Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Kodėl Dievas negydo dažniau? 3(4), Senas kūnas, nežinojimas 2020 m. Rugpjūčio 28 d.

 Why Doesn’t God Heal More Often? 3 of 4, Old Body, Ignorance August 28, 2020

Sveiki,Ši serija yra apie kliūtis, išgydymo kelyje, o ne apie tai, kaip pasveikti. Aš esu paruošęs seriją „Išgydymo mokykla“, skirtą besidomintiems.

 Sužinoti apie galimas kliūtis yra naudinga, nors nėra vieno „stebuklingo rakto“,


kuris atrakintų išgydymo duris visiems. Kaip matėme su korintiečiais, širdies problemos gali būti priežastis, dėl kurios kūnas suserga, tai ką tik neseniai „atrado“ medicinos mokslas.

 Nežinojimas nėra apsauga

Taip pat matėme, kad nuodėmės prieš kūną lieka kūne, vadinasi, tai yra mūsų, o ne Dievo, atsakomybė. Bėda ta, kad nežinojimas neapsaugo mus nuo  traumų, ligų ir negalių. 1800-ųjų pabaigoje sveikatai pataisyti buvo pasiūlytos „radžio tabletės“, o rūkymas buvo propaguojamas kaip sveikas dalykas kūnui. Tik tada, kai žmonės pradėjo mirti, suprato, kad klydo, tačiau tas nežinojimas nesutrukdė daugeliui gerų žmonių susirgti ir anksti mirti.

 Tai reiškia, kad šiandien mūsų gyvenime gali būti dalykų, kurie mus susargdina ar sukelia lėtines chroniškas fizines  ligas, tačiau mes nežinome, kas tai sukėlė. Tai verčia mus susimąstyti, kaip Dievas galėtų leisti tam įvykti. Bet mes gyvename kritusioje žemėje kūnuose, kurie yra iš tos kritusios žemės. Tai reiškia, kad genetika ir aplinka bei dalykai, kuriuos mes valgome ir kvėpuojame, liečiame ir užuodžiame, gali vaidinti svarbų vaidmenį.

 Mūsų palikuonys gauna mūsų genus, todėl perduodama viskas, kas yra tuose genuose , taip pat ir trūkumui. Ne visada kaltas velnias ar prakeiksmas, kartais tai tik genų perdavimas naujai kartai.

 Priežastis yra ne tai, kad Dievo nėra šalia, bet kad mes esame kritusioje žemėje žemiškuose kūnuose (kurie dėl to yra laikini ir bus pakeisti), todėl čia yra dalykų, kurie mus kamuoja. Kai pridedame labai blogą velnią, kuris vaikšto ieškodamas, ką  galėtų praryti, tai dar labiau apsunkina šį klausimą.

 Nebijokite ir nesislėpkite už „tikėjimo“

Aš pažinojau daug žmonių, kurie skelbė tikėjimą, nes, tiesą sakant,  bijojo kreiptis į gydytoją dėl to, ką apie juos gali pasakyti kiti. O galbūt jie nujautė, kad gali reikėti  operacijos ar procedūrų, kurios reikštų didžiulius pokyčius jų gyvenime. Taigi bijodami jie skelbė esantys tikėjime - bet tai ne tikėjimas, o kvailystė. Niekada nemačiau, kad Dievas gydytų žmogų, kuris pasitelkdamas vadinamąjį tikėjimą pasislėpė už savo baimės. Mačiau, kaip Jis padeda žmogui iškęsti  operaciją ir procedūras, ir kaip Jis prašo žmogų susitvarkyti su savo širdimi. Visada būk sąžiningas su tuo, kuris žino tavo mintis, prieš tai, kai tu dar tik suformuoji jas savo mintyse.

Kartais sutinkamas  dvasinis pasididžiavimas. Aš pažįstu kelis žmones, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, bet jie visiškai atsisakė gydymo būdų, pasirinkdami tai, ką jie vadino „tikėjimu“, nes žmonės į juos žiūrėjo kaip į „tikėjimo vyrus ir moteris“. Tačiau Dievas priešinasi išdidiems žmonėms, o atmetę medicininį gydymą, jie paėmė savo gyvenimą į savo rankas ir per anksti mirė.

 Kai mūsų berniukai buvo jauni, mes laikėmės šios bendros gairės: Mes dėdavome ant jų rankas , kad jie būtų išgydyti, bet jei kitą dieną jiems nepagerėdavo, mes kviesdavome gydytoją. Aš nebūčiau  geras tėvas, jei leisčiau savo vaikui kentėti vien todėl, kad noriu, kad jį išgydytų tikėjimas, nors tai neįvyksta. Mes laikomės tos bendros taisyklės ir sau.

 Šią negalią gavau  dar nepažinodamas Viešpaties - ar galiu būti išgydytas?

Klausimas apie „seną futbolo traumą“ ar kitą būklę, gautą anksčiau, nei jūs pažinote Viešpatį, kuri lieka su jumis ar iškyla vėlesniais metais ir jai pašalinti reikia  operacijos ar kitokio gydymo, ir čia iškyla klausimas, ar Dievas mane išgydys?

 Pagalvokime, kad ne vienas žmogus, išgydytas evangelijose, nebuvo gimęs iš naujo. Viskas, nuo ko jiems reikėjo pasveikti,  buvo įgyta prieš jiems susitinkant su Jėzumi. Susitikus su Jėzumi, šios negalios buvo išgydytos. Taigi kodėl tikintysis, susitikęs su Jėzumi, negali tikėtis išgydymo? Taip, tikintysis gali tikėtis, kad bus išgydytas, nes susirgo prieš įtikėdamas.

 Bet iš to, ką mačiau, kai pasirenkame medicininį kelią, Dievo malonė yra tame. Panašu, kad einant metams jis su žmogumi veikia taip pat. Kiekvieno iš mūsų gyvenime yra pavyzdžių, kaip Viešpats elgiasi su mūsų širdimi, kūnu, emocijomis. Jei prieš kelerius metus jis jus išgydė 1 būdu, iš to, ką mačiau, jis greičiausiai darys tą patį ir šį kartą  Jei tai buvo operacija, bet visiškas pasveikimas, tai kartosis. Tik atkreipkite dėmesį - išsiaiškinkite, kaip Jis elgiasi su jumis, ieškokite pavyzdžių per ankstesnius metus ir eikite tuo keliu, nes Jis dažnai bus sutinkamas būtent tenai.

 Nubrėžti ribą tarp senėjimo ir tikėjimo išgydymu

Kaip anksčiau minėjau, mūsų kūnai yra iš žemės,...Mokslininkai mums sako, kad maždaug po 35 metų kūnas pradeda nykti, ir visi vyresni nei šio amžiaus žmonės gali tai patvirtinti. Taigi, kur gi scenoje pasirodo išgydymas, jei dalis to, kas vyksta, yra natūralus kūno sistemos nuosmukis?

 Aš jau anksčiau dalijausi, kaip per pastaruosius metus labai pavargau man imdavo svaigti galva. Ne galvos svaigimas ,bet sukimasis,  kuris yra labai skirtingas. Galvos sukimosi metu sukasi kambarys, esant galvos sukimuisi nežinote, kuris kelias yra aukštyn ar žemyn, kairėn ar dešinėn. Tai įvyko per ES konferenciją Nyderlanduose prieš kelerius metus. Jaučiau, kad tai prasideda ketvirtadienį dieną prieš konferencijos pradžią.

 Susitikimus pradėjome tą penktadienį, o vakaro tarnavime aš jau su tuo kovojau. Staiga mano akys atsivėrė Jo karalystei ir aš pamačiau Viešpatį. Kiti arba matė, arba jautė Jį. Jis priėjo prie manęs ir pasakė apie  asmeninius dalykus, gyvenimo kryptį ir nuėjo pas kitus.

 Iki šeštadienio ryto aš sunkiai atsistojau, bet sugebėjau tai padaryti per pusryčius ir rytinę sesiją. Tą popietę turėjau surengti klausimų ir atsakymų sesiją, bet vos galėjau išlipti iš lovos, todėl paprašiau Barbaros ir Briano, kad jie dalyvautų šioje sesijoje. Būdamas lovoje paklausiau Tėvo, kas vyksta, sakydamas Jam: „Viešpats buvo čia praėjusią naktį ir galėjai ateiti pasikalbėti su manimi, galėjai mane išgydyti, kodėl ne?“

 Tėvas atsakė: „Tu tai padarei sau pats. Kurį laiką su tavimi tvarkiausi dėl laisvos dienos pasiėmimo kiekvieną savaitę, bet tu mane ignoravai. Barbara taip pat tau liepė kiekvieną savaitę pasiimti laisvą dieną, o tu  net nepaklausei savo žmonos. Tavo kūnas eina žemės keliu; reikia išmokti prisitaikyti. Tu pats sau  tai padarei.

 Kaip jau sakiau, ši serija buvo apie galimas kliūtis išgydymui, tai skirta sukelti mintis ir savistabą. Man turėjo būti apie 40 metų, kol supratau, kad yra dalykų, kurių tiesiog nepažinsiu šioje dangaus pusėje. Poilsis tame, kartu su poilsiu Jo ištikimybėje man suteikė kur kas daugiau ramybės nei tai, ką turėjau anksčiau eidamas su Juo.

