Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. liepos 30 d., šeštadienis

CWOWI Naujienlaiškis. Liepa 2016. Patarimai, pranašiškai, asmeniniai dalykai

John Fenn, 2016 m. liepos mėn. 20 d.,

Sveiki,
Jei tu gyveni JAV raginu tave užsisakyti mūsų naujienlaiškį, nes jo turinys paprastai labai skiriasi nuo šio e-naujienlaiškio, kuris siunčiamas daugybei žmonių daugelyje tautų. Naujienlaiškis paštu labiau asmeniškas apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime, o e-naujienlaiškis paprastai apima kai kuriuos mokymus ir kitas mintis.

Pranašiškai - prisiminkite, 2003 metų rugsėjį Tėvas sakė man „stebėk įvykius, kai Hillary užims postą“, o maždaug prieš 2 metus (aš nepasidalinau tuo viešai iki dabar) man buvo pasakyta, kad „prezidentas (Obama) ir jo politika bus daug pavojingesnė po to, kai jis paliks postą, negu jam būnant poste.“

Bet dalis „stebėk“ iš tiesų buvo teisinga iki 2009, kai Hillary tapo valstybės sekretore, taigi tai išsipildė, ir mes iš tiesų nuo tada matėme didžiulį pasikeitimą mūsų tautoje. Bet laikas pasakys, ar Jis kalbėjo apie dar didesnį „postą.“

Anksčiau minėjau, kad Tėvas pasakė man: "paskutinė metų pusė bus sunki daugeliui.“ Žinoma, teiginys toks, kaip šitas, gali būti apie bet kuriuos 6 mėnesius istorijoje, bet kai Tėvas specifiškai pasakė tai man, aš priėmiau tai, kaip reiškinį turintį gilesnę reikšmę, kad neįprasti dalykai nutiks pasaulyje.

Jau matome terorizmą ir politinius įvykius pasaulyje, pradedant nuo Brexit iki Dalaso bei kitų riaušių prieš policiją, iki Turkijos, Nicos, Prancūzijos ir daugiau, o mes dar esame tik viduryje liepos, aš iš tiesų meldžiuosi dėl tų 5 mėnesių. Jis jau pasakė, aš pasidalinau tuo anksčiau, kad 2017 bus sunkus laikas pasauliui“, taigi aš dvasine prasme, taip sakant, „ruošiuosi“.

Bet ir vėl aš grįžtu atgal prie aplankymo 2010, kai klausiau apie Arabų pavasarį, Egiptą ir kitus dalykus, ir, kai pasakęs man kelis dalykus, Jis paklausė: Bet kodėl tau tai rūpi? Tau reikia būti Tėvo reikaluose.“

Kristus mumyse, ir Jis yra tvirta uola. Mes privalome kaip individai, kiekvienas būti Tėvo reikaluose, tuose, kuriuos Tėvas mums numatęs mūsų gyvenimo sferoje; mūsų sutuoktinis, šeima, darbas, tie, su kuriais bendraujame, tai yra mūsų prioritetai. Stebėkite ir melskitės, matykite, bet nebijokite. Prisiminkite, kad mes esame žmoniškos būtybės, o ne žmogiškos mašinos. Pirmiausia „būkite“ po to „darykite“, tokia tvarka.

Praktiniai namų surinkimo patarimai jūs esate šeimininkas ir nustatykite taisykles
Jei reikia, kad žmonės išeitų tam tikru laiku, pasakykite jiems iš anksto. Jei jūs uždarote duris į kai kuriuos kambarius, pasakykite jiems, kad jie uždaryti su priežastimi ir kad jie ten neitų. Jei yra kokių nors apribojimų – nustatykite taisykles, jūs esate šeimininkas. Paulius turėjo pamokyti korintiečius apie socialinius įgūdžius, apie tai jis rašo 1 Korintiečiams 14 skyriuje pradedant nuo 26 eilutės. Jis rašė apie kalbėjimą paeiliui, kad negalima nutraukti vienas kito, viskas, kas bus pasakyta, bus aptarta ir gali būti atmesta. Jis kalbėjo apie tai, kad negalima dominuoti pokalbyje ir dar daugiau.

Pirmais metais, kai mes pradėjome CWOWI (Tarptautinis Surinkimas be Sienų) mes turėjome porą, kuri vadovavo namų surinkimui. Jie susitikdavo sekmadieniais ryte 10 val. Ši pora sakė, kad žmonės gali pasilikti iki 11 vakaro, ir netgi eiti namo, apsivilkti maudymosi kostiumus bei ateiti vakarienės ir sėdėti karštoje vonioje beveik iki vidurnakčio!

Mes sakėme jiems, kad tai neišmintinga, kad žmonės čia ateina dėl namų surinkimo garbinti Jėzų ir dalintis tuo, ką mes turime bendro Jame, ir taip augti kaip žmonėms ir tikintiesiems. Todėl mūsų patarimas buvo apriboti susirinkimus iki poros valandų arba, kaip Viešpats veiks, bet iš tiesų, sutrumpinti laiką, nes žmonėms reikia pailsėti po dienos.

Ta pora su tuo nesutiko, nenorėjo įžeisti jausmų, bet kentėjo, nes kitą dieną turėjo anksti keltis į drabą, taigi dėl to, kad nenorėjo užgauti žmonių jausmų, jie nenustatė ribų. Galutinis rezultatas buvo toks, kad jie išseko, kaip ir buvo perspėti, ir šiandien jie nebedalyvauja namų surinkimuose.

Keiskitės paeiliui
Kitas punktas yra keisti tuos, kurie vadovauja, ir keisti namus. Mes radome šį pavyzdį Apd 2:46 ir dar kitose vietose, tai pasiteisina nepaisant kultūros nei tautos. Jei neįmanoma keisti namus kiekvieną savaitę, mažų mažiausiai keiskite tuos, kurie vadovauja susirinkimui. Ir aš neturiu omenyje, kad būtų keičiamasi tarp 3 žmonių, bet suteikite galimybę kiekvienam vadovauti susirinkimui. Mes turėjome kelis susirinkimus namuose, kuriems vadovavo vaikai ir paaugliai pasidalinkite atsakomybe!

O vadovavimas nereiškia viskam būkite kūrybingi, galbūt kažkas naujas jaučiasi nesuvaržytas tik parinkdamas kelias garbinimo giesmes, ir paprašydamas kažką kitą pasidalinti žodžiu, kuris yra jo širdyje. Tai nėra varžybos, tik tai turi būti ne ginčytini dalykai, bet tai, kas mums bendra ir žmonės gali dalintis priklausomai nuo malonės, kurią Jis yra jiems suteikęs. Asmuo, kuris myli garbinimą, galbūt ves visus garbinti be jokio „mokymo“ iš Žodžio. Užtarėjas gali vesti visus maldoje. Mokytojas gali išmesti garbinimo laiką ir tik pasidalinti Žodžiu – leiskite žmonėms dalintis pagal jiems suteiktą malonę.

Mes pastebėjome, kad namų surinkimas gyvybingesnis, jei jis apriboja studijas iš knygų ir kitų mokymo programų, pasirenka kiekvieną savaitę paeiliui keisti žmones, kurie dalinasi, taip padarydamas kiekvieną susirinkimą skirtingu. Jei kas nors jaučia, kad yra vedamas pasidalinti kažkuo iš knygos ar pamokos, darykite tai tik tada, kai jūs priimate surinkimą savo namuose/arba vadovaujate, bet ne kiekvieną savaitę, ar mažų mažiausiai apribokite tai konkrečiu susitarimu ne daugiau vienas mėnesis susirinkimų pasitikėkite Kristumi kiekviename asmenyje, ir prisiminkime, kad maža ugnelė geriau už tai, kai visai nėra ugnies. Žmonės švelniai vadovaujami susigražins balansą.

Gyvenkite su tikslu vienas kito atžvilgiu
Neleiskite, kad savaitinis susirinkimas taptų vieninteliu laiku, kai jūs matote ir/ar bendraujate vienas su kitu. Investuokite į santykius siekdami suvalgyti kartu priešpiečius su kuo nors iš jūsų namų surinkimo kartą per savaitę. Pakvieskite kažką iš savo grupės vidury savaitės papietauti. Būkite kūrybingi; mamos su mažais vaikais susitikite visos kartu, susirinkite vyrai pasportuoti ar pavalgyti, ar dėl kažko kito, dėl ko visi sutinkate. Palaikykite kontaktus socialiniuose tinkluose ir bendraukite, kad savaitinis susirinkimas būtų tik santykių pratęsimas.

