Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. liepos 17 d., antradienis

Kultūros dalykai, kurie gali visiškai pakeisti ištisų eilučių reikšmę 1d.

John Fenn. 2018 m. liepos 13d.
Sveiki,
Prieš eilę metų kalbėjau vienoje iš pirmųjų konferencijų Olandijoje ir pasakojau apie Viešpaties aplankymą, kuriame Jis mane mokė apie garbinimą. Aš dalinausi kaip netikėta man buvo trečiadienio vakariniame susirinkime koncerto metu staiga atsidurti Dvasioje ir pamatyti link manęs ateinantį Jėzų.

Aš pasakojau, kokia užimta man buvo ta diena ir aš nieko nenorėjau tik nueiti į Wendy‘s (restoraną) ir nusipirkti mėsainį. Kai kurie olandai iš susirinkusių staiga ėmė keistai žvalgytis, todėl aš buvau sutrikęs nesuprasdamas kodėl.

Per pertrauką mūsų geri draugai ir šeimininkai, Wil ir Ank pasivedė mane į šoną ir paaiškino, kad jiems teko lankytis JAV ir jie žino, kad ten yra mėsainių parduotuvių grandinė pavadinta „Wendy‘s“, bet visi kiti konferencijoje spėliojo, kas gi buvo ta moteris Wendy, ir kodėl aš ėjau į jos namus mėsainio, o kur tada buvo Barbara, ir kodėl jos nebuvo su manimi? Siaubinga, aš greitai viską paaiškinau po pertraukos  jiems ir visi juokėsi- bet dabar tai atrodo dar juokingiau, nei tada!

7 žvaigždės jo rankoje

Dabar įsivaizduokite nesusipratimus ir dalykus, kurie praeina mūsų nepastebėti, kai mes skaitome Naująjį Testamentą, kuris yra sudarytas iš laiškų, parašytų žmonių gyvenusių prieš 1900 metų, neminint Senojo Testamento, kuris yra dar senesnis!

Apreiškimo 1:10-20 apaštalas Jonas yra Dvasioje ir staiga mato Viešpatį šlovėje. Jėzus turi 7 žvaigždes Savo dešinėje rankoje ir sako eil.17: „aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius! Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.“

Mums tai nuostabūs įvaizdžiai, bet Jono laikų skaitytojams apie 95AD (ang. po Kristaus mirties) tai reiškė daug daugiau. Žiaurus imperatorius Domicianas žudė krikščionis, kai tik pasitaikydavo proga.

Imperatoriaus Domiciano sūnus mirė, ir jis norėdamas paminėti jo gyvenimą išleido monetą. Monetoje (denarijus) buvo pavaizduotas jo sūnus sėdintis ant žemės rutulio (valdantis žemę) apsuptas 7 žvaigždžių. Mitologijoje Dzeusas padarė Helisę nemirtinga paversdamas ją 7 žvaigždėmis, kurios sudaro „Didžiąją lokę (Ursa Major). Įvairūs Romos imperatoriai paminėdavo žymių žmonių mirtį monetose, tuo sakydavo, kad jis bus dabar nemirtingas kaip žvaigždės. Žvaigždės ant monetos atstovavo jo sūnų dabar valdantį iš dangaus kaip „žvaigždę“.

Kadangi Jėzus laikė 7 žvaigždes Savo dešinėje rankoje, ir sakė, kad tos žvaigždės Jam buvo septyni Azijos surinkimai, kuriems Jis siunčia žinią, Jis sakė, kad jie bus per amžius, kaip žvaigždės danguje, ir JIS kontroliuoja žemę. Tai tiesiogiai prieštaravo Domiciano teiginiui ir jo sūnaus monetos idėjai. Domicianas rengė pasikalbėjimo seansus su savo mirusiu sūnumi, ir skelbė žmonėms, ką jam jo miręs sūnus praneša iš kapo. Taigi  Jėzus padaro paaiškina ir užtikrina, kad Jis yra TAS, kuris buvo miręs ir dabar gyvas amžinai, ir JIE gyvens  su juo kaip žvaigždės amžinai. (Danieliaus12:3.Iz 14:3, Jobo 38:7)

Taigi krikščionys, kurie gyveno nuolatiniame mirties pavojuje, turėjo Jėzaus žodžius, kad Jis buvo miręs ir dabar gyvas per amžius, ir Jis laiko 7 surinkimus Azijoje  SAVO rankoje,  ir JIS turi mirties ir pragaro raktus Savo rankoje, tai buvo didelė paguoda.

Šiandien mes ginčijamės dėl to, ką reiškia, kad Jėzus laiko mirties ir pragaro raktus Savo rankoje. Jiems tai reiškė kai jie būdavo pasmerkiami mirti, kad jie yra Jėzaus rankoje, kuris kontroliuoja  jų gyvenimą, mirtį, ir rūpinsis jais toliau- kokia paguoda!
Tai daro modernius argumentus dėl šios reikšmės, kurie iš tikrųjų  neatitinka konteksto ir todėl nepaaiškina esmės,  lėkštais ir beprasmiais.

Baltas akmuo

Apreiškime 2:12-17 Viešpats rašo Kristaus kūnui Pergame, mieste, „kur stovi šėtono sostas“. Antikiniais laikais šis terminas „sostas“ reiškė kėdę namuose, kurioje sėdėjo savininkas - Viešpats nurodo ne tai, kad šėtonas ten buvo šeimininkas, bet kad jis Pergame jaučiasi kaip šeimininkas.

Imperijoje jie buvo žinomi, kaip tie, pas kuriuos buvo šventykla, nes jie turėjo 3 šventyklas skirtas imperatoriaus garbinimui ir daugeliui įvairių dievų ir deivių, tarp jų Asklepionui, graikų dievui-gyvatei. Ten buvo psichiatrinės ligoninės , nes jie teigė, kad ši gyvatė - dievas gydo žmones.  Virš ligoninės durų  buvo užrašas, kuris teigė, kad „mirčiai čia negalima“. (Jie neįleisdavo ten nei vieno  su ilgalaike liga, nes jie norėjo gydyti tik tuos, kai žinojo, kad pagis.)

13eil. paminėtas „Antipas, mano ištikimas kankinys.“  92AD ( ang. po Kristaus mirties) buvo kankinamas ir verčiamas garbinti imperatorių Domicianą kaip Dievą, jis nesutiko. Pagal to meto miesto paprotį atliekant egzekuciją, jis buvo įdėtas į jaučio stabo vidų ir surištas taip, kad jo galva ir kaklas buvo stabo kale ir galvoje. Tada po jaučiu buvo deginame ugnis tol, kol žmogus buvo iškepamas gyvas. Aukos dejonės ir šauksmas sklindančios pro jaučio ragus ir  burną atrodė, kad padarydavo jautį gyvu.

Viešpats čia baudžia kai kuriuos dėl kompromisų, taip kaip ir  Jezabelę Tyaruose. Jezabelė mokė, kad Dievas sako, jog gali būti geras krikščionis, bet jei reikia verslo tikslams užantspauduoti verslo kontraktą, kurio metu, kaip įprasta buvo aukojama dievui ar kokiai  deivei, turėti seksą su šventyklos prostitute, kad verslo sandėris padėtų tam verslui klestėti.  Šis kompromisas su pasauliu Tyaruose  ir Pergame supykdė Viešpatį ir tikintieji abiejuose miestuose patyrė teismus. ( Aš turiu CD/MP3 seriją apie biblinę Jezabelės dvasios reikšmę“, o tai ne tokia reikšmė, ką daugelis mano).

Bet pabaigoje Viešpats sako: „Nugalėtojui ...Aš duosiu baltą akmenėlį, ir ant to akmenėlio bus užrašytas naujas vardas, ir nei vienas nežinos to vardo, tik tas, kuris jį gaus. (ir tas, kuris duoda, žinoma)“

Baltas akmuo mums, – tai prarasta reikšmė. Ką tai reiškia? Štai kokia to reikšmė: tomis dienomis, kai pakeleivis užsukdavo į miestą, to meto svetingumo kultūra reikalavo, kad kažkas jam suteiktų nakvynę.  Kai tai būdavo padaryta, keleivis išvykdamas palikdavo  šeimininkui/šeimininkei baltą akmenį, panašiai kaip jūsų verslo kortelę šiomis dienomis, ant kurios išgraviruota  jūsų vardas, adresas ir miestas, iš kurio jūs esate. Tai buvo asmeninis pakvietimas atvykti ir apsistoti pas jį, kai šeimininkas /šeimininkė atkeliaus į miestą, kur gyvena jų svečias. Tai buvo labai asmeniška ir ne viešas pakvietimas, bet tik tarp šeimininko ir to, kurį jis priėmė į svečius tą vakarą.