 Tokios eilutės, kaip Įstatymo 29:29, suteikia man dabar ramybę , užuot siekus teisės peržengti ribas: „Slapti dalykai priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, bet atskleisti dalykai priklauso mums ir mūsų vaikams ...“ (Tai yra puiki eilutė melstis dėl  vaikų, kad Jis jiems atskleistų tai, ką jie turėtų žinoti). Bet aš patenkintas, kad yra slaptų dalykų, kurių nežinosiu, kol nebūsiu kitoje pusėje.

 Apaštalų darbų 1: 7: „Ne jūsų reikalas  žinoti laikus ir sezonus, kuriuos Tėvas nustatė savo  valdžia“.

 Tame yra ramybė - ramybė tai pailsėti nuo savo darbų, pailsėti Jame. Kitą savaitę-  kai kurie dalykai, kuriais Viešpats dalinosi apie išgydymą, ir apie tai, kaip Jis elgiasi su mumis jo metu. Iki tol laiminu,

 John Fenn

2020 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Kodėl Dievas dažnai neišgydo? 2(4): Išgydymas ir mūsų atsakomybė

 John Fenn, Why Doesn’t God Heal More Often? 2 of 4: Healing and Our Responsiblity? 21/08/20

Sveiki,

Praėjusią savaitę pasidalinau, kaip išgydymas pirmiausia yra patvirtinantis Jėzaus prisikėlimo ženklas. O kaip mes, tikintieji? Ar išgydymas nepriklauso mums?

Išgydymo klausimai - iki „siūlo galo“Kai pereiname nuo gydymo, kuris yra ženklas, netikintiems žmonėms patvirtinti Jėzaus teiginius, iki to, kad išgydymas yra viena iš tikinčiojo „privilegijų“, atsakomybė už išgydymą pereina nuo Dievo

mums. Tačiau daugelis tikinčiųjų vis dar savo prote žiūri  į Dievą, ir laukia, kad Jis pajudėtių suvereniai,  kaip ir  netikinčiojo atveju. Dažnai jie patiria tikėjimo krizę, nesupranta, kas gi veikia, kas ne. Panagrinėkime savo atsakomybės elementus.

 Korintiečių išankstinis nusistatymas ir nesantaika

I Korintiečiams 3: 3-15 Paulius atskleidžia, kad Korinte yra kai kurie , kurie gyvena  pavydėdami, nesantaikoje ir susiskaldę. Paulius jiems sako, kad tai  mediena, šienas ir šiaudai, ir  jei jie nešios tai savo širdyje iki mirties, kai jie stovės Viešpaties akivaizdoje, visa tai bus sudeginta. Jis sako, kad jie bus išgelbėti, bet tik kaip per ugnį.

 Vėliau I Korintiečiams 11: 17-31 jis atskleidžia, kad kai kurie dėl pavydo, nesantaikos ir susiskaldymo, nedalyvauja Viešpaties   vakarienėje ir nesutinka su kitais tikinčiaisiais. Pirmiausia jie susitikdavo patys atskirai, o paskui susirinkdavo į pagrindinį susitikimą. Jis sako, kad jie turi savo namus, kur gali valgyti ir gerti, tačiau jiems reikia susiburti su visais kitais, užuot atsiribojus nuošalyje, teisingai suvokiant Kristaus kūną, kuris mus padarė viena Jame.

 Korinto surinkimo situacija apibūdinta Apd 18, kur matome žydus, romėnus ir graikus susirinkusius kartu romėno Justo namuose. Istoriškai žinome, kad Korintas buvo jūrų uostas su įvairiausiais socialiniais sluoksniais - nuo laivų savininkų iki jūreivių, nuo parduotuvių savininkų iki tarnautojų ir visi įvairių rasių. Kultūrine prasme aukštesniosios Romos klasės nesusitikdavo su žemesniosiomis klasėmis, ir žydai niekada nesimaišė su pagonimis, bet kai jie atėjo pas Jėzų, jie pradėjo susitikti Justo namuose. Taigi savo širdyse jie turėjo išspręsti daug dalykų.

 Kai Paulius atkreipė dėmesį į kai kurių išankstinį nusistatymą - rasinį ir socialinį bei ekonominį -, jis pasakė; „ jie neišskiria tinkamai  Viešpaties kūno, todėl daugelis iš jų yra silpni ir ligoti, o daugelis anksti miršta“. Šiandien sakytume, kad jų imuninė sistema buvo pažeista dėl neapykantos, nesantaikos ir išankstinio nusistatymo, todėl jie buvo silpni, ligoti ir net daugelis mirė per anksti dėl ligų, su kuriomis   susilpnėjusi imuninė sistema negalėjo susitvarkyti.

 Bet jei jūsų draugas, tarkime, dvasios pripildytas romėnas, susirgo, jūs ne iš karto pagalvotumėte apie jo neapykantą žydams kaip priežastį, dėl kurios jis susirgo. Jūs gal būt meldėtės už jį,  dėjote rankas ant jo, įsakėte nežinomam demonui, jei kartais  tai buvo priežastis, ir pasiūlėte toliau  melstis už savo draugą, spėliodami, kodėl Dievas jo neišgydė. Galbūt net patepėte jį aliejumi, bet  įdomu, kur išgydymas?

 Išgydymas yra prieinamas, tačiau  išankstinis nusistatymas, pavydas, nesantaika, neapykanta ar kita emocijų ir širdies būklė neleidžia jam tai patirti. Jei jis numirtų, niekada negalėtumėte žinoti, kodėl Dievas jo neišgydė. Paulius paragino korintiečius „teisti save, nes jei teisiame save, nebūsime teisiami  Viešpaties“. Viešpats leido jiems anksti mirti, kol neapykanta jų  neįtraukė į gilesnę nuodėmę. Tai, pasak Pauliaus, yra jo teismas šiuo atveju.

 Apibendrinimas: Mes esame atsakingi už vaikščiojimą meilėje, o laikytis  nuodėmės, reiškia atverti save ligai, kurios Dievas neišgydys, nes mūsų širdis yra mūsų atsakomybė. Išgydyti žmogų su kartėliu ir neapykanta  tik leistų jam toliau skęsti  į nuodėmę, o Dievas tame nedalyvaus. Taigi Jis leidžia jiems patirti savo širdies pasekmes.

 Kitas pavyzdys: nuodėmės prieš kūną.

 1 Korintiečiams 6:18 Paulius sako, kad seksualinės nuodėmės yra nuodėmės prieš kūną ir pasireiškia kūne. Tai yra bendras principas, kurį jis išsako platesniame kontekste: kūne pasilieka  nuodėmės padarytos prieš kūną.

 Francis Hanter, kuri kartu su savo vyru Čiarliu buvo gerai žinomi aštuntojo dešimtmečio charizmatiniame išsiliejime  dėl jų išgydymo tarnavimo, papasakojo nusivylusios moters istoriją. Ji sakė: „Aš išvijau kalorijas iš savo desertų, bet vis tiek priaugau 10 svarų (5k). Ką aš darau neteisingai?“ Francis pasakė, kad galime išvaryti demonus, tačiau kalorijos yra mūsų atsakomybė. Akimirka ant lūpų yra amžinai ant klubų - ta nuodėmė prieš tavo kūną pasilieka kūne.

 

Tas pats pasakytina apie piktnaudžiavimą narkotikais ar alkoholiu, per sunkų darbą, rūkymą ar net nesaikingą mankštą. Nesaikingą bėgiojimą, besaikį vaikščiojimą ar kėlimą sunkumų. Kad ir kokią nuodėmę darome prieš savo kūną, ta nuodėmė lieka kūne. Tai reiškia, kad tai mūsų atsakomybė. Jūs negalite būti su 110 svarų (50 kilogramų) antsvorio su skaudančiomis kojomis ir sąnariais ir laukti iš Dievo, kad Jis išgydytų  kojas ir sąnarius. Jis gali suteikti malonę, bet jūs per daug valgėte, todėl turite atsikratyti to viršsvorio. Priešingu atveju, išgydydamas tave, Dievas leistų tau piktnaudžiauti kūno atžvilgiu ir leistų užkrauti dar daugiau svorio tiems nusidėvėjusiems sąnariams.

  Ortopedijos chirurgas man pasakė, kad kiekvienas papildomas svoris , pav. 5 svarai (2,2k) papildomai prideda 100 svarų (45k) jėgos ant kiekvieno kelio su kiekvienu žingsniu. Tai reiškia, kad 50 svarų antsvorio (22 k.) Prideda dar 1 000 svarų papildomą (453 k.) jėgą kiekviename žingsnyje. Tai yra mūsų, ne Dievo, atsakomybė.

 Jėzus išgydė žmones, kuriems buvo reikalingas išgydymas, susirgusiems ne dėl savo kaltės.

 Evangelijose matome kaip  Jėzaus gydė  traumas , padarytos ne dėl nuodėmių kūnui. Žmogus su padžiūvusia  ranka Morkaus 3: 1-5, be abejo, buvo patyręs traumą, nes jis buvo apibūdintas kaip „padžiūvęs“, reiškiantis, kad jis buvo sveikas, tačiau atsitiko taip, kad jis tapo neįgaliu. Mato 15:30 sakoma, kad Jėzus išgydė luošą, o tai yra trauma. Mes matome aklo gimusio žmogaus, luošo, kurčiojo ir nebylio išgydymą ir taip toliau, bet visais atvejais tai nebuvo jų kaltė. Mes nematome, kad Jėzus gydytų žmones, kurie sukėlė savo ligą apleisdami ar piktnaudžiaudami savo kūnu.