Konferencija gegužės mėnesį Olandijoje
Kitais metais mūsų organizuojama konferencija Olandijoje prasidės savaitgalį, kai JAV švenčia Atminimo dieną (Memorial Day). Konferencijos pradžia ketvirtadienį gegužės 25 dieną ir ji tęsis iki sekmadienio 28 dieną (Memorial Day pirmadienį, 29 d.)

Aš raginu jus pamaldžiai apsvarstyti atvykimą į konferenciją. Tai bendravimo, garbinimo, mokymo ir Dvasios judėjimo derinys konferencijos metu, kur mes valgome kartu gražiame pastate puikioje Nyderlandų kaimo aplinkoje. Dažniausiai žmonės atvyksta iš 6-15 tautų ir jūs tikrai įsigysite daug naujų draugų!

Po konferencijos, nuo pirmadienio iki trečiadienio, su Barbara planuojame pasižvalgyti su apylinkes. Tie, kurie norės ir galės pasilikti, galite prisijungti prie mūsų. Nyderlandai labai gražūs, ypač pavasarį, su tulpių laukais, senoviškais miesteliais, pilimis, ir gyvybingu Amsterdamu bei jo apylinkėmis. Mes galėsime aplankyti Anne Frank namą ir/arba Corrie ten Boom namą taip pat.

Skrydžiai į Amsterdamą leidžia lengvai atvykti tiems, kurie gyvena JAV ir Kanadoje. Dieną jūs išvykstate Iš JAV , miegate lėktuve ir atvykstate kitą rytą. Jūs lengvai galite tai padaryti skirdami tam savaitę ar 8 dienas. Dėl detalių susisiekite su Wil ir Ank cwowi@solcon.nl

Asmeninės naujienos
Jei jūs meldžiatės už mus ir Krisą, mes labai tai vertiname. Mes tiek daug keliavome ir turėjome tiek daug lankytojų ir renginių šiais metais, kad mūsų normalus tvarkaraštis, kai pasiimame jį namo sutriko, to jis nesuprato, nes jis labai pripratęs prie vienodo ritmo, dėl savo pažeisto proto jis nesupranta visų pasikeitimų, kuriuos mes padarėme jo tvarkaraštyje. Prižiūrėtojos globos namuose ir mes turime tvarkytis su jo elgesio problemomis ir emocijų svyravimu. Ačiū.

Jėzus sakė, kad Jis romus ir nuolankios širdies, ir toks Jis yra. Jis nėra Holivudo Jėzus. Jo nežavi itališko marmuro fojė, kai kažkas įeina į vietą vadinamą bažnyčia, Jis vertina puodelį vandens vaikui, kai asmuo aplanko sergančius draugus ar kalinius, ir nuneša rūbų bei maisto stokojantiems.

Mūsų vertybės turi susiderinti su Jo vertybėmis. Jis yra romus ir nuolankios širdies ir mes galime mokytis iš Jo; tas mokymasis yra diena iš dienos kasdienybėje, normaliame gyvenime. Tai procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą!

Mes tiesiog dabar turime keletą poreikių ir labai vertiname jūsų davimąačiū jums.

Būkite palaiminti,

2016 m. liepos 25 d., pirmadienis

Atsitiktinės mintys. Įsižeidimo kultūra. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. liepos mėn. 16 d.,

Sveiki,
Padėjau Krisui pasiruošti dienai po rytinės vonios. Tuo metu jis išgirdo, kad pro šalį skrenda lėktuvas. Krisas – vyriausias mūsų sūnus. Šiuo metu – kai rašau, jam yra 36 metai. Gimdymo metu virkštelė buvo apsivyniojusi apie jo kaklą ir tai sustabdė deguonies pritekėjimą į smegenis, dėl to, protiškai jis yra 4 metų amžiaus.

Jis pasakė: „Tėti! Lėktuvas!”
„Tu teisus, aš taip pat jį girdėjau. Įdomu kur jis skrenda?” - paklausau neduodamas laiko jam atsakyti ir užsimiršęs, toliau bėriau žodžius. „Galbūt kažkas savaitgalį buvo prie ežero ir dabar skrenda namo? Galbūt kažkas vyksta į darbą, o gal aplankyti savo draugus? Gali būti, kad jie netgi išvyksta toli atostogų? Kaip manai, kur jie vyksta?“ Aišku, jis mandagiai laukė kol aš pabaigsiu ir atsakė: „Jie vyksta į oro uostą.“


Prarastas pokalbio menas
Jo atsakymas iš tiesų palietė esminę tiesą – nesvarbu kodėl ar kur jie skrido, jie skrido į oro uostą. Bet aš taip buvau paniręs į save ir į visas galimybes – ką galima įsivaizduoti, kad vos bepastebėjau, jog Krisas kantriai laukia kol aš baigsiu kalbėti. Tai vienas įsižeidimo kultūros elementų – prarastas pokalbio menas. Mes visi kartais dominuojame pokalbyje, bet tai neturi tapti įpročiu.

Įsižeidę nenori keistis idėjomis, nes jie pasinėrę į save. Jie nori, kad tik jų balsas būtų girdimas. Jie nori pasinaudoti tavimi, o ne mokytis iš tavęs. Galbūt jie nori išsilieti ar prastumti laiką, o gal nori gauti patvirtinimą to, ką jie jau yra nusprendę daryti. Jie pasinaudos tavimi, kad pateisintų tą sprendimą, apsimesdami, jog jie to dar nepadarė. Priežasčių gali būti daug, bet visa tai dėl to, kad jie nemoka keistis idėjomis, jie to net nenori.

Asmuo įsižeidimo kultūroje, kito pasisakymą ar kitokią nuomonę vertina kaip grėsmę, dėl to tokius dalykus sutinka kaip asmeninę ataką – su emociniu išsiliejimu.

Tai emocinio nestabilumo, einančio kartu su įsižeidimu, dalis. Emocinė asmens įsižeidimo tvirtovė negali būti logiškai pateisinta ir jie tai žino. Tačiau jie per daug jautrūs – streso būsenoje ar šiaip nematantys galimybės nukreipti savo žvilgsnį nuo savęs į tai, kas yra logiška ir teisinga, ir ko Viešpats norėtų, kad jie darytų. Neturėdami gebėjimo šnekėtis ir keistis idėjomis nesijausdami atakuojamais, jie tai priima kaip atmetimą. Jausdamiesi šmeižiamais ar asmeniškai puolamais, jie kaltina ir atsikerta ta pačia ataka netgi tada, kai iš tiesų nėra atakuojami. Viską jie priima tik tokiu būdu. Taip – tai ne branda ir be abejonės tai yra įsižeidimas.

Kai Paulius buvo Atėnuose – Marso kalvose (Apd 17), susirinkę žmonės laukė apsikeitimo idėjomis ir nepriėmė to asmeniškai. Jie žinojo kaip galima pulti idėją nepuolant asmens.

Beveik kiekvienas profesionalas gali susidurti su šia keitimosi idėjomis koncepcija
Kartais pasikeitimas argumentais vyksta karščiuojantis, bet neatakuojant kito žmogaus asmeniškai. Teisininkai, vadovaujantys žmonės, diplomatai, mokytojai ir (viliuosi) sutuoktiniai bei tėvai žino ką reiškia įsikarščiavus keistis argumentais – nesutariant ir tuo pat metu vis tiek pripažįstant, vertinat ir netgi mylint kitą asmenį, kuris nepriima argumentų asmeniškai.

(Jei būtų kokia nors ikivedybinė klasė, aš pasiūlyčiau susižadėjusiems, kad pasimokytų ginčytis. Mokykitės išreikšti idėjas nepadarydami jų asmenine ataka, neiškeldami praeities ir t.t. Ginčykitės su idėjomis ar sampratomis, argumentuokite tikslus, bet nedarykite to asmenine ataka.)