Ištikimiesiems Pergame pasakyta, jei jie nugalės, jie gali būti tikri, kad turės vietą gyventi su Jėzumi Jo namų mieste, kur Jis gyvena, kurie vadinami dangumi, ir valgyti kartu su juo, kai jie ten  „apsilankys“ - jie turės kelionės pabaigoje paskyrimo vietą , draugus ir komfortą, kuris jų ten laukė!

Jei jūs nesuprantate šitų dalykų, nesuprasite pagrindinės žinios, ir  vis dar tebeklausinėsite, kas yra ta Wendy, ir kodėl jis ketina eiti valgyti į jos namus.

Daugiau kitą savaitę, iki tada, palaiminimai,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Dalykai, kuriuos išmokau. 2d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo, chroniškos ligos

John Fenn, 2018 m. liepos 6d.
Sveiki,
Praeitą savaitę mes žiūrėjome evangelijose atvejus žmonių, kurie pademonstravo savo asmeninį tikėjimą išgydymu. Tikėjimas susiformuoja, kai jūs turite asmeninį apreiškimą dėl savęs ir savo situacijos. Nojus gavo apreiškimą
apie tai, kad artėja tvanas, jo atsakymas šiam apreiškimui ir malonei buvo tikėjimas. Mozei buvo pasakyta, kad jis yra Izraelio išlaisvintojas. Jo atsakymas į tą apreiškimą ir malonę, buvo tikėjimas. Visų pirma ateina apreiškimas, tikėjimas yra mūsų atsakymas į malonės apreiškimą.

Aplankymas apie chroniškas ligas
Aš buvau mega-bažnyčioje vyresniųjų komandos narys, todėl antradienio vakariniame susirinkime sėdėjau pirmoje eilėje. Tuo metu tarnavo svečias, ir tai tęsėsi visą savaitę. Tarnavimo pabaigoje svečias tarnautojas kviesdavo ateiti ant scenos tuos, kurie sakė, kad jie tą vakarą buvo išgydyti, ir papasakoti apie tai. Aš pastebėjau, kad daugelis liudijimų buvo išgydymai nuo susižeidimų, ir mąsčiau: „Tėve, ar Jėzus gydė susižeidimus evangelijose? Ar išgydymas nuo susižeidimo yra atpirkime? Aš negalėjau prisiminti nei vieno konkretaus atvejo apie susižeidimų išgydymą evangelijose, kai greitai mintyse prisiminiau 23 individualius atvejus  visus, kur galėjo būti susižeidimas.
Staiga mano dešinėje, gale platformos aš pamačiau angelą, jis pažiūrėjo tiesiai į mane ir pasakė: „Dauguma tų, kuriuos Jėzus ir kiti išgydė, buvo susižeidimų atvejai.“ Ir išnyko. Aš asmeniškai domėjausi šiuo klausimu, nes mūsų vyriausias sūnus gimdamas patyrė smegenų traumą, nes bambos virkštelė buvo apsivyniojusi apie jo kaklą. Metų metais aš bandžiau viską, kad tik jis būtų išgydytas, bet kad išgydymai nuo susižeidimų yra įmanomi, aš nepagalvojau. Šeštadienio naktį aš neturėjau jokių oficialių pareigų ir Barbarai, kuri visą savaitę prižiūrėjo Krisą taip pat reikėjo  pertraukos, taigi aš pasiėmiau Krisą į koncertą, kuris įvyko konferencijos uždarymo metu šeštadienio naktį. Tuo metu Krisui buvo 19.
Jis buvo neįgaliųjų vežimėlyje, aš nuvežiau jį iki platformos krašto ir atsisėdau šalia prilaikydamas jo vežimėlį. Kad  jis galėtų matyti geriau, aš jį šiek tiek stumtelėjau į priekį prieš save sau iš dešinės.

Scenoje dainavo dainininkas, o už jo dideliame ekrane buvo rodomas filmas, mano protas stebėjo tai, kas  vyko dvasinėje srityje - aš staiga pajutau savo dvasioje Jėzaus artumą. Leiskite paaiškinti: aš jaučiu Jėzaus artumą savo dvasioje 24/7, bet kai Jėzus Pats būna Dvasioje greta manęs, mano dvasia atpažįsta Jį ir intensyvumas dvasiniame žmoguje išauga, ir mano protas tai pastebi. Jūs galbūt tai patyrėte taip pat, bet galbūt nežinojote, Kas buvo šalia. Kai aš pastebėjau tai, tada Tėvas staiga atvėrė mano akis matyti Jo sritį, ir plačiai atmerktomis akimis aš galėjau matyti abi iš karto sritis- Jo sritį ir natūralią. Tai įvyko kaip Eliziejui, kuris tuo pačiu metu matė natūralią ir angelų armiją 2Karalių6:13-17.

Apsidairiau  aplink, norėdamas  matyti Jį vaikščiojantį tarp tūkstančių žmonių, tuo metu, kai koncertas pasikeitė nuo „hip  hop-o“ iki vertikalesnio ir tikresnio šlovinimo & garbinimo. Bet  aš mačiau tik angelus. Aš pasakiau: „Viešpatie, aš žinau, kad esi čia, bet negaliu tavęs matyti. Bet tikrai žinau, kad tu esi čia.“ Staiga aš pajutau Jo artumą už manęs, ir pasisukau, kad pažiūrėčiau per savo kairį petį.


 Be pasisveikinimo Viešpats pradėjo kalbėti ten, kur mačiau stovėjo angelas praeitą antradienio vakarą: „Dauguma atvejų, kuriuos išgydžiau evangelijose buvo susižeidimai, bet aš norėčiau pamokyti tave kai kurių dalykų apie ilgalaikius chroniškus susirgimus.“
Bet apie susižeidimus, man reikia skyriaus ir eilutės, Viešpatie.“ Jis maloningai pasakė nuorodą apie sužeistąjį iš Mato 15:30-31, Jis pasakė, kad,- tai žmogaus su padžiūvusia dešine ranka( mes tai vadiname su atrofuota ranka) Morkaus 3:1-5 & Luko6:6  būklė buvo pasekmė nelaimingo atsitikimo( tai buvo aišku, Jis nurodė, nes j ranka buvo padžiūvusi, taigi reikia suprasti, kad prieš ta buvo normali), ir priminė Paulių, kuris prikėlė iš mirties žmogų, kuris netyčia iškrito pro langą ir užsimušė Apd14:8-10.


Mes mąstome paveikslėliais
Patenkintas, kad gavau atsakymus į savo klausimus, Jis pakreipė pokalbį apie tai, kad pasirodė man, kad mokytų apie žmones sergančius ilgalaikėmis chroniškomis ligomis. Turėkite galvoje, kad tuo metu mano prikaustytas prie vežimėlio sūnus su pažeistu protu sėdėjo šalia manęs, o Jėzus stovėjo man iš kairės. Taip, aš desperatiškai norėjau, kad Jis uždėtų Savo ranką ant Kriso. Jis jau buvo daug kartų mano namuose lankė ir mokė mane,  o Krisas  tada miegodavo tiesiog kitoje pusėje koridoriaus, ir Jis niekada to nedarė. Faktiškai Kriso tikėjimas iki šios dienos sutelktas į tai, ką Viešpats jam buvo kartą pasakė  prieš kelis mėnesius nuo to vakaro.


Prieš kelis mėnesius Krisas atėjo šliauždamas per koridorių( jis traukė save ant  pilvo rankomis, nes jis negali vaikščioti)- Tėti, tėti! Ar žinai, ką man Jėzus ką tik pasakė?! Jėzus sake, kad Jis vaikščios su manimi po kalnus! Teip, štai ką Jis sakė, gerai. Argi tai ne šaunu! Jis vaikščios su manimi po kalnus. Yahoo!( jis juokėsi ir kikeno), Teip, Jis  vaikščios su manimi po kalnus!“
Jis matė  per televiziją bėgiojančius vaikus  ir pasakė: „ Kai aš būsiu danguje, aš bėgiosiu taip pat, kaip jie“ ir dar daugiau komentarų,  parodė jo tikėjimas nėra šiai dienai, bet jis įvyks tada, kai jis bus danguje. Jam, bet mūsų su Barbara nusivylimui, „vaikščiojimas po kalnus su manimi“, reiškė amžiuje, kuris  ateis arba danguje, bet ne pasivaikščiojimą po kalnus, kuriuos skyrė nuo mūsų vienos dienos kelionė, savo gyvenime. Būtent čia jis yra ir aš negaliu nepaisyti šito, nes jis yra suaugęs ir šioje srityje turi supratimą (nors aš bandžiau). Bet apie valdžios ribas ir kaip tai veikia šeimose buvo kitame aplankyme...


