišgydo x mylimojo ar kodėl jis neišgydo žmogaus, kuris man užduoda klausimą. Ši 4 dalių serija atsakys į kai kuriuos iš tų

klausimų, tačiau tema yra per plati, kad ją būtų galima išsamiai išnagrinėti. Tiems, kurie nori sužinoti, kaip Viešpats gydo, kaip Jis kreipia mus  į poziciją, kad galėtume pasveikti, gali būti įdomus mano mokymas serijoje, pavadintoje „Išgydymo mokykla“, ir tolesnėje programoje: „Svarbiausias dalykas, ką  aš sužinojau apie išgydymą“, prieinamas CD ar MP3 formatais. 

Kodėl Dievas gydo?

Plačiausia prasme Dievas gydo kūną ir sielą (emocijas), nes  stengiasi atkurti tą sveikumą, kurį žemė turėjo prieš Adomo ir Ievos nusidėjimą. Liga, negalia, klaidingos mintys ir neteisingos emocijos įžengė į pasaulį kartu su nuodėme. Kryžius ir prisikėlimas pradėjo judėjimą, jei leisite taip išsireikšti, atgal į sveikumą, padarydami Dievo sveikumą prieinamą visai žmonijai. 

Jis taip pat suprojektavo žmogaus kūną, kad jis pats save išgydytų - matome, kad visa žemė yra orientuota į išgydymą. Žemė  kuria buvo piktnaudžiaujama  po kurio atsinaujina ir visiškai atsistato.  Taigi ta prasme visa kūrinija buvo sukurta pati išsigydyti, grįžti prie natūralios tvarkos ir pusiausvyros. Šia bendrąja prasme mūsų kūnai, būdami žemėje, siekia vientisumo, siekia atstatymo, siekia tos pusiausvyros ir su ja susijusios ramybės.

 Jėzaus Kristaus gyvenimas ir laikai yra Dievo Tėvo pateikiamas įrodymas, kad Jis skyrė dieną, kai mes visi ir visa kūrinija būsime išgydyti. Jis yra Dievo Tėvo meilės mums, Jo geros valios žmonėms ir pažado, kad visi dalykai bus sutvarkyti, įrodymas.

 Naujasis Testamentas aiškiai parodo, kad įrodymas nėra kryžius, o prisikėlimas. Prisikėlimas įrodo Jėzaus Viešpatystę, kuriame yra užtikrinimas, kad „Dievas vieną dieną teisingai teis pasaulį per vieną žmogų“. (Apd 17, 24–31) ir sutvarkys visu dalykus teisingai.

 Ieškinyje reikalaujama, kad liudytojai patvirtintų ieškinį

Jei kas nors kaltinamas dėl vagystės, turi būti įrodymų, prieš jį, turi būti liudytojas. Negali būti tik jo žodis prieš kaltinamo asmens žodį. Be to dar turi būti taip, , kad  apsaugos darbuotojas pagavo jį su daiktais kišenėje, galbūt stebėjimo vaizdo įraše užfiksuoti jo veiksmai. Tačiau tam asmeniui turi būti  liudytojai, kad šis asmuo galėtų būti patrauktas  baudžiamojon atsakomybėn. Jei ne, tai tik jų žodis prieš parduotuvės tarnautoją ir nieko neįmanoma įrodyti. Niekas negali būti nukreiptas pas teisėją remiantis „jis sakė, „ji sakė“ - turi būti ir kitų liudytojų. 

Dievas Tėvas teis dėl amžinojo gyvenimo , todėl toks ieškinys reikalauja, kad Jis pateiktų įrodymus, kad jis siūlo liudytojo parodymus savo sūnaus Jėzaus teiginiams pagrįsti (paremti). Būtų nesąžininga, jei amžinas žmogaus likimas būtų sprendžiamas neturint įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

 Mes turime žodį ir Dvasią. Dievas nėra tik protas, kad mes turėtume kažką įrodinėti kažkam, kad jis būtų įtrauktas į amžiną gyvenimą. Negalima nuginčyti žmogaus , kad jis patikėtų. Bet Jėzus Jono 4:24 sakė, kad Dievas yra Dvasia - Jis tikras, tvirtas, bet Dvasios srityje. Todėl tiek Žodis, tiek Dvasia sutinka ir veikia kartu , kad įrodytų Jėzaus teiginius  ir amžinąjį gyvenimą. Dvasia suteikia gyvybę Dievo žodžiui ir Tikrojo Žodžio, Jėzaus Kristaus Asmens, teiginiams. 