Daugybė žmonių, ypač tų, kurie turi silpną sutuoktinį arba iš viso jo neturi, o taip pat neturintys artimų draugų kalbančių į jų gyvenimą, savo širdyse myli Dievą, tačiau gyvena ankštame savo pasaulėlyje, atsiriboję nuo kitų. Taigi, jie įsižeidžia ant kiekvieno su kuriuo nesutinka – kuris žeidžia jų jausmus. Tie žmonės gyvena iš savęs, bet ne iš Kristaus juose.

Užuot sau kalbėję, arba užuot leidę Dievui jiems pasakyti kaip jie turėtų jaustis ir mąstyti, jie leidžia savo emocijoms diktuoti kaip jie jausis ir galvos

Oho, kalbėti apie gyvenimą Kristuje šioje žemėje, bet nieko nepasiimti į amžiną puotą, tik sudegintą savo gyvenimo medieną, šieną ir šiaudus. Tą dieną nenorėčiau būti jų vietoje.

Tie patys žmonės dažniausiai laikosi įsitvėrę į savo darbus. Esu įsitikinęs, kad jei kas nors darbe pasako ar padaro kažką, su kuo jie nesutinka, jie nepalieka darbo ir neišeina, nes jiems reikia pinigų. Bet tie patys krikščionys, žinantys, kad duos apyskaitą savo Kūrėjui, gyvena pyktyje ir įsižeidime kito krikščionio atžvilgiu, nutraukę santykius, nors danguje mes visi pažinosime vienas kitą amžinai. Jie netenka Dievo baimės ir troškimo būti panašiems į Kristų, kai tik buvimas Jame meta jiems iššūkį – kaip jaustis ar galvoti.

Tingumas?
Per metų metus ėmiau pastebėti tuos, kurie ypač lengvai įsižeidžia, dvasine prasme jie yra tinginiai ir nenori pakelti savo dvasinio užpakalio. Štai ką turiu galvoje – įsivaizduokite tingų darbininką, kuris perilgai užsikalba pertraukos metu ir įsižeidžia, kai tik vadovas pasako jam eiti dirbti. Užuot priėmęs savo boso komandą: „Žinote, jis teisus, aš per ilgai užtęsiau pertrauką ir savo bendradarbiams sukėliau problemų“ – jis sako: „Bosas manęs nemėgsta“.

Asmenys gyvenantys savo mažame emociniame pasaulėlyje, bet kokios formos komunikacijas visų pirma mato per įsižeidimo akinius. Kito atsakymą jie priima lyg piktą, arba papiktinantį – turintį nuostatą arba įkyrų. Taigi pokalbyje: e-laiške, telefono skambutyje, ar laiške, jie perskaito dalykus kurių nėra. Jiems tai normalu, nors meilė sako, kad ji tiki tuo kas geriausia ir ieško to – kas geriausia. Paklūstantis Jėzui žmogus, patvirtina savo nuostatą ir sako: „Jis teisus, aš padariau per ilgą pertrauką, bosas nori to kas geriausia jam ir kompanijai, ir mano bendradarbiams.“ Tai yra meilė. O nuostata, kad bosas jo nebemėgsta, yra iš įsižeidimo kultūros.

Įsižeidusieji neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą ir nuostatas, jie nesugeba pamatyti, kad per ilgai kalbėdamiesi ir taip užtęsdami pertrauką, sukėlė problemų kolegoms. Jie yra tingūs ir akli savo bendradarbiams, kuriems reikia, kad jie grįžtų į darbą. Užuot prisiėmę atsakomybę, jie linkę leisti kitam atlikti darbą už juos.

Žvelgiant į tokį tingumą dvasiniu požiūriu matyti, kad kai kurie labiau nori būti įsižeidę, negu daryti tai, ko prašo Dievas. „Atsiprašyti? Tai per sunku, Viešpatie. Kodėl gi tau tiesiog juo nepasirūpinus, o mane laikyti švariu, kad galėčiau toliau ramiai gyventi?“

Ieškodamas dalykų dėl kurių galima įsižeisti, pasaulis priėjo ribą. Bet iš Kristaus mes ne to išmokome.

Manęs daug kartų klausė kaip aš išlaikau savo širdį ir motyvus teisingais prieš Viešpatį?
Tai labai paprasta. Savo prote ir emocijose aš nekuriu nuomonių apie kito žmogaus veiksmus. Aš teisiu vaisių jų gyvenime, kaip darė Jėzus, ir neteisiu jų širdžių, apie tai taip pat sakė Jėzus. Taip elgdamasis, aš tikrai sąžiningai jiems noriu geriausio, todėl neturiu slaptų tikslų santykiuose.

Romiečiams 14 ir kitose vietose, iš esmės tą patį, tik kitais žodžiais pasakė ir Paulius, jog tai ką jie daro, jie daro dėl Viešpaties, taigi tai yra jų, o ne mano reikalas. Galbūt aš turiu saugoti save nuo jų veiksmų, kurie nuodėmingi ar potencialiai pavojingi man ar mano šeimai, bet aš neteisiu jų širdies. Tik Dievas žino širdį. Žmogaus prigimtis tokia, kad save žmonės teisia pagal motyvus, bet kitus – pagal savo lūkesčius. Tai juos veda tiesiai į įsižeidimą ir susižeidimą. Jeigu jūs darote tai ką galite, kad gyventumėte taikoje, o jie tam priešinasi, tuomet tai yra jų problema su Viešpačiu, o ne su jumis. Taigi leisite jiems su tuo tvarkytis.

Aš kuo seniausiai suvokiau, kad jau esu amžinybėje. Ne numirę mes įeiname į amžinybę, mes jau esame amžinybėje. Tai reiškia, kad sekančius 200, 500, 5000 metų ir dar daugiau, mes visi pažinosime vienas kitą labai gerai. Taigi kodėl nesutikti su tuo, su kuo galime sutikti jau dabar, nes po 10000 metų nuo dabar, mūsų skirtumai visai nieko nereikš.

Prisimenu Polikarpo, Smirnos vyskupo žodžius pasakytus prieš sudeginimą ant laužo, nes atsisakė smilkyti imperatoriui: „86 metus aš tarnavau Jam ir Jis man nepadarė nieko blogo. Kaip aš galiu piktžodžiauti Savo Viešpačiui ir Gelbėtojui? Jūs grasinate man ugnimi, kuri degs tik kurį laiką ir greitai užges, bet nežinote apie amžinąją bausmę, kuri paruošta nedorėliams.“

Jo požiūris į amžinybę tiktų tiems, kurie taip lengvai įsižeidžia, nesvarbu, jie krikščionys ar ne.

Kitą savaitę naujos atsitiktinės mintys. Iki tada, būkite palaiminti,

John Fenn

2016 m. liepos 24 d., sekmadienis

Atsitiktinės mintys. Įsižeidimo kultūra. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. liepos mėn. 9 d.,

Sveiki,
Per pastaruosius kelis metus pasaulyje įsižeidimo kultūra daug ką įtraukė tarytum audra. Dauguma supranta, kad už šio judėjimo stovinti dvasia, laikui bėgant ves į kažką didesnio nei tik į pavienio politiko veiklą, kuris rinkiminės kampanijos metu asmeniškai atakuoja savo oponentą.

Mažesnio mastelio pavyzdžius galime pamatyti JAV – paauglė buvo išmesta iš mokyklos dėl to, kad nusičiaudėjusiai klasės draugei pasakė: „Būk palaiminta“. Kalifornijos mokykloje, gegužės 5d., penki mokiniai buvo išsiųsti namo todėl, kad vilkėjo marškinėlius su Amerikos vėliava, mat tą dieną Meksika švenčia Cinco de Mayo.

Nacionaliniu mastu įsižeidimo kultūra labai panaši į fašizmą. Fašizmas yra valstybinė sistema, neleidžianti žmonėms nesutikti su vyriausybe – vyriausybė įsižeidžia jei kas nors su ja nesutinka. Čia tinka ir ISIS pavyzdžiai – jie žudo kiekvieną, kuris netiki taip kaip jie. Taip pat ir Turkija, persekioja bei baudžia piliečius, žiniasklaidoje išreiškusius nuomonę nesutampančią su vyriausybine. Jie traktuoja tuos žmones, kaip vykdančius antivalstybinę veiklą. Plačiai, kaip valstybės politikos sudedamoji dalis, brukamas politinis korektiškumas. Pradedant nuo „Būk palaimintas“, iki dėl išreikštos asmeninės nuomonės užblokuotų Facebook publikacijų – visa tai yra įsižeidimo kultūros bruožai.

