Džonas Fennas: Kai lyderiai atkrenta nuo malonės: Kaip? 1/3,

 John Fenn: When leaders fall from grace: How? 1/3.    9/21/24

Sveikinu visus,

 Mums nesunku pažvelgti į karalių Dovydą, kuris užmezgė romaną su Ūrijos žmona Batšeba, tapo jos kūdikio tėvu ir bandė tai nuslėpti, bet sakome: „Gėda

jam, bet pažvelkite į Dievo malonę“.

 Tačiau mūsų dienomis, kai tarnautojas užmezga romaną, tai vyksta šalia mūsų namų. Šioje aplinkoje nereikia dalytis  kritusių  ganytojų ir tarnų vardais. Mes visi girdime ar matome naujienas žiniasklaidoje. Skandalai plinta nuo Australijos iki Nigerijos, Pietų Afrikos iki Dalaso, Šiaurės Karolinos iki Kalifornijos, Niujorko ir miestų bei miestelių ir  tarp jų. Visi žinome apie daugelio tarnautojų nesėkmes pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais. Atrodo, kad ganytojų ir tarnautojų romanai tapo epidemija.

 Tarp karaliaus Dovydo ir šiuolaikinio  atkritusio nuo malonės tarnautojo , yra du bendri elementai: ilgai širdyje laikytas geismas, o paskui veiksmas pagal tą geismą. Žmonės, kurių širdyje yra nenugalėtas geismas,  tam tikru momentu veikia pagal tą geismą, ir visuomenė tai sužino. Mus skaudina ir kyla klausimas, kaip galime pasitikėti bet kuriuo šiandienos tarnavime esančiu lyderiu? Mums belieka bandyti išsiaiškinti, kaip žmonės, taip apdovanoti Viešpaties ir turintys iš Jo tokią valdžią, galėtų daryti tokius dalykus.

 Mes tikimės aukštesnių elgesio  standartų lyderiams, nes tai skatina Šventasis Raštas. Bet jei matome tik veiksmą, kuris tapo viešu, mes nepastebime, kodėl Dievas juos teisia, leisdamas jų nuodėmei tapti viešai žinoma.

 Dievo tikslas yra atskleisti geismą, su kuriuo niekada nebuvo susidorota tarnautojo širdyje.

Jis viliasi, kad  – pagaliau su tuo geismu bus susidorota. Kaip Paulius rašė: Jei neteisiame savęs, esame teisiami Viešpaties. Jei esame baudžiami Viešpaties, tai nebūsime pasmerkti kartu su pasauliu. Jų gyvenimo fasadas sutrupėjo, ir tikiuosi, kad tikras šventumas atsiskleis jų širdyse. I Kor11: 31-32

 Jėzus yra Dvasios kalavijas, skiriantis sielą nuo dvasios ir kritikuojantis mūsų mintis bei motyvus (Hebrajams 4:12-13) Mato 5:28 Jėzus pasakė, kad tas, kuris žiūri į moterį, kuri nėra jo žmona,  jos geisdamas,  vaizduotėje jau nusidėjo  su ja savo širdyje.

 Naudodamas 1-ojo amžiaus žydų mokymo stilių, Jis liepė išplėšti akį (širdyje esantį geismą, kuris skatina vyrą pažvelgti į kitą moterį) ir nupjauti ranką (veiksmas po akies geismo). Geismas ir veikimas pagal šį geismą yra problema. Geismas pirmiausia atsiranda vaizduotėje ir veda į veiksmą. Mato 5 skyriaus kontekste svetimavimas yra fantazijos geismas, o   ištvirkavimas yra veikimas pagal tą svetimavimą / fantaziją.

 Jėzui rūpėjo ir dabar teberūpi   motyvai ir širdies paslaptys. Morkaus 3:1-6 Jėzus pyko  ir atskleidė  vadovų motyvus. Jis  uždavė paprastą klausimą, į kurį jie žinojo atsakymą, bet atsisakė atsakyti. Mato 9:9-13 jis atskleidė vadovų, kurie kitus laikė nusidėjėliais, pasiteisinimus, aroganciją. Jis nesivijo turtingo jaunojo valdininko, kai buvo atskleista jo meilė pinigams ir statusas. Mato 6 skyriuje Jis apkaltino lyderius veidmainiavimu, atskleisdamas jų meilę dėmesio siekimui ir pamokslavimą apie vieną dalyką, o elgiantis priešingai.

 Jėzus yra toks pat ir šiandien: viešai atskleista nuodėmė yra geismų ir įsivaizdavimų išraiška, su kuriais nebuvo kovojama daugelį metų. Kadangi lyderiai puoselėjo tuos geismus ir jų  neįveikė, Jėzus leido jų geismui ir nuodėmei tapti viešai žinomais, nuteisdamas  juos, kad jie galėtų atgailauti ir susidoroti su geismu.

 Piramidės struktūra yra linkusi į tokias moralines nesėkmes aukštose vietose.

Jei perskaitėte mano knygą Pirmosios bažnyčios sugrįžimas, tuomet prisiminsite, kad pastarųjų 1700 metų auditorijos bažnyčios struktūrą lyginau su piramide. Kai Izraelis pirmą kartą išėjo iš Egipto Išėjimo 18 skyriuje, Mozės uošvis Jetras padėjo Mozei įsteigti federalinę Izraelio vyriausybę.

 Aaronas, kaip vyriausiasis kunigas, sukūrė religinę padangtės vyriausybę, tačiau Mozei reikėjo federalinės vyriausybės šioje naujai suformuotoje šalyje, kad būtų galima spręsti kasdienes problemas. Jethro patarė jam įsitaisyti piramidės  viršuje su „kapitonais“/vyresniais kurie buvo virš  1000 žmonių , atsiskaitančiais tiesiai Mozei. Po jais buvo vyresnieji virš  100 žmonių, po jais vyrai, kuriems buvo patikėta prižiūrėti  50 žmonių, ir vyrai, kurie prižiūrėjo 10 žmonių.

 Kadangi Mozė sprendė tik sunkesnius atvejus, informacija, kuri jį pasiekdavo, pirmiausia buvo filtruojama per žmones, atsakingus už 10, 50, 100, o paskui 1000. Tokia yra bet kurios šiandieninės vyriausybės struktūra, kuri pagal savo prigimtį yra politinė.

 Pirmuosius 300 metų Jėzaus surinkimas (bažnyčia) rinkosi namuose...

... šeima yra Dievo valdžios pagrindas. Tai turi įmontuotą apsaugą nuo tokių nuodėmių, nes žmonės susitiko (susitinka) mažose šeimos grupėse ir visi žino, kas vyksta kiekvienoje šeimoje. Jei santuokoje kažkas ne taip, tai visi pastebi. Tai  buvo ir dabar yra pagrįsta šeimos vienetu. Lyderiai tarnauja ir yra žemiausio lygio taške , kaip žemiausias lygis raidės V, sekdami Jėzaus Kertinio akmens pavyzdžiu, atiduodami savo gyvybes už kitus.