 Tikėjimas nėra kažkas, kur mes slepiamės, nes bijome kreiptis į gydytoją. Mes taip pat negalime priskirti  tikėjimui, kai išgyjame atlikdami tam tikrus praktinius veiksmus, ką patys galime padaryti.  Kadaise draugas misionierius pastebėjo , kad daugybės stebuklų, kuriuos jie matė, priežastis buvo paprasta: ten, kur jie gyveno, nebuvo gydytojų, vaistinių ir vaistų, todėl Dievas juos išgydė. Bet kai visi šie dalykai tapo prieinami žmonėms, stebuklų skaičius sumažėjo. Kaip subalansuoti mediciną ir Dievą bei savo baimes, ir ar yra išgydymas  ligomis, gautomis anksčiau, nei pažinome Viešpatį?

 Mes čia pratęsime  kitą savaitę, iki tada, laiminu,

 John Fenn

2020 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis

Kodėl Dievas dažnai neišgydo 1(4)

 John Fenn, Weekly Thoughts, Why God doesn‘t heal more often 1(4)

Sveiki,

Maldos dėl išgydymo turbūt dažniausiai pasitaikantis maldos dėl poreikių tipas kartu su klausimais, kodėl Dievas neišgydo x mylimojo ar kodėl jis neišgydo žmogaus, kuris man užduoda klausimą. Ši 4 dalių serija atsakys į kai kuriuos iš tų

klausimų, tačiau tema yra per plati, kad ją būtų galima išsamiai išnagrinėti. Tiems, kurie nori sužinoti, kaip Viešpats gydo, kaip Jis kreipia mus  į poziciją, kad galėtume pasveikti, gali būti įdomus mano mokymas serijoje, pavadintoje „Išgydymo mokykla“, ir tolesnėje programoje: „Svarbiausias dalykas, ką  aš sužinojau apie išgydymą“, prieinamas CD ar MP3 formatais. 

Kodėl Dievas gydo?

Plačiausia prasme Dievas gydo kūną ir sielą (emocijas), nes  stengiasi atkurti tą sveikumą, kurį žemė turėjo prieš Adomo ir Ievos nusidėjimą. Liga, negalia, klaidingos mintys ir neteisingos emocijos įžengė į pasaulį kartu su nuodėme. Kryžius ir prisikėlimas pradėjo judėjimą, jei leisite taip išsireikšti, atgal į sveikumą, padarydami Dievo sveikumą prieinamą visai žmonijai. 

Jis taip pat suprojektavo žmogaus kūną, kad jis pats save išgydytų - matome, kad visa žemė yra orientuota į išgydymą. Žemė  kuria buvo piktnaudžiaujama  po kurio atsinaujina ir visiškai atsistato.  Taigi ta prasme visa kūrinija buvo sukurta pati išsigydyti, grįžti prie natūralios tvarkos ir pusiausvyros. Šia bendrąja prasme mūsų kūnai, būdami žemėje, siekia vientisumo, siekia atstatymo, siekia tos pusiausvyros ir su ja susijusios ramybės.

 Jėzaus Kristaus gyvenimas ir laikai yra Dievo Tėvo pateikiamas įrodymas, kad Jis skyrė dieną, kai mes visi ir visa kūrinija būsime išgydyti. Jis yra Dievo Tėvo meilės mums, Jo geros valios žmonėms ir pažado, kad visi dalykai bus sutvarkyti, įrodymas.

 Naujasis Testamentas aiškiai parodo, kad įrodymas nėra kryžius, o prisikėlimas. Prisikėlimas įrodo Jėzaus Viešpatystę, kuriame yra užtikrinimas, kad „Dievas vieną dieną teisingai teis pasaulį per vieną žmogų“. (Apd 17, 24–31) ir sutvarkys visu dalykus teisingai.

 Ieškinyje reikalaujama, kad liudytojai patvirtintų ieškinį

Jei kas nors kaltinamas dėl vagystės, turi būti įrodymų, prieš jį, turi būti liudytojas. Negali būti tik jo žodis prieš kaltinamo asmens žodį. Be to dar turi būti taip, , kad  apsaugos darbuotojas pagavo jį su daiktais kišenėje, galbūt stebėjimo vaizdo įraše užfiksuoti jo veiksmai. Tačiau tam asmeniui turi būti  liudytojai, kad šis asmuo galėtų būti patrauktas  baudžiamojon atsakomybėn. Jei ne, tai tik jų žodis prieš parduotuvės tarnautoją ir nieko neįmanoma įrodyti. Niekas negali būti nukreiptas pas teisėją remiantis „jis sakė, „ji sakė“ - turi būti ir kitų liudytojų. 

Dievas Tėvas teis dėl amžinojo gyvenimo , todėl toks ieškinys reikalauja, kad Jis pateiktų įrodymus, kad jis siūlo liudytojo parodymus savo sūnaus Jėzaus teiginiams pagrįsti (paremti). Būtų nesąžininga, jei amžinas žmogaus likimas būtų sprendžiamas neturint įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius.

 Mes turime žodį ir Dvasią. Dievas nėra tik protas, kad mes turėtume kažką įrodinėti kažkam, kad jis būtų įtrauktas į amžiną gyvenimą. Negalima nuginčyti žmogaus , kad jis patikėtų. Bet Jėzus Jono 4:24 sakė, kad Dievas yra Dvasia - Jis tikras, tvirtas, bet Dvasios srityje. Todėl tiek Žodis, tiek Dvasia sutinka ir veikia kartu , kad įrodytų Jėzaus teiginius  ir amžinąjį gyvenimą. Dvasia suteikia gyvybę Dievo žodžiui ir Tikrojo Žodžio, Jėzaus Kristaus Asmens, teiginiams. 

Kas yra mūsų liudininkas praėjus maždaug 2000 metų po prisikėlimo?

Apd 5:32 Petras gina  Jėzaus gyvenimą ir tarnavimą prieš žydų vadovus ir sakydamas: „Mes esame šių dalykų liudytojai. Taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas duoda tiems, kurie Jam paklūsta“.

 Šventoji Dvasia buvo liudininkė  prie kryžiaus prisikėlimo metu. Ji atėjo per Sekmines, kad įsilietų į  tikinčiuosius. Ji yra nesenstanti liudininkė, kuri visa tai matė. Štai kodėl po maždaug 2000 metų, mūsų laikais, kai jūs išgirdote apie Jėzų, kažkas jumyse užsidegė, kažkas „užkabino“, jūs kažkaip pajutote, kad jėzaus teiginiai yra tikri ir realūs. 

Tas „kažkas“ buvo liudytojas, Tiesos dvasia, liudijanti, kad tavo draugo ar pamokslininko teiginiai apie Jėzų buvo teisingi. Jūs veikėte pagal tai, nesuprasdami, kad klausote liudytojo pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą, Šventosios Dvasios, ir atidavėte Jam savo širdį. Tai buvo pirmas atvejis, kai jūs suprantate, kad Dievas jus lietė  ir su jumis bendravo, nes Dvasia buvo Jėzaus gyvenimo liudytoja.

 Apaštalų darbų 2:33 ir 3:15 bei jau minėtuose 5:32 ir kitur Petras ir kiti sako, kad jie buvo Jėzaus prisikėlimo iš numirusių  liudininkai,  ir aš noriu pasakyti, kad Šventoji Dvasia tu ir aš taip pat esame Jo prisikėlimo liudininkai. Mumyse yra Šventoji Dvasia, kuri ten buvo, ir ji  liudija mūsų dvasiai  ir „įtikina“, kad esame Jo vaikai ir kad visi Jėzaus teiginiai yra teisingi. Savo viduje turime Jį kaip įrodymą, nes Tėvas nenori, kad kuo nors tikėtume  nepateikdamas Jo teiginių įrodymų.

 Pagrindinės priežastis išgydymui ...

Tėvas patvirtina savo Dvasios liudijimą apie Jėzų  išgydymais, ženklais ir stebuklais. Apaštalų darbų 4:33 sakoma: „Apaštalai su didele galia liudijo Viešpaties prisikėlimą ...“.

 Apaštalų darbų 3: 15-16 skyriuje Petras pateikia dar vieną savo tikėjimo gynimą dėl luošio išgydymo: „... ir Dievas prikėlė Jį iš numirusių, ir mes visi esame to liudininkai, todėl tikėjimas Jo vardu  šis žmogus stovi prieš jus sveikas. “ (Jis tai taip pat pakartojo tai 4:10) 

Petras sakė, kad luošio išgydymas yra įrodymas, kad Dievas prikėlė Jėzų iš numirusių. Išgydymas yra įrodymas.

 Apaštalų darbų 8: 1–12 mums sakoma, kad persekiojimai, kilę po Stepono mirties (7 skyriuje), buvo tokie intensyvūs, kad visi  Viešpaties mokiniai išsikėlė iš Jeruzalės, išskyrus apaštalus. Nuostabūs meilės ir stebuklų metai tarp Sekminių 2 ir 8: 1  netikėtai pasibaigė, kai visi, bijodami dėl savo gyvenimo, išsikėlė iš miesto, daugiausiai - į Judėją ir Samariją. 