Prieš tapdamas jėga visuomenėje, įsižeidimas prasideda individo širdyje. Įsitvirtinęs žmogaus širdyje, jis suformuoja jo mažą, nuosavą įsižeidimo kultūrą. Tai nulemia, kad žmogus, užuot gyvenęs sveiku protu, logika ir morale, gyvena emocijomis. To rezultatas – nutraukiami santykiai su tais, kurie nepateisina jo lūkesčių.


Kaip prasideda įsižeidimas
Prielaida – tai savo vilčių į kitą sudėjimas. Po to įsižeidimas (sužeisti jausmai) ir netgi aukos jausmas, nes kitas žmogus nepateisino lūkesčių.

Įsižeidę asmenys negali teisingai vertinti situacijos
Situaciją jie mato tik savomis akimis, susietą su savo lūkesčiais ir savaisiais jausmais, dėl to, neatsižvelgia į kito žmogaus gyvenimą. Tie žmonės, užuot gyvenę emocijomis ir nuomone kylančia iš Dievo Žodžio, gyvena savo nuomonėmis, kurios kyla iš jų emocijų.

1 dalykas – Jie mato tik save ir tik savo situaciją (narcisizmas)
Jų emocijos yra užaštrintos, tad griežtai vadovaudamiesi savo emocijomis jie susidaro nuomonę ir nusprendžia, ką turėti savo gyvenime, o ką išmesti iš savo gyvenimo. Pavyzdžiui, galbūt viena jų, jau 20 metų turi draugę, bet toji, dėl kažko nereikšmingo kartą ją užpykdo – netinkamu laiku atsiliepusi į skambutį kažką pasako, tad ši supyksta ir nusprendžia nutraukti santykius. Įsižeidimo kultūra, vadovaudamasi emociškai, nusprendžia išmesti 20-ies metų investiciją į draugystę – visiškai nelogiška! Dvokiantis mąstymas!

Taip gyvenantys žmonės, ima leistis spirale žemyn.

2 dalykas - Jie negali įsivaizduoti savęs kito asmens vietoje
Gyvenat emocijomis ir įsižeidimo kultūroje reiškia, kad asmuo negali suprasti kito situacijos ir praranda pirminį siekinį, jog svarbiausia yra bręsti Kristuje. Ankstesniame pavyzdyje matome – nors ir draugavo 20 metų, įsižeidusi moteris nesugebėjo priimti nuoširdaus draugės paaiškinimo, kad tą kartą, laikas kalbėtis nebuvo tinkamas.

Visą šitą ji suprato taip: „Tu nenori su manimi bendrauti“. Taigi jos reakcija nebuvo adekvati esamai situacijai, dėl to ji atmetė draugystę. Ji negebėjo įsivaizduoti, kad tuo momentu, kito žmogaus gyvenime gali būti kažkas svarbesnio nei asmeninis jos poreikis. Galbūt jos draugė tuo metu ant stalo vystė kūdikį, o gal turėjo svečių, galbūt tuo metu ji buvo pas gydytoją – nesvarbu! Ji įsižeidusi, nes tuo metu negalėjo suprasti savo draugės situacijos. Mat jai jos reikėjo, todėl dabar ji emociniame sąmyšyje ir yra įžeista.

Tiesa ta, kad Jėzų jie myli tik tol, kol Jis nepaprašo padaryti sunkaus sprendimo, atvesiančio juos į augimą, kaip asmenis ir kaip Jėzaus mokinius. Iš tiesų tai jie nėra mokiniai, tik tikintieji, nes mokinys pagal apibrėžimą yra „tas, kuris mokosi“. Jie komposteravo savo bilietą į dangų ir liovėsi mokęsi. Dabar jiems gyvenimas per sunkus, o jie patys per daug užimti, kad būtų varginami tokių dalykų kaip augimas ar dievotas charakteris. Tokie dalykai kaip atsiprašymas, nusižeminimas, akių nukreipimas nuo savęs, pasireiškus jų perdėtai reakcijai jiems tiesiog yra per sunkūs. „Per daug blogai, Jėzau. Aš myliu Tave, bet gyvenimas per sunkus, geriau maudytis savajame skausme.“

Jie mato tik savo poreikį, savo gyvenimą ir tik savąją krizę. Jie gali mandagiai paklausti: „Ei, kas tau?“, bet tik sulaukę atsakymo, jie vėl pakreipia pokalbį apie save. Užuojauta yra emocija kurią jauti kai yra sužeidžiamas kitas, o įsijautimas – galimybė patirti kitų jausmus.

Lengvai įsižeidžiantys asmenys gali jausti užuojautą kitam, bet neturi gebėjimo įsijausti, nes tam reikia nusižeminimo – tapti pažeidžiamu ir pajusti tai, ką jaučia kitas. Taigi jie ir vėl nukreipia dėmesį į save.

3 dalykas – Įsižeidusiam asmeniui neįmanoma ką nors pasakyti
Įsižeidimas yra emocinis pasirinkimas. Dažnai tai besikartojanti reakcija, besireiškianti su nefiltruojamomis, netikrinamomis ir nesubalansuotomis emocijomis. Brandūs žmonės moka subalansuoti emocijas, pajungti jas, taip pat ir savo mintis kryžiaus paklusnumui.

Pasirinkimas neįsižeisti – tai panašumas į Kristų. O pasirinkimas įsižeisti – žemesnės prigimties pasirinkimas. Tu negali kalbėti, diskutuoti, iliustruoti ar mokyti įsižeidusių asmenų. Jie įsižeidę ir nori tokiais būti. Taigi, kai bandai jiems atskleisti tiesą, mėgini atsiprašyti ar bandai jiems padėti suprasti kur link tu kreipi – viskas bergždžiai, tu privalai judėti toliau. Tiltą jų link statyk tol, kol jie leis, bet jų nuodėmė ir vaikiškumas negali tavęs sulaikyti nuo to kas teisinga Kristuje. Tu atsakai prieš Jį, o ne prieš juos.

Kitaip tariant, jausmai į paviršių iškyla tada, kai akivaizdžiai kitus matuoji pagal savo lūkesčius, užuot matavęs juos pagal tai kas teisinga, moralu ir tinkama. Žmonės gyvena sunkų gyvenimą ir patiria stresą, jie turi tendenciją įsižeisti ir kaip ta dygliakiaulė, jie, konfrontuodami pašiaušia savo spyglius. Įsižeidimas tai būsena, kurioje žmonės jaučia poreikį visada būti teisiais, o kitus laikyti neteisiais; taigi jie įsitvirtina toje nuostatoje ir gyvena gyvenimą užimdami tokią poziciją.

Tai siaubinga, apgailėtina ir netinkama vieta gyventi. Tačiau tie patys žmonės sako, kad jie myli Dievą – ir tai tiesa jų dvasiniame žmoguje. Bet neįmanoma kalbėti įsižeidusiems, nes jie neįsileidžia Dievo nei į savo emocijas, nei į sprendimų priėmimo procesą. Niekada jie nemąsto: „Aš turiu padaryti tai, ką sako Jėzus, nesvarbu kaip jaučiuosi.“

Nors jų viduje sąmyšis ir sužeidimai, nes jie žino, kad reikia sutvarkyti dalykus su x asmeniu, bet jie geriau iškryps iš kelio besiteisindami, negu nusižemins prieš Viešpatį ir tą asmenį, ir nedarys to kas yra teisinga. Taigi, dalykus jie nustumia gilyn į save. Mačiau daug atvejų, kuomet ta nuodėmė nuvedė į fizinius susirgimus. Jie greiti prašyti išgydymo, tačiau išgydymas neįvyks, nes fizinė jų negalia prasidėjo tada, kai jie įsižeidė.

Kartą, per maldos tarnavimą, prie manęs priėjo į vaikštynę besiremianti moteris. Ji rodė man savo išsukiotus ir sulinkusius pirštus ir prašė išgydymo nuo artrito. Aš jau norėjau dėti ant jos rankas, bet Viešpats man prakalbo: „Pasakyk jai, kad eitų ir atleistų savo seseriai, ir ji bus išgydyta.“ Po 3 mėnesių aš ir vėl buvau tame surinkime, ji priėjo prie manęs, vaikščiodama be jokios papildomos pagalbos ir pasakė, kad nuėjo į savo sesers namus susitaikyti su ja. Ir jau begrįžtant namo, jos savijauta pagerėjo. Atsibudusi kitą rytą ji buvo visiškai išgydyta. Įsižeidimas gali taip sužaloti žmogų ir dar daugiau nei tai.