Kas yra mūsų liudininkas praėjus maždaug 2000 metų po prisikėlimo?

Apd 5:32 Petras gina  Jėzaus gyvenimą ir tarnavimą prieš žydų vadovus ir sakydamas: „Mes esame šių dalykų liudytojai. Taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas duoda tiems, kurie Jam paklūsta“.

 Šventoji Dvasia buvo liudininkė  prie kryžiaus prisikėlimo metu. Ji atėjo per Sekmines, kad įsilietų į  tikinčiuosius. Ji yra nesenstanti liudininkė, kuri visa tai matė. Štai kodėl po maždaug 2000 metų, mūsų laikais, kai jūs išgirdote apie Jėzų, kažkas jumyse užsidegė, kažkas „užkabino“, jūs kažkaip pajutote, kad jėzaus teiginiai yra tikri ir realūs. 

Tas „kažkas“ buvo liudytojas, Tiesos dvasia, liudijanti, kad tavo draugo ar pamokslininko teiginiai apie Jėzų buvo teisingi. Jūs veikėte pagal tai, nesuprasdami, kad klausote liudytojo pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą, Šventosios Dvasios, ir atidavėte Jam savo širdį. Tai buvo pirmas atvejis, kai jūs suprantate, kad Dievas jus lietė  ir su jumis bendravo, nes Dvasia buvo Jėzaus gyvenimo liudytoja.

 Apaštalų darbų 2:33 ir 3:15 bei jau minėtuose 5:32 ir kitur Petras ir kiti sako, kad jie buvo Jėzaus prisikėlimo iš numirusių  liudininkai,  ir aš noriu pasakyti, kad Šventoji Dvasia tu ir aš taip pat esame Jo prisikėlimo liudininkai. Mumyse yra Šventoji Dvasia, kuri ten buvo, ir ji  liudija mūsų dvasiai  ir „įtikina“, kad esame Jo vaikai ir kad visi Jėzaus teiginiai yra teisingi. Savo viduje turime Jį kaip įrodymą, nes Tėvas nenori, kad kuo nors tikėtume  nepateikdamas Jo teiginių įrodymų.

 Pagrindinės priežastis išgydymui ...

Tėvas patvirtina savo Dvasios liudijimą apie Jėzų  išgydymais, ženklais ir stebuklais. Apaštalų darbų 4:33 sakoma: „Apaštalai su didele galia liudijo Viešpaties prisikėlimą ...“.

 Apaštalų darbų 3: 15-16 skyriuje Petras pateikia dar vieną savo tikėjimo gynimą dėl luošio išgydymo: „... ir Dievas prikėlė Jį iš numirusių, ir mes visi esame to liudininkai, todėl tikėjimas Jo vardu  šis žmogus stovi prieš jus sveikas. “ (Jis tai taip pat pakartojo tai 4:10) 

Petras sakė, kad luošio išgydymas yra įrodymas, kad Dievas prikėlė Jėzų iš numirusių. Išgydymas yra įrodymas.

 Apaštalų darbų 8: 1–12 mums sakoma, kad persekiojimai, kilę po Stepono mirties (7 skyriuje), buvo tokie intensyvūs, kad visi  Viešpaties mokiniai išsikėlė iš Jeruzalės, išskyrus apaštalus. Nuostabūs meilės ir stebuklų metai tarp Sekminių 2 ir 8: 1  netikėtai pasibaigė, kai visi, bijodami dėl savo gyvenimo, išsikėlė iš miesto, daugiausiai - į Judėją ir Samariją. 

Šeimos pagrindu, jie tęsė susitikimus savo namuose, o Pilypas atvyko į Samariją skelbti Jėzaus tarp savo draugų, taip pat vietiniams gyventojams, kuriuos aplankydavo  vis nauji žmonės, persikeliantys į šį regioną ir besidomintys kas vyksta. Apaštalų darbų 8: 5-8  mums sako, kad Pilypas jiems „skelbė Kristų“, ir jie įtikėjo „klausydami ir matydami  visus jo padarytus stebuklus“, o eil. 12 sako: „... jie visi įtikėjo Dievo karalystės dalykais ir  Jėzaus Kristaus vardu…"

 Atkreipkite dėmesį, kad Jėzaus vardas ir jų tikėjimas buvo susieti su girdėjimu ir su  stebuklų matymu, kurie buvo padaryti. Apaštalų darbų liudijimas yra toks, kad išgydymas ir išlaisvinimas pirmiausia yra Jėzaus prisikėlimo netikinčiajam įrodymas. 