Šeimos pagrindu, jie tęsė susitikimus savo namuose, o Pilypas atvyko į Samariją skelbti Jėzaus tarp savo draugų, taip pat vietiniams gyventojams, kuriuos aplankydavo  vis nauji žmonės, persikeliantys į šį regioną ir besidomintys kas vyksta. Apaštalų darbų 8: 5-8  mums sako, kad Pilypas jiems „skelbė Kristų“, ir jie įtikėjo „klausydami ir matydami  visus jo padarytus stebuklus“, o eil. 12 sako: „... jie visi įtikėjo Dievo karalystės dalykais ir  Jėzaus Kristaus vardu…"

 Atkreipkite dėmesį, kad Jėzaus vardas ir jų tikėjimas buvo susieti su girdėjimu ir su  stebuklų matymu, kurie buvo padaryti. Apaštalų darbų liudijimas yra toks, kad išgydymas ir išlaisvinimas pirmiausia yra Jėzaus prisikėlimo netikinčiajam įrodymas. 

Prieš daug metų pažinojau vyrą vardu Les, kuriam priklausė baldų parduotuvė. Jis turėjo nugaros traumą, kuri neleido jam kelti daiktų, todėl vieną dieną jis pasamdė 2 kolegijos studentus krauti sunkvežimį, pilną stalų ir kėdžių, kuriuos nusipirko savo parduotuvei. Pakrovę jie papasakojo jam apie Jėzų, baigdami taip: „Jei tai, ką sakėme, tiesa, Dievas nori patvirtinti tai, ką tau pasakėme apie Jėzų. Ar jūs patikėsite, jei Jis pagydys jūsų nugarą,  patvirtindamas, kad tai, ką mes apie Jį sakėme? “ Jis buvo savo žodžio žmogus ir sutiko. Jiems uždėjus ranką, jo nugara akimirksniu buvo išgydyta ir jis laikėsi žodžio, melsdamasis nusidėjėlio malda. Jo žydė žmona taip pat tapo tikinčiąja. Aš  dirbau pas jį apie 1 metus. 

Tačiau Naujajame Testamente yra pasakojimų apie tai, kaip Dievas gydo tikinčiuosius… argi ne? Kokios nuostatos yra skirtos išgydyti tiems iš mūsų, kurie jau tiki? Ar išgydymas yra tik mūsų išskirtinė  privilegija“? Mes apie tai kalbėsime  kitą savaitę. 

Iki tol, laiminu, 

John Fenn

2020 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

CWOWI Newsletter June, 2020

 2020 birželio mėn. CWOWI Naujienlaiškis

Sveiki,

Kai kurie iš jūsų matė mano Facebook/YouTube paskirose patalpintus vaizdo įrašus,  apie lankytojų neįsileidžiančius Oklohomos slaugos namus. Paskutinį kartą su Krisu matėmės kovo 21, jis buvo paliktas namų grupėje, nors mes nuolat su juo kalbėdavomės interneto dėka.Trumpas Kriso pristatytam tiems, kurie jo nepažįsta. Krisas gimė su virkštele, apsivyniojusia aplink jo kaklą, smegenims

trūko oro, todėl patyrė jis traumą. Šiuo metu jam 40, nors protiškai tik 4. Savo 24 metus jis praleido namuose, tačiau kai jo jaunesni broliai baigė mokyklą ir išvyko mokytis į koledžą, mes bandėme daugybę programų, norėdami ir toliau juo rūpintis namuose, tačiau tai buvo siaubingas išbandymas mums visiems.

Mes priėmėme širdį veriantį sprendimą apgyvendinti jį namų grupėje, įsikūrusioje 2 valandos kelio nuo mūsų namų. Pirmieji 4 metai buvo siaubingi, nes kaip pasakyti keturmečiui, kad jis nebegali daugiau gyventi namuose? Dėl nuotolio ir su tarnavimu susijusios veiklos mes galėjome jį lankyti tik kartą ar du per mėnesį, tada jis ėmė jaustis blogai. Jo noras gyventi ėmė silpti, jis liovėsi valgyti, nenorėdavo keltis, gerti vaistus, praustis, kažko daryti, bet to mes nesupratome, nes matydavomės tik kartą per mėnesį.

2008 gegužės mėnesį aš atvažiavau į namų grupę ir vadybininkas man pasakė, kad jis pasiekė savo „ribinį“ 140 svarų svorį , ir kad jis nerodo noro gyventi.

Mes suvokėme kas vyksta ir viską pertvarkėme, kad galėtumėm jį lankyti bent 2 dienas per savaitę, ir tada jo reikalai pasitaisė, jis ėmė  vėl valgyti, džiugiai keldavosi rytais ir taip toliau. Tai padarė reguliarus lankymas.

Netrukus pamatėme, kad išleidžiame tiek pat, kiek ir įmokoms, mokėdami už benziną, kelio mokestį, maistą bei pramogas jam, tai gi meldėmės dėl persikėlimo arčiau jo. Tuomet Tėvas regėjime parodė namą, apsuptą medžių su vaizdu į ežerą, su invalido vežimėlio nuolydžiu prie paradinių durų ir pasakė, kad paklausčiau to namo kainos. Dvi dienas važinėjausi, specialiai vengdamas tos vietos, kurią galėjau matyti regėjime, kad galėčiau patvirtinti, jog nėra kito pasirinkimo, ir kad aš mačiau ir girdėjau teisingai, kad nėra tokios galimybės. Per tas 2 dienas įsitikinau, jog nebuvo tokios vietovės, kuri būtų parduodama, kurią mačiau regėjime, ir kuri atitiktų mūsų poreikius. Trečia dieną aš tiesiu taikymu nuvažiavau į vietą, kurią rodė Tėvas ir netrukus radau regėjime matytą namą.

Būtent tą dieną savininkai jį išstatė pardavimui, o tai buvo baptistų pastorius su žmona, kurie norėjo kad namas atitektų kokiam nors tarnautojui. Aš jam pasiūliau savo kainą, jis paprašė šiek tiek daugiau ir mes apsistojome ties viduriu. Iki šiol mes ten ir gyvename.

Kai prasidėjo Kovid ir atsirado draudimas lankyti ilgalaikėje slaugoje esančius gyventojus, su Krisu paskutinį kartą matėmės kovo 21 dieną, kai palikome jį namų grupėje. Paprastai, jeigu nebūnu išvykęs, pasiimu jį penktadienio ryte, mes kur nors važiuojame ar susigalvojame kokių nors linksmų jam patinkančių dalykų, tada keliaujame namo, kur Barbara būna jam paruošusi namų maisto. Ryte aš gaminu pusryčius, jis žiūri savo mėgstamas laidas, tada apie pietus arba po pietų tarp 2 ir 5 val. mes grįžtame į namų grupę.

Nuo kovo 21, kai paskutinį kartą su juo matėmės, jis numetė 52 svarus. Mes pastebėjome tą patį nenorą gyventi ir depresiją, kaip jau rašiau prieš tai. Aš turėjau primygtinai prašyti, kad jį pasvertų, nes kalbėdamiesi su juo mes su Barbara matėme, kad jis numetė svorio, mūsų pokalbiai trumpėdavo, jis nebesidomėjo nei tuo ką veikiame mes, nei pasakodavo apie save ir pan. – mes atpažinome, kas čia vyksta.

Dabar yra numatyta, kad jeigu mes aplankytumėm Krisą, arba net gi, jeigu jis (ar bet kuris kitas slaugos namų, namų grupės, ar gyvenantis namuose, kuriam reikalinga pagalba ir pan., gyventojas) turėtų kokį nors kontaktą su aplinkiniu pasauliu, jis (jie) turėtų karantinuotis 14 dienų, 24/7 užsidarę savo kambaryje. Tai tinka bet kokiam kontaktui su aplinkiniu pasauliu, net gi po apsilankymo pas gydytoją, reikėtų 14 dienų praleisti karantine savo kambaryje.

Aš tik šią savaitę pateikiau pasiūlymą Valstijai, kad būtų leidžiama lankytis mažiausiai 14 dienų namuose, o po to, kai ateis laikas grįžti, gyventojas būtų tikrinamas, ir jeigu rezultatai būtų neigiami, gyventojas galėtų grįžti be reikalavimo 14 dienų praleisti uždarytam savo kambaryje. Melskitės, kad jie priimtų mano pasiūlymą, kadangi poreikis yra didelis.

Kriso numestas svoris nusistovėjo ties 50 svarais – jis labai nekantrauja sugrįžti namo. Ačiū kad meldžiatės, mums visiems buvo labai sunku emociškai, iš mano pusės buvo atlikta daug paruošiamojo darbo susisiekiant su pareigūnais ir mokant juos apie 14 dienų karantino taisyklę dėl kontaktavimo su išoriniu pasauliu. Aš taip pat daviau 2 interviu per TV, kurie padės pasauliui suprasti apie šią siaubingą ir žiaurią strategiją.

Personalas gali išeiti ir sugrįžti, kiek tik nori, ir jiems nereikia praleisti nei vienos dienos karantine. Kokie 5 ar daugiau iš jų turi tiesioginį kontaktą su Krisu be jokių apribojimų, tačiau jeigu mes aplankytumėm jį, jis būtų uždarytas savo kambaryje 14 dienų, kadangi toks valstijos įstatymas. Uurr..