Įsižeidę žmonės gali suklastoti atleidimą, jeigu jie sako: „Aš priimu tavo atsiprašymą“, bet po to atsisako iš tiesų tęsti santykius nuo ten, kur jie nutrūko. Tai parodo, kad jų žodžiai buvo lėkšti, nes tarp dviejų tikrai norinčių atleisti žmonių, atleidimo rezultatas yra santykių atstatymas. Bet jūs suprantate, kad jie pasiliko įsižeidę, nes jie geriau nurašys santykius, negu padarys jiems sunkų darbą – pasakys „atsiprašau“.

4 dalykas – Įsižeidimas kažką reiškia tik įsižeidusiam žmogui, niekam kitam
Niekam tas nerūpi, kad brolis x ar sesuo x, ar x surinkimas, ar kompanija juos įžeidė ar sužeidė. Netgi draugas kuriam įžeistasis tikrai rūpi, bandys padėti palikti įsižeidimą ir sutvarkyti dalykus. Kartais tai, kad kažkas yra įsižeidęs, kitiems iš tiesų nieko nereiškia, tik pačiam įsižeidusiam žmogui. Jis turi peržengti save ir eiti pas Jėzų.

Prarastas pokalbio menas – galimybė apsikeisti idėjomis netgi besikarščiuojant ir nepaverčiant to asmenine ataka. Dėl įsižeidimo, pasaulio kultūroje tai beveik pamiršta.

Ką gi, aš pabaigiau straipsnio limitą, kitą savaitę tęsiu nuo čia. Iki tada, būkite palaiminti,


2016 m. liepos 23 d., šeštadienis

Brexit, Apreiškimo knyga, kas toliau?

John Fenn, 2016 m. liepos mėn. 2 d.,

Sveiki,

Tuo atveju, jeigu kai ką esate praleidę
Liepos mėnesio e-naujienlaiškyje paaiškinau, kad Jungtinė Karalystė, tapdama nepriklausoma nuo Europos Sąjungos, mano manymu, pradės ruošti dirvą Ezechielio pranašystėje 38 ir 39 skyriuose aprašyto karo veiksmams. Kai Rusija ir jos sąjungininkai puls Izraelį, Izraelio sąjungininkai padės jam apsiginti ir sutriuškins įsiveržėlius. Atrodo, kad Ezechielio 38 skyrius apibūdina nepriklausomą Britaniją (arba mažų mažiausiai Angliją) susijungsiančią su kitomis tautomis, padėsiančiomis apginti Izraelį. Šio E-Naujienlaiškio vertimą jūs galite rasti www.namu-baznycia.lt

Iš kur išėjo Britanija pasitraukusi iš ES? Apreiškimas teikia užuominų
Jungtinei Karalystei oficialiai pasitraukus iš Europos Sąjungos, liks 27 šalys. 6 šalys įkūrėjos skelbia susitikimą aptarti pereinamąjį laikotarpį. Tai – Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas.

Likusios tautos: Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

Šiandien mano tikslas apžvelgti punktą A – Brexit ir punktą Z – Europos struktūrą grįžtant Jėzui. Taigi dabar, turint tai omenyje, grįžkime į I-jo amžiaus pabaigą, kai apaštalas Jonas buvo paimtas į dangų ir matė Viešpatį nuimantį nuo ritinio anspaudus reiškiančius laikų pabaigą. Mes tai vadiname Apreiškimu.

Romos kaip Babelės samprata Jono gyvenimo laikais, pagal Apreiškimo 18 skyrių
30 metų iki to, kai Jonas buvo paimtas į dangų ir matė regėjimą – Apreiškimą, Romoje buvo parašytas 1 Petro laiškas. 1 Pt 5:13, Petras Romą vadina „Babilonu“. Tas laiškas buvo išplatintas visuose Imperijos surinkimuose (bažnyčiose), taigi per tuos 30 su viršum metų kiekvienas Jėzaus mokinys žinojo, kad Roma, tai – Babilonas.


Apreiškimo 18 skyrius miestą vadina Babele ir sako, kad ji buvo girta nuo šventųjų kraujo ir kraujo Jėzaus kankinių ir apaštalų, ir visų, kurie buvo nužudyti dėl tikėjimo. Minima, kad sostinė apsivilkusi purpuru ir raudonu rūbu, o tai Romos ir Cezarių karališkosios spalvos, todėl originaliems skaitytojams buvo aišku, kad Babelė yra Roma – imperijos sostinė. Tai vieta, kur buvo garbinami imperatoriai ir žuvo kankiniai. (Apr 17:6; 18:16, 20, 24)

Kokią struktūrą apibūdina Apreiškimas?
Dabar, kai Europos Sąjungoje pasiliko 27 tautos, ar po Britanijos bus ir kiti išėjimai? Babelę Jonas apibūdina kaip sėdinčią ant daugelio vandenų (17:2). 17:15 jam buvo pasakyta: „Vandenys, kuriuos matei <...> yra žmonės ir minios, ir tautos ir kalbos.“ Nuoroda, kad Europos vadovybė valdys daugelį tautų.

Jono pasakyta, kad Babelė sėdi ant žvėries su 7 galvomis ir 10 ragų* ir, kad tos 7 galvos yra 7 kalnai. Kalnai pranašystėje reiškia tautas. Tai naudojama ir Danieliaus 2 skyriuje, Tėvo karalystės apibūdinime – čia minimas akmuo (Jėzus) iškirstas iš kalno (Tėvo). Tas akmuo (Jėzus) nusirito į žemę ir užaugo tapdamas kalnu, valdysiančiu visą žemę (Tėvo karalystę per Jėzų). Taip pat ir Ezechielio 38:21, kai Dievas šaukia „savo kalnus“ susijungti kovoje prieš agresorių. Taigi tie 7 kalnai reiškia 7 tautų, Europos branduolyje, vadovybes. * 17:9

Tas faktas, kad žvėris sėdi ant daugelio tautų, yra užuomina, kad yra ir daugiau tautų, valdomų 7-iųjų branduolio. Tačiau Jonas susitelkia į įvykius supančius tas 7 tautas. Ankstyvoje Romos istorijoje Imperijos supervalstybę sudarė 7 regionai turėję tam tikrų skirtumų. Apreiškimo 17:12 Jonui paaiškinama, kad tie 10 ragų yra 10 karalių, apibūdintų kaip: „...kurie neturi karalystės, nors turi karališką valdžią...“

Problemos, kurių sulauks ES ir pasaulis
Tai puikus pagrindinės ES valdymo struktūros apibūdinimas. Kas inspiravo Brexit balsavimą – samprata, kad Britanija yra atidavusi savo suverenitetą grupei ES lyderių, neturinčių tautos, bet turinčių valdžią daryti sprendimus už Jungtinę Karalystę ir visas tautas nares. Laukite kylančių problemų, tarp nacionalizmo ir siekio vieningesnės „supervalstybės“, ir taip bus ik galo, nes...

... Apreiškimo Jonui 17 skyriaus paskutinė dalis yra apie tai, kaip tie 10 karalių valdantys 7 pagrindines tautas atiduos savo širdis valdytojui, nekęsdami tos sistemos. Atrodo, kad tarp paskutinių laikų valdančiųjų sąstato ir tautų narių bus meilės/neapykantos santykiai ir daug vidinių kovų.

Tarp taško A ir taško Z: Kas nutiks po Ezechielio 38 ir 39
Pagalvokime apie Ezechielio aprašytą pokario laikotarpį. Dievas sako, kad tautoms agresorėms puolant Izraelį, į jų pačių žemę Dievas pasiųs ugnį. Karuose, kaip tada taip ir dabar, siekiama sunaikinti priešo vadovybės kontrolę ir komunikacijas. Tai reiškia, kad naikintinos priemonės, o ne visa tauta. Sunaikinus vadovybes ir sugriovus savivaldas Rusija, Turkija, Iranas ir Libija bus efektyviai pašalintos nuo pasaulio scenos.