Paveikslėliai
Viešpats pradėjo: „ Žmonės mąsto paveikslėliais.“ Aš paklausiau, ką Jis turi galvoje ir Jis atsakė: „ Jei aš pasakysiu, „katinas“, ką tu pagalvosi?“ aš pasakiau: „ Aš pagalvosiu apie Klipą, katiną, kurį išgelbėjo mano brolis, kai derva apliejo kačiuką, bėgantį per kelią prieš mūsų namus.“ Jis pasakė:“ Teisingai. Bet kiti gali pagalvoti apie savo katiną, o netgi apie liūtą ar tigrą. Žmonės mąsto paveikslėliais.“ „Taigi, kai žmogus ilgą laiką praleidžia tam tikroje būklėje, o gal net nuo pat gimimo, jis savo prote mažai įsivaizduoja, kaip  turėtų atrodyti sveikas, ir koks gyvenimas turėtų būti, jei jis pasveiktų. Jis neturi pavyzdžio, kuris natūraliai iškiltų jo prote, jokių prisiminimų savęs kaip sveiko žmogaus. Kai jūs patiriate susižeidimą ar panašiai, jūs lengvai galite priimti išgydymą dalinai todėl, kad žinote ką reiškia būti sveikam. Būti sveiku yra jums normalu, kai stokoji išgydymo, tai neįprasta. Bet jiems tiesa yra priešingi dalykai: jų būklė normali, ir jie turi labai mažai, arba visai neturi prisiminimų ar pavyzdžio, ką reiškia būti sveikam, pilnai funkcionuoti.“


„Štai kodėl pasakyta, kai Bartimiejus išgirdo, kad tai „Jėzus iš Nazareto“. Jis ėmė šaukti. Kai jis girdėjo apie išgydymus ir stebuklus ir, ką žmonės kalbėjo, apreiškimas ėmė veikti jame, nes jis leido tai, (apreiškimas ir po tikėjimas, kuris iškilo kaip to rezultatas) visų pirma žinojimas, kas AŠ ESU ir tada jis pradėjo mąstyti  apie regėjimą. Tas pat su moterimi, kuri turėjo kraujoplūdį, ji „išgirdo apie Jėzų“,  todėl ir apie kitus išgydymus ir  stebuklus. Ji priėmė apreiškimą, kad ji gali būti išgydyta: „Ji pasakė sau, jei tik aš paliesiu Jo rūbą, būsiu išgydyta.“



Jis tęsė: „ tikėjimas išgydymui priklauso nuo asmeninio apreiškimo.“ Aš paprašiau kitų pavyzdžių ir Jis tęsė:“ Aš jau paminėjau Paulius Apd14 ir vyras luošas nuo gimimo turėjo tikėjimą būti išgydytu. Paulius nieko nedarė tik suvokė savo dvasioje, kad vyras turi tikėjimą. Vyro tikėjimas išgydė jį. Apreiškimas ateina nuo Tėvo, ir dauguma žmonių su kuriais susitinki neturi, arba neskiria laiko pabūti prieš Tėvą, kad gautų apreiškimą dėl jų situacijos, arba jie gauna tai, bet nepaiso ir toliau „tiki“ kaip ir anksčiau tai darė, nes tai, ką Jis apreiškia nėra tai, ko jie norėtų.“ Aš paprašiau  pavyzdžių ir Jis papasakojo  man apie žmones, kuriuos aš pažįstu.


Vienas jaunas vyras, kuriam diagnozavo, kad liga bus chroniška, jei nesigydys, bet jei gydysis, ji bus išgydoma. Jis buvo jaunas evangelistas turėjo žmoną ir vaikų, bet jis atsisakė medicininio gydymo, o tai buvo Tėvo aprūpinimas jam, nes  norėjo „stovėti tikėjime“. Jis mirė po kelių mėnesių, daugelis tada buvo sumišę, kodėl Dievas jo neišgydė, kai jis ‚“stovėjo tikėjime“. Iš tiesų taip nebuvo, nes jis turėjo apreiškimą iš Tėvo, ką reikia daryti, bet to nepaisė, todėl kentėjo ir patyrė pasekmes. Jis, žinoma, yra danguje, bet galėjo gyventi ilgiau. Jis kalbėjo ir apie Kriso specialaus lavinimo mokytoją, ji buvo krikščionė ir turėjo auglį galvoje. Aš kalbėjau jai apie tikėjimą ir išgydymą, ir palikau jai garso įrašą, su eilutėmis apie išgydymą. Ji visą savaitę klausė, skaitė išgydymų pavyzdžius evangelijose, ir buvo staigiai ir visiškai išgydyta, kai aš dėjau ant jos rankas. Jis pasakojo apie Barbarą, kurios dešinė veido dalis buvo sutraiškyta baisaus kritimo metu, bet ji gavo visišką veido nervų ir raumenų išgydymą- chirurgas sakė, kad natūraliai to negalėjo būti, nes nervas buvo labai stipriai pažeistas. Ji  praleido visą savo laiką klausydama išgydymo eilučių ir nuo to momento, kai aš uždėjau rankas ant jos, garbinau ir dėkojau Tėvui ji tapo visiškai išgydyta. Visa tai įvyko dėl apreiškimo, širdies nedvejojančio  nusistatymo ir susitelkimo.


 Yra keli kiti pavyzdžiai, kai žmonės buvo išgydyti, ir kai nebuvo. Kai  kurie suprato, kad buvo laikas jiems „išeiti“, arba laikas „“išeiti“ jų mylimiesiems, ir buvo atvejų, kai žmonės kovojo prieš tą apreiškimą.  Jis pabaigė suteikdamas man daugiau supratimo apie Krisą, Jo meilę jam, Jo pasimėgimą juo, ir kitus dalykus labiau asmeniškus. Ir tada Jis išėjo.  Nors išgydymo, senėjimo, tikėjimo ir vilties tema, yra plati ir tūkstančiai knygų parašyta apie tai, aš turiu kalbėti pagal malonę suteiktą man, nors aš gali  būti iškėliau tiek pat klausimų, kiek ir atsakiau, aš tikiuosi tai suteiks maisto  pamąstyti. Jei kas nors turi specifinį klausimą, jūs galite man parašyti elektroninį laišką, straipsnio gale  duotu adresu. 
Bet dabar aš turiu pabaigti šią seriją... Iki tada, būkite palaiminti,
John Fenn

Dalykai kuriuos išmokau 1d. Kas gali tikėtis dieviško išgydymo?

John Fenn, 2018 m. birželio  29d.
Sveiki,                

Manau, kad yra gerai atsakant į praeitą seriją pakalbėti daugiau apie tai, kada tikėtis dieviško išgydymo, arba kada tai priklauso nuo mūsų tikėjimo. Išgydymus evangelijose  galime suskirstyti į šias dvi  dalis: ar tas išgydymas  suvereni Dievo valia, ar jie gavo išgydymą dėl savo tikėjimo.

Šiandien mus domina tie, kai Jėzus pripažino, kad dalyvavo jų tikėjimas. Aš turiu seriją „Išgydymo mokykla“, ten išsamiai aiškinu apie jų tikėjimą, ir kaip kartais Viešpats nukreipia juos tokiu būdu, kad jų tikėjimas pasireikštų, ir tai  veda į išgydymą, tai gali būti įdomu tolimesnėms įžvalgoms. Pažiūrėkime keletą tų atvejų:

1)  Šimtininko tarnas Mato 8:5-13 ir Luko7:1-10

Šitas žmogus suprato valdžią, nenorėdamas, kad Jėzus ateitų  iki Jo durų, prašė Jo tik ištarti išgydymo žodį :“ Nes aš taip pat esu paklusnus valdžiai“. Jėzus pasakė, kad Jis nerado tokio tikėjimo visame Izraelyje.

Jis suprato ir valdžią ir asmeninio pažado dėl išgydymo jėgą.  Tie, kuriems reikia  išgydymo,  
turi gauti  asmeninį pažado iš Viešpaties dėl jų išgydymo. Aš siūlau  padaryti to pažado gavimą svarbiausiu dalyku, investuoti į tai savo laiką ir pastangas ir pasilikti prieš Jį tol, kol Jis duos jums žodį apie tai.

2)  Moteris su kraujoplūdžiu Mato 9:20-22, Morkaus 5:25-34, Luko 8:43-48

Evangelija pagal Morkų pateikia mums  daugiausia detalių eil. 27-28 „27 Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.
28 Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“ Ir staiga kraujoplūdis liovėsi…”

Kai ji išgirdo, kad tai buvo Jėzus, tada pradėjo veikti jos tikėjimas. Ji turėjo apreiškimą girdėdama apie Jo kitus stebuklus, kad ir ji bus išgydyta. Ji turėjo tą apreiškimą savo viduje, ir  elgėsi pagal tai. Jėzus pasakė: “ Tavo tikėjimas išgydė tave“.

3)Mato 9:27-31 sutinkame du aklus vyrus

Jie vadino Jėzų Dovydo Sūnumi, taip vadinamas buvo Mesijas. Kai tik mes sutinkame žmones, kurie kreipdavosi į Jėzų Dovydo Sūnumi, Jis sustodavo. Taip pat kiekvieną kartą Jis tikrindavo juos, ar jie tai sako todėl, kad taip įprasta buvo sakyti, ar iš tiesų tiki, kad Jis yra Dovydo Sūnus, Mesijas. Jei jie pademonstruodavo tikrą apreiškimą, kad Jis yra Mesijas, Jis atsakydavo į jų tikėjimą. Tie du akli vyrai yra pirmi iš trijų pavyzdžių, kuriuos mes pasižiūrėsime, kai į Jėzų buvo kreipiamasi „Dovydo Sūnau“.