 Kai Konstantinas įteisino krikščionybę ir pakvietė juos susitikti buvusiose pagonių šventyklose, raidė V apsivertė ir tapo piramidės statiniu, kurio viršuje sėdėjo „Mozė“, o bendruomenė sėdėjo piramidės apačioje, atremdama ir palaikydama kiekvieną“. Mozė“.

 Štai kodėl auditorinė  bažnyčia yra politinio pobūdžio. Ta struktūra gerai tarnauja federalinei vyriausybei, bet Jėzus Morkaus 10:42-45 pasakė, kad te nebus tarp jūsų struktūros, kurioje lyderis viešpatauja virš kitų, kaip tai daro netikintieji.

Greitai pereikime prie mūsų modernios piramidžių sistemos, vadinamos bažnyčia, ir pamatysime, kad „Mozė“ yra izoliuotas viršuje ir be tiesioginės atskaitomybės. Jis yra atskirtas nuo  paprasto žmogaus, kuris lanko ir duoda, gyvenimo, nes jis turi daugiau nei 1000, 100, 50 ir 10 kapitonų, kurie jį izoliuoja. Ji priverčia tuos, kurie turi geismo problemų, žlugti, nes jų tikėjimas paliko šeimą tikėjimo naudai politinėje struktūroje, vadinamoje „bažnyčia“.

Kaip veikia sprendimas; Kaip nuodėmė iš privačios erdvės pereina į viešą.

Viešpats gali privačiai ir slaptai kalbėtis su žmogumi jo širdyje daugelį metų įvairiomis temomis. Vienam Jis gali kalbėti apie jų išlaidavimo įpročius, skatinamus daiktų geismo. Kitam apie aroganciją, skatinamą geismo gyventi turtingųjų ir garsių žmonių gyvenimą.

 Kitam tai gali būti maisto geismas, norint gydytis nuo vidinių nuoskaudų. Tai gali būti bet koks geismų ir nuoskaudų skaičius, su kuriais mes, žmonės, kovojame savo sieloje – ir Viešpats toliau dirba kiekvieno žmogaus viduje, galbūt dešimtmečius. Ir tai lieka privatu, tarp jų ir Jo.

 Tačiau tai, ką matėme pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais, yra bažnyčios vadovai ir jų s*xualinė nuodėmė. Mes žinome Viešpaties kelius, žinome, kad Jis tikrai daugelį metų su kiekvienu iš jų dirbo jų  viduje. Natano susidūrimas su Dovydu buvo susijęs su Dovydo piktnaudžiavimu valdžia.  II Samuelio 12:1-9, jis panaudojo palyginimą apie turtingą žmogų turintį daug avių, ir geidžiantį  1 savo vargšo kaimyno ėriuko, kurį jis ir pavogė. Kai  Dovydo geismas, pasireiškiantis piktnaudžiavimu valdžia ,virto veiksmais,  Dievas jį nuteisė ir paskelbė viešai.

 Kai asmuo, kurio širdyje yra geismas  imasi veiksmų, jis patenka į antraštes ir stulbina bendruomenes. Tai piktnaudžiavimas valdžia, pažeidžiantis moralines, etines ir dažnai teisines ribas. Pastorius, kuris pabėga su garbinimo lyderiu, jaunimo pastorius kuris tvirkina  jauną žmogų, vadovas, kuris pasisavina pinigus, pastorius, kuris klastoja stebuklus. Kažkuriuo momentu tie geismai, su kuriais nesusitvarko širdis, užauga iki tokio lygio, kad žmogus ima veikti pagal juos. Kodėl jų nesprendžia surinkimo vadovybė? Kur dingo atskaitomybė? Kaip jie paaukštinami iki tokios valdžios?

 Kitą savaitę pasidalinsiu įprastu modeliu, kurio imasi šiuolaikinis surinkimas( bažnyčia), kad susidorotų su lyderio nuodėme ir kaip Viešpaties prioritetai turėtų būti mūsų širdyse. Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com

Jei kas nors norėtų Pirmosios bažnyčios sugrįžimo PDF, atsiųskite man el. paštu ir aš jam atsiųsiu

John Fenn, ar mums reikia Biblijos? 4/4, Žodis ir Dvasia 9/14/24

 John Fenn, Do we need Bible? #4/ 4

 Sveikinu visus,

Užbaigsiu šią seriją kalbėdamas apie pusiausvyrą tarp Žodžio ir Dvasios ir kaip tai įveikti kasdieniame gyvenime – kaip išlaikyti pusiausvyrą ir apsisaugoti nuo

klaidų.

 Gairė labai paprasta: Žodis ir Dvasia visada sutaria.

 Todėl, jei kas nors teigia, kad Dievas ką nors daro (savo Dvasia), tai bus matoma skyriuje ir eilutėje (Žodyje) ir (arba) per pastaruosius 2000 krikščionybės metų. Tiesa yra ir atvirkščiai: jei kas nors teigia, kad Žodis ką nors sako, tuomet matysime, kaip Šventoji Dvasia tai daro šiandien ir (arba) per pastaruosius 2000 tikėjimo metų.

 Be to, nė viena atskira eilutė negali būti laikoma doktrina. Jei kas nors teigia, kad Šventasis Raštas ką nors sako, bus 1–3 eilutės, kuriose sakoma tas pats. Pavyzdžiui, Jono 3:16, kad Dievas taip pamilo pasaulį, kad  atidavė už jį savo sūnų, nėra vienintelė  eilutė. 1 Timotiejui 2:4 tas pats sakoma kitaip: „Dieve... kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“. Tai palaiko ir sutinka su Jono 3:16.

 Kaip suvokti klaidą?

 Petras pasakė...

II Petro 1:17-18 jis aprašo savo patirtį Atsimainymo kalne (Lk 9, 29-31). Tuo metu ant kalno Jėzus tapo tyrai baltas šlovėje, o Tėvas panašiai tokiame pat  ryškiai baltame šlovės debesyje apgaubė juos ir kalbėjo su jais. Mozė ir Elijas (įstatymas ir pranašai) kalbėjo Jėzui apie artėjančią Jo mirtį Jeruzalėje.

 TAČIAU, Petras rašo 19-21 eil., kad ir kokia buvo ta patirtis: „Mes turime dar tvirtesnį(tikresnį )pranašystės žodį (Raštą)... nes jokie švento rašto tekstai negali būti savavališkai aiškinami  žmogaus,   nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“.

 Petras sako, kad nesvarbu, koks didelis buvo dvasinis patyrimas, Raštas yra patikimesnis žodis, nes jį įkvėpė Tėvas per Jo (Šventąją) Dvasią. Žodis ir Dvasia sutaria.

Tai reiškia, kad jei girdite ką nors kalbant apie savo patirtį, sapną ar viziją, tai atitiks Raštą. Jei nerandate skyriaus ir eilutės apie tai, ką jie sako, principas bus rastas Šventajame Rašte IR jis atsilieps jūsų dvasioje kaip tiesa.

 Jei kas nors sako kažką panašaus, kad keliauja  į dangų savo noru ir gali jus taip pat to išmokyti, mes žiūrime į Šventąjį Raštą, ar Šventajame Rašte matome ką nors, kas reguliariai lankydavosi danguje pagal savo valią? Ar matome kažką  turintį dvasinį sapną, viziją, ar aplankymą patirtą jų  pačių iniciatyva? Ne. Kiekvienas antgamtinis Dievo patyrimas Šventajame Rašte buvo Dievo inicijuotas ir niekada žmogaus.

 Paulius rašė II Korintiečiams 11:3-4...

 jis bijo, kad jie bus apgauti klausydami žmonių, kurie pristato kitą evangeliją, kitą Jėzų, kitą dvasią. Jis sakė, kad Šėtono pastangos priversti juos suklysti buvo labai subtilios, tačiau jis pateikė kai kurias  tokių tarnų savybes.

 4 eilutėje jis sako: „jie skelbia kitokį Jėzų, nei mes skelbėme, kitokią dvasią, kitokią evangeliją“. Tai pirmas užuomina, kad jų pateiktas Jėzus skiriasi nuo klasikinio Jėzaus supratimo, o tai prieštarauja Jo charakteriui.

 Jei kas nors sako, kad Jėzus liepė ką nors padaryti, paklauskite savęs: „Ar tai skamba kaip Jėzus? „Ar Jis kada nors prašė ko nors panašaus Evangelijose ar Apaštalų darbuose? – Ar Paulius savo laiškuose tai nurodo ar mini? Jei atsakymas yra „ne“, mes taip pat subalansuojame jį pagal tai, kaip mūsų dvasia jį priima. Ar tai rezonuoja su mūsų dvasia? Ar Šventoji Dvasia padarė tą patį su kitais per pastaruosius 2000 metų? Jei ne, tai klaida. Dvasia ir Žodis sutaria, ir tas susitarimas nerastas, todėl tai yra klaida.

 Mūsų dvasinis žmogus buvo atkurtas Šventosios Dvasios, kuri yra Tiesa.

Kadangi mūsų dėmesys sutelkiamas į Tėvo ir Jėzaus pažinimą bei Dvasios bendravimą su jais*, pirmiausia patikriname savo dvasinį žmogų. Jei tai rezonuoja su mūsų dvasia, tai Šventoji Dvasia liudija, kad tai, ką žmogus sako, yra teisinga ir tiesa. *I Korintiečiams 1:9, I Jono 1:3, 6

 Mokymasis suvokti tą liudijimą savo dvasioje yra procesas ir iš pradžių tikėjimo žingsnis. Tačiau greitai tai tampa automatiniu būdu, kaip jūs gyvenate ir matuojate viską.

 Jei jūsų dvasioje kažkas rezonuoja kaip tiesa, bet jūsų protas to nesupranta ir esate sutrikęs, taip yra todėl, kad Jo Tiesos Dvasios šviesa šviečia jūsų sumišimui, parodydama, kad jūsų mąstymas šiuo klausimu buvo neteisingas. Jei kažkas jūsų dvasioje netinka, bet intriguoja jūsų mintis – vadovaukitės savo dvasia ir toliau neklausykite klaidos, kurią moko asmuo.

 Pastaraisiais metais

Mes girdėjome klestėjimo evangeliją, iškraipytas eilutes, kad pateisintų ganytojus, gyvenančius kaip turtingi ir garsūs žmonės, o ne taip, kaip gyvena jų vidutiniai surinkimo nariai. Tai matoma apie pamokslininkus, kurie kuria formules, kurios verčia daryti kažką iš baimės, kad velnias neturėtų prieigos į jų gyvenimą. Tai kitoks Jėzus, nei tas, apie kurį  rašė ir skelbė Paulius. Ar taip veda ką nors Šventoji Dvasia.

 Ar taip Jėzus gyveno savo tarnystės metu? Ar tai evangelija?

 Tai matyti iš tų, kurie daro Tėvą priešu: kad turime surinkti kuo daugiau žmonių, kad šturmuotume dangaus vartus (nors Jis sako drąsiai eikite tiesiai prie Jo sosto), kad įtikintume Jį siųsti (užpildykite tuščią vietą: prabudimą, išgydymą, pinigus, išgelbėjimą mylimam žmogui ir pan.). Tai kitokia dvasia ir kitokia evangelija.

 II Korintiečiams 5:19-20 jis aprašo šiuos tarnus. Jis sako, kad jie manipuliuoja jumis ir jūsų emocijomis, aukština save, atima jūsų pinigus ir įžeidžia jus – tiesiogiai arba naudojasi jūsų nežinojimo baimėmis, kad išgarsėtų ir jaustųsi svarbesni.

 Graikiškai Paulius sako „..arba trenkia tau į veidą“.

Tai yra nuoroda į tai, kaip fariziejai nutildydavo savo priešininkus. Vėliau Paulius rašo, kad surinkimo (bažnyčios) vadovas neturėtų būti „puolėjas“*, kaip minima šioje rašto eilutėje. Tai reiškia, kad jei krikščionis lyderis, ko nors moko ar kažką teigia, kai kas nors jo klausia, jis neturėtų atmušti, kad nutildytų kitą perspektyvą. *I Timotiejui 3:3, Titui 1:7

 Kiekvienas, išreiškiantis teiginį iš Šventojo Rašto ar patyręs Viešpatį, turėtų lengvai mesti iššūkį ar užduoti klausimus, „netrenkdamas tau į veidą“, kad užčiauptų ir įžeistų.

Šios serijos santrauka yra tokia:

Viskas, ką skaitome Žodyje, yra antraeilis dalykas, palyginti su Tėvo ir Jėzaus pažinimu. Mes tai darome per Šventąją Dvasią viduje. Pažindami Tėvą ir Viešpatį, vis labiau suvokiame mumyse esančią Šventąją Dvasią. Didėjant šiam suvokimui, mes mokomės vis labiau Juo pasitikėti, kai einame su Tėvu ir Viešpačiu, suvokdami tiesą ir klaidą per Tiesos Dvasią.

 Raštas yra didesnis ir patikimesnis, kaip sakė Petras, už bet kokią dvasinę patirtį. Ir mes vertiname savo patirtį pagal Žodį ir Tiesos Dvasią. Naudokitės sveiku protu, pasverkite dalykus, bet pirmiausia sutelkite dėmesį į Tėvo pažinimą, Jėzaus pažinimą, nes viskas kyla iš Dievo pažinimo.

 Kalbėkitės su Tėvu maldos metu visą dieną. Raskite dalykų, už kuriuos galite padėkoti. Kai  bet koks geras dalykas jums nutinka dienos metu, išmokite pasakyti „Ačiū, Tėve, už tai“. Kai taip bendraujate su Juo, jūs suvokiate, kad Jis tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja jūsų gyvenime, o jumyse esanti Tiesos Dvasia padės jums viską spręsti dvasiškai.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, ar mums reikia Biblijos? Jūs tai jau darote 3/4,

 John Fenn, Do we need the Bible? You do it already 3/4, Weekly Thoughts 9/7/24

 Sveikinu visus,

Aš kalbėjau apie tai, kas svarbiau: Šventojo Rašto studijavimas ar Tėvo ir

Viešpaties pažinimas?

 Pažiūrėk, kaip tu buvai išgelbėtas.

„Kiekvienas, kuris yra girdėjęs Tėvą ir buvo Jo pamokytas, ateina pas mane“. „...nes jam tai apreiškė ne kūnas ir kraujas, bet mano Tėvas danguje“. „Kad Tėvas... duotų jums išminties ir apreiškimo Dvasią Jo pažinimui, kad jūsų supratimo akys būtų apšviestos“. Jono 6:45, Mato 16:16-17, Efeziečiams 1:17-19

 Visa tai ateina tiesiai iš Tėvo per Jo Dvasią, kuri yra Šventa Dvasia. Kiekvienas iš naujo gimęs išgirdo ir pasimokė iš Tėvo tiesioginiame apreiškime. Tačiau Ji yra tokia nuolanki, kad neskelbia: „Ei, tai Dievas, kuris tave sukūrė, visatos galva, prašanti pagalvoti apie tai : „ar yra daugiau“, „kodėl aš čia“ ir „ar aš turiu tikslą“. gyvenime.' Tėvas yra toks nuolankus, kad Jis tiesiog pateikia klausimus, kurie jaudina mūsų širdį, kad priverstų mus susimąstyti. Jėzus, kaip ir Jo Tėvas, taip pat yra romus ir nuolankios širdies.

 Kiekvienas iš mūsų gavo  apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Viešpats. Kadaise tapę Tėvo šeimos nariu, mes ir toliau gauname iš Jo apreiškimus, ir  mūsų supratimo akys vis yra apšviečiamos.

 Kiek laiko diskutavote apie Jėzų, kol Jam atidavėte savo gyvenimą? Vyko procesas, kai Tėvas prašė tavęs permąstyti visas tas mintis – bet tuo gyvenimo etapu mes Jo nepažinojome, todėl nesupratome, kad tai buvo Dievas Tėvas, kuris  sujaudino mūsų širdį, kad galėtume mąstyti apie Jėzų.

 Mes priėmėme sprendimą dėl Jėzaus, nes visų pirma  išgirdome ir pasimokėme iš Tėvo, tai įvyko  per apreiškimą. Tada buvome nukreipti į Biblijos studijas. Kartais Biblijos studijos yra Tėvo proceso dalis prieš nusprendžiant dėl ​​Viešpaties, kai kovojame su savo širdimi ir Juo. Bet viskas prasidėjo nuo Tėvo.

 Taip buvo ir pirmame amžiuje. Tas pats dabar yra šalyse, kuriose Biblijos turėjimas gali būti pavojingas gyvybei, yra draudžiamas arba tiesiog nėra prieinamas. Milijonai žmonių visame pasaulyje neturi Biblijos, jie pasitiki Tėvo ir Jėzaus pažinimu.

 „Tai yra amžinasis gyvenimas – pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo atsiųstąjį Jėzų Kristų“. Jono 17:3

 Jūs vis dar girdite iš Tėvo, gaunate apreiškimą (apšvietimą) per Šventąją Dvasią.

Girdite, kaip pastorius ar mokytojas moko to, kas jūsų dvasiai netinka. Jūsų protas pastebi tą „išjungimo“ jausmą jūsų dvasioje. Matote televizijos pamokslininką , aktorių ar Biblijos mokytoją/pamokslininką ar bet ką, ir jie jūsų dvasioje sukelia „nepatogų“ jausmą – jūs suvokiate, kad jų dvasia yra neteisinga. Tavyje esanti Tiesos Dvasia kartu su tavo dvasia liudija, kad jie turi klaidingą dvasią.

 ARBA... Girdi mokytoją ir tai „atsiliepia“ jūsų dvasioje. Jūs suprantate, kad žinojote, ką tas mokytojas sako, žinojote tai savo dvasia, bet tas mokytojas patvirtino tai, ką žinojote. Man patinka tai sakyti taip: Apreiškimas yra kažkas, ką žinojai, bet niekada nesuvokei. Jumyse esanti Tiesos Dvasia kartu su jūsų dvasia liudija, kad tai, kas pasakyta, yra teisinga.

 Jūs kažką  sakote ir tą akimirką, kai tai palieka jūsų burną, jūsų protas pastebi sielvartą, staigų įtikinimo dūrį jūsų dvasioje. Jūs prašote atleidimo, kartais gali tekti nueiti pas tą žmogų, su kuriuo kalbėjotės, ir paprašyti atleidimo

 Draugas planuoja kelionę, o tu dvasioje pajunti „įspėjimą“, kad kažkas ne taip. Jūs meldžiatės už juos ir tą kelionę – atsiliepiate į apreiškimą iš Tėvo savo dvasioje.

 Kasdien mūsų gyvenimus sutvarko ir pertvarko mūsų bendravimas su Tėvu per Jo Dvasią. Šventasis Raštas yra antraeilis dalykas tame.

 Jūs ieškote gyvenamosios vietos ir mintyse apdorojate informaciją – biudžetą, vietą, saugumą, patogumą, bet iš pasirinkimų, kai pagalvoji apie vieną iš jų, pastebite džiaugsmą, ramybę dvasioje. Dėl to jūs „jaučiatės teisingai“. Jūsų dvasioje yra ramybė, kai svarstote galimybę ten persikelti.

 Visuose šiuose dalykuose tu niekada nesudėliosi visko teisingai  tuo momentu, kad paieškotum tinkamos eilutės. Iš tikrųjų tai yra reguliarus bendravimas tarp Tėvo ir jūsų kasdieniniame gyvenime.

 Čia mes gyvename, kasdien bendraudami, perkeldami dėmesį tarp natūralių pojūčių ir mūsų dvasios žmogaus pojūčius. Tai leidžia suprasti, ką mūsų Tėvas ir Viešpats galvoja apie mūsų gyvenimo situacijas.

 Štai kodėl Šventasis Raštas yra toks neaiškus, ką daryti – turime vaikščioti su Juo, kad žinotume

Dėl visų šių dalykų mes neturime skyriaus ir eilučių. Mylėti savo artimą yra puiku, bet kaip tai padaryti susirinkime, kai žinai, kad nesutarimai nori pakelti savo bjaurią galvą? Stengiamės mylėti savo artimą, bet kur yra ta riba, kai  mes leidžiame jam toliau gyventi tokioje būsenoje, o ne padėti išbristi iš jos? Nėra skyriaus ir eilutės, turime pažinti Tėvą, pažinti Viešpatį, kad gautume tikrąją išmintį iš aukščiau kiekvienai situacijai.

 „Mes turime Dievo Dvasią, kad žinotume, ką Jis mums laisvai dovanojo. 1 Korintiečiams 2:10-12

 Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir yra naudingas mokymui, barimui(sudraudimui) taisymui ir teisumo pamokymui“. II Timotiejui 3:16

 Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tai nesako, kad Šventasis Raštas yra tinkamas iš tikrųjų pažinti Tėvą ir Viešpatį.

Šventasis Raštas skirtas žinoti apie Jį. Doktriną, pataisote mus, moko – bet rašalas ant puslapio tik papildo Jo pažinimą.

 Kai meldžiamės už savo dieną, kai kur nors tą dieną prašome Tėvo pagalbos, pabrėžiame, kad pažinome Jį, vaikščiojame Dvasia Jo valioje – mes tai jau darome, jau einame su Juo. Biblija papildo Jo pažinimą. Mūsų tikslas yra labiau „prisijungti“ prie Jo bendravimo per Šventąją Dvasią su mūsų dvasia.

 Žodžio ir dvasios balansas – kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com

Džonas Fenas, ar mums reikia Biblijos? Kaip pažinti Jį ? 2/4, 8/31/24,

  John Fenn, Do we need the Bible? Knowing Him, 2/4;  8/31/24,

 Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip dauguma pasaulio krikščionių neturi Biblijos ar

Naujojo Testamento, tačiau jie auga Jame ir be jo.

 Didžiausio visų laikų „atgimimo“ metu krikščionybė persmelkė Romos imperiją per 300 metų po Sekminių, prieš tai, kai nė vienas iš jų neturėjo Naujojo Testamento, kaip mes jį pažįstame šiandien. Kodėl šiandien tiek daug tikinčiųjų mano, kad „Žodis“ turėtų būti pagrindinis mūsų dvasinio gyvenimo akcentas?

 „Žodis“, kurį reikia žinoti, yra asmuo, kuris YRA Žodis. Rašalas puslapyje teka iš JO. Todėl pirmiausia reikia pažinti Asmenį, kuris yra Žodis.

 Čia apie tuos prioritetus.

 Kiek kartų girdėjote Hebrajams 4:12:

"Dievo Žodis yra gyvas ir aktyvus. Aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, skiriantis tarp sielos ir dvasios, sąnarių ir kaulų čiulpų, kritikuojantis širdies mintis ir ketinimus."

 Šią eilutę daugybė ganytojų naudojo kaip pagrindą pamokslams, raginantį bendruomenėms „eiti į Žodį“. Daugelis krikščionių praktikuoja tokį asmeninį pamaldumą:perskaito 2 skyrius per dieną, kad per metus perskaitytų Bibliją, arba perskaito po eilutę per dieną. Ši motyvacija daugiausia kyla dėl to, kad bažnytinė kultūra nuolat mus bombarduoja stipriais raginimais įsitraukti į Žodį.

 Tačiau Hebrajams 4:12 nekalbama apie Raštą.

Mes skaitome „Dievo žodis yra gyvas, aktyvus ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją“ ir buvome užprogramuoti manyti, kad rašalas  puslapyje yra gyvas ir aktyvus... bet skaitykite 13 eilutę, kai autorius tęsia savo žinią.

 "Ir nėra jokios būtybės, paslėptos nuo Jo. Tačiau viskas yra atidengta ir nuoga akims To, kuris yra mūsų tyrėjas... Taigi , todėl, kad  mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, teisųjį Jėzų Kristų... mes drąsiai eikime prie sosto...

Gyvas ir veikiantis Žodis yra pats Jėzus Kristus! Jis yra dviašmenis kalavijas, teisiantis mūsų mintis ir ketinimus, o ne rašalas puslapyje. Sugrąžinkite Šventąjį Raštą į kontekstą ir pamatysite, kad NT jame pirmiausia pabrėžiami santykiai!

 "Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote, kad juose turite amžinąjį gyvenimą. Bet jie liudija apie Mane ." Jono 5:39

 Čia Jėzus mums nurodo prioritetus ir atskleidžia klaidą. Jis sako, kad žmonės tyrinėja Raštus, nes mano, kad jų tyrinėjimas suteikia jiems amžinąjį gyvenimą. Klaida. Jis sakė, kad Raštas yra tam, kad (tik kad ) liudytų apie Jį. Tai teikia pirmenybę Jo pažinimui. Tai pataiso mąstymą, kad Šventajame Rašte mes turime amžinąjį gyvenimą. Ne, mes turime amžinąjį gyvenimą pažindami Viešpatį.

 Prisimindami, kad jie neturėjo Naujojo Testamento, pagal kurį būtų galima sužinoti apie Viešpatį, perskaitykite šias ištraukas ir supraskite, kad rašydami apie Tėvo ir Jėzaus pažinimą jie nekalba apie pažinimą pagal Šventąjį Raštą. Jie taip pat nerašo apie tai, kad žinojo apie juos.

 Žemiau esančius žodžius „žinios“, „žinoti“ ir „pažinimas“ perskaitykite taip, lyg būtumėte I amžiuje. Perskaitykite šias eilutes suprasdami, kad jos kalba apie asmeninį Jėzaus pažinimą, Tėvo pažinimą:

 Aš esu Gerasis Ganytojas. Aš pažįstu savuosius, o savieji pažįsta Mane. Jono 10:14

 Visa tai laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus pažinimo didybės.

...kad pažinčiau Jį ir Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose. Filipiečiams 3:8, 10

 Iš to žinome, kad Jį pažinome, jei laikomės Jo įsakymų. I Jono 2:3

 ...kol visi pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo (...) vienybę Efeziečiams 4:13

 Malonė ir ramybė tepadaugėja jums per Dievo ir Jėzaus mūsų  Viešpaties  pažinimą. (pažįstant Dievą ir Jėzų, mūsų Viešpatį) II Petro 1:2

 Nes jei tu turi šias savybes, ir jų daugėja, tu neliksi nenaudingu ir nevaisingu  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikrame pažinime. (vert. liet. tas pat) II Petro 1:8

 Nes jei, pažindami Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų, jie pabėgo nuo pasaulio susitepimo, bet  jie ir vėl įsipainioja į tai ir tampa nugalėti, tada paskutinė būsena jiems tampa blogesne už pirmąją. (Pažindami Viešpatį, pabėgo nuo pasaulio susitepimo ..) II Petro 2:20

 „jais mes nugalime samprotavimus, ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį , kad paklustų Kristui,  (atmesdamas viską, kas iškyla prieš tai, ką žinai apie Dievą Tėvą) II Korintiečiams 10:5

 Atkreipkite dėmesį – ši eilutė sako, kad mes turime atmesti savo emocijas ir mintis, kurios prieštarauja tam, ką žinome apie Tėvą ir Jėzų. Mes nesuderiname savo minčių ir jausmų su skyriumi ir eilute, bet su tuo, kaip pažįstame Tėvą ir Jėzų. Šis tinkamas supratimas gali pakeisti viską.

 Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui: (kad duotų  jums išminties ir apreiškimo Dvasią, kad Jį pažintumėte) Efeziečiams 1:1

. Kai skaitote NT:

Išstudijuokite žodžius „žinoti“ ir „pažinimas“ su supratimu, kad jie sutikdavo namuose, ir niekas neturėjo Naujojo Testamento. Kai jie rašo apie Kristaus ir Dievo pažinimą, jie kalba apie tikrą  Tėvo pažinimą, tikrą Jėzaus pažinimą, ir būtent TAI yra amžinasis gyvenimas, sakė Jėzus.

 Kitą savaitę parodysiu, kad jūs jau turite šį tinkamą prioritetą, ir keletas praktinių patarimų. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man

cwowi@aol.com

.

Ar mums reikia Biblijos? # 1 iš 4

 John Fenn, August, 2024, Do We Need the Bible? #1 of 4

Sveikinu visus,

 Ar Biblijos studijos yra pagrindinis būdas pažinti Viešpatį, ar tai papildo jūsų

tikėjimą?

 Jei sakėte, kad Biblijos studijos yra pagrindinis būdas pažinti Viešpatį, jūsų prioritetai gali neatitikti Naujojo Testamento tikrovės. Nors sakėte, kad Biblija yra pagrindinis būdas pažinti Viešpatį, šiame tyrime parodysiu, kad tiesa jūsų gyvenime tikriausiai skiriasi nuo to, ką manote. Bet pirma....

 Jie neturėjo spausdinto Naujojo Testamento

 Sekminių dieną galiojo Senasis Testamentas. Tačiau nebuvo Naujojo Testamento, į kurį tikintieji galėtų kreiptis. Praėjo maždaug 10 metų, kol buvo parašyta evangelija pagal Matą. Pauliaus laiškai buvo parašyti tik 50–60-aisiais. Morkaus, Luko evangelijos  ir Apaštalų darbai pasirodė maždaug Petro ir Pauliaus mirties metu septintojo dešimtmečio pradžioje. Jono evangelija, 3 jo laiškai ir Apreiškimas buvo parašyti tarp 90 ir 100 metų – mažiausiai 60 metų po Sekminių.

 Mūsų Naujasis Testamentas nebuvo surinktas į tai, ką turime šiandien, iki 393 metų Hipo susirinkime. 393 PK buvo praėję 360 metų po Sekminių. (Hippo yra miestas Alžyre, Šiaurės Afrikoje. Prisiminkite, Evangelija nukeliavo į Afriką anksčiau nei ji pasiekė Europą. Apd 8: 27-40. Tai nėra „baltojo žmogaus religija“)

 Kaip tikintieji augo į Viešpatį per tuos 360 metų be Naujojo Testamento? Pauliaus, Petro, Jokūbo, Jono ir Judo laiškai Romos imperijoje cirkuliavo pirmuosius 100 metų po Sekminių, tačiau tai buvo dar prieš spausdinimą. Atskiri individai neturėjo Šventojo Rašto. Tais retais atvejais į jų (namų) surinkimą (bažnyčią) galėjo ateiti kas nors su dalimi vieno iš laiškų.

 Pagalvokite gerai – jokio Naujojo Testamento, jokio Naujojo Testamento studijavimo.

 Jie neturėjo jokių galimybių sužinoti apie Viešpatį, išskyrus Senąjį Testamentą ir kelias istorijas apie tuos, kurie buvo su Jėzumi arba pažinojo ką nors, kas buvo – ir tai tik dalį pirmojo amžiaus, kol visi numirė.

Jie nepažino Viešpaties per Raštą.

 Jie pažino Jį iš Jo buvimo savo dvasioje. Jie buvo išmokyti pirmiausia savo dvasioje pajusti Jo Dvasią. „Šventoji Dvasia kartu su mūsų Dvasia liudija, kad mes esame Dievo vaikai“. Romiečiams 8:16.

 Jie turėjo vaikščioti su Viešpačiu kasdieniame gyvenime. Pokalbio pobūdžio malda. Laikas, skirtas maldai. Jie turėjo išmokti klausytis Šventosios Dvasios savo dvasioje. Nenuostabu, kad Jėzus pasakė Jono 17:3:

 "Tai yra amžinasis gyvenimas. Pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo atsiųstą tavo sūnų Jėzų Kristų.

 Ar pažįsti savo Tėvą ir Viešpatį? O gal tik žinai APIE juos? Pagalvokite, kad būtent šiais Naujojo Testamento laikais krikščionybė išplito, kad persmelktų  Romos imperiją. Jie buvo nepaprastai sėkmingi neturėdami nei vieno Naujojo Testamento!

 Štai kodėl šiandien turime solidžių tikinčiųjų, kurie bijo dėl savo išganymo. Jie skaito eilutę ir bijo, kad bus atstumti. Kažkas juos paguodžia ir parodo, kad jie yra atgimę iš naujo, ir jie kurį laiką turi ramybę – kol suranda kitą eilutę, kuri pamaitina jų baimę. JEI jie padėtų Bibliją kelioms savaitėms ir susitelktų į Kristaus pažinimą savyje, pažintų Dievo Dvasią viduje, jų baimė neturėtų pagrindo. Jokio priėjimo. Kodėl? Nes tada jie gali pasakyti baimei: "Aš pažįstu Jį! Aš žinau, kad esu išgelbėtas ir nebūsiu atstumtas. Aš pažįstu Jį ir turiu Jo ramybę savo dvasioje!"

 Per pirmuosius 360 metų jiems nereikėjo skyriaus ir eilutės, į kuriuos būtų galima kreiptis vedant ką nors pas Viešpatį. Jie nesimeldė su kuo nors ir nedavė jiems Biblijos. Nebuvo Biblijos studijų, skirtų Naujajam Testamentui, kad šis naujasis tikintysis būtų įtrauktas į jas. Jie pažinojo Tėvą, pažinojo Viešpatį ir dalijosi, kaip Tėvo Dvasia pakeitė jų gyvenimus. Be to, kadangi jie susitikdavo namuose, remdamiesi santykiais pagrįstu tikėjimu, stebuklai, patvirtinantys tai, ką jie kalbėjo apie Viešpatį, buvo gana dažni:

 "Kai Viešpats daro stebuklus tarp jūsų, ar Jis tai daro Dvasia per tikėjimą ar Mozės įstatymo klausymą? Galatams 3:5 (Parašytas praėjus mažiausiai 20 metų po Sekminių, stebuklai vis dar buvo paplitę tolimoje Galatijoje (šiuolaikinės Turkijos centrinėje dalyje). Ir šiandien namų surinkimuose vyksta stebuklai!

 Jie dalijosi vieni su kitais, ką Gyvasis Žodis, Kristaus Asmuo  daro jų gyvenime. Jie augo per santykius su kitais, kurie Jį pažinojo. Šie žmonės dalinosi, kaip kasdieniame gyvenime vaikščioti su Dievu.

 Ar kada nors buvote atsidūrę situacijoje, kai jus ar kurį nors kitą , apie kurį girdėjote, Dvasia paskatino daryti tai, kas aprašyta Šventajame Rašte, nors jūs arba jie tuo metu nežinojote šio skyriaus ir eilutės? Jūs tiesiog sekėte Viešpaties nurodymu ir vėliau sužinojote, kad sekate skyrių ir eilutę? Tai vyksta visą laiką. Taip jie ir gyveno – sekdami Šventosios Dvasios vedimu.

 Šiandien dauguma krikščionių visame pasaulyje neturi Biblijos.

 Amerikos krikščionys dažnai mano, kad būtent  JIE yra Kristaus kūnas. Realybė labai skirtinga. Amerikos krikščionys sudaro tik apie 10–13% pasaulio krikščionių. Dauguma mūsų laikų krikščionių neturi asmeninio Naujojo Testamento ar pilnos Biblijos. (Žemiau angl. tekste pateikiamos nuorodos į kai kuriuos statistinius duomenis)

 Dauguma šiuolaikinio pasaulio krikščionių turi pažinti savyje Kristų ir taip auga, neturėdami Naujojo Testamento. Ten, kur Evangelija plinta labiausiai, tai būtent  tose srityse, kur Biblija yra arba uždrausta, arba kitaip neprieinama. Taigi kodėl daugelis vakarų mano, kad Raštas yra toks svarbus jų augimui Viešpatyje? O kas būtų, jei pabrėžtume Tėvo ir Viešpaties pažinimą, užuot „ėję į Žodį“, kad juos pažintume?