Izraelis bus paliktas ramybėje, jo valdžia ir jėga dominuos regione. Europa stengsis sudaryti sutartis su Izraeliu. Atsiras nauji susitarimai dėl naftos, dujų, maisto ir kitų prekių srautų į Europą iš Vidurio Rytų.

Viduržiemio regione pakils lyderis, sprendžiant iš Apreiškimo knygos tai gali būti Europos šalis, bet taip pat tai galėtų būti ir kuri nors kita iš aljanso tautų Viduržiemio regione. Visi sieks sudaryti sutartis su Izraeliu. Aš tikiu, kad iš dalies tai tos sutartys leis Izraeliui pradėti statyti savo šventyklą ant Šventyklos kalno, o kas dar bandys tam priešintis po Ezechielio 38 skyriaus karo, tai galės daryti tik žodžiu ir nieku daugiau.

Gamtinės nelaimės laikotarpyje nuo dabar iki tada
Apreiškimo knygoje detaliai aprašyta, kad tuo metu, kai Europa ir Viduržiemio regionas vykdys vyriausybių pertvarkymus, į mūsų planetą trenksis du asteroidai, vienas – į žemę, o kitas – į vandenyną. Dėl to užtems 1/3 saulės ir mėnulio šviesos, užsiterš žemės vandenys ir pakils didelis dulkių debesis. Po pastarojo įvykio, kaip parašyta 9 skyriuje, sukils 5 mėnesius truksianti opų epidemija, badas ir karai. Apreiškimo knygoje parašyta, kad dėl to mirs ¼ visų žmonių. Be to, 16:8-9 sako, kad saulės blyksniai pasieks žemę ir degins žmones, sukels didelį karštį, (modernia kalba) tai reiškia, kad žemę dengiantis normalus apsauginis magnetinis laukas bus kuriam laikui pažeistas. Jei reikia daugiau informacijos, turiu seriją apie gamtines Apreiškimo knygos nelaimes.

Šiandien mano tikslas pažvelgti į tašką A – Britanijos balsavimą dėl išstojimo iš ES ir, pažvelgti į tašką Z – Europos vyriausybės struktūrą Viešpaties grįžimo metu. Visa kita yra papildoma informacija, ir ji nėra mūsų dėmesio centras, bet pateikta tik tam, kad suteiktų supratimą, kur link juda pasaulis.

Stebėk: liberaliųjų lyderių imigracijos politikos paskatintas, pakils nacionalizmas. Lauk galimų užuominų iš pagrindinių ES narių apie supervalstybę, arba mažų mažiausiai siekio būti išskirtiniais. Galbūt ir kiti pasitrauks iki to lako, o galbūt jie kuriam laikui liks iš esmės nepasikeitę, mes nežinome. Stebėk ekonominę sumaištį ir tai, kaip ji bus tvarkoma.

Atmink – Brexit balsavimas nenustebino Tėvo. Kad ir kokius pažadus Jis tau yra davęs, Jis tai žadėjo žinodamas apie pasaulinius įvykius. Tai reiškia, kad tai ką Jis pasakė, išsipildys nepriklausomai nuo pasaulio įvykių. Mūsų protas turi būti nukreiptas daryti tai kas teisinga. Kiekvieną dieną, visuose dalykuose mes siekiame tapti vis panašesni į Jį. Turime stebėti ir melstis dėl pasaulio įvykių vykstančių aplink mus. Mūsų dėmesys turi būti nukreiptas į Kristų mumyse ir siekį gyventi dievotą gyvenimą.

Aš ir vėl pasiremsiu žymiu Korės ten Bum (Corrie ten Boom) posakiu: „Visada yra išmintinga pasitikėti ir nežinomą ateitį patikėti žinomam Dievui.“ Amen.

Kitą savaitę – Atsitiktinės mintys. Iki tada, būkite palaiminti,


2016 m. liepos 2 d., šeštadienis

Krypties praradimas

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 25 d.,

Sveiki,
Šalia plautuvės, viršutiniame stalčiuje esame sudėję 40 didelių šaukštų, šakučių, peilių ir kitų valgio ruošimui galimai reikalingų dalykų. (Taip, esu juos suskaičiavęs). Mažiausiai 30 iš jų yra griozdai, o mes su Barbara, diena iš dienos dažniausiai naudojame tik mūsų mėgstamus - „einamus“ įrankius.

Vieną dieną, kai viriau padažą spagečiams ar kažką panašaus, pabandžiau susirasti savo mėgstamą kiaurasamtį. Tačiau jis buvo paslėptas giliai tarp kitų 40-ties, ir aš niekaip negalėjau jo rasti. Taigi susėmiau pilnas rankas šaukštų ir peilių, ir sudėjau juos ant spintelės. Persijojau juos lyg kokia milžiniška voverė su žilais plaukais ieškanti ir nerasdama tinkamo grūdo. Stalčiuje dar buvo likę maždaug 20 įrankių.


Kaip tik tada atėjo Barbara. Pamačiusi netvarką, kurią padariau išmėtęs įrankius ant švaraus darbastalio, sustojo ir paklausė, ką darau. Jos balso tonas buvo šiek tiek sumišęs ir sudirgęs.

Kai atsakiau, kad ieškau savo mėgstamo kiaurasamčio plastikine rankena, ji pažiūrėjo į atidarytą stalčių, ištraukė mano kiaurasamtį gulėjusį tarp kitų 20 ir numetė jį ant darbastalio. Papurčiusi savo galvą ji pusbalsiu pati sau kažką sumurmėjo apie „vyrus“ ir pasišalino. Aš greitai išpyškinau: „Ačiū mieloji“ – ir stebėjausi, kaip aš galėjau jo nematyti prieš pat savo akis.

Apie ką aš kalbu?
Pastarąsias 6 savaitės aš kalbu apie emociškai nesveikus krikščionis, apie piktnaudžiautojus ir piktnaudžiavimą Daugelis skaitytojų pastebėjo, kad šios temos siejasi tarpusavyje. Šiandien dar noriu dalintis šia bendra tema. Abiem atvejais, ligotumas kyla iš to, kad yra susitelkiama į dalykus, kurie nukreipia nuo Pirminės Viešpaties Krypties: kasdieną tapti panašesniu į Jį.

Kas mus beatitrauktų nuo augimo kaip asmens Jame, yra išblaškymas. Dažniausiai tai priešo planas. Jis nori, kad mes žiūrėtume į visus 39 dalykus mūsų gyvenimo stalčiuje ir, kad tik negalėtume pamatyti labiausiai mums reikalingo – 40-jo dalyko – Kristaus.

Kai asmuo yra emociškai nesveikas ar linkęs piktnaudžiauti, visa ką jis mato, tai tik jo skausmo objektas – šaltinis to, kuris, kaip jis tiki, yra jo problema. Jis nepajėgia emociškai „atsitraukti“ nuo problemos, kad pamatytų didesnį aplinkybių paveikslą. Susitelkimas į vienintelį dalyką tampa priežastimi palikti augimą Kristuje. Tada jis tik tvarkosi su savo krize, ar su tuo kas bebūtų jo dėmesio ar meilės objektas. Tas pats gali būti pasakyta apie pusiausvyrą praradusį mokymą, susitelkimą į įstatymiškumą Biblijoje, kuris tuomet, kai ignoruojamas balansas, veda į ekstremalumą. Gali būti ignoruojamas asmuo, ant kurio pykstama. Įvairūs būdai gali nukreipti nuo subalansuoto kelio ar sveikumo, kai susitelkiama į kažką vieną.

Ar dėmesio objektas tavo gyvenime veda tave giliau į brandą Jame, ar tolina nuo brandos Jame?
Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę — pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – meile.“ (2 Petro 1:5-10)

… gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų <...> Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.“ (Galatams 5: 16, 22-23)

Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.

(Daugelis nukrypimų ir balansą praradusių mokymų bei „Dievo judėjimų“ pasižymi mistikos arba pažinimo antraštėmis. Ar toks susidomėjimas ves tave giliau į Dievo meilę ir meilę žmonėms, ar tik sukels susiskaldymą ir atsiskyrimą?)

Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos. Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia...” (1 Korintiečiams 13:1-8)

Kaip išlikti neįsižeidusiam
Kai giliai širdyje turi pirminį tikslą – augti Kristuje, supranti, kad bet kas, ką sutinki gyvenime, pirmiausia turi būti vertinama kaip galimybė tobulinti savyje Kristaus charakterį.