Kai tie 2 vyrai pritraukė Jėzaus dėmesį vadindami Jį Dovydo Sūnumi, Jėzus juo išbandė:“ Ar jūs tikite, kad aš galiu tai padaryti?“ Kai jie atsakė: “ Taip, Viešpatie.“ Būtent tai Jėzui ir reikėjo sužinoti - Jie vadino Jį Viešpačiu. Jo atsakymas reiškė jų tikėjimo pripažinimą: „Tebus jums pagal jūsų tikėjimą“.  Ir nedelsiant jie buvo išgydyti. Jo nurodymai niekam nepasakoti buvo jiems patvirtinimas, kad Jis Mesijas, Dovydo Sūnus, daugiau nei bet kas kitas. „Pagal tavo tikėjimą bus tau“, atrodo, kad,- tai  bendra rišanti grandis, tinkanti  net ir mums šiandien. Susitelkite į savo pagrindinį esminį tikėjimą, kaip jie tai darė, ir ten Jis jus pasitiks. Ten, kur jūs:  pripažįstate Jo Viešpatystę. Skaitykime toliau:

Kanaanietė moteris – Mato 15:21-28 ir Morkaus7:24-30,  čia sutinkame moterį, kuri turėjo didį tikėjimą ir nebuvo žydė, taip kaip ir romėnų šimtininkas. Kai ji prašė išgydyti jos dukrą varginamą demono, ji kreipėsi į Jėzų:“ Dovydo Sūnau“. Mokiniai patarė  Jėzui vyti  ją šalin, bet ji skelbė apreiškimą, kad Jis buvo žydų Mesijas, tai pritraukė Jėzaus dėmesį.

Jėzui reikėjo ją išbandyti,  taip kaip ir tą aklą vyrą. Jis norėjo sužinoti, ar ji tikrai turi apreiškimą, kad Jis Izraelio Mesijas?  Todėl Jis papasakojo jai palyginimą, kaip  dažnai darydavo kalbėdamas su žmonėmis. Tie, kurie  turėjo apreiškimą, priimdavo didžias tiesas, o kiti, kurie Jį sekė be apreiškimo ir turėdami  savanaudiškus motyvus, girdėjo tik istorijas apie sėklas, skirtingas dirvas ir pan.

„Ar tinka duoti vaikų duoną šunyčiams“- toks buvo Jo palyginimas. Jei ji turėjo apreiškimą, kad Jis tikrai Mesijas, ji galės atsakyti taip pat palyginimu. Ji taip ir padarė: “ Teisingai, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, kurie nukrenta nuo šeimininkų stalo.“ Ji turėjo apreiškimą! Ji tikrai tikėjo! Jėzus atsakė:“ O moterie! Didis tavo tikėjimas. Tebus pagal tavo tikėjimą, kaip pasakei.
Ir tą valandą jos duktė pasveiko. Tai buvo 2-asis atvejis: “ pagal tavo tikėjimą“, taip lygiai kaip ir su  dviem aklais vyrais. Mes nepastebime to,  mes norime Dievo prisilietimo, bet tiesa tokia, kad mums visų pirma reikia apreiškimo, ir tada ateina išgydymas.

Paskutinis pavyzdys apie tai, kaip kreipinys „Dovydo Sūnau“ sustabdė Jėzų. Aklasis Bartimiejus taip pat kreipėsi į Jėzų: “ Dovydo Sūnau.“ Tai mes skaitome Mato 20:29-34, Morkaus 10:46-52 ir Luko 18:35-43. Morkaus evangelija mums suteikia reikalingas detales, kurių mes šiandien ieškome.

Tekstas sako, kai jis išgirdo, kad tai buvo Jėzus iš Nazareto, jis sušuko norėdamas atkreipti dėmesį: “Jėzau! Dovydo Sūnau!  Pasigalėk manęs!
Minia jam šaukė nutilti. Bet jis šaukė dar garsiau. Jėzus išgirdo jį ir eil.49-50 sako mums: “ Jėzus sustojo. “ Taip mandagiai pasielgdamas , Jis leido  aklam žmogui prieiti prie Jo. Nedelsiant Bartimiejus“ nusimetė rūbą ir priėjo prie Jėzaus.“

Šį kartą Jėzus norėdamas sužinoti, ar tai buvo tik paprasta kreipinys, kai Bartimiejus vadino Jį Dovydo Sūnumi, ar vadindamas Jį Dovydo Sūnumi, jis tikėjo, paklausė: „Ką nori, kad tau padaryčiau? Tai skamba kaip kvailas klausimas, bet tai buvo bandymas. Ar jis nori kažko materialaus, pavyzdžiui pinigų, o gal pasakyti Jėzui, kad kažkas gali pasiūlyti namą mieste apsigyventi? Ar tai, ko jis nori  kyla iš to, kad jis vadina Jėzų Dovydo Sūnumi, Mesiju? Ar Jėzus elgiasi su mumis ir šiandien? Ko tu nori, kad tau padaryčiau? Mūsų atsakymas kartais išduoda  savanaudišką širdį. Jis atsakė: „ Viešpatie, kad galėčiau matyti!“  Jėzaus žodžiai buvo tokie:

„Tavo tikėjimas išgydė tave.“ Bartimiejus tuoj pat pasekė paskui  Jėzų kaip Jo mokinys, nes jo trumpas atsakymas į : “Ką nori, kad tau padaryčiau? Buvo : “Kad išgyčiau“, bet ilgesnis atsakymas: “ Noriu amžino gyvenimo“. Jis žinojo, iš tiesų žinojo, kad Jėzus buvo Dovydo Sūnus, ir atsakė į platesnį apreiškimą dėl išgelbėjimo. Štai kur mes turime būti!

Visi 3 pavyzdžiai apie žmones, kurie vadino Jėzų „Dovydo Sūnumi“ parodo, kad Jėzus išbandė jų apreiškimą, norėdamas suprasti, ar tai yra  tikra.
Visi 3 asmenys turėjo atsakyti tokiu būdu, kuris parodytų, kad jie tikrai vedami savo apreiškimo tiki Jį dėl savo išgydymo (ar išlaisvinimo). Tai mums reiškia, kad turime sugrįžti prie ankstyvojo pagrindinio apreiškimo, kai pirmą kartą sutikome Jėzų. Tame pradiniame apreiškime yra Gyvybė, kai tu žinai, kad tu žinai, kad Jėzus yra Viešpats ir tavo atsakymas turi išplaukti iš to apreiškimo - tas pats apreiškimas gali sužadinti tikėjimą ir dėl tavo išgydymo.

Šiandien parašiau šiek tiek daugiau, bet apžvelgiau esminius dalykus apie tikėjimą. Mes sugrįšime ir panagrinėsime kitus tikėjimo dėl išgydymo pavyzdžius sekančią savaitę, iki tada, visus laiminu.
John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau 5d.



John Fenn, 2018 m. birželio 23d.
Sveiki,
Praeitą savaitę dalinausi apie tai, kad Paulius pasakė korintiečiams, kad jų prietarai prieš jų pačių namų surinkimo narius atvėrė duris ligoms ir silpnumui, ir kai kurie dėl net mirė. Jie padarė tai sau patys , taip kaip Epafroditas, kuris nualino save dirbdamas vos ne ik mirties. Mes kartais atidarome tas duris nemylėdami arba patirdami stresus, bet kada gi mes galime tikėtis, kad Dievas išgydys mus?

Vardas kuris gydo...
Ar galite parodyti  evangelijose ar Apd specifinį išgydymą akimirksniu, kurio atveju asmuo sąmoningai žinojo, kad jis pats sau sukėlė ta būklę? Kitais žodžiais  ar paminėtuose išgydymo atvejuose evangelijose, Jėzus išgydė žmogų, kuris žinodamas sukėlė tą  medicininę būklę savo kūne? Atsakymas-ne. Mt15:30-31 paminėtas sužeistas žmogus, kuris buvo išgydytas. Sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastis- jis pats savęs nesužalojo.

Apsvarstykime: moteris su kraujoplūdžiu nieko nepadarė, kad jį susirgtų. Ar aklasis Bartimiejus , ar žmogus gimęs aklas pats padarė save aklu?  Ne. Ar nors vienas kurčiųjų, raupsuotųjų, negalinčių kalbėti, ruošų, arba moteris sulenkta ligos dvasios - ar jie suprasdami padarė kažką, kas sukėlė tokią jų negalią? Ne. Ar Malkus, kuriam Petras nukirto  kalaviju ausį, ir kurią Jėzus vėl jam pridėjo ir išgydė, prašė Petro tai padaryti? Ne.
 