Naujienos iš mūsų namų:

Mes netrukus baigsime sutvarkyti virtuvę, sugadintą pratekančio vandens, taip pat skalbyklą/prieangį, o kitą savaitę prie namo bus pradėtos statyti naujos rampos vežimėliui. Mums trūksta lėšų dėl nenumatytų netikėtumų, kaip paprastai nutinka pertvarkant/perdarant namą, kurių nepadengia draudimas, o ir mes neturime. Tačiau Tėvas žino ir mes dėkojame jums visiems, kurie atėjote mums į pagalbą. Jūs neįsivaizduojate, kaip jūsų dovanos mums padėjo. Krisas bus apstulbęs, kai jam bus leista sugrįžti namo – jus Tėvas naudoja, kad padėtumėt mums. Esame jums dėkingi!

Spalio konferencija – užpildyta virš 60 procentų! Dar tik birželis, tačiau jau yra užimta daugiau nei 60 procentų vietų mūsų spalio 8-11 konferencijoje, kuri vyks Talsoje. (Net prieš 100 dienų) Ji organizuojama Stony Creek Viešbutyje-Konferencijų Centre Broken Arrow (Talsos priemiestyje), viso regiono patogumui. Mes rengiame konferencijas nedideliam dalyvių skaičiui, kad galėtumėm su visais susipažinti, pabendrauti vieni su kitais, kad galėtumėm laisvai judėti ta kryptimi, į kurią Viešpats veda šlovinimo ir užtarimo maldos metu, todėl vietos greitai užsipildo.

Tikimės, kad prie mūsų prisijungsite, nes tai bus laikas, skirtas turtingam ir giliam šlovinimui, mokymui, draugystei ir susitikimui su naujais draugais. Susipažinti su kitais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje, - tai vienas iš neapčiuopiamų ypatingų dalykų, kurie vyksta. Paspauskite ant nuorodos platesnei informacijai ir užsiregistruokite.

 

Pranašiškai

Anksčiau aš dalinausi keliais dalykais, kuriuos Viešpats man sakė apsilankęs praeitų metų gruodžio pradžioje, tačiau dabar mes žengiame į laikotarpį, kurį Jis apibūdino pakeitęs savo formuluotę, kalbėdamas apie šios vasaros pabaigą ir rudenį iki pat metų pabaigos. Jis pradėjo, kalbėdamas apie 2ąją metų pusę: „Jei viskas vyks taip kaip dabar ...“ ir sakė, kad jeigu dalykai nebus pakeisti, atsitiktų tai ir tai, tai gi Jis sakė melstis.

Jis kalba kaip Jam įprasta, panašiai, kaip kalbėjo Mato 24: 15-20, kai sakė, kad Antikristas įžengs į šventyklą, tačiau yra ir 20 eilutė, kur sakoma: „Melskitės, kad tai neatsitiktų žiemą, ar šabo dieną.“ Kitaip tariant, įvykis vis tiek bus, tačiau malda gali jį atidėti, netgi pakeisti metų laiką arba savaitės dieną.

Kadangi mes žengiame į dieną „jei viskas vyks taip kaip dabar, nepasikeis...“, ir liepė  melstis dėl to, ką Jis sako, aš abejojau ar tuo dalintis. Galiu pasakyti, jog šią vasarą bus pakankamai ramu, tačiau gimdymo metu skausmai būna intensyvūs, o po to pereina į poilsio laiką. Tai gi džiaukitės reliatyviu poilsiu. Ypatingai melskitės už pastaruosius pora mėnesių. Aš daugiau pasidalinsiu kituose Naujienlaiškiuose, kaip būsiu vedamas.

Kitas dalykas, kurį Jis pasakė praeitais metais buvo: „Namų surinkimas taps populiarus, net gi jeigu tai, ką jie vadina namų surinkimu, tokia ir nėra. Šioje šalyje ateis laikas, kai tai dėl įvairių priežasčių namų surinkimai taps pagrindiniu būdu, kurį rinksis krikščionys.“

Manau, kad mes matėme keletą jų, kai dėl  Kovid buvo paskelbtas karantinas, tačiau kaip Jis ir sakė, dabar mes esame lyg žmogus, sušlapęs kojų pirštus jūros pakrantėje, bet dar neįbridęs į gilesnius vandenis. Jūs prisimenate, kad Jis sakė: „žlugimas įvyks konservatoriams esant valdžioje“ ir mes tai matome, taip pat „tai bus kaip su Medano upeliu“. Jūs prisimenate, kai dalinausi, jog Medano upelis yra Nacionalinio Kolorado parko Smėlio kopose, ir to upelio vaga yra smėlėta. Vandeniui tekant, smėlio vaga suformuoja povandeninę užtvanką, sulaikančią srovę, kol vandens kiekis tiek padidėja, kad ima plūsti per užtvankos viršų ir šio sulaikyto vandens banga krinta žemyn. Atrodo taip, lyg prasidėjo bangavimas.

Dėkojame už jūsų ištikimą aukojimą. Iš tiesų apie 30 procentų tautos ir pasaulio tapo bedarbiais arba dirba dalį dienos, tačiau dauguma jūsų likote ištikimi savo aukojimais, ir tai  mus palaikė. Mes išgyvenome amerikietiškus kalnelius dėl Kriso, vandens pratekėjimo praeitą žiemą, rudenį mus ištiko tornadas, Kovid, greitas namų pagrindu besikuriančių surinkimų augimo tempas ir pan. Jūs buvote nuostabūs. Dėkojame, kad prisimenate mus aukodami!

Dėkojame, kad meldžiatės už Krisą ir gerus sprendimus.

Meldžiamės už jus ir jūsiškius.

Džonas ir Barbara

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man cwowi@aol.com

2020 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Žmonės danguje 3(3)

 John Fenn, Weekly Thoughts, People in Heaven,  07/08/20

Sveiki,

Hebrajams 11 skyrius  dažnai vadinamas „tikėjimo sale“, nes jame išvardijama daugybė Senojo Testamento „tikėjimo didvyrių“. Tie žmonės, kuriuos mes ten galime rasti žinomi dėl savo gyvenimo  įvykių,-tai :Abelis, Enochas, Nojus, Abraomas, Sara, Izaokas, Jokūbas, Juozapas, Mozė, Jozuė, Rahaba, Gedeonas,

Barakas, Samsonas, Jefta, Dovydas, Samuelis, „pranašai“, Danielius, Šadrachas, Mešachas, Abednigo ir  daugelis kitų. Jie  "paspruko nuo kalavijo ašmenų, privertė bėgti priešo pulkus, moterys atgavo prikeltus savo mirusius, kiti buvo kankinami, sukaustyti  grandinėmis, kalėjime, nužudyti, pjaustomi į dalis (Izaijas)", ir t.t 

Laiške  Hebrajams 12: 1-2 skaitome : „1 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

2 žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“

Šitie žmonės nemiega, nes jie pavadinti  „liudininkų debesiu“, jie ne ramybės būsenoje, bet gyvi. Frazės „liudytojų debesis“ vartojimas rodo, kad jie yra danguje. Žodžio debesis panaudojimas suteikia puikų dangaus vaizdą, nes jei jų nebūtų danguje, jis būtų galėjęs pasakyti: „jų gyvenimas mums liudija“ ar   pasakytų, kad jų siela miega, ir jie nieko nežino apie mūsų gyvenimą. Tačiau laiško autorius to nesakė, bet pasakė, kad jie yra „debesis“, taip sakant, virš mūsų, mūsų gyvenimo liudytojai.

 Žodis „liudytojai“ yra graikų kalboje žodis „martus“ (iš kur mes gauname žodį „kankinys“) ir reiškia „kaip matantis savo akimis, žiūrovas“ arba „tas, kuris gali patvirtinti tai, ką matė, yra liudytojas, arba žino“. 

Apie tuos išvardytus Hebrajams 11,  sakoma, kad jie dabar yra mūsų gyvenimo liudytojai kaip sporto varžybų žiūrovai, todėl autorius sakė: „Bėkime mums skirtose lenktynėse“. Jie nežino visko, kas vyksta mūsų gyvenime, bet žino pagrindinius dalykus, kas vyksta Kristaus kūne. Mozė ir Elijas pasirodė Jėzui kalbėdami apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus, o Apreiškimo 6 skyriuje Jonas matė kankinius, kurie klausia Tėvo, ar ilgai laukti, kol bus atkeršyta už jų mirtį.

 

Mano nuomonė ir pastebėjimas

Nors Šėtonas tik iškreipia tiesą, ir mes visi žinome, kad pasaulyje yra daug tokių, kurie susitelkia į dvasias, į vaiduoklius, dvasios vadovus ir panašius dalykus.( paryškinimas vert.) Bet padirbinėjimas įrodo tikrojo egzistavimą, kitaip nebūtų tikslinga padirbti.

 Todėl realūs ir tikri yra mirę Kristuje, ir jie yra šio gyvenimo liudininkais. Be abejo, Jėzus, apsilanko žmonės visame pasaulyje po to , kai buvo paimtas į dangų  - ne vaiduoklis, ne dvasios vadovas - bet tikras Jėzus. Nuo Apd 9, pasirodantis Pauliui ir Ananiui, iki Apd 18, Korinte , pateikiantiems nurodymus Pauliui, ir taip toliau  per šimtmečius žmonės matė ir mato Dvasios sferą ir supranta, kad ši sfera savo ruožtu irgi pažįsta mūsų realybę. Taip pat reikėtų paminėti Mozę ir Eliją, kurie pasirodė  Jėzui Luko 9 skyriuje, ir kalbėjo  apie artėjančią jo mirtį ant kryžiaus. 