Prieš daug metų pažinojau vyrą vardu Les, kuriam priklausė baldų parduotuvė. Jis turėjo nugaros traumą, kuri neleido jam kelti daiktų, todėl vieną dieną jis pasamdė 2 kolegijos studentus krauti sunkvežimį, pilną stalų ir kėdžių, kuriuos nusipirko savo parduotuvei. Pakrovę jie papasakojo jam apie Jėzų, baigdami taip: „Jei tai, ką sakėme, tiesa, Dievas nori patvirtinti tai, ką tau pasakėme apie Jėzų. Ar jūs patikėsite, jei Jis pagydys jūsų nugarą,  patvirtindamas, kad tai, ką mes apie Jį sakėme? “ Jis buvo savo žodžio žmogus ir sutiko. Jiems uždėjus ranką, jo nugara akimirksniu buvo išgydyta ir jis laikėsi žodžio, melsdamasis nusidėjėlio malda. Jo žydė žmona taip pat tapo tikinčiąja. Aš  dirbau pas jį apie 1 metus. 

Tačiau Naujajame Testamente yra pasakojimų apie tai, kaip Dievas gydo tikinčiuosius… argi ne? Kokios nuostatos yra skirtos išgydyti tiems iš mūsų, kurie jau tiki? Ar išgydymas yra tik mūsų išskirtinė  privilegija“? Mes apie tai kalbėsime  kitą savaitę. 

Iki tol, laiminu, 

John Fenn

2020 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

CWOWI Newsletter June, 2020

 2020 birželio mėn. CWOWI Naujienlaiškis

Sveiki,

Kai kurie iš jūsų matė mano Facebook/YouTube paskirose patalpintus vaizdo įrašus,  apie lankytojų neįsileidžiančius Oklohomos slaugos namus. Paskutinį kartą su Krisu matėmės kovo 21, jis buvo paliktas namų grupėje, nors mes nuolat su juo kalbėdavomės interneto dėka.Trumpas Kriso pristatytam tiems, kurie jo nepažįsta. Krisas gimė su virkštele, apsivyniojusia aplink jo kaklą, smegenims

trūko oro, todėl patyrė jis traumą. Šiuo metu jam 40, nors protiškai tik 4. Savo 24 metus jis praleido namuose, tačiau kai jo jaunesni broliai baigė mokyklą ir išvyko mokytis į koledžą, mes bandėme daugybę programų, norėdami ir toliau juo rūpintis namuose, tačiau tai buvo siaubingas išbandymas mums visiems.

Mes priėmėme širdį veriantį sprendimą apgyvendinti jį namų grupėje, įsikūrusioje 2 valandos kelio nuo mūsų namų. Pirmieji 4 metai buvo siaubingi, nes kaip pasakyti keturmečiui, kad jis nebegali daugiau gyventi namuose? Dėl nuotolio ir su tarnavimu susijusios veiklos mes galėjome jį lankyti tik kartą ar du per mėnesį, tada jis ėmė jaustis blogai. Jo noras gyventi ėmė silpti, jis liovėsi valgyti, nenorėdavo keltis, gerti vaistus, praustis, kažko daryti, bet to mes nesupratome, nes matydavomės tik kartą per mėnesį.

2008 gegužės mėnesį aš atvažiavau į namų grupę ir vadybininkas man pasakė, kad jis pasiekė savo „ribinį“ 140 svarų svorį , ir kad jis nerodo noro gyventi.

Mes suvokėme kas vyksta ir viską pertvarkėme, kad galėtumėm jį lankyti bent 2 dienas per savaitę, ir tada jo reikalai pasitaisė, jis ėmė  vėl valgyti, džiugiai keldavosi rytais ir taip toliau. Tai padarė reguliarus lankymas.

Netrukus pamatėme, kad išleidžiame tiek pat, kiek ir įmokoms, mokėdami už benziną, kelio mokestį, maistą bei pramogas jam, tai gi meldėmės dėl persikėlimo arčiau jo. Tuomet Tėvas regėjime parodė namą, apsuptą medžių su vaizdu į ežerą, su invalido vežimėlio nuolydžiu prie paradinių durų ir pasakė, kad paklausčiau to namo kainos. Dvi dienas važinėjausi, specialiai vengdamas tos vietos, kurią galėjau matyti regėjime, kad galėčiau patvirtinti, jog nėra kito pasirinkimo, ir kad aš mačiau ir girdėjau teisingai, kad nėra tokios galimybės. Per tas 2 dienas įsitikinau, jog nebuvo tokios vietovės, kuri būtų parduodama, kurią mačiau regėjime, ir kuri atitiktų mūsų poreikius. Trečia dieną aš tiesiu taikymu nuvažiavau į vietą, kurią rodė Tėvas ir netrukus radau regėjime matytą namą.

Būtent tą dieną savininkai jį išstatė pardavimui, o tai buvo baptistų pastorius su žmona, kurie norėjo kad namas atitektų kokiam nors tarnautojui. Aš jam pasiūliau savo kainą, jis paprašė šiek tiek daugiau ir mes apsistojome ties viduriu. Iki šiol mes ten ir gyvename.

Kai prasidėjo Kovid ir atsirado draudimas lankyti ilgalaikėje slaugoje esančius gyventojus, su Krisu paskutinį kartą matėmės kovo 21 dieną, kai palikome jį namų grupėje. Paprastai, jeigu nebūnu išvykęs, pasiimu jį penktadienio ryte, mes kur nors važiuojame ar susigalvojame kokių nors linksmų jam patinkančių dalykų, tada keliaujame namo, kur Barbara būna jam paruošusi namų maisto. Ryte aš gaminu pusryčius, jis žiūri savo mėgstamas laidas, tada apie pietus arba po pietų tarp 2 ir 5 val. mes grįžtame į namų grupę.

Nuo kovo 21, kai paskutinį kartą su juo matėmės, jis numetė 52 svarus. Mes pastebėjome tą patį nenorą gyventi ir depresiją, kaip jau rašiau prieš tai. Aš turėjau primygtinai prašyti, kad jį pasvertų, nes kalbėdamiesi su juo mes su Barbara matėme, kad jis numetė svorio, mūsų pokalbiai trumpėdavo, jis nebesidomėjo nei tuo ką veikiame mes, nei pasakodavo apie save ir pan. – mes atpažinome, kas čia vyksta.

Dabar yra numatyta, kad jeigu mes aplankytumėm Krisą, arba net gi, jeigu jis (ar bet kuris kitas slaugos namų, namų grupės, ar gyvenantis namuose, kuriam reikalinga pagalba ir pan., gyventojas) turėtų kokį nors kontaktą su aplinkiniu pasauliu, jis (jie) turėtų karantinuotis 14 dienų, 24/7 užsidarę savo kambaryje. Tai tinka bet kokiam kontaktui su aplinkiniu pasauliu, net gi po apsilankymo pas gydytoją, reikėtų 14 dienų praleisti karantine savo kambaryje.

Aš tik šią savaitę pateikiau pasiūlymą Valstijai, kad būtų leidžiama lankytis mažiausiai 14 dienų namuose, o po to, kai ateis laikas grįžti, gyventojas būtų tikrinamas, ir jeigu rezultatai būtų neigiami, gyventojas galėtų grįžti be reikalavimo 14 dienų praleisti uždarytam savo kambaryje. Melskitės, kad jie priimtų mano pasiūlymą, kadangi poreikis yra didelis.

Kriso numestas svoris nusistovėjo ties 50 svarais – jis labai nekantrauja sugrįžti namo. Ačiū kad meldžiatės, mums visiems buvo labai sunku emociškai, iš mano pusės buvo atlikta daug paruošiamojo darbo susisiekiant su pareigūnais ir mokant juos apie 14 dienų karantino taisyklę dėl kontaktavimo su išoriniu pasauliu. Aš taip pat daviau 2 interviu per TV, kurie padės pasauliui suprasti apie šią siaubingą ir žiaurią strategiją.

Personalas gali išeiti ir sugrįžti, kiek tik nori, ir jiems nereikia praleisti nei vienos dienos karantine. Kokie 5 ar daugiau iš jų turi tiesioginį kontaktą su Krisu be jokių apribojimų, tačiau jeigu mes aplankytumėm jį, jis būtų uždarytas savo kambaryje 14 dienų, kadangi toks valstijos įstatymas. Uurr..

Naujienos iš mūsų namų:

Mes netrukus baigsime sutvarkyti virtuvę, sugadintą pratekančio vandens, taip pat skalbyklą/prieangį, o kitą savaitę prie namo bus pradėtos statyti naujos rampos vežimėliui. Mums trūksta lėšų dėl nenumatytų netikėtumų, kaip paprastai nutinka pertvarkant/perdarant namą, kurių nepadengia draudimas, o ir mes neturime. Tačiau Tėvas žino ir mes dėkojame jums visiems, kurie atėjote mums į pagalbą. Jūs neįsivaizduojate, kaip jūsų dovanos mums padėjo. Krisas bus apstulbęs, kai jam bus leista sugrįžti namo – jus Tėvas naudoja, kad padėtumėt mums. Esame jums dėkingi!

Spalio konferencija – užpildyta virš 60 procentų! Dar tik birželis, tačiau jau yra užimta daugiau nei 60 procentų vietų mūsų spalio 8-11 konferencijoje, kuri vyks Talsoje. (Net prieš 100 dienų) Ji organizuojama Stony Creek Viešbutyje-Konferencijų Centre Broken Arrow (Talsos priemiestyje), viso regiono patogumui. Mes rengiame konferencijas nedideliam dalyvių skaičiui, kad galėtumėm su visais susipažinti, pabendrauti vieni su kitais, kad galėtumėm laisvai judėti ta kryptimi, į kurią Viešpats veda šlovinimo ir užtarimo maldos metu, todėl vietos greitai užsipildo.

Tikimės, kad prie mūsų prisijungsite, nes tai bus laikas, skirtas turtingam ir giliam šlovinimui, mokymui, draugystei ir susitikimui su naujais draugais. Susipažinti su kitais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje, - tai vienas iš neapčiuopiamų ypatingų dalykų, kurie vyksta. Paspauskite ant nuorodos platesnei informacijai ir užsiregistruokite.

 

Pranašiškai

Anksčiau aš dalinausi keliais dalykais, kuriuos Viešpats man sakė apsilankęs praeitų metų gruodžio pradžioje, tačiau dabar mes žengiame į laikotarpį, kurį Jis apibūdino pakeitęs savo formuluotę, kalbėdamas apie šios vasaros pabaigą ir rudenį iki pat metų pabaigos. Jis pradėjo, kalbėdamas apie 2ąją metų pusę: „Jei viskas vyks taip kaip dabar ...“ ir sakė, kad jeigu dalykai nebus pakeisti, atsitiktų tai ir tai, tai gi Jis sakė melstis.

Jis kalba kaip Jam įprasta, panašiai, kaip kalbėjo Mato 24: 15-20, kai sakė, kad Antikristas įžengs į šventyklą, tačiau yra ir 20 eilutė, kur sakoma: „Melskitės, kad tai neatsitiktų žiemą, ar šabo dieną.“ Kitaip tariant, įvykis vis tiek bus, tačiau malda gali jį atidėti, netgi pakeisti metų laiką arba savaitės dieną.

Kadangi mes žengiame į dieną „jei viskas vyks taip kaip dabar, nepasikeis...“, ir liepė  melstis dėl to, ką Jis sako, aš abejojau ar tuo dalintis. Galiu pasakyti, jog šią vasarą bus pakankamai ramu, tačiau gimdymo metu skausmai būna intensyvūs, o po to pereina į poilsio laiką. Tai gi džiaukitės reliatyviu poilsiu. Ypatingai melskitės už pastaruosius pora mėnesių. Aš daugiau pasidalinsiu kituose Naujienlaiškiuose, kaip būsiu vedamas.

Kitas dalykas, kurį Jis pasakė praeitais metais buvo: „Namų surinkimas taps populiarus, net gi jeigu tai, ką jie vadina namų surinkimu, tokia ir nėra. Šioje šalyje ateis laikas, kai tai dėl įvairių priežasčių namų surinkimai taps pagrindiniu būdu, kurį rinksis krikščionys.“

Manau, kad mes matėme keletą jų, kai dėl  Kovid buvo paskelbtas karantinas, tačiau kaip Jis ir sakė, dabar mes esame lyg žmogus, sušlapęs kojų pirštus jūros pakrantėje, bet dar neįbridęs į gilesnius vandenis. Jūs prisimenate, kad Jis sakė: „žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje“ ir mes tai matome, taip pat „tai bus kaip su Medano upeliu“. Jūs prisimenate, kai dalinausi, jog Medano upelis yra Nacionalinio Kolorado parko Smėlio kopose, ir to upelio vaga yra smėlėta. Vandeniui tekant, smėlio vaga suformuoja povandeninę užtvanką, sulaikančią srovę, kol vandens kiekis tiek padidėja, kad ima plūsti per užtvankos viršų ir šio sulaikyto vandens banga krinta žemyn. Atrodo taip, lyg prasidėjo bangavimas.

Dėkojame už jūsų ištikimą aukojimą. Iš tiesų apie 30 procentų tautos ir pasaulio tapo bedarbiais arba dirba dalį dienos, tačiau dauguma jūsų likote ištikimi savo aukojimais, ir tai  mus palaikė. Mes išgyvenome amerikietiškus kalnelius dėl Kriso, vandens pratekėjimo praeitą žiemą, rudenį mus ištiko tornadas, Kovid, greitas namų pagrindu besikuriančių surinkimų augimo tempas ir pan. Jūs buvote nuostabūs. Dėkojame, kad prisimenate mus aukodami!

Dėkojame, kad meldžiatės už Krisą ir gerus sprendimus.

Meldžiamės už jus ir jūsiškius.

Džonas ir Barbara

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man cwowi@aol.com

2020 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Žmonės danguje 3(3)

 John Fenn, Weekly Thoughts, People in Heaven,  07/08/20

Sveiki,

Hebrajams 11 skyrius  dažnai vadinamas „tikėjimo sale“, nes jame išvardijama daugybė Senojo Testamento „tikėjimo didvyrių“. Tie žmonės, kuriuos mes ten galime rasti žinomi dėl savo gyvenimo  įvykių,-tai :Abelis, Enochas, Nojus, Abraomas, Sara, Izaokas, Jokūbas, Juozapas, Mozė, Jozuė, Rahaba, Gedeonas,

Barakas, Samsonas, Jefta, Dovydas, Samuelis, „pranašai“, Danielius, Šadrachas, Mešachas, Abednigo ir  daugelis kitų. Jie  "paspruko nuo kalavijo ašmenų, privertė bėgti priešo pulkus, moterys atgavo prikeltus savo mirusius, kiti buvo kankinami, sukaustyti  grandinėmis, kalėjime, nužudyti, pjaustomi į dalis (Izaijas)", ir t.t 

Laiške  Hebrajams 12: 1-2 skaitome : „1 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

2 žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“

Šitie žmonės nemiega, nes jie pavadinti  „liudininkų debesiu“, jie ne ramybės būsenoje, bet gyvi. Frazės „liudytojų debesis“ vartojimas rodo, kad jie yra danguje. Žodžio debesis panaudojimas suteikia puikų dangaus vaizdą, nes jei jų nebūtų danguje, jis būtų galėjęs pasakyti: „jų gyvenimas mums liudija“ ar   pasakytų, kad jų siela miega, ir jie nieko nežino apie mūsų gyvenimą. Tačiau laiško autorius to nesakė, bet pasakė, kad jie yra „debesis“, taip sakant, virš mūsų, mūsų gyvenimo liudytojai.

 Žodis „liudytojai“ yra graikų kalboje žodis „martus“ (iš kur mes gauname žodį „kankinys“) ir reiškia „kaip matantis savo akimis, žiūrovas“ arba „tas, kuris gali patvirtinti tai, ką matė, yra liudytojas, arba žino“. 

Apie tuos išvardytus Hebrajams 11,  sakoma, kad jie dabar yra mūsų gyvenimo liudytojai kaip sporto varžybų žiūrovai, todėl autorius sakė: „Bėkime mums skirtose lenktynėse“. Jie nežino visko, kas vyksta mūsų gyvenime, bet žino pagrindinius dalykus, kas vyksta Kristaus kūne. Mozė ir Elijas pasirodė Jėzui kalbėdami apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus, o Apreiškimo 6 skyriuje Jonas matė kankinius, kurie klausia Tėvo, ar ilgai laukti, kol bus atkeršyta už jų mirtį.

 

Mano nuomonė ir pastebėjimas

Nors Šėtonas tik iškreipia tiesą, ir mes visi žinome, kad pasaulyje yra daug tokių, kurie susitelkia į dvasias, į vaiduoklius, dvasios vadovus ir panašius dalykus.( paryškinimas vert.) Bet padirbinėjimas įrodo tikrojo egzistavimą, kitaip nebūtų tikslinga padirbti.

 Todėl realūs ir tikri yra mirę Kristuje, ir jie yra šio gyvenimo liudininkais. Be abejo, Jėzus, apsilanko žmonės visame pasaulyje po to , kai buvo paimtas į dangų  - ne vaiduoklis, ne dvasios vadovas - bet tikras Jėzus. Nuo Apd 9, pasirodantis Pauliui ir Ananiui, iki Apd 18, Korinte , pateikiantiems nurodymus Pauliui, ir taip toliau  per šimtmečius žmonės matė ir mato Dvasios sferą ir supranta, kad ši sfera savo ruožtu irgi pažįsta mūsų realybę. Taip pat reikėtų paminėti Mozę ir Eliją, kurie pasirodė  Jėzui Luko 9 skyriuje, ir kalbėjo  apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus. 

Daugelis iš mūsų svarbiais gyvenimo laikotarpiais suvokė, kad mama ir tėtis, ar kita artima šeima, ar draugas dvasiškai yra ir (arba) žino ir yra šio įvykio liudininkai. Dažnai girdime, kad gimus anūkui kažkas jautėsi ar tiesiog žinojo viduje, kad tai stebėjo  ir danguje. Tą patį galima pasakyti apie vestuves ir net laidotuves. Daugelis, jei ne dauguma iš mūsų gyvenime yra buvę, kad žinojome, bet neišdrįsome sakyti, nes tai  skamba keistai, kad jautėme, kad žmogus, kurį mylėjome, dabar mus stebi danguje. 

Taip, yra netikri, padirbti  dalykai , ir draudžiama užmegzti, inicijuoti  ryšius su mirusiaisiais,(paryškinimas vert.) tačiau kartais dangus tai inicijuoja ir leidžia mums pajausti kažką  brangaus, kuris nors ir išvykęs, iš tikrųjų liudija, kas vyksta mūsų gyvenime, čia, žemėje. 

Tai, ką matė mano draugas, ir su kuo kalbėjo 

Mano draugas nuvyko į ligoninę dėl, jo manymu, paprastos procedūros, tačiau kažkas siaubingai nutiko, jis patyrė širdies smūgį ir mirė. Jie dirbo apie 40 minučių, kad jį sugrąžintų. Tuo metu, būdamas danguje, jis kalbėjo su žmonėmis, kurių nepažinojo, bet apie kuriuos sužinojo vėliau, iš juos pažinojusių žmonių. Jo nuostabai, jie žinojo, kas nutiko, kai kuriems jų giminėms žemėje.

 Po pasveikimo ir per ateinančias savaites jis tiesiog ėmėsi  savo verslo ir tada susitiko žmogų,  kuris, kaip suprato, yra tas pats , kurį minėjo žmogus sutiktas danguje. 

Vienas iš pavyzdžių yra moteris, kurią jis matė danguje, kuri  sakė, kad „Džeimsas“ turi  labai stengtis, ir jam pasiseks, ir  jis baigs mokslus. Mano draugas nepažinojo moters, todėl nežinojo, kas yra „Džeimsas“. Bet vieną dieną, maždaug po savaitės, jis kalbėjosi su savo kaimynu, kuris paminėjo sūnų Džeimsą. Kai jie kalbėjo, mano draugas vedė pokalbį ir sužinojo, kad jie maždaug prieš metus prarado Džimi močiutę, ir  kad Džimi studijavo  universitete, bet galvojo  mesti. Jis papasakojo istoriją tiesiogiai Džimiui, kuris patvirtinto, kad jo močiutė visada jį vadino Džeimsu, papasakojo, kaip ji atrodė, ir visi sutiko, kad iš tikrųjų tai buvo jo močiutė. 

Viena šeima

Aš kelis kartus pasakojau apie savo „keliones“ po dangų ir tai, kaip pamačiau mažą mergaitę ir berniuką, sėdinčius po medžiu, o aplinkui kartu su jais buvo  keliolika giminaičių iš kelių kartų. Tai atrodė, kaip šeimos piknikas ar susibūrimas. Kai stebėjau kelias šeimos kartas, vaikų tėvų nebuvo.

 Kai paklausiau „mano“ angelo, kuris vaikščiojo su manimi, jis pasakė: „Šie vaikai žuvo autoavarijoje, bet jų tėvai vis dar yra žemėje. Jei įmanoma, vaikus  augina danguje giminaičiai“. Aš jam pasakiau, kad man reikia apie tai  skyriaus ir eilutės, ir jis atsakė: „Ar jūs neskaitėte Efeziečiams 3:14, kur Paulius sakė, kad jis lenkia kelius prieš  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą“. Nesvarbu, kad kai  kurie dabar yra žemėje, o kai kurie yra danguje. Jūs visi esate viena šeima. "

 Žemės kostiumas, kurį čia dėvime

Kai buvau naujas Viešpatyje ir pažinau Tėvą, Jis man pasakė tai, kas pašalino bet kokias abejones mano jaunoje galvoje. Aš skaičiau ir galvojau apie Kolosiečiams 1: 12-13: 

„Dėkokite Tėvui, kuris padarė jus tinkamus paveldėti palikimą kartu su visais šventaisiais šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo brangaus Sūnaus karalystę“.

 Aš galvojau apie skirtumą tarp čia panaudoto žodžio „valdžios“, ir žodžio „jėgos“ kai kuriuose vertimuose klaidingai išversta „galia, jėga“). Galia yra ginklas ant policininko klubo, valdžia yra jo galimybė pakelti ranką sustabdyti eismą. Policijos pareigūnas turi valdžią  sustabdyti eismą, o ginklas turi galią palaikyti savo valdžią.

 Aš galvojau, kaip sakoma, kad buvau išlaisvintas iš tamsos valdžios - kad šėtonas manęs nebevaldė - tai reiškė, kad dabar esu dangaus pilietis ir turiu teisę liepti pasišalinti dvasioms, turėjau teisę į nedaryti nuodėmės ir pan. Ir kad buvau perkeltas į Tėvo Sūnaus  karalystę, padarytas gabiu dalyvauti visuose tuose dalykuose. Nuostabu. 

Kai mąsčiau apie tuos dalykus, Tėvas man pasakė : "Tavo kūnas suteikia tau valdžią žemėje. Bet kai kūnas miršta, tavo dvasia ir siela automatiškai tampa karalystės, kurios piliečiu esi, subjektu". 

Tai leido suprasti, kad Visatoje yra  2 karalystės: Dievo ir šėtono. Šviesa ir tamsa. Teisiškai ir dvasiškai buvimas Kristuje reiškė, kad šėtonas niekaip negalėjo manęs valdyti, nes tapau Jėzaus karalystės piliečiu. Jame aš turiu valdžią virš tamsos. 

Bet tas trumpas sakinys, kurį Jis man pasakė, taip pat leido suprasti, kad kiekvienas žemėje vaikščiojantis žmogus yra vienos iš tų 2 karalysčių pilietis. Kadangi jo dvasia ir siela laikinai gyvena fiziniame kūne, tai suteikia jam galimybę pasirinkti, kuriai karalystei jis nori priklausyti, tol, kol kūnas gyvas šioje fizinėje srityje. Aš taip pat supratau, kad kiekvienas žmogus, kuris kada nors gyveno ir mirė, šiuo metu yra gyvas vienoje iš tų karalysčių.

 Jėzus smulkiai išaiškino  minėtą elgetos Lozoriaus ir turtingo žmogaus istoriją, kad žmonės gyvena ir mirę, o  jų kūnui ir išsaugo visą mūsų atmintį bei jutimus,  veikdami toje sferoje, kurios fizinė akis nemato. Bet ši realybė sukūrė fizinį pasaulį ir yra tokia pati tikra, tvirta ir veikianti kaip šis natūralus pasaulis. 

Mes nemirštame, ir paskui  nepatenkame į amžinybę, bet mes dabar  jau gyvename amžinybėje. Vieną dieną kiekvienas iš mūsų prisijungs prie Hebrajų 11 liudytojų debesies. Jei mes taip mąstysime ir laikysime šią tiesą širdyje širdies,  pasaulio rūpesčiai ir  šiame pasaulyje patirti skausmai bei kentėjimai praras savo geluonį. Viešpaties buvimas jūsų dvasioje taps dar labiau pastebimas ir Jo malonė padės jums viską įveikti.

Kitą savaitę -nauja tema, iki tol laiminu, 

John Fenn