Ar Jairo dukrelė, kuri mirė nuo karštinės, arba pagonė moteris, kurios duktė buvo varginam  demono, arba Petro uošvė sąmoningai padarė kažką, kas sukėlė jiems karštines ir negalavimus, kuriuos Jėzus išgydė arba prikėlė juos iš mirties?  Ne. Nėra net užuominos apie tai, kad nors vienas asmuo paminėtas evangelijose, kuriuos Jėzus išgydė,  padarė tai sau pats.  Taip pat ir vyras, kurį Paulius prikėlė iš mirties, po to, kai jis iškrito pro langą, tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet jis ne pats sąmoningai iškrito pro tą langą. Dorkatė susirgo karštine ir mirė. Petras prikėlė ją iš mirties. Argi ji pati save susargdino? Ne.

Taigi kodėl mes valgome tiek, kad prisiauginame papildomo svorio, kas sukelia raiščių, širdies/plaučių problemas ir dar kitas, o po to  meldžiamės dieviško išgydymo? Kodėl mes valgome fabrikatus, kuriuose trūksta maistingų medžiagų ir sąmoningai  sukeliame būklę, kai organizmui ima trūkti vitaminų ir mineralų ir tada susergame, ar mes galima tikėtis tokiu atveju dieviško išgydymo?

Kodėl žmonės rūko, žinodami, kad rūkymas gali sukelti  plaučių vėžį ir kitus negalavimus, ar tikslingai keliame kažką, kai žinome, kad negalime tai daryti, arba dirbame iki išsekimo ir/arba tai sukelia kitas sveikatos problemas mūsų kūne (mano atveju galvos svaigimas ir širdies prieširdžių virpėjimas), arba nešiojamės rūpesčius ir baimę, nors žinome, kad turime numesti tas naštas ant Viešpaties, o po to tikimės, kad Viešpats mus akimirksniu išgydys? Jei evangelijose ir Apd išgydymas akimirksniu buvo tik tiems, kurie susirgo ne dėl savo kaltės, kodėl mes tikimės, kad Jis akimirksniu išgydys mus, kai mes sąmoningai padarėme tai sau patys?

Mūsų kūnai yra iš žemės ir mes turime atsakomybę prižiūrėti viską žemėje, pradedant mūsų laiku, baigiant mūsų kūnais. Mes esame atsakingi. Tai paprasta. Nuodėmės prieš kūną pasireiškia kūne, kaip sakė Paulius. Kokią infrastruktūrą mes turime sukurti, kad pakeistume savo gyvenimą ir tai apima mūsų sveikatą, maitinimąsi, vaikščiojimą meilėje kitų artimų mokinių atžvilgiu?

Pusiausvyra tarp tikėjimo ir  išgydymo, sveikos nuovokos bei  širdies teisimo
Paulius pasakė Timotiejui savo pirmame laiške (5:23):  „ Negerk gryno vandens, bet naudok šiek tiek vyno dėl skrandžio dažnų negalavimų.“ Ar „oinos“(vynas) būtų fermentuotas, ar tik sultys tai šiuo atveju nesvarbu - Paulius liepė Timotiejui naudoti jį  kaip vaistą  skrandžiui. Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip Paulius pažymėjo, kad Epafras nualino save dirbdamas vos ne iki mirties, todėl jam reikia atsistatyti.

Skirk laiko poilsiui ir gerk šiek tiek vyno dėl skrandžio, - tai praktiški patarimai. Paulius, žmogus, kuris apakino burtininką Elimą, kuris jam priešinosi, Paulius, kuris  prikėlė žmogų iš numirusių, kas tas iškrito pro langą ir mirė, žmogus per kurio rankas Dievas darė didelius stebuklus, kai skepetėlės kurios lietė jo kūną būdavo uždedamos ant ligonių - tas pats žmogus liepė savo draugui vartoti šiek tiek vaistų, ilsėtis ir atsigauti.

Pavyzdžiai
Kai mūsų vaikai buvo maži ir jiems pakildavo temperatūra, ar jie peršaldavo, mes dėdavome ant jų rankas, bet jei jiems nebūdavo geriau, netrukus ne daugiau kaip per 24val., mes pakviesdavome jiems gydytoją. Jūs negalite leisti, kad nekaltas vaikas kentėtų tik todėl, kad jūs “stovite tikėjime“ – jūs turite daryti tai, kas yra teisu, nes jūs esate ant žemės ir visų pirma natūralūs dalykai. O po to dvasiniai.

Žmonės nepaiso sveiko proto ir tada stebisi, kur yra Dievas. Jie viską daro neteisingai natūraliai. O po to šaukiasi stebuklo. Jie gyvena lyg amerikietiškų kalnelių atrakcionų parke, kyla tai aukštyn tai žemyn. Patiria stebuklus, po to vėl žemyn, po to vėl aukštyn - ir vėl stebuklas užuot gyvenę nuolatiniame aprūpinime darydami tai, kas yra teisinga natūraliai ir naudodami sveiką nuovoką.

Tai panašu į atvejį su ponia, apie kurią aš jau rašiau. Ji išrašinėdavo čekius vietiniams pardavėjams, žinodama, kad neturi sąskaitoje pinigų. Tada ji atėjo pas mane, pas savo pastorių, kad pasimelsčiau, kad jos vyrui būtų suteiktos aukštesnės pareigos darbe, kad bankai nereikalautų kai kurių mokesčių, taip pat parduotuvės leistų jai pasirašinėti daugiau čekių - bet jei Dievas atsakytų į tokią maldą tai reikštų, kad Jis anuliavo jos nuodėmę, ar net tapo jos partneriu toje nuodėmėje.

Jo sprendimas buvo toks, kad aš padėčiau jai  susitvarkyti biudžetą, ir laikytis disciplinos, kad ji darytų tai, kas teisinga natūraliai sukurtų infrastruktūrą savo gyvenime per kurią Dievas galėtų plaukti. Tai nebuvo labai elegantiška, tai buvo sunku, sunku kūnui, bet „normalu“. Tai buvo dieviškas atsakymas, dieviškas „prisilietimas“ kurio jai reikėjo.

Tai kodėl Paulius...
Pakartotinai išvardina sąrašą kvalifikacijų, kurių reikia lyderiams, kad jie būtų moraliai teisingi, stabilūs gyvenime, stabilūs šeimoje. Jie turi infrastruktūrą sukūrę Dievui, kad Dievas juos palaimintų natūraliai. Jis yra dvasinėje srityje, o me s gyvename natūralioje.  Dievas yra teisus ir sąžiningas ir Jis gali plaukti tik tokiu būdu-taigi jei mūsų gyvenimai neatitinka jo vientisumo, tuomet mes surišame Jam rankas.

Šioje serijoje aš dalinuosi savo patyrimu ir pokalbiais su tėvu apie tai, kodėl man svaigsta galva.  Jo sprendimas nebuvo dramatiškas prisilietimas, bet Jis nukreipė mane geriau tvarkyti savo laiką ir energiją. Jo sprendimas buvo labai kasdieniški ir praktiški žingsniai - tai reiškė kiekvieną savaitę skirti vieną dieną tik poilsiui, ir tai buvo dieviškas prisilietimas.

Antgamtiškumas dažnai slepiasi praktiškuose dalykuose. Tai daro jį akivaizdžiai paprastu ir kasdienišku, netgi nuobodžiu. Mes nenorime būti kaip Naamanas , kuriam išdidumas vos nesutrukdė priimti išgydymą 7 kartus paneriant į Jordano vandenis. Stebuklas neatėjo tokiu būdu, kaip jis tikėjosi, taigi jis iš pradžių atmetė Dievo sprendimą. Nebūkime tokie kaip jis.


Labi dažnai tai tik paprastas paklusnumo aktas prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimą, ir tai antgamtiška, ko Dievas iš mūsų reikalauja. Dievas nereikalauja antgamtiško akto. Tai nėra šlovinga nei neateina su šiurpuliukais. Taip kaip ir Jėzus, kuris susodino žmones tvarkingomis grupėmis, Tėvas plaukia per praktiškus dalykus, ir mes turime palengvinti Jo plaukimą mūsų tarpe.
Aš viliuosi, kad ši serija suteikė jums maisto pamąstymui....kitą savaitę -nauja tema, iki tada, visus laiminu,
John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org  ir rašykite man e-laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau, 4d. Pauliaus bendradarbis, kuris nualino save dirbdamas

John Fenn, 2018 birželio 15d.
Sveiki,                   
Praeitą savaitę aš pabaigiau pavyzdžiu apie picų išvežiojimo verslą, kurio pelnas buvo 2$ nuo 10$ gautų iš prekybos. Jūs galite pamanyti, kad aš labai daug abejojau dėl šio klausimo- bet tikrai ne!