Daugelis iš mūsų svarbiais gyvenimo laikotarpiais suvokė, kad mama ir tėtis, ar kita artima šeima, ar draugas dvasiškai yra ir (arba) žino ir yra šio įvykio liudininkai. Dažnai girdime, kad gimus anūkui kažkas jautėsi ar tiesiog žinojo viduje, kad tai stebėjo  ir danguje. Tą patį galima pasakyti apie vestuves ir net laidotuves. Daugelis, jei ne dauguma iš mūsų gyvenime yra buvę, kad žinojome, bet neišdrįsome sakyti, nes tai  skamba keistai, kad jautėme, kad žmogus, kurį mylėjome, dabar mus stebi danguje. 

Taip, yra netikri, padirbti  dalykai , ir draudžiama užmegzti, inicijuoti  ryšius su mirusiaisiais,(paryškinimas vert.) tačiau kartais dangus tai inicijuoja ir leidžia mums pajausti kažką  brangaus, kuris nors ir išvykęs, iš tikrųjų liudija, kas vyksta mūsų gyvenime, čia, žemėje. 

Tai, ką matė mano draugas, ir su kuo kalbėjo 

Mano draugas nuvyko į ligoninę dėl, jo manymu, paprastos procedūros, tačiau kažkas siaubingai nutiko, jis patyrė širdies smūgį ir mirė. Jie dirbo apie 40 minučių, kad jį sugrąžintų. Tuo metu, būdamas danguje, jis kalbėjo su žmonėmis, kurių nepažinojo, bet apie kuriuos sužinojo vėliau, iš juos pažinojusių žmonių. Jo nuostabai, jie žinojo, kas nutiko, kai kuriems jų giminėms žemėje.

 Po pasveikimo ir per ateinančias savaites jis tiesiog ėmėsi  savo verslo ir tada susitiko žmogų,  kuris, kaip suprato, yra tas pats , kurį minėjo žmogus sutiktas danguje. 

Vienas iš pavyzdžių yra moteris, kurią jis matė danguje, kuri  sakė, kad „Džeimsas“ turi  labai stengtis, ir jam pasiseks, ir  jis baigs mokslus. Mano draugas nepažinojo moters, todėl nežinojo, kas yra „Džeimsas“. Bet vieną dieną, maždaug po savaitės, jis kalbėjosi su savo kaimynu, kuris paminėjo sūnų Džeimsą. Kai jie kalbėjo, mano draugas vedė pokalbį ir sužinojo, kad jie maždaug prieš metus prarado Džimi močiutę, ir  kad Džimi studijavo  universitete, bet galvojo  mesti. Jis papasakojo istoriją tiesiogiai Džimiui, kuris patvirtinto, kad jo močiutė visada jį vadino Džeimsu, papasakojo, kaip ji atrodė, ir visi sutiko, kad iš tikrųjų tai buvo jo močiutė. 

Viena šeima

Aš kelis kartus pasakojau apie savo „keliones“ po dangų ir tai, kaip pamačiau mažą mergaitę ir berniuką, sėdinčius po medžiu, o aplinkui kartu su jais buvo  keliolika giminaičių iš kelių kartų. Tai atrodė, kaip šeimos piknikas ar susibūrimas. Kai stebėjau kelias šeimos kartas, vaikų tėvų nebuvo.

 Kai paklausiau „mano“ angelo, kuris vaikščiojo su manimi, jis pasakė: „Šie vaikai žuvo autoavarijoje, bet jų tėvai vis dar yra žemėje. Jei įmanoma, vaikus  augina danguje giminaičiai“. Aš jam pasakiau, kad man reikia apie tai  skyriaus ir eilutės, ir jis atsakė: „Ar jūs neskaitėte Efeziečiams 3:14, kur Paulius sakė, kad jis lenkia kelius prieš  mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą“. Nesvarbu, kad kai  kurie dabar yra žemėje, o kai kurie yra danguje. Jūs visi esate viena šeima. "

 Žemės kostiumas, kurį čia dėvime

Kai buvau naujas Viešpatyje ir pažinau Tėvą, Jis man pasakė tai, kas pašalino bet kokias abejones mano jaunoje galvoje. Aš skaičiau ir galvojau apie Kolosiečiams 1: 12-13: 

„Dėkokite Tėvui, kuris padarė jus tinkamus paveldėti palikimą kartu su visais šventaisiais šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo brangaus Sūnaus karalystę“.

 Aš galvojau apie skirtumą tarp čia panaudoto žodžio „valdžios“, ir žodžio „jėgos“ kai kuriuose vertimuose klaidingai išversta „galia, jėga“). Galia yra ginklas ant policininko klubo, valdžia yra jo galimybė pakelti ranką sustabdyti eismą. Policijos pareigūnas turi valdžią  sustabdyti eismą, o ginklas turi galią palaikyti savo valdžią.

 Aš galvojau, kaip sakoma, kad buvau išlaisvintas iš tamsos valdžios - kad šėtonas manęs nebevaldė - tai reiškė, kad dabar esu dangaus pilietis ir turiu teisę liepti pasišalinti dvasioms, turėjau teisę į nedaryti nuodėmės ir pan. Ir kad buvau perkeltas į Tėvo Sūnaus  karalystę, padarytas gabiu dalyvauti visuose tuose dalykuose. Nuostabu. 

Kai mąsčiau apie tuos dalykus, Tėvas man pasakė : "Tavo kūnas suteikia tau valdžią žemėje. Bet kai kūnas miršta, tavo dvasia ir siela automatiškai tampa karalystės, kurios piliečiu esi, subjektu". 

Tai leido suprasti, kad Visatoje yra  2 karalystės: Dievo ir šėtono. Šviesa ir tamsa. Teisiškai ir dvasiškai buvimas Kristuje reiškė, kad šėtonas niekaip negalėjo manęs valdyti, nes tapau Jėzaus karalystės piliečiu. Jame aš turiu valdžią virš tamsos. 

Bet tas trumpas sakinys, kurį Jis man pasakė, taip pat leido suprasti, kad kiekvienas žemėje vaikščiojantis žmogus yra vienos iš tų 2 karalysčių pilietis. Kadangi jo dvasia ir siela laikinai gyvena fiziniame kūne, tai suteikia jam galimybę pasirinkti, kuriai karalystei jis nori priklausyti, tol, kol kūnas gyvas šioje fizinėje srityje. Aš taip pat supratau, kad kiekvienas žmogus, kuris kada nors gyveno ir mirė, šiuo metu yra gyvas vienoje iš tų karalysčių.

 Jėzus smulkiai išaiškino  minėtą elgetos Lozoriaus ir turtingo žmogaus istoriją, kad žmonės gyvena ir mirę, o  jų kūnui ir išsaugo visą mūsų atmintį bei jutimus,  veikdami toje sferoje, kurios fizinė akis nemato. Bet ši realybė sukūrė fizinį pasaulį ir yra tokia pati tikra, tvirta ir veikianti kaip šis natūralus pasaulis. 

Mes nemirštame, ir paskui  nepatenkame į amžinybę, bet mes dabar  jau gyvename amžinybėje. Vieną dieną kiekvienas iš mūsų prisijungs prie Hebrajų 11 liudytojų debesies. Jei mes taip mąstysime ir laikysime šią tiesą širdyje širdies,  pasaulio rūpesčiai ir  šiame pasaulyje patirti skausmai bei kentėjimai praras savo geluonį. Viešpaties buvimas jūsų dvasioje taps dar labiau pastebimas ir Jo malonė padės jums viską įveikti.

Kitą savaitę -nauja tema, iki tol laiminu, 

John Fenn

2020 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis

2020 liepos mėn. CWOWI Naujienlaiškis

July 2020 Newsletter

Sveiki,

Nuo praeito Naujienlaiškio mums pavyko trumpam parsivežti Krisą namo ir jis buvo sužavėtas. Valstija leido namų grupės darbuotojams nusistatyti lankymo politiką patiems, o tai atvėrė Krisui duris apsilankyti namuose. Krisas namuose praleido 5 dienas ir 4 naktis ir kiekvieną rytą tik prabudęs pirmiausia klausdavo: „Tai ką, tėti, kur šiandien važiuosime?“ arba „Ką veiksime šiandien?“ 100 dienų praleidęs uždarytas savo namų grupėje, jis troško važinėtis po miestą su tėčiu, o įvairių parduotuvių darbuotojai elgėsi su juo, kaip su didvyriu, bei džiaugėsi jį matydami. Jis buvo sužavėtas. Dėkoju už jūsų maldas! Atrodo, jog sugrįšime prie mūsų kassavaitinių apsilankymų namuose.

 Pranašiškai Kai  praeitą gruodį Viešpats man  pasakė, kad  artėja laikas, kai namų surinkimai(bažnyčios) bus būtent tas pagrindinis būdas, kurį rinksis krikščionys (populiariausias būdas), kai jis kalbėjo, aš nesusiejau to su susirgimais,  tačiau būtent tai ir įvyko. Atrodo, jog daugelis neketina grįžti į savo

auditorinius surinkimus. Mes matome, jog visame pasaulyje daugėja žmonių, norinčių pradėti namų surinkimus, arba norinčių sužinoti , kur šalia jų toks yra. Kiti turi gilių neatsakytų dvasinių klausimų ir ieško atsakymų.Mūsų  Zoom internetiniai susitikimai padeda kai kuriems žmonėms susitikti su mumis ir kitais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje, labai populiariais tampa ir internetiniai audio/video susitikimai. 

Tačiau augant žmonių skaičiui, reikia daugiau ir laiko skirto elektroniniams laiškams, pokalbiams telefonu, per Mesendžerį, Zoom ir Skype su daugeliu žmonių, atsakant į klausimus, pateikiant pasiūlymus,   ir mums reikia, kad melstumėt mums išminties.

 Kaip dalinausi viename iš mūsų Zoom susitikimų, Jis sakė: „Turite  melstis, nes jei niekas nepasikeis, dalykai pasilis tokie kaip dabar, tai  tauta turės iškęsti 3 tautinių lyderių mirtį ir/arba likvidavimą...“ Jis nesakė kada tai įvyks, arba bent, ar šios 3 mirtys/likvidavimai įvyks šiais metais – Jis tik sakė, kad tai bus ir kad tai paveiks JAV. 

Aš į tai žiūriu rimtai. Melskitės už šią tautą, nes kai Jis sako „Kaip tai yra dabar...“ reiškia, jog reikia melstis dėl įvykio laiko, gal netgi sustabdymo, jei ne atidėjimo. 

Jis mane vėl aplankė prieš mėnesį garbinimo metu metu mūsų namų susirinkime ir kalbėjo apie stebuklus ir atsakytą maldą, ir kur viso to ieškoti. Daug kuo šis aplankymas buvo panašus į vieną iš 1991-ųjų, kai Jis kalbėjo apie tai iš kur aš išėjau: 

„...tai, ką tu vadini charizminiu atsinaujinimu, kai Mano žmonės palikdavo denominacijas, kad sektų Manimi, kadangi į jų poreikius nebūdavo atsakoma...Tu matysi kitą išėjimą, tačiau dabar iš anų laikų surinkimų, kadangi dauguma jų tapo sustabarėjusios, nelanksčios, bei susitelkusios į savo darbotvarkę, taip kaip ir denominacijos iki jų. Jos save laikė avangardinėmis, tačiau iš tikrųjų atsilieka nuo to, ką Aš darau...“ ir daugiau dalykų sakė tą 1991-ųjų rudenį. 

Kai Viešpats, ką nors jums sako, net jei nuo to momento, kai Jis kalbėjo, praėjo daug laiko, kadangi Jis visada yra dabartyje, tai apie ką Jis kažkada kalbėjo taip gerai prisimeni, lyg būtų pasakyta prieš kelias minutes.

 Prieš mėnesį aplankymo metu, lyg pratęsdamas mūsų 1991-ųjų pokalbį, Jis sakė:

„Charizminio atsinaujinimo laikais daug Mano žmonių paliko savo denominacijas tam, kad sektų Manimi, nes jų poreikiai nebūdavo patenkinami, bei savo denominacijose rasdavo mažai gyvybės. Jie ėmė lankyti  taip vadinamus „maldos ir šlovinimo“ susirinkimus, kur ir tu buvai išugdytas Manyje. Ten matei stebuklus, į maldas buvo atsakoma, Dvasia liedavosi laisvai, ten radai draugus Dvasios vienybėje. Nors buvo dedamos pastangos įnešti Šviesos ir Dvasios stebuklų į denominacijas, ir tais laikais ten irgi buvo keli ryškūs žiburiai, šios šviesos su laiku užgeso, išėjus keliems pagrindiniams žmonėms.“ 

 „Tai yra svarbu, ką tau dabar sakau: Namų surinkimai taps žinomos, kaip vietos, kur vyksta stebuklai, atsakoma į maldas, juda Dvasia, kur yra meilė ir vienybė Manyje. Šiandien daug šių auditorinių surinkimų(bažnyčių)  laikiusių save avangardinėmis, yra susisiejusios su pažangiausiomis technologijomis. Štai kaip  jos žemai puolė.“

 „Tačiau iš tiesų sakau tau, Mano avangardas nepasikeitė; Aš veikiu santykiuose. Susitikdami namų aplinkoje mano žmonės ir vėl ras stebuklus, atsakytas maldas, Dvasios judėjimą, laisvai tekantį šlovinimą, palaikymą ir draugystę Manyje, ko taip ilgai ilgėjosi jų širdys, jiems augant Manyje. Žmonės matys stebuklus ir į jų maldas bus atsakyta namų surinkimuose, žmonės ieškos namų surinkimų(bažnyčių), nes skirtumas tarp auditorinio tipo ir namų tipo surinkimų(bažnyčių)  bus ryškus. Daugeliui mano žmonių net dabar plačiai atsimerkia akys, ir jie su giliu liūdesiu ir apmaudu suvokia, kad surinkimas, kurį jie lankė ir kurį visada laikė avangardiniu, iš tiesų yra miręs arba merdintis Vynmedyje.“ 

„Daugybės mano žmonių laukia tai, kai stebuklai taps gyvenimo būdu. Tame tu gyvenai metų metais , bet  daugeliui kitų ,-  tai  nauji dalykai. Matyti atsakytas maldas, išgydymus ir stebuklus – tai normalaus gyvenimo dalis (Bibliniuose) namų surinkimuose, bei juose dalyvaujančių žmonių gyvenimuose. Taip pat daug kas ieškos tų, kurie „moka melstis“ ir „kai jie meldžiasi, žmonės išgyja“, ir panašių dalykų.

 Taip pat ir šioje tautoje, tokiu pat būdu lyg būtumėte Manyje Apaštalų darbų 2-4 skyriuose, į jūsų materialius poreikius bus atsiliepta, kai tuo tarpu dauguma išorėje esančių, vargs, taigi ateina tokie laikai, kai kontrastas matysis, net ir šioje tautoje, tarp esančių išorėje ir esančių Manyje.“ 

Jis pasakė šiuos dalykus ir dar kelis apie labiau asmeninę kryptį labai greitai, o tada ėmė vaikščioti po kambarį, patarnaudamas kitiems. Aš sėdėjau šypsodamasis ir mąsčiau, nes Jam visada labiau patinka tai, ką Jis daro, nei kas vyksta pasaulyje..

 Jis atrodė toks atsitraukęs  nuo faktų,  kai dalinosi tuo su manimi, palyginus su tuo, kaip Jis vaikščiojo po kambarį dėdamas rankas ar kalbėdamas su kitais tame susirinkime, kuris vyko namuose – toks atsipalaidavęs, lyg „tarp kitko ir tai turi įvykti“, o tada Jis pasitraukė. 

Aš buvau sukrėstas, kaip mes (Kristaus kūnas) praeityje per daug reikšmės suteikėme  Dievo judėjimui, kaip mes tai vadinome„prabudimo centruose“,  tuo tarpu mūsų nuolankiam ir romiam Viešpačiui labiau patinka veikti namuose ir  draugiškuose santykiuose.

Mes buvome išauklėti bažnyčios kultūroje, kuri ieško Dvasios dovanų, kurios tarnauja griežtai normuotame auditorinio tipo surinkimo tarnavime arba susirinkimų, su ypatingu kalbėtoju, metu. Ir Tėvas buvo maloningas  tais laikais, tačiau ar daug matote išgydymų ir stebuklų auditorinių surinkimų tarnavimuose šiandien? Atrodo, kad dauguma surinkimo kultūros kažkurį laiką buvo narcizistinė, kurią galėčiau pavadinti  surinkimas „man“. Jeigu mokinystė ir augimas Kristuje netgi yra minimi, tai daroma  tokiu požiūriu, kai tikima, jog mokiniais tampama pateptų susirinkimų metu. Tačiau Biblija moko, kad mokiniais tampama dvasinių tėvų ir motinų dėka. Tai reiškia santykiais pagrįstą tikėjimą. Būti Kristuje, reiškia būti mokiniu – mokiniu, kuris taiko tai, ko išmoksta savo gyvenime, stebėdamas žmones, kuriuos pažįsta. 

Jeigu jums tai neįdomu, namų surinkimas - ne jums. Tačiau Jėzus nesikeičia; Jis visada už tai, kad žmonės augtų Jame, kad jie taptų geriausiais, kokie tik gali būti, geriausiais žmonėmis, o ne geriausiais „Krikščionimis“, geriausiais asmeninis, kokiais tik gali tapti. Kažkas gali sakyti, kad jie atgimė iš aukšto, tačiau tai neįmanoma įrodyti. Dievas nusprendė, kad teisumas įrodomas santykiuose.

  Dvasios dovanos visada veikė ten, kur žmonės gyvena; maistas padauginamas būnat lauke, vanduo paverčiamas vynu vestuvių puotoje, aklas ir luošas išgydomi tiesiog gatvėje ir taip toliau. Dauguma Jėzaus stebuklų įvyko namuose, pradedant nuo Morkaus 1, žmonėms atėjus į Petro uošvės namus, iki aklo žmogaus, prisiartinančio prie  Jėzaus valgio metu , iki susirinkimų sinagogoje, kurie tais laikais vykdavo namuose, kur matome išgydomus šlubą ir luošį. Nuo Apaštalų darbų 2 iki 4 skyriaus matome stebuklus ir išgydymus, aprūpinimą ir vienybę, jiems renkantis tai vienuose, tai kituose namuose. 

Po 30 metų Paulius suprato, kad stebuklai tebėra įprastas dalykas  namų surinkimuose, tad Laiške galatams 3:5 klausia: „Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?“ Kristaus kūnas grįžta prie mūsų šaknų, netgi vakaruose ir vietose, kur paplitę auditorinio formato surinkimai , sugrįžtama prie surinkimų namuose, sugrįžtama prie santykių su Juo.

 Kiekviename iš mūsų yra Kristus, šlovės viltis. Kiekvienas turime valdžią naudoti Jėzaus vardą įsakyti piktosioms dvasioms pasitraukti, įsakyti įvykti išgydymui. Imkime taikyti tai, apie ką skaitėme ar žinome, savo gyvenime  ir esantiems šalia mūsų.

 Konferencija Talsoje spalio 8-11 dienomis

Jeigu galvojate atvykti į mūsų konferenciją Talsoje spalio 8-11 dienomis, dabar jau likus tik 2 ½ mėnesių, prašau mus informuoti – galime susiderinti su jumis dėl užmokesčio, tačiau rezervaciją turime užbaigti likus maždaug 6 savaitėms. Pasvarstykite su mumis susisiekti, nes tai bus laikas, skirtas turtingam ir giliam garbinimui, mokymui, bendravimui  ir susitikimui su naujais draugais. Susipažinimas su kitais, esančiais tame pačiame dvasiniame puslapyje, yra vienas iš nejuntamų specialių ten vykstančių dalykų.

  Šį mėnesį kassavaitiniai straipsniai yra apie Šabo poilsį. Šią vasarą mes meldžiamės, kad visi rastumėm  poilsį ir ramybę, ir galėtumėm išlaikyti savo ramybę Kristuje, kai aplink mus verpetuoja šis  išprotėjęs pasaulis.  Dėkojame už jūsų maldas, paaukojimus, už tai, kad esate mūsų gyvenime. Daug meilės ir palaimos!

    Džonas & Barbara

2020 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

Mirtis; Kaip suprasti , ką reiškia "miegas" apibūdinat mirtį 2(3)

John Fenn, Weekly Thoughs, Death ; What about " sleep" to decribe death  2(3)

Sveiki, 

 Danieliaus 12: 2 eilutė supainioja žmones, tampa neaišku, ar žmogus „ užmiega“,

kai  miršta, ar eina į dangų:

 „Ir daugelis iš tų, kurie miega žemės dulkėse, atsibus, kai kurie amžinam gyvenimui, o kiti amžinai gėdai ir paniekai."

 Mūsų šiuolaikinei ausiai tai atrodo tiesiogiai prieštarauja Pauliaus teiginiui, kad „Būti be kūno yra būti su Viešpačiu“, II Korintiečiams 5: 8.

 

Tai, ką  čia turime, yra nesugebėjimas perteikti

Mūsų šiuolaikiniam protui miegas, kalbant apie mirtį rodo sąmonės nebuvimą  gilaus miego metu,  kai nieko nesuvokiate, vaizdą. Bet Biblijoje žodžio miegas vartojimas gali būti skirtingas. Turime peržiūrėti  Senąjį ir Naująjį Testamentus, vertimus ir kultūrinius supratimus, kurie  gali prieštarauti vienas kitam.

 Jėzus tarė moterims, sielvartaujančioms dėl nesavalaikės  Jairo dvylikmetės dukters  mirties: „Kodėl jūs taip verkiate? Mergaitė nėra mirusi, bet miega. “ Morkaus 5: 39

 „Mūsų draugas Lozorius miega, bet aš einu, kad galėčiau jį pažadinti iš miego.“ „Viešpatie, jei jis miega, jam viskas bus gerai.“ Bet jis kalbėjo apie  mirtį, o jie manė, kad jis kalba apie poilsį. miego metu. “ Jono 11: 11–13

 „Nes Dovydas, tarnavęs savo kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo paguldytas prie savo tėvų  ir patyrė sugedimą“. Apd 13, 36

 „Dėl šios priežasties daugelis tarp jūsų yra silpni ir ligoti, daugelis miega.“

 „Štai aš jums parodysiu paslaptį; ne visi užmigsime, bet ir visi būsime pakeisti “. I Korintiečiams 11:30, 15: 51

 „Nes jei tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, net ir tuos, kurie miega Jėzuje, Dievas atsives su savimi“.

 „10 ...kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo.I Tesalonikiečiams 4: 14, 5:10

 Žinoma, Biblijoje miegas reiškia ir natūralų miegą.

 Ir gana dažnai Biblijoje miegas vartojamas kaip dvasinis miegas. Vienas iš mano mėgstamiausių albumų buvo Keito Greeno 1978 m. Albumas „No Compromise“, kurio viena iš dainų buvo „Miegu Šviesoje“. Deja, ši daina tebėra tokia pat aktuali mūsų laikams, kaip 1978 m.

 Trečias žodžio miegas vartojimas yra šio  straipsnio tema; kai mirtį vadiname  „miegu“.

 Senovinė šventyklos malda, kuria vis dar meldžiamasi per Trimitų šventę - šventę, kuri yra paveikslas, kurį mes vadiname paėmimu, - yra apie teisiųjų mirusiųjų pažadinimą, Pauliaus perfrazuota Efeziečiams 5:14:

 „Todėl sakoma (šventyklos malda per Trimitų šventę):„ Pabusk , kuris miegi ir pakilk iš mirusių,  ir Mesijas apšvies tave ... “

 Štai paaiškinimas: Biblijoje miego naudojimas mirčiai reiškia kūną, o ne sielą.

 Kūnas miega, tačiau nėra nei vienos eilutės, kurioje sakoma, kad žmogaus siela miega.

 Danieliaus 12: 2 eilutėje, sakoma: „Tie, kurie miega žemės dulkėse, pabus (teismui)“, objektas yra žemės dulkės, o tai reiškia kūną. Ne sielą.

 Jono Jono 11:11 eilutėje, kai Jėzus pasakė: „Mūsų draugas Lozorius miega, bet aš einu jo pažadinti iš miego“, jis vartoja žodį „kekoimatai“, kuris reiškia „atsigulti“. Kitaip tariant, „Lozoriaus kūnas guli (miega)“ - subjektas yra kūnas, o ne siela.

 Ejlesiasto 9: 5, kai sakoma; „Gyvieji žino, kad mirs, bet mirusieji nieko nežino, nes jie neturi jokio atlygio, nes jie greitai pamirštami“, - tai aiškiai kalba apie kūną, o ne apie sielą.

 ST žydų ir NT krikščionių požiūris

 Kadangi Senasis ir Naujasis Testamentai moko fizinį mirusiųjų prisikėlimą, Biblijos požiūris į kūno mirtį yra laikina būsena, nesvarbu, ar asmuo yra tikintysis, ar netikintis. (Pavyzdžiui, Danieliaus 12: 2)

 Taigi „sielos miego“ idėja ne tik prieštarauja judaizmui ir krikščionybei nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo, bet mes turime skyrių ir eilutes, teigiančius, kad mes einame tiesiogiai būti su Viešpačiu.

 Kai Paulius rašė filipiečiams, kad nori eiti ir būti su Viešpačiu mirtyje, kas yra  „daug geriau“, jis nesakė, kad jo sielai reikalingas geras ilgas miegas. Jis sakė, kad jis yra amžinas ir net mirus kūnui bus su Viešpačiu. Tik todėl yra žymiai geriau mirti - kad būtų su Viešpačiu.

 Mes matėme, ko Jėzus mokė Luko 16: 19-31; abu mirę vyrai nuėjo į savo paskyrimo vietas ir matė vienas kitą, kalbėjo vienas su kitu ir aiškiai nebuvo „užmigdyti“. Jėzaus kalbos gramatikos įrodymai byloja, kad tai nebuvo parabolė, o tikra istorija. Ir atvirai kalbant, tai, ką jis man taip pat papasakojo 1986-10-01, kai mokė mane apie šiuos dalykus.

 Tada mes turime Mozę ir Eliją, kurie pasirodė Jam ir kalbėjo su juo apie mirtį Jeruzalėje iš Įstatymo ir Pranašų, taigi jie aiškiai nebuvo „sielos miege“. Jėzus atgailaujančiam žmogui ant kryžiaus sakė: „Šiandien tu būsi su manimi rojuje“, taigi Jėzus neplanavo nė vieno iš jų „miego“, o Apreiškimo 6: 9–11 Jonas matė tūkstančius žmonių prieš Tėvo sostą, kurie prašėami atkeršyti už jų (kankinių) mirtį.

 Kūnas „miega“ ir tai yra kiekvienos Biblijos eilutės, kurioje miegas suprantamas kaip mirtis, kontekstas. Mūsų kūnas gali miegoti, ty prarasti ryšį su fiziniu pasauliu, bet, dėl amžinosios sielos  mūsų kūne, nebūti kūne reiškia būti su Viešpačiu, kaip Paulius sakė, „kur kas geriau“. Kitą savaitę žmonės danguje ir Biblijoje, ir kai kurie, kuriuos taip pat mačiau ten. Iki tol palaiminimai,

 John Fenn