Taip mąstydamas nebūsi įžeidžiamas. Bet kurį, kitaip nei tu tikintį asmenį, tu priimsi su Karaliaus patarimu. Tai kaip jie tiki – tiki Viešpačiui. Tu pasilieki emociškai nesusisaistęs, netgi jeigu ir manai, kad tai kvaila - gali būti ir taip. Tu ieškai galimybės, kaip jų tikėjimo būdas ir jūsų bendravimas gali tau padėti giliau augti Kristuje ir brandinti tavyje Kristaus charakterį.

Taip mąstydamas tu neįsižeisi, net jeigu kažkas bus nusprendęs garbinti Viešpatį kitą dieną, nei tu; paėmimu tikės - viduryje suspaudimo, nors tu paėmimu tiki - iki suspaudimo; manys, kad kalbos ir stebuklai išnyko kartu su pirmuoju tikėjimo amžiumi ir pan. Tu nebūsi linkęs pradėti minėtųjų „žodžių karų“, nes praktikuoji Kristaus kantrybę ir žinai, kad tai, kuo jie tiki - tai jie daro Viešpačiui. Jis priima juos nepaisydamas jų būdo, taigi ir tu turi taip daryti. Tu nedarai jų problemų savosiomis. Ieškai Dievo malonės juose, ieškai to, ką Jis daro jų gyvenime, ir kaip tu gali augti Kristuje bendraudamas su jais.

Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, bet lieka neįrodytas.
Tai aš sakiau daug kartų. Bet kuris gali sakyti esąs atgimęs, bet kuris gali sakyti mylintis Dievą, bet tuo momentu Jis lieka nematomas. Savąją išmintimi Dievas nustatė, kad teisumas Kristuje įrodomas ir subręsta santykiuose. Būtent taip Jis tampa matomas ir būtent taip asmuo parodo, kad pažįsta Dievą.

Tai reiškia, kad rašte matomi, tikėjimą praturtinantys dalykai – dorybė, pažinimas, susivaldymas, ištvermė – yra tam, kad suprastume, jog jie auga mumyse, per mūsų pakilimus ir nuopuolius santykiuose. Štai kaip mes sužinome, kad Kristus yra mumyse, kad Jis yra mūsų sutuoktinyje, mūsų drauge, mūsų kraujo sesėje ar brolyje, mūsų kaimyne – kai jie stengiasi įgyvendinti savąjį teisumą sveikų santykių ribose.

Tai reiškia, kad santuoką Dievas numatė tam, kad padarytų mus šventais
Mūsų santykius su kaimynu Dievas numatė tam, kad padarytų mus šventais. Santykius su mūsų šeimomis Dievas numatė tam, kad padarytų mus šventais. Visi santykiai yra numatyti Tėvo, kad mums (ir jiems, jeigu jie to nori) padėtų augti Kristuje, kiekvieną dieną bręsti kaip žmonėms.

Tavo sutuoktinis tavajame gyvenime nėra tik tam, kad papildytų tave, būtų tavo sielos draugu, ar tave prajuokintų. Šie ir panašūs dalykai gali būti sudėtine dalimi, bet pirminis tikslas susituokusiai porai yra tai, kad jų skirtumai skatintų juos augti Kristuje. Individualiai ir abu kaip porą, tapusią vienu kūnu.

Tavo bosas nėra tam, kad keltų tau pyktį ar susierzinimą, bet kad Kristus galėtų veikti jūsų santykiuose ir tu bręstum. Tavo kaimyno šuns lojimas ne tam, kad erzintų tave, bet kad suteiktų tau galimybę augti Kristuje, daryti gera artimui, įrodant, kad tu pažįsti Kristų, nes leidi Jo meilei pasireikšti per tave.

Tai, kas verčia mus užsidaryti savyje, trauktis nuo artimų santykių su sutuoktiniu, draugais ir kaimynais yra nukrypimas (išsiblaškymas). Tai tiesiogiai konfrontuoja su mūsų tikslu, dėl kurio Jėzus patalpino mus šioje žemėje. Teisumas įrodomas santykių ribose.

Tai ko iš tikro mums reikia, tarp kitų 40 dalykų mūsų gyvenime, yra tiesiog priešais mūsų akis. Tačiau tai mes praleidžiame. Tam, kad pamatytume 40-tąjį, kuris yra Kristus, mums tiesiog reikia liautis kreipti dėmesį į tuos kitus 39 dalykus. Kaip sakė Paulius savo baigiamuosiuose žodžiuose galatams: „...nieko nereiškia nei žydas nei pagonis, bet naujo gimimo jėga. Ramybė tepasilieka su visais gyvenančiais šiuo principu...“ Lik susitelkęs į Jį ir klausk: „Kaip Tu nori, kad aš augčiau tame?“

Kitą savaitę „Atsitiktinės mintys“. Iki tada, būkite palaiminti,


2016 m. birželio 28 d., antradienis

Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 3 dalis. Apibusiškai priklausomi santykiai

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 18 d.,

Sveiki,
Vienas žmogus gavo dovanų kalbančią papūgą, bet ta papūga turėjo siaubingas nuostatas ir dar siaubingesnį leksikoną. Kiek įmanydamas žmogus stengėsi pakeisti užgauliojantį papūgos žodyną, bet niekas nepadėjo. Vieną dieną papūga buvo ypač nemandagi, pikta ir susierzinusi. Žmogus įkišo ją į šaldytuvą, iš ten iš karto pasigirdo riksmas, maldavimas ir atsiprašymai.



Kai jis atidarė duris, papūga švelniai užšoko ant ištiestos rankos ir mandagiai pasakė: „Atsiprašau už savo elgesį. Aš įžeidžiau ir sužeidžiau tave, pažadu pakeisti savo elgesį. Prašau priimk mano nuoširdų ir nusižeminusį atsiprašymą.“ Apstulbęs žmogus net nespėjo paklausti, kas gi taip greitai pakeitė jos elgesį, kai staiga papūga pasakė: „Jei galiu maloniai paklausti jūsų sere, o ką buvo padaręs tas viščiukas?“

Jie neleido Viešpaties Dvasiai jų pakeisti
Šis humoristinis pavyzdys parodo žemesniosios žmogaus dalies (papūgos įvaizdis) elgesį. Mes dažnai neleidžiame užsitęsusiems dalykams, vykstantiems mūsų gyvenime, mus pakeisti, kol galiausiai įvyksta kažkas dramatiško. Tam tikru momentu, galime stebėtis, kad vyksta tokie dalykai, bet kad jie nugrimztų ir iš tiesų ilgam laikui mus pakeistų, reikalinga sąžininga savistaba.

Skriaudėjo dėmesys orientuotas į tai ką pasakyti kitiems kas negerai su kitais. Nes taip iš dalies jis nukreipia dėmesį nuo savęs, kad jam pačiam nereikėtų pasikeisti, pasitaisyti ar priimti. Jo pykčio proveržiai skirti tam, kad kitas asmuo atsitrauktų, kad nestovėtų per daug arti jo, arba, kad artimasis susigūžtų savyje, tylioje paniekoje. Tai kaip apsaugos mechanizmas atitolinantis nuo skriaudėjo kitą žmogų ar situaciją. Piktnaudžiautojas dažnai pyksta ant gyvenimo.

Kaip piktnaudžiautojas liaujasi būti piktnaudžiautoju: apreiškimas ir po to sekantis sunkus darbas
Visų pirma piktnaudžiautojas turi gauti apreiškimą, kad jis toks, visiškai nepagražintą ir sąžiningą savo atžvilgiu. Tada jis turi tai sujunti su noriu keistis, kuris turi būti didesnis nei noras pasilikti tame kas esi.

Tai procesas vedantis į aiškumo ir atvirumo momentą procesas po apreiškimo. Daug kartų žmonės meldžiasi, kad Dievas paliestų juos ir, kad vykstantys užsitęsę dalykai pasibaigtų. Tačiau tiek Žodis, tiek realus gyvenimas rodo, kad dažniausiai Jis tik eina kartu su jais, iš sutrikusių ir išnaudojančių santykių į normaliai veikiančius ir gydančius santykius. Ir tai užtrunka. Jie turi susitvarkyti su savo problemomis, išmokti save kontroliuoti ir tapti pakankamai sąžiningais tvarkydamiesi su pačiomis asmeniškiausiomis savo širdies dalimis. Kai kurie to nebuvo darę visą savo gyvenimą. Jiems tai nauja teritorija, ir tai reiškia, kad reikia nusižeminti, nes analizuojant, galiausiai pasirodo, kad tai išdidumo problema, neleidusi jiems keistis. (Dažnai ji būna sujunta su baime)

Piktnaudžiaujantis asmuo viską turi vadinti tikraisiais vardais. Taip pat turi sąžiningai pripažinti, kas jame skatina tą piktnaudžiavimą. O jeigu piktnaudžiavimas atsiskleidžia vėliau, išsiaiškinti, kas juose leidžia tam pasilikti – ar tai jų tikėjimas? Ar nesėkmės pojūtis? Baimė to, kas jam atsitiks, jeigu jis liausis? Kas kitame asmenyje, kurio atžvilgiu jis piktnaudžiauja, verčia jį tęsti tokius santykius. Nepagrąžintas sąžiningumas savo paties atžvilgiu yra pirmasis žingsnis pasitraukti iš piktnaudžiavimo.

Jėzus pasakė, kad skyrybos yra duotos dėl širdies kietumo*. Tai buvo atsakas į žydų skyrybų įstatymą**, kurį Jis pacitavo hipotetiškame kelis kartus susituokusios ir išsiskyrusios moters pavyzdyje. Kiekvieną kartą prieš skyrybas vyrai jos „nekęsdavo“, ir kiekvieną kartą ji tapdavo švari prieš Viešpatį ir galėdavo tuoktis iš naujo. (Jeigu kam nors įdomu – šia tema aš esu išleidęs CD/mp3 serijas)

Pažįstu vieną porą turinčią 5 vaikus, kurioje vyras reguliariai muša žmoną taip, kad ji nusėta randais nuo veido iki juosmens, ir tai tik blogėja. Jis neklausė manęs ir nepriėmė pagalbos, o ji nesutiko jo palikti. Dėl savo kietos širdies, kurią demonstruodavo smurtaudamas prieš ją, jis suardė sandorą ir įžadus duotus jai prieš Viešpatį. Todėl tiek prieš Dievą, tiek ir prieš žmones ji tikrai turėjo pagrindą skirtis. Bet ji nenorėjo skirtis net nors kuriam laikui. Kai paskutinį kartą juos mačiau, du jų paaugliai sūnūs, jau buvo pradėję skriausti savo merginas... labai liūdna. *Mt 19:8; **Įst 24:1-4

Štai keli praktiški požymiai, kad tu esi santykiuose, kuriais piktnaudžiaujama:
Jie palaipsniui atkerta tave nuo kitų šeimos, draugų, ir tu esi uždaromas rate. Jie seka kur tu būni, arba visada nori žinoti ką darai, žinoti nori tik savanaudiškai. Vis „atleidžia“ tau (nes visada tavo kaltė), niekada neparodo, kad ir kita pusė turėtų atsiprašyti/atgailauti. Pastoviai grasina, pradedant savižudybe jeigu paliksi, baigiant grasinimais nužudyti tave patį, paimti tavo pinigus, sugniuždytini tave ar sugriauti tavo reputaciją tavo šeimos ar draugų akyse bei darbe.

Ar atpažįsti kai kuriuos šitų bruožų, o gal atpažinai juos piktnaudžiaujančioje surinkimo (bažnyčios) kultūroje? Jei iš tavęs reikalauja lankyti tik jų surinkimą. Jei kaltina tave, nors tu žinai, kad esi laisvas lankyti ar savanoriauti, ar to nedaryti. Jei naudoja dangų ar pragarą manipuliuodami ir grasindami tau. Nuduoda, kad esi problematiškas, o lyderiai nepakaltinami, jiems nieko negali prikišti. Jie meistriškai išsisuka, apverčia bet kokią situaciją ir apkaltina kažką kitą lygiai taip, kaip piktnaudžiaujantis sutuoktinis. Neik, bet bėk prie artimiausio išėjimo!

Bet aš myliu juos mėgstu surinkimo mokymą, myliu savo sutuoktinį, mėgstu savo darbą
Čia aš norėčiau pabrėžti faktą, kad mūsų mąstymo fone visada turi atsispindėti samprata, kad mes, kiekvienas individualiai, stosime prieš Viešpatį Jėzų, duoti apyskaitos už savo gyvenimą. Tada nebebus galimybės pasakyti: „Velnias privertė mane tai padaryti“; arba: „Mano žmona pakreipė mane eiti šiuo keliu“; arba: „Jei tėtis nebūtų miręs, kai man buvo 12, aš būčiau kitoks“; arba: „Net keliuose surinkimuose aš patyriau dvasinį piktnaudžiavimą“...

Sėkmingi žmonės Kristuje suvokia apie „teismo dieną“. Kiekviename savo sprendimų taške, jie yra čia ir dabar, nes Tiesos Dvasia gyvena mumyse ir nurodo teisingą sprendimą kiekvienoje situacijoje. Tie, kurie bręsta Kristuje, gyvenimo kelionėje daro teisingus, nors dažnai sunkius sprendimus. Čia ir dabar, prieš Jį jie nori būti teisūs daugiau, nei pasirodyti teisūs prieš kitus.

Teismo dieną negalėsi stovėti su piktnaudžiautoju laikydamas jo ranką ir aiškindamas Viešpačiui, kad tai jis tau trenkė. Jis pats ten stovės vienas ir aiškins savo veiksmus, ir nebeturės galimybės išsisukti, apkaltinti tave, savo tėvą ar tai kas įvyko, kai jiems buvo devyneri. Bręstant, teismo diena yra kiekviena diena. Tie kurie bręsta yra pasiruošę teisti save ir pasiruošę, kad Viešpats atidengtų viską, kas vyksta jų širdyje ar gyvenime kas nėra teisinga. Kad galėtų tai ištaisyti.

Ateina laikas, kai tas, kuriuo piktnaudžiaujama, turi leisti piktnaudžiautojui pasitraukti ir stotis ant savo kojų. Tas momentas dažniausiai pribręsta, kai savirealizacijos poreikis nustumiamas iki savisaugos lygio. Jei ir toliau tęstųsi tokie santykiai, jie įgalintų piktnaudžiavimą arba asmuo patektų į pavojų.

Prisimenu kai meldžiausi už žmogų, kuris buvo priklausomas nuo heroino. Beveik nuo paauglystės, laikas nuo laiko, jis krisdavo dėl šios priklausomybės. Viešpats jam davė pranašystę, kad Jis yra su juo, bet išėjimas iš priklausomybės busiąs pats sunkiausias dalykas, koks kada buvo jo gyvenime. Tačiau kai jis darys teisingus sprendimus, Viešpats bus su juo. Nebus dangiško „užtrauktuko“ kai iš karto pasidaro geriau, tik tai, kad Jis bus ten su juo, kiekviename sprendime.

Karalius Saulius piktnaudžiavo vienu žmogumi Dovydu
Piktnaudžiautojas dažniausiai kenkia tik vienam asmeniui. Jis gerai slepia šitą faktą nuo kitų. Ar tai būtų pykčio proveržiai ar žodinis smurtas, ar smurtavimas ignoruojant, užsidarant savyje ar atsisakant namuose kalbėti su sutuoktiniu, tas pats asmuo gali eiti į surinkimą ir garbindamas patirti Viešpaties artumą. Jis net gali kažko išmokti iš Žodžio. Tačiau už uždarų durų jis pasilieka piktnaudžiautoju. Kaip ir karalius Saulius, jis niekada neleidžia Dievo Dvasiai, jo pakeisti ilgam.

Ankstesnė serija buvo apie emociškai nesveikus krikščionis, ši serija yra jos tęsinys. Tačiau tai gali padėti tik tada, jeigu bus pastebimi emociškai nesveiki ir ligoti piktnaudžiavimo požymiai. Daugeliu atvejų, norint išsilaisvinti nuo piktnaudžiaujančių santykių ar santykių su emociškai nesveiku tikinčiuoju, reikia gilios profesionalų pagalbos. Šios serijos išryškina Žodžio šviesą ir apšviečia žmogaus elgesį. Tačiau išsilaisvinant, kažkas turi eiti greta ir padėti.

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti.