Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2021 m. birželio 18 d., penktadienis

Moterys surinkime ir tarnystėje 1/2

 Women in Church and Ministry #1 of 2 John Fenn 

Sveiki,

 Tai labai dažnas klausimas, kurį gaunu, todėl pradėkime nuo Rašto pagrindo klojimo.

Pagrindas

Galatams 3: 28 Paulius sakė: „Nėra nei žydo, nei graiko, nėra nei vergo, nei


laisvo, nėra nei vyro, nei moters: jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje“.

 Kristuje nėra rasės, nėra socialinės padėties, nėra lyties, kurios mus išskirtų, nes visi esame vieningi Kristuje Jėzuje, nes tai yra mūsų dvasinio žmogaus lygmenyje. Dievo jėga remiasi mūsų dvasios žmogumi, kuris gimė iš Tėvo Dvasios. Savo dvasios lygmenyje mes esame lygūs ir viena Kristuje.

 

Tačiau ta dvasios lygybė yra žmogaus kūne, kuris gyvena natūralioje srityje, kur žmonės vertinami pagal lytį, rasę ir socialinį bei ekonominį lygį. Tada kyla klausimas: kaip elgtis lygybėje Kristuje pagal savo dvasią, kai gyvename visuomenėse, kurios nepripažįsta lyčių, rasės ar socialinės ir ekonominės padėties lygybės?

 

Didelis ankstyvojo surinkimo  klausimas, taip kaip ir dabar, susijęs su tuo, kiek mes elgiamės pagal savo laisves Kristuje, jei jos prieštarauja vietinei kultūrai ir papročiams? Kadangi laisvė ir lygybė Kristuje yra tiesa, ar mes puikuojamės savo laisve prieš kitus? O gal susilaikome nuo savo laisvės ir  laikomės vietinių papročių, kurie tą laisvę vienaip ar kitaip suvaržo? Prieš atsakydami į tai, pažvelkime, kaip Paulius subalansavo dvasinę lygybės tiesą su vietos papročiais ir kultūra.

 

Moterys Pauliaus gyvenime

 

Pripažindamas, kad Kristuje nėra nei rasės, nei socialinės padėties, nei lyties, Paulius taip ir elgėsi savo tarnystėje. Romiečiams 16: 2 Paulius sveikina moterį, vardu Phoebe iš Kenchrea (miestas netoli Korinto), kurią jis ten vadina diakone ten esančiame surinkime. 16: 7 jis rašo apie vyrą ir žmoną: „Sveikinkite Androniką ir Juniją .... kurie yra svarbūs apaštalų tarpe, ir kurie anksčiau už mane yra  Kristuje“.

 

(Junija buvo gerai žinoma apaštalė už Romos ribų  Romiečiams 16: 7. Jonas Chrysostomas 300 m. Po Kr. Rašė apie tai, kiek ji buvo žinoma savo laikais.)

 

Keturios Filipo dukterys yra pripažintos pranašėmis Apd 21, 9, o Lidija, tuo metu vieniša moteris, buvo Filipų surinkimo šeimininkė ir vadovė. Nors mano tikslas  čia nėra visiškai dokumentuoti šios tiesos, kuri Kristuje Paulius vyrus ir moteris, rasę ir socialinę padėtį laikė lygiaverte, bet dalintis tik tiek, kad būtų galima įžvelgti ankstyvojo surinkimo praktiką.

 

Bene žinomiausias pavyzdys būtų Priscilla ir Aquila, vyras ir žmona vadovai ir (namų) surinkimo  šeimininkai Romoje, o paskui Efeze. Tradicija sako, kad Akvila buvo vienas iš 70 mokinių, paminėtų Jėzaus išsiųstais Luko 10: 1, ir tų 70 tradicijų teigimu, jie buvo tarp 120 viršutiniame kambaryje Sekminių metu. Priscilla yra minima pirma 4 iš 6 kartų, kai Paulius apie juos rašo, gramatiškai nurodydamas, kad ji yra pagrindinė kalbėtoja.

 

Moteris apaštalė , diakonė ar  žymi mokytoja-tai nėra  taisyklės išimtis, nes Kolosiečiams 4:15 Paulius sveikina moterį, vardu Nimfa: „Sveikinimai visiems Laodekijos broliams, Nimfai ir surinkimui, kuris susitinka jos namuose “. KJV „ji“ buvo pakeista į „jis“, nes „King James Version“ paskelbimo dienomis jie nepritarė moterų vadovavimui.

 

Moterys buvo žinomos kaip vyskupės ir visose kitose vadovaujančiose pareigose, kaip matyti iš užrašų ant kapų , kurie patvirtinti archeologinias duomenimis, taip  pat ir surinkimo (bažnyčios) istorija.  Kai surinkimas  išsikraustė iš namų viduryje 300-ųjų, o ypač į 400-uosius metus, vyrai perėmė auditorijos struktūrą ir perkėlė moteris į mažesnius vaidmenis, jei tokių buvo iš viso buvo.

 

Paulius rašė  laiškus vyrams ir moterims kartu.

Paulius parašė savo bendruosius laiškus visam surinkimui, vyrams ir moterims kaip lygiaverčiams:

 

„Visiems Romoje esantiems, Dievo mylimiesiems, pašauktiems būti šventaisiais ...“ Romiečiams 1: 7

 

„Į Dievo surinkimui (bažnyčiai) Korinte, tiems, kurie pašventinti Kristuje, pašaukti būti šventaisiais ...“ 1 Korintiečiams 1: 2

 

„ Dievo surinkimui(bažnyčiai) Korinte su visais šventaisiais ...“ II Korintiečiams 1: 1

 

„ Galatijos surinkimams (bažnyčioms) ...“ Galatams 1: 2

 

„... šventiesiems Efese, tikintiesiems Kristuje Jėzuje ...“ Efeziečiams 1: 1

 

Užtenka šio sąrašo, kad suprastume, jog Paulius rašė tiek vyrams, tiek moterims. Tai patvirtina vidiniai įrodymai ir jo laiškuose. Pavyzdžiui, I Korintiečiams 14:26 Paulius rašė:

 

"Kaip būna, broliai, kai jūs susirenkate? Kiekvienas iš jūsų turi psalmę, apreiškimą, mokymą, kalbas ir aiškinimą. Tegul viskas vyksta padoriai ir tvarkingai."

 

Kiekvienas iš jūsų. Dalyvavimas, dalijimasis apreiškimu, dalijimasis kažkuo išmoktu, judėjimas Dvasios dovanomis. Jei neaišku, žodis „broliai“ gali reikšti tik vyrus, tačiau paprastai, bendra prasme vartojamas kalbant apie  vyrus ir moteris kartu, panašiai galėtume pasakyti „jūs, vaikinai( vert. žmonės “, bet apimant kartu ir vyrus bei moteris. Pavyzdys galėtų būti jo laiško pabaiga  Galatams 6: 18: "Broliai, tebūnie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė su jūsų dvasia. Amen". Jis pradėjo adresuodamas savo laišką Galatijos surinkimams(bažnyčioms) ir baigia  tuo pačiu inkliuziniu būdu.

 

Tačiau visuomenė to nemato

Tai principas, naudingas daugelyje gyvenimo sričių. Nors vyrai ir moterys yra viena Kristuje, mes gyvename visuomenėse ir kultūrose, kurios tikrai mato skirtumus. Kultūros, kuriose gyvename, nepripažįsta lyčių, rasių ar socialinės padėties lygybės. Taigi mes turime gyventi tarp jų turėdami šias aukštąsias žinias. Štai kodėl tarnystėje ir surinkime e Paulius leido vyrams ir moterims veikti vienodai, tačiau, kai reikėjo gyventi kultūroje, kuri neturėjo šių aukštesnių žinių, Paulius patarė būti atsargiems ir laikytis vietinių papročių bei tradicijų.

 

Kai žinome, kad vyrai ir moterys Kristuje yra lygūs, kaip tai veikia santuokoje? Paulius laikosi  kūrimo tvarkos, kad pirmiausia buvo sukurtas Adomas, paskui Ieva. Todėl, nors ir lygus, vyras yra dvasinė sąjungos galva, suprantant, kad jis turi atiduoti savo gyvenimą žmonai, kaip Kristus padarė dėl surinkimo .

 Nors tai gali reikšti pažodžiui atiduoti savo gyvenimą, jei to reikia, kasdieniame gyvenime tai reiškia pagerbti ją, pagerbti jos nuomonę kaip jam lygiavertę ir laikyti ją viena Kristuje. Tai lygybė abipusiu tarnavimu ir pagarba vienas kitam, kaip Efeziečiams 5:21: „Pakluskite vieni kitiems“.

 

Aš pridursiu tai: pasidavimas yra širdies būklė, paklusnumas yra veiksmas. Vyras ar žmona gali būti paklusnūs vienas kitam, nebūdami pavaldūs, arba gali būti pavaldūs, bet ne paklusnūs. Geriausias atvejis yra tada, kai jie abipusiai pasiduoda savo širdyje, todėl abu paklūsta Viešpaties nurodymams savo sąjungoje. Paulius liepia vyrams ir žmonoms būti vienas kitam paklusnus, bet nesako, kad paklusti vienas kitam. Tačiau jis liepia vaikams ir „darbuotojams“ paklusti tėvams ir viršininkams.

 

Ir čia mes šiandien sustosime, pradėsime  nuo kitos savaitės apie šydus, ir apie tai, kai moterims sakoma „paklausti  savo vyro namuose“, ir apie plaukų pynimą ir garbanojimą.

Iki tol laiminu,

 

Johnas Fennas

www.cwowi.org ir atsiųskite man el. laišką adresu cwowi@aol.com

2021 m. birželio 12 d., šeštadienis

Krikščionys ir alkoholis

 Cristians and Alcohol

Krikščionys ir alkoholis

Septintajame dešimtmetyje buvo viena amerikiečių krikščionių pora, kuri atostogavo Vokietijoje ir buvo pakviesta vakarienės pas krikščionis vokiečius.  Jų šeimininkai vokiečiai paklausė, ar jie norėtų alaus ar vyno prie savo patiekalo, į tai


amerikiečiai atsakė: "Ne, ačiū. Mes buvome mokomi, kad alkoholio vartojimas yra nuodėmė. Bet mes norėtume kavos po vakarienės". Jų šeimininkai vokiečiai kiek nustebo ir atsakė: „Mus mokė gerti kavą - nuodėmė“.

 

Dar kartą istorinis kontekstas

Tiems, kurie mane pažįsta, žinote, kad kontekstas yra viskas. Taigi pirmiausia šiek tiek istorijos.

 Visos senovės Viduržemio jūros kultūros skiedė savo vyną - graikai ir romėnai paprastai vartojo 4–6 dalis vandens į 1 dalį vyno, žydai - tą patį - taigi apie 16–25% puodelio būtų vynas, likusi dalis - vanduo. Odisėjoje Homeras mini 20 dalių vandens ir 1 dalies vyno santykį.

 

Kodėl jie skiedė savo vyną?

Pagrindinė priežastis yra šiek tiek priešinga intuityviai jums ir man: Yra daug senovės raštų apie vyno naudojimą vandeniui valyti. Romos istorikas Plinijus vyresnysis mini būtinybę vandenį „išvalyti“ įpilant į jį vyno. Tai buvo daugiau nei vynas, kuris buvo jų gėrimas pusryčiams, pietums ir  vakarienei, net ir vaikams, ir jie nenorėjo prisigerti. Vandenį reikėjo išgryninti.

 

Jie pridėdavo  visko, ko, jų manymu, reikėjo, kad vanduo būtų skanesnis ir užmuštų jame esančias bakterijas. Pamąstykite apie  šalia jūsų esantį vietinį tvenkinį, upę ar upelį. Ką daryti, jei tai būtų jūsų vandens šaltinis, o jūs gyvate senovėje ir nežinojote, kad reikia tik užvirinti vandenį, ir jūs  neturėtumėte nieko kito, kaip tik audinio, kad jį įtemptumėte? Ką jūs, kaip senovės žmogus, galėtumėte padaryti, kad užmuštumėte bakterijas ir parazitus vandenyje?

 

Neabejotinai, turėdamas tai omenyje, Paulius paragino Timotiejų: „Gerkite ne tik vandenį, bet ir įpilkite truputį vyno dėl savo skrandžio ir dėl dažnų negalavimų“. I Timotiejui 5:23

 

Nurodymai, įspėjantys apie per didelį vyno kiekį, kontekste yra susiję su neskiestu vynu, stipriu vynu - net Aleksandras Didysis garsėjo tuo, kad neskiedė vyno ir  siaubingai pasigerdavo.

 

Viskas, ką davė Dievas, gali būti piktnaudžiaujama ir netinkamai naudojama. Seksas. Santuoka. Gamtos turtai. Alkoholiniai gėrimai taip pat. Tačiau alkoholyje nėra nieko blogo, kitaip Jėzus būtų pavertęs vandenį vynuogių sultimis, o Paulius būtų pataręs Timotiejui kokią nors kitą priemonę. Bet mažų mažiausiai viena eilutė Šventajame Rašte sako, jog alkoholis naudingas ir medicininiais tikslais ...

 

Kai Jėzus vandenį pavertė vynu

Jono 2:10 vestuvėse Kanoje: "Ir jam tarė:" Kiekvienas žmogus iš pradžių duoda gero vyno; o kai žmonės gerai išgers, tada blogesnio. Bet tu iki šiol saugojai gerą vyną. "

 

7 dienų santuokos šventės paprotys buvo patiekti stipriausią vyną - mažiau praskiestą vyną - pradžioje, kai visų pojūčiai buvo aštriausi, tada patiekti stipriau praskiestą vyną, kai viskas vyko toliau. Šventės pabaigoje Jėzus pavertė vandenį stipresniu vynu, tai reiškia mažiau atskiestu.

 

Vynas, aukojamas dievams ir deivėms pagonių šventyklose ir maistas, kuris anksčiau buvo paaukotas stabui, buvo naudojamas valgiui Korinte ir Romoje. I Korintiečiams 8, visas skyrius ir 10: 20-33, čia Paulius jiems sako, kad stabas yra nieko, nieko nereiškia, bet Dievas yra viskas. Tačiau ne kiekvienas Viešpaties mokinys turi tokių žinių. Kai kuriuos neramino tai, kad jų broliai valgys / gers mėsą/vyną  anksčiau aukotą stabui.

 

Aš buvau Korinte, ir mačiau, kad  centrinės šventyklos griuvėsiai tebestovi. Aplinkui buvo parduotuvės ir restoranai. Kaip ir aplink miesto aikštę, kurios viduryje yra teismo rūmai, ten visada yra parduotuvių ir restoranų.

 

Kioskai aplink šventyklą buvo maždaug 10 'skersmens (3 m) ir gal 15-20' gylio (4-6 m) - kai kurie jų laikais buvo parduotuvės, kai kurie restoranai, kai kurie mėsos turgūs. Mėsa iš šventyklų būdavo parduodama parduotuvėms ir restoranams, o tai reiškia, kad jūsų užsakytas kepsnys su (praskiestu) vynu vos prieš 30 minučių galbūt buvo pasiūlytas Apolonui ar Afenai.

 

Ar tikintiesiems tinka valgyti ir gerti maistą, paaukotą  stabui?

Kai kurie tikintieji valgė mėsą ir gėrė vyną visiškai nesirūpindami, nes žinojo, kad stabas yra niekas. Tačiau kitiems tikintiesiems tai trukdė, pakenkė jų sąžinei. Taigi Paulius sakė, kad jei ketinate valgyti patys, valgykite tai, ko norite, bet jei einate su žmogumi, kuris valgo tik daržoves arba susilaiko nuo stabų mėsos, tuomet užsisakykite tik daržovių lėkštę ir patys dėl silpnesnės jūsų draugo Viešpatyje sąžinės.

 

Romiečiams 14 Paulius šiek tiek praplečia šį mokymą  įtraukdamas tuos, kurie vieną dieną daro šventesnę nei kitą arba kurie valgo tik daržoves, o ne mėsą, kurie negeria vyno. Jis juos vadina „silpnais tikėjime“. Bet jis sako, ką kiekvienas žmogus daro, daro  Viešpačiui, todėl neniekink jų ir nekritikuok jų, nes jie taip pat yra Viešpaties tarnai, tokie kaip tu. Jis pasakė: „Tegul visi būna visiškai įsitikinę savo mintyse“.

 

Romiečiams 14:21 jis vėl mini, kad negalim tapti kam nors su silpna sąžine suklupimo akmeniu, ir reikia jautriai reaguoti į tai, kuo jie tiki, kai valgote kartu su jais: „Gerai nevalgyti mėsos, negerti vyno ar nieko, kas priverstų jūsų brolį suklupti, įsižeisti , ar susvyruoti.“

 

Taigi tai atveda mus iki mūsų dienų - ir tai yra tas pats, kaip ir  Pauliaus laikais.

 

Mes su Barbara nevartojame alkoholio. Tai mūsų pasirinkimas. Savo šeimoje Barbara  turėjo alkoholikų, ir mano senelis buvo alkoholikas, kuris nusižudė, kai man buvo septyneri metai. Mes tiesiog to nenorime vartoti alkoholio. Bet aš buvau Rusijoje 1992 m. mano šeimininkas visiems įpylė vyno, ir mes visi jį gėrėme - įskaitant 15 metų vaiką kartu su mumis, nenorėjau įžeisti šeimininko, todėl sakiau jiems išgerti tą vyną.

 

Tai, kaip sakė Paulius, turi būti  asmeninis pasirinkimas, ir  tegul visi būna visiškai įsitikinę  savo prote.

 

Nuostabu tai, kad Kristus yra mumyse, kad viskas leistina (kas teisėta), bet ne viskas yra naudinga. Galėčiau išgerti, bet kadangi Kristus yra manyje, aš turiu jėgą to  nedaryti, jei nenoriu.

 

Bet aš tikiuosi, kad tai pads išlaikyti pusiausvyrą kontekste, istorijoje ir Žodyje. Kitą savaitę -nauja tema apie dalykus, kurių manęs klausia.

 

Iki tol laiminu,

John Fenn

www.cwowi.org ir siųskite man el. laiškus adresu cwowi@aol.com

2021 m. birželio 11 d., penktadienis

2021 m. gegužės mėnesio CWOWI Naujienlaiškis

 2021 m. May CWOWI newsletter   

Sveiki,

 Gaunu daug el. laiškų, kuriuose teiraujamasi apie pranašišką Hamas ir Izraelio kovos reikšmę.

 Izraelis ir Hamas

Kalbant politiškai, pripažinta ir plačiai žinoma (bent jau čia, JAV), kad gegužės 9


d. JAV prezidentas pasakė, jog tiek jis, tiek Iranas nori vėl sudaryti susitarimą, kurį prezidentas Trumpas atidėjo į šalį, ir tai padrąsino Iraną apginkluoti savo teroristų grupuotę „Hamas“. Prasidėjo demonstracijos ir raketų atakos.

 

Dvasiškai kalbant Ezekielio 38–39 buvo aprašytas karo tarp Izraelio ir jos sąjungininkų bei Rusijos, Irano, Turkijos ir jų sąjungininkų etapai. Zacharijo 12: 2-3 Viešpats sako, kad jis padarys Jeruzalę „virpančia taure“ ir „apsunkinančiu akmeniu“ visiems žmonėms „aplinkui“ (regione), o Judas (Izraelis) ir Jeruzalė bus apgulti.

 

Nors Zacharijo eilutėse kalbama apie aplinkybes prieš pat Viešpaties sugrįžimą Armagedone, pagrindinė tiesa, pasaulio kovoje dėl Jeruzalės, išlieka, nes Izraelio nekenčianti dvasia nepasikeitė.

 

Šios Zacharijo 12: 5–7 eilutės yra reikšmingos ir mūsų dienoms. Viešpats sako, kad Judo gyventojai ieškos Jeruzalės pagalbos, o žmonės susivienys prieš priešą. Jis sako, kad jie bus drąsūs tarsi ugnis tarp malkų ar uždegta liepsna sausiems žabams, ir „jie suris visus aplinkinius žmones“.

 

Tai reiškia, kad Izraelis labai uoliai ginsis. Melskis už Izraelį ir Jeruzalės ramybę.

 

 

Pranašiška, kas laukia ateityje

Daugelis kreipėsi į mane klausdami, ar Covid vakcina yra „žvėries ženklas“, ar ne. Bet pamatysite, tai bus ekonominių apribojimų pradžia tiems, kurie to nepriims. Išgirsite, kad įmonės samdo tik tuos, kurie buvo paskiepyti. Išgirsite apie skiepijimo ir su mokymu susijusius reikalavimus. Kelionių apribojimai neskiepytiems ir dar daugiau, visa tai susiję su ekonomika, kuri leidžia sekti socialinių tinklų veiklą. Mes matėme šią vertinimo sistemą jau „Twitter“ ir „Facebook“, pašalinusių įrašus, kurie skiriasi nuo to, kuo tiki šios bendrovės. Tai yra socialinės vertinimo sistemos pradžia, kuri taps įkyriu - „didžiuoju broliu“, nagrinėjančiu jūsų komentarus socialiniuose tinkluose, kuri bus susietas su jūsų kredito sąskaita, ir panašius dalykus.

 

Prieš daugelį metų, kai 1991 m. sugriuvo geležinė uždanga, pamačiau naujienų pranešimą apie bauginamos Rytų Vokietijos policijos, vadinamos „Stasi“, bylas. Vakarų žurnalistai stebėjosi, kad tiek daug kaimynų šnipinėjo savo draugus ir slapta pranešė apie savo veiklą „Stasi“, taip pagerindami savo padėtį.

 

Po to, kai pamačiau tą pranešimą per televiziją ir mąsčiau apie tai, Viešpats kalbėjo su manimi ir pasakė: „Ateina diena, kai jiems nereikės kaimynų tinklo, nes šnipinėjimas bus atliekamas elektroniniu būdu“. Tai buvo daug laiko prieš internetą ir aš nesupratau, ką Jis man sakė. Dabar suprantu.

 

2001 m., kai buvo priimtas JAV įstatymas, žinomas kaip „Patriot Act“, kuris iš dalies leido atlikti elektroninį šnipinėjimą tam tikrais atvejais ir apribojimais, aš paklausiau Tėvo, ką jis apie tai mano. Jis atsakė: "Įstatymai, kurie buvo priimti siekiant apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus naudojami prieš juos".

 

Nuo Danieliaus Babilone, iki Esteros Persijoje, iki krikščionių Romoje, iki nacių, SSRS ir šiuolaikinės Kinijos - tie, kurie skiriasi, yra problema, trukdanti tautai vykdyti jos darbotvarkę. Marginalizacija, patyčios ir galiausiai ekonominiai bei socialiniai apribojimai yra jų sprendimas.

 

Čia yra įdomi nuoroda, kuri pasirodė daugiau nei prieš metus, bet galbūt verta ja pasidalinti dabar. Aš pasilaikiau šią nuorodą apie nematomą tatuiruotę, kurią galima naudoti sekant vakcinacijas. Jis pasirodė 2019 m. gruodžio mėn., tačiau dabar technologija yra toliau pažengusi.

 

Pasidalijau nuoroda „Facebook“, bet nemanau, kad daugelis žmonių supranta, kaip būtų galima naudoti šią nematomą tatuiruočių technologiją. Tai nematoma tatuiruotė, priklijuota kaip lazda ant tvarsčio ir nulupta, paliekanti informacijos taškus apie vaiko skiepijimo įrašus. Jis turi būti naudojamas tose vietose, kur nėra įrašų tvarkymo sistemos, tačiau jis parodo, kaip ši „kvantinių taškų tatuiruotė“ gali būti naudojama ateities ekonominiais tikslais, nes kai tik elektroniniu būdu galite susidėti vakcinacijos įrašus į nematomą tatuiruotę ant kaktos, galite įdėti ir ekonominius duomenis:

 

http://news.rice.edu/2019/12/18/quantum-dot-tattoos-hold-vaccination-record/

 

Štai kodėl šio mėnesio CD / MP3 mokomoji serija yra „Skola“, o kitą mėnesį (birželio mėn.) bus apie „666“, kur visa tai krypsta - ekonominiai ir socialiniai klausimai yra raktai norint suprasti, į kur visa tai nukreipta ir kaip jis progresuoja.

 

Prisiminkite ir kitus amžiaus pabaigos ženklus: „Nes įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mato 24: 12), o tautos supyko iš Apreiškimo 11: 18. Pažvelkite į netikinčių žmonių atšalimą, o tai išreiškiama pykčiu ir agresyvumu, propaguojant savo pažiūras.

 

Žemės druska - būkime sūrūs, ar būsime?

"Jūs esate žemės druska. Jei druska praranda sūrumą, kokia iš jos nauda? Ją išbers, kad žmonės ją mindžiotų. Jūs esate pasaulio šviesa. Negalima nuslėpti miesto, pastatyto ant kalvos“. Mato 5: 12–13

 

Druska yra konservantas net iki šių dienų. Taip pat ir prieskoniai. Tai mes. Žemė negali visiškai supūti, kol nepašalinama druska, todėl likite sūrūs žmonės! Mes esame šviesa ant kalvos ir pasaulis negali visiškai sutemti, kol šviesa nebus pašalinta.

 

Šviesa šviečia ir atskleidžia nešvarumus. Druska skausminga, jei uždedama ant žaizdos, todėl išmokite išmintingumo - kaip sakė Jėzus, jei jus atmeta viename mieste, tada paprasčiausiai išeikite, nesiveržkite per duris. Morkaus 4: 33 sakoma, kad Jėzus kalbėjo žmonėms, „kiek jie galėjo priimti“. Išmokite neperžengti tos ribos; palaukite, kol atsivers širdis.

 

Kristaus kūne – užauk, Kristaus kūne! (mano 2 centų vertės)

Per pastaruosius 6–7 mėnesius girdėjau, kad tiek daug krikščionių nutraukia draugystę ir bičiulystę su savo krikščionimis draugais dėl politinių pažiūrų. Kaip nuostabu, kad tiek daug krikščionių visame pasaulyje gyvena tokioje laisvėje, kad gali pasiimti ir pasirinkti savo draugus, remiantis politika. Argi ne liūdna? Visa tai tik atskleidžia dvasinius kūdikius, kurie mano, kad turi aukštesnių ir didesnių žinių ir apreiškimų nei jų (dabar jau buvę) draugai.

 

Kur Šventajame Rašte matome tokį mokymą, nutraukti bičiulystę ir draugystę, remiantis tuo, kad kažkas nemėgsta Cezario, bet kažkas kitas mėgsta? Kur mes matome žmones, mokomus skelbti politiką susirinkus šventiesiems?

 

Maniau, kad šventųjų susirinkimas buvo apie Jėzų ir mokinystės procesą kiekvieno susirinkusiojo asmenyje! Savo tinkle mes ne kartą sakėme žmonėms palikti politiką, numylėtą doktriną, bet kokią socialinę darbotvarkę, bet kokį šališkumą ar išankstinį nusistatymą prie durų - kai susirenkame, kalbama apie Jėzų! Kristus mumyse šlovės viltis!

 

Kaip taip gali būti, kad krikščionys nevertintų draugystės Kristuje?

Šie veiksmai leidžia pasaulio politinės scenos dvasioms kontroliuoti jų santykius Kristuje. Jie yra stabmeldžiai, vienas kitame iškeliantys politinę poziciją aukščiau Kristaus. Padidinti asmeninį šališkumą, išankstinį nusistatymą, teologiją virš Kristaus jumyse, Kristų manyje - Jis mus priima abu, argi neturėtume sekti tuo pavyzdžiu?

 

Paulius moko nutraukti bendrystę dėl neatgailaujančio moralinės nesėkmės, kaip vyrui, miegančiam su savo motina I Korintiečiams 5: 5. Jis sako, kad reikia nutraukti bendrystę su tais, kurie sąmoningai sukelia nesantaiką ir susiskaldymus ir sąmoningai nukreipia kitus. Romiečiams 16: 17-18

 

Jis tikrai žinojo, kad kai kurie buvo ištikimi Pauliui, o kiti sakė, kad jie ištikimi Apolonui - ir liepė jiems užaugti, nes Dievas yra Šaltinis, o jie elgiasi taip, lyg net nebūtų gimę iš naujo. I Korintiečiams 3: 1-15

 

Ar jie nebijo Viešpaties? Ar jie nesupranta, kokiomis dienomis gyvena? Ar jie nejaučia tikėjimo rimtumo ir to, ką Dvasia sako surinkimui?

 

Kalbant apie tuos, kuriuos atmetė draugai, mūsų dalis yra būti ten, kai įvyksta neišvengiamas jų nusivylimas. Paprastai netikri pranašai niekada neatgailauja, tačiau yra tie,kurie liūdnai pagarsėję delsimu.

 

Kitaip tariant, jie nebus atskaitingi už dešimtis melagysčių ir todėl iki šiol neįvykusių pranašysčių, tačiau sakys, kad laikas dar neatėjo arba tai įvyks po 3 ar 4 metų ir „tada visi pamatysite, kad buvau teisus " - tokio tipo dalykus. Nesvarbu, ar jie numatė, kad Jėzus turėjo sugrįšti pernai gegužę ar rugsėjį, bet negrįžo, ar rinkimų rezultatus, ar kad kokių nors planetų išsirikiavimas sukels didžiulius žemės drebėjimus - žmonėms sunku pasakyti „klydau“, daug lengviau pasakyti „Aš to nesuprantu, bet žinau, kad esu teisus, pamatysi“.

 

Įsakymas:

„... neapleiskite savųjų susibūrimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkite vienas kitą ir tuo labiau, kad matote artėjančią dieną.“ * „Kadangi matote artėjančią dieną“. Manoma, kad yra atskaitomybės jausmas, laiko, kuriuo gyvename, nuojauta turėtų mus priartėti vienas prie kito ir to, kas iš tikrųjų svarbu. * Hebrajams 10: 25

 

Kai mes renkamės Viešpaties akivaizdoje, tai darome ne tam, kad kalbėtume apie politiką. Ne tam, kad kalbėtume apie ginčus. Kalbame apie Jėzų, žmones. Kiekvienas iš mūsų yra gyva Viešpaties šventykla, kiekvienas turime savo Šventąją Dvasią. Šis faktas tuos tikinčiuosius, kuriuos pažįstame, turėtų priskirti daug aukštesniam lygmeniui nei netikinčiuosius. Mes renkamės, norėdami išgirsti, ką Kristus veikia vienas kito gyvenime, pagarbinti ar diskutuoti, išmokti ir pasidalinti tuo, ką Jis daro.

 

Vertinkite vienas kitą

Nežiūrėkite į tai, kas skiria, sutelkite dėmesį į tai, kas jus sieja. Aš visada stebiuosi, kaip krikščionys eina dirbti žmogui ar įmonei, kurių nevertina, su kuriais politiškai nesutinka ir, nepaisant to, yra puikūs darbuotojai. Vis dėlto, jei geras krikščionis draugas išreikš kitokią politinę ar doktrininę nuomonę, jie nutrauks su juo visus ryšius. Kokie jie veidmainiai!

 

Jie susitaikys su nesantaika savo šeimoje ir stengsis palaikyti santykius su artimaisiais, kurie prieštarauja viskam, kuo jie tiki, tačiau jei tik krikščionis draugas išsakys kitokią nuomonę, jie nutrauks santykius. Kokia veidmainystė!

 

Augink Kristaus kūną - mes vakaruose net nežinome, kas nutiks. Kai kurie tai jaučia ir gali nujausti. Investuokite į santykius Kristuje, branginkite tikinčiuosius, juos pažinsite amžinai, tiesiogine to žodžio prasme amžinai, todėl, jei įmanoma, susitaikykite dabar. Pastatyk tiltą ir tikėkis, kad jie pastatys tavo. Jei pastatysite tiltą ir rasite pastatytą sieną, palikite tiltą tai dienai, kai gal būt jie nugriaus sieną ir pastatys tiltą link jūsų.

 

Patikrinkite kaip vaikštote meilėje. Patikrinkite savo prioritetus. Būkite pasirengę investuoti į santykius su Kristumi. Mokėk tą kainą.

 

Susitikimų naujienos: Didesnės patalpos dėka vis dar turime vietos mūsų susitikimui Dentone, Teksase, birželio 26–27 d. Bozemanas liepą pilnas, atsiprašau. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie mūsų Mančesteryje (Naujasis Hampšyras) per patį lapų gražumo sezoną spalio mėnesį. Mes tikimės rugsėjo mėnesį pamatyti savo draugus Europoje - Olandijoje ir Latvijoje – priklausomai nuo kelionės taisyklių.

 

Kenijos, Ugandos naujienos

Kaip paskutinę šio projekto dalį, aplink Kenijos kaime išgręžtą šulinį dedame tvirtą tvorą, kuria žmonės džiaugiasi - tiek tvora, tiek vandeniu ir ramybe. Ugandoje mes esame trečiame 20-ies kiaulių rinkinyje, skirtame mūsų Ugandos namų surinkimams. Jie rengia mokymus ir duoda 1 kiaulę šeimai kiekviename namų surinkime, kad turėdami paršelių, kiti galėtų auginti kiaules ir galų gale turėtų tų pajamų ir maisto produktų. Labi vertingos  aukos būsimoms kiaulėms ir paprastiems dalykams, dėl kurių dažnai kreipiamės į savo dukterines bendruomenes - pinigai namams, maistui ir pan. Jei norite padėti, tiesiog pažymėkite „Afrika“.

 

Naujienlaiškis ilgesnis, nei iš pradžių maniau, bet norėjau pranešti, kad Viešpats prašo savo kūno įvertinti save, mūsų vaikščiojimą meilėje, prioritetus. Daugelis sureaguoja, o kitus užklumpa pasaulio dvasia.

 

Mes gyvename gerai, labai vertiname jūsų paramą. Mes esame maža tarnystė, bet paveikianti daugybę žmonių daugelyje tautų, ir kiekviena auka padeda labiau nei jūs žinote.

 

Ačiū už maldas ir palaikymą!

Laiminu,

Džonas   ir Barbara, Brianas ir Am

2021 m. birželio 5 d., šeštadienis

Skyrybos ir pakartotinės vedybos 2 iš 2

Divorce & Remarriage #2 of 2

 Sveiki ,

Praėjusią savaitę aš dalijausi Izraelio istorija apie skyrybų įstatymą, kaip jis buvo naudojamas, ir kaip netinkamai naudojamas nuo Mozės iki Malachijo. Kai Dievas įsteigė santuoką, jis taip pat turėjo sugalvoti išeitį, kad ydingi žmonės


gyvenantys  nuodėmingame pasaulyje galėtų pradėti iš naujo, tai ir numato Įstatymo 24: 1–4 skyrybų įstatymas.

 400 metų po Malachijo, Jėzaus laikais Dievas išsiuntė savo Sūnų laiko pilnatvėje, o jaunasis Jėzus I amžiuje būtų galėjęs  žinoti visa tai, kuo dalijausi praėjusią savaitę, ir daug daugiau. Daugelis jo laikų berniukų turėjo įsiminti 5 Mozės knygas ir mokėti jas deklamuoti iki 5 ar 6 metų amžiaus (Pradžios knyga, Išėjimo knyga, Levitų knyga, Skaičiai, Pakartoto Įstatymo knyga).

 

Tai beveik darželio kursas! Taigi Jis žinojo Dievo skyrybų įstatymą, žinojo Izraelio neištikimybės (Jam) istoriją, žinojo, ir kaip (Jis) išsiskyrė su Izraeliu, žinojo, kaip Malachijaus laikų kunigai piktnaudžiavo skyrybų įstatymu, kurį Jis buvo davęs jiems. Jis žinojo jo paskirtį, nes Pats jiems tai davė!

 

Hillelio ir Šammai namai

 

Pirmojo amžiaus pradžioje atsirado dvi minties mokyklos. Viena iš jų buvo „Hillelio namai“, o kita - „Šammai namai“. Rabinas Hillelis mirė apie 10 metų metus po Kristaus ir  galbūt pažinojo berniuką Jėzų, jei manome, kad Jėzus gimė 4 m. BC ( iki Kristaus)  ir būdamas 12 metų lankėsi šventykloje - maždaug 2–3 metus iki Hillelio mirties. Mes nežinome, bet rabinas Šammai gyveno iki maždaug 30 m.( po Kristaus), ir galbūt labai gerai pažinojo Jėzų.

 

Jie abu buvo žydų lyderiai, kurie pridėjo apie 800 savo įstatymų prie 613 Mozės įstatymų, ir apie tuos 800 Jėzus diskutavo su lyderiais. Kalbant apie Izraelio skyrybų įstatymą, Hillelis mokė, kad „nešvarumas“, kurį vyras gali rasti žmonoje, gali apimti sudegintą ruošiamą patiekalą, kurį ji gamino jam. Tai tiesa žmonės,  Hillelis mokė, jei žmona pridegina valgį, tai yra pagrindas skyryboms.

 

Tačiau Shammai mokė Dievo ketinimą, kad santuoka būtų visą gyvenimą, todėl skyrybos turėjo būti susijusios su kažkuo rimtesniu, tokiu kaip  ištvirkavimas, prievarta, apleidimas, nepriežiūra ar kita rimta problema. Tai buvo „karštos“ temos Jėzaus laikais, ir tai mus atveda prie Jėzaus pareiškimų apie santuoką ir skyrybas. Dabar mes turime istoriją, dabar turime kontekstą - bent jau trumpai.

 

Skirtumas tarp svetimavimo ir ištvirkavimo pagal Jėzų

 

Mato 5: 21-22 Jėzus pyktį be priežasties prilygino žmogžudystei, nurodydamas, kad jei žmogus be reikalo pyksta ant brolio, jam gresia pragaras. Tai sulygina neapykantos įsivaizdavimą  su poelgiu. Tai tapatina neapykantos vaizduotę su žmogžudyste.

 

Mt5: 28-32 Jėzus tą patį daro ir apie seksą. Žiūrėti  geidulingai į  moterį reiškia svetimavimą. Būtent čia turime pristabdyti. Mūsų neištikimybės apibrėžimas dažnai skiriasi nuo Jo neištikimybės apibrėžimo, ir tai sukelia painiavą bandant suprasti Jo žodžius. Suprask, ką Jėzus pasakė: žvilgsnis į moterį su geismu prilygsta poelgiui. Nekęsti  žmogaus be priežasties yra tas pats, kas nužudyti. Jėzus užsiima žmonių širdimi ir vaizduote.

 

 

 

Eil.28: „Kas geidulingai žiūri į moterį, jau svetimavo su ja širdyje“. Po to Jis pasakė „išrauti“ akį - būdą, kuriuo demonstruojamas geismas, ir „nukirsti dešinę ranką“ - ranka atstovauja veiksmą, kuris realizuoja akių geismą. Taigi Jis sako, kad susitvarkyk su geismu, susitvarkyk su įsivaizdavimu įvykdyti geismą su kitu asmeniu. Susitvarkyk. Nukirskite mintis, vaizduotę, galvokite apie kitus dalykus.

 

Šiame kontekste svetimavimas yra vedusio asmens veiksmas, įsivaizduojantis seksą su kitu asmeniu, ne su savo sutuoktiniu. Svetimavimas yra geismas, vaizduotė, fantazija. Jėzus sakė, kad nukirsk akies geismą ir pagalvok apie veiksmus iš anksto, kol tu iš tikrųjų to neįvykdei.

 

Svetimavimas / ištvirkavimas

"Todėl, jei vyras išsiskiria su žmona, išskyrus paleistuvavimą, jis yra kaltas dėl svetimavimo ir verčia ją svetimauti. O kas ją veda, tas svetimauja. Eil.32

 

Kadangi svetimavimas yra romano įsivaizdavimas, Jėzus šioje eilutėje klasifikuoja iš geismo gimusias santuokas kaip svetimaujančias. Jis klasifikavo geiduliu pagrįstą santuoką taip pat, kaip galėtume sakyti: „Jis vedė ją dėl  pinigų“ arba: „Ji vedė jį dėl politinių priežasčių“. Jėzus teigė, kad santuoka, pagrįsta geismu, sukėlusi ankstesnės santuokos iširimą, yra pagrįsta svetimavimu, o abu žmonės yra svetimavę - vienas su kitu geismo   vaizduotėje  ir fantazavo geisme.

 

Tai neprieštarauja paties Viešpaties skyrybų įstatymui, tačiau remiasi juo, ir atskleidžia  pirminį ketinimą, kad santuoka būtų laisva nuo geismo ir klajojančių akių. Daugelis surinkimų ( bažnyčių) ir net konfesijų nesupranta, kad Mozės įstatymas  leido vyrui ar moteriai iš naujo susituokti, ir Jėzus neprieštarauja pačiam įstatymui, kurį Jis pats davė Mozei, jie  mano , kad Jėzus sako, jog skyryboms nėra jokio pagrindo, išskyrus paleistuvavimą.

 

Jis pasakė visai ne tai. Nėra tokio dalyko, kaip „atskira“ eilutė, tačiau kiekviena eilutė yra subalansuota kontekste su kitomis eilėmis. Jis pasakė, jei žmogus pagaunamas geisme ir svetimavime ir palieka žmoną  dėl šitos priežasties, jo sekanti santuoka yra  paleistuvavimas -sukurta iš geismo ir fantazijos.

 

Kodėl Jis iš pradžių davė skyrybų įstatymą?

Mato 19: 3-9 Jėzaus klausiama: "Ar teisėta dėl kokios nors priežasties išsiskirti su žmona?" Kai dalijausi apie „Shammai“ ir „Hillel“ namus, ten  buvo daug diskutuojama tema. Egzistavo dvi skirtingos mokyklos, ir  jie bandė JĖZŲ tarsi pagauti tarp  dviejų skirtingų nuomonių šia tema.

 

Bet Jėzus ėmėsi šio klausimo, eidamas į pradžią eil.4-6: „Ar jūs neskaitėte, kad tas, kuris juos sukūrė pradžioje, padarė juos vyru ir moterimi ... kad jie paliktų savo šeimas kabintųsi vienas į kitą ir Taptų vienu kūnu. Tai, ką Dievas sujungė, tegul niekas neatskiria “.

 

Kitaip tariant, atsakydamas į klausimą, ar jie galėtų dėl kokios nors priežasties išsiskirti, Jėzus pasakė „ne“. Aukščiausia ir geriausia yra tai, kad jie išlieka viena visą gyvenimą. "Tai, ką Dievas sujungė, neleido žmogui atskirti".

 

Skyrybos suteikiamos tuo atveju, jei vienas sutuoktinis užkietina savo širdį prieš kitą.

Bet jie atkakliai klausė, ar tai buvo pirminis ketinimas, kai Dievas numatė skyrybas? Taigi eil.8 Jėzus perėjo nuo rašytinio įstatymo į įstatymo esmę. "Mozė (įstatymas) davė skyrybų įstatymą dėl jūsų širdies kietumo. Bet nuo pat pradžių taip nebuvo."

 

Jėzus čia atskleidžia tikrąjį skyrybų dėsnį: jis buvo duotas dėl vieno sutuoktinio širdies sukietėjimo kito atžvilgiu. Esant tokiai būklei, širdies kietumui, buvo suteiktas skyrybų įstatymas. Jėzus pateisino Šammai namus, sakydamas, kad skyrybos įvyksta tik dėl rimtų priežasčių, tokių kaip paleistuvavimas, smurtas, apleidimas ir pan., Nurodydamas, kad suprato, jog tai buvo suteikta tais atvejais, kai vienas sutuoktinis užkietina savo širdį prieš kitą.

 

Štai kodėl Paulius vėliau I Korintiečiams 7: 15 parašė, kad jei tikintis sutuoktinis yra vedęs netikintį, kuris nori skyrybų, paleiskite jį.. Tai rodo, kad netikintysis  užkietino savo širdį prieš savo sutuoktinį, tada Paulius pasakė: paleisk jį.

 

Žodis ir Dvasia sutaria

 

Jei tikime, kad Šventoji Dvasia kažką daro pasaulyje, tai rasime ir Žodyje. Jei ne, tai ne Šventoji Dvasia. Jei tikime, kad kažkas yra Žodyje, pamatysime, kad Šventoji Dvasia per šimtmečius sutiko su tuo supratimu Kristaus kūne iki mūsų dienų.

 

Kalbant apie skyrybas ir tai, ką sakiau aukščiau, kaip manau, sako Žodis, leisk man paklausti tų, kurie skaito, kurie buvo vedę, išsiskyrę ir galbūt dar kartą susituokę: Ar Viešpats tebėra su jumis toks, koks buvo anksčiau? Ar jis kada nors elgėsi su tavimi kaip su antros klasės karalystės piliečiu, sulaikydamas nuo tavęs savo Dvasią? (O gal surinkimas( bažnyčia) ir surinkimo (bažnyčios) kultūra privertė jus taip pasijusti?)

 

Taigi, jei tai, ką pasidalinau, yra subalansuota, leiskite paklausti tų, kurie išsiskyrę, išsiskyrę ir ištekėję: Ar Šventoji Dvasia tebėra su jumis? Vis dar tave laimina? Jei atsakymas yra teigiamas, tai šį subalansuotą Žodžio supratimą patvirtina Šventoji Dvasia jūsų gyvenime.

 

Yra tokių, kurie kitaip supranta Žodį, manydami, kad išsiskyręs asmuo jokiomis aplinkybėmis negali tuoktis iš naujo. Vis dėlto Dievas žada dar kartą susituokti su Izraeliu Naujojoje Sandoroje. Ar negalime sekti Jo pavyzdžiu? Argi Dievo Dvasia su jumis ir jūsų palaiminimas nėra įrodymas, kad jis nemano apie jus kaip apie savo 2 klasės vaiką? Ar jis parodė malonę ir savo buvimą, kai jūs išgyvenote skyrybas? Argi jis dabar nėra su jumis? Tada ilsėkis. Jis yra su tavimi taikoje.

 

O kaip vadovavimas būti „vienos žmonos vyru“, pagal I Timotiejui 3: 12?

„Tegul diakonai (tarnai / tarnautojai) būna vienos žmonos vyrai, gerai vadovaujantys  savo vaikams ir savo namams“.

 

Iš šios eilutės kai kurios konfesijos ir mokytojai sako, kad jei žmogus išsiskyrė, jis (ar ji) negali vadovauti. Tačiau įgyvendinus šią logiką, diakonai turėjo būti vedę, todėl Paulius bus diskvalifikuotas kaip diakonas, nes jis buvo vienišas. Pažiūrėk, kaip ta logika žlunga?

 

Tai, apie ką kalbėjo Paulius, buvo poligamija, kuri buvo įprasta tą dieną. Daugelį vakarų šalių šokiruoja tai, kad sužinome, jog tai vis dar aktualu kai kuriose Afrikos dalyse, Viduriniuose Rytuose ir ypač Indijoje. Gana dažnai mes CWOWI  susiduriame su tais, kurie turi žmoną iš santuokų, sudarytų dar vaikystėje, taip pat su moterimi, kurią įsimylėjo suaugę. Kartais sutarta santuoka gali būti anuliuojama sumokėjus nuotakos šeimai didelę sumą, kad jie išsaugotų gerą vardą ir santuokos sutartis būtų nutraukta.

 

Galėčiau pasakyti apie buvusius musulmonus, kurie pastaraisiais metais atėjo pas Viešpatį, įskaitant vieną su 17 žmonų, apie kurį  paskutinį kartą girdėjau, ir dar vieną labai turtingą vyrą Vidurio Rytuose, turintį daugiau nei 35 žmonas. Galėčiau papasakoti apie sutartas santuokas iš Indijos ir Afrikos dalių, kai kurios sėkmingai veikė, kitos - ne.

 

Tačiau šie  klausimai yra aktualūs ir šiandien, kaip ir Pauliaus laikais, kai jis teigė, kad jei vedęs vyras nori eiti vadovavimo pareigas, jis turi turėti tik vieną žmoną. Vėlgi, tam sutinka Žodis ir Dvasia, aš matau tai beveik kas mėnesį čia, mūsų tinkle. Ei, žmonės, mes tik norime sugauti žuvis, o Dievas jas valo, juokinga.

 

Santrauka

Tikiuosi, kad skaitytojas mato Dievo malonę ir gailestingumą šioje srityje, netikėtose gyvenimo tragedijose, pavyzdžiui, skyrybose. Jo aukščiausias ir geriausias ketinimas, kaip sakė Jėzus, kad susivieniję jie lieka visam gyvenimui. Bet kai JIS vedė, jis taip pat turėjo numatyti pabėgimo būdą. Norėdami sukurti santuoką ydingiems žmonėms, jis taip pat turėjo paruošti pabėgimo būdą.

 

1 Korintiečiams 10: 13 sakoma, kad Dievas neleis mums būti išbandytiems aukščiau mūsų jėgų, to , ką sugebame, ir, kai tas išbandymas įvyks, paruoš kelią  pabėgti, kad galėtume ištverti. Kartais, kaip mokė Jėzus, kai vienas sutuoktinis užsikietina prieš kitą ir nėra kelio atgal, skyrybos yra Dievo būdas pabėgti. Dievas tai davė, nes Jis yra meilė, kad būtų nauja pradžia, kaip sakoma Mozės įstatyme. (Kuriam Jėzus negalėjo prieštarauti  ir neprieštaravo)

 

Jėzus niekuo neprieštaravo Mozės įstatymui, kurį Jis kaip Kristus Pats davė Mozei. Prisiminti, kad. Jėzus neprieštarauja sau, o NT yra pastatytas ant Senojo. Išsiskyrusi pora gali vėl tuoktis su kitais žmonėmis. pagal Mozės įstatymą. Jėzus sakė, kad tai nebuvo pirminis ketinimas, bet suteiktas dėl kietos širdies. Raskite savo ramybę tame. Ilsėkis tame.

 

Jei jums teko pasinaudoti Dievo „pabėgimu“ nepavykusioje santuokoje, žinokite, kad kaip Kristus tada buvo jumyse, jis yra ir jumyse dabar. Niekas nesumažėjo, nesumažėjo, dvasinis debesis virš galvos  ir nepažymėjo jūsų „nešvariu“. Įrodymas yra nuolatinis Jo maloningumas jums, nuolatinis buvimas jūsų gyvenime, jūsų širdyje, ir niekas negali to paneigti.

 

Atsiprašau, kad šis straipsnis  buvo toks ilgas, tai yra plati tema. Jei nesutinkate, jokių problemų, leiskite mums toliau bendrauti tomis temomis  dėl ko  sutariame. Jis priima mus ir jus, tačiau  yra pusiausvyra, taikoma „realiame gyvenime“ ir kurią Jo Dvasia patvirtina mūsų gyvenime. Nauja tema „Klausimai, kuriuos man užduoda“ kitą savaitę.

 

Iki tol, laiminu,

John Fenn

 

 

 

 

 


2021 m. gegužės 29 d., šeštadienis

Skyrybos ir pakartotinės vedybos 1 iš 2

 Divorce & Remarriage #1 of 2

Sveiki,

Argi jums patinka, kai jūsų žodžiai išimami iš konteksto? Asmuo, kuris ištraukia jūsų žodžius iš konteksto, gali tvirtai tikėti tais žodžiais, nors jūs žinote, kad neturėjote omenyje to, ką jis manė.  Gali būti sunku priversti jį atsisakyti tikėjimo tuo, ką, jo manymu jūs  sakėte, ir  tikėti tuo, ką iš tikrųjų pasakėte. Kalbant apie Dievo žodį, žodžiai ir kultūra, ištraukti  iš konteksto, gali būti ypač iškreipiami.


Asmuo kovos su jumis dantimis ir nagais už tai, kas, jo manymu, yra tikras ir tikslus Dievo Žodis, nors iš tikrųjų šventąjį raštą reikia suprasti visai  ne taip, kaip jie tiki. Jie ištraukė Dievą iš konteksto. Tikėjimai, pagrįsti Dievo žodžiu, ištrauktu iš konteksto, dažnai sudaro tvirtoves, kurias istoriniais ir konteksto argumentais ne taip lengva įveikti.

 

Norėdami pašalinti  šią bėdą santuokos ir skyrybų klausimais, nustatykime žydų istorijos ir Senojo Testamento Mozės  įstatymo kontekstą, kurį 12metų  berniukas Jėzus galėjo žinoti ir aptarti kalbėdamasis su vyresniaisiais šventykloje. Pasvarstykime Jo dienų religinės minties mokyklų kontekste, kai jis pradėjo tarnystę būdamas apie  30 metų. Pirmiausia supraskime, ką galėjo žinoti it kuo tikėti   1-ojo amžiaus žydas Jeruzalėje.

 

Dievas duoda Izraelio skyrybų įstatymą, apie 1300 BC( Prieš Kristų)

Atminkite, kad Dievas sukūrė santuoką, kai Viešpats Dievas (Kristus) atvedė Ievą pas Adomą į sodą ir taip padarė Jį jų santuokos centru. Tai, kad jie visą gyvenimą gyveno kartu, atskleidžia pirminį ketinimą: santuoka numatyta iki mirties.

 

Bet reikia pripažinti, kad viską, ką Jis sukuria ar duoda žmogui, tuo galima piktnaudžiauti, sugadinti ar sunaikinti. Žinodamas, kad žmogus nupuls, Dievas  suteikė jam išeitį atvejui, jei jis patirtų  nesėkmę ir jam nepavyktų mylėti. Kad kiekvienas žmogus galėtų pradėti iš naujo, jei būtų negrįžtamai prarastas pirminis jo santuokos tikslas, Dievas  Jis Mozei davė skyrybų įstatymą.

 

Pakartoto Įstatymo 24: 1–4, apie 1300 BC(Prieš Kristų)

„Kai vyras vestų žmoną ir su ja gyventų, ir būtų dėl ko nors nepatenkintas ja( nes jis joje rado nešvarumą -ang.vert.), jis parašys skyrybų raštą, paduos jai ir atleis ją . Kai ji išeis iš jo namų, ji gali eiti ir tapti kito vyro žmona. O jei antrasis vyras jos nekenčia ir duoda jai skyrybų raštą arba jei jis miršta, pirmasis vyras nebegali jos vėl laikyti savo žmona, nes ji buvo kito vyro žmona, tai būtų bjaurastis ir būtų nuodėmė žemėje, kurią Viešpats Dievas jums davė kaip paveldą “.

 

Tomas, Džo ir Betė ...

Štai taip. Tai viskas, ką Dievas davė Izraeliui kaip skyrybų įstatymą. Atkreipkite dėmesį, kad išsiskyrę žmonės gali vėl laisvai susituokti be kaltės Dievo ar žmogaus akivaizdoje. Taip buvo mokoma ir praktikuojama iki Jėzaus laikų. Viena sąlyga yra ta, kad susituokę ir išsiskyrę jie gali susituokti iš naujo, tačiau negali grįžti pas savo pirmąjį sutuoktinį.

 

Kodėl? Nes tarkime, kad jūs turite Tomą ir Džoi, o   Beti pirmiausia yra ištekėjusi už Tomo, tada jis išsiskiria, ir  ji išteka už Džoi. Jei Dievas to nedraustų, Beti  galėtų pasakyti: „Man buvo geriau su Tomu nei su Džoi, todėl užmegsiu romaną su Tomu ir išardysiu jo naują santuoką, kad grįžčiau pas jį. "

 

Tai pažeistų skyrybų įstatymo tikslą. Santuoka turėjo būti iki mirties, nebent santuoka buvo nepataisoma, todėl Dievas numatė išeitį - skyrybų įstatymą. Jei Izraelis leistų  elgtis  lengvabūdiškai, iš tikrųjų keisdamas sutuoktinius savo nuožiūra pagal savo geismą, visuomenėje atsirastų geismas ir svetimavimas. Taigi Dievas pasakė, kai išsiskyręs, tu negali grįžti pas buvusį sutuoktinį. Galite susituokti dar kartą, bet ne su buvusiu sutuoktiniu.

 

(Dievas neapibrėžia, ką reiškia „joje rado nešvarumą“, ir tai sukėlė daugiausia diskusijų nuo Mozės per visą istoriją iki Jėzaus laikų. Mes žinome, kad didžioji įstatymo dalis buvo neaiški. Buvo neaišku, kaip žmonės turėtų vaikščioti su Dievu, ir  kaip Jis nori, kad Jo įstatymai būtų taikomi tam tikroje situacijoje. Tačiau žmogus yra  žmogus, Jėzaus laikais fariziejai pridėjo daugiau kaip 800 savo įstatymų, bandydami apibrėžti visus  įmanomus veiksmus, kad būtų galima pritaikyti kiekvienai situacijai. Jėzus nuolat mokė prieš tuos papildomus įstatymus.

 

Dabar persikelkime greitai pirmyn  apie keturis šimtus metų, apie 900 BC.

Kai Saliamonas mirė apie 930 m. Prieš Kristų, jo įpėdinis Rehaboamas pasakė, kad jis žymiai  padidins žmonių mokesčius ir reikės mokėti daug daugiau nei prie Saliamono. Dėl to 10 genčių atsiskyrė nuo Judo, Benjamino, levitų ir likusių kitų genčių, kurios mylėjo Viešpatį  ir gyveno aplink  Jeruzalę, ir persikėlė į šiaurę į Samariją. (Perskaitykite apie tai I Karalių 12 skyriuje)

 

Ten jie įtvirtino savo karalių Jeroboamą, savo kunigus iš žemiausių  visuomenės sluoksnių, tarsi spjaudami Dievui į veidą, atmesdami Jį ir Jo kelius. Paprasčiau tariant: jie nenorėjo vykti į Jeruzalę garbinti Viešpaties. Kai Izraelis išsiskyrė su jais, Judas tapo atskira tauta, kuriai priklausė Benjaminas ir levitai, kurie ir toliau tarnavo kunigais Jeruzalės šventykloje, ir likutis iš kitų Viešpačiui ištikimų genčių. Bet bendrąja prasme mes sakome, kad buvo 10 genčių, kurios atsiskyrė nuo Judo ir Benjamino.

 

Štai kodėl skaitydami Senąjį Testamentą pamatysite nuorodas į „Izraelio karalių“ ir „Judo karalių“. Jie gyveno vieni šalia kitų apie 200 metų neramiuose santykiuose; Judas, turėjo daugiau gerų karalių, tokių kaip Juozapatas ir Josijas, o Izraelis, turėjo daug bedievių karalių, tokių kaip Ahabas. Dievas siuntė į Izraelį daug pranašų, įskaitant Eliją, kad jie bandytų juos sugrąžinti pas Jį.

 

Dievas išsiskiria su Izraeliu: 722 m

Izraelis nuolat buvo neištikimas Viešpačiui, pasirinkdamas garbinti Baalą ir kitus dievus. Pagaliau Dievui neliko nieko kito, kaip palikti juos patirti savo veiksmų pasėkmes ir dvasiškai išsiskirti. Taip Izraelis liko be savo priedangos ir jį užkariavo asirai (10 šiaurinių genčių)  Tai įvyko 722 m. Prieš Kristų, maždaug 200 metų po Saliamono mirties ir jų maištingo atsiskyrimo nuo Judo ir Viešpaties. Tos 10 Izraelio genčių vadinamos „prarastomis Izraelio gentimis“.

 

Tai aprašyta II Karalių 17 skyriuje, įskaitant tai, kaip Asirija perkėlė daugybę užsieniečių į Samariją, kad laikui bėgant likę žydų gyventojai susituoktų su pagonių imigrantais. Šie „pusiau tikrieji“ žydai, neturėjo teisingo  Viešpaties garbinimo, ir tapo nekenčiamais samariečiais evangelijose. Prisiminsite Jono 4 knygoje, istorijoje apie samarietę, kurios Jėzus paprašė vandens, eil.22  Jis pasakė jai: „Jūs nežinote, ką garbinate, bet mes žinome, ką mes garbiname, nes išgelbėjimas ateina iš žydų“. Jų istorija abiems buvo gerai žinoma.

 

Dievas išsiskyrė su Izraeliu, sako Jermijas 600BC .

Jeremijas gyveno po Izraelio sunaikinimo,  prieš pat ir tuo metu, kai Judas buvo sunaikintas dėl jo neištikimybės. Viešpats kalba su Jeremiju apie neištikimą Izraelį ir apie tai, kaip Judas eina jos pėdomis. Jeremijo 3: 1–8 užfiksuota ši istorija ir Viešpaties bylą dėl Izraelio svetimavimo ir (dvasinio) paleistuvavimo su Baalu:

 

"Jie sako, kad jei vyras išsiskiria su savo žmona ir ji tampa kito vyro žmona, ar ji vėl grįš pas jį? Ar žemė nebus labai užteršta? Jūs paleistuvavote  su daugeliu meilužių, tačiau grįžkite pas mane, sako Viešpats .. .. (eil.8) ... ir kai pamačiau visus atvejus, kai atkritęs Izraelis vykdė svetimavimą, išsiskyriau ir padaviau skyrybų raštą. O jos klastinga sesuo Judėja tai matė, nebijojo ir taip pat paleistuvavo  ... "

 

Hozėja

Šis įvykis, kai Dievas išsiskyrė su Izraeliu  vedė į jo sunaikinimą 722 BC (Prieš Kristų) ir tai buvo to meto Hozėjos knygos tema. Viešpats liepia Hosėjai paimti prostitutę į žmonas, ir kyla diskusijų, ar tai buvo alegorija, ar faktai. Bet mes tikrai žinome, kad 2: 2 Viešpats cituoja Izraelio nutarimą dėl skyrybų (Izraeliui), kurį reikia paskelbti miesto senoliams, kartu su rašytiniu skyrybų dokumentu: „... jūs nesate ( jau nebe) mano žmona, aš taip pat nebesu tavo vyras ... “

 

Hozėjos 2: 8 dalyje galite pajusti Viešpaties skausmą dėl Izraelio išdavystės ir Jo skausmą dėl išsiskyrimo, nes Jis sako 8-oje eil.: „Nes ji nežinojo, kad būtent aš tiekiau jai grūdus, vyną ir aliejų ir praturtinau  auksu ir sidabru, už kuriuos ji suteikė nuopelnus Baalui “.

 

14–23 eilutėse Viešpats kalba apie būsimą dieną: „Aš ją viliosiu (nuviliosiu) ir įvesiu į dykumą ir švelniai su ja kalbėsiu ... ir tą dieną ji mane vadins Ishi (vyras) terminas reiškiantis malonumą,  nebe Baali (šeimininkas,valdovas) ".

 

Toliau jis sako eil.19-20: "Tą dieną aš amžinai susižadėsiu su tavimi, susižadėsiu teisume, teisingume, malonėje ir gailestingumu. Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje ir  tu pažinsi mano ištikimybę, nes pažinsi Viešpatį “. (Čia žodis „Viešpats“ yra „Jahvė“ arba YHWH, kurį mes žinome kaip Jėzų, kuris yra graikiškas Jahvės, arba Jozuės, arba, griežčiau tariant, YHWH, transliteravimas). Taigi Viešpats, Kristus, sako Izraeliui, kad ateis diena, kai jie pažins Jį - Kristų Jėzų.

 

Greitai pirmyn, 300 metų į priekį: Dievas nekenčia piktnaudžiavimo skyrybų įstatymu, apie 400 m

Malachijo laikais maždaug 400 m. Prieš Kristų korumpuoti kunigai naudojo skyrybų įstatymo neapibrėžtumą tuokdamiesi ir skirdamiesi savo nuožiūra taip, kad Dievas pasakė: „Aš nekenčiu skyrybų“. Tai nebuvo doktrininis teiginys, nes būtent jis davė pradžią skyrybų įstatymui. Taigi nėra taip, kad  jis nekenčia savo įstatymų, jis nekenčia skyrybų, kaip žmonės tai darė.

 

Jis nekenčia netinkamo skyrybų įstatymo naudojimo, nes tai, kad jis davė skyrybų įstatymą, reiškia, kad kartais skyrybos yra jo nuostata nekaltam sutuoktiniui.

 

Malachijaus laikų kunigai taip pat aukojo tik pačius blogiausius gyvūnus, blogiausius javus ir nevykdė davimo potvarkių, kurie iš esmės skirti tam, kad niekas nepatirtų jokio trūkumo Izraelyje. Daug pastorių, cituoja o Malachijo knygą 3 prieš paaukojimus, galbūt nesuvokdami 6 dešimtinių per 7 metus  (7-ais metais nebuvo duodamos dešimtinės). 4 iš jų grįždavo pas žmones arba apskritai niekada nebūdavo pas kunigus. Dauguma buvo grąžinamos davėjams po to, kai kunigai pasiimdavo pakankamai aukai ir savo pragyvenimui.

 

Taigi mes padėjome istorijos ir žydų kultūros pagrindą, kad nustatytume Jėzaus gyvenimo sceną pirmajame amžiuje. Jėzus niekada neprieštaravo jokiam Mozės įstatymui, nors jis prieštaravo daugeliui iš 800 fariziejų įstatymų, kurie buvo pridėti prie įstatymo. Galų gale Kristus kalbėjo su Moze iš degančio krūmo - Jėzus teigia esąs Tas, kuris kalbėjo su Moze Jono 8: 56–59, kai Jis save įvardija kaip „Aš ESU“.

 

Taigi viską, ką, jūsų manymu, Jėzus pasakė apie santuoką ir skyrybas, reikia įtraukti į kontekstą, kad Jis yra Mozės įstatymo autorius ir kaip Žmogaus Sūnus, gerai išsilavinęs ir žinantis Jo reikšmę ir tikslus. Mes pažvelgsime į tai, ką Jėzus pasakė, kitą savaitę pagal Įstatymo 24: 1–4 skyrybų įstatymą.

 

Iki tol laiminu!

John Fenn