Laikas poilsiui ir infrastruktūra
Taip pat būtų neteisinga, jei savininkas išleistų visus 10$ sau užuot atidėjęs 2$ pelno kitiems reikalams. Aš praleisdavau visą 7 dienų savaitę dirbdamas sau užuot atidėjęs 1 dieną kaip „pelną.“

Aš taip pat rašiau, kaip Jėzus visų pirma, sukūrė infrastruktūrą ir tik po to išliejo palaiminimą. Tai Jis padarė susodindamas tūkstančius grupėmis po 50 ir 100 žmonių ir paruošdamas tuščius indus, kurie buvo pripilti  vandens prieš tai, kaip įvyko stebuklas, vanduo buvo paverstas vynu. Taigi šiandien sujungsime šiuos 2 elementus.

Kokią infrastruktūrą aš dabar turiu sukurti, kad visą dieną galėčiau ilsėtis ir kad palaiminimas taptų man tikrai efektingu? Visų pirma aš nutariau vieną dieną per savaitę „atsijungti nuo Interneto.“  Jokių elektroninių laiškų skaitymo, jokio Facebook, Messenger, Skype, jokio žinučių rašymo ir t.t. Tokia infrastruktūra leidžia man atsipalaiduoti ir susitelkti į savo dieną ir vėl atgauti jėgas - be jokios kaltės, nes anksčiau jausdavau kaltę, jei nieko neveikdavau.

Jei Viešpats darbuojasi su žmogumi dėl jo dietos, kokią infrastruktūrą jis turi sukurti, kad Dievas galėtų palaiminti jo pastangas? Jei Viešpats dirba su jais pvz.: dėl to, kad nevalgytų angliavandenių ir valgytų daugiau baltymų ir daržovių, ar jie neturėtų ištuštinti savo sandėliuką ir  atiduoti tuos fabrikatus, konservus, traškučius, krekerius į maisto banką? ( O/arba kažkam, kam Dievas neliepia to padaryti, kuris neturi tokių problemų).

Jei Viešpats  darbuojasi žmogaus gyvenime, kad išmokytų jį neišlaidauti, ar likviduoti skolas, ar jis neturėtų padėti į šalį kredito kortelių ir būti atsargus, kad vėl neprasiskolintų? Argi jis neturėtų atsisėsti ir pastudijuoti savo išlaidas ir susitvarkyti biudžetą kaip bazinę infrastruktūrą, kurios reikia, kad Tėvas galėtų patikėti jam daugiau finansų.

Epafras (sutrumpintas Epafrodito variantas)
Kolosiečiams 4:12 Paulius rašo apie  Epafrą, kad jis karštai meldžiasi už visus, pavartotas veiksmažodis reiškiantis „kovoti“ (stipriai)  maldoje. Kitoje vietoje Paulius  rašo apie šį maldos karį, kad Epafras  buvo jo kalėjimo draugas, tarnas, kuris tarnavo jo poreikiams. Jis pasiaukojančiai aukojo, meldėsi, keliavo su Pauliumi ir siuntė žinias į ir iš (namų) surinkimų Pauliui.

Filipiečiams 2:25-30 Paulius sako, kad jis buvo „susirgęs ir arti mirties“, bet Dievas jo pasigailėjo. Jis sako 30eil. „nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man. „

Epafroditas susirgo nes dirbo ne pagal jėgas. Paskutinė sakinio dalis skamba  lyg  priekaištas filipiečiams dėl to, kad jie nesirūpino juo, bet angliškai tai skamba per stipriai. Graikiški žodžiai reiškia, kad jie dar neurėjo progos duoti Pauliui, ir kad Epafroditas dirbo iki išsekimo, kad aprūpintų Paulių. Faktiškai vėliau šiame laiške (4:14-18) Paulius pripažįsta, kad jie dar neturėjo progos duoti, kol Epafroditas neperdavė  jų paaukojimus Pauliui.

Kai kas mano, kad graikų kalboje Epafroditas reiškia neapgalvotas, nutrūktgalviškas, nes rizikavo savo sveikata ir gyvybe dėl Pauliaus. Mes galime matyti, kad jis nuolatos buvo užsiėmęs. Pauliaus žodžiais remiantis jis išsekino save iki mirtino pavojaus. Graikišką žodį, kurį Paulius naudoja apibūdinti sergančiam žmogui reiškia „silpnas, ligotas, išsekęs“. Viešpaties malonė čia buvo ne dieviškam išgydymui, bet suteikti šansą atsigauti. Epafroditas padarė tai sau pats. Paulius, per kurio rankas Dievas darė tiek daug stebuklų, kuriuos matome Apaštalų darbuose, negalėjo jo išgydyti. Liga, kuri prasidėjo nuo išsekimo dirbant ne pagal jėgas, galėjo liautis proceso metu, ir jis galiausiai buvo atstatytas.

Mano galvos svaigimą sukėlė tendencija dirbti ne pagal jėgas, taigi aš pasimokiau iš Epafrodito. Kiek daug mūsų  dėl darbo, karjeros, mokyklos, savanoriavimo, mokesčių mokėjimo  už vaikus ir t.t. nualino save dirbdami iki ligos dėl išsekimo kaip Epafroditas? Nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne.

Apie antikinio Korinto kultūrą yra daug žinių. Tai buvo uostas, jo šūkis buvo „laisvė ir žinios“, tai buvo miestas, kur kartu gyvavo 3 kultūros: romėnų, graikų ir žydų. Verslo savininkai nebendravo su doko darbininkais ir krovikais. Ir šiandien nedaug kas skiriasi. Tokia buvo miesto kultūra.

Bet Apd18:7-8 sako mums, kad visose tose 3 grupėse buvo daug tikinčiųjų. Tos 3 kultūros su visu jų kultūriniu „bagažu“ susitikdavo romėno Gajaus Justo taip pat ir Krispo sinagogos vyresniojo namuose.

1Kor11:18-32 Paulius kritikuoja kai kuriuos jų, nes jie atsisako valgyti Viešpaties Vakarienę su kitais (Justo namuose), susitikdavo atskirai ir valgydavo Viešpaties vakarienę su saviškiais. Paulius sako, kad jie gali valgyti bet kada savo namuose, bet jie
paniekina Kristaus kūną jį skaldydami.
Jis sako jiems, kad jie turi teisingai  atskirti Viešpaties kūną ir susijungti su kitais. Jis taip rašė apie prietarus:

9 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.
30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.
31 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.
32 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.“( 1 Kor11:29-32)

Korintiečių atveju tai, kad jie nemėgo vieni kitų atvėrė duris ligoms. 3-iame šio pirmo laiško skyriuje Paulius sako, kad jie susiskaldė į mažas grupes, vienas sekė Apolą, kitas Paulių, ir t.t. Jis liepė jiems liautis tai daryti. Jis liepė jiems liautis tai daryti ir augti. Vienintelis dalykas, kas svarbu, tai Jėzus, Jis –tai, kas visiems bendra.

Tie, kurie atsiskyrė nuo kitų neteko dieviško išgydymo; Paulius nurodė jų ligos priežastį, bet nepasiūlė maldos už juos- jie padarė tai sau patys. Jie pasakė, kas jiems nereikia kitų. Jiems patiems reikėjo pakoreguoti savo nuostatas ir tai būtų uždarę duris jų ligoms. Jie turėjo teisti patys save.

Tai rimta, žmonės. Žmogaus prigimtis nori eiti lengvu keliu, kai nėra jokios atsakomybės, tik trumpa malda:“ prašau Dieve, išgydyk mane ir neliesk mano širdies problemų.“ Bet jei tu tai pats sau padarei, išgydymo nebus. Gailestingumas bus su Epafroditu, kuris atsigavo, bet nepatyrė staigaus išgydymo.  Akivaizdu, kad ne kiekviena liga ir būklė yra dėl to, kad „žmonės padarė tai sau patys“, bet jeigu detaliau pastudijuosime, pamatysime, kad yra tokių, kuriuos galime priskirti grupei „jie padarė tai sau patys“; kaip ir Epafroditas ir kai kurie korintiečiai (ir Džonas, juokinga).

Kitą savaitę apie tai kaip suderinti mediciną ir tikėjimą, ir ką Jėzus išgydė evangelijose...Ne tai, ką manote! Iki tada, visus laiminu.

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com

Pamoka, kurią išmokau. 3d. „Teisumas visų pirma natūraliai“


John Fenn, 2018 m. birželio8d.
Sveiki,
Aš labai atvirai dalinausi apie savo pastarojo laiko bendravimą su Viešpačiu ir Tėvu apie tai, kad nedisciplinavau savęs neskirdamas vienos dienos savaitėje tik poilsiui, ir kad tai sukėlė galvos svaigimą , kuris prasidėdavo, kai būdavau labai  pavargęs. Praeitą savaitę: Paulius 1Korintiečimas rašė, kad nuodėmės kūnui pasilieka ir pasireiškia kūne( kalbant moderniais terminais).
Mes tai instinktyviai žinome, bet tai padės mums ieškant išgydymo suprasti, ką mes turime padaryti natūraliai ir, ko mes galime tikėtis iš Dievo, kad Jis padarytų antgamtiškai.


Mūsų kūnai yra iš žemės ir vėl taps tomis medžiagomis, iš kurių sudaryta žemė, o mes gausime kūnus iš dangiškos medžiagos, tai reiškia, kad nežinojimas neapsaugoja mus nuo pasekmių to, ką padarėme kūne. Jei jūs žengsite į šoną nuo skardžio krašto, jūs nukrisite ant žemės. Nežinojimas neapsaugo nuo gamtos dėsnių veikimo.  Mūsų kūnas reaguoja  taip kaip ir visa fizinė visata ir neapsaugotas nuo pasekmių  veiksmo ir atoveiksmio, kuriam pavaldi fizinė visata, ir kurioje mes dabar gyvename. Mes gyvename ant žemės, taigi mes atsakingi už žemės dalykus.
Krikščioniams dėl to sunku, nes daugelio tarpe populiari  klaidos kultūra, kuri teigia, kad Dievas jiems padarys išimtį dėl mūsų nežinojimo ar nepaklusnumo natūraliuose dalykuose, arba dėl ignoravimo sveiko proto gyvenime ar versle. Tai neteisinga. Kol aš sugrįšiu prie išgydymo, aš turiu paaiškinti principus naudodamas kitus pavyzdžius. Jis nėra jūsų tylus partneris, kuris palaiko jus, kai darote tai, kas neteisinga. Turiu omenyje, kad jūs  vis tiek turite daryti tai, kas yra teisinga ir tinkama su visu stropumu, nes Jis nedovanos tingėjimo ar nepaklusnumo ar nesąžiningumo arba, kad neatlikote to, ką turėjote natūraliai atlikti. Natūralūs dalykai yra čia žemėje ir todėl jie yra  mūsų atsakomybė. Po to, kai mes padarome tai, kas tinkama ir teisinga, moralu ir teisinga natūraliai, TADA Dievas įsiterpia , nes tada teisumo srovė leidžia Jam plaukti į mus. Pavyzdžiai apie darymą , kas yra teisinga iš Jėzaus gyvenimo. Pažiūrėkime Į Jėzų, kai Jis pamaitino 5000 ir kitą kartą 4000 vyrų, plius moteris ir vaikus. Ką Jis padarė, kas yra teisinga natūraliai? Visų pirma Jis suskirstė juo į grupes (Morkaus 6:40) po 50 ir 100. Tai reiškia, kad tie 20,000 žmonių visų pirma turėjo susėsti į 200-400 grupių po 50-100 kiekvienoje.  Pamąstykime apie - aš mąsčiau- įsivaizduokime, kad  VISŲ PIRMA , prieš įvykstant stebuklui, Jėzus liepė mokiniams suorganizuoti tą didelę daugybę žmonių. Kai jie tai padarė, įvyko stebuklas.


Jis neišliejo palaiminimų, kol viskas nebuvo tinkamai suorganizuota. Jei ne taip būtų sukurtas pasaulis, mes turėtume gamtoje netvarką. Tikrai taip. Tai kodėl žmonės mano, kad jie gali ignoruoti darymą to, kas teisinga natūraliai ir tikėtis, kad Dievas palaimins? Tai klaida. Tai tinka gyvenimui, kūnui,  sveikatai, verslui, pinigams ir santykiams - viskam. Mes taip pat žinome, kokią infrastruktūrą Jėzus nustatė prieš įvykstant stebuklui, pradedant nuo grupių sudarymo iki trupinių surinkimo po valgymo į pintines- vienu atveju buvo 5, o kitu atveju 7 pintinės. (Mato16:8-10)


Dievas pažadėjo neduoti mums daugiau, nei mes pajėgiame pakelti (Korintiečiams10:13). Tai reiškia, kad Jis ne tik apribos priešo atakas ir paruoš kelią jų išvengti, bet tai tinka ir palaiminimams. Jis neduos jums daugiau, nei galite pakelti.  Taigi, jeigu jūs netvarkote teisingai savo pinigų dabar, Jis negali jums duoti daugiau. Tėvas galėjo padauginti  maistą Jėzaus gyvenime, ir tai palaimino kitus dalinai dėl to, kad Jėzus taip suorganizavo žmones, kad jie galėjo priimti šitą didžiulį palaiminimą.  Tėvas neduotų Savo Sūnui daugiau nei Jis gali pakelti, ir argi mes nesidžiaugiame, kad Jis tai galėjo padaryti!  Tas pat tinka ir mūsų sveikatai - ar tu įsisavini maistą, kurį valgai tinkamai?  Kodėl Jis turėtų palaiminti  ir duoti daugiau veiklos, daugiau verslo, daugiau dalykų, kuriuos turi atlikti, jei fiziškai nepajėgi padaryti nei to, ką dabar darai? Daugiau apie tai vėliau...bet pirmiausia grįžkime prie pradinės temos... Pamąstykime apie vandens pavertimo vynu stebuklą.  Jono 2:5-6 mums sako, kad motina liepė Jam daryti tai, kas teisinga. Iš karto Jėzus apsidairė ir pamatė 6 akmeninius indus vandeniui 2 ar 3 saikų talpos. Saikai galėjo būti skirtingi, bet 1 saikas 8 galionų (30litrų). Taigi Jėzus panaudojo 6 akmeninius indus vandeniui, pripildytus 16-24 saikų (60-90litrų) ir pavertė juos vynu.

Bet atkreipkite dėmesį. Jis pametė indus vandeniui, aišku, kad Jis kažko ieškojo, kad suorganizuotų palaiminimą, pritaikė jų paskirtį savo tikslui, pripildė juos vandens iki kraštų, ir tada įvyko stebuklas. Jis nedarys stebuklo, jei  jūs nedarysite to, kas yra teisinga, visų pirma, natūraliai.  Jis gali jums duoti tik tai, ką jūs galite paimti. Mozė turėjo izraelitus nuvesti iki jūros krašto, ir tik tada jūra prasiskyrė. Taigi visų pirma paruošk savo širdį, tada tavo gyvenimas išlaikys palaiminimus.
Tas pat tinka išgydymams. Žiūrėkime, ką mes valgome, ką mes darome, kokius stresus patiriame. Mes norime, kad Dievas išlietų daugiau savęs į mūsų gyvenimą, bet nesame geri tvarkytojai to, ką turime dabar, todėl Jo rankos yra surištos.

Asmeninis pavyzdys
Prieš kelis dešimtmečius, o tai dabar atrodo lyg kitoje galaktikoje- seniai, seniai, aš turėjau dvi picų išvežiojimo įmones. Mūsų pelnas po visų išlaidų siekė 20% . Tai reiškia, kad kiekvienam picų pardavimui už 10$ kompanija galėjo padėti į banką 2$. Tai mes vadinamo „tinklo“ pelnu - pelnas, kuris po kitų išlaidų likdavo mums. Tie 2$ buvo atidedami tolimesnei plėtrai. Dalis pelno buvo naudojama darbuotojų premijavimui ir t.t.
Visos kitos išlaidos  buvo padengiamo si6 t7 8$. Mano atlyginimas, atlyginimai 65 darbuotojams, naujų produktų įsigijimas, patalpų nuoma, mokesčiai ir pan.- tam buvo sunaudojama 8$ iš tų 10$, uždirbtų parduodant. Būtų neteisinga, jei būčiau paėmęs tą 10$ uždirbtų dolerių ir atidavęs savo žmonos giminei, ar vaikams, arba būčiau nusipirkęs už juos ką nors sau. Iš tos 10$, 8$ turėjo būti investuoti į žmones, produktus ir papildomas išlaidas.
Nors aš vėl ir vėl aš sutinku žmonių, kurie pasiima tuos grynuosius, kurie uždirbami iš prekybos, ir nedisciplinuoja savęs, kad atidėtų 8$ verslui, o  tada jie nori, kad Dievas arba/ir kiti juos gelbėtų.  Tai NETEISINGA. Jis leis jų verslui sužlugti , todėl kad pinigai yra žemėje ir mes atsakingi daryti tai, kas yra teisinga. Mes negalime elgtis neteisingai, ir prašyti Dievą ištaisyti tai, kas įvyko dėl mano nepaklusnumo. Dvasiškai kalbant, Jis mylės jus ir padengs jūsų nuodėmes. Natūraliai kalbant – jūs atsakingi daryti tai, kas yra teisinga.


Pinigai yra iš šios žemės ir todėl mes už juos atsakingi, o ne Dievas. Jis leis jums patirti bankrotą, nes jūs pažeidė teisumą. Nuodėmės, kurios priklauso žemei ir pasiliks žemėje, jei taip galima pasakyti. Jie nusidėjo prieš savo verslo kūną, taigi jų nuodėmės pasireikš kūne.
Kitą savaitę - pavyzdžiai iš Naujojo Testamento apie tai kaip subalansuoti stebuklingą išgydymą su tuo, kas yra teisinga natūraliai. Iki tada, visus laiminu,
John Fenn
www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus:  cwowi@aol.com 

Pamoka, kurią išmokau. 2d. “Klausyk savo žmonos”


John Fenn, 2018m. birželio 1d.
Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip aš pirmą kartą patyriau galvos svaigimą. Tai visada įvykdavo, kai aš būdavau labai fiziškai pavargęs.

Tai atsitiko praeitų metų (2017) kovo mėn. Lietuvoje. Mes buvome namų surinkime nuostabioje Klaipėdoje.  Aš pažvelgiau į lubas garbinimo metu, ir staiga aš jau negalėjau atskirti, kur viršus, kur apačia. Tada mane supykino, aš nubėgau į vonią ir išvėmiau nuostabius priešpiečius, kuriuos mes ką tik buvome suvalgę. Visi tada už mane pasimeldė, ir kuriam laikui pasijaučiau geriau, bet tai mane labai sukrėtė, nes tai nutiko viduryje kelionės, kuri buvo labai užimta.

 Ir štai 2018 gegužės mėn. daugiau kaip po metų mūsų Olandų konferencijoje galvos svaigimas vėl pasikartojo.

 
Konferencija Olandijoje
Buvo nuostabus gilus penktadienio vakaro garbinimas, mes taip išreiškėme savo meilę Viešpačiui, o  Jis dainavo mums pranašiškai per pranašiškas Brian atliekamas giesmes( Brian yra mūsų jauniausias sūnus, jis tada vedė garbinimą). Staiga mano akys buvo atvertos matyti dvasinę sritį, ir ten buvo Viešpats. Jis vaikščiojo žmonių tarpe, dėjo ant kai kurių rankas, gydė jų emocijas ir susižeidimus, patraukdamas gilų sielvartą ir liesdamas giliai paslėptus labai asmeniškus skausmus ir žaizdas...bet kai paprašiau, kad Jis uždėtų rankas ant manęs, Jis atsakė:“ Ne. Aš čia, kad tarnaučiau širdims ir sieloms. Tu padarei tai sau pats.“

Šeštadienio rytą galvos svaigimas vargino net stipriau nei anksčiau. Tą naktį aš miegojau apie 5 valandas, ir 2 kartu buvau nubudęs, nes vonios kambaryje buvo judesiu aktyvuojamas apšvietimas, šviesa užsidegdavo, kai vonios durys atsidarydavo ir jos nebuvo galima užgesinti nuspaudus mygtuką, reikėjo laukti kol užges pati. Taigi kambarys staiga  nušvisdavo skaisčia šviesa lyg vidurdienį, o mes abu pašokdavome ir tik po kurio laiko vėl galėdavome užmigti.

Tą rytą mane pykino, bet po kurio laiko tai praėjo ir aš pasijutau šiek tiek geriau, nors vis tiek man reikėjo sutelkti visą savo dėmesį, kad padėčiau vieną savo pėdą prieš kitą ir galėčiau vaikščioti tiesiai. Šeštadienio rytą aš mokiau sėdėdamas, užuot stovėjęs, visiems trumpai paaiškinau apie galvos svaigimą, ir tada pasišalinau priešpiečių.

Aš grįžau į savo kambarį, atsiguliau, paprašęs kitų vadovauti klausimų/atsakymų apie namų surinkimą popietei.

Ką pasakė Tėvas
Aš buvau savo lovoje, gulėjau ant dešinio šono, nes gulint ant kairio sukdavosi galva. Aš paklausiau Tėvą, kodėl Viešpats neišgydė manęs tą naktį, kai Jis buvo susirinkime. Kodėl Jis pasakė:“ tu padarei tai sau pats“, Jis atsakė nedelsdamas:

„Tu padarei tai sau pats. Aš jau kurį laiką stengiausi tau pasakyti, kad kiekvieną savaitę vieną dieną skirtum visą tik poilsiui, bet tu nepaklusai.“

Aš atsakiau:“ Bet Tėve, nuo paauglystės aš sakiau, kad man bus kaip Mozei:“ Jo akys nenusilpo, ir natūralios jėgos neišseko“*. Taigi mano kūnas turėjo klausyti manęs, kaip jis darė kitais atvejais. „( Mano akys mato dar geriau nei 20/20, aš niekada neturėjau sugedusio danties, galiu dirbti daugiau nei daugelis mano amžiaus vyrų ir nestokoju energijos net dabar, kai man 60metų.) (Įst 34:7)

Jis atsakė taip, kaip niekada nesu girdėjęs anksčiau:“ Tai tiesa, bet tavo kūnas yra iš žemės, ir tau reikia išmokti prisitaikyti.“ Tai mane sukrėtė, bet sutiko su tuo, kad ieškojau šio atsakymo maždaug kelis pastaruosius metus; pusiausvyra tarp išgydymo ir senėjimo proceso. Aš vis dar tikiuosi pragyventi savo vėlyvuosius metus  turėdamas gerą sveikata ir pilnas energijos, ir Jis nesakė, kad to nebus. Bet Jis sakė, kad aš senstu,  kad  mano kūnas yra iš žemės ir nyksta, todėl reikia prisitaikyti.

Kai aš gaunu maldos poreikį, pvz.: duktė prašo išgydymo savo 97metų krikščionei motinai, aš padarau pauzę, nežinodamas, ar nedelsiant turiu prašyti Tėvą išgydymo, o gal tai jos laikas eiti namo ir duktė prašo todėl, kad nenori patirti netekties mirus motinai. Aš ilgai norėjau suprasti santykį tarp senėjimo ir išgydymo. Kur yra skiriamoji linija tarp kūno, „kuris yra iš žemės ir nyksta“ ir dangiško išgydymo.

Kai Tėvas pasakė, kad mano kūnas yra iš žemės todėl nyksta, ir man reikia išmokti prisitaikyti, Tai išryškino naują tikslą- mokytis prisitaikyti. Hmmm...
Ne tik prisitaikyti, bet mokytis kaip prisitaikyti...ir vėl,- tai procesas!

Bet palaukite, dar ne viskas...
Jis tęsė: “Tu turi klausyti  savo žmonos. Barbara žino, kaip visą dieną skirti poilsiui ir jau kurį laiką sakydavo tau tai daryti. Ji buvo mano patvirtinantis balsas, kai aš darbavausi tavo viduje  jau kuris laikas asmeniškai dėl šito. Bet tu neklausei. Tau dar kartą teks tai pakartoti.“

Bet aš nenoriu tai praeiti dar kartą!
Korintiečiams 6:18 Paulius pasidalina principu, kurio kontekstas yra seksualinė nuodėmė, bet pritaikymas yra apskritai apie nuodėmę prieš kūną:

„8 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.


Principas sako, kad nuodėmės prieš kūną pasilieka ir pasireiškia kūne, - tai dalykai, kuriuos darome sau mes patys. Mes žinome tai instinktyviai- rūkorius, suserga plaučių emfizema( vert. plaučių išsipūtimas) ar plaučių vėžiu, viršsvorį turintis asmuo, turi problemų su sąnariais ir pėdomis. Tai reiškia, kad didžia dalimi, tai mes padarome sau patys, arba buvome tokiame strese, kad prasidėjo galvos skausmai ar sumaištis galvoje, arba organizmui ėmė trūkti vandens arba ėmėme alpti- jei mes nusidedame prieš kūną, ta nuodėmė pasiliks ir pasireikš kūne.

Prieširdžių virpėjimas(AFib ang.) su kuriuo kovoju pastaruosius 3 metus,- tai padariau aš sau pats. Buvo karšta diena 115F(49C), sunkiai dirbau, buvau apsirengęs, kaip visada priversdamas save, šiek tiek trūko skysčių...ir staiga pajutau smūgį krūtinėje, pasijutai alpstantis turėjau atsisėsti ir mano širdis drebėjo...vėliau aš supratau, kad aš pats buvau priežastimi savo širdies prieširdžių virpėjimo.

Aš greitai atsigavau ir būčiau nesupratęs to, jei ne medicininė apžiūra po kelių mėnesių- ir aš tikėjausi, kad ta mano būklė vėliau šiais metais bus išgydyta medicinos pagalba, bet aš pats tai sau padariau. Tą patį galiu pasakyti ir apie galvos svaigimą...Tėvas darbavosi manyje, kad vieną dieną per savaitę skirčiau visą laiką poilsiui. Tai man naujas įprotis/aš buvau tas, kuris eidavau į lovą 11 arba 12, keldavausi 5arba 6 ryto...ir dariau tai reguliariai...kaip tai pavadinti...hmmmm

Naujajame Testamente yra daug pavyzdžių, kurie padės mums suprasti, kur yra skirianti linija tarp tikėjimosi dieviško išgydymo ir išgydymo procese. Apie tai rašysiu kitą savaitę, iki tada

John Fenn
www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man elektroninius laiškus: cwowi@aol.com