Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. kovo 27 d., pirmadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Kovas 2017. Atnaujinimas. Neandertalietis. Kaip pakeisti gyvenimą?

John Fenn, 2017 m. kovo mėn. 13 d.,

Sveiki visi,
Keletas naujienų trumpai.

Artimiausi susitikimai: kovo 16-22 dienomis, aš keliausiu po Lietuvą. Balandžio 8-9 dienomis Osawatomie, Kanzaso vaslstijoje, vesiu seminarą ir maldas dėl emocinio išgydymo. Nuo balandžio 18 iki 30 dienos būsiu Suomijoje ir Norvegijoje. Gegužės 25-28 dienomis vyks konferencija Olandijoje. Liepos 14-16 dienomis Montreal/Granby, Quebec, Kanadoje. Spalio mėnesį New England valstijoje regioninis susirinkimas per Kolumbo dienos savaitgalį. Tikslesnes datas dar pranešiu vėliau, bet preliminariai planuojama 4-11 dienomis. Šiuo metu išlaidų ypač daug, todėl šį mėnesį ypatingai vertiname jūsų paramą.

Su CWOWI susietos namų bažnyčios: Mes norėtume praplėsti savo el.naujienlaiškį ir įkelti keletą pastraipų apie tai, kas vyksta mūsų filialuose visame pasaulyje. Jeigu esate CWOWI namų bažnyčia arba tikitės pradėti namų bažnyčią, parašykite man el.laišką adresu cwowi@aol.com, kad mes galėtume apie tai pranešti mūsų naujienlaiškiuose arba interneto puslapyje. Ačiū!

Už mus asmeniškai
Per pastarąsias tris savaites turėjome nemažai elgesio problemų, susijusių su mūsų sūnumi Krisu. Žmonės, turintys smegenų sutrikimų, dažnai nori ką nors pasakyti, tačiau tai kažkur pakimba tarp minčių ir galimybės tai išsakyti; tokiu būdu mums išoriškai tai pasireiškia staigiais pykčio proveržiais. Praeitą savaitę mes pastebėjome, kad jis „išsiliejo“, lipdamas į autobusą, kuris vežė į dirbtuves, nes kažkas prieš dieną jį užgavo. Krisas gerai praleido savaitę, bet aš užtrukau daug laiko, besiaiškindamas su padėjėjais ir slaugytojais, kad viską sužinočiau, kas ten nutiko. Prašau pasimelsti, kad jam būtų viskas gerai, kol aš būsiu išvykęs šį ir kitą mėnesį.

Neandertalietis?
Mudu su Barbara pastaruoju metu pasidarėme DNR tyrimą, kad išsiaiškintume apie savo kilmę. Tai gana paprasta; reikia spjauti į vamzdelį, įdėti jį į paminkštintą voką, palaukti 6 savaites ir jie nustato kilmę pagal tavo DNR. Mes padarėme taip prieš 5 metus, bet technologijos žymiai labiau pažengusios šiuo metu, todėl atsakymas atėjo daug detalesnis negu prieš tai. Manasis buvo beveik toks, kokio aš ir tikėjausi, išskyrus vieną svarbų elementą. Aš esu visiškas europietis, kurio DNR sudaro 48% airio ir brito. 19% - vokiškas/prancūziškas, 1%-skandinaviškas ir kitas šiaurės Europos 25%, itališkas ir pietų Europos – 5% ir 2% rytų Europos.

Pranešimas buvo detalus; duomenys rodė, kad rytų Europos ir Skandinavijos DNR buvo 1600 metais, po to Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos – iki 1700-1800 metų, Airijos ir Britanijos ankstyvaisiais 1800 metais.

Tada sekė 4 puslapis
Visa ši informacija yra pirmų trijų puslapių santrauka. Pamaniau, kad tai yra pakankamai įdomu. Buvau sužavėtas, kad jie gali atsekti informaciją iš 1600 metų ir susekti mano prosenelių judėjimą per rytų ir pietų Europą į Vokietiją, Prancūziją bei Airiją ir Britaniją. Tada aš atverčiau 4 puslapį, kuriame buvo didelėmis ir paryškintomis raidėmis parašyta:

„Neandertalinė kilmė. Jūs turite 291 neandertalietinį variantą. Tai sudaro daugiau nei 70% visų (mūsų) klientų“. Greičiausiai prieš 1600 metus ir mano rytų europietiškuosius prosenelius, buvo kiti proseneliai iš Neander Valley (Neander slėnis) Vokietijoje. Mokslas sako, kad būtent iš Vokietijos kilę neandartaliečiai. Cituoju, kas parašyta: „Jūs turite 1 neandartalietišką variantą, susijusį su jūsų ūgiu.“ Trumpai tariant, esu didžiapėdis J. Yra 1436 DNR žymekliai, įrodantys neandertalietišką žmogaus kilmę ir aš turiu 291 iš jų...

Nežinau viso mokslinio ryšio, kuris sieja mane su Ieva ir Adomu, Nojumi ir šeima, kuri galiausiai atėjo iki manęs ir leido man gimti į šią žemę. Ir jeigu leisčiau sau, galėčiau savo įvaizdį ir pasitikėjimo jausmą statyti ant savo DNR faktų, kurie yra šiek tiek gluminantys. Tačiau tikrai žinau, kad savo dvasioje ir sieloje 1974 metais pakeičiau šeimas ir dabar priklausau šeimai, su kuria aš tapatinuosi labiau nei su laikinomis žemiškomis šeimomis.

Tiesa yra tokia, jog mes visi, kurie gimėme iš Dvasios, pakeitėme šeimas. Klausimas – su kuria šeima mes tapatinamės, stengiamės sekti ir atrandame savo vertę bei likimą? Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, vadinamas mokinyste. Ką mokslas besakytų, kad esu tai, kas esu pagal žemišką kūną, žinau, kad savo dvasioje ir sieloje esu Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šeimos narys, o vieną dieną turėsiu ir pašlovintą kūną.

Yra tik vienas būdas, kaip pakeisti savo gyvenimą pagal Dievo Žodį: „Pasikeiskite (praeikite metamorfozę), atnaujindami savo protą...“ Rom 12:1-3

Vienintelis būdas atnaujinti savo protą yra atmesti mintis, kurios priešingos apreiškimui iš Dievo. Niekas negali uždėti rankų, kad protas atsinaujintų, joks velnias negali būti išvarytas, joks pasninkas staigiai nepakeis tavo minčių. Mes iš tikrųjų turime elgtis pagal Dievo Žodį – priešintis senoms mintims, mąstydami naujomis mintimis ir tik naujomis. Visos kitos mintys mums tiesiog trukdo. Jis iš tikrųjų paliečia žmones, kad išgydytų mūsų mintis nuo praeities arba prisiliečia, kad pašalintų emocinį skausmą bei liūdesį, tačiau kasdien mes turime kontroliuoti savo mintis ir emocijas. Tai vienintelis būdas, kaip augti Kristuje.



Skamba nesudėtingai, bet iš pradžių sunku; palaipsniui darosi lengviau. Laimėk ginčą su senomis mintimis, reikalaudamas naujų. Iš pradžių tai valios išbandymas, ypač jeigu senos mintys įkvėptos demonų. Tačiau turime leisti pasireikšti savo valiai ir nuspręsti, kad mąstysime tiktai tai, ką sako Dievas. Taškas visiems ginčams ir diskusijoms. Tik tada varomoji jėga pasikeis.

Kaip visuomet, mes labai labai vertiname jūsų paaukojimus bei maldas už mus!

John ir Barbara

2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

Būdai, kaip žmonės prasilenkia su jiems skirta tobula Dievo valia. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 11 d.,

Sveiki visi,

1985 metais aš buvau tarp bažnyčių. Juk tai skamba taip elegantiškai, ar ne tiesa? Tarp bažnyčių? Tai reiškia, kad nauji vaikinai pradėjo vadovauti, o aš buvau atleistas iš tarnavimo vadovo pozicijos Kolorado universitete, kuris yra Boulderyje. Vaikinai galvojo, kad jiems labiau pasiseks, nors aš jau beveik 2 metus stengiausi subalansuoti labai destruktyvaus „Ganytojiško judėjimo“ kryptį, kuri buvo beveik beužmušanti tą tarnavimą.( Jie baigė tarnauti prabėgus keliems mėnesiams po mano atleidimo).

Taigi, buvau „tarp bažnyčių“ ir dirbau Domino picerijoje, pristatinėdamas picas, kad turėtume maisto ant stalo ir stogą virš galvos. Manęs paprašė, kad dirbčiau vadybininko darbą. Aš labai ilgai dvejojau, nes norėjau, kad Viešpats man atvertų duris pastoriauti ar kažkaip kitaip tarnauti, bet matydamas poreikį maitinti savo jauną šeimą, sutikau.


Būdamas vadybininku, uždirbau daugiau pinigų, negu kada nors savo gyvenime: 50.000 dolerių per 1985 metus. Tai yra tas pats kaip 114.640 dolerių šiandien pagal www.dollartimes.com, tačiau mano širdis vis tiek troško būti pilno laiko tarnavime. Tuo metu kompanijos viceprezidentas, atsakingas už viską JAV Mississipi River vakaruose, gyveno Boulderyje ir jis išrinko mane, kad dirbčiau sunkiai besiverčiančiose picerijose ir jos vėl galėtų duoti pelną. Aš tuom ir užsiėmiau, nes Dievo malonė ir išmintis buvo su manimi.

Mano pasirinkimas
Tada atėjo diena, kai aš turėjau arba dirbti toliau, arba išeiti. Jie pasiūlė man tame regione prižiūrėti 9 picerijas, kas reikštų darbo užmokesčio sumažinimą arba turėti bet kurioje iš keletos kitų valstijų. Jie pasiūlė pradėti nuo 23 picerijų mano regione Englewoode, Kalifornijoje arba Sietle, kurios buvo dar beatsidarančios, arba Anchorage, Alaskoje. Dirbti pas juos reiškė gauti šešiaskaites, jeigu ne septyniaskaites įplaukas, o taip pat premijas ir kitas frančizės teikiamas galimybes.

Aš turėjau neįgalų sūnų, kuriam reikėjo operacijų ir specialaus mokymo. Mūsų antrasis sūnus gimęs 1982 metais, o Barbara tuo metu laukėsi trečio sūnaus. Taigi, apsiimdamas dirbti su frančize, aš tikrai pagerinčiau situaciją šeimoje. Be to, Barbara ir aš esame kilę iš šeimų, kurias galima apibūdinti „Country Club rinkiniu“ – mes turėjome namelį prie ežero, poilsinę transporto priemonę, mano tėtis turėjo lėktuvą, savo verslą bei kitas nekilnojamo turto investicijas. Barbaros tėvai turėjo nuosavą parduotuvę mieste ir žmonės mus pažinojo. Taip mes užaugome ir tokiuose socialiniuose sluoksniuose judėjo mūsų gyvenimas.

Bet kai mes, paaugliai, įsimylėję Jį ir vienas kitą, atėjome pas Viešpatį, buvom visiškai Jam atsidavę. Sakėme, kad eisime bet kur ir priimsime bet kokį iššūkį dėl Jo pažinimo didybės ir mes buvome apsisprendę tam. Netgi būdami paaugliai, patyrėme nuostabių dalykų su Juo, nes mūsų širdys buvo visiškai Jam atsidavusios. Jeigu Jis liepdavo pašokti, mes pašokdavome net neklausdami, kaip aukštai.

Tai buvo tada...
Mes atsisakėme aukštų pareigų bei pasiūlymo dirbti su frančize, nes jeigu jie ir būtų atleidę mane dėl mano atsisakymo, mes žinojome, kad tuo metu Jėzus nori, jog mes liktume Kolorado valstijoje. Pasakysiu aiškiau – atsisakiau milijonų dolerių ir praradau darbą, nes žinojome savo širdyse, jog Jėzus nori, kad liktume čia, Kolorado valstijoje, nors ir nežinojau, koks bus mano kitas darbas ar bažnyčia. Buvome paėmę paskolą, mokėjome už automobilį, t.y. visus įprastinius finansinius įsipareigojimus, kuriuos jauna šeima su 3 berniukais gali turėti. Ir mes šito pasiūlymo atsisakėme tiesiog dėl to, kad žinojome, kur Jėzus nori, kad mes būtume. Taip mes visada gyvename.

Ir štai dabar...
Šiais laikais aš taip dažnai matau žmones, kurie sako, jog nori paklusti Dievui, tačiau savo širdyse jie kelia Dievui sąlygas, kurios apriboja tą norą. Jie judės ten, kur Jis norės, bet tik tuo atveju, jeigu jiems saugumą teiks jų banko sąskaita. Jie pakeis darbus, nes Jis veda kitur, bet judės tik tuomet, kai viskas sutvarkyta iki smulkmenų. Kaip tai atsitiko krikščionybėje, kad mes Dievą padarėme savo tarnu, vietoj to, kad patys tarnautume Jam? Šis pokytis pirmiausia įvyksta asmeniškai, o po to tampa kultūrinu reiškiniu.

Tuomet kai mes dar gyvenome Kolorado valstijoje, buvo pora, kuri ruošėsi išeiti į pensiją ir jiems priklausantį 40 arų geriausią Kolorado kalno žemės plotą skirti misionierių ir tarnautojų ugdymo centro įrengimui. Toje vietoje taip pat būtų buvę poilsio namai tarnautojams. Pranašystės per vyrus ir moteris, kurie nieko nežinojo apie jų planus, patvirtino, kas buvo jų širdyse, ir tai rodė, kad jų planai gimę dvasioje yra iš Viešpaties.

Bet vieną dieną, gavęs ne tokį patrauklų verslo pasiūlymą, jis tarė man: „Jeigu parduočiau savo verslus ir sumokėčiau visas sąskaitas, o likusius pinigus padėčiau į mūsų pensijų fondą, man liktų tik daugmaž 750.000 dolerių“ (šiandien tai būtų 1.719.601 USD). Jis pridūrė, kad turint tik ¾ milijono neįmanoma ką nors padaryti dėl Dievo...

Nusišalinimas
Per daugelį metų pamatėme, kad išėjimas į pensiją daugeliui tampa tikra našta – pradedant medicinos profesionalais, kurie kalba apie laiko dovanojimą iki klinikų įkūrimo reikiamose vietose visame pasaulyje, iki kvalifikuotų gydytojų, kurie gali pakeisti vaikų gyvenimus, verslininkų, kurie pasisako už trumpas keliones, kad padėtų finansuoti šulinių kasimą arba bažnyčių statymą. Galiausiai jie nusiperka poilsinę transporto priemonę, rekonstruoja savo namus, leidžiasi į kelionę laivu, prižiūri anūkus ir niekada nedaro tai, ką Dievas įdėjo į jų širdis.

Kažkur pakeliui jų širdyse Dievo įdėtas pašaukimas, kuris buvo toks stiprus prieš porą metų, liko atidėtas į šalį dėl patogumo ir noro, kad viskas būtų savo vietose prieš tai, kai jie norės pajudėti arba leisis į tą kelionę su Dievu. Gyvenimas tekėjo, bet jie pasišalino.

Tuo tarpu, kai daugelis susitelkia į Didįjį Paliepimą – turime Jono ir Petro pavyzdžius, kaip jiedu paliko savo žuvininkystės verslą bei Matą, kuris atsisakė savo pelningo mokesčių surinkimo verslo – buvo ir kitų, kurie sakė, kad nori taip pat sekti Jėzumi. Bet, kaip visada, Jėzus pasveria širdis, pasveria motyvus, kad pamatytų, ar jie iš tikrųjų pasiruošę išstovėti meilėje, apie kurią skelbė Jam savo lūpomis.

Vienas vyras buvo pakviestas, 2 norėjo sekti Jėzumi
Luko 9:57-62 rašoma apie tris vyrus, kurie norėjo sekti Jėzumi. Jėzus nepakvietė pirmojo. Jis tiesiog pasakė Jėzui, kad seks Jį visur, kur tik Jis eis. Nesudvasinkite posakio „Aš seksiu paskui tave“, nes tas vyras suprato šį procesą paraidžiui, kad jis seks Jėzų ir Jo linksmąją mokinių grupę, kurie stovyklaudavo šen bei ten arba, kai galėdavo, apsistodavo ir namuose. Viskas, ką Jėzus jam pažadėjo, tai benamio gyvenimą. Nieko pastovaus. Labai dažnai jie pradėdavo dieną, nežinodami, kur jie kitą naktį miegos. Mes nežinome, ką tas vyras pasirinko.

Bet jis panašus į tuos aukščiau išvardintus žmones, kurie nori viską žinoti, prieš pradėdami sekti Jėzų. Jėzus tiesiog nėra visada toks, kaip tie žmonės.

Kitą vyrą Jėzus tiesiogiai pakvietė sekti Jį. Šis norėjo priimti Jėzaus pakvietimą, jeigu tik galės grįžti namo ir palaidoti savo tėvą. Tuo metu palaidoti tėvą reiškė, kad tuojau pat įgyjama teisė perimti testamentą. Galime spėti, jog šis vyras norėjo būti finansiškai saugus ir turėti savo pajamas, nes nebuvo tikras dėl pajamų šaltino, kai pradės sekti Juo.

Atrodo, kad toliau sekė kompromisas. Jėzus pasakė: „Tegu mirusieji (dvasiškai) laidoja savo mirusiuosius (fiziškai), bet tu eik ir skelbk Dievo Karalystę.“ Iš pradžių Jėzus pakvietė: „Ateik“, bet išgirdęs sąlygas, paliepė jam „Eik“. Tas vyras nebuvo Jo tobuloje valioje, bet Jo pritaikyta valia rėmėsi į tai, ką tas žmogus Jam suteiks, gyvendamas (galbūt) priklausomai nuo savo įplaukų, kurios ir buvo ta sąlyga, dėl kurios jis tarnaus Viešpačiui.

Paskutinysis vyras yra dar vienas žmogus, kurio Viešpats tiesiogiai nepakvietė. Kaip ir pirmasis vyras, jis pats atėjo pas Jėzų, tardamas: „Viešpatie, seksiu Tavimi, bet pirmiau leisk man atsisveikinti su mano šeima.“ Ir vėl gi šiame kontekste jis atsisveikintų su savo šeima ir greičiausiai būtų išleistas į tarnavimą su fanfarais. Jėzaus atsakymas buvo toks, kad bet kas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal (apgailestaujančiai į savo šeimą, su pasidalinusia širdimi tarp šeimos ir Dievo) netgi netinka būti Dievo Karalystėje. Pamiršk norą sekti Jėzumi. Jėzus pasakė, kad toks žmogus net negali būti Jo Karalystės dalimi!

Šioje serijoje pažvelgėme į būdus, kaip žmonės prasilenkia su Viešpaties valia. Šiais laikais, kaip ir Jėzaus dienomis, kaip matėme Luko 9 skyriuje, daugeliui labiau patinka patogumo evangelija, evangelija, kurioje viskas žinoma iš anksto. Kai Viešpats veda, Jis neduoda neoninės šviesos su mirksinčiomis rodyklėlėmis ir nerodo „Eik čia“, bet Jis atskleidžia Savo valią širdyje, o tada atsitraukia ir stebi, kaip mes atsakysime. Tai subtilu, nebent tu esi vienas iš įsimylėjusių Dievą žmonių, kuris sakai, kad eisi ten, kur Jis pasakys ir turi charakterį, kuriuo įrodai savo širdies atsidavimą darbais arba galiausiai pasirenki kitą kelią ir esi saugus, bet dvasiškai nepasitenkinęs.

Serija apie mažus sprendimus Petro gyvenime, bet apie tai kitą savaitę.

Iki tada! Būkite palaiminti!


2017 m. kovo 11 d., šeštadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2017. Atnaujinimas, Pranašiškai, dalyvavimas TV laidose

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 15 d., 

Sveiki visi,
Turiu porą trumpų naujienų, keletą pranašiškų dalykų ir bendros informacijos.

Iš asmeninio gyvenimo: Atrodo, kad Kriso elgesys balansuojasi – jis mokosi nemėtyti savo mašinyčių į slaugytojus namų grupėje, nors kitiems tai rimta problema – dėkoju už jūsų maldas. Tik tuo atveju, jei esate susidūrę su rūpinimusi žmogumi su negalia savo namuose arba įstaigoje, galėsite tai suprasti - 'tai' tiesiog kybo virš jūsų ir visada yra jūsų galvoje. Mano svoris krenta pamažu, tačiau krenta. Barbara taip pat stengiasi.

Dalyvavimas TV laidose
Man buvo pasakyta, kad mano 30 minučių interviu su Deborah Sweetin jos laidoje 'The Deborah Sweetin Show' , pasirodys ORU TV kanale, GEBA, vasario 17-18 dienomis – penktadienį 18 val. ir bus kartojama šeštadienį 17 val., centrinės laiko juostos laiku. Pasitikrinkite vietinio paslaugų teikėjo kanalą savo apskrityje. (Tiesioginis TV kanalas 363)

Priežastys dalyvauti mūsų konferencijoje Olandijoje
Gegužės 25-28 d. (norint galima pasilikti 29-30 d., aplankyti apylinkes) jūsų laukia galinga malda ir šlovinimas, asmeninė malda, puikus mokymas, įskaitant klausimus-atsakymus, taigi daug daugiau nei įprastai namų bažnyčioje! Renginys bus rekolekcijų pobūdžio, visi drauge valgysime, eisime pasivaikščioti, betarpiškai bendrausime, susitiksime senus draugus bei susipažinsime su naujais žmonėmis iš kelių skirtingų šalių. Tai investicija į savo ateitį, kurios dėka gali pasikeisti gyvenimas, - tai ne išlaidos, bet investicija į savo paties gyvenimą. Kartu su kitais būsime tame pačiame dvasiniame lygmenyje – puiki bendrystė išalkusioms ir ištroškusioms sieloms. Jei susidomėjote, rašykite man el. laiškus.

Kovo 16-21 būsiu Lietuvoje – ten lankiausi prieš kelerius metus ir aš TAIP nekantriai laukiu, kada vėl pamatysiu senus draugus ir sutiksiu naujų. Tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs gyvenantys apylinkėse ir rajonuose keliems susitikimams!

Pažinti, iš tiesų pažinti Viešpatį ir Tėvą
Ar žinojote, kad Naujasis Testamentas, kokį turime šiandien, nebuvo pripažintas kaip Naujasis Testamentas iki 1500-ųjų ir 1600-ųjų metų (nors keli Ortodoksų lyderiai buvo priėję tų pačių išvadų prieš 1000 metų, vėlyvaisiais 600-iais m., tačiau NT kompiliacija nebuvo baigta dar beveik tūkstantmetį su iki šių dienų išlikusiais skirtumais tarp Katalikų Biblijos ir Protestantų Biblijos).

Apaštalo Jono raštai apie 100-uosius m. buvo paskutinieji, kurie buvo įtraukti į Naująjį Testamentą, tačiau viskas, nuo Evangelijų iki Pauliaus laiškų ir Jono raštų, buvo kopijuojama ir diskutuojama ištisus amžius, kol nuo Mato evangelijos iki Apreiškimo buvo įtraukta į formą, vadinamą Naujuoju Testamentu, kokį jį turime šiandien.

Tai reiškia, kad per amžius Naujojo Testamento laiškai buvo tik priedas prie žmonių tikėjimo, nes jais dalindavosi namų bažnyčios su kitomis namų bažnyčiomis, tik po kelių šimtmečių žmonės ėmė juos jungti į vieną knygą, pridėdami skyrius ir eilutes, kad būtų lengviau nurodyti ištraukas.

Ankstyvieji krikščionys turėjo pažinti Tėvą, turėjo pažinti Tiesos Dvasią juose, turėjo pažinti Viešpatį. Jie buvo susitelkę į Kristų juose, šlovės viltį, o ne žodžius, atspausdintus ant popieriaus lapo, nes jie turėjo tik kelis žodžius ant popieriaus. Jie pažinojo Tikrą ir Gyvą Asmenį, vadinamą Žodžiu. Jis buvo vadinamas „Žodžiu“ daug anksčiau, nei atsirado „Žodžiu“ vadinami atspausdinti raštai.

Šiandien kai kurie krikščionys, besiginčijantys dėl šių eilučių, taip intelektualiai susitelkia į save, o tai tik įrodo, jog jie nuoširdžiai nepažįsta Asmens, vadinamo Dievo Žodžiu, nes jeigu pažinotų, pažinotų ir Tiesos Dvasią, kuri pataisytų klaidingus jų įsitikinimus. Jie neturi drąsos atsitraukti nuo ginčų prie maldos, ieškoti Tėvo, ieškoti Viešpaties ir išsiaiškinti, ką Tiesos Dvasia mano apie jų įsitikinimus. Daug smagiau ir daug didesnis iššūkis yra ginčytis ir kapstytis vienokiame arba kitokiame (nykiame) arba pusiausvyros neturinčiame mokyme, nei užversti visas knygas ir papraščiausiai melstis, mąstyti, kontempliuoti, ramiai išbūti nuolankume šlovinant Tėvo akivaizdoje ir siekiant išsiaiškinti JO nuomonę. Paulius kalba korintiečiams, kad kažkas jiems pateikė kitokią evangeliją, kitokį Viešpatį, kitokią Dvasią. Jie pažinojo Tikrąjį, todėl ir falsifikatas buvo akivaizdus.

Nors laiškų, mums pažįstamų kaip Naujasis Testamentas, kompiliatoriai ir ketino visiems pasitarnauti, ir jie pasitarnavo, - nesupraskite manęs klaidingai, - nenumatytos pasekmės buvo tai, kad žmonės pradėjo sutelkti savo tikėjimą į žodžius ant lapo popieriaus, užuot pažinę Asmenį, iš kurio šie puslapiai išteka. Jie tapo vien klausytojais, o ne vykdytojais. Jie pasitenkino intelektualiais svarstymais ir įstrigo juose, iš tiesų taip ir nepažindami Asmens ir mūsų Tėvo charakterio.

KIEK KARTŲ aš bandžiau kalbėti su teigančiais, jog Viešpats sako viena ar kita arba kad Tėvas veikia taip ar kitaip, jiems remiantis iš konteksto ištrauktomis eilutėmis, kad pakreiptų Žodį pagal tai, kuo jie nori tikėti. Aš sakydavau jiems: „Tu klysti, aš Jį pažįstu ir Jis nėra toks.”

Jie žiūrėdavo į mane apstulbę, galvodami, kad esu arogantiškas arba kad noriu jais manipuliuoti. Nei vienas iš šių variantų nėra tiesa, aš paprasčiausiai labai gerai pažįstu Tėvą, taip pat pažįstu Tėvo Dvasią, kuri yra manyje – taigi jeigu kas nors mano, jog užrašytas Žodis sako kažką priešingo tam, kokį Tėvą aš pažįstu, aš žinau, jog tai netiesa.

Bičiuliai, ŠTAI į ką kreipia Kristaus kūnas, į žmones, kurie pažįsta Tėvą, pažįsta Jo Tiesos Dvasią juose, pažįsta Kristaus Asmenį mumyse. Taip, aš nepasisakau už jau ilgai vyraujantį mokymą „jūs privalote kasdien būti Žodyje", - paprastai kalbant, tai reikštų, kad tau kasdien reikėtų perskaityti po 2 skyrius arba bent jau kokį skyrių ar pastraipą, ir tai tau turėtų padėti išlikti tikėjime. Aš tai darau. Aš būnu Žodyje kasdien, tik ne taip, kaip patariama bažnytinėje kultūroje. Aš renkuosi biblinę kultūrą. Ryte, tik atsibudęs, prieš išlipdamas iš lovos, sakau: 'Labas rytas, Tėve. Už ką norėtum, kad šiandien pasimelsčiau?' Paklausiu Viešpaties: 'Ką Tu nori man šiandien papasakoti apie Kristaus kūną, už ką pasimelsti?' Tai gali trukti 10 minučių arba valandą, tačiau paprastai tai trunka apie 30 minučių – aš meldžiuosi kitomis kalbomis, ir tuomet iš mano dvasios ima plaukti žmonės bei situacijos, kad už juos užtarčiau. Paprastai užtarimo malda ilgai netrunka, Tėvui tereikia, kad Jis būtų pakviestas darbuotis kieno nors gyvenime ir tada jau Jis gali perimti nuo to taško.

Žodyje aš būnu kasdien, tačiau neskaitau kasdien skyrių po skyriaus, eilutę po eilutės. Aš nesusitelkiu ties puslapiu, tačiau ties Tuo, iš kurio tie puslapiai išplaukia. Aš verčiau susipažinsiu su autoriumi nei su leidėju.

Tokiu būdu aš mąstau, studijuoju ir medituoju kokius 5 ar 6 dalykus 'su Žodžiu' kada tik galiu, sutelkdamas savo dėmesį prie kiekvieno 'rema žodžio', atgijusio mano širdyje, kiekvieno principo ar eilutės, iškylančios prieš mane. Kai man reikia surasti eilutę, susijusią su kokiu nors dalyku, aš paimu raštą ir gilinuosi į jį, tačiau pirma einu prie Asmens, vadinamo Žodžiu, įkvėpimui ir tėkmei gauti. Aš judu per užrašytą Žodį link Jo, aš neinu nuo užrašyto Žodžio prie to Žodžio Asmens.

Kaip Jį pažinti? Padėk savo Bibliją, praleisk laiką kalbėdamasis su Tėvu apie nieką ir apie viską - kalbėk Tėvui, atrask būdų, kaip Jam padėkoti - už saulėtekį, saulėlydį, debesis, reiškinius gamtoje, nuostabų planą ir tvarką, kuriuos matai savo gyvenime, laimę danguje, ką tik nori... sužadink save, kad susisiektum su savo širdimi ir kodėl esi tikrai dėkingas, kad esi išgelbėtas - pradėk nuo to. Tada, kai kas nors tą dieną pareikš savo nuomonę apie ką nors, gali papraščiausiai viduje paklausti: 'Ką Tu manai apie tai, Tėve?' Tu būsi nustebintas! Įtrauk Tėvą, nes iš Jo išėjo Asmuo, vadinams Žodžiu, iš Jo išėjo spausdintas Žodis. Kodėl nesusipažinus su tuo Šaltiniu?

Turėk galvoje, ką pasakė Tėvas... ir tada tai...
Beveik prieš 2 savaites mąsčiau apie tai, apie ką čia jau dalinausi, ką man prieš metus ar daugiau pasakė Tėvas apie JAV. „Žlugimas ateis konservatoriams esant atsakingiems, jie bus apkaltinti, nors tai bus veiksmai buvusių prieš juos, ir iš tikrųjų turėtų būti apkaltinti jie...“ - ir daugiau apie būsimus persekiojimus JAV, t.t.

Kai mąsčiau, kaip ir kada pamatysime 'konservatorius esant atsakingais' - atėjo rinkimai. Man galvojant apie šiuos dalykus, Jis įsikišo sakydamas: „Stebėk, kaip Europa juda negrynųjų pinigų ekonomikos link. Ekonominiai sunkumai ten tai paspartins, ir tie sunkumai pirmiausia ateis į Europą ir privers daryti pertvarkymą ES, prieš sunkumams ateinant į JAV. Daugelis kaltins Ameriką. Bet kai tai ateis į JAV, tai atsitiks staiga. Tačiau neišsigąsk, AŠ ESU ir visada aprūpinsiu tuos, kurie vaikšto su Manimi ir ieško Manęs, kad taip darytų. Daugelis tomis dienomis suklestės ir savo ruožtu daugelį palaimins...“

Nesibaimink, ieškok palaiminimo, ieškok Jo aprūpinimo, nes Jis niekada nesikeičia - bet turi ieškoti Jo aprūpinimo apreiškimo ir taip gyventi. Šioje srityje labai tinka principas 'tegul tau būna pagal tavo tikėjimą'. Jeigu ieškosi neaprūpinimo, jį ir turėsi. Jeigu tikėsi 2 Petro 1:3-4, kad visais dalykais, kurie priklauso gyvenimui ir dievotumui, bus pasirūpinta, tu tai turėsi - tegul tau būna pagal tavo tikėjimą - taigi ieškok to, klausk Tėvo 'Kur yra Tavo aprūpinimas šiam dalykui?' - stebėk, kaip Jis tai daro!

Priminimas apie savaitinius mokymus Facebook'e Paprastai aš juos įrašinėju gyvai trečiadienį ryte 8 val. pagal JAV centrinę laiko juostą, jų trukmė 8-11 min. tačiau juos galima pažiūrėti betkada. Tik paieškokite internete 'John C Fenn videos’.

Namų bažnyčios: Mes ir toliau matome, kad sekdami paprastu bibliniu modeliu, kai kiekvieną savaitę keičiasi vedantysis, ir, jeigu įmanoma, kas savaitę keičiamasi priimančių namų vieta, veda į sveikus ir subalansuotus namų bažnyčios santykius. Mes taip pat kartais sutinkame žmones, sakančius, kad jie steigia namų bažnyčias, tačiau nesuprantančius, kad vadovavimo tikslas yra įgalinti kitus. Kai tik jie susikoncentruoja į 1, 2 ar 3 'nuolatinius' vadovus, reikalai sustingsta, besilankantieji tampa dvasiškai anemiški, o „namų surinkimas“ tampa panašus į auditorinę bažnyčią namų svetainėje. Laikykimės paprastumo, Biblija veikia!

Jaučiuosi lyg patarlių antis tvenkinyje – ramus nepaisant visko, kas vyksta aplink, tačiau įnirtingai besiiriantis po vandeniu. Žinokite, kad kai jūs man rašote laišką norėdami paaukoti arba tik prašydami maldos (JAV gyventojai) arba šiuos prašymus siunčiate tiesiogiai į mano el.paštą, aš sudarau sarašą ir meldžiuosi, paprastai kasdien, o kartais ir daugiau nei vieną kartą per dieną. Aš jaučiu iš tikrųjų bendrystę su tais iš jūsų, kurie, kaip sakė Paulius, prisiėmėte ant savęs tarnystės darbą savo dovanomis.

Mes iš tikrųjų labai branginame jūsų dovanas ir maldas už mus!

John ir Barbara

2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. vasario mėn. 4 d.,

Sveiki,
Aš rašiau apie tai, kaip dangus žiūri į žemę, ir praeitą savaitę pradėjau dalintis apie dvi iš trijų valdžios struktūrų, kurias įkūrė Dievas, ir kokiu lygiu Jis pats jose dalyvauja. Pirmos 2 buvo kūrinija ir šeimos. Aš pradėsiu nuo pradinių komentarų apie šeimas, kaip Dievo pagrindinę valdžios struktūrą žemėje, klausdamas:

Kur Dievas, kai vaikai tampa aukomis?
Pradedant kritusia kūrinija, ir tęsiant mintį apie šeimas, kurios gimė kritusiame ir neteisingame pasaulyje, mes suvokiame, kad visi esame gimę kritusiame pasaulyje. Tai reiškia, kad dalykai vyksta blogai pradedant nuo DNR ir nenormalių chromosomų žmogaus kūne, iki susižeidimų ar ligų, kuriomis suserga kūdikiai ir vaikai. Šiame kritusiame pasaulyje kenčia nekalti, ir kartais atrodo jog Dievas yra toli ir tuo nesirūpina. Tie kūdikiai, kurie ateina į kritusį ir neteisingą pasaulį gimsta šeimose, kurios rūpinasi jais. Augdami tie vaikai skaudina tėvų širdis ir verčia juos klausti: „Kodėl aš? Kodėl mes? Kodėl mūsų vaikas? Kur yra Dievas?“

Blogiausiai, ką mes jautėme būdami tėvais buvo tada, kai mes stebėjome savo neįgalų sūnų, kai jis turėjo iškęsti eilę chirurginių operacijų ir insultą, būdami visiškai bejėgiai jam kaip nors padėti ir išgydyti jo prigimtinę smegenų traumą, kurią jis patyrė dėl deguonies trūkumo gimdymo metu. Jis nukentėjo nuo smegenų traumos gimdymo metu, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kaklą ir užsiveržusi mazgu, ir jis laiku nebuvo išimtas Cezario pjūvio būdu. Ką mes galėjome, ar galime dabar padaryti? Mes esame bejėgiai. Taip yra tuomet, kai tėvai atsigręžę į Dievą prašo pagalbos, bet atrodo, kad atsakymo nėra. Nors dar dažniau jie visai nesigręžia į Viešpatį.

Daugelis mūsų buvome išauklėti tikėjimo mokymo srovėje, kad Dievas yra Absoliutus Atsakymas visuose dalykuose. Mes girdėjome žinią, kad Jis išgydys, Jis išgelbės šeimą, Jis palaimins finansiškai, Jis išgelbės, išgydys ir apgins, bet tai ne visada tampa faktu, kaip matome ir Žodyje ir realiame gyvenime.

Realybė yra Hebrajams 11 skryiuje, kur išaukštinami tikėjimo didvyriai. Skyriaus viduryje ir pabaigoje autorius sako: „Tie mirė tikėdami, negavę pažadų“ ir „bet matė juos tolimoje ateityje, ir buvo įsitikinę jais ir priėmė juos ir išpažino, kad jie yra ateiviai ir piligrimai žemėje.“ Mano patyrimas buvo toks, kad ypač nesveikų neįgalių vaikų tėvai yra tie, kurie matė tuos pažadus tolimoje ateityje, bet jie nematė jų realiame gyvenime. Mes turime susijuosti mūsų protus labai realia galimybe, kad ne taip, kaip tie aplink mus, kurie augina „normalius“ vaikus, mes ir mūsų vaikas galime mirti tikėdami, bet nematydami išsipildančio pažado. Tai daro mus „nenormaliais“ ir kitokiais nei draugai bei išplėstinė šeima, ir mes dažnai spėliojame, koks yra to tikslas, koks yra planas.

Žinoma, mes gavome didžiausią pažadą – Jėzų Kristų, bet mes galime baigti kaip tie herojai iš Hebrajams 11 kyriaus. Jie mirė nesulaukę Jo pažadų išsipildymo, nes tai įvyko ne žemėje, bet danguje. Kai vaikai gimsta ir kažkas įvyksta nepaprastai blogai ir Dievas atrodo toks tolimas, mes turime žinoti, kad Jis išpildys dalykus pabaigoje, ir eis su mumis ir mūsų vaikais per mirties slėnį. Jis nepaims mūsų iš to mirties slėnio, bet eis su mumis. Tai yra tikėjimas.

Šeimos be Dievo
Šeima yra Dievo įkurta institucija, ir Jis gerbia jos pasirinkimus. Tai reiškia, kad šeimos gali palikti Dievą savo gyvenimo užribyje. Ir jeigu jie patys to nori, Dievas gerbia tą pasirinkimą, netgi matydamas visus šeimos ir vaikų kentėjimus. Jis sukūrė visus dalykus, bet kai kažkas piktnaudžiauja Jo ketinimais, tuomet ateina sunkumai ir tragedijos.

Sakykime jauna mergaitė ar berniukas yra tvirkinamas vaikystėje. Mes galime sakyti: „Kur yra Dievas?“ Kodėl Jis neapgina jų? Atsakymas išdėstytas ankstesnėje pastraipoje – Jis sukūrė šeimą būti Dievo išminties ir kelių šaltiniu, bet tėvai ne visada vaikšto tame, ką Dievas yra numatęs. Tai reiškia, kad tie dalykai vyksta šeimose, kur Dievas yra atstumtas, todėl Jis ir nedalyvauja tų šeimų gyvenime.

Tai reiškia, kad Dievas net ir girdėdamas sielvartaujančio ir sužeisto vaiko šauksmą bei matydamas jo kentėjimą, dažnai turi laukti, kol vaikas paauga ir tampa laisvas nuo neišgelbėtų tėvų valdžios. Tuomet Jis gali tiesiogiai įeiti į jau pilnamečiu tapusio žmogaus gyvenimą. Turiu pasakyti, kad kalbėjau su daugeliu suaugusiųjų, kurie man sakė, jog tada, kai juos skriaudė, jie šaukėsi Dievo, ir Jis suteikdavo jiems ramybę, arba jie turėjo užtikrintumą, kad kažkaip viskas bus gerai, bet prabėgo eilė metų, kol jie iš tiesų galėjo pažinti Jį ir vaikščioti su Juo. Dažnai tai nutinka vidurinėje mokykloje ar koledže, kai vaikas, kuris buvo anksčiau skriaudžiamas, pagaliau atsiskiria nuo neišgelbėtos šeimos valdžios ir Tėvas legaliai gali tapti didele dalimi jo gyvenimo.

Vyriausybės
Apd 17:26-27 Paulius sako mums, kad Dievas žemėje sukūrė gentis, šeimas ir tautas (gr.ethnos), ir nustatė laiką kada jos pakyla ir krenta, ir netgi ribas. Jis sako, kad Dievas padarė tai tikėdamasis, jog kiekviena „ethnos“ ieškos Jo ir suras Jį. Tai reiškia, kad Tėvas viliasi, jog šioje įvairovėje kiekviena etninė grupė ras Jo elementus. Taigi, visoje planetoje žiūrint į didelį paveikslą, žmonija tarsi sudarys Viešpaties asmenybės vaizdą, kad tie skirtumai tose „ethnos“ papildys vieni kitus, užuot buvę priežastimi varžytis.


1 Timotiejaus 2:1-5, Patarlių 29:2 ir kitos Rašto vietos, kurias mes visi žinome, sako mums melstis už lyderius, kad galėtume gyventi ramybėje, ir kad tuomet, kai teisieji valdo, žmonės džiaugiasi, bet kai nedorėliai valdo, žmonės kenčia. Kodėl žmonės spaudžiami nedorų vyriausybių? Ir vėl, tai dėl valdžios žemėje. Jis įkūrė vyriausybes, kad jos vaikščiotų su Juo ir įgyvendintų Jo kelius žemėje, ir kai jos nors iš dalies tai daro, tada žmonės gyvena taikoje ir klesti. Kai jie to nedaro, žmonės kenčia ir Jis dirba tik su individais, kurie vaikščioja su Juo nedorų vyriausybių valdžioje.

Ar pastebite bendrą visoms šioms valdžios struktūroms bruožą, kur Dievas įsiterpia ar būna įtrauktas? Atsakymas: asmenybės.

Jis sukūrė žemę, joje apgyvendino vyrą ir moterį, davė jiems namus, liepė prižiūrėti planetą, ir vaikščiojo su jais Sode. Kaip mūsų Kūrėjas Jis visada pasilieka teisę įžengti į individų gyvenimą pagal tai kiek kiekvienas iš mūsų norime Jo dalyvavimo. Tie individai gali būti po Dievui nepaklūstančios šeimos ar vyriausybės valdžia. Taigi Jis gali veikti tik konkrečios asmenybės gyvenime, bet negali tiesiogiai įsiterpti į vyriausybę ar šeimą.

Romos imperijos istorija
Kai studijuojame krikščionybę Romos imperijos istorijoje mes matome, kad tai prasidėjo nuo paprastų žmonių. Iš tiesų buvo tiek daug asmenybių, kurios vaikščiojo su Dievu, ir pagaliau nedora vyriausybė turėjo į tai sureaguoti. Taigi, 300 metais po Kristaus mirties ir prisikėlimo krikščionybė buvo legalizuota. Kai studijuoji Sovietų Sąjungos žlugimą, istorija panaši – auganti asmenybių banga. Daug kas rašė apie „prabudimą“ Sovietų Sąjungoje kaip pirminę priežastį, kurios įtaka pakilo iki tokio lygio, kad vyriausybė turėjo sureaguoti.

Tautose, kur lyderiai yra renkami, žmonės gali socialiniuose tinkluose publikuoti pareiškimus, kad „įvyko Dievo valia“. Jie drąsiai kalba šiuos ir kitus dalykus, bet apsigauna manydami, kad Dievo valia nebuvo įgyvendinta ankstesnės vyriausybės valdymo metu. Taip vyksta dėl to, nes jie nesuvokia, jog Dievas veikia per asmenybes, kad pakeistų šeimas, ir iš ten darytų įtaką kultūros ir socialinių normų pasikeitime. Dievas nėra tiesiogiai įtrauktas į nedorų vyriausybių veiklą, bet Jis yra įtrauktas į žmonių gyvenimus, kurie vaikščioja su Juo, ir tos asmenybės sąlygoja vyriausybių pasikeitimą.

Didžiajame Paliepime Jėzus nesakė eiti ir „atgimdyti žmones iš naujo“. Ši frazė paimta iš Jono evangelijos 3 skyriaus. Tai buvo naktį vykstantis privatus pokalbis tarp Jėzaus ir Nikodemo, ir tai niekada nebuvo jokio viešo Jėzaus mokymo dalimi. Tačiau Jis iš tiesų sakė mokyti kitus leidžiant stebėti mūsų gyvenimą ir darant viską ką Jis įsakė. Tai yra asmenybių keitimas. Jos yra šeimų dalis iš kurių kyla vyriausybės. Jėzus pasakė man 2001 vasarį aplankymo metu: „Kaip buvo pradžioje, taip turi būti ir dabar. Aš veikiu per santykius.“ Amen.

Kitą savaitę – nauja tema, iki tada. Būkite palaiminti.


2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. sausio mėn. 28 d.,

Sveiki visi,
Šias dvi savaites dalinuosi dangiškąja perspektyva: iš pradžių, apie tai, kad šeima yra viena, nesvarbu, ar ta šeima yra danguje, ar dar žemėje. Taip pat ir apie tai, kad Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia, esanti ir danguje, ir žemėje, ištikimai mums perduodanti Tėvo ir Viešpaties davinius, taip pat ir mūsų davinius jiems. Šiandien:

Jeigu Dievas valdo, tai kodėl Jis leidžia vykti tokiems baisiems dalykams?
Ką iš tiesų sako Biblija? Šią ir kitą savaitę apie tris sritis, į kurias Jis taip retai būna įtrauktas, kol mes Jo nepaprašome individualiai.

Gamta
Mes žinome, kad Dievas yra Kūrėjas ir viešpatauja Savo kūrinijai. Hebrajams 11:3 pasakyta, kad Gyvasis, nematomas Žodis – Asmuo - sukūrė regimybę. Romiečiams 1:20-21 sakoma, kad Jis yra Kūrėjas, ir netgi neregimosios Jo ypatybės gali būti atpažintos tyrinėjant Jo kūrinius. Jėzus Savo viešpatavimą kūrinijai parodė mažiausiai 3 srityse: Jis įsakė vėjui ir bangoms, ir šie Jam pakluso; Jis ėjo vandeniu ir padaugino duonos kepalus (augmenija) ir žuvis (gyvūnija). Šitie 3 veiksmai parodo, kad Jis ir toliau viešpatauja: žemės elementams, gyvūnams bei augalams. (Dar galėtume pridėti ir vandens pavertimą vynu).

Jėzus tai pademonstravo tam, kad parodytų kas Jis yra, tačiau tai nereiškia, kad Jis, kaip taisyklė, kas kartą įsiterps ar kišis į gamtos reikalus. Apie balansą parašyta Romiečiams 8:19-23. Čia atskleidžiama, kad kūrinija buvo pavergta nuodėmei, ji kenčia ir vaitoja (gimdymo kančiose) laukdama „Dievo sūnų apreiškimo“. Tai reiškia Jėzaus Karalystės žemėje įkūrimą ir prakeikimo panaikinimą, lydintį Karalystės teisiųjų valdymą žemėje. Galime teigti, kad Jėzaus viešpatavimo kūrinijai pademonstravimas yra apžvalga to kokia bus žemė, kuomet bus patrauktas prakeikimas, tačiau tai yra tik apžvalga.

Tai reiškia, kad tarp Dievo kūrinijos, kuri pagal originalų sumanimą nori paklusti Dievui bei Jo žmonėms ir tarp nuodėmės, po kuria ji pateko, tvyro karo įtampa. Gamtos elementai planetoje kenčia po nuodėmės našta ir vaitodami bei kentėdami laukia išlaisvinimo. Štai dėl ko vyksta tragiški žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai, tornadai ir uraganai, į kuriuos, kaip taisyklė, Dievas nesikiša.


Netgi Apreiškimo knygoje (8:7-13) pabrėžti 2 pagrindiniai įvykiai nutiksiantys žemėje per paskutiniuosius 7 apokalipsės amžiaus metus: nukris dvigubas asteroidas – viena dalis ant žemės, kita į vandenyną; tačiau žmogus vis dar neatgailaus. (Aš turiu išleidęs CD/MP3 seriją „Gamtos nelaimės Apreiškimo knygoje“, jei įdomu, galite sužinoti daugiau)

Atsakymas į klausimą, kodėl Dievas leidžia gamtos nelaimes randamas trumpame, prieš tai jau minėtame paragrafe – žemė buvo pavergta nuodėmės ne be vilties, bet jai kaip ir mums, buvo pažadėtas laikas, kada ji bus išlaisvinta iš jos. Dievas neįžengia ir neįsiterpia į šį senai numatytą procesą, kuris turi įvykti.

Šeimos
Sukurdamas Adomą ir Ievą, Dievas įkūrė šeimą. Jiems pavedė prižiūrėti fizinę planetą. Taigi ir šio mano straipsnio tikslas - šeimos. Adomas ir Ieva buvo pirmi, kurie turėjo mokyti apie Kūrėją ir kūrinijos priežiūrą, po jų sekė kiti ir taip iki mūsų. Šeimos yra deleguota Dievo valdžia žemėje. Tėtis ir mama dalinasi atsakomybe, kartu prižiūri kūriniją. Eidami per gyvenimą jie turi vaikščioti su Dievu ir pažinti Jį.

Pradžios 18 skyriuje, Viešpats ir du angelai valgė su Abraomu. Po to angelai nuėjo į Sodomą gelbėti Loto ir jo šeimos, bet Viešpats pasiliko. Jis sakė sau: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelių...“ Sodomos ir Gomoros sugriovimas buvo gamtinis reiškinys – vietovė buvo susprogdinta. (Kalbant natūraliais terminais) yra manoma, kad tai įvyko dėl metano ir bitumo, bei kitokių sprogstančiųjų elementų, pasklidusių apie Negyvąją jūrą. Tą kartą trenkėsi asteroidas ar kažkokia kita „kibirkštis“. Tačiau ir vėl matome, kad Viešpats nori žmogui atskleisti faktus apie netrukus įvyksiantį gamtinį reiškinį. (Jeigu būtų galėjęs, Jis būtų išgelbėjęs kiekvieną teisų žmogų. Lotą ir šeimą).

Atkreipkite dėmesį, kad Viešpaties apsisprendimas pasidalinti su Abraomu savo planais (koks gamtos įvykis nutiks), rėmėsi Abraomo šeimos vaikščiojimu su Juo. Tiktų ir toks apibrėžimas: Jis nebūtų atskleidęs Savojo plano (Abraomui ir šeimai), jei šeima nebūtų vaikščiojusi Jo keliais.


Leiskite paklausti: kiek šeimų, nevaikščiojančių su Dievu pažįstate, kurios žinotų ką Dievas joms kalba apie tai, ką Jis daro žemėje, jų bendruomenėje ir jų gyvenime? Kiek tu žinojai apie Dievo valią iki atgimimo iš naujo? Jei kuri nors mama ar tėtis nenori Dievo, tai Jis ir nedalyvauja jų gyvenime. Kam Jis atskleis Savo planus ir kelius? Šeimos nariams kurie vaikščioja su Juo. Jei tu esi su Juo, tu turi apreiškimą. Jei tu nesi Jame, tu neturi apreiškimo.

Įspėjimas: 3 sekantys paragrafai pribaigs jūsų religinį mąstymą ir padės jums pertvarkyti prioritetus
Šeima ir jos nariai išlieka pagrindiniu būdu įvykdyti Jo valiai žemėje – ne apaštalai, ne pranašai, ne pastatai vadinami bažnyčia ir ne pastoriai. Pastarieji tai auditorinio mąstymo, sukurto žmonių maždaug 300 po Kristaus padarinys, juo jūs buvote užkrėsti. Mamą, tėtį ir vaikus, Dievas išrado daug seniau, nei sukūrė pranašus ir apaštalus. Iš tiesų tai Adomas ir Ieva, taigi, mamos ir tėčiai YRA apaštalai ir pranašai, pastoriai ir mokytojai bei evangelistai savo vaikams. Didysis penkianaris tarnavimas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos, o šiandien – tai mamos ir tėčiai, gyvenantys dėl Dievo ir mokantys savuosius vaikus, kaip gyventi kartu su Juo, savo pavyzdžiu ir žodžiu. Mūsų, Naujojo Testamento laikais, iš mamos ir tėtės penkianario tarnavimo plaukiama į išorę, į didesnę Dievo šeimą, susirenkančią namuose santykių tinkle. Tokiu atveju, kiekviena charizminė dovana, kiekviena (kad ir penkianarinė) tarnavimo dovana, visos motyvacinės dovanos, veikiančios tikinčiųjų susirinkime, plaukia iš sveikų ir tikinčių šeimų, kurios pačios gyvena tais dalykais.

Mano mama buvo evangelistė man. Ji buvo mano pirmoji mokytoja, pastorė, tikra pranašė ir tikrai – apaštalė, nes ji pradėjo Dievo darbą mano širdyje, kurį neilgai trukus, pratęsė mano vidurinės mokyklos draugė Dženi. Iki pat šios dienos ji yra mano ir Barbaros artima draugė. Ji taip pat mums buvo visu tuo ką paminėjau aukščiau. Pakeisk savąjį penkianario tarnavimo ir Dvasios dovanų supratimą. Visų pirma šie dalykai randami šeimose, nes jas, ir visa kita kas plaukia iš šeimos, Dievas sukūrė pirmiau.

Metų metais aš mačiau vyrų ir moterų, sutuoktinių – tėvų ir mamų, bėgiojimą po konferencijas. Jie melsdavosi, kad vyktų Dievo valia, kad vyktų visuomenės prabudimas ir prabudimas jų šeimose. Jie išleisdavo tūkstančius dolerių iš šeimos biudžeto, ištisas dienas nebūdavo su savosiomis šeimomis, nes užuot vaikščioję Dievo aukščiausiame, geriausiame ir originaliame pašaukime, jie melsdavosi prabudimo. O tereikia būti vyrais ir žmonomis, mamomis ir tėčiais ir būti penkianariu tarnautoju savo vaikams.

Visi tie asmenys, su kuriais detaliau pasikalbėdavau apie jų gyvenimo prioritetus, reikšdavo nepasitenkinimą Dievu, atrodydavo, kad Jis neveikia jų gyvenime. Per eilę metų mano patarimas išliko nepakitęs – pirminis Dievo veikimo būdas yra šeimos. Taigi eikite ir būkite šeima, palikite savo religinį veidą prie durų ir tiesiog būkite ten. Gyvenkite Dievo būdu ir ramiai bendraukite. Dėl mūsų aiškumo Dievas suskirsto ir įvardina savo veikimo būdus, tačiau būdamas romios ir nuolankios širdies, Jis nemąsto pareigybiniais terminais, Jis tiesiog daro tai ką daro. Taigi mamai ar tėčiui Jis gali duoti išminties ar pažinimo žodžius, stebuklą ar konkretų tikėjimą jų vaikui. Ir iš tikro jie yra pastoriai ir mokytojai ir visa kaita – romiai ir nuolankiai BŪKITE tuo savojoje šeimoje.

Šią savaitę baigiau straipsnio limitą, tačiau kitą savaitę, klausiu ir atsakysiu: kur yra Dievas, kuomet vaikai tampa aukomis?

Iki tada, iki kitos savaitės! Būkite palaiminti


2017 m. vasario 21 d., antradienis

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. sausio mėn. 21 d.,

Sveiki,
Aš dalinausi apie ryšį tarp dangaus ir žemės tam, kad jūs būtumėte padrąsinti.

Man patinka klausyti apie Tėvo ir Viešpaties požiūrį, nes mūsų protų atnaujinimo galimybė iš tiesų yra procesas, kuriame mes pradedame mąstyti kaip Jis ir gyventi pagal tai, kaip Jis mato ateitį. Tai reiškia, jog tuomet kai mes sužinome apie dangaus požiūrį, mes prie jo pritaikome savo mąstymą, kad kai kažkas mus nustebina čia žemėje, mes dar kartą galėtume prisiminti dangaus požiūrį.


Šventoji Dvasia yra tiesioginė liudytoja
Sekminių dieną, kaip parašyta Apd 2:25-32, Petras sako, kad karalius Dovydas net prieš 1000 metų pamatė Jėzaus prisikėlimą: „...Dovydas sakė apie Jį... matydamas tai anksčiau, kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą...“ ir 5:32: „...mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia...“

Štai taip veikia dangus – Šventoji Dvasia yra jungtis tarp dangaus ir žemės ir Ji žino, kas vyksta abiejose srityse. Taip kaip Ji parodė Dovydui Jėzaus prisikėlimą prieš 1000 metų, tokiu pat būdu Ji rodo ir jums kažką apie jūsų ateitį. Ji yra liudininkė įvykių ir čia žemėje, ir įvykių Tėvo širdyje, netgi jei tie įvykiai dar bus tik  po 1000 metų!

Jono 16:13 Jėzus pasakė apie Šventąją Dvasią: „Kai ateis Ji, Šventoji Dvasia, kuri yra Tiesos Dvasia, Ji ves jus į visą tiesą, nes Ji nekalbės iš Savęs, bet tik tai, ką girdės. Ir Ji parodys dalykus, kurie turi įvykti.“

Štai kodėl nėra maldų Šventajai Dvasiai Naujajame Testamente (ir taip elgtis nebibliška, nesvarbu, ką besakytų ar rašytų kuris nors pamokslininkas, Jėzus čia kalba labai aiškiai), nes Ji tik pakartoja, ką Ji girdi iš Tėvo ir Sūnaus. Kaip Jėzus, pasakė apie Šventosios Dvasios funkcijas: „Aš turiu dar daug kitų dalykų pasakyti, bet jūs negalite jų dabar priimti. Tačiau, kai ateis Tiesos Dvasia, Ji įves į visą tiesą, nes Ji nekalbės iš Savęs, bet tik tai, ką išgirs...“ Tėvas yra tas, kuriam reikia melstis, Šventoji Dvasia yra tik pasiuntinys tarp Jo ir mūsų, esančių žemėje.

Visi patyrimai, kuriuos mes turime žemėje, pradedant gimimu iš Dvasios iki Jėzaus matymo ar netgi paėmimo „į Dvasią“, kaip apaštalas Jonas apibūdino Apr 1:10 ir 4:2, vyksta per Šventąją Dvasią. Tai Ji įgalina ir per Ją visi dalykai, kurie yra danguje, tampa žinomi čia žemėje.

Analogija būtų tai, ką aš naudojau daug kartų jau anksčiau: tėvas ruošiasi nuplauti automobilį, taigi jis liepia sūnui jį nuplauti. Sūnus automobilio plovimui naudoja vandenį. Tėvas suplanavo tai, sūnus tai atliko, vanduo buvo priemonė plovimui įvykdyti. Visi dalykai čia žemėje, kurie yra iš Dievo, yra padaryti Šventąja Dvasia: nuo apreiškimo, kad Jėzus yra Kristus, iki naujo gimimo, perdavimo iš dangaus į žemę ir iš žemės į dangų.

Prisiminus tai, ką aš pasakiau pereitą savaitę, kad yra viena šeima danguje ir žemėje, todėl mes turime suprasti , kad tai Šventoji Dvasia, kuri yra abiejose vietose ir sujungia tas dvi sritis.

Toliau Paulius, plėtodamas Jono 16:13 sako, kad Šventoji Dvasia tik pakartoja tai, ką Ji girdi (1 Kor 2:9-16). Kai Jis išplečia mokymą, kurį pradėjo sakydamas, kad žmogaus ausys, akys ir protas negali suvokti to, ką Tėvas paruošė mums (tai atrodo kvailystė kūniškam žmogui). Bet Dvasia žino, kas buvo paruošta, nes „Ji ištiria visus dalykus, net Dievo gelmes“ ir „mes negavome pasaulio dvasios, bet Dievo Dvasią, kad mes galėtume žinoti visus dalykus, kuriuos Jis mums paruošė“.

Šventoji Dvasia tiesiog dabar tyrinėja Dievą Tėvą, kad sužinotų tai, ką Jis paruošė mums šiuo momentu, šią valandą, šią dieną, šią savaitę, šiais metais, ir dar daugiau.

Šventoji Dvasia yra teisinga ir ištikima Tėvo širdies ir Viešpaties Jėzaus, kuris yra Kūno galva, liudytoja. Dovydas maždaug 1000 metų prieš Kristų matė Jėzaus prisikėlimą ir Petras teigė, kad Šventoji Dvasia taip pat yra „visko liudytoja“. Kai jūs turite ramybę darydami sprendimus, jūs leidžiate tai ramybei ateiti į jūsų dvasią, nes Šventoji Dvasia liudija, kad tai, ką jūs nusprendėte, išties yra tai, ką Tėvas paruošęs jums. Todėl Jėzus pavadino Ją Tiesos Dvasia Jn 16:13. Ji nemeluos dėl to, ką išgirdo iš dangaus. Ji nepakeis nieko, ką išgirdo danguje.

Ji nieko nepakeičia iš to, ką girdi, ir to, ką po to įdeda į jūsų dvasią – ramybė, paguoda, džiaugsmas, susijaudinimas, kurio priežasties negali paaiškinti jūsų protas, nes Jis tiria Tėvą dėl Jo aprūpinimo, randa jį, ir sako jums ta ramybe, kad jūsų sprendimas yra tiksliai toks, kokį Tėvas paruošė jums. Nuostabi malonė!

Dangaus perspektyva dėl šitų dalykų
Barbara ir aš garbinome maždaug valandą, po to ji nuėjo miegoti, bet aš pasilikau. Staiga Jėzus pasirodė mano svetainėje ir pasakė: „Aš noriu mokyti tave apie maldą.“ To mokymo metu aš išmokau, kad dauguma maldų iš tiesų prasideda Dievo Tėvo širdyje, kuris nori atnešti Savo valią į žmonių gyvenimą. Tai neturėtų sukelti nuostabos, nes mes visi meldžiamės „Viešpaties malda“, kad Jo valia būtų įvykdyta žemėje taip, kaip danguje, bet to aplankymo metu staiga suvokiau, kad Jis tai daro kiekvinam žmogui atnešdamas Savo karalystę į jų širdis ir į išorę, į jų gyvenimą. Iki to momento aš galvojau apie Viešpaties maldą taip: „ateik ir įtvirtink savo karalystę visoje žemėje“, užuot supratęs taip: „ateik ir įtvirtink Savo karalystę mano širdyje, o tada ir išoriškai regimame mano gyvenime.“

Aš mačiau Tėvą ieškant žmogaus, kuris bus jautrus tam troškimui, kurį Jis turi kažkieno gyvenimui, bet Jam reikia legalaus leidimo į to asmens gyvenimą. Pavyzdys gali būti tie iš mūsų, kurie meldžiasi už pacientą greitosios pagalbos mašinoje, kai ji važiuoja pro šalį įjungusi šviesas ir sireną. Žmogus, kurį ten veža, gal būt neturi nieko, kas už jį melstųsi, ir mūsų maldos iš tiesų suteikia legalią teisę Tėvui įeiti į žemės reikalus ir būtent į tą situaciją. Jis džentelmenas ir turi laisvą valią, Jis galėjo jau prieš dešimtmečius sustabdyti to žmogaus gyvenimą – iki to momento , ir tai dėl Savo didžios meilės jam ar jai, Jis nukreipia jūsų žingsnius būti toje vietoje tuo metu, kad jūs galėtumėte prašyti Jį įsiterpti į jų gyvenimą.

Aš tai patyriau du kartus dviejų skirtingų aplankymų metu, kai Jėzus pasakė: „Tėvas ir aš nebūsime tą dieną kalti. Nes ta diena atskleis, kad mes buvome sąžiningi ir teisingi visuose dalykuose, ir nei vienas nemes kaltinimo prie mūsų kojų tą dieną.“

Pirmą kartą Jis pasakė tokį teiginį: „Kai žmogus pasižada Man ar Tėvui, mes priimame tai rimtai, nes daug kartų tie įžadai eina iš širdies, ne tik emocijų (kūno)“. Aš paklausiau, ką Jis turėjo omenyje, ir Jis pasakė: „Būna, kad žmogus sako, jog padarys dėl manęs bet ką – „aš vyksiu visur, kur siųsi“, ir panašius dalykus. Dangus tai priima rimtai, nes tai kyla iš jų dvasios, bet po to dėl nuodėmės ir išsiblaškymo jie pasuka savo gyvenime kita kryptimi.“

„Kai jie prisiekia tai Man, pagal Tiesos Dvasią, dangus paruošė dalykus jų gyvenimui pagal jų pasižadėjimą. Kai jie pasuka kita kryptimi ir sutinka sunkumus ir kartais didelius praradimus, netgi dešimtmečiais ėję savo keliu, jie kartais kaltina Mane ar Tėvą, kad leidome tiems dalykams atsitikti. Bet Tėvas ir Aš nebūsime kalti tą paskutinę dieną. Nes tą dieną bus atskleista, kad mes buvome sąžiningi ir teisingi visuose dalykuose, ir nei vienas negalės mesti kaltinimo prie mūsų kojų tą dieną, Jie matys tada, gal būti pirmą kartą savo gyvenime, klaidas savo kelyje.“ Įdomu, kad Jėzus neparodė jokio pasmerkimo asmeniui tai sakydamas, tai buvo tik faktų konstatavimas, tik kad Jo malonė daug didesnė nei mūsų nesėkmės, kad Jis numirė už mus vis tiek ir pabaigoje Jis nori, kad mums būtų apreikštas Tėvo gerumas.

Matote, Tiesos Dvasia kaip liudytoja veikia dviem būdais – ne tik tirdama Tėvą dėl Jo aprūpinimo ir netgi parodydama dalykus, kurie mūsų laukia ateityje, bet taip pat kitą kryptį, pagal tą pažadą, kurį mes padarome čia ir dabar, kuris lemia, kad būtų paruoštas dangiškas aprūpinimas, Dvasia tiria širdies gelmes ir kaip mes pasiruošę Dievui mūsų gyvenime.

Geroji naujiena yra ta, kad mes negalime kažkaip apsukriai elgtis, atspėti ar nustebinti Tėvą. Jis žinojo nuo pasaulio sukūrimo visus mūsų sulaužytus pažadus, visus mūsų nukrypimus nuo Jo valios, bet išlieka ištikimas planui pagal mūsų dvasinio žmogaus pasižadėjimus, ir todėl, kai Jis atskleis mūsų klaidas ir nuodėmes, kartu su visa žmonija krisime ant savo veidų ir atiduosime šlovę Tėvui dėl Jo didžios malonės, nes mes visi matysime, kad Jis viską daro gerai, ir (galiausiai) visiems kūriniams bus parodyta, kad Jis yra Vienintelis Geras ir Teisingas Tėvas ir Jis yra aukščiau virš visų.

Kitą savaitę pratęsiu...  Iki tada! Būkite palaiminti!

2017 m. vasario 17 d., penktadienis

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. sausio mėn. 14 d.,

Sveiki,
Pastarąsias 3 savaites dalinausi apie „kvantinę fiziką“. Tuo remdamasis, šiandien pradėsiu rašyti apie ryšį tarp dangaus ir žemės, bei su tuo susijusius dalykus, kuriuos teko matyti danguje.


Tačiau pradžioje – pagrindai
Hebrajams 12:1 pasakyta: „Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse

Jis liudininkų debesį pamini ne tam, kad sukurtų doktriną, bet tam, kad mus padrąsintų. Jie jau nuėjo ten pirma mūsų, ir tai verta. Ankstesniame skyriuje jis apibūdino daugelio vyrų ir moterų tikėjimą, netgi paminėjo Izaijo mirtį, kad jis buvo perpjautas pusiau. Visi jie, ir dar daugiau, yra liudininkų debesyje, todėl eikime pirmyn su pasitikėjimu – tai verta, dangus yra realus!

Eilutės, kurios tai patvirtina...
Luko 24:44, prisikėlęs Viešpats sako savo mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis...“ Aišku, kad dabar jau prisikėlęs, Jis prisiminė ankstesnį savo gyvenimą žemėje. Ir jūs prisiminsite viską, niekas nebus prarasta. Prisiminkite Apreiškimo 7:17 ir 21:4, ten kalbama, kad Tėvas nušluostys jūsų ašaras – aišku, kad tai yra užuomina į šio gyvenimo žemėje prisiminimus. Nors jie ir neišblės, bet vieną dieną visas skausmas paliaus.

Prisiminkite Mozę ir Eliją, pasirodžiusius ant Atsimainymo kalno, kad pašlovintų Jėzų. Luko 9:31 sakoma, kad jie Jam kalbėjo apie Jo laukiančią mirtį Jeruzalėje. Nors Mozė ir Elijas patys labai ilgai nebuvo buvę žemėje, tačiau tada jie kalbėjo apie Mozės Įstatymą (Mozė), apie jo esmės ir niuansų išpildymą, kuriuos Jėzus turėjo įvykdyti savo mirtimi ir prisikėlimu bei apie pranašus (Elijas), ir tai kas išpranašauta ta tema. Nors jie jau seniai nebebuvo žemėje, bet jie tiksliai žinojo kas vyksta.

Apreiškimo 6:10, apaštalas Jonas, po to kai „Dvasioje“ buvo paimtas į dangų ir jam buvo parodyti ateities įvykiai, rašo apie gausybę šventųjų priešais Tėvo sostą, klausiančių: „Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams!?“ Tie žmonės aiškiai prisiminė savo gyvenimą žemėje.

Tai nereiškia...
Tai nereiškia, kad tavo seniai mirusi senelė mato ką tu veiki vonioje, cha, cha. Tačiau tai reiškia, kad jie žino kas vyksta žemėje.

Mano „kelionės“ į dangų metu, mano angelas ir aš pralenkėme grupę žmonių, kurių tarpe buvo apie dešimt suaugusių ir du maži vaikai – mergaitė ir berniukas. Atrodė, kad mergaitei buvo kokie 5 ar 6, o berniukui – mažiau kaip 2 metukai. Jie visi buvo susispietę apie medį. Suaugusieji kalbėjo tarpusavyje, mergaitė sėdėjo sukryžiavusi kojas, nugara atsirėmusi į medį, o jos mažasis broliukas keturpėsčias ropinėjo aplink. Buvo aišku, kad suaugusieji yra susiję su mažaisiais vaikais, nes žvelgiant į juos, tvyrojo pojūtis, kad tai yra giminaičių susitikimas. Jų grupelėje, vienu metu, vyko keli pokalbiai.

Mums einant pro šalį, paklausiau ką gi aš čia matau, o angelas paaiškino, kad visi jie, tiems vaikams, yra tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės per kelias kartas. Tačiau buvo aišku, kad vienos kartos čia nėra, tai – vaikų tėvų. Taigi aš paklausiau: „O kur yra tėvai?“

Jis atsakė: „Abu vaikai yra žuvę automobilio avarijoje (JAV valstijoje), bet jų tėvai liko gyvi. Danguje, kai tai yra įmanoma, vaikus augina giminaičiai“. Tuomet, dar labiau nustebęs, aš pasakiau: „Man reikia skyriaus ir eilutės apie tai!“ Jis nesvyravo: „Tu skaitei, ką rašė Paulius Efeziečiams 3:14-15: „Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą...“ Yra tik viena šeima, (jis stabtelėjo, kad aš tai įsisavinčiau) taigi, kai vaikas atvyksta čionai, jeigu yra įmanoma, jį čia augina giminaičiai.“

Pasidalinsiu kai kuo asmenišku
Mano mama mirė 2006 metais Ji buvo pirmoji mūsų šeimoje ėmusi ieškoti Viešpaties, kai mūsų tėtis paliko šeimą. Ji mylėjo Viešpatį, bet dėl savo denominacijos apribojimų turėjo labai ribotą pažinimą. Aš dalinausi su ja daugeliu savo patyrimų, kuriuos išgyvenau per eilę metų su Viešpačiu.

Jos kūnas buvo kremuotas, mes sudalyvavome mažame bendruomenės tarnavime, o jos pelenai buvo palaidoti nedideliame, tam tikslui skirtame, bendruomenės kiemelyje. Sugrįžę į mūsų sesers namus, mes žaidėme ten įrengtame baseine, plaukiojome atsipalaidavę ir paskendę prisiminimuose. Staiga, stovėdamas ant baseino krašto, aš pamačiau savo angelą drauge su mano mama jo dešinėje. Mačiau taip aiškiai kaip dieną. Šalia jos buvo dar kažkas, neaiškus, užstojamas dangaus šviesos ir jo veidas buvo labai neaiškus.

Aš buvau sužavėtas ir tiesiog stebėjau. Mano akys buvo plačiai atmerktos ir aš pažvelgiau į kėdėje sėdinčią savo seserį, tada į baseine žaidžiantį brolį, o tada atgal. Mama atrodė lyg būtų 35 metų, ne kaip 72, išsekusi moteris, kai taip atrodydama ji mirė. Faktiškai po savaitės, kai apžiūrinėjome dėžę su senomis fotografijomis, radome 1968 metų bendruomenės tarybos nuotrauką. Joje buvome mes visi, ir mama, čia jai buvo maždaug 34 metai. Jos veidas ir plaukai atrodė beveik identiškai.

Vis tik aš buvau apstulbęs, pamatęs savo angelą ir mamą stovinčią greta jo, prie baseino krašto. Aš buvau matęs savo angelą tiek kartų, kad jau nebesuskaičiuočiau, tačiau šito aš nesitikėjau! Nei kiek nesvyruodama ji pasakė: „Džonai! Viskas, ką tu sakei apie dangų – tiesa! Bet tu net pusės nepapasakojai apie jį. Dabar geriausias laikas mano gyvenime, lankau senus draugus ir gimines, susitinku ir seniai pamirštus žmones, kurie pažinojo mane kai buvau dar vaikas. Džonai! Gyvenk savo gyvenimą! Gyvenk savo gyvenimą!“ Jie staiga išnyko ir aš po to jau niekada jos nemačiau.

Barbara ir aš spėliojome, kas buvo tas trečiasis asmuo. Gal tai aborto metu miręs brolis ar sesuo, kuris turėjo gimti po manęs ir mano jaunesnio brolio? Aš nežinau.

Šiandien baigiau straipsnio limitą - daugiau apie tai kitą savaitę. Matydami, esantys apsupti tokio liudininkų debesies, dievobaimingai bėkime mums paskirtose lenktynėse...

Iki tada! Būkite palaiminti!