 Jei esate tikintis labai ilgai, žinote, kad Kristaus kūnui vėl ir vėl liepiama „būti Žodyje“. Krikščionys mano, kad spausdintas Žodis yra pirmasis būdas pažinti Dievą. AŠ manau, kad apreiškimas spausdintame puslapyje visų pirma kyla  iš pirmųjų santykių su Tėvu ir Viešpačiu.

 Daugelis žino apie Viešpatį daugiau, nei Jį pažįsta, nes pabrėžiama Biblija.

 Ir nuo to pradėsime kitą savaitę.

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

2024 m. rugpjūčio mėn. naujienlaiškis

 John Fenn, Newsletter, August 2024

 Sveikinu visus,

 Praeitą mėnesį pasidalinau apie Viešpaties aplankymą liepos 2d. Aš pasidalinau tik pirmąja Jo žinios dalimi, todėl dabar papasakosiu šiek tiek daugiau.

 Prisiminsite, kaip praėjusį mėnesį pasidalinau, tuo ką Jis pasakė:

 „Į šią tautą ateina didžiulė atskirtis“. Ir „Tie, kurie manęs klausėsi, nebus nustebinti“. Aš pasidalinau, kad tai taip pat tinka daugeliui  pasaulio šalių; takoskyra tarp teisumo ir blogio mylėtojų taps labai aiški. Jis pakomentavo, kaip politinės vertybės yra mūsų širdies vertybių atspindys, ir būtent čia Jis darbuojasi savo žmonėse, -tai jų  vertybės, prioritetai.

 Aš buvau stipriai motyvuotas parašyti jums  el. paštu  tai, ką Jis pasakė, ir tai buvo 10 mėnesio diena, o ne įprasta 20 diena. O po 3 dienų buvo pasikėsinta į buvusį prezidentą ir Harris de facto tapo kandidate. Dalis tos takoskyros yra aiškiai susijusi su tais įvykiais, atskleidžiant žmonių vertybes ir prioritetus, tačiau Jo dėmesio centre – Kristaus kūnas. Ir vėl, ką Jis daro čia, JAV, Jis daro visur.

 Prisiminkime žinią  7 surinkimams(bažnyčioms) Apreiškimo 2 ir 3 skyriuose?

 Kiekviena žinia buvo pritaikyta jų miestui, situacijai, tačiau visų tema buvo ta pati – mylėkite Viešpatį ir vaikščiokite su juo visuose dalykuose. Pakeiskite savo širdies vertybes, kad sutelktumėte dėmesį į savo vaikščiojimą su Juo. Tas pats galioja ir dabar. Tai, ką Jis pasakė daugiausia skirta JAV, bet taip pat taikoma visam Kristaus kūnui, individualizuota kiekvienai sričiai, bet ta pačia pagrindine tema.

 Tačiau Jis kalbėjo apie takoskyrą, kuris ateinančiais mėnesiais ir metais įvyks Kristaus kūne, kalbėjo panašiai kaip tam surinkimui ( bažnyčiai) Laodikijoje.

 „Norėčiau, kad būtum karštas arba šaltas, bet kadangi tu nei karštas, nei šaltas,  o drungnas, aš išspjausiu tave iš burnos“. (Apr 3: 15-16) Panašu, kad Jis panaudos pasaulio sunkumus savo naudai, kad Jo žmonės pasirinktų arba būti Jam „karšti“, arba „šalti“ ir daugiau – jokio „sėdėjimo ant tvoros“ Kristaus Kūne!

 Nors Jis kalbėjo apie ekonominius sunkumus ir persekiojimus, ne ten buvo sutelktas Jo dėmesys, tai buvo tik dalis dalykų, kuriuos Jis pavers palaiminimais, nes žmonėms  Jo kūne reikia būti rimtiems santykiuose su Juo, rimtiems vykdant Jo valią, jeigu jie to nepadarys, jie atkris.

 Tada aš paklausiau apie kitus metus, išskyrus tai, apie ką Jis man jau kalbėjo, ir Jis pakomentavo DI – dirbtinį intelektą. Štai santrauka, to, ką  Jis kalbėjo.

 Kitais metais tobulėdamos ir sukurdamos pamatą bei precedentą ateinantiems metams, duomenis renkančios ir dirbtinį intelektą naudojančios įmonės taps tokios galingos dėl surinktos  informacijos ir savo sugebėjimų, kad taps jėga, su kuria turės taikytis federalinė vyriausybė. Todėl  šis klausimas bus sprendžiamas visame pasaulyje, nors jis pakomentavo, kad Europa „kol kas“ jį spręs kitaip.

 Jis sakė, kad  (JAV-e), jos  „sujungs savo galias“ ir „taps tokie stiprūs, kad vyriausybė turės su jomis tvarkytis“. Jis sakė, kad Kongresas svarstys įstatymus, saugančius žmones, tačiau užkulisiuose didelės įmonės, renkančios duomenis ir naudojančios dirbtinį intelektą, taps tokios galingos, kad valdžia, prisijungs prie jų užkulisiuose, kad panaudotų jų informaciją.

 Jis sakė, kad tai kloja pagrindą tam, apie ką kalbama paskutinėmis amžiaus dienomis, kai ekonominė ir socialinė sistema veikia kartu su vyriausybe prieš Jo tautą (matoma Europoje Apreiškimo knygoje)

 Jam kalbant, Jo kairėje ir priešais mane pasirodė stačiakampis ekranas.

 Danguje pamačiau pūkuotus baltus debesis ir 2 lygiagrečias linijas ore, plaukiojančias ten tarp debesų, viduje ir išorėje, matomas ir nematomas, jos pynėsi per debesis. Tos linijos, primenančios šviesolaidinius kabelius, lyg  šoko viena su kita. Jos buvo horizontalios, bėgdamos į dešinę ir į kairę per ekraną, bet kartais pynėsi ir judėjo kartu, o kartais nepriklausomai nuo viena kitos. Viršutinė linija nebuvo taip  stipriai paslėpta debesų, kaip apatinė linija, kurią vos buvo galima pamatyti. Viršutinė linija buvo nuosekliau matoma, tačiau didžioji jos dalis buvo paslėpta.

 Debesys aiškiai reiškė „debesį“, atstovaujantį kibernetinį pasaulį, ir tos  linijos driekėsi per debesis kaip debesų dalis, kai kurios matomos, kai kurios paslėptos debesyje. Viršutinė linija , tai  matoma vyriausybė kaip viešas veidas, kuris matomas, bet po juo buvo  mažesnės ir silpnesnės-, tai duomenys ir DI privačios dabartinės įmonės, kurios artimiausiu metu vystysis. Tačiau būtent tos įmonės turės tikrąją galią ateinančiais mėnesiais ir metais. Linijos vingiavo  taip, kad jos beveik susipynė.

 Buvo aišku, kad mažesnės ir, matyt, silpnesnės iš dviejų grupių, įmonės, iš tikrųjų lėmė santykius ir ,  buvo stipresnės už vyriausybę turimos informacijos prasme. Dvi linijos buvo tarpusavyje susijusios, jos buvo kontroliuojamos ir viena kitą kontroliavo abipusiais santykiais-, tai įmonės, turinčios duomenis ir dirbtinį intelektą, ir tai vyko  užkulisiuose.

 Jis dar kartą kalbėjo apie tai, kad informacija JAV kol kas yra geranoriška.

Tačiau šis apsilankymas man dar kartą priminė tai, ką man pasakė Tėvas, kai paklausiau Jo apie 2001 m. spalio mėn. Patriotinį aktą, -tai įstatymų rinkinys, priimtas JAV po rugsėjo 11-osios išpuolių. „Įstatymai, sukurti apsaugoti mano žmones, vieną dieną bus panaudoti prieš juos“. Atrodė, kad Jis užsiminė apie intelektą ir dirbtinio intelekto pajėgumus, kurie vieną dieną bus panaudoti prieš Jo tautą vakaruose – panašiai, kaip dabar matome kitur socialinio įvertinimo ir panašiai srityse.

 Ši dalis yra tik informacijai – nieko daugiau, nieko mažiau, tik išmintis ir informacija, kas bus vystoma kitais metais ir ateinančiais metais. Jokios baimės, tiesiog įdomi informacija, leidžianti suprasti, kur viskas juda. Galbūt kai ką jau pajutote savo dvasioje, o pagrindai buvo naujienose ir apie juos buvo kalbama, bet galbūt tai suteiks jums  daugiau aiškumo, kaip ir man.

 Čia aš  sustosiu.

 Kai žiūriu į visą tą apsilankymą liepos 2 d., galiu pamatyti, kad pirmoji dalis buvo tai, ką Jis daro savo kūne, o antroji dalis buvo tai, ką darys pasaulyje. Tai yra įprastas modelis, kai Jis mane aplanko, dažnai dalindamas žinią į dvi dalis: apie savo kūną ir pasaulį – paskutinė dalis skirta tik  suteikti informaciją .

 Atkreipkite dėmesį į pusiausvyrą, kurią atspindi Jo žinia. Ką Jis daro ir ką daro pasaulis, kai su pasauliu susiję dalykai yra tiesiog informacija, o tai reiškia mažesnį prioritetą. Tiesiog reikia žinoti ir stebėti. (Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą / išbandymus / išbandymą - Mt 26, 41)

 Daugelis krikščionių yra praradę pusiausvyrą, nukrypę  dėl to  ką vartoja akimis ir ausimis. Jų pirmasis prioritetas yra „kas ten per sujudimas? Pasakyk man, kas vyksta“. Juos labiau domina tai, ką daro pasaulis, o ne tai, ką Kristus daro juose ir visame kūne. Kai jie atsikelia, jie eina tiesiai prie kompiuterio, kad pamatytų, ką tas ar kitas žmogus sako, o ne leidžia laiką su Juo klausdami, ko Jis iš jų prašo jus padaryti  šiandien, šią savaitę, šį mėnesį. Pirmoji dalis to, ką Jis pasakė, buvo susijusi su tuo, ką Jis daro

 Būtent čia ir turėtų būti mūsų dėmesys. Apsvarstykite, kad tuo metu, kai buvo parašytas Naujasis Testamentas, krikščionys buvo įkalinami ir žudomi vien už tai, kad buvo krikščionys. Tačiau NT laiškuose vos neužsimenama apie persekiojimą. Jų dėmesys buvo sutelktas į tai, ką Kristus juose daro.

 Taip turėtų būti mūsų laikais. Tai, ką pasaulis daro, yra tik jūsų informacijai – ir aš visada taip supratau, įdomu žinoti, bet ne ten mano dėmesys. Tai buvo Jo žinios pavyzdys  man beveik nuo tų aplankymų pradžios. Dalis to, ką Jis daro, ir tai, kas nutiks pasaulyje.

 Nesimaitinkite iš mokymo  kalbėtojų, kurie naudoja baimę ir sumaištį, kad sujudintų tai jumyse. Jokūbo 3:15 sakoma, kad pasaulio išmintis yra orientuota į jausmus ir kelia nesantaiką, sumaištį ir bet kokį blogį. 17 eilutėje jis sako, kad išmintis iš aukščiau yra tyra, taiki, švelni, protinga, kupina gerų dalykų ir nešališka. Sekite išmintimi iš viršaus, maitinkitės ja, o tai, kas kutena ausis, bet kelia baimę, tegul nukrenta į šalį.

 Pirmiausia sutelkite dėmesį į tai, ko Jis šiandien iš jūsų prašo. Tada į išorę į tai, ką Jis daro su artimiausiais jūsų žmonėmis, tada į kitus jums pažįstamus mokinius. Tai paprastas širdies sureguliavimas, o tada paprastas atsisakymas spustelėti tą žymeklį kompiuteryje – širdis nori, bet kūnas silpnas. Valdykite kūną.

 Šį mėnesį garso įrašų serija tęsia mūsų žygį per Naująjį Testamentą

 Ši serija kupina išminties apie viską – nuo ​​santuokos, vadovavimo, krikščionio mąstymo ir prioritetų nustatymo ir dar daugiau. Kitą mėnesį aprašysiu laišką Hebrajams, Jokūbo ir Petro laiškus, o spalį – Apreiškimo knygą, kad užbaigčiau NT.

 KWOWI

 Programa Ugandoje ateinančiais mėnesiais bus nukreipta daugiau į tiesioginį  dalyvavimą vaikų rėmimo projekte. Planavimas vis dar vyksta, bet tikriausiai daugiausia dėmesio bus skiriama savaitgalio ir (arba) pamokoms bei  pamokiniai veiklai remti maistu ir pinigais. Taip pat tikimės, kad šį rudenį atsiras ekonomiškas palydovinis ryšys ir internetas, o tai gali pakeisti vaikų gyvenimus ir namų surinkimus (bažnyčias).

 Ypač Ugandoje, kur vakarų Ugandos kaimuose yra daugiau nei 400 namų surinkimų (bažnyčių), pas jas keliauti labai sunku. Į regioną atėjus palydoviniam ryšiui ir internetui, visiems bus daug geriau bendrauti tarpusavyje.

 Kenijoje mūsų vadovai turi gerą paskirstymo planą, kad rėmimo lėšos būtų pervestos tiesiai į šeimas, o naujausios problemos tebėra politiniai neramumai šalyje. Buvo atvejų, kai jie negalėjo patekti į parduotuvę, nes bijojo klajojančių gaujų.

 Melskitės už Keniją, išminties Ugandai – visi vaikai yra labai brangūs abiejose šalyse ir dėkojame savo rėmėjams už tikrai pasikeitusius jų gyvenimus. Daugelis dėl jūsų gauna maistą ir mokymus, netgi drabužius ir kitą paramą. Ačiū!

 Dėkojame už jūsų maldas už mūsų šeimą. Kaip jau minėjau praėjusį mėnesį, buvo daug iššūkių, ypač sveikatos srityje. Dėkojame už palaikymą. Mes mylime ir vertiname tave.

 Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy